2 0 2 0 K O V A S 3,89 Eur
Prenumeratoriams – nuo 2,33 Eur
UŽ IR PRIEŠ:
Ar atsisakyti liemenėlės?
Hercogienės
Meghan
stiliaus fenomenas PAVA S A R I O I Š Š Ū K I S
Kaip tapti
geriausia savo versija?
Agnė Zacharevičienė, Agnė Grigaliūnienė, Donata Virbilaitė, Ignas Bakėjus
Diana Vapsvė: „Dabar, kai žaizdos užgijo, atradau sielos ramybę“
AZIJOS SKONIS Kokia muzika gydo
5spintos MADA
naujokai L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
1
Laimė MUST HAVE
1
Platforminiai aukštakulniai
Stabili žemė po kojomis ir didelis žingsnis kasdienio komforto link yra ryškus pokytis po keleto sezonų stiletų kulniukų ir smailių batų nosių. Dar – puikus balansas dėvint plačias kelnes ar midi sukneles, kurios ant podiumo ir spintose užtikrintai užima lyderių pozicijas. Sakome „taip“ 8-ajam dešimtmečiui, disko estetikai, mediniam kulnui ir papildomam dramos elementui!
Fotografė G R E T A S K A R A I T I E N Ė („ŽMONĖS Foto“) Stilistė V I L I J A R U Š I N S K A I T Ė Vizažistė ir plaukų stilistė M A R I J A S TA N I S L A U S K A I T Ė Modelis K O R N E L I J A T O C I O N Y T Ė („Baltic Model Management“)
H&M STUDIO kelnės, 79,99 €, batai, 129 €
5 spintos naujokai
Pavasaris kaskart atneša visapusiško atsinaujinimo troškimą: imamės organizmo valymo, galvos švarinimo, aktyvesnio gyvenimo ritmo ir gaudome naujus mados vėjus. Nereikia priešintis tam, kas gali suteikti daug džiaugsmo! Taigi ką naujas sezonas žada mūsų spintoms? Tekstas V I L I J A R U Š I N S K A I T Ė
22
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
2Lietpalčio revoliucija
Nuo plaukiančio, primenančio ilgą romantišką suknelę iki tipiško šarvų pavidalo. Nuo klasikinio beige iki elektrošoko atspalvių. Nuo mintis išvalančio minimalistinio iki dekadentiško siuvinėto karoliukais arba puošto keliais raukinių sluoksniais ir keliomis perlų eilėmis. Šį sezoną lietpaltis tapo labiausiai įkvepiančiu atsinaujinti pavasarinės mados atributu. Drąsiai ieškokite jo niekada nebandytu pavidalu.
3.1 PHILLIP LIM lietpaltis, 1190 € H&M STUDIO džinsai, 59,99 €
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
23
Laimė SEZONAS
MAX MARA akiniai, 288 €
MONTON palaidinė, 49,95 €
ZARA suknelė, 49,95 € MARELLA kaklo papuošalas, 79 €
GUCCI kelnės, 1200 €
PRADA 2020 M. PAVASARIS–VASARA
MANGO bateliai, 59,99 €
STAUD rankinė, 215 € DR. HAUSCHKA DEEP INFINITY akių šešėlių paletė, 33,50 € THE ROW basutės, 880 €
28
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
Daiktai, kuriems sakome
RESERVED plaukų segtukai, 7,99 €
ERRA auskarai, 1850 € ZARA suknelė, 99,95 €
ACNE STUDIOS švarkas, 650 €
MARNI 2020 M. PAVASARIS–VASARA
COS sijonas, 135 €
H&M STUDIO skarelė, 17,99 €
GIANVITO ROSSI basutės, 590 €
STILISTĖ ALMINA VENCLOVAITĖ ©VIDA PRESS (2)
YSL BLACK OPIUM EAU DE PARFUM NEON, 30 ml EDP – 63 €
STELLA MCCARTNEY batai, 395 €
ACNE STUDIOS rankinė, 650 €
Nėra niūresnio sezono už lietuvišką žiemą, todėl, jai baigiantis, norisi lengvų, ryškių, margų drabužių. Pirmyn! Mūsų pasirinkimas – marginimas 7-ojo dešimtmečio tapetų raštais ir neono spalvos. L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
29
Fotografė „ M I G L Ė T A P H O T O G R A P H Y “ Stilistė L A U R Y N A S K R E B Y T Ė Stilistės asistentė Š A R Ū N Ė S K I R M A N T A I T Ė Vizažistė U G N Ė E Ž E R I N S K A I T Ė Plaukų stilistas V A L E R I J G I G E V I Č Fotografuoja viešbutyje „Vilnia“ Vilniuje
30
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
ZARA suknelė
Laimė VIRŠELIO VEIDAS
Vėl pamilti savo Tekstas J Ū R A T Ė R A Ž K O V S K Y T Ė
ACUAMONA suknelė
kūną
Kovą bus metai, kai drabužių dizainerė DIANA VAPSVĖ ryžosi mastektomijai – abiejų krūtų pašalinimo operacijai. Didelė krūties vėžio rizika, ankstyva mamos mirtis nuo šios ligos, skausmingi tyrimai ir penkerius metus kankinusi baimė, kad gali praleisti vėžio pradžią, paskatino priimti tokį sprendimą: „Man tai buvo vienintelis būdas išvengti krūties vėžio.“ Tai – jos kaina, kurią teko sumokėti už savo ir šeimos ramybę.
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
31
Laimė KALBA
kaip tapti geriausia savo versija?
Drabužiai: „Zara“ marškiniai
Drabužiai: „Zara“ lietpaltis
Kalbino D O V I L Ė Š T U I K I E N Ė
Pavasario pranašas – nebūtinai krūme cypčiojantis paukštukas. Aplanko TAS bjaurokas jausmas, kad drabužiai nebedžiugina, kad jautiesi sunki ir stora (kas, kad iš tokio pareiškimo juokiasi daug stambesnės draugės). O dar saulės trūkumas, dar pilka purvina žiema... Betgi moterys yra kovotojos – kai kurios turi tikrai nemažą karo dėl dailesnių linijų ir geresnės savijautos stažą. Dietistė, laidų vedėja AGNĖ ZACHAREVIČIENĖ, kaip ir renginių agentūros bendraturtė, radijo ir televizijos laidų vedėja AGNĖ GRIGALIŪNIENĖ, jau atrado sau tinkamus mitybos ir judėjimo būdus, dainininkė DONATA VIRBILAITĖ vis dar ieškojimų kelyje, o sveikos gyvensenos specialistas ir treneris IGNAS BAKĖJUS ne tik teorinėmis žiniomis, bet ir paties išbandytais būdais padeda klientams pamažu keisti gyvenimą.
44
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“), STILISTĖ ALMINA VENCLOVAITĖ, VIZAŽISTĖ UGNĖ EŽERINSKAITĖ
Pavasario iššūkis:
sportuoti be pertraukų – nors ir minimaliai – yra visai kas kita nei priešokiais. Tik neseniai grįžau prie įprasto režimo, nes prieš penkis mėnesius pagimdžiau antrą sūnų, bet ir būdama nėščia iki pat devinto mėnesio plaukiojau baseine. Man jau įkalta į galvą, kad reikia turėti savo judėjimo ritmą: jei sustosi – užpelkėsi. IGNAS: Ir tada bus sunku grįžti į buvusį ritmą.
Jau aišku, kad abu esate labai sąmoningi, o kaip kitoms sekasi atrasti tą judėjimo ir mitybos ritmą? AGNĖ G.: Pasaulis sąmoningėja, na, bent jau tam tikra dalis žmonių... Aš irgi stengiuosi, nors negaliu pasigirti tokiu pastovumu kaip Ignas ir mano bendravardė. Prieš penkerius metus, pagimdžiusi dukrą Onytę, buvau priaugusi nemažai svorio, štai tada ir pajutau, ką iš tikrųjų reiškia būti labai labai stambiai. Tu net negali neuždususi užkopti į trečią aukštą! Ir lekuoji jau treniruotės pradžioje. Išsigandau tai pajutusi! Tas išgąstis turbūt ir tapo postūmiu pradėti ieškoti išeities. Nebuvo lengva.
