Prenumeratoriams – nuo 2,90 Eur
2 0 2 0 G R U O D I S 4,89 Eur
Austėja Jablonskytė: „Dabar mano
ŠV ENT IN Ė S P EŠT YNĖ S
Kaip išvengti dramos?
mintyse yra vaikai“
D IDYSIS M E TŲ H OROSKOPAS
Nora Žaliūkė
Kaip maitinotės 2020-aisiais?
Žinojo, kad jiems nėra daug laiko
Nijolė Oželytė: „Kitoniškumas daro žmogų įdomų“
N UM ER I O TEM A
Ką dovanosime
KALĖDOMS?
Indrė Kavaliauskaitė-Morkūnienė, Mantas Petruškevičius, LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S 1 Urtė Mikelevičiūtė, Inga Jablonskė
Laimė TENDENCIJOS
Mada ir interjeras
BOTTEGA VENETA rankinė
Podiumo įkvėpti interjero akcentai ir išskirtinės detalės atspindi naujausias mados tendencijas ir leidžia susikurti stilingus ir jaukius namus.
FOSCARINI šviestuvas
SLEEPER pižama
DIPTYQUE veido serumas
PAPER COLLECTIVE printas
Paryžietiškas jaukumas
CHANEL
CEREAL Paryžiaus gidas
Mados namai „Chanel“ yra neatsiejama Paryžiaus dalis, kaip ir aukštos lubos ir langai, auksinis veidrodis virš židinio ar sietynas palubėje – nuo tradicinio paryžietiško buto įsivaizdavimo.
AERIN indas LEMAIRE batai
LOBMEYR indas
AERIN indai
GUBI fotelis
20
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
SOPHIE BILLE BRAHE auskarai
FERM LIVING kilimas LUISA BECCARIA tortinė
FRENCH GIRL ORGANICS vonios druska
MARC JACOBS
BOTTEGA VENETA rankinė
©VIDA PRESS (4)
NUOTRAUKOS IŠ GAMINTOJŲ ARCHYVŲ
SKIN megztinis
Švelni romantika Pastelė, švelnūs audiniai ir lengvumo jausmas net niūriausią dieną sužadina vasariškus prisiminimus, o nuo galvos iki kojų geltona „Marc Jacobs“ eilutė puikiai atstoja saulę. LOUISE ROE ąsotis HELLE MARDAHL saldaininė
ANISSA KERMICHE vaza
HEM stalelis
MIU MIU bateliai
LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
21
Fotografas TOM AS K AUN ECK AS Stilistė AUS T ĖJA JAB LON SK Y T Ė Stilistės asistentas LUK AS JUOD IS Vizažistė J ULIJA ES T KO Plaukų stilistė AN Ž ELIK A WOJ C
24
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
KĘSTO RIMDŽIAUS suknelė, batai
Laimė VIRŠELIO VEIDAS
Labas, aš
Austėja! Tekstas D O V I L Ė Š T U I K I E N Ė
Nėra nors kiek žinomesnio žmogaus, kuris per fotosesijas nebūtų susipažinęs su stiliste AUSTĖJA JABLONSKYTE. 15 metų intensyvaus darbo, šimtai žurnalų viršelių, tūkstančiai įvaizdžių ir besikeičiančių veidų, kuriuos ne nuodėmė primiršti, – štai kodėl kartais pasitaiko, jog net gerai ją įsidėmėjusiam žmogui ji dėl visa ko mandagiai prisistato: „Labas, aš Austėja!“
LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
25
34
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“), VIZAŽISTĖS: MILITA DAIKERYTĖ IR UGNĖ EŽERINSKAITĖ
Laimė KALBA
Ką dovanosime per Kalėdas? Kalbino B E A T R I Č Ė J U R E V I Č I Ū T Ė
Jausmo, kuris daugelį aplanko per didžiąsias žiemos šventes, nesupainiosi su jokiu kitu. Smalsu, kokį Kalėdų stebuklą šiemet kurs televizijos laidų vedėja INDRĖ KAVALIAUSKAITĖ-MORKŪNIENĖ, restoranų konsultantė URTĖ MIKELEVIČIŪTĖ, moterų universiteto „WoW“ įkūrėja INGA JABLONSKĖ ir floristas MANTAS PETRUŠKEVIČIUS.
LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
35
40
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“)
Laimė ATVIRAI
Prašiau
begalinės
meilės
Tekstas D O V I L Ė Š T U I K I E N Ė
Mane išlydėdama, ji nusišypsojo: „Čia tikrai gyvena laimė.“ O kai susėdome jaukių namų svetainėje, populiaraus tinklaraščio „Knygų dama“ autorė NORA ŽALIŪKĖ prisipažino, kad jau jaučiasi gavusi viską, apie ką svajojo. Pirmiausia – didžiąją meilę. Praėjus porai savaičių po pokalbio su Nora ir vos kelioms dienoms po fotosesijos, jos gyvenimo meilė, Marius, mirė. Ji jau per antrąjį pasimatymą, prieš penkerius metus, sužinojo apie Mariaus ligą. Galėjo saugiai pasitraukti, bet nepasitraukė. „Aš prašiau begalinės meilės ir ją gavau, nesvarbu, kokiomis aplinkybėmis... Žmonės nesupranta, kokia esu laiminga.“ Ji žinojo, kad jiems nėra daug laiko, bet gyveno taip, lyg meilė tęstųsi amžinybę, ji ir tęsiasi – mažojo sūnaus Mariaus šypsenoje. Tai turėjo būti šviesi kalėdinė istorija apie meilę – manau, tokia ir liko...
N
ora, daugumos moterų, norinčių siekti karjeros aukštumų, tapti lyderėmis, pasaulyje turbūt esate mažuma? Dabar daug ką apsėdęs noras parodyti „daugiau, nei esi“, o jei ne, tai patiri visuomenės spaudimą – būk maloni, stenkis bent ką nors iš savęs išspausti. Yra daug moterų, kurios net neleidžia sau pailsėti. Juk esą nuolat reikia būti užimtai, nuolat neturėti laiko. O juk aš irgi bandžiau: buvau labai gera mokinė, svajojau apie karjerą, nes kaip kitaip – tėtis teisininkas, sesuo neurochirurgė, mama istorikė. Pamenu, žiūrėdama filmą „Ir velnias dėvi „Prada“ galvojau: štai kaip reikia siekti karjeros! Ir aš taip darysiu! Įstojau mokytis knygų leidybos, mokslai nepatiko, bet mokiausi sukandusi dantis, paskui dirbau bibliotekoje, knygynuose ir leidyklose. Dėjau daug pastangų, bet nuolat jaučiausi nelaiminga. Dabar suprantu, kad tada kažką kažkam norėjau įrodyti. Kam? Prireikė kelerių metų, kol susivokiau, kad man karjeros ir darboholizmo visiškai nereikia. >
LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
41
Laimė SIMPTOMAI
NE
NUS
KANDI
NAMA
MADA Atrodo, kad mados gyvenimas dabar labiau trypčioja vietoje, nei eina į priekį. Viskas keliasi į virtualią erdvę, instagramus ir „TikTok’ą“, o fotosesijos daromos nuotoliniu būdu, naudojantis „FaceTime“ programėle. Gliancinių žurnalų viršeliams dažnai pozuoja ne modeliai, o medikės. Dizaineriai vengia podiumų ir nebelaukia mados savaičių, atsisako šešių metinių kolekcijų, esą, kurs jas tada, kada prireiks. O ir jų menas tapo prėskas, tarsi mados namai bijotų kaltinimų, kad rengia puotą maro metu. Juolab tų puotų beveik nebeliko – kaip ir premjerų, prezentacijų, vakarėlių, kur galima parodyti save ir pažiūrėti į kitus. Pandemijos kontekste tai – normalu. Bet nereikia manyti, kad mados
52
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
