Prenumeratoriams – nuo 2,33 Eur
2 0 1 9 G R U O D I S 3,89 Eur
LA IMĖ
Pyragų istorijos:
Kodėl tingėti yra gerai?
kitokie tradiciniai skanėstai
Indrė KavaliauskaitėMorkūnienė: „Vaikai mane įkvepia!“
Dėvėtų drabužių BUMAS
Metų geriausieji D O V A N Ų
1
G I D A S
Beveik 200 idėjų iki 10 €, 50 €, 100 € ir daugiau
20 19 g r uodis
LA IMĖ
Kęstučio g. 25 LT-08121 Vilnius El. paštas laime@mediabites.lt VYRIAUSIOJI REDAKTORĖ Asta Lipštaitė asta.lipstaite@mediabites.lt DIZAINERIS Donatas Gendvila REKLAMŲ DIZAINERIS Audrius Baltrušaitis GROŽIO REDAKTORĖ Vytautė Žališkevičiūtė KALBOS REDAKTORĖ Dalia Bliumienė NUMERĮ RENGĖ Nijolė Adamonytė, Giedrė Anužytė, Eglė Babunašvili, Faustina Bružaitė, Laura Butvilaitė, Eglė Černiauskaitė, Dovilė Imbrasaitė, Kotryna Karalevičiūtė, Miglė Kazėnaitė, Marius Povilas Elijas Martynenko, Jolita Mikolaitienė, Daumantas Mikučionis, Laura Mizgirytė-Latour, Justina Petrauskaitė, Valdas Puteikis, Jurga Radzevičiūtė, Vilija Rušinskaitė, Vilma Srėbaliūtė, Egidija ŠeputytėVaitulevičienė, Dovilė Štuikienė, Indrė Urbanavičienė, Almina Venclovaitė, Vytautė Žališkevičiūtė FOTOGRAFAI: Robertas Daskevičius, Vaidas Jokubauskas, Reda Mickevičiūtė, Monika Penkutė, Jurga Radzevičiūtė, Juanita Romero, Greta Skaraitienė („ŽMONĖS Foto“), Audrius Solominas LEIDĖJAS UAB „Media bitės“ GENERALINIS DIREKTORIUS Tomas Balžekas VYKDOMASIS DIREKTORIUS Martynas Basokas RINKODAROS VADOVĖ Gabrielė Burbienė gabriele.burbiene@mediabites.lt PARDAVIMO VADOVAS Reinoldas Musteikis reinoldas.musteikis@mediabites.lt REKLAMA Aušra Gvazdauskienė ausra.gvazdauskiene@mediabites.lt Tel.: (8 5) 250 3409, 250 3410 GAMYBOS IR PLATINIMO VADOVAS Tomas Kniazevas tomas.kniazevas@mediabites.lt BIURO VADOVĖ Agnė Valskienė info@mediabites.lt Tel. (8 5) 250 3415 LAIMĖ 2019 Nr. 12 (315) 3,89 Eur Prenumeratoriams – nuo 2,33 Eur Prenumeruokite žurnalą www.zurnaluprenumerata.lt Tiražas – 12 000 egz. Spaudė „Lietuvos ryto“ spaustuvė Už reklamų turinį ir kalbą redakcija neatsako.
15
ISSN 2538-8789
Jeigu daiktų kainos žurnale ir parduotuvėse skiriasi, galioja nurodytos parduotuvėse.
20 19 g r uodis
LAIMĖ
JENNIFER BEHR auskarai, 208 €
ZARA bateliai, 49,95 €
UNDRESS suknelė, 239 €
SOPHIE BUHAI kaklo papuošalas, 858 €
H&M plaukų aksesuarai, 9,99 €
24
daiktai, kuriems sakome „TAIP“
Pasaga neša laimę, tad turėkime ją savo rankose
CHLOÉ SIGNATURE L’EAU, 50 ml EDT – 88 €
GUCCI rankinė, 690 €
Pirštinės – galinga jėga, kai jos ne šildo rankas, o yra stiliaus detalė
PACO RABANNE 2019–2020 m. ruduo–žiema
Net didžiausia šventė bus sugadinta, jei spaus aukštakulniai ar trins apykaklė; dar blogiau – jei pati jausiesi negraži ar nemadinga. Todėl dabar metas pagalvoti (ir paieškoti), ko reikia, kad būtų smagu ne tik laukti Naujųjų, bet ir juos švęsti.
Grįžta apatinukų mada: suknelės su petnešomis ir plonyčiai slidūs sijonai
2 01 9 gru o d i s
H&M pirštinės, 19,99 € NANUSHKA sijonas, 370 € BOYY rankinė, 410 €
MANGO batai, 159,99 €
16
STILISTĖ ALMINA VENCLOVAITĖ ©VIDA PRESS (1)
SE ZO NAS
ZARA palaidinė, 49,95 €
LA IMÄ–
17
20 19 g r uodis
LOEWE akiniai, 270 €
BERSHKA auskarai, 5,99 €
L’ORÉAL PARIS FALSE LASH BAMBI blakstienų tušas, 14,99 €
Tokie futuristiniai sportbačiai tinka ir šventėms, ir gatvei
LAURA BELLARIVA batai, 240 €
ZARA palaidinė, 25,95 €
SANDRO aulinukai, 495 €
HALPERN 2019–2020 m. ruduo–žiema
Metalizuoti audiniai ir kutai vis dar yra mados numylėtiniai
SIMONOS SAMOJAUSKAITĖS žiedas, 109 €
Šią žiemą labai madingi megzti daiktai, net ir proginiai
COCCINELLE apyrankė, 48 €
H&M suknelė, 129 € MARNI rankinė, 1980 € STILISTĖ ALMINA VENCLOVAITĖ ©VIDA PRESS (1)
SE ZO NAS
LAIMĖ
UTERQÜE megztinis, 99 €
WEEKEND MAX MARA rankinė, 369 €
2 01 9 gru o d i s
18
LAIMĖ
L AIM Ė
D OVANOT I
H&M lėkštė, 7,99 €
KVAPŲ NAMŲ „Motyvacija“ eterinių aliejų mišinys, 8,90 €
ZARA dekoracijos, 6,95 €
ALDO auskarai, 9,99 €
TUTU saldainis, 3,60 €
RESERVED rankinė, 9,99 € ESSENCE SPICE IT UP! vanile kvepianti kūno dulksna su blizgučiais, apie 4 €
ANNAS sausainiai, 1,43 €
IKEA pagalvės užvalkalas, 9,99 € MÁDARA muilas, 8,95 € ZARA apyrankė, 9,95 €
Iki
10
Eur
STRADIVARIUS kaspinas, 5,99 €
WILD SHAPES atvirukas, 2,50 €
ALI saldainiai, 6€ BERSHKA rankinė, 9,99 €
BERSHKA telefono dėklas, 9,99 €
ESSENCE SPICE IT UP! cinamonu kvepiantis nagų lakas, apie 2,20 €
IKEA laikiklis, 5,99 €
Kalėdinių dovanų gidas Nesvarbu, turite dešimt ar šimtą eurų. Dovanoti – vis vien didelė laimė!
2 01 9 gru o d i s
26
STILISTĖ ALMINA VENCLOVAITĖ
IKEA puodelis, 2,49 €
PAULIG kalėdinė kava su kardamonais ir cinamonu
LA IMĖ BERSHKA pirštinės, 9,99 €
COZYWOOD atvirukas, 4,50 €
NEW YORKER apyrankė, 4,99 €
ZARA plaukų papuošalas, 7,95 € NEW YORKER aksesuarai, 3,99 €
WILKES muilas, 3,60 €
KVAPŲ NAMŲ „Sapnų gaudyklė“ eterinių aliejų mišinys, 9,80 € STRADIVARIUS maišas, 5,99 €
NEW YORKER marškinėliai, 4,99 €
LINDEX gumutė, 3,99 €
NEW YORKER šlepetės, 4,99 € KIDIS žaislas, 8,99 €
OYSHO kojinės, 6,99 €
NEW YORKER kojinės, 5,99 €
IKEA žvakė, 1,99 €
H&M vaza, 2,99 €
ALTOMAYO kava, 7,34 € H&M segtukai, 7,99 €
HOUSE OF NAIVE šokoladas, 7 €
27
H&M žvakė, 2,99 €
LINDEX skara, 4,95 €
20 19 g r uodis
VIRŠE LIO
V E IDAS
LAIMĖ
Indrė: ANNOS VYSHNIAKOVOS suknelė Barbora Marija ir Aleksandras: ZARA marškinėliai, švarkas, galvos aksesuaras, avalynė
2 01 9 gru o d i s
38
LA IMĖ
Tekstas DOVILĖ ŠTUIKIENĖ
Pasakos ir kiti stebuklai
Atrodo, kad ji per gyvenimą skrieja vis didesniu greičiu: daugėja veiklos, projektų, pažinčių, pasiūlymų. Net pavargusios ir neišsimiegojusios, jos niekas negali išmušti iš pusiausvyros – televizijos laidų vedėja INDRĖ KAVALIAUSKAITĖ-MORKŪNIENĖ yra moteris su nedingstančia nuo veido šypsena. Tokios pasakose būna gerosios fėjos. Ir net nesitiki, kad ji nusikeiktų sudaužiusi mėgstamą puodelį ar aprėktų iš kantrybės išvedusius vaikus. Kad spontaniškai atšautų ją supykdžiusiam žmogui. Kad viešumoje pasirodytų nuliūdusi net po viešos informacijos, jog skiriasi su vyru. Ar ji tikrai reali?