Turbūt Ignas anksčiausiai pajunta, kad artėja pavasaris: padaugėja norinčių sportuoti damų, ar ne? IGNAS: Sporto klubuose, žinau, tiršta, nebėra kur nosies įkišti. Dauguma pradeda rinktis jau po Naujųjų metų – juk reikia bent pamėginti laikytis pažadų! Tik bėda, kad po kelių savaičių tas pasiryžimas išblėsta. Arba dar šiek tiek pasilaiko iki pavasario, o tada numojama ranka: ką jau čia besportuosi, kai lauke taip gražu, reikia gamta gėrėtis! Paskui ateina vasara – negi į salę vaikščiosi! Pažadai vėl nukeliami iki sausio pirmosios ir sukasi tas pats ratas. Džiaugiuosi, kad bent į mano studiją
žmonės ateina padirbėti sistemingai, nesvarbu, vasara ar ruduo. AGNĖ G.: Gal jie tiesiog jūsų bijo? (Juokiasi.)
O kaip moterims? Norisi jums, belaukiant šilumos, nusikratyti žiemos kilogramus ir niūrios nuotaikos likučius? AGNĖ Z.: Mane treneriai išmokė (kažkada net ir pas Bakėjų buvau!), jog viską reikia daryti sistemingai, kad atsirastų kasdienis įprotis. Taip, anksčiau ir mane veikdavo „pavasario efektas“, norėdavau išspausti iš savęs viską, kad geriau atrodyčiau ir jausčiausi. Galiu pasakyti, kad
Kas padėjo? AGNĖ G.: Iš pradžių – protarpinis badavimas. Tai darau ir dabar, jau visai nebesunku, nes tapo įpročiu: pavalgiusi vakare apie septintą, paskui valgau tik labai vėlyvus pusryčius apie vienuoliktą – susidaro šešiolikos valandų tarpas. Pusryčiai man atstoja ir pietus, o kitąkart dažniausiai valgau tik vakare. Gal reikėtų dar trečio valgymo, bet bent jau darbo dienomis, kai daug veiklos, man tai tinka. Be to, labai daug svorio numečiau laikydamasi ketogeninės mitybos, kai itin ribojami angliavandeniai. Dabar laikausi ir keto, ir mažo angliavandenių kiekio mitybos („Low-Carb Diet“), kuri ne tokia griežta. Visiškai atsisakiau pridėtinio cukraus, valgau kuo grynesnius produktus: kiaušinius, mėsą, žuvį, avokadus, jūrų gėrybes, grybus – trumpai tariant, kas nėra perdirbta ir supakuota. Remdamasi savo patirtimi ir specialistų – medikų, sporto medikų, dietologų – patarimais, parašiau knygą „#agnėsketo... ir kiti receptai“. Joje skaitytojai ras ir receptų, sukurtų bendradarbiaujant su kepyklos „Patore sesės“ merginomis. Jie bus naudingi pasirinkusiems keto ar mažo angliavandenių kiekio mitybą. Neraginu būtinai sekti mano >
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
45
Laimė AISTRA
Tikri dalykai
nedingsta Žodis „dizaineris“ jam atrodo iš kitos realybės – tos, kurioje sukasi besaikio vartojimo karuselė ir tiesiog sproginėja be galo puikus instagraminis gyvenimas. „Pavadinkite mane Lietuvos partizanų uniformos tyrinėtoju“, – sako GIEDRIUS PAULAUSKAS, kartu su žmona ir kūrybos partnere AISTE KRASUCKAITE jau kelerius metus paniręs į pokario partizanų temą, – visa tai jam atrodo prasmingiau už trumpai gyvuojančių kolekcijų kūrimą.
50
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
FOTOGRAFĖ MONIKA PENKUTĖ, STILISTĖ ALMINA VENCLOVAITĖ, VIZAŽISTĖ ALINA VAITKEVIČIŪTĖ
Tekstas D O V I L Ė Š T U I K I E N Ė
Giedrius Drabužiai – herojaus asmeninė nuosavybė Aistė MAX MARA suknelė
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
51
Laimė SIMPTOMAI
Meghan efektas
Y
a toks terminas „Meghan efektas“. Ir jis reiškia, kad nuo tos dienos, kai tapo princo Harry išrinktąja (tai įvyko vos prieš trejetą metų), amerikietė papildė britų ekonomiką milijardais svarų sterlingų. Kiekvienas naujas Meghan drabužis ar aksesuaras akimirksniu išperkamas, per ją suklestėjo daug anksčiau nepopuliarių ar nežinomų firmų. Tad dabar britų mados kompanijos kabina gedulo vėliavas: jei Meghan gyvens Šiaurės Amerikoje, kažin ar nepamirš Velso džinsų „Hiut Denim Co.“ ar Edinburge gaminamų „Strathberry“ rankinių... Apie tai reikėjo galvoti anksčiau. Kol vieni manipuliavo Meghan vardu, kiti jį dergė. Neseniai britai (irgi renkantys metų žmones) pavadino Sasekso hercogienę „labiausiai ir nepelnytai pjudoma metų persona“. Buvo sekamas kiekvienas Meghan žingsnis, ir viskas, ką ji darė,
56
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
kam nors nepatiko: pradedant neva netinkamai parinktu nagų laku, baigiant tuo, kad ne taip laiko savo kūdikį. Ar reikia stebėtis, kad karališkoji pora nutarė sprukti iš senos geros Anglijos? Matyt, toje Anglijoje kairė nežino, ką daro dešinė, nes nagų lako nesugebanti pasirinkti Meghan paskelbta Įtakingiausia 2019 metų mados diktatore. Interneto vartotojų užklausas analizuojantis „Lyst“ tai motyvuoja skaičiais ir nuostaba: kaip ji, negalinti reklamuotis instagramo paskyroje, tapo įtakingesnė už sėkmės lydimas influenceres? Sasekso hercogienės galią nesunku įvertinti ir be statistikos – pakanka reklaminių antraščių. „Meghan ne pirmą kartą vilki „Everline“ kombinezoną, ir dabar jis išparduodamas.“ „Nuostabus Meghan megztukas kainuoja per 200 eurų, bet mes radome panašų už 20 eurų.“ „Tokius džinsus mūvėjo Meghan, o dabar „Nordstrom“ juos galima nusipirkti su nuolaida.“ Sasekso hercogienė – ne tik labiausiai pasaulyje fotografuojama, bet ir dažniausiai mados kontekste minima moteris.
Paprastas pavyzdys, rodantis Meghan įtakos mastą. 2018 metais ji karališkojo turo po Australiją metu atkako į Dabo su „Outland Denim“ džinsais. Pasirinko juos veikiausiai dėl to, kad šis australų ženklas įdarbina išnaudojimą patyrusias moteris ir paiso ekologijos. Meghan gal net nežinojo, kad kompanija merdi ir vizito išvakarėse atleido 400 darbininkų. Tačiau Sasekso hercogienės atvykimo dieną „Outland Denim“ interneto svetainės lankomumas šoktelėjo 3000 procentų, o Australijos ir JAV parduotuvėse džinsai buvo išpirkti iki vakaro. Kompanija suprato, kad Dievas pasiuntė karvelį: mikliai sudarė trijų mėnesių laukimo sąrašą, pasamdė keliasdešimt siuvėjų iš Kambodžos. Anot britų „Elle“, „jos galėjo parūpinti namus savo šeimoms, apsodino ryžių laukus ir išpirko iš vergovės giminaičius“. O „Outland Denim“ pelną investavo į technologijas, garantuojančias, kad jų produkcija nekenks aplinkai... Meghan turi skonį, puikiai žino, ką kur vilkėti, ir net priverčia žurnalistus ieškoti jos drabužių simbolinės prasmės. >
©VIDA PRESS (10)
Jungtinėje Karalystėje – panika: princas Harry ir Sasekso hercogienė Meghan atsisakė oficialių karališkųjų pareigų ir nežada užsibūti Anglijoje. Atrodytų, koks skirtumas, kur jie gyvens? Menka tikimybė, kad tai bus medžio drevė, o visur kitur spauda garsiąją porą ras. Ir Sasekso hercogienės fanės galės toliau sekti, kokį naują paltą ji nusipirko ar kokią naują rankinę.
