LA IMĖ
2019 GEGUŽĖ 3,89 Eur Prenumeratoriams – nuo 2,33 Eur
+ ŠEIMOS LEIDINYS
VEIKLIOS IR LAIMINGOS MAMOS Rūta Jankauskaitė-Marla Singer Alisa Miniotaitė Aušra Maldžiūnė 1
LĖČIAU, MAŽIAU, KOKYBIŠKIAU Kiek drabužių mums reikia? Tvarumas, kurio nesuvaidinsi Kvepalai iš kartos į kartą
Viršelio veidai
RIMANTĖ KULVINSKYTĖ IR LUNA
20 19 g e guž ė
9 771392 256016
05
Tekstas DOVILĖ ŠTUIKIENĖ
Rimantės laimės dieta Žurnalistė, rinkodaros ir komunikacijos specialistė, laidų vedėja RIMANTĖ KULVINSKYTĖ su vyru Povilu MiškiniuEidukoniu ir dukra Luna nuolat patiria smagių gyvenimiškų nuotykių – gal dėl to, kad tiesiog nebijo gyventi, bendrauti su nepažįstamais, džiaugtis tuo, ką pamėtėja likimas.
Fotografė VAIDA RAZMISLAVIČĖ
Turite trejų su puse metų motinystės patirties. Kokie jos etapai jau buvo? Dar prieš susitinkant su jumis, Povilas klausė, apie ką kalbėsim. Atsakiau, kad apie motinystę, apie tai, kokia spalvinga ir savotiškai religinė patirtis yra auginti vaiką. Tai vyras tik akis pavartė. Ryškiausias etapas buvo pats vaiko gimimas. Man prireikė beveik metų, kol suvokiau, kad esu mama, kad štai aš, Rimantė, pagimdžiau šitą mergaitę, kad ji – mano kūnas ir kraujas ir kad nebebus kitaip, kad nuo pirmos akimirkos, kai ją pamačiau, aš amžinai būsiu mama, nebegalėsiu atjausti šito jausmo. Tuo pat metu vyko ir savęs paieškos: negalėjau suprasti, ar aš mama, ar mama Rimantė, ar tiesiog Rimantė – kur visos tos moterys prasideda ir baigiasi. Visada buvau labai laisvas žmogus, nemėgau suvaržymų, ir štai atsirado dukra: mažas kunkulas, kuriam manęs reikėjo nuolat. Negalėjau be jos, bet kartu norėjosi atgauti save, norėjosi priklausyti tik sau – ir dėl tų dviprasmiškų jausmų labai graužiausi. Juk geros mamos neturi taip galvoti! Pamenu, draugėms skundžiausi, kad yra daugybė kursų, kaip kvėpuoti
2 01 9 geg u ž ė
per gimdymą, bet kursų, kaip kvėpuoti po jo, niekas neorganizuoja. Tačiau laikas viską sudėliojo: Luna darosi vis labiau nepriklausoma mergaitė, šalia jos labai smagu ir įdomu būti. Abu su Povilu jos dėka tapome kantresni, supratingesni, tolerantiškesni. Net kaip pora sustiprėjome – išmokome bartis nekeldami balso. Moterys iš Veneros, bet va viena ir iš Mėnulio: sukūrėte Lunai blogą „Mėnulis atranda Žemę“. Kol nežinojau, kad filmuosite kelionių dienoraštį per trejų metų vaiko prizmę, galvojau: o, dar vieni išprotėję dėl savo vaiko tėveliai. Buvote tikri, kad kitiems tėveliams tai bus įdomu? „Mėnulis atranda Žemę“ buvo labai praktiškas sprendimas: norėjome rasti būdą, kaip galėtume ir dirbti, ir būti su vaiku, be to, pagalvojome, kad visi kelionės įspūdžiai bus tikra dovana seneliams ir pačiai Lunai – užaugusi turės ką prisiminti. Aš suprantu, kad pelėdai jos vaikai gražiausi ir puikiausi, bet šis projektas – labiau apie buvimo su savo vaiku svarbą, būdus kartu leisti laisvalaikį, mokymąsi iš savo atžalų. >
30
STILISTĖ, VIZAŽISTĖ IR PLAUKŲ STILISTĖ REBECCA NEEDS
VIRŠE LIO
V E IDAS
LAIMĖ
LA IMĖ
31
20 19 g e guž ė
ARČIAU
LAIMĖ
IŠ
Fotografė RŪTA JANKAUSKAITĖ (žinoma kaip MARLA SINGER) – iš tų žmonių, kurie be garsių deklaracijų keičia pasaulį. Įkūrusi „Atsipūtusią mokyklą“, ji nori ne tik įnešti permainų vėjo į mylimo Vilniaus gatves, bet ir keisti žmonių santykių temperatūrą: meno suvienyti, jie tampa atviresni.
Tekstas DOVILĖ ŠTUIKIENĖ
FOTOGRAFĖ IR STILISTĖ RŪTA JANKAUSKAITĖ
Bandžiau atitikti standartą Mėlynplaukė undinė žydra striuke Užupio kavinėje jaučiasi sava – netoli, už upelio, jos namai, čia ji geria kavą su pyragėliais ir skiria susitikimus, o Užupio gatvelėse jau niekas nebeatsisuka į ryškius jos drabužius. Čia ji gali svajoti ir apie tai, kaip atgaivinti, kas nenaudojama ir apleista: senas namas Žvėryno rajone atgijo gavęs gatvės meno injekciją – piešti bandė net niekada nepiešę bendruomenės žmonės. >
2 01 9 geg u ž ė
42
LA IMĖ
43
20 19 g e guž ė
LY D E R Ė
LAIMĖ
Tekstas
Labai gera būti netobulai Pareigų, titulų, darbų ir vaikų, statistinio lietuvio supratimu, ji turi daug. Vadovavimo ir lyderystės ekspertė ALISA MINIOTAITĖ plėtoja savo verslą, skaito paskaitas studentams, veda seminarus vadovams, rašo komentarus portalams, kalba radijuje, netgi kuria knygas vaikams ir paaugliams, tik apie jas dar niekas nežino. Ir jai vis negana!
Atsiverčiau jūsų kartu su Ignu Staškevičiumi išleistą knygą „Lyderystė“ ir žvilgsnis užkliuvo už vienos vietelės – jūsų kolegė psichoterapeutė klausia: „Alisa, ar tau vis dar negana“? Ką atsakytumėte? Kad tikrai nelaikau savęs tobula ir būtinai viską visada spėjančia. Tobulybės pasmerktos kovai, kurios niekada nelaimės. Rašiau disertaciją autentiškos lyderystės tema – tokia lyderystė yra brandi ir tokiam žmogui būtent yra „gana“, jis jaučiasi save išreiškęs, stabilus, ramus, jam nereikia draskytis ir niekam nieko įrodinėti. Daugybė jūsų veiklų lyg ir perša priešingą nuomonę... Aprašinėdama tokią gana teorinę lyderystę, kalbindama lyderius pati, vis dėlto supratau, kad toks modelis gana nutolęs nuo tikrovės. Lyderystė gimsta iš trūkumo, iš nepasitenkinimo,
2 01 9 geg u ž ė
iš alkio. Esu tikra, kad lyderiai, kurie siekia ir siekė labai daug, pavyzdžiui, Elonas Muskas ar Steve’as Jobsas, jautė tą vidinį alkį. Jūs irgi jį jautėte? Žinau viena – esu smalsi, man patiko ir patinka mokytis. Štai parašiau knygą ir susimąsčiau: o kas toliau? Ogi vėl rašysiu. Noriu toliau tyrinėti vadovavimo ir lyderystės sritį, lyderio ir sekėjo santykį. Į priekį turbūt stumia vidinis smalsumas, man patinka, kai mano protas sužadintas, kai yra intriga, kai galiu ką nors atrasti. O ar yra siekis ką nors kam nors įrodyti? Turbūt praeityje jis buvo. Bet visgi svarbiau, nei įrodyti kitiems, yra pačiai pamatyti, kad galiu, pasiekti tikslą. Dabar ateina išmintis, branda, pajautimas, kad nebūtina išgyventi dėl kiekvienos klaidos: na, nepavyko pranešimas konferencijoje, tai nepavyko. Kitą kartą pavyks. Dabar kaip tik esu pa-
gavusi kaifą būti netobula! Tai didžiulė laisvė ir dėl to labai gera. Betgi kažkada vis vien norėjote įrodyti pasauliui, jog esate kieta? Kažin. Gal tai charakterio savybė. Mano kelyje buvo daug situacijų, kai galėjau įsipatoginti, bet natūraliai rinkdavausi sunkesnį kelią. Visad dusau nuo įrėminto, suvaržyto gyvenimo, man reikėjo erdvių. Turbūt mane formavo vaikystėje skaitytos knygos – mėgstamiausios buvo apie pramuštgalvius, indėnus, o Tomas Sojeris, Ronja, plėšiko duktė, Vinetu buvo ir liko mano herojai. Ypač iš pastarojo mokiausi stoicizmo, jo vertybės man buvo artimos. Dabartiniai vaikai tokių knygų nesirenka, todėl apie Vinetu savo sūnui skaičiau pati. Šiandien matau, kad ši knyga turi literatūrinių trūkumų, bet juk pagrindinės jos idėjos – kilnumas, tvirtybė, orumas – svarbios ir dabar. >
50
FOTOGRAFAS DONATAS DAMARODAS, STILISTĖ ALMINA VENCLOVAITĖ, VIZAŽISTĖ MARIJA STANISLAUSKAITĖ. DRABUŽIAI: „MASSIMO DUTTI“ LIETPALTIS, KELNĖS, „MANGO“ BATELIAI
DOVILĖ ŠTUIKIENĖ
LA IMĖ
51
20 19 g e guž ė
LA IMĖ
MILD’ POWER palaidinė
FOTOGRAFAS Vaidas Jokubauskas STILISTĖ Miglė Kazėnaitė TEKSTAS, MAKIAŽAS IR ŠUKUOSENOS Vytautės Žališkevičiūtės MODELIS Greta Rimšelytė
TROLLBEADS auskarai „Meilės žiedlapiai“, 45 €, žiedas su perlu, 65 €
Aštri pastelė Legendinė filmo „Ir velnias dėvi „Prada“ herojė, mados žurnalo vyriausioji redaktorė Miranda Pristli, į idėją pavasario numeryje pristatyti gėlėtų raštų tendenciją atsakė jau klasika tapusia sarkastiška fraze: „Gėlės? Pavasariui? Neregėta naujiena!“ Tikriausiai lygiai taip pat Miranda būtų reagavusi į mintį apie pastelinius atspalvius gegužei. Tačiau nepamirškite, kad nauja – tai pamiršta sena, tuo labiau kad sezono klasika pastelė – toli gražu ne tik cukraus vatos, pipirmėčių ar debesų tonų: dabar karaliauja sodrūs netipiniai pasteliniai atspalviai, kurie priklauso „aštrių pastelių“ kategorijai.