FOTO G R A FA I : AUDRIUS SOLOMINAS I R R O B E RTA S DASKEVIČIUS STILISTĖ GIEDRĖ ANUŽYTĖ VIZAŽISTĖ G R E TA J U OZ A P O N Y T Ė
39
20 19 g r uodis
PAT IRT IS
LAIMĖ
Tekstas DOVILĖ ŠTUIKIENĖ
Žurnalistė, komunikacijos konsultantė, menų magistrė, žmona, keturių vaikų mama ir trijų knygų autorė GABIJA VITKEVIČIŪTĖ yra sukaupusi įvairių patirčių: jos išmokė būti, o ne atrodyti. Prieš metus įkūrusi pagalbos namus kenčiančioms nuo alkoholizmo moterims „Ramunėlė Rehab“, dabar šią programą dėl finansinių priežasčių sustabdžiusi, patyrusi daug išgyvenimų, ji nesirenka pralaimėtojo pozicijos.
I A I N Y V T O P IR FOTOGRAFĖ MONIKA PENKUTĖ STILISTĖ VILIJA RUŠINSKAITĖ VIZAŽISTĖ A L I N A VA I T K E V I Č I Ū T Ė ŠUNIUKAS LULU
PENNYBLACK skrybėlė ir ilgaauliai WEEKEND MAX MARA paltas ir kelnės
2 01 9 gru o d i s
50
LA IMĖ
ATOSLŪG IAI Jei kas nors pavyksta n e visai taip, atsitraukiu kaip tikėjau ir laukiu kit si, o palankau s momento .
51
20 19 g r uodis
2 01 9 gru o d i s
ARČIAU
FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“) , STILISTĖ ALMINA VENCLOVAITĖ, VIZAŽISTĖ IR PLAUKŲ STILISTĖ GRETA JUOZAPONYTĖ. DRABUŽIAI IR AKSESUARAI: „DAILI“ SUKNELĖ, „IVO NIKKOLO“ KAKLO PAPUOŠALAS
IŠ LAIMĖ
56
LA IMĖ
Tekstas DOVILĖ ŠTUIKIENĖ
Magiška
Anetos kasdienybė
Rašytoja, dramaturgė ir menotyrininkė ANETA ANRA, regis, meistriškai pina ne tik savo knygų siužetus, bet ir savo gyvenimo istorijas ir jas drąsiai panaudoja rašydama. Gyvena ji tokį pakylėtą gyvenimą ir sako, kad buitis su dviem mažyliais – Adrianu Kamiliu ir Kristianu Adomu – ir mylimu vyru, menininku Gintaru Makarevičiumi, jos neslegia – nes kasdienybę gi galima perkurti taip, kaip norisi.
usipažinome keistomis aplinkybėmis: kavinėje ėmiau interviu iš vienos žavios moters, kuri prasitarė, kad vasarą skaitė įdomią knygą. Lietuvišką. Anetos Anros „Niki: dvigubas portretas“ – joje susipina merginos iš Žvėryno ir pasaulinio garso menininkės iš Paryžiaus Niki de Saint Phalle gyvenimo istorijos. Ir kaip tik po to sakinio kavinėje pasirodė Aneta su beveik trejų metukų sūnumi Kristianu. Tai buvo pirmas jos išėjimas „į miestą“ pagimdžius antrą jį sūnų – Adrianą, kuriam dabar eina trečias mėnuo. Na, o po mėnesio, toje pačioje kavinėje ir netgi prie to paties, vienintelio neužimto, stalelio jau kalbinau Anetą. Knygoje drąsiai rašote apie savo meiles, nebijote parodyti pačių įvairiausių jausmų. Ir nė kiek nepagražinate vietų, kurias galėjote pagražinti. Tarkim, pati paskambinate patikusiam dėstytojui, o juk galėjote parašyti, kad tai jis, apakintas jūsų žavesio, pakvietė susitikti... Mūsų pažinties istoriją atsimenu kaip filmą – kadras po kadro. Jos pradžia man siejasi su tamsia ir niūria Dailės
57
akademijos auditorija, esančia šalia laiptų, ant kurių vaidendavosi. Tikrai! Ten sklandė senosios vienuolių dvasios, taip sakydavome. Buvo ankstus žiemos rytas, kai pirmą kartą pamačiau savo dėstytoją. Pamenu, jis komentavo mano kursiokių darbus, kritikavo taip švelniai, patarinėjo ir nuo veido neišnyko atlaidi šypsenėlė. Jis man taip patiko… Bet juk nekabinsi dėstytojo… Todėl sumaniau rašyti kursinį darbą apie jo kūrybą. Paskambinau, prisistačiau, paprašiau susitikti ir man papasakoti apie tas instaliacijas, objektus, apie kuriuos neką tenusimaniau. Užtat po to pokalbio taip uoliai studijavau visus katalogus, parodų aprašymus, straipsnius, norėjau pasirodyti Gintarui tikra jo meno žinovė. Ir vieno susitikimo pakako, kad įsimylėčiau iki ausų… Pamenu, per Kalėdas ilgai nedrįsau išsiųsti jam sveikinimo – galvojau, va priminsiu apie save. Pagaliau išsiuntusi, gavau atsakymą (kaip gerai atsimenu tą tekstą!): „Dabar esu sniegynų šalyje. Su šv. Kalėdom.“ Ech, ir jokių užuominų į nieką, nuliūdau baisiausiai. Įsivaizdavau, kaip jis dabar kalnų trobelėje, prie židinio, su nepaprasto
grožio moterimi ilgais garbanotais plaukais, tai kur ten man… Vėliau Gintaras juokėsi, kodėl jam priskyriau būtent tokią moterį. Nežinau, tiesiog atrodė, kad toks vyras gali būti tik su kažkokia ne šio pasaulio dievybe kalnuose… Tokia klasikinė istorija – studentė įsimyli dėstytoją. Bet meilė baigėsi laimingai? Visi man sakė: „Ką sau galvoji?“ Esą gražus, laisvas vyras, aplink sukasi spiečius moterų. Jau daug vėliau jo paklausiau, kuo jį sužavėjo naivi 22-ejų studentė. Sakė, kad buvau kaip tabula rasa, kaip šviežio oro gūsis – mergina be sunkaus praeities bagažo. Aišku, žeidė aplinkinių kalbos, visokios ponios vadino mane „ta mergaite“. Kai pasiguodžiau Gintarui, jis pasakė: „Susituokime ir jie užsičiaups.“ Susituokėme Santuokų rūmuose vieną žiemos ketvirtadienį be jokių ceremonijų. Vilkėjau hipišką megztuką aukštu kaklu ir kliošines kelnes, Gintaras – savo draugų Aleksandro Pogrebnojaus ir Vidos Simanavičiūtės samanų spalvos paltuką su auksiniu užrašu apačioje „Jean Paul Sartre“ – toks pokštas. Mūsų liudininkas buvo aktorius Arūnas Sakalauskas, tad įsivaizduojate, kokios linksmos buvo tos „surašytuvės“. Ar iš pradžių skaudino situacija, kad esate TIK kažkieno žmona? Ir dabar su ja susiduriu. Bet būti tokio vyro žmona visai ne gėda ( juokiasi). >
20 19 g r uodis
LAIMĖ
(nuotraukoje),
ADWOA ABOAH, ADESUWA AIGHEWI ir
Winnie Harlow: 4 iš 5 pretendenčių į Metų modelio titulą yra juodaodės. Atrodo, kad penktoji, Kaia Gerber, neturi daug šansų – tendencija gana aiški.
D DANIELIS LEE
tapo „Bottega Veneta“ kūrybos vadovu. Triukšmo buvo daug. Nes ligi tol 32 metų vaikinas tik asistavo Phoebe Philo mados namuose „Celine“. Bet kas nerizikuoja, negeria šampano. Pakako vieno sezono, kad „Bottega Veneta“ patektų į antraštes, o Lee būtų vadinamas įdomiausiu debiutantu.
HEDI H SLIMANE’AS Kai
stojo prie „Celine“ vairo, visi šiurpo, kad išsibėgios klientės. Pradžioje jos išties neapsidžiaugė, pamačiusios iš „Saint Laurent“ perneštą stilių. Tačiau rudens ir žiemos sezonui dizaineris pasiūlė buržuazinę madą, ir tai buvo toks „vau!“, kad dar kelis sezonus jausime jos atgarsių.
2 01 9 gru o d i s
Paroda
tapo Metų moteriškų drabužių dizaineriu (CFDA apdovanojimai). Ilgą laiką jis buvo žinomas tik kaip stilistas, besirūpinantis Lady Gagos įvaizdžiu, o dabar raudonas kilimas neįsivaizduojamas be jo suknių. Beje, Metropolitano puotoje Lady Gaga vilkėjo jo kostiumą.
SVAJONIŲ DIZAINERIS,
vykusi Viktorijos ir Alberto muziejuje, turbūt bus įtraukta į Guinnesso rekordų knygą. Pirmą kartą muziejaus istorijoje ekspoziciją aplankė net 600 000 žiūrovų.