verslas paėmė time out. Ne kartą iš tolo žavėjausi nepažįstamaisiais, kuriems labai tiko kaukės, ir tuo, kaip stilingai kai kas naudojasi situacija. Poreikis gerai atrodyti niekur nedingo, tad mados namai turi darbo. Jei dabar svarbiausias aksesuaras yra veido apsauga – prašom: tik spėk rinktis. Interneto parduotuvėse galima rasti šimtus vardinių kaukių: pradedant visai kukliomis ar tarsi netyčia pažymėtomis firminiais logotipais, baigiant audinio keturkampiais su raukiniais, nėriniais, auksu, deimantais. Ir jos yra perkamos. Nesigilinsime į ribinius variantus, bet 575 JAV dolerius kainavusi limituoto leidimo „Marine Serre“ su musulmoniškais pusmėnuliais dingo kone akimirks-
niu: taip baisiai visiems jos prireikė. Medicininiu atžvilgiu ji buvo saugi, su stilingu respiratoriumi. Ko nepasakysi apie populiariausią vyrišką variantą – populiariausią vyrišką variantą – juodo audinio atraižą su sukryžiuotomis strėlėmis, įprastu „Off-White“ ženklu. Bet mada – ne apie tai. Ji nededa visų kiaušinių į vieną krepšį. Todėl mados analitikai „The Lyst“ ramiai dirba savo darbą. Sudarinėja sąrašus, kas šiais pandemijos metais pirmavo. Ir tas pirmavimas yra ne lyginamasis („Konkurentas nuskendo, o aš dar laikausi šiaudo“), bet tikras, nes kai kurių mados namų pelnas augo. „The Lyst“ šiuokart negali klysti. Jie, analizuojantys interneto pirkėjų >
©VIDA PRESS (5)
Kai visiems liepiama tūnoti namuose, mada traukiasi į antrą planą. O ir viešumoje mintys fokusuojamos ne į stilingus ansamblius: koks skirtumas, ką žmogus vilki, – svarbu, kad laikytųsi kuo atokiau nuo tavęs. Negi 2020-uosius visi prisimins tik kaip pandemijos metą?
Gigi Hadid surengė savo drabužių aukcioną, o surinktas lėšas skyrė kovai su koronavirusu
Dienos herojus Jerry Lorenzo
Geidžiamoji „Telfar“ rankinė
Taip atrodė Paryžiaus mados savaitės svečiai, kurių gretos labai išretėjo
Kultinis „JW Anderson“ megztukas
Naujos viršelių herojės – medikės Kylanti žvaigždė Iris Law
Madingiausias meto aksesuaras LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
53
Laimė MADA Fotografė V I KA PAŠ K ELYT Ė Stilistė EG L Ė BAB UN AŠVILI Vizažistė V I K A M IN C Ė Modelis G I NTA R Ė S UDŽ IŪT Ė
MÁS 924 korsetas BOTTEGA VENETA kelnės BALENCIAGA bateliai LAURA ANTIQUES FINE JEWELLERY kaklo papuošalas
Viena namuose Visos žaidimo taisyklės dabar derinamos su valdžia. Ir jei šioji nori, kad sėdėtume namuose, taip ir darome. Bet izoliacija neprivalo būti niūri, tragiška ar senamadiška. Juolab niekas nedraudžia naudotis internetu ir jo parduotuvėmis, daryti asmenukes. O kai įspūdingos fotografijos patenka į virtualią erdvę, atsiranda fanų: vieni vertina jūsų stilių, kiti – kailinius, treti pastebi masyvias grandines, kurios rodo, kad išmanote mados aktualijas.
58
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
SAKS POTTS lietpaltis LAURA ANTIQUES FINE JEWELLERY auskarai
LAI MÄ– 2 0 2 0 G RU O D I S
59
Laimė EKSPERTAI
Rūtos Mikelkevičiūtės
GROŽIO KOMANDA
Rūta Mikelkevičiūtė – vienas geriausiai atpažįstamų televizijos veidų Lietuvoje. Sunku patikėti, kad Rūta ekrane – jau daugiau nei du dešimtmečius: jos jaunatviška išvaizda spėjo tapti skiriamuoju bruožu. Ar tai – genai, o gal slaptos procedūros? „Iki 25-erių turi tokį veidą, kokį davė gamta, vėliau turi dėl jo dirbti“, – sako Rūta. Tačiau dėl savo išvaizdos dirba ne vien ji – populiari laidų vedėja turi laiko patikrintą grožio profesionalų komandą.