57
20 19 g e guž ė
ĮVAIZ DIS
LAIMĖ
Limonadas Pastelės savaime nėra nei „saldžios“, nei „rūgščios“ – viskas priklauso nuo to, kaip ir su kuo jas derinsite. Jei mėgstate švelnius atspalvius, būtinai išbandykite gaivų rožinės ir gelsvos derinį. Geltona makiažo palva – visuomet netikėta, šioks toks išlipimas iš nude ar žemės atspalvių komforto zonos.
2 01 9 geg u ž ė
MILD’ POWER korsetas
58
SIM PTO M A I
LAIMĖ
Romantika be torto
Savaime suprantama, kalbėsiu ne apie miegamąjį su rožėmis ar romantišką naktį prie ežero (nuožmiai puolant uodams). Tema įprasta – sezono mada, jos priežastys ir pasekmės. Kryptis – naujoji romantizmo banga, kurią galima būtų matuoti devyniais balais. Ją pastebėjo visi mados savaičių čiabuviai ir jau spėjo paskelbti „dvaro perversmą“, neva dabar raudonas kilimas bus romantiškiausia vieta pasaulyje. Bet, prieš neriant į temą, reiktų patikslinti, apie kokią romantiką kalbame. Nes ji gali būti labai įvairi: dioriška, hipiška, gotiška, pankiška, orientuota į ispanus, rokoką ar XIX amžių, dvelkianti pelėsiais ar moderni. Aišku, renkamės modernų variantą. Bet – su sąlyga, kad jis atitiks saldžiausius mūsų stereotipus: bus su rožėmis, plunksnomis, nėriniais, kaspinais, raukiniais. Šių grožybių pavasario ir vasaros mados savaitėje buvo užtektinai: „Rodarte“, „Alexander McQueen“, „Celine“, „Giambattista Valli“, „Gucci“, „Christian Siriano“, „Valentino“, „Erdem“, „Simone Rocha“, kitose kolekcijose. O Marcas Jacobsas net privertė sunerimti: jo raukiniai atrodė kone agresyvūs ir buvo skirti ne silpnų nervų panelėms... Ar pastebėjote, kad nebėra tortų su rožėmis? O ir vestuvinės suknelės vis rečiau
2 01 9 geg u ž ė
N E G AT V EI Kai Rei Kawakubo surengė parodą Metropolitano muziejuje ir jos garbei vyko gala vakaras, dizainerė taip greitai perbėgo raudonu kilimu, kad daug kas jos ir nematė. Juolab visi negalėjo atplėšti akių nuo Rihannos su įstabia „Comme des Garçons“ suknele, sukabinta iš šimtų „žiedlapių“.
vadinamos „tortais“, nes nuotakos ima suprasti, kad jaunikį nubloškiantis sijonas yra ne romantikos, o prasto skonio požymis. Bet moterys širdyje vis tiek lieka mergaitės ir joms kartais norisi princesės suknelių. Be to, raukiniai, stojiškai atlaikę 600 metų, negali šiaip sau pasitraukti į nebūtį. Todėl dizaineriai ieško išeities: ką daryti, kad romantika liktų, bet moteris su raukiniais nesijaustų sentimentali kvaiša. Iš esmės tai daroma jau seniai. Bendrame mados kontekste visada atsiranda menininkų, kurie nori priminti, kad už lango – XXI amžius. Šiemet toks išsišokėlis buvo Marcas Jacobsas. Jo kolekcija asocijavosi su XVI a. aristokratų apykaklėmis, kurios kartais būdavo tokios didelės, kad į jas įsodintos galvos atrodė lyg ir nereikalingos. Panašios Jacobso suknelės: trumpos, sluoksniuotos, prirauktos, su Pjero apykaklėmis, jos tik per plauką netampa romantiškų suknelių šaržu. O jų vilkėti nebijančios panelės atrodo kaip ant pagaliuko pamauta cukraus vata. Jacobsas niekada neprovokavo – tiesiog kūrė konceptualią madą, įkvėptą praeities, bet orientuotą į ateitį. Ir moterys, to nesupratusios, nemokėjusios vilkėti jo rūbų, atrodė juokingai. O dabar dizaineris tik bandė >
78
©VIDA PRESS (8)
Sutikite, žodis „romantika“ turi senovės kvapo. Net jei tai – vakarienė su žvakėmis ir prie lovos pabarstyti rožių lapeliai. Romantikos aura yra tarsi garantas, kad viskas bus gražu ir gerai pasibaigs. Juk ji – labai netoli pasakos. Todėl ta romantika ir dvelkia būtuoju laiku: mūsų amžius per daug pragmatiškas, kad tikėtų stebuklais.
LA IMĖ
Jaunimo dievaitė Zendaya su „Marc Jacobs“ suknele, 2019 m.
Filme „Ana Karenina“ (1935 m.) Gretos Garbo suknelės gerai atspindi Viktorijos eros aistrą raukiniams
Gigi Hadid laikosi taisyklės poeziją derinti su proza, 2019 m. Dramatiška Alexanderio McQueeno suknelė iš „beprotnamio“ kolekcijos, 2001 m. pavasaris– vasara
Vintažinė „Christian Dior“ rankinė
Šviesusis Viktorijos epochos veidas: Jameso Tissot „Per anksti“, 1873 m.
Viena iš merginų, mokančių vilkėti Marco Jacobso „cukraus vatą“, – Grace VanderWaal, 2019 m.
Karingai atrodanti Lady Gaga su „Viktor & Rolf“ suknele, 2018 m.
Nauja stiliaus ikona Gemma Chan ir romantika pagal „Ralph & Russo“, 2019 m.
79
„Miu Miu“ basutės, 2019 m. pavasaris– vasara
20 19 g e guž ė
FOTOGRAFAS PAULIUS GASIŪNAS, VIZAŽISTĖ ALINA SILIVANOVA, PLAUKŲ STILISTĖ: „ZANETA HAIR STYLIST“
SUKA KT IS
LAIMĖ
Tekstas A STA L I P ŠTA I T Ė
Drugelio efektas Kokį efektą gali sukelti plastelėjęs drugelio sparnas kur nors kitame žemės gale, visi žinome. Dizainerės AGNĖS KUZMICKAITĖS drugelis išjudino virtinę reakcijų ir tapo jos skiriamuoju kūrybos braižu bei simboliu. Naujausioje, balandžio pradžioje pristatytoje, dizainerės kolekcijoje drugelis nutūpė ir ant žurnalo „Laimė“ maudymosi kostiumėlio.