F FENTY
E EKOLOGINĘ MADĄ
Vis daugiau brendų pasisako už . Tačiau avangarde tebėra Stella McCartney. 75 procentai jos naujausios kolekcijos drabužių yra iš ekologiškų perdirbamų medžiagų. O prieš šou dizainerė surengė apskritąjį stalą, kurio tema buvo sąmoningas vartojimas, pirkimo mažinimas.
nenustoja stebinti. Rihannos mados namai vėl sukėlė ažiotažą. Naujos „Savage x Fenty“ kolekcijos modeliai perkami taip, lyg būtų pigūs. Dainininkė moka reklamuoti savo kūrybą, bet gal viskas paprasčiau: ji tiesiog kuria netobulų figūrų moterims.
2019-ieji:
G GUCCI
(Alessandro Michele) moka rinktis partnerius. Tad jo kolekciją pristatantis filmukas „Showtime“, režisuotas Gleno Luchfordo, tapo Metų reklaminiu filmu. Jis, gučiškai eklektiškas ir juokingas, atrodo kaip prieškario Holivudo gaminys, ir net dainos perimtos iš to meto kino.
C CHRISTIANAS DIORAS:
B BRANDONAS MAXWELLAS
MADOS ŽODYNAS
Mada – kaip audra stiklinėje. Žiūrint iš šalies – ramu. O pasigilinus – daug įvykių, permainų, dramų. JULĖ ŠIURKUTĖ
I ISSEY MIYAKE
kompanija pakeitė kūrybos direktorių, ir tai gali tapti jos išsigelbėjimu. Japonas Satoshi Kondo atitrūko nuo mados namų tradicijų ir gofruotų jų medžiagų, drabužius adaptavo šiokiadieniams. Dirbo su inovatyviais audiniais ir statybinėmis medžiagomis (skamba baisokai), bet jo „skraidančios“ suknelės vertos nuodėmės.
JV X NJ J EAU DE TOILETTE
šiemet apdovanoti „FiFi“ (Fragrance Foundation). Žinoma, dėl skonio nesiginčijama, ir net geriausi aromatai ne visiems patinka. Todėl pasirinkome kategoriją be kvapo – parfumerijos „Oskarą“ už geriausią pakuotę. Apdovanojimą atsiėmė dizaineris Johnas Varvatos ir jo partneris, dainininkas Nickas Jonas. 64
©VIDA PRESS (12)
SUV EST INĖ
A ADUT AKECH
LA IMĖ
K
Kad ir kaip būtų liūdna, 2019 m. vasario 19 d. atsisveikinome su KARLU LAGERFELDU. Paskutinis iš didžiųjų dizainerių buvo labai ryški asmenybė, filantropas, eruditas, aukščiausio lygio profesionalas. Ir – kuklus žmogus, norėjęs, kad mada tarnautų moteriai, paryškintų jos individualumą.
M MEGHAN
L LADY GAGA
šiemet tapo Metropolitano puotos karaliene. Vakaro tema buvo įkvėpta fotografės Susan Sontag esė „Manieringumas: pastabos apie madą“. Taigi kiekvienas savaip ėjo iš proto. O Lady Gaga pribloškė publiką metamorfozėmis: neoninė jos mantija virto juoda suknia, šioji vėl nusidažė ciklamenų spalva, o paskui liko tik įprastas dainininkės komplektas – platformos, liemenėlė, kelnaitės.
N NIKE
O OSKARŲ
įsitikino, kad gerais norais pragaras grįstas. Norėdami būti demokratiški, jie vienoje iš Londono parduotuvių pastatė XXL dydžio manekeną. Žurnalistė Tanya Gold jį išvadino liulančiu lašinių kalnu, ją užsipuolė minia taip nemanančių, ir prasidėjo karas...
vakarai dabar prėski, damų tualetai – nuspėjami. Tačiau tai – svarbiausia raudono kilimo šventė, ir niekur nuo to nepabėgsi. Šiemet netikėtai atrodė gal tik du svečiai: Billy Porteris su suknele (tokiu „Christian Siriano“ smokingo ir barokinio sijono hibridu) ir Gemma Chen su „Valentino“.
R RICKĄ OWENSĄ S Amerikos mados dizainerių taryba išrinko Metų vyriškų drabužių dizaineriu. Nors nepalyginti įspūdingesnės buvo jo moteriškos kolekcijos, ypač jų pristatymai Paryžiuje prie Tokijo rūmų fontano: viena („Babelis“) – su fakelais, kita, skirta dizainerio protėviams actekams, – su „vergų“ leidžiamais muilo burbulais.
U UTRIRUOTA ROMANTIKA buvo viena iš vasaros tendencijų. Princesių suknelių mėgėjos pasidžiaugė, bet nesijautė esančios mados avangarde. Nes moderniausią variantą siūlė Marcas Jacobsas, o jo oversized raukiniai atrodė kiek gąsdinamai. 65
Bjaurieji SANDALAI buvo geidžiamiausia metų avalynė. Prie jos nereikėjo pratintis, nes įspūdingus padus šios basutės nugvelbė iš sportbačių. Na, o viršų kiekvienas galėjo pasirinkti pagal skonį: buvo ir visai asketiškų, ir su „Swarovski“ krištolu.
V
VEGANIŠKA MADA kelia
galvą. Kovo mėnesį Los Andžele buvo surengta pirmoji jos savaitė; kadangi rengėjai nuostolių nepatyrė, spalio mėnesį – antra. Nežinia, ar visi dizaineriai „veganai“ nevalgo mėsos, bet savo drabužiams jie kategoriškai nenaudoja odos, kailio ir plunksnų, taip pat to, kas kenktų ekologijai.
Sasekso hercogienė trumpam tapo britų „Vogue“ redaktore. Nes tikrasis redaktorius Edwardas Enninfulas puikiai suprato, kad britai priklausomi nuo Sasekso kunigaikštienės: jos gyvenimo būdo, stiliaus, suknelių. Ponas Enninfulas nepasigailėjo: rugsėjo numeris „Forces for Change“ („Galimybė keistis ir keisti pasaulį“) buvo išpirktas kaip karšti pyragėliai.
P PRIEKABIAVIMAS
, kitaip nepavadinsi: didieji mados namai vis jaučiasi kalti. „Prada“ ir „Gucci“ šiemet atsiprašė už rasizmą (vieni pagamino raktų pakabučius su rudais ir juodais beždžioniukais, kiti – megztinius su užsmaukiamais ant veido juodais kaklais ir raudonomis lūpomis); „Burberry“ atgailavo už detalę, panašią į pakaruoklio virvę.
HILFIGER X ZENT TOMMY DAYA
šou „Apollo“ teatre su koncertu buvo ne išskirtinis, o simptominis. Šiemet daug mados namų ignoravo tradicinius tentus ir neapsiribojo podiumais: parodymai buvo su vaišėmis, ūkininkų turgeliais, performansais, koncertais, o „Pyer Moss“ šou dalyvavo 90 žmonių choras.
Z ZENDAYA
visada patenka į geriausiai vilkinčių sąrašus, nors 23 metų merginai šortai tinka labiau už glamūrines vakaro suknias. Bet būna išimčių – tarkim, „Marc Jacobs“ plunksnų suknelė: net priekabieji „Vanity Fair“ konstatavo, kad būtent taip turėtų atrodyti kiekviena jauna žvaigždė.
Ž ŽIŪRĖKIME paveikslėlius.
20 19 g r uodis
R E IŠKINYS
LAIMĖ
NE VISAI NAUJA
Pati norėčiau pridėti tuos „o, bet, tačiau...“, bet nebūkime smulkmeniškos. Aišku, lietuvaitė skolinosi ne dolčegabaną ir kažką mainais davė draugei. „Bado žaidynių“ žvaigždė – kita istorija: ji vykdė sutarties sąlygas ir kartojo it atsakiklis, jog vilki „Christian Dior Couture“. O kai prie aukštosios mados nepratusi Lawrence užmynė dioriško sijono padurką ir kluptelėjo, operatoriai ją taip apgulė, kad suknelės kaina pašoko iki 4 mln. JAV dolerių. Tačiau, atmetus detales, abiem atvejais tinka terminas „dalijimosi ekonomika“. Suprantama, suknias reklamuojančios aktorės – atskiras straipsnis. Bet ir jos dalyvauja mainuose. Anksčiau mados namai tiesiog sumokėdavo garsiai personai, kad šioji vilkėtų jų suknią; dabar už paslaugą dažnai atlyginama paslauga: tarkim, aktorei pasiūloma tapti tų mados namų veidu (kaip kad buvo su Lawrence), metus nemokamai imti šio ženklo drabužius bei aksesuarus ir panašiai.
2 01 9 gru o d i s
„Drabužius perku iš second hand, nes tokie mano įsitikinimai.“ Rašytoja VA I VA R Y K Š TA I T Ė
Dalijimosi (ar bendro vartojimo) ekonomika – ne mados terminas ir tikrai neapsiriboja mainais. Dauguma šio modelio paslaugų yra mokamos ir kainuoja nepigiai. Pavyzdžiui, biuras, kurio tarnautojas net neturi savo stalo ir paknopstomis skuodžia prie dar neužimto, nuomininkui kainuoja neką mažiau nei įprastos darbo patalpos. Bet juk dabar visi ambicingi žmonės nori išeiti iš komforto zonos, ar ne? Ir net jei yra nenorinčių, tokia vieta, kur dalijiesi stalais, technika, kava, šiukšliadėžėmis, skersvėjais, turi pliusų: kai vienoje erdvėje dirba daug mažų kompanijų, gimsta pažintys, intrigos, meilės, sklando mūzos. Dalijimosi ekonomika siejama su internetu ir naujomis technologijomis, su tūkstantmečio karta ir jaunesniais jos broliais. Išties, milenialai moka tvarkyti savo reikalus virtualiai, o ir nenoriai perka daiktus – mieliau investuoja į keliones, įvairias patirtis. Tačiau istorija prasidėjo daug anksčiau, nei >
66
NUOTRAUKOS IŠ ASMENINIŲ ALBUMŲ
Kas gali būti bendra tarp kuklios lietuvaitės, skubančios į pasimatymą su skolinta iš draugės suknele, ir amerikietės Jennifer Lawrence, kopiančios į sceną atsiimti „Oskaro“? Šias merginas skiria šviesmylės, bet sieja tai, kad nė viena jų ypatingai progai nepirko suknelės.