Fotografas GE D MAN TAS K ROPIS („ŽMONĖS Foto“) Stilistė ALMIN A VE N CLOVAIT Ė Vizažistės: LAUR A K R E IVY T Ė , K ATAŽ Y N A KO NDRATOV I Č
66
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
Rūta apie… Rūta apie…
... odos priežiūrą
„Turiu vieną veidą, niekas kito man nedovanos. Veidas – vizitinė kortelė, sutikę žmogų pirmiausia žiūrime jam į veidą, akis. Rūpinimasis oda – ne tuštybė, o pagarba sau.“ Anksčiau Rūtą kamavo aknė, bėrimai, spuogeliai, juos gydydavo skausmingais mechaniniais veido valymais. Šiandien, kai veido valymo technikos yra smarkiai patobulėjusios, ji renkasi švelnias, neinvazines procedūras kosmetologijos kabinete, o namie reguliariai naudoja rūgštinius prausiklius, veido kaukes. Vienas Rūtos ritualų grįžus po filmavimo ir nusivalius veidą – lakštinė kaukė su hialurono rūgštimi. Mėgstamiausia – „Fillmed“ „Skin Perfusion Hyaluronic Youth Mask“. Intensyvesnei regeneracijai renkasi tepamą „Fillmed“ „Skin Perfusion Glyco Peel“ kaukę su glikolio rūgštimi. Labai svarbu ir apsauga nuo saulės. „Iš prigimties esu linkusi greitai įdegti, bet manęs su įdegiu nepamatysite – labai saugau odą nuo kenksmingų saulės spindulių.“
Kosmetologės BETI KUKULSKYTĖS komentaras Grožio procedūrų specialistė Beti Rūtos oda reguliariai rūpinasi jau penkerius metus. Svarbiausios procedūros – odos valymas ir drėkinimas po filmavimo bei sunkaus televizijos grimo. Rūta pas kosmetologę lankosi bent kartą per savaitę, kai kada – ir dažniau. „Rūtos veido oda – mišri / riebi, labai jautri, reaguojanti į sezonų pokyčius, stresą, būdingi ir spuogeliai, – vardija kosmetologė. – Jos odą itin teigiamai veikia rūgštinis valymas, taip pat nuolat mano atliekamas limfodrenažinis masažas: jis padeda kovoti su paburkimais, patinimais, stimuliuoja limfotaką, efektyviau šalinami toksinai.“ Kosmetologė kartais palepina Rūtą ir specialiais kūno įvyniojimais. „Rūtos oda dabar atrodo žymiai geriau nei jaunystėje. Tai ir jos pačios nuopelnas, ji pareigingai prižiūri odą namie, o kabinete atlieku tik švelnias paviršines procedūras.“ Specialistė pabrėžia milžinišką veido masažo svarbą. „Kartais moterys, kurios sportuoja, puoselėja savo kūną, kažkodėl pamiršta, kad veidas – taip pat raumuo, kuris reikalauja mankštos, priežiūros, subalansuotos mitybos. Žinoma, ne visos gali sau leisti kas savaitę lankytis pas grožio specialistą. Geriau atsisakykite skanėsto, o sutaupytus pinigus skirkite procedūroms – bent kartą per mėnesį, idealu – du kartus. Nebūtina rinktis prabangių procedūrų, kai kada užtenka ir kokybiško masažo.“
„Geriau atsisakykite skanėsto, o sutaupytus pinigus skirkite procedūroms.“
... plaukų priežiūrą
„Su plaukais turiu bėdą – jų beveik nesaugau. Žinote to tipo moteris, kurios planą sportuoti pradeda nuo gražiausios sportinės aprangos pirkimo? Bet ją apsivilkti – labai sunku! Lygiai taip pat man su plaukų priežiūra: turiu daug kaukių, aliejų, bet juos naudoju tik tada, kai jau akivaizdžiai reikia. Kartais prisiverčiu užsitepti kaukę ir tai darau pagal seną metodą: ant užteptos kaukės maunu maišelį, ant jo – vilnonę kepurę. Gerai, kad vyras nemato (juokiasi). Atrodo, turiu ganėtinai stiprius plaukus, jie greit auga, pasirenku gerus meistrus: tiek metų šviesinami plaukai neatrodo pažeisti, jokių nudegintų galiukų.“