2 01 9 geg u ž ė
82
LA IMĖ
Manau, svarbiausia – kad kiekvienas suvoktų, jog yra pats atsakingas už savo likimą. Agne, Tavo emblema tapęs drugelis pirmą kartą ant podiumo išskrido 2009-aisiais, taigi lygiai prieš dešimt metų. Ar dar prisimeni tą pirmą drugelio suplazdėjimą sparnais? Taip, žinoma, kad atsimenu. Drugelį sugalvojau „Mados infekcijos“ kolekcijai. Į drabužį žiūriu kaip į tam tikrą skulptūrą: svarbūs visi rakursai ir tam tikras trimatiškumas. Norėjau sukurti kokią nors trimatę aplikaciją ir ieškojau objekto, kuris tiktų šiai idėjai. Ir sumaniau panaudoti drugelį. Drugeliai išėjo stebėtinai gražūs, tad nusprendžiau juos panaudoti ir kitoje kolekcijoje. Nuo to laiko drugelius visaip transformuoju, niekur nuo jų nebėgu. Į drugelį jau nebežiūriu tik kaip į drugelį – labiau kaip į simbolį, elementą, su kuriuo dirbu toliau ir kuris man nėra atsibodęs: jį galima visaip transformuoti, pavyzdžiui, į drabužių apykakles ar rankogalius – kaip naujausioje kolekcijoje. Man atrodo, kiekvieno prekės ženklo būtina sąlyga yra atpažįstamumas. Tik tai, kas turi išskirtinumą, išlieka atmintyje. Todėl būtų kvaila nepanaudoti ir nebeplėtoti elemento, kuris pasiteisino. Mano atveju tai – drugelis. Pačiai labai įdomu stebėti, kaip viskas iš jo išsivystė. Taigi drugelis tikrai nesiruošia į pensiją – jis ruošiasi skrydžiui (juokiasi). Balandį Vilniuje (o kovo pabaigoje – Rygoje, jubiliejinėje, trisdešimtojoje, Rygos mados savaitėje) pristatei naujausią kolekciją, skirtą sąmoningumui. Papasakok plačiau, kas ir kodėl įkvėpė tokiai idėjai. Supratau, kad man labai svarbu saviraiška, ir tai aš laikau išsipildžiusio ir sėkmingo žmogaus sąlyga. Kitas dalykas – sąmoningumas. Man svarbu sąmoningumas, žaviuosi žmonėmis, labai sąmoningai gyvenančiais, suvokiančiais, kokie jų poelgiai ir kur nuves, kokių atneš rezultatų. Dažnai stebiuosi, kai žmonės nustemba, kad jiems kas nors nesusiklostė, nepavyko, nors iš tikrųjų nedėjo nė menkiausių pastangų, kad kas nors įvyktų. Manau, visai mūsų tautai tai būdinga, kartais stokojame elementaraus sąmoningumo, neįvertiname, kad mūsų poelgiai gali lemti ateitį. Šiek tiek tos žinutės integravau ir į kolekciją. Nors anaiptol nemanau, kad kolekcija būtinai turi auklėti ir edukuoti. Mados paskirtis kita. Mada yra paviršutiniška ir nereikia to bijoti, nereikia jai užkrauti uždavinių, kurių ji visai neprivalo spręsti. Mada gali būti ir žaisminga, ir juokinga, ir netgi kvaila. Nuo to ji nepasidaro prastesnė. Mada yra žaidimas ir kaip nori, taip jį žaidi. Svarbu, kad ji atspindėtų laikmetį, o įvaizdžiuose žmonės atpažintų, kas tuo metu aktualu. Ar Tau kolekcijos kūrimas, pristatymas yra šventė? Galėtų būti šventė, jei nebūtų tiek daug darbo ir pasiruošimo. Tai labiau šventė mano kūrybos gerbėjams – jeigu tokių yra (juokiasi). Kas Tau yra sąmoningumas? Visad buvai sąmoninga? Ar kaip kūrėja jautiesi sąmoningesnė, išskirtum tam tikrus etapus? Atsimenu, kad gana anksti apsisprendžiau, jog būsiu drabužių modeliuotoja. Man buvo gal kokie septyneri. Tačiau tėvai
83
manęs niekad nespaudė lankyti daug įvairių būrelių, mokytis groti pianinu ir panašiai. Viskas buvo palikta savieigai, pagal mano norus. Iš dalies turbūt dėl to, kad tėvai buvo labai užsiėmę žmonės. Pamenu, aš pati jų paprašiau, kad užrašytų mane į dailės mokyklą, nes greičiausiai prireiks stojant į Dailės akademiją. Tai vertinu kaip sąmoningumo apraiškas. Sąmoningai siekiau šios profesijos, jau vien tai, kad dirbu pagal ją ir man nereikia dirbti kokių nors papildomų darbų, kad joje galėčiau būti, irgi yra mano sąmoningo apsisprendimo rezultatas. Sąmoningumą svarstau iš esmės, nes jis iškyla kiekvienoje situacijoje, kai pasirenki būti sąmoningas arba ne. Manau, svarbiausia – kad kiekvienas suvoktų, jog yra pats atsakingas už savo likimą. Tu kaip nors tą sąmoningumą „treniruoji“? Dirbi su savimi? Būna, pavyzdžiui, kad tingi? Taip, mano tingėjimo genas stiprus. Esu ir darboholikė, ir tingiu. Labai mėgstu tingėti ir dažniausiai viską taip dienotvarkėje susistyguoju, kad galėčiau savo darbą dirbti maksimaliai komfortiškai – kad ir iš namų, kad ir gulėdama lovoje, jei to noriu. Stengiuosi, kad būtų kuo mažiau streso. Tačiau tai, ką aš darau, man labai patinka, todėl net nevadinu to darbu – tiesiog darau, kas man patinka. Kaip sakė Konfucijus, susirask mėgstamą veiklą ir Tau niekada nereikės dirbti? Sutinku, tai didelė dovana. Tačiau kartais tam, kad atrastum tokią sritį ir būdą, kuris pasiteisintų, reikia įdėti pastangų, vėlgi – sąmoningumo. Stebint iš šalies kartais atrodo, kad žmonės gal bijo, bet neskiria pakankamai dėmesio tai paieškai, eina standartiniu keliu ir net nepagalvoja, kad gali būti kitaip. Man atrodo, jaunoji karta jau kitokia, ji nebeturi tų stereotipų ir yra atviresnė, ieško savo kelių. Taigi ateityje visiems bus tik geriau (šypsosi). Kad jau palietėm jaunąją kartą... Stebint Tavo kolekcijas susidaro įspūdis, kad ir kuri labiau jai? Ar mąstai, kam skirti Tavo drabužiai? Specialiai nekuriu kuriai nors amžiaus grupei. Pradedu nuo kūrybos, idėjos – ne nuo statistikos. Kuriu intuityviai. Moterų, kurios dėvi mano drabužius, amžiaus skalė labai plati. Manau, gera idėja ir geras sumanymas bei drabužis visada ras savo klientą. Vieni modeliai labiau patinka jaunoms panelėms, bet savo kūrybos nefokusuoju į vieną tikslinę auditoriją. Beje, man labai patinka kurti ir vyrams. Turi kokių nors ritualų kurdama arba susikurtą darbinę rutiną? Kaip subalansuoji ritmą, kad liktų laiko ir truputį patingėti? Ritmą koreguoja tai, kad mano dukrytė pradėjo eiti į mokyklą, taigi tenka anksti keltis jos išlydėti. Nebuvau pratusi labai anksti keltis. Man patinka pradėti dieną neskubant. Kita vertus, ryte žymiai greičiau padarau dalykus, kurie vakare atimtų daugiau laiko, todėl tos ryto valandos būna labai produktyvios >
20 19 g e guž ė
M ADA
LAIMĖ
Dviguba
FOTOGRAFĖ G R E TA GEDMINAITĖ STILISTĖ VILIJA RUŠINSKAITĖ VIZAŽISTĖ ALINA VA I T K E V I Č I Ū T Ė MODELIS JAC I N TA PURAUSKAITĖ („MODILINOS“ AGENTŪRA)
LYLI BY LILIJA LARIONOVA striukė DRYKORN lietpaltis, 369,99 € MANGO rankinės, po 19,99 €
pilietybė Savo kaime pranašas nebūsi. Ar tikrai? Pamilkime lietuvių dizainerius. Jų darbai patriotams nesukelia euforijos, bet gražiai įsilieja į vakarietiškos mados kontekstą ir padeda atsikratyti lietuviškų kompleksų, kad esame mados provincija. Nesame. Tautiečiai dizaineriai, kaip ir visas pasaulis, dabar blaškosi tarp hiperaktyvių romantizmo ir sportinių tendencijų, mėgsta neonines spalvas.
2 01 9 geg u ž ė
86
LA IMĖ
EGIDIJUS RAINYS suknelė MANGO akiniai, 25,99 €, batai, 49,99 €
87
20 19 g e guž ė
LA IMĖ T E M A
T V A R I M A D A Pasaulyje per metus išmetamų drabužių kiekis yra didžiulis: vien Amerikoje išmetama beveik 13 mln. tonų tekstilės gaminių, Didžiojoje Britanijoje – apie 350 tūkst. tonų, Lietuvoje kasmet atsikratome daugiau nei 700 tonų nebedėvimų, tačiau vis dar geros kokybės drabužių.