LA IMĖ
©VIDA PRESS
Jennifer Lawrence ir jos garsioji „Christian Dior Couture“ suknelė
67
20 19 g r uodis
M ADA
LAIMĖ
MYLIMI Pasitikti Naujuosius vilkint ne naują, o jau dėvėtą vintažinę eilutę – sąmoningiausios meilės išraiška. Ne veltui jie jau vadinami nebe second hand, o pre-loved („mylimais“) drabužiais. Kai sakome „vintažinis“, paprastai turime omenyje istoriją saugantį daiktą ar drabužį. Šiandien dėvėti drabužiai – mada, kurios vaikytis garbinga. Pirkdami tai, kas jau naudota, mažiname naujos gamybos mastus, aplinkos taršą ir taupome gamtos išteklius. FOTOGRAFĖ J UA N I TA R O M E R O STILISTĖ I V E TA J O N I K A I T Ė VIZAŽISTĖ IR PLAUKŲ STILISTĖ J U S T Ė VA Š K E V I Č I Ū T Ė MODELIS I E VA M I K A L A U S K A I T Ė FINTVATT kostiumėlis CELINE paltas KAAT TILLEY LEVI’S džinsaipalaidinė MADELEINE ZARA batai batai
2 01 9 gru o d i s
DRABUŽIAI IR AKSESUARAI – IŠ DĖVĖTŲ DRABUŽIŲ PA R D U OT U V I Ų
72
LA IMĖ
PIANKUSOL švarkas KAAT TILLEY suknelė MAB STUDIO bateliai Vintažinė rankinė Kojinės, žiedas – stilistės nuosavybė
73
20 19 g r uodis
LAIMĖ GROŽ IS
METŲ GERIAUSIE JI Metų pabaigoje „susumavome“ daugiausia dėmesio 2019-aisiais sulaukusias grožio naujoves (ir keletą klasikos perlų) ir pristatome, mūsų nuomone, geriausias šių metų veido, kūno, plaukų priežiūros, makiažo priemones ir aromatus. V E R T I N O Vytautė Žališkevičiūtė, „Laimės“ grožio redaktorė B A N D Ė „Laimės“ redakcija ir nepriklausomi autoriai
„LAIMĖ“ RENKASI
M AKIA ŽAS 1. ANTIPODES mineralinis makiažo pagrindas Makiažo pagrindas, kurio neįmanoma netolygiai užtepti, kuris atspindi šviesą ir sukuria odos „su filtru“ efektą. 2. FILORGA „Flash Nude“ makiažo pagrindas 2
1
Drėkinimas, apsauga nuo aplinkos ir saulės (SPF 30), natūralus maskavimas – idealus odos priežiūros ir makiažo duetas. 3. L’ORÉAL PARIS „Bambi Lash“ blakstienų tušas Bene geriausias kainos ir kokybės santykis tarp blakstienų tušų šįmet. Ilgina, riečia, suteikia apimties, išlieka visą dieną.
SMASHBOX „Cover Shot“ šešėlių paletė 100 atspalvių paletes palikime influenceriams, o realiam gyvenimui užtenka kelių, bet tobulai parinktų akių šešėlių atspalvių.
4. ARTDECO „Brow Filler“ antakių tušas Turbūt dažniausiai mano rekomenduojama priemonė. Visi nusipelnėme geresnių antakių!
3
4
5. NYX PROFESSIONAL MAKE UP „Slide On“ vandeniui atsparus lūpų pieštukas
5
Viena tų priemonių, kurios užteptos laikosi, kol nuvalome. Skirtumas tas, kad ši dar ir draugiška piniginei. 6. MAC „Extra Dimension“ bronzantas Paprastai nerekomentuoju bronzantų su švytėjimą suteikiančiomis dalelėmis, bet šis – išimtis. Kodėl? Nes jo švytėjimas vientisas, be blizgučių. 6
7
7. PHYSICIANS FORMULA „Butter Blush“ skaistalai Lengva tepti lyg kremą, o išlieka kaip pudros tipo priemonė. Dar vienas biudžetinis perliukas.
2 01 9 gru o d i s
MAKE UP FOR EVER „Ultra HD“ maskuoklis Jo nereikia fiksuoti, nesubėga į raukšleles ir puikiai maskuoja nuovargio žymes.
90
ĮVAIZ DIS
LA IMĖ ZARA palaidinė MC GREGOR vintažinis švarkas – stilistės nuosavybė FESTINA laikrodis Kepurė – stilistės nuosavybė
Šešėliai
Akių šešėliai, ypač kreminiai, – labai patikima priemonė norint pradėti pažintį su „katės akimis“. Galite reguliuoti spalvų paletę, intensyvumą ir ilgainiui atrasti „savo“ formą. Anatominė akių sandara diktuoja, kokiu kampu brėžti linijas (išorinį akies kamputį visuomet ryškinkite antakio galiuko link), o kreminiai šešėliai leidžia brėžti, valyti ir bandyti iš naujo tol, kol pavyks.
91
20 19 g r uodis
GROŽ IS
LAIMĖ
Romanas su antakiais Neabejojame, kad darydamosi makiažą šventiniams vakarėliams nepaliksite be dėmesio antakių. Juk jie – laaabai svarbus šiuolaikiško įvaizdžio komponentas.
2 01 9 gru o d i s
102
LA IMĖ
Kriterijus – estetiškas natūralumas Nors skonių būna įvairių, bet natūralumas triumfuoja ir ši tendencija neaplenkė antakių. Kas gerina, o kas prastina jų išvaizdą? Ar, padailinti ilgalaikiu makiažu, jie gali atrodyti taip, kad net neįtarsi, jog kažkas daryta? Antakių stilistės GIEDRĖS PIRINOVOS mintys.
GRAŽU, BET NESUPRANTI, KODĖL
I LG A L A I K I S A N TA K I Ų M A K I A Ž A S
„Profesionaliai, estetiškai, skoningai atliktas makiažas sukuria rezultatą, kurį apibūdinčiau taip: gražu, bet nesupranti, kodėl. Kai antakiuose per daug grafinių linijų, jie pernelyg akcentuoti, nenatūralios formos, suardoma veido visuma. Perspaustas antakių makiažas gali žmogų sendinti ir rūstinti. Jei kalbėsime apie profesionalų atliekamą makiažą bei korekciją, laikausi nuostatos, kad antakių stilistui nevertėtų improvizuoti su jų juostos formavimu pagal savo įsivaizdavimą, nuotaiką ar madą. Ką ir kaip daryti, diktuoja konkretaus veido anatomija ir fiziologija. Esmė – matyti natūralias linijas ir jausti proporcijas. Aš mokykloje lankiau sustiprinto dailės mokymo klasę, itin mėgau grafiką ir piešimą pieštuku, o studijų metais draugės įkvėpė išsamiau domėtis makiažu. Nors po vidurinės pasirinkau tarptautinių santykių studijas, tačiau nė dienos nedirbau pagal specialybę, nes jutau, kad turiu eiti kitu keliu – tokiu, kuris teikia galimybę kasdien kurti. Štai kodėl pirmiausia baigiau tarptautinę makiažo mokyklą „Glow Makeup School“ Vilniuje, vėliau išvažiavau mokytis antakių priežiūros meno į Didžiąją Britaniją. Ten ir prasidėjo mano romanas su antakiais. Su natūraliai ir estetiškai atrodančiais antakiais.“
„Minties mokytis ilgalaikio makiažo ilgai net neprisileidau, nes senosios mokyklos braižas man atrodė labai grubus. Gyvenimas sudėliojo kitaip. Aš nuolat domiuosi, kas naujo antakių makiažo ir priežiūros srityje, kaip dirba kitų šalių meistrai, todėl vieną dieną internete pamačiau Estijoje gyvenančios antakių stilistės darbų. Jos sukurtas ilgalaikis antakių makiažas atrodė nuostabiai! Tada ir dingtelėjo: „Įmanoma ir taip? Gal ir aš sugebėčiau?“ Noriu pabrėžti, kad geriausiai ilgalaikis makiažas atrodo tada, kai yra pakankamai plaukelių, po kuriais galima paslėpti pigmentus. Kuo plikesnė oda, tuo labiau matosi, kad kažkas daryta. Manau, ne viena moteris nustebs, kai perskaitys šį teiginį, nes stereotipai apie ilgalaikį makiažą giliai įsišakniję. Esu sulaukusi klausimo: „Kaip jį darote? Iš pradžių antakius nuskutate, o paskui nupiešiate?“ Rezultatas, žinoma, labai priklauso ir nuo kitų dalykų – makiažą atliekančio žmogaus skonio bei meistriškumo ir žmogaus, kuriam jis atliekamas, skonio bei lūkesčių. Jei moteris norės, kad spalva išliktų vienodai ryški penkerius metus, mes atsisveikinsime. Nedarau tokio. Bet požiūriai sutaps, jei ją tenkins lengvas šešėlis, kuris išsilaikys metus ar pusantrų (paskui jį galima atnaujinti) ir sukurs kontūrus, formą, leisiančius ryte antakiams skirti tik minutę kitą. Lengvas šešėlis juos atskleidžia ir harmonizuoja veidą. Jei antakiai tokie, kad pakanka tik kartą per mėnesį paryškinti kreminiais ar chna dažais, – geriau būti negali! Mano požiūriu, tai – idealus variantas. Juos būtina tausoti. Viena moteris instagrame pasidžiaugė paklausiusi mano patarimo antakių nei dažyti, nei koreguoti, tiesiog leisti ataugti kuo daugiau plaukelių. „Jau du mėnesius džiaugiuosi, kad niekur neinu, nieko nedarau antakiams, ir dabar man jie atrodo labai gražūs“, – parašė ji.“