Plaukų stilistės RENATOS BLAŽEVIČ patarimai Renata Rūtos plaukus filmavimui ir fotosesijoms formuoja ilgiau nei pusmetį, o jas suvedė… karantinas: Rūta neturėjo meistrės laidų filmavimui ir Renata sulaukė skambučio iš laidos komandos – taip prasidėjo jų bendradarbiavimas. Nors Renata yra ir plaukų stilistė, ir koloristė, tačiau Rūtai plaukus ji tik formuoja: garbanoja, kuria šukuosenas. Tiesa, kai karantino metu buvo uždraustos grožio procedūros, Renata sumaišė plaukų dažų, kad Rūta galėtų atšviežinti spalvą namie. Rūta jau tiek metų plaukus šviesina, kad jos laidų žiūrovai tikriausiai ir pamiršo, jog natūrali Rūtos plaukų spalva – gana tamsi, ruda, todėl plaukus ties šaknimis reikia dažyti nuolat (maždaug kas 3–4 savaites), taip pat iššūkiu tampa tamsių „suliejimas“ su jau šviesintais. Rūtos plaukų struktūra – plona, bet jų yra daug. Taip pat jie gan lankstūs, lengvai formuojami. Dažniausiai Renata Rūtai plaukus garbanoja, tiesa, iki Renatos Rūta garbanų nelabai mėgo. Tačiau meistrė įrodė, kad šiuolaikinės garbanos gali atrodyti lengvai, natūraliai ir nė iš tolo nepriminti tų senoviškų, tamprių, gausiai laku sulipdytų raizgalynių. Dabar bangos – mėgstamiausia Rūtos filmavimo šukuosena. „Jei reikia, plaukus galiu susukti ir per 20 minučių“, – sako Renata. Svarbu, kad jie būtų švarūs, bet ne ką tik išplauti. „Ką tik išdžiovinti >
LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
67
Laimė VEIDO DIENORAŠTIS
Kitoniškumas
O T U , R Y Ž A , VA R Y K N A M O ! „Nuo vaikystės buvau nevaldoma, nepaklusni, nepadedanti mamai dukra, bet ji mane dievino, puošė, lepino (kiek pajėgė uždirbdama labai mažai) ir nė nebandė manęs suvaldyti. Nuo mažens jaučiausi labai svetima šitame pasaulyje – atsimenu tą jausmą... Atsimenu, kaip ieškodavau ir nerasdavau savęs savo kūne, o mama verkdavo manydama, kad dukra išprotėjo. Mano santykis su grožiu buvo atitinkamas. Teturėdama visai mažai metų padariau išvadą, kad tarp manęs ir grožio – nieko bendra. Vaikystės laikais Vilniuje mergaičių ugniniais plaukais daugiau nemačiau. Vaikai mane pravardžiavo jau darželyje. Septintoje aštuntoje klasėje chemiją mums
76
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
dėstė mokytoja, kuri atsistojusi prie mano suolo sakydavo: „Senmerge liksi, tokia ryža ir strazdanota.“ Prisimenu, kaip prie tuometinio „Kronikos“ kino teatro Pylimo gatvėje mus tris, gal keturiolikos metų klasiokes, ėmė kabinti berniūkščiai. Po minutės išgirdau: „O tu, ryža, varyk namo!“ Iki šiol stebiuosi tuo, kaip mano psichika reagavo į panašius dalykus. Aš galvodavau: „Bet juk taip ir yra! Pati nenorėčiau su tokia draugauti.“ Nepuldavau į ašaras, negailėdavau savęs, nuo dvylikos metų rašiau egzistencialistinius eilėraščius ir labai daug skaičiau. Jau tuo metu man buvo labai svarbus gyvenimo prasmės klausimas, nes buvau išgąsdinta močiutės mirties. Kai ji išėjo, man, keturmetei, niekas nepaaiškino,
kodėl, – anuomet vaikai buvo tuščia vieta. Galiu pasakyti toms mergaitėms ir moterims, kurios labai graužiasi, kad negražios: viskas priklauso nuo to, kaip pati save vertini ir jautiesi. Norinčių visiems patikti, todėl persistengusių, persigražinusių, makiažais ir versačiais save užgožusių pilna, bet iš jų sklinda energija, kuri atstumia. O labai stora, maža, rožine suknele su bantu vilkinti mergina gali atrodyti nepaprastai žaviai. Mano dukters kursiokė Londone buvo tokia. Žmonės ją matydami šypsojosi, bet nepašaipiai, nes iš jos sklido visai kitokia energija. Jai nerūpėjo, ką kiti apie ją galvoja, ji niekam nesistengė patikti, tiesiog buvo labai graži pati sau. >
NUOTRAUKA IŠ REDAKCIJOS ARCHYVO (FOTOGRAFAS IMANTAS BOIKO)
Nesitiki iš moters, sukūrusios ne vieną sėkmingą vaidmenį kine, drąsiai nėrusios į lemtingąjį Sąjūdžio sūkurį, tokių žodžių: „Prigimtinis suvokimas, kad esu nieko verta, skatino tai, kas gyvenime man nutikdavo, vertinti su nuostaba: „Oho! Kaip tai įmanoma?“ Bet NIJOLĖ OŽELYTĖ visada išsiskyrė nestandartiniu, paradoksaliu mąstymu.