113
20 19 g e guž ė
P OŽ IŪR IS
LAIMĖ
T E M A T VA R I MADA
KRISTINA KMITIENĖ
Aplinkos užterštumo mažinimo projekto „Upės žalios“ autorė
NUOTRAUKOS IŠ ASMENINIŲ ALBUMŲ
Kaip mes drabužiuose ieškome laimės Šiame rašinyje papasakosiu, kaip išsiverčiu su 9 suknelėmis, 5 sijonais, 2 palaidinėmis, keliais megztiniais ir 1 kelnėmis ir pakviesiu jus peržiūrėti savo spintos turinio. Kiek iš tiesų drabužių mums reikia ir kodėl vis perkame?
2 01 9 geg u ž ė
11 4
Tekstas ARNOLDAS REMEIKA
Tvarumas, kurio nesuvaidinsi Kostiumo dizainerei VIDAI STRASEVIČIŪTEI tvarumas nėra tik madingas žodis. Jos kurti kailiniai, nors ir gaminami iš prieštaringai vertinamo natūralaus kailio, yra tikrojo tvarumo pavyzdys.
Apie tvarumą Lietuvoje pradėjome garsiau kalbėti palyginti neseniai, o šiandien, žiūrėk, netvarus verslas jau vadinamas atgyvena. Daugiausia pylos už netvarumą tenka madai. Kaip Jūs vertinate tokį staigų virsmą darnaus vystymosi ir tvarumo link, juk visus šiuos procesus jau kelerius metus ne tik stebite iš šalies, bet ir studijuojate akademiškai, ir taikote savo pagrindinėje veikloje – kostiumo dizaine? Kokios globalios aplinkybės verčia mus vis dažniau susimąstyti apie tai, ką dėvime? Ką dėvime, kokį automobilį vairuojame, ką valgome, kiek judame, kuo kvėpuojame – tai, kad žmonėms šie klausimai tampa aktualūs, rodo, jog pagaliau bundame iš nesąmoningos gyvensenos ir košmariško vartojimo sapno, atsigręžiame į save ir mus supančią aplinką, ėmėme keisti savo įpročius. Mada – ne išimtis. Ji privalo taikytis prie visuomenės ir globalių pokyčių. Todėl viską vienijanti tvarumo sąvoka apibrėžia pokyčius, nusako požiūrį, neigiantį ligšiolines normas. Skeptikai sakys, kad tvarumas yra tik dar vienas rinkodaros triukas, kuriuo visi naudojasi, – būti tvariam dabar tarsi madinga, tvarumo principų viešas išpažinimas gali padėti parduoti prekę. Neneigsiu, yra tuo besinaudojančių, bet žmonės tikrai sąmoningėja. Prie šiukšlių rūšiavimo pamažu pratinamės, bet termino upcycling
2 01 9 geg u ž ė
studijuoti kostiumo dizainą. Tačiau supratau, kad tradicinių kailinių kurti tikrai nenoriu. Mane labiau sudomino kitas dalykas – nuo kailinių gamybos liekanti žaliava. Juk ji visais atžvilgiais tokia brangi! Todėl matydama, kiek daug kailių atraižų lieka, nusprendžiau savo studijas paskirti būtent eksperimentams su šia žaliava. Vėliau, jau gimus kolektyvui „Upcycled by LT“, eksperimentus praplėtėme ir su audiniais, tačiau pagrindinė žaliava vis tiek liko kailių, tiksliau, avikailių, atraižos. Dabar dirbu su mama, o jos patirtis ir meistrystė yra mūsų eksperimentų pagrindas.
Vida Strasevičiūtė – viena pirmųjų Lietuvos mados dizainerių, savo kūryboje taikančių pakartotinio žaliavų panaudojimo ideologiją ir kuriančių iš likučių
(„pakartotinis panaudojimas“) reikšmę vis dar dažnas turime pasitikrinti žodyne. O štai Jūs su upcycling filosofija susiejote visą savo kostiumo dizainerės karjerą. Kaip atėjo idėja pernaudoti žaliavos likučius? Nuo mažens sukiojausi darbe pas mamą, kuri su kailiais dirba visą gyvenimą, dar nuo tarybinio Kauno fabriko „Vilkas“ laikų. Iš dalies tai ir pastūmėjo
Kokia yra Jūsų su kolegomis įkurto kolektyvo „Upcycled by LT“ misija? „Upcycled by LT“ idėja gimė ne kaip prekės ženklo, o kaip iniciatyvos, skatinančios dizainerius ir kitus menininkus burtis drauge kūrybai, paremtai tvariu mąstymu ir tvarumo principais. Mūsų kūrybinis kelias prasidėjo iš nuostabios bendrystės su kolegomis dizaineriu Thomu Bara ir menininke Lina Žvirblyte. Su Thomu savo kūrybinius eksperimentus jau dukart pristatėme festivalyje „Mados infekcija“, o mūsų su Lina projekto „Upcycled by Sparrow V“ moduliuojamas paltas-parka laimėjo Lietuvos dizaino prizo „Geras dizainas 2018“ antrąją vietą. Bendri projektai suformavo dabartinį „Upcycled by LT“ veidą ir jau matau viziją, kaip tai galėtų išaugti į profesionalų bendruomenę, savo kūrybos >
120
FOTOGRAFAS PAULIUS ZABORSKIS, STILISTĖ VIDA STRASEVIČIŪTĖ, VIZAŽISTĖ MILDA BUTKEVIČIENĖ (CAROLINA.LT)
SUP R AST I
M A DĄ
LAIMĖ
LA IMĖ T E M A T VA R I MADA
„MARK AND MIGLE PHOTOGRAPHY“ NUOTRAUKOS
Kailinių gamyba iš atraižų – milžiniško kruopštumo reikalaujantis darbas, kurį kasdien dirba ir dizainerės mama Verutė. Vieniems kailiniams pasiūti reikia iki 300 avikailių gabalėlių
121
20 19 g e guž ė
SV E IKATA
LAIMĖ
Gero oro! Šiuo metu aplink mus, kad ir kur būtume – kambaryje, virtuvėje ar automobilyje, skraido galybė visokių nematomų dalykėlių, nepadedančių būti sveikiems. O kur dar pavasaris su žiedadulkėmis... Gal išeitis – oro valytuvas?
Uždarų patalpų siaubas Mes negyvename ten, kur dažnai liepsnoja miškai, orą agresyviai teršia gamyklos, tačiau, pasirodo, namuose ir biuruose jis būna neką mažiau, o kartais net labiau užterštas nei lauke. Pasak JAV astmos ir alergijos fondo, patalpose tarša gali būti 2–4 kartus didesnė nei lauke. Dėl maisto ruošimo, apdailos medžiagų, baldų, patalpų valiklių, oro gaiviklių, žvakių, šildytuvų ir panašiai. Dar – to, kas patenka pro langus: transporto teršalų, žiedadulkių... Žinoma, oro tarša mus veikia automobiliuose ir lėktuvuose. Ar kada skaičiavote, kiek valandų kasdien praleidžiate uždarose patalpose? Statistika rodo, kad miestiečiai tai daro 80–90 proc. laiko. Ekspertų išvada tokia: modernus gyvenimas garantuoja vidinę oro taršą, ji mus supa nuo ryto iki vakaro, nors patys to dažnai nesuvokiame, tiksliau – apie tai negalvojame ir todėl per mažai saugomės. Ji, būna,
2 01 9 geg u ž ė
Oro valytuvas apgins nuo raukšlių ir vėžio?
apie save praneša greitai: sudirgusios akys, nosis, gerklė, galvos skausmas, svaigulys, nuovargis... Kitas variantas – oro taršos skatinamos sveikatos problemos akumuliuojasi ir išlenda praėjus nemažai laiko. Su ja siejamos kvėpavimo, širdies ir kraujagyslių, onkologinės ligos. Nors patalpų taršai verčiama atsakomybė už daug žalingų poveikių, tikslaus atsakymo, kokia jos koncentracija ir trukmė sukelia sveikatos problemų, nėra. Be to, nevienodai į teršalus reaguojame dėl genų, įpročių, sveikatos būklės.
Patalpose tarša gali būti 2–4 kartus didesnė nei lauke.
Esama universalių priemonių, sukurtų taršai mažinti. Oro valytuvas – kaip tik toks. Pastaraisiais metais pastebimai išaugęs oro valytuvų pardavimas rodo, kad žmonijos atstovų, susirūpinusių tuo, kuo kvėpuoja, daugėja. Galima daryti prielaidą, kad moterys ėmė domėtis šiuo įrenginiu ir todėl, kad grožio priemonių parduotuvių asortimentą nuolat papildo įvairių prekių ženklų gaminiai, skirti odai saugoti nuo teršalų. Kremai sufleriai... Pranašaujama, kad oro valytuvai ateityje taps ne mažiau populiariomis odos grožio palaikymo priemonėmis nei šilkiniai pagalvių užvalkalai, be kurių gyvenimo nebeįsivaizduoja Cindy Crawford, Gisele Bündchen ir kitos garsenybės. Jau atlikti tyrimai (tiesa, jų dar nėra daug) rodo ryšį tarp užteršto patalpų oro ir pigmentinių dėmių, raukšlių, egzemos, aknės. Štai kodėl žvaigždžių oda besirūpinanti Shani Darden sako, kad oro valytuvas yra tapęs būtina jos kasdienybės dalimi. Ekspertai pabrėžia, kad oro taršos šaltinių pašalinimas (ar bent jau maksimalus susilpninimas) – patikimiausias būdas keisti jo kokybę. O valytuvas labai
126
LA IMĖ praverčia, kai to padaryti neįmanoma. Tarp svarbiausių tokio prietaiso efektyvumo parametrų minimi šie: kaip gerai jis surenka ore esančius teršalus ir kiek oro pajėgus perleisti per savo filtrus. Verta žinoti, kad oro valytuvų yra įvairių dydžių, todėl įmanoma susirasti tinkamą ir erdvioms, ir mažoms patalpoms.