RAMŪNO PETKEVIČIAUS NUOTRAUKA
SENOJI MOKYKLA „Kai ateina moteris su gražiais, nesugadintais antakiais, nuoširdžiai jais pasidžiaugiu ir patariu saugoti. Bet padėtis Lietuvoje liūdnoka: sakyčiau, 95 procentai antakių apgadinti arba kaip reikiant nualinti netinkamų dažymo ir pešiojimo. Dažniausiai tai susiję su senąja antakių koregavimo mokykla. Ji, kitaip nei šiuolaikinė, nepaiso natūralių antakių linijų ir taškų, naudoja dažus neatsižvelgdama į tokius subtilumus, kaip odos, akių, plaukų spalvos. Jau nekalbu apie tai, kad XX ir XXI amžių sandūroje mada šlovino siaurus antakius ir jai neatsispyrė daugybė moterų, tarp jų ir tokios garsenybės kaip Naomi Campbell. Pavadinčiau tą madą antakių krize, nes tokius antakius labai sunku atauginti arba tiesiog neįmanoma to padaryti. Jokiu būdu neteigiu, kad visos moterys privalo turėti paaugliškai plačius antakius. Bet tiesiog grubiai iškąsti apatinę jų dalį, kad pasiaurėtų, išlinktų staigiu pakilimu ar kampu, – didžiausia klaida. Gamta tokių antakių nekuria. Dar vienas senosios mokyklos palikimas – ilgalaikis makiažas, daugybei moterų „padovanojęs“ dirbtinius, veido nepuošiančius antakius ir išblukusį melsvą, violetinį, šlapio asfalto ar raudoną odos atspalvį (toks laikui bėgant išlenda, jei pigmentų atspalviai ar jų įterpimo gylis buvo parinkti netinkamai).“
103
NAUDINGA INFORMACIJA „Kai ilgalaikis antakių makiažas atliekamas šiuolaikiškai, oda netraumuojama. Jei skauda, tai – labiau diskomfortas, o ne skausmas. Pigmentai įterpiami negiliai, į viršutinį dermos sluoksnį. Ir šašų nebūna. Jei jų atsiranda, tai dėl vienos iš šių priežasčių: meistras darbą atliko grubiai, su techniškai prasta įranga arba priežiūra po procedūros buvo netinkama. Kai neramu, kaip bus, pirmiausia reikėtų pasikonsultuoti su meistru ir išsiaiškinti, kas, kaip bus daroma per procedūrą, kaip oda gis, pamatyti savo būsimų antakių eskizą. Meistras turi jį pademonstruoti ir gauti visišką žmogaus pritarimą. Dabar gaminami pigmentai įsiskverbia į odą greičiau, lengviau. Tai labai gerai, nes šiuolaikiškai dirbančių meistrų tikslas – kuo mažiau traumuoti odą, t. y. per kuo trumpesnį laiką panaudojus kuo mažiau adatos dūrių >
20 19 g r uodis
LA IMĖ
Menas dovanoti
Pasiruošimas Kalėdoms neretai virsta negailestingomis lenktynėmis su laiku. Atvirukai, kuriuos reikia išsiųsti, vakarėliai, kuriems reikia pasiruošti, sąrašai dovanų, kurias reikia nupirkti, ir plonėjanti piniginė... Kalėdinės dovanos – vis dar vienas mėgstamiausių žmogaus elgesio tyrimo objektų, kurį mielai kedena tiek psichologai ir antropologai, tiek ekonomistai bei rinkodarininkai. Pakedenkime ir mes.
117
20 19 g r uodis
T Y R IM AS
LAIMĖ
DIDYSIS PANIKOS ŠEŠTADIENIS Taip vadinamas paskutinis savaitgalis prieš Kalėdas. 1993 m. JAV ekonomistas Joelis Waldfogelis paskelbė nuomonę, kad kalėdinės dovanos – grynas materialinis nuostolis, mat tos, kurias perkame, kainuoja bent 10 proc. brangiau, nei jas įvertina gavėjai.
84 %
Aktyviausiai dovanas renka moterys – tyrimų duomenys skaičiuoja tokių net 84 proc.
Tyrimai rodo, kad net į paprastą vienspalvį vyniojamąjį popierių įsukta dovana bus priimta mieliau už visai nesupakuotą. P R A S M Ė S PA I E Š KO S Esama žmonių (galbūt jų ratui priklausote ir jūs), kurie moka parinkti taiklias dovanas. Regis, be didesnių pastangų ir ilgesnių apmąstymų jie dovanomis apsirūpina jau birželį. Negalime paneigti, kad šis gebėjimas lygiai tiek žavus, kiek ir smarkiai erzinantis, ypač žinant, kad daugelis mūsų kalėdines dovanas pradės pirkti likus savaitei iki Kalėdų arba per Didįjį Panikos Šeštadienį, kai miestas užsikimš, stresą, tvyrantį ore, bus galima kapoti kirviu, o palinkėjimas „ramių švenčių“ kažkodėl nuskambės labiau ironiškai nei šventiškai. Dovanojimo istorija sena kaip pasaulis – siekia bent jau biblinius laikus, kai išminčiai kūdikėliui Jėzui dovanojo auksą, mirą ir smilkalus. Mes, modernūs žmonės, savo kūdikystę leidome jaukiose lovelėse, todėl kalėdinės tradicijos iš istorijos pamažu išbraukė kelis dalykus... Kalėdų Senelio „didysis brolis“ šventasis Mikalojus, sakoma, buvo turtingas ir mielas žmogelis, padėjęs varguoliams teikdamas jiems dovanas. Laikoma, kad šiuolaikinė kalėdinių dovanų tradicija atsirado Viktorijos laikais. Jos tuo metu buvo paprastos ir kuklios, skirtos išreikšti gerumą ar teikiamos labdaros tikslais. Ir vis dėlto, kaip nutiko, kad taip norime dovanoti ir gauti dovanų patys? Žmonija, kaip rūšis, itin sociali ir linkusi į bendruomenes. Kartu gyvename, valgome ir dirbame. Dalis socialumo grindžiama rūpinimusi ir dalijimusi. Maistu, žiniomis ar ta naująja suknele – žmonės iš prigimties dosnūs. Charles’as Darwinas yra sakęs, kad bendruomenės, kuriose bus daugiausia vienas kitą palaikančių narių, klestės labiausiai. Mes, žmonės, su kai kuriomis išimtimis tokie ir esame – dosnūs ir palaikantys. Jei būtume savanaudžiai, panašu, žmonija būtų seniai išnykusi. Dėl socialinių ryšių stiprinimo dovanų teikimą galima laikyti „racionaliu“ net ekonomikos kontekste. Įteikti dovaną – akivaizdus būdas išreikšti padėką, rodyti susidomėjimą, stiprinti ryšius ar parodyti, kad santykiams artėja galas (kai vienai žurnalistei vyras nepasivargino supakuoti kalėdinės dovanos ir ją įteikė plastikiniame pirkinių maiše, ji sako supratusi, kad jos santuokai šakės). Dalytis lygu rūpintis, o teikiamos dovanos gali mus bent trumpam padaryti laimingesnius. Bet už dosnumo slypi kai kas daugiau, sako antropologai. Anot jų, dovanojimo procesas – nei savanoriškas, nei altruistiškas. Esama pareigos duoti, įsipareigojimo priimti ir grąžinti. Dovanojame, nes iš mūsų to tikimasi, ir priimame dovanas dėl tos pačios priežasties. Egzistuoja nerašytos taisyklės, kaip tai daryti tinkamai, – su kuo,
2 01 9 gru o d i s
kada ir kokiu būdu. Viena taisyklių – procesą paversti spontanišku ir savanorišku, neva dovana – dosnumo išraiška. Iš tiesų tai oficiali socialinė apgaulė. Visi mes bendrininkai, tad jeigu duosime – ir gausime – netinkamai, rizikuojame netekti garbės ir moralinio autoriteto. Komplikuota ir visai neromantiška.