LAI MÄ– 2 0 2 0 G RU O D I S
77
Fotografai AUD R IUS SOLOMI NAS IR ROBE RTAS DASK E VIČIUS Stilistė ALMIN A VE N CLOVAI TĖ Vizažistė K ATAŽ Y N A KON D RATOV I Č Fotografuota restorane „Meatballs“ Vilniuje
84
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
Laimė SVEIKATA
Kaip maitinotės
2020 metais?
Nebūtina ypač giežtai laikytis sveikos mitybos taisyklių, tačiau kiekvienam vertėtų žinoti jos bazinius principus ir teisingą kryptį, mano Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto Sveikatos mokslų instituto Visuomenės sveikatos katedros vedėjas, profesorius RIMANTAS STUKAS. Tekstas F A U S T I N A B R U Ž A I T Ė
Vidutinis XXI amžiaus žmogus per daug sėdi ir patiria daug įtampos. Ką jam labai svarbu valgyti, kad tai amortizuotų? Žmonės skuba ir patiria daug įtampos, kurios kitąkart nė nesuvokia. Organizmas į tai reaguoja ne tik matomai – ląsteliniu lygmeniu taip pat. Dėl įtampos gaminasi laisvieji radikalai, kurie žaloja kraujagysles, organus... Jiems neutralizuoti reikia antioksidantų, kurių labai daug turi daržovės, vaisiai ir uogos. Spalva rodo juose esančių antioksidantų polifenolių skirtybes. Todėl rekomenduočiau kasdien valgyti įvairių spalvų augalinio maisto – šitaip visapusiškiau pavyks gintis nuo laisvųjų radikalų. Lėkštėje turėtų būti bent dviejų spalvų daržovių ir viena iš jų – žalia. Špinatuose, petražolėse, brokoliuose ir kitose žaliose daržovėse, be antioksidantų,
daug mineralo magnio, kuris saugo nervų sistemą nuo streso. Antras komponentas, kurio daugelis suvalgo per mažai, nors jis labai svarbus, – skaidulinės medžiagos. Kai jų trūksta ir per mažai judama, žarnyne prasideda puvimo procesas, lėtėja žarnyno motorika, vystosi vidurių užkietėjimas. Skaidulos – žarnyne gyvenančių ir jo darnią veiklą užtikrinančių gerųjų bakterijų maistas. Tyrimai rodo, kad nuo jų labai stipriai priklauso ir fizinė, ir psichoemocinė žmogaus būklė. Gerosios bakterijos būna gyvybingos, kai mes valgome kopūstų, burokų, morkų, ropių ir kitų šakniavaisinių daržovių. Beje, ropė – labai naudinga ir nepelnytai pamiršta daržovė. Skaidulų parūpina ir rupių kruopų košės, kurių daugelis nevalgo arba valgo per mažai. O daugiausia skaidulų turi kviečių sėlenos. >
LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
85
Pavargusi oda?
Metas energiniam šokui!
Stresas, miego trūkumas, nesubalansuota mityba, metų laikų pasikeitimas, persidirbimas – kasdien mūsų organizmą alina daug veiksnių. Nuovargis pamažu kaupiasi, medžiagų apykaita lėtėja – visa tai atsispindi ir veido odoje. Ėmus trūkti kai kurių svarbiausių elementų, ji praranda gyvybingumą ir tonusą, tampa papilkėjusi ir suglebusi.