Laisvalaikiu Meghan mėgsta vilkėti kaip jos filmų herojės: kadras iš „Pasimatymų vadovėlio“ („Dater’s Handbook“), 2016 m.
Sasekso hercogai Maroke lanko žirgyną, 2019 m. Kūdikio besilaukianti Meghan ypač stengėsi, kad jos drabužiai nekenktų aplinkai: „Stella McCartney“ suknelė ir paltas
Dvi stiliaus ikonos: Elizabeth II ir Meghan
Ankstesnė Meghan – su savo draugės dizainerės Mishos Nonoo suknele, 2015 m.
Meghan su Nelsono Mandelos našle Graça Machel; šią „House Of Nonie“ safario stiliaus suknelę hercogienė vilkėjo du kartus, ir abu siejosi su Mandela ir Afrika Ekologiški „Veja V-10“ sportbačiai: Sasekso hercogienė stipriai pakėlė jų reitingus
Vestuvių vakaras ir „Stella McCartney“ suknia
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
57
Laimė VEIDO DIENORAŠTIS
Visiems NEĮTIKSI
Galima būti nelaimingai ir neturint nė vienos raukšlės „Močiutė Gražina Kernagienė, aktorė, man buvo didelis autoritetas, nepaprastai žavėjo jaunatviškumu ir gyvybingumu. Galbūt todėl man visada buvo gražūs pagyvenę žmonės. Prieš akis stovi vaizdas, kurį pamačiau būdama visai jauna kažkokioje TV laidoje apie užsieniečius: jūros krantu eina senyvo amžiaus moteris ir vyras – fainai apsirengę, susikibę rankomis... Štai kaip stipriai įstrigo tas siužetas, kad net šiandien prisimenu. Tada pagalvojau: nėra jokių amžiaus ribų džiaugtis ir mėgautis gyvenimu ir savimi. Man gražios moterys asmenybės. Sau įdomios, save mylinčios, turinčios tikslų, pomėgių, savitą stilių. Jų akys, mimika, judesiai skleidžia energiją, jas supa savęs priėmimo aura... Labai graži legendinė aktorė Judi Dench, kuri jau atšventė 85 metų sukaktį. Taip pat – Meryl Streep, Jane Fonda. Jos – vienetinės. Noriu pasakyti, kad man gražios įvairaus amžiaus moterys. Kad jaunos gražios – tai savaime suprantama. Bet man gražios ir pagyvenu-
86
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
sios. Beje, visiškai nesuprantu, kodėl moterys leidžiasi botuliną, didina lūpas? Tai prideda grožio? Laimės? Bet juk būti nelaimingai galima ir neturint nė vienos raukšlės. Nebent tai pakelia savivertę – ją kaip botulino injekcijų priežastį dar galėčiau suprasti. Pamenu studentę iš kito kurso – labai šviesaus gymio merginą. Savo baltas blakstienas ji maskuodavo tušu. Kartą pamačiau nepasidažiusią – buvo tokia graži! Pasakiau tai, o ji: „Noriu kuo greičiau pasiekti tualetą ir ko nors užsitepti.“ Ryškiai pasidažiusios moterys, jei joms tai tinka, man labai gražu. Bet labai gražu ir visai nepasidažiusios. Įstrigo kolegės žodžiai, pasakyti po vienos repeticijos. Scenoje repetavome būriu – labai kasdienės, be grimo ir teatrinių drabužių. „Žiūrėjau į jus ir stebėjausi, kokios visos skirtingos ir natūraliai gražios. O kai nusigrimuojame – suvienodėjame.“ Aš su grimu visada jaučiuosi kaip su kauke, norisi kuo greičiau jį nusivalyti. Net lūpas perbraukus blizgiu atsiranda kaukės pojūtis. Mano lūpos plonos ir joms visiškai netinka dažai, naudoju tik blizgį. Ne kasdien – kai einu į kokį
nors oficialų renginį. Ir akis kontūrais ir šešėliais paprastai paryškinu tik tokiomis progomis. Ar svarbu, ką žmonės galvoja apie mano išvaizdą? Jėzaumarija, net nežinau, ką atsakyti... Nesvarbu, nes labai daug energijos atimtų mintys apie tai. Kažkas man pasakė ir aš pritariu: „Tai, ką žmonės apie mus galvoja, – ne mūsų reikalas.“ Visiems neįtiksi. Svarbiausia – pačiai sau patikti ir įtikti, tik tada gali kam nors patikti. Tik toks kelias, o ne atvirkščiai.“
Stebuklas spintoje „Mama turėjo juodą pieštuką, kurį paseilinusi brėždavo juodus akių kontūrus. O vokus dažydavosi mėlynais šešėliais. Buvo taip gražu stebėti, kaip ji tai daro. Dar mama mėgo lakuotis nagus ir turėdavo daug lako buteliukų. Spintos lentyna, kurioje laikė juos ir papuošalus, man, mažai mergaičiukei, buvo tikras stebuklas! Sunku buvo ją pasiekti, bet kažkaip įsigudrindavau užsiropšti. Bežiūrinėdama viską sujaukdavau, laką esu išliejusi... Mama labai pykdavo, bet stebuklo spintoje traukai atsispirti buvo neįmanoma.“
FOTOGRAFĖ VAIVA ABROMAITYTĖ, VIZAŽISTĖ VAIDA VENCKUTĖ
Netikėta išgirsti vieną populiariausių Lietuvos aktorių GABIJĄ JARAMINAITĘ, sakančią, kad nedažnai pastebi susidomėjusius ir ją tyrinėjančius žvilgsnius. „Būna, kas nors užkalbina: „Esate man matyta – ar mes pažįstami?“ Galbūt taip yra todėl, kad ši talentinga ir išmintinga moteris susikūrė laimės formulę, kurioje nebuvo ir nėra dėmens „Žūtbūt turiu išsiskirti iš minios!“
Nepatiko nosis „Kai suėjo penkiolika, atrodžiau kaip dešimties. O klasiokės moteriškėjo. Galvojau: „Kada gi aš tokia būsiu?“ Buvo aišku, kad berniukams jos įdomesnės nei aš... Labiausiai tuo metu man nepatiko nosis: buvau smulkaus vaikiško veido, o ji atrodė baisiai didelė...“
Moterys pačios juos pasirinko „Yra vyrų, kurie reikalauja, kad žmonos, draugės atrodytų taip, kaip jiems gražu. Bet moterys, kurių vyrai tokie, pačios juos pasirinko. Ačiū Dievui, savo aplinkoje su tokiais dalykais nesu susidūrusi.“
Nekaitalioju kosmetikos ir daug metų esu blondinė „Močiutė sakydavo: „Jei perki daiktą, rinkis geriausią ir brangiausią.“ Ji visada stengėsi turėti kuo geresnius lūpų dažus (kiek tai buvo įmanoma sovietiniais laikais). Kai pradėjau pirktis kosmetiką, taip ir dariau: rinkausi nepigius žinomų kompanijų produktus. Jei sau pirkdavau „Dior“ ar „Chanel“ blakstienų tušą, ir paauglei dukrai tokį pat pirkdavau. Kartą pažįstama paklausė: „Kam vaikui tokie brangūs produktai?“ Bet jei pati renkuosi tai, kas geriausia, kodėl savo vaikui turėčiau imti prastesnį?! Tiesa, metams bėgant mano poreikiai keitėsi. Pasidarė svarbi grožio priemonių sudėtis, nes norisi daugiau natūralumo. Todėl kai atradau „Dr. Hauschka“ ir „Jane Iredale“, nebesiskiriu su šių kompanijų dekoratyvine kosmetika. O mėgstamiausiu tušu tapo Pietų Korėjoje gaminamas „Iaso“, kurį paklausiusi intuicijos pirmą kartą įsigijau grožio priemonių parodoje. Nekaitalioju kosmetikos, daug metų lankausi pas tą pačią kosmetologę ir esu blondinė. Beje, kartą buvau pakviesta vesti TV laidos ir ta proga man pasiūlė tapti ryžai. Nors esu konservatyvi, pagalvojau: „O kodėl neišbandžius? Tegu bus naujas įvaizdis.“ Taigi tapau ryža, bet ta spalva man laaabai netiko.“
Ačiū genams „Aišku, mėgstu komplimentus, bet nebūtinai vyrų. Moterys juk taip pat juos sako. Šiuo metu labai malonu girdėti, kad atrodau jaunai. Ačiū genams: ir mamos, ir močiutės oda buvo labai gera. Manoji, nors nuolat gauna daug grimo, kažkaip laikosi... Vis dėlto stiprėja poreikis pirmiausia gerai jaustis, o ne atrodyti.“ >
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
87
Laimė SVEIKATA
Diena be liemenėlės Pasirodo, pasaulyje minima ir tokia diena. Ore sklandant natūralumo ir individualumo idėjoms, atsisakiusių liemenėlės moterų daugėja. Kitos ieško tradicinio apatinio drabužėlio alternatyvos.