KALBA SKAIČIAI Prieš kelerius metus vieno JAV universiteto mokslininkai atlikę tyrimą paskelbė išvadą, pavadintą „perdėta individualizacija“. Anot jų, kuo labiau stengiamės rinkti dovaną atsižvelgdami į gavėjo poreikius, pomėgius ir norus, tuo labiau rizikuojame suklysti. Minėto tyrimo nedetalizuosime, bet jo mintis tokia: norėdami išrinkti dovaną tik vienam žmogui, esame linkę atsižvelgti į jo poreikius, o kai mūsų sąraše atsiranda keli vardai, labiau galvojame apie būtinybę išrinkti skirtingas dovanas (net jei žinome, kad recipientai dovanomis nesilygins), nemąstydami apie asmenybes. Akademikai jau seniai mus bara už tai, kad dovanojame netinkamai, o daugelis ekonomistų iki šiol Kalėdas laiko ne džiaugsmo ir laimės, bet iracionalumo švente. Vienas garsiausių pavyzdžių – bemaž chrestomatinis 1993 m. JAV ekonomisto Joelio Waldfogelio tekstas apie tai, kad dovanos – grynas materialinis nuostolis, mat tos, kurias perkame, kainuoja bent 10 proc. brangiau, nei jas įvertina gavėjai. Archetipiškai šaltai ir racionaliai mąstančiam ekonomistui tai lygu pinigams vėjais – beprasmis švaistymas. Geriausia dovana? „Grynieji“, – nė nemirktelėdamas sako Waldfogelis, nes tiek tam, kuris jų dovanoja, tiek tam, kuris gauna, jie vienodai vertingi. O kur dar sutaupytas laikas, išvengta dar viena pora kad ir ploniausio šilko, bet negeidžiamų kojinių, nejučia pakliūvančių į kandžių rojų, galų gale, pinigai suteikia galimybę įsigyti tai, ko iš tiesų norėtume. Ir, jei kalbėtume apie tvarumą, pasaulyje, kuriame kasmet prieš Kalėdas išleidžiami milijardai daiktams, nesuteikiantiems laimės, dovanos – per didelė kaina, mokama už sentimentus.
DIDIEJI LŪKESČIAI Atplėšti čekį Kalėdų rytą? Regis, Lietuvos šie amerikietiški įpročiai dar nepasiekė. Daugelis mūsų pinigines dovanas vis dar laikome tinginių reikalu. Jos netgi žeidžia, nes manome, kad dovanotojas net per Kalėdas nesiteikė apie mus pagalvoti ir pasirinko lengviausią kelią. Visgi išrinkti tikrą (nesakome
118
P O
P R E M J E RO S
LAIMÄ–
2 01 9 gru o d i s
128
LA IMĖ
Kokios spalvos
NUOTRAUKA IŠ ASMENINIO ALBUMO
Rudenį Nacionaliniame operos ir baleto teatre įvykusi operetės „Kandidas“ (pagal Voltaire’o apysaką ir Leonardo Bernsteino muziką) premjera sukėlė ir ovacijų, ir nustebimo. Bet kuriuo atveju bilietai į visus vienuolika premjerinių spektaklių buvo tiesiog iššluoti. Ir to kaltininkas didžiąja dalimi – prancūzų operos režisierius VINCENT’AS BOUSSARD’AS, pastatęs jau trečią darbą Lietuvoje, keičiantis įsisenėjusius operos žanro stereotipus ir ieškantis jos ryšio su dabartiniu mūsų gyvenimu.
Prie afišos. Fotografuotis operetės „Kandidas“ svečiams prie ryškiai raudonos sienelės su dar ryškesne papūga tapo žaisminga pramoga: kiekvienas galėjo atnaujinti feisbuko ar instagramo profilį – žodžiu, pasipuošė socialiniai tinklai. Premjera vyko būtent tomis dienomis, kai Brazilijoje siautėjo gaisrai, o šalies prezidentas pro pirštus žiūrėjo į pralobti pasišovusių ūkininkų masiškai deginamas džiungles. Nesvarbu, kad operetės papūga pasirodo antroje dalyje, kai Kandido kelionė po pasaulį tęsiasi Argentinoje, Buenos Airėse, tačiau filosofinės Apšvietos amžiaus Voltaire’o apysakos idėjos šiandien be mažiausio loginio pritempimo galėtų užkabinti ir minėtus gaisrus Amazonėje... Štai tokia nata, stovint prie raudonos operetės afišos su papūga, ir prasideda pokalbis su režisieriumi Vincent’u Boussard’u. Aplinkos spalvų intensyvumą galėtų paaiškinti ir ketvirtį amžiaus trunkantis režisieriaus darbas su kostiumų dailininku Christianu Lacroix. Šis iš Arlio kilęs prancūzas daugiau nei dvidešimt metų (nuo 1987-ųjų) kūrė aukštąją madą, garsėjo pačiais ryškiausiais pietietiškais ornamentais, visomis spalvomis, kokių tik galima rasti džiunglėse ir Amazonės papūgų plunksnose. Sako, įkvėpimo jis sėmėsi iš vangogiško Arlio, iš šio miesto ir jo priemiesčių čigonų gyvenimo. Visa tai atsinešė į Paryžių, tačiau praėjus beveik porai dešimtmečių, jau 2005-aisiais, aukštosios mados kūrėjas patyrė didžiulį nuosmukį (šis kaupėsi jau kelerius metus) ir, sukirtęs rankomis su savo patronu, LVMH bosu Bernard’u Arnault, atsisveikino su aukštąja mada, o dar po ketverių metų galiausiai išėjo iš savo mados namų, reformavęs juos į dizaino stu-
129
diją (ypač stipri namų dizaino ir tekstilės linija), patikėjęs vadovauti savo dešiniajai rankai Sachai Walckhoffui, o pats pasukęs prie kino, teatro ir operos. Jei kas nors prieš penkiolika metų būtų pasakęs, kad Lietuvos operai kostiumus kurs Christianas Lacroix, daugelis mados ir meno gerbėjų, o gal ir dar platesnė publikos dalis būtų netekusi žado. O tai, kad šiandien pas mus pastatytų operų: Jules’io Massenet „Manon“, Vincenzo Bellini „Kapulečiai ir Montekiai“, ir štai Leonardo Bernsteino operetės „Kandidas“ kostiumų piešinius kūrė Christianas Lacroix, didelės nuostabos nekelia. Kodėl? Nes paprasčiausiai nebevertiname to, ką gauname iš Paryžiaus. „Antroje operetės dalyje pasirodanti papūga įkūnija keletą prasmių: mūsų egzotiškų kraštų alkį, mūsų kandidišką smalsumą ir norą įsiskverbti ten, kur nauja ir nepažįstama, mūsų papūgiškai kartojamas tas pačias gyvenimo frazes – o tai daro ir Kandidas, mokytojo akinamas suvokti, kad kartojimas yra mokymosi motina (repetitio est mater studiorum). Nesu stiprus šių paukščių žinovas, man, menininkui, jie labiau atlieka kultūrinę simbolinę funkciją kaip išminties, didelės ironijos ir misteriškos paslapties paukščiai. Tiesa, vaikystėje zoologijos soduose negalėdavau į papūgas neatkreipti dėmesio, vis laukdavau, kad pakartotų ištartą žodį, ir nuo tada man jos panašios į žmones. Kiek vėliau teko nustebti sužinojus, kad papūga – vienas ilgiausiai gyvenančių paukščių. Taigi jos visada mane žavėjo – gal ne iki minties, kad porelę turėčiau laikyti namie narvelyje, tačiau... netoli to. Prisimenu savo viešnagę Pietų Amerikoje, kai kone ištisą dieną praleidau parke stebėdamas papūgas.“ >
20 19 g r uodis
DA ILĖS
G A LE R IJA
LAIMĖ
Karas ir taika Niki de Saint Phalle (1930–2002) biografija spaudai rūpi labiau nei jos kūrybiniai everestai. Istorijos apie tai, kad „turtuoliai verkia“, kelia reitingus. Menininkės gyvenimas nė iš tolo neatitiko muilo operos schemų, bet buvo dryžuotas kaip zebras ir nežinia – labiau juodas ar baltas. Tiesa, kontrastus ilgą laiką pavyko slėpti: Niki atrodė taip, kaip iš jos tikėtasi. Žmonėms ji buvo žvaigždė, mergina iš žurnalų viršelių, sava mados ir bohemos pasauliams: garsaus vyro žmona ir kūrybos partnerė, elegantiška ir graži kaip kino aktorė, išmintinga, talentinga, aristokratė. Niki kūryba irgi papildo laimingos moters portretą. Moterims visada buvo sunku varžytis su vyrais menininkais, o Niki net nebaigė jokių dailės mokslų. Jai pakako liūdnos patirties Niujorko Brearley mergaičių gimnazijoje. Iš jos buvo išmesta už tai, kad išniekino graikų skulptūrų kopijas: visus gėdą slepiančius figos lapus uždažė raudonai. Regis, mokytojus papiktino ne pats vandalizmo aktas, o vaiko parinkta spalva. Jie primygtinai rekomendavo tėvams parodyti mergaitę psichiatrui, ir šioji įsikalė į galvą, kad yra beprotė... Šiandien Niki – garsiausia skulptorė monumentalistė, ir spalvingi personažai Stravinskio fontane prie Pompidou meno centro (akis badantis pavyzdys) – tik menkutė jos paveldo dalis. Niki neapsiribojo skulptūromis, paveikslais, iliustracijomis, keramika: rašė knygas ir pjeses, kūrė teatro
2 01 9 gru o d i s
kostiumus, scenografiją, vaidino filmuose, pati juos režisavo. Net rado laiko vardiniams kvepalams sukurti, nors tai buvo lašelis glamūro jos neglamūrinėje veikloje. Dešimtis metų Niki kūrė meną iš medžiagų, kurios naikino jos plaučius: kvėpavo toksiniais garais ir nuodingomis dulkėmis... 1973 m. ji sukūrė autobiografinį filmą „Tėtis“ – apie merginą, kuri nužudo gimdytoją; ir padaro tai 17 kartų. Giminė rengė protesto mitingus, reikalavo uždrausti filmą, nors turbūt nesuprato, ką jis reiškia. O tas, kuris būtų supratęs, jau ilsėjosi po velėna. Filmo paslaptis buvo atskleista tik 1991 m., kai mirė Niki vyras ir nebeliko žmonių, kuriems menininkės išpažintis būtų pakenkusi. Niki seniai žinojo, kad demonų atsikratoma tik išvarius juos į dienos šviesą, bet anksčiau to padaryti negalėjo: kai tėtis – grafas, šiukšlės iš namų nenešamos į gatvę. Ponas André Marie Falas de Saint Phalle’as nebuvo pedofilas – tik nepasotinamas ir neišrankus mergišius, kuriam buvo nesvarbu, kas jo partnerės. Tiko ir vienuolikmetė Niki – tiek jai buvo, kai tėvas išprievartavo. O vėliau kada panorėjęs prasmukdavo į jos kambarį. Mergaitė net neturėjo kam išsiverkti. Mama, nuožmi katalikė, kovojo prieš pornografiją, bet nežinojo, kas yra artimo meilė. Ji mušdavo vaikus jau vien už tai, kad jie nenorėdavo košės, ir buvo paskutinis žmogus, kuriam Niki būtų sumaniusi guostis. Nors ponia
134
©VIDA PRESS (6)
Jiedu buvo vadinami meno pasaulio Boni ir Klaidu. Abu mėgo naikinti: jis – savo kinetines skulptūras, ji – paveikslus. Tačiau moteris buvo pavojingesnė: ji naudojosi tikru šautuvu, o šis atsirado ne iš gero gyvenimo.