Apie juos kalba Oro valytuvai su HEPA (angl. High-efficiency particulate air) filtru pajėgūs sugauti 99,97 proc. itin smulkių teršalų dalelių, juos rekomenduoja alergologai ir imunologai. Vienas moderniausių (ir brangiausių – 450 JAV dolerių) tokio tipo valytuvų pasaulyje – „Dyson Pure Hot + Cool Link HP02 Wi-Fi Enabled Air Purifier“. Jis patalpas ne tik valo, bet ir vėsina, ir šildo. Šis prietaisas valo iš oro žiedadulkes, pelėsių sporas, dulkes, bakterijas, augintinių pleiskanas, kvapus, teikia informaciją apie oro kokybę realiu laiku, turi naktinį režimą, yra kontroliuojamas išmaniuoju telefonu. Dukart už jį mažesnis ir penkiskart pigesnis „Levoit Air Purifier“ – bestseleris tarp amazon.com lankytojų, nes taip pat pašalina iš oro 99,97 proc. teršalų (tiesa, bakterijos tarp jų neminimos) ir turi kitų privalumų. „Ozone free“ – vienas iš jų. Tai labai svarbus dalykas vertinant oro valytuvo kokybę, nes ozonas, nors ir naikina stiprius kvapus, bakterijas ir kitus mikroorganizmus, plaučiams yra, kaip teigiama, žalingas. Dar vienas šiuolaikinių technologinių galimybių įrodymas ir kokybiškai naujas žingsnis oro valytuvų pasaulyje – „Molekule“. Jo kūrėjai teigia, kad šiuo metu „Molekule“ – pats efektyviausias iš oro valytuvų, esančių rinkoje. Prietaiso autorius – Floridos universiteto profesorius Yogi Goswami, o jį įkvėpė nuolatiniai sūnaus astmos priepuoliai. Aparato, kainuojančio 799 JAV dolerius, veikimo pagrindas – net ne HEPA filtras, bet nanotechnologija, užtikrinanti, kad bus pričiupti ir molekuliniu lygmeniu sunaikinti 1000 kartų smulkesni teršalai nei tie, kuriuos iš oro pašalina standartinis HEPA filtras.
Ar augalai padėtų? Yra žmonių, manančių, kad paprastesnis ir ekonomiškesnis būdas
127
tvarkytis su oro tarša – kambariniai augalai. Tokio požiūrio „advokatas“ – daktaras Billas Wolvertonas, vadovavęs JAV nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (kuriai rūpi kosminėse stotyse gyvenančių žmonių sveikata) tyrimui, susijusiam su augalais. Jo metu buvo nustatyti 29 augalai, veiksmingiausiai šalinantys iš aplinkos tokias kenksmingas chemines medžiagas, kaip formaldehidas, benzolis, amoniakas, ksilenas, trichloretilenas. O jų randama daugelyje žmogaus kasdien naudojamų dalykų: popieriniuose rankšluosčiuose, sintetiniuose audiniuose, plastike, skalbikliuose, langų valikliuose ir t. t. Pagal NASA tyrimą, geriausiai su šiuo darbu susidoroja, t. y. visus išvardytus chemikalus neutralizuoja, kininės chrizantemos ir vėzdūnės. Beveik taip pat puikiai minėtas medžiagas iš oro valo gebenės lipikės, trijuostės sansevjeros, kraštuotosios dracenos. Daktaras Wolvertonas pataria 30 kvadratinių metrų patalpoje turėti „du nemažus augalus“ ir sako pats pirmenybę teikiąs skindapams, „nes jie populiarūs ir gerai auga“. NASA duomenis papildo australų mokslininkų tyrimas, kurio metu gauta informacijos, kad ir mikroorganizmai, gyvenantys vazoninių gėlių žemėje, prisideda prie patalpų oro švarinimo. Tačiau skeptiškai vertinančių augalų-oro valytuvų naudą netrūksta. Jų argumentai: nėra tyrimų, įrodančių, jog kambariniai augalai gali kokybiškai, išmatuojamai pagerinti patalpų orą; laboratorija ir realus biuras ar gyvenamosios patalpos – ne tas pat (skiriasi jų plotas, augalai gauna nevienodą kiekį šviesos ir t. t.); realiame gyvenime vidinis oras paprastai maišosi su išoriniu ir tai keičia patalpų taršą („Mano patirtis rodo, kad oro apykaita daro kur kas didesnį poveikį jo kokybei nei augalai“, – aiškina vienas iš daktaro Wolvertono oponentų). Jei pasikliaujate augalais, turėkite galvoje, kad jie, geruliai, kai perlaistomi, gali tapti blogiukais, nes pernelyg drėgna žemė – puiki vieta veistis alergiškus žmones itin veikiantiems nedraugiškiems mikroorganizmams. Beje, vienas iš 29 augalų NASA sąraše – gražuolis anturis. Jei ne orui, tai ūpui pagerinti jo nuostabių raudonų ar rožinių žiedų turėtų pakakti. O Kolumbijoje tikima, kad „flamingo gėlė“ pritraukia turtą ir laimę...
ŽALI IR IŠMANŪS Gyvenimą lengvinančių technologijų ir visuotinio nusiteikimo „Daugiau natūralumo!“ laikais būtų keista, jei niekas nebūtų sugalvojęs, kaip padidinti augalų galią valyti orą. NASA tyrimas buvo impulsas pasukti galvas. Ir štai – galimybė turėti namie ar biure oro valytuvą, sudarytą iš augalų, specialios oro filtravimo sistemos ir išmaniosios programėlės. Filtravimo sistema sustiprina natūralias augalų galias, o išmanioji programėlė, priklausomai nuo prekės ženklo („Clairy“, „Brēth“), gali fiksuoti patalpų oro taršos lygį, drėgmę, temperatūrą, informuoti tokio valytuvo savininką, kada jau metas laistyti augalus (šie, kad maksimaliai švarintų orą, turi būti tinkamai laistomi). Pasak vieno iš gamintojų, toks valytuvas – „puiki mokslo ir dizaino sąjunga. Jis jungia natūralų oro valymą su šiuolaikine elegancija“.