Liemenėlė krūtims – it gipsas kojai: ji trukdo raumenims patiems dirbti. 92
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
LAISVĖ KRŪTIMS! Dieną be liemenėlės 2011-aisiais inicijavo slapyvardžiu prisidengusi internautė. Jos kreipimasis žaibiškai pasklido feisbuke. „Koks gali būti geresnis būdas parodyti, ką krūtys mums reiškia, nei pasirūpinti, kad jos visą dieną jaustųsi laisvos? Moterys – nuostabūs kūriniai ir jų krūtys – tokios pat nuostabios! Todėl išleiskime jas iš krūtų zooparkų. Jūsų krūtys gali būti milžiniškos, miniatiūrinės, putlios, jautrios, standžios, glotnios, švelnios, rausvos, šilkinės, primenančios drebučius, vis dar žydinčios, linksmos, išdykusios, smarkios, meilios... Bet šiandien tinkamiausias žodis joms apibūdinti – „laisvos“!“ Dieną be liemenėlės šio drabužėlio nedėvi skirtingų žemynų gyventojos keliasdešimtyje šalių... Beje, kvietime, kurį citavau, moterims buvo priminta, kaip svarbu tikrintis dėl krūties vėžio. Juk tai aktualu visus metus, o ne tik spalio 13-ąją, kai minima Diena be liemenėlės, ar ne?
BELLA HADID
NENUMOKIME RANKA Į ŠIUOS POŽYMIUS Apatinio trikotažo gamintoja „Ruby Ribbon“ neseniai apklausė 3000 moterų. Dauguma, paprašyta vienu žodžiu apibūdinti liemenėlę, pasirinko žodį „nepatogu“; pusė prisipažino, kad grįžusios namo iškart ją nusivelka. Kodėl vis dėlto kasdien ar su pertraukomis uždarome savo krūtis į jų zooparkus? (Man patiko šita analogija, o jums?) „Liemenėlė pagerina krūtų formą“, „su ja patogiau judėti, ypač jei krūtys didelės“, „drabužis geriau guli“, „daili liemenėlė suteikia moteriai seksualumo“, „ji neleidžia krūtims nukarti“... Kiekviena turime atsakymą. Tačiau vertinant iš perspektyvos „sveika ar nesveika“ nelieka nieko kita, kaip pripažinti, kad nuolat būti su liemenėle nėra gerai. Išties – apie kokią sveikatą galime kalbėti, jei liemenėlė spaudžia ir veržia kūną? Jei jos kaušeliai ir lankeliai palieka į mėlynes panašių žymių ant krūtų ir po jomis? Jei nugaroje, kur liemenėlės segtukas liečiasi su oda, kai kam susidaro cistučių? Žinovai nurodo ir daugiau požymių, dėl kurių gali būti kalta liemenėlė: skausmas nugaroje ir šonuose, žnaibymo pojūtis kaklo ir pečių srityse.
SHARON STONE
©VIDA PRESS (4)
N E T I K D I S KO M F O R TA S „Liemenėlės teikiamas pojūtis turėtų prilygti apkabinimui, – aiškina jų dizainerė Kaitlin Wilbur. – Ji turėtų priglusti prie kūno, bet nespausti. Tačiau būdama per laisva ji netaps jums pagalbininke. Bet kuriuo atveju nedėvėkite liemenėlės, jei jums su ja nepatogu.“ Rytų medicinos gydytoja, homeopatė, knygų autorė Claudia Welch toms, kurios laikosi įsikibusios tradicinės liemenėlės, pusiau rimtai, pusiau juokais pataria: „Pasilaikykite liemenėles su lankeliais tik specialiam sąstingiui.“ Pagal Rytų mediciną, sąstingį lemia ir kraujotakos bei limfotakos slopinimas (tai vyksta, kai liemenėlė spaudžia kūną), ir gyvybinės energijos vangumas. „Energijos sąstingis krūtų audinyje sukuria terpę, kuri palanki kauptis ir pūti toksinams“, – pabrėžia C. Welch ir teigia, kad dėl sąstingio ir toksinų krūtys tampa mažiau atsparios ligoms. Štai kodėl ji siūlo supakuoti krūtis į liemenėlę tik „specialaus sąstingio“ proga, t. y. kai įpareigoja oficialus renginys ar pan. >
KIM KARDASHIAN PADMA LAKSHMI
MIRANDA KEER
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
93
Laimė GROJARAŠTIS
Kokia muzika gydo Ar kada susimąstėte, jog muzikos garsai – tarsi žmogų liečiantys pirštai? Kartais jie švelniai glosto, ramina, o būna, skaudžiai suspaudžia širdį ar visas kūnas nueina pagaugais.
Gydomoji galia Šiandien muzika yra tokia galinga jėga, kad net turi vien jai priklausantį „kambarį“ žmogaus smegenyse. Pirmieji tokią tik muzikai skirtą erdvę aptiko Bostono universiteto mokslininkai. Jie pastebėjo, jog ne šiaip kokie pašaliniai garsai – būtent muzikinės melodijos, patekusios į zoną šalia ausies, suaktyvina daugybę nervinių impulsų. O tuomet iš smegenų po visą kūną pasklindantys signalai veikia tiek psichinę, tiek fizinę žmogaus sveikatą. Muzikos terapiją taikantys specialistai tikina, jog klausantis konkrečiai parinktų kūrinių, mokantis groti tam tikrais instrumentais, net profesionaliai dai-
100
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
nuojant galima sumažinti fizinį skausmą, pagerinti vaistų poveikį, sureguliuoti kraujospūdį, padėti išvengti streso, atsipalaiduoti ar išlieti susikaupusias emocijas. Tokiomis gydomosiomis galiomis ypač apdovanota klasikinė muzika. Helsinkio universiteto mokslininkė Irma Järvelä savo tyrimų objektu pasirinko austrų kompozitorių Wolfgangą Amadeų Mozartą. Ji išsiaiškino, kad šio muzikos genijaus kūriniai milijonus ne tik žavi, bet ir gydo. Pavyzdžiui, įrodyta, kad klausantis Koncerto smuikui ir orkestrui Nr. 3, K. 216, didėja gebėjimas susikaupti, aktyvėja atmintis ir net pakinta kai kurių genų veikla. Į kraują išsiskiria daugiau už gerą nuotaiką bei
malonius pojūčius atsakingo dopamino, o smegenų ląstelių degeneraciją veikiantys genai priverčiami sulėtinti savo juodą darbą. Taigi norėdami atitolinti senatvines ligas turėtume tiesiog dažniau klausytis Mozarto.