LA IMĖ KARALIENĖ KALIFIJA ERELIO SOSTE. Karalienės Kalifijos magiškasis ratas. 2003 m. Kalifornija
GYVATĖS SIENA. Karalienės Kalifijos magiškasis ratas. 2003 m. Kalifornija
POKALBIS. „FARET Tachikawa“. 1994 m. Tačikava, Japonija GAMBRINAS. Niki šaudo į alaus karaliaus Gambrino atvaizdą. 1963 m. Beckerio galerija, Miunchenas, Vokietija
STRAVINSKIO FONTANAS. Niki skulptūros ir Tinguely robotai. 1983 m. Paryžius, Prancūzija
135
20 19 g r uodis
KRY PT IS
LAIMĖ
Ka l ė d ų g i d a s
SVAJONIŲ STOTELĖS Temos autorius VA L D A S P U T E I K I S
NUOTRAUKOS IŠ ASMENINIŲ ALBUMŲ
Penkios kryptys po gastronomijos, parfumerijos, mados, interjero dizaino ir meno pasaulį penkių šių sričių ekspertų pėdomis. Sufleris, ką nematyto dar galima išvysti, užuosti, paragauti, pajausti galbūt net per šias Kalėdų atostogas pagal...
2 01 9 gru o d i s
138
LA IMĖ
2 3 5
1 M A I STA S 4
1. „LA VALISE À MACARONS“ (Limožas) 15 Place de la Motte „Prancūziški morenginiai sausainiai (pranc. macarons) – mano silpnybė. Prancūzijoje juos ragaudama, sakyčiau, pradedu jausti netgi lengvą virpesį, kaip eidama į pasimatymą. Kelionės po ...gastronomijos Vidurio Prancūziją metu vienas iš mano tinklaraštininkę geriausių draugų Kirwanas, kuris yra JULIJĄ užaugęs šiame regione, žinodamas mano K A Č A N O VĄ silpnybę, žadėjo supažindinti su tikrais morenginiais sausainiais. Nedidukas butikas Limožo pakraštyje – tiesiog morenginių sausainių Meka: jų čia yra su šokoladu ir bananais, bergamotėmis ir abrikosais, greipfrutais, kaštonų pudingu… Bet akį patraukė niekur neregėti unikalūs būtent šio regiono macarons su ožkų sūriu, česnakais, chorizo dešra, figomis ir ančių kepenėlių paštetu, sardinėmis, įvairiais sūriais ir net lašišomis...“
2. „LE PETITE MAISON“ (Nica) 11 Rue Saint-François de Paule „Tik įžengusi ir pamačiusi erdvų interjerą su dideliais langais, dekoro elementus su beržais ir stalus, puoštus ne gėlėmis, o šviežiais kvapiais pomidorais, supratau, kad ši vieta – mano. Kai patiekė makaronus su trumais, atrodė, nesvarbu, kad jau vėlyvas vakaras... Būtent šį patiekalą čia labiausiai ir rekomenduočiau paragauti. Šioje vietoje neretai lankosi prezidentai, roko žvaigždės, kalbama, kad vienas iš nuolatinių klientų – Eltonas Johnas ir sykį jis čia kaktomuša susidūrė su vakarieniaujančia Madonna… Namų atmosfera, kur restorano šeimininkė it griežta mama vaikšto ir stebi savo personalą, kalbina lankytojus. Jei vyksite į Nicą, rezervuokite staliuką iš anksto.“
3. „QUIMET & QUIMET“ (Barselona) Carrer del Poeta Cabanyes, 25 „Apie šį tapas barą sužinojau iš vietinės maisto tinklaraštininkės (patys katalonai net savo interneto svetainės
139
neturi, ką jau kalbėti apie aktyvią reklamą ar komunikaciją). Restoranas (vos keli staliukai) veikia nuo 1914 metų, tad receptai perduodami iš kartos į kartą. Prie baro dirba ir tapas gamina savininkas Quimas, padavėja – jo dukra. Restoranas garsėja sumuštinukais: pavyzdžiui, švelniai marinuotas persikas su šviežiu kreminiu ožkų sūriu vainikuojamas aukščiausios kokybės alyvuogių aliejuje ir acte marinuotu ančiuviu; arba su lašiša, saldžiais kiaušiniais, jogurtu ir trumų medumi. Ančių kepenėlės, ikrai, artišokai, įvairiausi sūriai, sardinės – tik maža jų tapas dalis. Čia valgoma stovint, ore tvyro skonių palaima...“
4. „BELGA QUEEN“ (Briuselis) Rue Fossé aux Loups, 32
„Šis restoranas unikalus tuo, kad yra įsikūręs banko pastate, o restorano viduryje esantys laiptai žemyn veda į saugyklą su pusmetrio storumo durimis. Interjeras, kurtas Antoine’o Pinto, iš tiesų įstabus. Keistas jausmas pietauti tarp didingų banko sienų! Ir nors aplinkos neįmanoma pamiršti, bet keptos menkės, kurią užsisakiau paklausiusi rekomendacijų, skonio taip pat nepamiršiu niekada. Itin minkšta, burnoje tirpstanti ir labai soti... Triukšminga, gal net kiek „madinga“, bet tikrai išskirtinė vieta. Nedidelis patarimas: kadangi kainos nėra žemos ir patekti taip pat nėra lengva, galima nelaukti vakarienės ir vykti čia pietų – verslo pietų.“
5. „MOMO GRILL“ (Klaipėda) Liepų g. 20 „Vienas mėgstamiausių grilio barų Lietuvoje: čia nerasi įmantriai papuoštų lėkščių ir sunkiai suprantamų patiekalų pavadinimų – tiesiog tiekiamas labai skanus maistas. Pirmą kartą vykau į Klaipėdą, kai barą tik atidarė, bemaž prieš penkerius metus. Nuo to karto valgau ten tik menkę. Nes tai – meilė nuo pirmo kąsnio ir ji tęsiasi iki šiol. (Dar ir dėl plonais šiaudeliais pjaustytų bulvyčių, kurios ypač traškios ir puikiai papildo patiekalą.) Kai nesu labai alkana, užsisakau tiesiog dvi porcijas garnyro – ant grilio keptų daržovių. Beje, „Momo Grill“ duris jau atvėrė ir Kaune.“ >
20 19 g r uodis
LAIMĖ M A RŠRUTAS
Niekas nepaneigs: žiemos šventės – magiškas laikas. Ir greičiausiai nesmarkiai prašausime pro šalį rašydami, kad Kalėdos – beveik visam pasauly Kalėdos. Lyg iš atviruko ar vaikų pasakų knygos, modernios, komercinės, adaptuotos, egzotiškos... Įvairios ir nenuobodžios, kaip ir šie šeši miestai, išsibarstę po pasaulį. Jei galėtumėte stipriai užsimerkti ir per Kalėdas persikelti į bet kurį iš jų, ką pasirinktumėte?
TEN GYVENA
Ka l ė d ų g i d a s
KALĖDOS
Tokijas, Japonija Rotenburgas prie Tauberio, Vokietija Žavingas viduramžiškas miestas Vokietijoje, kadaise laikytas antru didžiausiu šalyje, garsėja ilgametėmis kalėdinių mugių tradicijomis. Keliautojai vaišinami karštu vynu, keptomis dešrelėmis, skrudintais kaštainiais ir tik šiam miestui būdingais kepiniais, Rotenburgo „sniego gniūžtėmis“, Schneeballen, virtomis aliejuje ir apvoliotomis tirpintame šokolade, cukruje ar karamelėje. Čia veikia ir vokiškas Kalėdų muziejus, ir viena garsiausių parduotuvių, kurioje Kalėdomis prekiaujama ištisus metus, „Käthe Wohlfahrt“. Parduotuvė milžiniška, greta spragtukų, įvairių dydžių ir spalvų kalėdinės atributikos populiariausia prekė – tradiciniai Räuchermännchen, figūrėlės su pypkėmis.