FAU ST I N A B R U Ž A I T Ė
20 19 g e guž ė
LAIMĖ KŪR ĖJA
Tekstas INDRĖ VA L A N T I N A I T Ė
Kasdienybės verpetas liečia visų mūsų kailį Pirmą kartą pastebėjau Tave 9-oje klasėje, Kauno jėzuitų gimnazijos išvykoje, – atsiskyrusią nuo grupės ir klaidžiojančią po Tiškevičių parką Palangoje, visą juodai apsirengusią, su ausinuku. Atrodei man tokia šiek tiek gotė, šiek tiek Adamsų Trečiadienė. Stebėjau ir galvojau, kokia Tu įdomi ir kad norėčiau susipažinti. Gal pameni, ko tuomet klauseisi? Aha, pamenu tą mūsų paralelinių klasių ekskursiją. Tuo metu įsidėmėjau tave – dėvinčią lapės spalvos paltą ir ausinuką... Ir pagalvojau tą patį: kokia įdomi mergina, kaip norėčiau su ja susidraugauti. Hm, o klausiausi turbūt „Apocalyptica“?.. Po „Karaliaus Ubu“ premjeros „Lėlės“ teatre susitikome mieste, kalbėjomės apie kūrybą ir gyvenimą. Tada pasakei: „Visų mūsų protai pašėlę, neramūs, mano – juo labiau ne išimtis.“ Kokie Tavo būdai su savimi susitarti? Kaip atsigauni po itin intensyvių kūrybinių periodų? Dažniausiai mano intensyvūs ir labiausiai nuvarginantys periodai susiję su teatru, scenos menais, kūrybinėmis
2 01 9 geg u ž ė
bendrystėmis su kitais žmonėmis. Tad energiją atgaunu laiką leisdama namie, skaitydama knygas, klausydama radijo podkastų, gamindama valgyti, rašydama ilgus elektroninius laiškus draugams iš kitų šalių... Taip pat įsikraunu eidama į svečius arba tiesiog pasivaikščioti, žirniais lesindama Vilnelės antis. Operose „Saulė ir jūra“ ir „Geros dienos!“ sutinkame daug kasdienybės centrifugos nukamuotų personažų. Pati juk nesi to gausiai patyrusi savo kailiu? Kodėl tiek dėmesio skiri šiai visuomenės grupei? Turbūt kalbi išskirtinai apie kasininkes, „Geros dienos!“ personažus? Tas kūrinys nėra vien tik apie pardavėjas kaip specifinę socialinę ar profesinę grupę. Dešimt moterų, dainuojančių apie savo kasdienybės akimirkas, atstovauja mums visiems gerai pažįstamiems archetipams, nors gal mes ir sukamės kitokio pobūdžio centrifugose. O kasdienybės verpetas liečia visų mūsų kailį: dirbam, perkam, vartojam, kenčiam, trokštam, ilgimės. „Mama paliko neišjungtą 3D spausdintuvą, / Aparatas ėmė spausdinti
mane. / Kai baigsis mano kūnas, liksiu aš: / Tuščioje planetoje be paukščių, / Gyvulėlių, / Koralų. / Ir vienu mygtuko paspaudimu atkursiu šį pasaulį vėl: / 3D koralai nedyla, / 3D žvėrys nepameta ragų, / 3D maistas nekainuoja, / 3D aš esu amžina.“ Daug mąstai apie planetą, kosmosą ir kitus nekasdieniškus dalykus? „Saulė ir jūra“ tęsia vartojimo temą. Tik čia kalbame ne apie avokadus, akcinį aliejų ar atlyginimo gavimo džiaugsmą, o apie žemės išteklių vartojimą ir gresiantį išsieikvojimą. Veikėjai deginasi ir dainuoja apie ekologinius paradoksus: žiemą rastas voveraites, aplankytus ir turistų nusiaubtus vandenynus; įsimylėjėliai planuoja savo kitą pasimatymą, negalvodami apie lėktuvų keliamą CO2 žalą. Tavo cituojamos dvynukės antropoceno eros grimasas išsako bene tiesiausiai, be buitinio nerūpestingumo. Jų daina optimistiškai groteskiška: spausdintuvu galėsime išsispausdinti ne tik krevečių, saldaus medaus, bet ir mamą bei sesę. Turėdama omeny visą technologinę pažangą, manau, jog tai visai ne nekasdieniška ir ne kosmiška, o labai siurrealistiškai realu ir proziška. >
138
FOTOGRAFĖ REDA MICKEVIČIŪTĖ, STILISTĖ VILIJA RUŠINSKAITĖ, VIZAŽISTĖ ALINA VAITKEVIČIŪTĖ
VAIVA GRAINYTĖ yra įvertinta Auksiniu scenos kryžiumi, Jaunojo menininko premija, Boriso Dauguviečio auskaru (kartu su operų „Geros dienos!“ ir „Saulė ir jūra“ bendraautorėmis Lina Lapelyte ir Rugile Barzdžiukaite). Dabar ji ruošiasi „Saulės ir jūros“ pristatymui tarptautinėje Venecijos bienalėje, tad vos randa laiko atsakyti į klausimų koliažą.
LA IMĖ
Drabužiai: „Zara“ palaidinė, „Borisetti“ kostiumas („Madress“ butikas)
139
20 19 g e guž g už ė
LA IMĖ
M A Ž I E J I PA S A U L I O AT R A D Ė J A I
Vaikai Ko moko šeimos kelionės?
EGLĖ BABUNAŠVILI, AUŠR A MALDŽIŪNĖ, ONEIDA KUNSUNGA
Ką sako psichologai? Kelionių su vaikais gidas
163
20 19 g e guž ė
PAT IRT IS
LAIMĖ
NORITE NUOTYKIŲ?
Keliaukite su vaikais!
Nebūtinai į Aziją – galima ir į artimiausią miškelį pasigėrėti plukėmis. Vaikai aplinką mato kiek kitokiu žvilgsniu ir atkreipia dėmesį į detales, kurių dažnai nepastebime. Taigi mokykimės iš jų pastebėti laimės akimirkas!
Pasimėgauti laisve PIRMOSIOS KELIONĖS. „Pirmąsyk skridome į Ispaniją, kai Lukui buvo devyni mėnesiai, jis dar buvo žindomas ir įsitaisęs man ant rankų, tad viskas buvo fantastiškai paprasta. Po kelionės juokėmės, kad Lukas – mažasis skraidūnas, nebuvo jokio verksmo ar frustracijos. Kelionė į Majamį, trunkanti beveik 11 valandų, taip pat turėjo tapti išbandymu mums visiems, bet jaudulys buvo nereikalingas, laikas neprailgo ir kelionė buvo maloni.“
DRAUGIŠKIAUSIOS VIETOS VAIKAMS. „Man labai patinka Tel Avivas, jį visą galima išnaršyti pėsčiomis. Abu kartus, kai mes jame lankėmės, Lukas dar sėdėjo vežimėlyje, tad per dieną nueidavome po 10–15 kilometrų. Kita vieta, pasakiškai tinkanti keliauti su mažais vaikais, – nedidelė Eluteros sala Bahamose. Nusigauti gana sudėtinga, bet balto, o kartais rožinio smėlio paplūdimiai ir neįtikėtino grožio saulėtekiai ir saulėlydžiai atperka ilgas valandas, praleistas lėktuvo kėdėje.“
KĄ PASIIMU Į LĖKTUVĄ. „Visada turiu porą komplektų drabužių, drėgnųjų servetėlių, vandens ir užkandžių, lipdukų, knygelę, planšetę ir kelis nedidelius žaislus. Tiek mums pakanka, kad viskas klostytųsi lengvai ir komfortiškai. Tiesa, Lukui užmigus, kartais jam į ausis įdedu ausų kamštukus – taip jo miegas būna ramesnis.“
KAIP NUSTOTI NERIMAUTI. „Atsipalaiduoti. Ir nuo to momento, kai išeini iš namų, suvokti, kad tai – atostogos, o jos turi teikti malonių pojūčių. Kartais sunku atsikratyti įtampos ir išankstinių įsitikinimų, bet tai padarius viskas pradeda klostytis kur kas paprasčiau. Banalu, bet aš įsitikinusi, kad laiminga mama – laimingas ir vaikas, rami mama – ramus ir vaikas.“
KUR APSISTOJAME. „Keliaujant su vaiku norisi turėti galimybę paruošti naminio maisto, todėl beveik visada naudojamės „Airbnb“ paslauga, vila ar apartamentais – svarbu, kad būtų patogi virtuvė. Nors viešbučiuose irgi tenka pagyventi, jie taip pat turi savo privalumų. Be viso ko, man svarbi estetika, noriu, kad aplinka visada būtų graži ir jauki. Vieta nėra labai reikšminga, visus taškus nesunkiai pasiekiame taksi ar „Uber“, o jei netoli – einame pėsčiomis: taip dar lengviau artimai susidraugauti su miestu.“
KELIONIŲ SU VAIKAIS PRIVALUMAI. „Mano sūnus – smalsus pasaulio atradėjas, turėdama jį, pati atrandu nesuskaičiuojamas galybes savybių, jausmų ir įdomybių, noriu kuo daugiau jam parodyti, o ir vienai atradinėti nebe taip smagu – viskuo, kas geriausia, noriu dalytis su vaiku. Kelionės, atostogos – laikas, kai griežtas taisykles galime palikti namie ir pasimėgauti laisve, valgyti ledus nors ir kiekvieną dieną ar eiti miegoti ne pagal grafiką. Manau, svarbu atrasti pusiausvyrą, tai, kas daro laimingus tėvus ir vaikus, per daug neplanuoti, bet kartu nepamiršti, kad, atostogoms pasibaigus, viskas vėl turės grįžti į vėžes.“
2 01 9 geg u ž ė
164
NUOTRAUKOS IŠ ASMENINIO ALBUMO
Internetinės parduotuvės „Kick the Moon“ savininkė ir tinklaraščio „Labas Lukai“ autorė EGLĖ BABUNAŠVILI su vyru Vachtangu ir sūnumi Luku – patyrę keliautojai. Trimetis Lukas su tėveliais jau po kelis kartus aplankė nemažai šalių: JAV, Izraelį, Turkiją, Ispaniją, Olandiją, Prancūziją.
LAIMĖ KE LIO NĖS
Atrasti kartu Keliauti su vaikais gali būti lengva. Na, bent jau įmanoma, jei tik tinkamai pasiruošite ir sugebėsite įvertinti mažųjų keliautojų poreikius. Daug ir nereikia: šiek tiek muziejų ir parkų, trupučio meno ir aktyvaus laisvalaikio, ir į valias gardaus maisto bei ilgam išliekančių įspūdžių. Šios penkios nesunkiai pasiekiamos Europos sostinės pasiruošusios priimti šeimas plačiais glėbiais.