Nematomas padėjėjas Tinkamai parinktos melodijos sėkmingai slopina trikdančius aplinkos garsus ir padeda žmogui geriau sutelkti dėmesį į tuometę veiklą. Štai kodėl ilgai trunkančių operacijų metu gydytojai chirurgai linkę klausytis patinkančios muzikos įrašų. Amerikiečių mokslininkas Waseemas Shami pastebėjo, jog ištvermingesni buvo tie gydytojai, kurie
klausėsi žemų dažnių ir greito ritmo muzikos. Sunku paaiškinti, bet roko muzika teigiamai veikė ir operuojamų žmonių būklę. Mokslininkai įsitikino, kad dirbusių su muzika gydytojų siūtos žaizdos gijo net 10 proc. greičiau! Didelė dalis dirbančių įtemptą darbą žmonių mėgsta klausytis klasikinės muzikos. Raminamasis jos poveikis mažina stresą ir nuteikia pozityviai. Kaip tik tokio efekto iš laiko patikrintos klasikos tikėjosi ir Londono metro darbuotojai. Eksperimento sumanytojai pasiūlė laukimo salėse ir traukiniuose ištisus metus leisti prislopinto garso klasikinę muziką. Rezultatai leido lengviau atsikvėpti ne tik policininkams, bet ir valytojams. Per visą tą laiką žymiai sumažėjo vandalizmo aktų, ilgapirščių veiklos ir net agresyvių išpuolių.
Muzikinis „O“ Muzika įkvėpė tyrimams ir kitus mokslininkus. Vokietis Maxas Planckas nustatė, jog klausantis labai patinkančios muzikos oda tampa itin jautri. Ir visai nesvarbu, ar žmogų tuo momentu liečia šilta artimo ranka, ar šaltas robotas. Įsiaudrinusios smegenys įaudrina ir odą. Beje, pasirodo, kas antras žmogus patiria ir muzikos orgazmą. Tokį atradimą padarė Konektikuto universiteto mokslininkas Luke’as Harrisonas. Jis nustatė, jog klausantis muzikos organizmas išskiria laimės ir pasitenkinimo hormonų. Kai jų pasidaro tiek daug, kad iš malonumo net pašiurpsta oda, ir įvyksta tas didysis muzikinis „O“. Kalifornijos mokslininkai tikina, jog ypač emocingai į muziką reaguojančių žmonių smegenys yra šiek tiek kitokios: turi daugiau jungčių tarp klausos ir įvairių smegenų sričių, o jas suaktyvina muzikos garsai. Todėl tie laimingieji, kurių oda nuo muzikinio malonumo eina pagaugais, gali pasigirti lakesne vaizduote, aktyvesniu mąstymu ir didesniu smalsumu. Tikra priešingybė tiems 3–5 proc. likimo nuskriaustųjų, kurie yra visiškai abejingi bet kokiai melodijai. Barselonos universiteto mokslininkai tokią liūdną patologiją pavadino muzikine anhedonija.
Garsų magija Jei manote, kad daugiausia dainų pasaulyje yra sukurta apie meilę, klystate. Statistikos mėgėjai suskaičiavo, kad dažniausiai dainuojama apie... dangaus kūnus. Beveik tūkstantis skirtingų atlikėjų savo kūriniuose mini saulę, dangų, mėnulį ar žvaigždes. Šiai statistikai nenusileidžia ir lietuviai. Vien Andriaus Mamontovo dainų repertuare galima aptikti ir „Naktį“ su „Tolimų žvaigždžių šviesa“, ir „Aukščiau >
MUZIKOS TERAPIJA Po kūrinį įvairiems gyvenimo atvejams Jaučiate atslenkančią depresiją? Gelbėkitės prancūzų kompozitoriaus Josepho Maurice’o Ravelio „Bolero“. Įstrigote automobilių spūstyje? Nervus raminkite italų kompozitoriaus Antonio Lucio Vivaldi „Metų laikais“. Kamuoja psichofizinė įtampa? Susiraskite britų grupės „Marconi Union“ kūrinį „Weightless“. Kenčiate chronišką nuovargį ir energijos stoką? Trūkstamų jėgų suteiks austrų kompozitoriaus W. A. Mozarto simfonija Nr. 1 D-dur.
Reikia sudrausminti įsisiautėjusius vaikus? Į pagalbą pasitelkite rusų kompozitoriaus Sergejaus Prokofjevo muzikinę pasaką vaikams „Petia ir vilkas“. Akis lipdo miegas? Neužmigti padės rusų kilmės kompozitoriaus Igorio Stravinskio „Šventasis pavasaris“. Norite atitolinti senatvinių ligų riziką? Pagalbos ranką ir vėl tiesia W. A. Mozartas. Koncertas smuikui ir orkestrui Nr. 3, K. 216, lėtina už smegenų ląstelių degeneraciją atsakingų genų veiklą.
Jei manote, kad daugiausia dainų pasaulyje yra sukurta apie meilę, klystate. TA I ĮDOMU
Nuo 74 iki 963 Hz Garsų dažnis ir savijauta
„Kimatika“ – graikų kilmės žodis, įvardijantis mokslą apie bangas. Dažniausiai šis terminas siejamas su garso bangomis ir jų poveikiu aplinkai. Žmogaus ausimi girdimų garsų dažnis matuojamas hercais (Hz), o skirtingas skaičius hercų savaip veikia nuotaiką ir net sveikatą. Beje, mokslininkai į garsų bangas pataria nerti be ausinių ir maudytis jose ne ilgiau kaip 20 minučių. 74 Hz didina dvasios ramybę, teikia optimizmo. 285 Hz plečia kvantinį pažinimą. 396 Hz išvaduoja nuo kaltės jausmo, mažina nerimą. 417 Hz slopina praeities keliamą įtampą ir pokyčių baimę. 528 Hz vadinami žmogaus gyvenimo dažniu, nes teigiamai veikia DNR. 639 Hz padeda lengviau bendrauti, būti empatiškesniems. 741 Hz stimuliuoja norą veikti, teikia energijos. 852 Hz palankiai veikia ieškančius dvasingumo. 936 Hz aktyvina kankorėžinę liauką, vadinamąją trečiąją akį. 963 Hz padeda ieškantiems gyvenimo prasmės ir atsakymų į amžinuosius klausimus.
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
101
Laimė KŪRĖJAS
Išbandymas Šekspyru
Londone Tekstas V A L D A S P U T E I K I S
Iš visų Lietuvos aktorių ANDRIUS GAUČAS tai padarė pirmasis: metus trukęs kontraktas su Londono teatru „The Globe“, kurį 1599-aisiais įkūrė pats britų dramaturgas Williamas Shakespeareʼas ir kuriame iki šiol statomi ir vaidinami išskirtinai šio rašytojo kūriniai, Andriui tapo dideliu profesiniu išbandymu.
Fotografas VA I DAS JO KUBAUS K AS Stilistė A L M I N A V E N C LOVA I T Ė Vizažistė UG N Ė E Ž E R I N S K A I T Ė
104
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
JACK & JONES puspaltis H&M marškinėliai ZARA džinsai, batai
Ar žinote, kas tas žmogus, apie kurį daugiausia mūsų pasaulyje buvo ir tebėra kalbama? Williamas Shakespeare’as.