2 01 9 gru o d i s
Miestas, garsėjantis šviesomis kiaurus metus, dar labiau išsipusto per Kalėdas. Jos, atkeliavusios iš Vakarų ir prisijaukintos japonų, skirtos dalytis laime (ir dovanomis). Per Kalėdas mieste, skirtingai nei Naujųjų Metų dieną, visi dirba, o Kūčių vakaras prilyginamas Valentino dienai – jis skirtas romantiškai nusiteikusioms porelėms, todėl restorane staliuku derėtų pasirūpinti iš anksto. Bet kuriuo atveju, Japonijoje esama visų ingredientų, kad švenčių laikotarpis būtų ypatingas: malonaus šaltuko, šiek tiek sniego ir daug lempučių... Japonišką Kalėdų meniu sudaro vakarietiški patiekalai – keptas viščiukas ir biskvitinis pyragas su grietinėle bei braškėmis. Lauktuvėms – japoniška keramika ir tradicinės Kokeshi medinės lėlės, dekoruotos žiemos vaizdais.
144
LA IMĖ
Frankenmutas (Mičiganas), JAV Mičigano valstijos Mažoji Bavarija, XIX amžiuje įkurta vokiečių imigrantų, per žiemos šventes virsta milžinišku Kalėdų miesteliu ir viena trokštamiausių vietų apsilankyti Amerikoje. Vos 5 tūkst. gyventojų turintis miestelis labiausiai garsėja čia veikiančia pusantros futbolo aikštės dydžio kalėdine parduotuve, kuri dirba kiaurus metus ir yra pelnytai laikoma didžiausia pasaulyje, „Bronner’s Christmas Wonderland“. Per 50 tūkst. prekių siūlančioje parduotuvėje dekoro elementai kartais balansuoja ant kičo ribos, bet esama ir unikalių bei vintažinių – tuščiomis iš čia išeiti neįmanoma. Amerikiečiams didybė nesvetima, todėl ir Frankenmute veikiančiuose dviejuose didžiausiuose šeimos valdomuose restoranuose šalyje per Kalėdas vaišinama sočiai – tradicine kepta višta, vokiškomis dešrelėmis, keptais kaštainiais ir obuolių sidru.
Kvebekas, Kanada Vienu europietiškiausių Šiaurės Amerikos miestų laikomas Kvebekas kasmet virsta KvebekAbra – švęsti pasiruošusiu miestu, gebančiu pavergti net didžiausių paniurėlių širdis. Čia virtuvėse per Kalėdas karaliauja prancūziškos tradicijos, maltos mėsos pyragai tourtières, tartes au sucre – saldūs pyragai su ruduoju cukrumi, grietinėle bei riešutais ir Bûches de Nöel, rąsto formos vyniotiniai. Išdrįsę įžengti į kanadietiškos žiemos šaltį, bus apdovanoti žavingais vaizdais lyg iš pasakų knygų. Miesto senamiestis, įrašytas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą, pasitiks grįstomis gatvėmis ir XVI–XVII amžiaus namais, puoštais girliandomis ir sniego pudra, kvies pačiuožinėti pačiūžomis ir pasiklysti Kalėdų mugėse, išsibarsčiusiose po visą miestą. Pirkiniai – tradicinės garstyčios su klevų sirupu ir šilčiausios vilnos kojinės.
San Migel de Aljendė, Meksika Šiltos Kalėdos ir, jei pasiseks, įdegis gruodį? Tik kitoje pasaulio pusėje. Ispanų kolonijinis miestas centrinėje Meksikoje bene labiausiai atgyja per žiemos šventes – nuo teatrinių procesijų iki fejerverkų, gyvos muzikos ir šokių pagrindinėje miesto aikštėje, El Jardín. Miestas, įtrauktas į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą dėl didingų bažnyčių, puikiai išlaikytos architektūros ir įspūdingų aikščių, vilioja skoniais, spalvomis bei kvapais ir įsuka į dūzgiantį kalėdinį šurmulį. Paragauti – ponche, karšto gėrimo, gaminamo iš vaisių ir brendžio, bei saldžios duonos, rosca de reyes, parsivežti – spalvingų keraminių angelų figūrėlių, ištapytų tradicinėmis Meksikos spalvomis, ar miniatiūrinių prakartėlių.
Venecija, Italija Jei kiltų noras vėl patikėti Kalėdų burtais, geriausia tai daryti Venecijoje. Čia, regis, laikas sustoja; tiesa, oras gali ir džiuginti, ir liūdinti (greičiau – pastarasis variantas, o miestui magijos suteikiantis sniegas laikomas kone egzotika), bet – geroji naujiena – šaltuoju metų laiku miesto vengia turistų minios. Kasmet prieš Kalėdas Veneciją apjuosia tūkstančiai lempučių, net ir gondolininkai išpuošia savo laivelius šventine atributika (o Kalėdų Senis, žinoma, keliauja ne elnių traukiamu vežimu, o atsiiria kanalais). Venecijoje veikia keli Kalėdų turgūs, gausu vietų pritūpti šventinio aperityvo ar paragauti tradicinių žiemos saldumynų – pandoro (kalėdinio pyrago) ar pinza (pyrago, gaminamo iš padžiūvusios duonos ir razinų). Lauktuvėms – iš tradicinės Murano saloje vykstančios Natale di Vetro (Stiklo Kalėdų) šventės parsiplukdyti Murano stiklo papuošimai eglutei. KOTRYNA KARALEVIČIŪTĖ
145
20 19 g r uodis
E R DVĖ
LAIMĖ
M A NO
ĮKURTUVĖS PER GIMTADIENĮ
Ka l ė d ų g i d a s
RIŠARDAS ir ELŽBIETA LYSKOITAI, transporto logistikos ekspertas ir rusų filologijos absolventė, visada pirmąją Kalėdų dieną švenčia dar ir Rišardo gimtadienį, o šįmet (32-ąjį) – dar ir naujuose namuose.
2 01 9 gru o d i s
150
LA IMĖ
FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“)
Šviesaus ąžuolo grindys namams teikia jaukumo ir šiaurietiškos hygge šilumos
Dizainerės komentaras. Kai prieš pusantrų metų tuomečiame „Laimos“ žurnale pora pamatė dizainerio Egidijaus Rainio namus, pasiryžo susirasti dizainerę Jurgą Plette. Viskas prasidėjo, kai Jurga užsikabino už dviejų grakščių foteliukų, aptiktų antikvarinių daiktų krautuvėlėje. Paprastai temos užbaigiamos ekspertų komentarais, tačiau šįkart ją pradėsiu interjero dizainerės Jurgos Plette pamąstymu apie tai, kokių idėjų kilo apsilankius naujame Elžbietos ir Rišardo name. Nuo pat pirmų pažinties akimirkų su namo šeimininkais Jurga užmezgė itin nuoširdų psichologinį ryšį, pajuto, kad sieja panašios vertybės ir panaši daiktų estetika. „Tačiau įėjus į jau gyvenamus, tik iš dalies įrengtus namus apėmė keistas jausmas, kuris profesiniame kelyje mane lydi gana retai, – neturėjau nė menkiausios idėjos, nuo ko čia dabar pradėjus. Nors visada mane idėjomis maitina tokie televizijos ir kino serialai, kaip „Puaro“, šįkart Erkiulio aplinka irgi buvo bejėgė kaip nors padėti. Vienu metu jau buvau benuleidžianti rankas ir šio projekto atsisakanti. Didelės erdvės, pernelyg atviri laiptai, šaltos sienos ir laminato grindys – daugelis apdailos detalių mane grąžino į dešimtojo dešimtmečio statybas, kurių tikslas – kuo greičiau ir kuo daugiau. Ir štai šiuose namuose pamačiau du jaunus, gražius, romantiškus, vakarietiško mąstymo ir vakarietiškų manierų žmones – jie atrodė kaip milžiniškas aplinkos kontrastas. Dekoravimo idėjos ėmė rutuliotis, kai apsilankiau antikvarinių daiktų butike „Brocante Antiques“: išvydau du pastelinėmis gėlėmis drapiruotus foteliukus. Tada pajutau, koks leitmotyvas turi >
151
Virtuvės zona kvepia imbieriniais sausainiais ir prancūziškomis kanelėmis
20 19 g r uodis
M AISTAS
LAIMĖ
PYRAGŲ ISTORIJOS
©WWW.DUONOSIRZAIDIMU.LT (6)
Ka l ė d ų g i d a s
Kiekvienas jų turime ir pasakojame numiltuodami, cukrumi nubarstydami ir prieskoniais kvėpindami virtuves. Tradicinių kepinių receptai – branginami ir saugomi didžiausioms šventėms. Per šias Kalėdas pamėginkite sukurti naują mėgstamiausio pyrago istoriją – mes pašnabždėsime, kaip.
Varškės vyniotinio tortas su mandarinais
2 01 9 gru o d i s
160
LA IMĖ
„Tinginys“ su obuolių sūriu 161
20 19 g r uodis