Amsterdamas Jei paprašyti vienu ypu išberti tris šio miesto įžymybes sugebėsite paminėti „Heineken“ alų, kanalus ir raudonųjų žibintų kvartalą, nieko baisaus – didelė tikimybė, kad Amsterdamas dar jus nustebins. K Ą PA MATYT I Taip, čia visi dievina dviračius; taip, čia ištisi kilometrai kanalų; ir – taip, Amsterdamas turi daug privalumų tapti kita jūsų šeimos atostogų kryptimi. Pavalgyti čia paprasta (kuris vaikas atsisakytų patat met – keptų bulvyčių su majonezo padažu ar poffertjes – blynelių), o miestas atrodo daug žavesnis, kai po jį mini dviračiu (arba plaukioji laiveliu). Amsterdame šios dvi galimybės neatsiejamos viena nuo kitos, tad jei esate prisiekę dviratininkai, Olandijos sostinė – puiki vieta pademonstruoti įgūdžius (mieste, kuriame dviračiais kasdien važinėja per 800 tūkst. gyventojų, tai daryti saugu visai šeimai: kalbama, kad olandai – vieni mandagiausių vairuotojų pasaulyje). Dviračius prira-
2 01 9 geg u ž ė
kinkite prie NEMO muziejaus – čia mažieji galės patys virsti jaunaisiais mokslininkais ir dalyvauti chemijos laboratorijoje vykstančiuose eksperimentuose. Tiesa, jei keliausite vasarą, pasiruoškite sušlapti: šiltuoju metų laiku muziejaus stogas virsta aukščiausiu paplūdimiu (su vandens kaskadomis ir baseinais) Olandijoje! Vyresniuosius vaikus supažindinkite su Annos Frank muziejaus istorija (drąsios mergaitės dienoraštis lai būna skaitinys ruošiantis kelionei) ir Vincento van Gogh’o darbais (pasirūpinkite bilietais iš anksto). Jaunieji biologai ras ką veikti Mikrobų muziejuje (Micropia) – vieninteliame tokiame pasaulyje, tyrinėjančiame mikroorganizmų gyvenimą, o pradedantieji režisieriai – Eye Filmmuseum, muziejuje, kuriame vaikai gali suvaidinti filme ir sužinoti daugiau apie kino pasaulį. Išalkę blynelių ragaukite „Kinderkookkafé“ kavinėje, kurioje jų išsikepti gali ir patys vaikai, arba sėskite į Blynų laivą („Pannenkoekenboot“) ir valgykite blynų tiek, kiek telpa!
176
Kopenhaga
Varšuva
Saldžioms Walto Disney pasakoms Kopenhagoje nėra vietos – čia jos ir niūresnės, ir baigiasi taip, kaip ir nesugalvotum. Nuo uosto Undinėlės iki paslaptingo Apvaliojo bokšto (Rundetaarn), kuriame, įkvėpimo pagautas, mėgo kurti Hansas Christianas Andersenas, Kopenhaga žadina vaikų vaizduotę.
Varšuvą, regis, pažįstame visi. Europos didmiestis, pasiekiamas automobiliu, turi gausybę lankytinų objektų, vis dėlto kai kuriuos jų atrasite iš naujo pažvelgę vaikų akimis.
KĄ PA MATY TI Danai myli vaikus – miesto autobusuose vietos paliktos tėvams su vežimėliais, žaidimų aikštelės itin originalios, daug atvirų žalių erdvių. Nacionaliniame muziejuje ištisa jo dalis skirta mažiesiems, kad šie galėtų aktyviai dalyvauti meno pasaulyje – eksponatus paliesti ar ant jų užlipti, o Nacionalinė galerija savaitgaliais nuolat rengia meno dirbtuvėles įvairaus amžiaus vaikams. Kopenhagoje įsikūrusiame viename seniausių pramogų parkų pasaulyje, Tivoli, užimančiame visą miesto kvartalą ir gyvuojančiame nuo pasakininko H. C. Anderseno laikų, kuriam laikui žado neteks ir didžiausi pramuštgalviai – pasiūlykite jiems pasisupti adrenaliną gaminančiose sūpuoklėse, o mažesnius kiškius drąsuolius veskitės paplaukioti valtelėmis ar pasivažinėti miniatiūriniais vintažiniais automobiliukais. Kopenhaga – kompaktiškas miestas, todėl dalį įdomiausių objektų pasieksite kojomis, o remiami prie sienos vaikų, prisiminusių, kad ir čia gyvena princai ir princesės, vaizdingas pilis (tarkim, Rosenborgo) pamatysite po pusvalandžio trukmės kelionės traukiniu. „Den Blå Planet“, Danijos nacionalinis akvariumas, yra didžiausias Šiaurės Europoje ir neabejotinai priblokš tiek tėvus, tiek vaikus vandens karalyste ir per 20 tūkst. jūrų gyvūnų. Kopenhagoje esama ir kitokio muziejaus – „Ripley’s Believe it Or Not“ skirtas keistenybėms ir įdomybėms. Ant ryžio grūdelio parašytas laiškas, Tadž Mahalo modelis, pagamintas iš degtukų, ar susitraukusios žmonių galvos iš Pusiaujo Gvinėjos, – daugelis eksponatų neįtikėtini, juokingi ar abejotini, bet vaikams čia tikrai patiks. Kaip patiks ir stalo žaidimų kavinėje „Bastard Café“ – nesvarbu, ar esate šių žaidimų gerbėjas, ar prie žaidimų stalo prisėsite pirmą kartą, čia yra apie 2500 stalo žaidimų, todėl pagal temą ir sudėtingumo lygį norimą ras kiekvienas. Dalis žaidimų nemokami, už kitus teks susimokėti, be to, čia galima ir pavalgyti.
17 7
KĄ PAMATYTI Koperniko mokslo muziejus nėra tipiškas muziejus. 400 eksponatų, du teatrai ir planetariumas – norėdami viską apeiti, užtruksite ir penkias valandas, kita vertus, galite koncentruotis į vaiko amžių ir pomėgius atitinkančias ekspozicijas bei pramogas. Tai interaktyvi vieta, kurioje vaikai (ir jų tėvai) gali pasisemti žinių apie pasaulį žaisdami ir eksperimentuodami. Fizika, biologija, istorija, robotika – yra visko, kas gali būti įdomu smalsiam protui. Eksponatus privaloma paliesti! Muziejuje įsikūrusi galerija „Buzzz!“, skirta 5-erių metų amžiaus ir jaunesniems vaikams, leidžia mažiesiems tyrinėtojams eksperimentuoti su visais jų pojūčiais (norite sužinoti, kaip pasaulis atrodo gyvatės akimis? Iš ko sudarytas kaleidoskopas ir kaip kvepia lapė?), o paaugliams gali patikti „Re: Generation“ galerija, kuri atskleidžia žmogaus emocijų pasaulį (kas dedasi kiekvieno iš mūsų galvose pamilus?). Varšuvos senamiestis taip pat ne mažiau patraukli vieta vaikams. Karališkieji rūmai, spalvingų ledų porcijos, apkepėlės (jas mėgsta visi), gatvės artistai, daugybė balionų pardavėjų pakeri mažuosius keliautojus. Miesto centre esantis Fontanų parkas leis atsigaivinti karštą vasaros dieną (nepaisydami įspėjimų, vietos gyventojai nepraleidžia progos jo paversti vandens pramogų parku) – vakarais spalvingi fontanai atgyja lydimi muzikos garsų. Varšuvos zoologijos sodas nemažas, vasarą keliautojus plukdo laivelis, o nedidelis uostas pavadintas karaliaus Džulijano iš animacinio filmo „Madagaskaras“ vardu. Jei gyvūnų pasirodytų per mažai, užsukite į „Papugarnia Carmen“ – vietą, kurioje gyvena per 100 papūgų. Jas galima paliesti, pamaitinti – prijaukinti paukščiai lesa iš rankų. >
20 19 g e guž ė
LAIMĖ A RO M ATAI
Ir mamai, ir dukrai
KVAPAS – TAI PRISIMINIMAS To, kad mamos mėgtas aromatas ilgai išlieka atmintyje ir kelia teigiamas emocijas, įrodinėti turbūt nereikia. Aktorė Angelina Jolie, tapusi „Guerlain“ kvapų namų aromato veidu, pasakojo: „Iki šių dienų prisimenu ir dievinu aromatą, kuris sklisdavo nuo mamos. Jis nuolat tvyrojo koridoriuje, o vakarais sustiprėdavo. Tuomet suprasdavau, kad mama ruošiasi kažkur eiti.“ Aktorės mama Marcheline Bertrand kvepindavosi
2 01 9 geg u ž ė
„Guerlain“ legendinio aromato „Shalimar“ kūno pudra. Visa tai nusėdo atmintyje, todėl po daugelio metų, sulaukusi kompanijos pasiūlymo tapti jos kvepalų veidu, Angelina nedvejodama sutiko. Aromatu „Mon Guerlain“, kurio veidu buvo pasirinkta, ji leidžia kvepintis ir savo vaikams. „Jie turi savo nuomonę apie tai, kuo kvepiu, ir man tai labai svarbu, – sako A. Jolie. – Tikiu, kad šis ar kuris nors kitas mano aromatas lydės juos ilgus metus, kaip ir tas, kuriuo dvelkė mano mama.“
182
©VIDA PRESS (3)
Aplinka, daiktai, vietos ir žmonės – visi turi unikalų kvapą. O aromato laše dažnai telpa ištisas gyvenimas, įmanoma susigrąžinti tai, kas jame nutiko geriausia. Ypač stipriai emocijas veikia kvapai iš vaikystės.