P
rieš daugelį metų Andrius Mamontovas neslėpė emocijų po šiame teatre vaidinto režisieriaus Eimunto Nekrošiaus „Hamleto“: dainininkas kalbėjo apie magišką medinio namo su šiaudiniu stogu (Londono centre!) trauką... Tą medinį pastatą, kuriame kasdien spektaklį žiūri 1600 žiūrovų, reikėjo prisijaukinti, galbūt jame šiek tiek atkentėti, kad galėčiau pavadinti jį magišku. Kai scenoje neskamba tavo gimtoji kalba, kad ir kaip stengtumeisi, kad ir kaip būtum įvaldęs anglų kalbą, vis tiek nepabėgsi nuo nevisavertiškumo komplekso. Reikėjo laiko susigyventi su aštuonių aktorių iš Anglijos, Airijos, Australijos, Jungtinių Valstijų trupe, kad susidoročiau su savimi ir įveikčiau nuotaikas, kad tekstą suvokčiau iki „ketvirto jo dugno“ ir mano darbas scenoje man pačiam neatrodytų pilkesnis nei kitų. Viena „The Globe“ scenoje pasirodyti kaip svečiui gastrolių metu, vaidinti gimtąja kalba ir visai kas kita – būti šio teatro trupės dalimi, iškart mokytis tris pjeses („Periklis“, „Klaidų komedija“ ir „Dvyliktoji naktis“) ir jas repetuoti. Shakespeare’o anglų kalba parašyti tekstai, visiški originalai,
ne adaptuoti „Penguin“ leidyklos, priverčia kitaip veikti ne tik kalbos padargus, bet ir smegenis. Žodžiu, esi priverstas keisti visą mąstymo struktūrą. Kai pjesė išmokstama, lieka vadinamieji užstalės namų darbai – su trupe aiškinamės renesansiškas metaforas ir frazes, kad mūsų apdžiūvę XXI amžiaus protai suprastų, ką vaidiname. Shakespeare’as įpareigoja. Ar žinote, kas tas žmogus, apie kurį daugiausia mūsų pasaulyje buvo ir tebėra kalbama? Ne Donaldas Trumpas, ne Vladimiras Putinas ir ne Borisas Johnsonas. Būtent Shakespeare’as – žmogus, gimęs daugiau nei prieš puspenkto šimto metų. Jei britų aktorius nė karto gyvenime nėra vaidinęs bent vienos šio dramaturgo pjesės, jis yra niekas, absoliutus nulis. Toks Anglijoje mano profesijos matmuo. Labai dažnai „The Globe“ teatre noriu pabūti anksti ryte, kai jis tuščias, o aš esu vienas, kai galiu pajausti į seną ąžuolą įsismelkusias tokių Shakespeare’o epochos aktorių, kaip Richardas Burbage’as, Edwardas Alleynas, Robertas Arminas, Williamas Kempas ar Nathanas Fieldas, emocijas. Atrodo, girdžiu šių dienų aktoriaus Marko Rylance’o, tobulai vaidinusio Oliviją, balsą (dar nuo Shakespeare’o laikų Oliviją iš „Dvyliktosios nakties“ vaidina vyrai). >
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
105
Laimė DAILĖS GALERIJA
Josephas Beuysas, 2004 m.
ŠAMANAS S U S K RY B Ė L E
J
osephas Beuysas (1921–1986) – viena ryškiausių mūsų laiko personų: skulptorius, pedagogas, šamanas, mistifikatorius, vokiečių ikona. O jei trumpai – postmodernizmo krikštatėvis, nes pirmasis ėmė kurti performansus. Jis norėjo įrodyti, kad menas – ne vien tai, kas kabo ant sienos ar stovi galerijoje; kad menininkas gali eksponuoti save. Vėliau įrodinėjo, kad kūriniu gali tapti bet kas – medžiai, upė, kelias. Taip jis sklandžiai perėjo prie aplinkos meno. Nors to sklandumo buvo nedaug. Kai Beuysas su savano-
108
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
riais ėmė Kaselyje sodinti ąžuolus (užmojai nebuvo kuklūs – 7000 medžių), visuomenė skilo į dvi dalis: vieni pritarė, kiti šiaušėsi. Kai kam nepatiko, kad pakis miesto erdvė, kai kam kliuvo akmenys: prie kiekvieno ąžuolo buvo statomas neišvaizdus pilko bazalto stulpelis. O kai į vieną tokį bazaltą rėžėsi motociklininkas ir žuvo, miestiečiai dar labiau puolė Beuysą. Tačiau šis niekada nelaukė komplimentų – sąmoningai kūrė provokuojantį meną. Kartą net pareiškė, kad Berlyno siena – pora centimetrų per žema, todėl yra netikusių proporcijų. Aišku, kad tai negalėjo patikti vokiečiams. >
©VIDA PRESS (11)
Jis – didžiausias muziejininkų galvos skausmas. Turėti šio menininko kūrinių – garbės reikalas, bet kaip užkonservuoti meną, kurio sudedamosios dalys – organinės ar trumpalaikės? Pavyzdžiui, taukai, jautiena ar kandžių delikatesas – veltinio kostiumas.
Instaliacija „Nukreiptos jėgos“ iš šimto klasės lentų, 1974–1975 m.
Plakatas „Šiuose rinkimuose: žalieji“, 1979 m.
Instaliacija „XX amžiaus pabaiga“ iš 44 bazalto blokų, 1984 m.
Reklaminiai Beuyso plakatai. Paroda Tate Modern galerijoje Londone, 2016 m.
Beuysas studentų protesto demonstracijoje; ji vyko 1972 m., kai profesorius buvo pašalintas iš Diuseldorfo meno akademijos
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
109
Laimė PAŽINTIS
Atviros širdies
ambasadorius Kas tampa didžiausiu iššūkiu būnant menininku ir ambasadoriumi? Naujasis Izraelio ambasadorius Lietuvoje YOSSEFAS LEVY šiuos du skirtingus polius derina nebesislėpdamas už slapyvardžio. Su partneriu auginantis 4 metų dukrytę ir 8 metų sūnų talentingas rašytojas Y. Levy išmoko atsispirti aplinkinių nuomonei. Todėl nieko keista, kad lietuviškai su labai menku akcentu jis yra išmokęs frazę: „Man nerūpi.“
Spėju, nemenka dalis skaitytojų atsivers „Meilės prekeivius“ kaip ambasadoriaus parašytą knygą ir net prasižios iš nustebimo... Na, taip, tokios knygos nesitikėtum iš ambasadoriaus. Tai labai intymi, asmeniška istorija apie meilės paieškas ir šeimos sukūrimą. Matyt, aš toks keistas ambasadorius, kuris turi pakankamai drąsos arba naivumo, kad atsivertų skaitytojui ir leistų pamatyti save tokį, koks yra už tvarkingai susagstyto ambasadoriaus kostiumo. Esu kontrastinga asmenybė: savo šaliai tarnaujantis diplomatas, griežtai paklūstantis protokolui, reprezentuojantis Izraelį, tačiau kita mano dalis – nuoširdus, smalsus, atviros širdies žmogus, netgi kažkiek „ekshibicionistas“, pasakojantis savo istorijas. Nežinau tik kuri iš šių asmenybės dalių laimėtų. Rašydamas suteikiau sau laisvę keliauti bekraščiais
112
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
Izraelyje žinomas rašytojas neseniai mūsų šalyje pristatė savo knygą „Meilės prekeiviai“ (leidykla „Sofoklis“). Ir pripažįsta: parašė ją tam, kad papasakotų tiesą.
vidiniais asmenybės laukais ir kviečiu skaitytoją sekti paskui. Romanas nėra biografinis, bet tiesos jame išties daug. Knygoje susipina kelios skirtingu laiku vykstančios istorijos. Esamajame laike yra pora, jis ir jis, kurie keliauja į Mumbajų pasitikti savo pirmagimio. O tai virsta rizikinga ir nuostabia kelione į save. Jos metu išgirdau savyje gan vėlyvame amžiuje iš naujo nusistatančius laikrodžius ir apsidairęs suvokiau, kiek nedaug laiko liko. Pirmą kartą tapau tėvu 48-erių. Tai padėjo iš naujo pažvelgti į santykius su savo tėvu ir suprasti, kad nebuvau geras sūnus. Norėjau pasakyti jam tai, ko niekad nesakiau, bet nebespėjau... Jis jau buvo savo gyvenimo lapkrityje ir iškeliavo man rašant šią knygą. Tai nėra paminklas jam, tačiau komplikuotas tėvo ir sūnaus ryšys – svarbi pasakojimo linija. >
FOTOGRAFAS GEDMANTAS KROPIS („ŽMONĖS FOTO“)
Tekstas I N D R Ė V A L A N T I N A I T Ė
L A I MÄ– 2 0 2 0 KOVAS
113
Laimė NEMIRTINGA ISTORIJA
Pernelyg graži ilgai gyventi 2019-ųjų gruodį vienai garsiausių visų laikų kino meilės istorijų „Vėjo nublokšti“ sukako aštuoniasdešimt metų. Dešimčia „Oskarų“ apdovanota juosta būtų buvusi visai kitokia be neprilygstamosios Skarletės O’Haros – aktorės VIVIEN LEIGH.
I
storija, kaip britė suvaidino amerikietiškiausią ekrano heroję ir tapo viena iš penkiasdešimties didžiausių visų laikų Amerikos kino žvaigždžių, – „Vėjo nublokštų“ legendos dalis. Galima tik priminti, kad Leigh išplėšė vaidmenį ugnimi ir kalaviju – ir tam ne vien perplaukė per Atlantą. Margaret Mitchell romanu susižavėjo vos perskaičiusi ir paprašė savo agento Myrono Selznicko, prodiuserio Davido Selznicko brolio, įkalbėti jį ekranizuoti. Dvejus metus, kol truko derybos, ji buvo tikra, kad vaidins Skarletę, ir sugebėjo įtikinti prodiuserį, kad geresnės neras – Davidas vertino aktorės talentą, bet laikė ją pernelyg britiška. Laikas parodė, kad genialusis Selznickas klydo – „Vėjo nublokšti“ tapo kino klasika, o dvidešimt šešerių Leigh – pirmąja brite, pelniusia
120
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
Kino akademijos apdovanojimą. Žvaigžde (nemėgo šito apibūdinimo ir visada pabrėžė esanti teatro aktorė; būti žvaigžde, jos žodžiais, – tai netikras gyvenimas, nugyventas dėl netikrų vertybių ir dėl šlovės). Stiprios, veiklios moters įsikūnijimu. Bet pati sakė turinti vieną bruožą, kurio visada trūko Skarletei, – humoro jausmą. Ir nė už ką nenorinti perimti iš herojės egoizmo. Bet jei tikėtume aktorės viena iš biografijų, su pirmuoju vyru advokatu Herbertu Leigh Holmanu ji pasielgė kaip tikra Skarletė. Pasiryžusi ištekėti už šito tobulo anglo, atmušė jį nuo kitos moters. „Herbertas beveik susižadėjęs? Tai nesvarbu, juk dar nepažįsta manęs“, – cituojami Vivian Mary Hartley (tokie aktorės vardai, kurių vieną raidę vėliau pasikeitė, ir mergautinė pavardė) žodžiai, neva pasakyti draugei.
Kleopatra 1945 metų filme „Cezaris ir Kleopatra“
Šį kadrą iš „Vėjo nublokštų“, ko gero, atpažins net tie, kurie nematė viso filmo. Skarletė O’Hara – Vivien Leigh, Retas Batleris – Clarkas Gable’as
Vienuolyno auklėtinė
Margaret Mitchell romanu Vivien susižavėjo vos jį perskaičiusi ir paprašė savo agento įkalbėti prodiuserį ekranizuoti.
Antra vertus, neteiskime per griežtai – tuomet Leigh buvo vos devyniolikos, o ponas Holmanas – dvylika metų vyresnis. Bet kuriuo atveju didesnė atsakomybė tenka jam – prityrusiam džentelmenui, o ne ką tik iš vienuolyno išėjusiai jaunai mergiotei. Istorija verta scenarijaus: būsimoji Vivien Leigh gimė Indijoje, kur tarnavo jos tėvas. Dar nesulaukusią septynerių mama, uoli katalikė, atidavė mokytis į Londono Švenčiausiosios Širdies vienuolyną, turėjusį padėti atžalai atsikratyti indiškos dvasios ir pažinti Dievą. Namo ji grįžo tik po vienuolikos metų – įgijusi kompleksą dėl neva negražių skalbėjos rankų (jas visą gyvenimą slėpė po pirštinėmis). Ir trokšdama vaidinti – vienuolyne statomi mėgėjiški spektakliai įtikino turint pašaukimą. Studijas Londono karališkojoje dramos akademijoje Vivien metė nepraėjus nė metams – ponui Holmanui aktorystė neatrodė derama veikla. Laikui atėjus pagimdė vienintelę savo atžalą, dukrą Suzanne, bet, kad ir kaip stengėsi, netapo padoria buržua žmona. Nepaisydama vyro nepritarimo, filmavosi reklamoje, kino epizoduose, o po vaidmens spektaklyje „Dorybės kaukė“ apie gabią debiutantę imta kalbėti kaip apie perspektyvią aktorę, apdovanotą nepaprastu grožiu. Vienoje spektaklio recenzijoje kritikas pastebėjo greitą Leigh nuotaikų kaitą: gerai aktorei, bet blogai – žmogui; tai buvo vienas iš maniakinės depresijos, varginusios ją visą gyvenimą, ženklų. Beje, kaip tik tada ji pasiskolino iš sutuoktinio Leigh pavardę – Holman skambėjo taip proziškai. O – svarbiausia – „Dorybės kaukėje“ Vivien pamatė jos gyvenimo vyras, aktorius Laurence’as Olivier. Pati ji seniai bėgiojo į Londono Vest Endo teatrą žiūrėti Olivier. Teatro pasaulis ankštas, kolegoms susipažinti
Su Marlonu Brando „Geismų tramvajuje“. Vivien Leigh už Blanšos Diubua vaidmenį gavo antrąjį „Oskarą“, Brando – Stenlis Kovalskis – buvo nominuotas
nesunku... Šešeriais metais vyresnį Laurence’ą sužavėjo įstabus, neapsakomas moters grožis, kuriam, jo žodžiais, nebūtų atsispyręs joks vyras. „Apgaudinėdamas žmoną nekenčiau savęs. Tai nebuvo pirmas kartas, bet šįkart viskas buvo kitaip. Mus siejo ne geismas, o meilė, kurios išties neprašiau, bet ji mane užvaldė“, – rašė jis memuaruose. Tiesa, užvaldęs grožis netrukdė jam užmegzti keleto kitų romanų – romantiškas herojus buvo dar ir kazanova, dosniai dalijantis save damoms. Leigh ir Laurence’as vaidino meilužius kine ir scenoje – spektakliuose „Romeo ir Džuljeta“, „Hamletas“, ir tokie buvo gyvenime. Apie romaną garsiai šnabždėjo visose filmavimo aikštelėse: šnabždėjo, nes tuo metu viešas nesantuokinis ryšys kliudė, o ne padėjo karjerai, garsiai – nes aistrą buvo sunku nuslėpti. Skyrybų nei Leigh vyras, nei Olivier žmona Jill Esmond, su kuria turėjo sūnų, neskubėjo duoti. Ir tik 1940 metais, iki tol nuodėmingai sanguliavę, aktoriai galėjo susituokti. Abiejų vaikų – ir Vivien dukters, ir Olivier sūnaus – globa atiteko buvusiems sutuoktiniams.
Pernelyg graži ilgai gyventi Šlovė ir bėda
Pasak vieno iš Leigh biografų, labiau už viską pasaulyje aktorė mylėjo teatrą, kates ir... Laurence’ą Olivier. Jie buvo tobula savo meto teatro ir kino pasaulio pora, po filmo „Ledi Hamilton“ nedaug nusileidžianti Elizabeth Taylor ir Richardui Burtonui. Galima sakyti, kad meilė Laurence’ui – viena iš Leigh diagnozių. Kolegė iš „Vėjo nublokštų“ Olivia de Havilland prisiminė, kad filmavimo aikštelėje Vivien vargino du rūpesčiai: sunkus vaidmuo ir išsiskyrimas su Olivier. Ji sielvartavo, kai filme „Vaterlo tiltas“ jį pakeitė kitas aktorius, ir skausmingai išgyveno nepajėgdama pagimdyti jam atžalos – patyrė du >
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
121
Laimė ŽVAIGŽDŽIŲ KELIAIS
Geroms mergaitėms –
VISKAS? EMMA WATSON laužo stereotipus: graži, jauna, talentinga, legendinėje kalių ir gerų mergaičių priešpriešoje, be abejonės, atsidurtų tarp pastarųjų. Bet tai visai netrukdo jai būti ta, kurios balso klausomasi.
amirškite graudžias istorijas apie mažuosius aktorius, tapusius vieno vaidmens ir prodiuserių godumo įkaitais. Atsisveikinusi su ją išgarsinusiu „Hario Poterio“ ciklu, Emma neiššvaistė uždirbtų pinigų – per 50 milijonų eurų, netapo išlepinta tingine, besiblaškančia savęs ieškotoja ar vakarėlių liūte ir su šlovės našta susidorojo geriau nei draugai berniukai. Emmai balandį sukaks trisdešimt, ji sako, kad net sulaukusi šimto ir leisdama dienas supamajame krėsle didžiuosis vaidinusi poteriadoje. „Aš suvaidinau simbolį. Suprantu tai, nes Hermiona – ir man simbolis. Bet Emma Watson – ne Hermiona Įkyrėlė, o kartais net artimi žmonės tai pamiršta. Man reikia to paties, ko ir visiems, esu toks pat žmogus, kaip ir jūs. Taip pat nepasitikiu savimi. Ir taip pat kamuojuosi“, – pasakoja ji. Ir vis dėlto – gudrauja. Emma ypatinga bent jau dėl to, kad gyvu pavyzdžiu įrodė: geros mergaitės ne tik eina, kur nori, bet ir renkasi tiesiausią ir patogiausią kelią, kuriuo keliaujant nelieka dulkių ant baltų kedų. Trisdešimt – geras tarpsnis įvertinti rezultatus ir drauge daug tikėtis iš ateities. Juolab Emma – iš tų moterų, kurios pačios tą ateitį kuria.