LA IMĖ
Esama nemažai aromatų, kuriais kvepėjo kelios kartos: „Chanel No 5“ („Chanel“), „Arpège“ („Lanvin“), „Femme“ („Rochas“), „Shalimar“ („Guerlain“), „Joy“ („Jean Patou“), „Diorissimo“ („Dior“), „Fidji“ („Guy Laroche“), „L’Air du Temps“ („Nina Ricci“), „Opium“ (YSL), „Anaïs Anaïs“ („Cacharel“). Legendiniai kvapų namai stengiasi neprarasti ryšio tarp kartų ir pateikia aromatų, kurie buvo populiarūs prieš kelis dešimtmečius ar net pusę amžiaus, atnaujintas ir lengvesnes versijas. Juk aktualu, kad jie atitiktų naujos kartos dvasią ir nuotaikas. Dabar tarp tokių itin populiarių kvepalų – „Coco Mademoiselle“ („Chanel“), „J’Adore“ („Dior“), „Angel“ („Mugler“), „Flower by Kenzo“ („Kenzo“), „Ombre Rose“ („Jean-Charles Brosseau“) ir kt. Nekelia nuostabos, kad šiandien nemažai moterų ieško kvepalų, kuriais kvepinosi ar tebesikvepina jų mamos, o mamos kartais sąmoningai trokšta, kad augantys vaikai prisimintų jų kvapą. Prancūzų etnologai tikina, kad tai – gera mintis. Įsigijusios mamą ir vaikystę primenantį aromatą, dukros tarsi įprasmina ir sustiprina giminės liniją, atveria turtingą kvapų pasaulį savo įpėdiniams. Tai gali tapti ir gražia šeimos tradicija. Taigi kvepalai, kuriais kvepinosi mamos ar net senelės, nenugrimzdo praeitin. Ir tikėtina, kad tai – ne tik nostalgija. Tokiu būdu grįžtame prie kultūrinių ir istorinių ištakų. O galbūt iš kartos į kartą perduodame patrauklumo kodą. VISI MES – IŠ VAIKYSTĖS Garsiausi pasaulio kvepalų kūrėjai kalbėdami apie savo laimėjimus tikina: jų pradžia – vaikystėje. Camille Goutal, legendinės aromatų kūrėjos Annick Goutal dukra, augo
apsupta įvairiausių kvapų. Mat mamos laboratorija buvo šeimos namuose ir, būdama maža, Camille stebėdavo, kaip ji tarp pirštų nuolat maigo bazilikų, mėtų lapelius ar levandų stiebelius ir uodžia jų kvapą. Kai mamos neteko, užvaldyta kvapų Camille visa galva paniro į jos mėgtą veiklą ir tapo parfumere. Locas Dongas vaikystės prisiminimus tapatina su kvapniomis žolelėmis, kurias naudojo jo senelis, praktikavęs tradicinę Rytų mediciną, ir gausybe egzotinių vaisių kvapų jo gimtajame Vietname. „Galbūt vaikystės prisiminimai lemia, kad man geriausiai pavyksta kurti aromatus su vaisių natomis“, – tikina L. Dongas, sukūręs „Marc Jacobs for Woman“ („Marc Jacobs“), „CK IN2U“ („Calvin Klein“), „Island“ („Michael Kors“). Elizabeth Hurley, garsus praėjusio šimtmečio modelis, pristatydama „Estée Lauder“ kvepalus „Intuition“ pasakojo, kad šie jai patinka dar ir dėl to, kad primena kitą kompanijos aromatą – „Youth-Dew“, kurį mėgo jos mama. „Daugeliui imponuoja kvapai, prie kurių jie buvo pripratę vaikystėje“, – sutinka E. Hurley, „Intuition“ pajutusi rytietiškas natas, primenančias „Youth-Dew“ ir juo kvepėjusią mamą. Kodėl taip norisi bent trumpam grįžti į vaikystę? Psichologai tikina, kad tai – dėl saugumo, kurio šiandien daugeliui stinga. O ir visuomenė šiame beatodairiško vartojimo ir skubos amžiuje tampa nostalgiška – ieško pastovumo ir ilgisi ramybės. Tai grąžina kvapai, kurie, kaip romane „Prarasto laiko beieškant“ rašo Marcelis Proustas, yra trapūs, bet gyvybingi, patvaresni, ištikimesni, ne tokie materialūs ir nepalūždami neša ant beveik neapčiuopiamo savo lašelio milžinišką prisiminimo rūmą. >
I Š K A RTO S Į K A RTĄ
Net trijų kartų britų aukštuomenės moterų įvertintas „Guerlain“ aromatas „Shalimar“. Jį mėgo ne tik princesė Diana, bet ir jos mama Frances Shand Kydd ir senelė Cynthia Spencer.
183
Monako kunigaikštienės Grace Kelly mėgtas „Dior“ aromatas „Diorissimo“ taip sužavėjo dukrą Caroline, kad ji dažnai juo kvepindavosi ir po mamos žūties.
Teigiama, kad Catherine Deneuve ir jos dukrą Chiarą Mastroianni Aktorė Juliette sieja „Frederic Malle“ Binoche tikina, kad aromatas „Lipstick mamos kvepalų Rose“, nors abi moterys Dainininkė Katy Perry, „Femme“ („Rochas“) ne kartą buvo tapusios „pasiskolinusi“ iš mamos aromatas ją nuolat įvairių kvapų namų „Angel“ („Thierry Mugler“), lydėjo vaikystėje. Dėl to veidais ir kvepalus sako, kad juo kvepėti ma- jazminų ir rožių kvapai, mėgsta keisti nuolat. lonu, nepaisant amžiaus. kurie sudaro aromato Iš pradžių šį aromatą Mat vienokį atspalvį jis pagrindą, aktorei atrado mama, o netrukus teikia, kai tau dvidešimt, primena jų šeimos juo susižavėjo ir dukra. kitokį – kai 45-eri. vasarnamį Provanse.
20 19 g e guž ė
M AISTAS
LAIMĖ
Pusryčiai mamai Ir jie tokie, kuriuos paruoštų ir mažieji. O jei prireiktų pagalbos, ranką ištiesti gali namiškiai – šitaip meilės bus dar daugiau.
1 porcija Gaminti 30 min. 1 bandelė, aliejaus, 1 kumpio juostelė, 1 mocarelos sūrio riekelė, 1 kiaušinis, prieskonių (bazilikų, raudonėlių), druskos ir šviežiai maltų juodųjų pipirų, vyšninių pomidorų ir bazilikų lapelių patiekti. Orkaitę įkaitinti iki 200 laipsnių. Bandelės viršų nupjauti, o vidų atsargiai išskobti pirštais, kad liktų plonos sienelės. Vidų sutepti aliejumi. Į dugną įtiesti kumpio juostelę, ant jos – mocarelos, pabarstyti prieskoniais ir pipirais. Atsargiai įmušti kiaušinį, pabarstyti mažyčiu žiupsneliu druskos ir trupučiu pipirų. Kepti 20 minučių. Patiekti su vyšniniais pomidorais ir bazilikais.
2 01 9 geg u ž ė
Nevirta avižinė košė su braškėmis 2 porcijos Gaminti 10 min. ir vėsinti pernakt 100 g avižinių dribsnių, 150 g natūralaus graikiško jogurto, 100 ml augalinio pieno, 3 šaukšteliai medaus, 1 šaukštelis vanilinio cukraus, ½ šaukštelio malto cinamono, 2 šaukštai braškių uogienės, 3 braškės, migdolų plokštelių ir 2 braškės papuošti. Avižinius dribsnius sumaišyti su jogurtu, pienu, medumi, vaniliniu cukrumi, cinamonu. 3 braškes plonai supjaustyti ir riekeles prispausti prie stiklinių kraštų. Į dugną įkrėsti po 1 šaukštą uogienės. Į stiklines po lygiai padalyti paruoštą košę. Statyti į šaldytuvą nakčiai. Ryte kiekvieną braškę perpjauti į 2 dalis ir papuošti stiklines, pabarstyti migdolais.
Pusryčių vafliai 8 vafliai Gaminti 20 min. 140 g miltų, 2 šaukšteliai kepimo miltelių, 3 šaukštai cukraus, 1 šaukštelis vanilinio cukraus, 1 kiaušinis, 6 šaukštai aliejaus, 250 ml pieno. Miltus, kepimo miltelius, cukrų ir vanilinį cukrų išmaišyti viename dubenyje. Kiaušinį, aliejų ir pieną išplakti šakute kitame. Plakinį supilti į miltus ir kruopščiai išmaišyti šaukštu. Įkaitinti vaflinę ir iškepti blynus. Patiekti su uogiene, pabarstyti milteliniu cukrumi.
©WWW.DUONOSIRZAIDIMU.LT (4)
Kiaušinienė bandelėje
190
Kiaušinienė bandelėje
191
20 19 g e guž ė