Talentas klausytis ir kalbėti
Emma Charlotte Duerre Watson buvo devynerių, kai iš begalės būsimųjų aktorių, susibūrusių mokyklos sporto salėje,
124
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
būtent ją atrinko filmuotis. Juosta visiškai pakeitė jos gyvenimą. Praėjo dvidešimt metų, ir buvusi Hermiona Įkyrėlė šiandien priklauso pirmajam geriausiai mokamų žvaigždžių dešimtukui, o pokyčių siekiančios aktyvistės nuomonės apie lyčių lygybę ir mados tvarumą klausosi daugybė gerbėjų. Iš karštų temų kraitį kraunasi ne vienas influenceris, bet Emma – išties veikli etiškos mados entuziastė. Ji aktyviai palaiko iniciatyvą „Good On You“, informuojančią pirkėjus apie etiškus prekių ženklus, pati naudojasi programėle, tikrinančia, kiek žalos sijono ar suknelės atsiradimas padarė gamtai, ir tik tada sprendžia, ar juos pirkti. Beje, „Alexander McQueen“, „Balenciaga“, „Stella McCartney“, „Bottega Veneta“, „Gabriela Hearst“ ir kiti drabužiai, su kuriais Watson pozavo „Vogue“, perėjo griežtą „Good On You“ patikrą. Jau šešti metai Emma – Jungtinių Tautų moterų geros valios ambasadorė, pradėjusi kampaniją #HeForShe („Jis už ją“), įtraukiančią į pokalbį apie lygias lyčių teises ir vyrus – juk šis klausimas svarbus ne tik moterims. Įkvėpta #metoo išpažinčių, ji skyrė daugiau kaip milijoną eurų seksualinio priekabiavimo aukoms ir – kas turbūt dar svarbiau – Anglijoje ir Velse įsteigė teisinės pagalbos nukentėjusiosioms liniją. Kas nors gali paklausti, kam to reikia žvaigždei, kurią nuo dviprasmiškų pasiūlymų saugo reputacija ir turtas? Emma sako, kad būdama garsi tiesiog negalėjo tylėti svarbiais politiniais ir socialiniais klausimais. Jie taip įtraukė, kad po kelių rimtų darbų tokiose juostose, >
„Niekada netikėjau šiuo teiginiu, bet dabar sakau, kad esu laiminga būdama vienišė.“ L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
125
Laimė MANO ERDVĖ
Virš valgomojo stalo kabantis šviestuvas sulaukia daug pagyrų
Dabar suprantu,
Išmokti prisijaukinti užmiestį drabužių ženklo „D. Efect“ dizainerei EGLEI ŽIEMYTEI kiek užtruko, tačiau dabar ji erdvaus ir stilingo namo nekeistų į nieką kitą. Skoningame būste kūrėja retai mėgaujasi nepertraukiama ramybe, tačiau savo laimės kampelį čia atrado akimirksniu.
Š
iokiadieniais vidudienį Eglės namuose – spengianti tyla. Ta tyla taip ramina, kad tik ir galvoji, kaip kuo skubiau susirangyti ant aksominės sofos priešais židinį ir žiūrint į linguojančias pušis imti ir užsnūsti. Šurmulys atsiranda tuomet, kai po mokyklos ir darželio sugrįžta dukros Sofija ir Kotryna, kiek vėliau – ir vyras Simonas. Mergaičių ir tėvų miegamieji antrame aukšte, o visas šeimos gyvenimas sukasi svetainėje. „Kartais net pajuokaujame, kad dukros lengvai apsieitų be žaidimų ir miego kambarių – vis tiek visus žaislus susitempia
132
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
į svetainę. Namuose amžinas chaosas! Ypač savaitgaliais. Dažnai sulaukiame draugų, mielai užsuka kaimynai. Tada jau ir muzika skamba, gardūs patiekalai kvepia, gero vyno taurės skimbčioja. Pagal kaimynų receptą vyras gamina pasakiško skonio lašišų mėsainius: karamelizuoti svogūnai, marinuoti agurkėliai, lašišos, traški bandelė – mmm… labai skanu! Kasdien įmantriais valgiais nesilepiname, bet virtuvėje veiksmas vyksta nuolat. Būtinai visi, nors ir skirtingu laiku, pusryčiaujame: kas pasičiumpa sumuštinį su šokoladiniu sviestu ir bananais, kas greitosiomis suvalgo kiaušinienę, o tada jau lekiame savais keliais.“
Vonios karalienė
Namie Eglė praleidžia ne tiek daug laiko, kiek norėtų. Nors dizainerė kurdama nuosavą mados verslą – pati sau šeiminin-
FOTOGRAFAS IRMANTAS GELŪNAS („ŽMONĖS FOTO“)
kas yra tikra prabanga
Tik šįmet užmetusi akį į sandėliuojamas krūvas pratrūkau: laikas su viskuo atsisveikinti. Nedelsiant!
Draugams užsukus, nuo knygų lentynos nukeliamos gitaros. „Viena priklauso kaimynams – paliko per Naujųjų metų vakarėlį. Galės per kitą pasiimti!“
Šio sezono batų top trejetukas
kė, atsakomybių turi daug, todėl tos trumpos atokvėpio minutės, kai visą laiką gali skirti tik savo pomėgiams, – retas malonumas. Žiūrėk, vos spėji atsiversti įdomesnį romaną, pajusti tos paprastos laimės skonį, ir sulauki skambučio iš artimųjų ar kolegų: „Egle?“ Knygos! Jų čia išties daug. Atskiros lentynos – kone per visą svetainės sieną: grožinės literatūros kūriniai, psichologinės, filosofinės knygos, vaikiškos pasakos. „Vyras tomais skaito mokslinės fantastikos knygas – dažniausiai anglų kalba ir elektronines, o aš niekaip negaliu priprasti prie tokio skaitymo būdo. Anksčiau rinkdavausi Sigmundo Freudo ar Friedricho Nietzsche traktatus, o dabar mieliau skaitau romanus: ką tik baigiau latvių rašytojos Noros Ikstenos „Motinos pieno“ pirmuosius skyrius, dar keli romanai laukia savo eilės ant naktinio stalelio. Su knyga man geriausia lovoje arba vonioje, mat svetainėje prie televizoriaus įsitaisę kiti šeimos nariai“, – šypsosi. Erdvus vonios kambarys priklauso tik Eglei ir ji čia gali praleisti ištisas valandas: kvapnių žvakių šviesoje mėgautis šilto
>
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
133
Laimė MAISTAS
Greitasis ramenas
Azijos skonis Nebūtina nukeliauti tūkstančių kilometrų į Rytus, kad pajustum neatrastų šalių aromatų ir paragautum skonių. Visa tai galima patirti ir namuose. Juk Azijos virtuvės įkvėptas maistas gausus pojūčių ir jau tikrai nenuobodus. Fotografė ir stilistė J U R G I T A V A S K E L
136
20 2 0 KOVAS LA I M Ė
Lašiša su saldžiarūgščiu miso padažu ir soba makaronais
L A I MĖ 2 0 2 0 KOVAS
137