S
iekdama atgaivinti pavargusią ir išsekusią odą, kompanija „Laboratoires LIERAC“ sukūrė MÉSOLIFT liniją ir siūlo dvi profesionalų naudojamas veido odos priežiūros priemones, kurias sukurti įkvėpė mezoterapija. Šis grožio medicinoje taikomas būdas – tai vitaminų, mineralų, aminorūgščių ir hialurono rūgšties injekcija į dermos sluoksnį odos ląstelėms suaktyvinti. Ji išties pagyvina veido odą!
DU ŽINGSNIAI IR JŪSŲ ODA VĖL ŠVYTĖS:
MÉSOLIFT C15 – gaivinamasis koncentratas pavargusiai veido odai. Aktyvavus ampulę, grynas vitaminas C (jo čia – net 15 proc.) yra šviežias ir veiksmingas. Jis išskiriamas į skystį, papildytą įvairiomis aktyviosiomis medžiagomis. Naudokite vietoje įprasto serumo ir prieš tepdami kremą.
MÉSOLIFT – mineralus atkuriantis, nuovargį mažinantis veido kremas. Drėkina odą, ji tampa skaistesnė, putlesnė ir glotnesnė, atrodo tarsi „nauja“. Tepkite veidą ryte ir vakare, naudokite vietoje įprasto kremo, vieną arba po serumo.
Kad poveikis būtų stipresnis ir efektyvesnis, oda greičiau atsigautų, naudokite šias MÉSOLIFT veido odos priežiūros priemones kartu. MÉSOLIFT energinis šokas pavargusiai ir išsekusiai odai – tai sugrįžęs švytėjimas ir „naujos“ odos efektas!
LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
97
prieš penkiolika metų. Naujas svainis iš nejaukumo springsta kiekvienu silkės kąsniu. Dar nesulaukus deserto – vaikų ašaros, reikalaujančios dovanas atplėšti „dabar!“. Atplėšus – ašaros, kad dovana „ne ta!“. Senelis trečius metus iš eilės pirkdamas mašinėlę pamiršo nupirkti ir baterijų. Suaugusiųjų žvilgsniuose teatrališkas nusivylimas. Tarsi patys būtų galėję geriau. Neilgai trunka suprasti, kad šiemet viltys Kalėdas praleisti kitaip ir vėl sulygintos su žeme. Per šventes namai po vienu stogu nebesutalpina tiek skirtingų asmenybių, pripratusių gyventi pagal savas taisykles. Tiek brandintų lūkesčių, kurie niekada neišsipildo. Viską sumetus į bendrą katilą išeina tokia kalėdinė mišrainė, nuo kurios kasmet sustoja skrandis. Todėl nenuostabu, kad po švenčių maratono jaučiamės labiau išsunkti nei įsikrovę teigiamų emocijų. Net slaptai laukiam, kol visi išvažiuos ir namai pagaliau ištuštės. Tai kur ta žadėta Kalėdų magija? Ar norim per daug? Kodėl vis dar badomės ir nesutariam vieni su kitais, nors su kai kuriais artimaisiais susitinkam vos kartą per metus?
AUDROS, UŽKODUOTOS GENUOSE Mokslas bando aiškinti, kad šitas kalėdinis disonansas nėra kažkoks nenormalus reiškinys. O jūsų šeima nėra vienintelė išprotėjusi pasaulyje. Garsusis Sigmundas Freudas sakė, kad šalia gyvenančių ir kraujo ryšių turinčių žmonių nesutarimai yra amžių senumo reiškinys. Pasirodo, jei tam pačiam genetiniam katilui priklausančio žmogaus bruožai nepatinka, į juos reaguojame žymiai aštriau nei į bet kieno kito. Taip jau užkoduota genuose. Psichologas Leonardas Felderis dar išskyrė įdomų faktą: kai artimuosiuose matome mums atgrasias savybes, dažnai su jomis susitapatinam ir sąmoningai ar nesąmoningai priimam kaip savo pačių atspindį. „Juk šeima yra dalis manęs.“ Jausmas maždaug toks, lyg žiūrėtume į veidrodį ir tiesiai prieš nosį matytume trūkumus, kurių labiausiai kratomės. Tai natūraliai kelia susierzinimą ir norą su tuo kovoti. Atrodo, jei pirmas besiu
pirštu į kito ydas, įrodysiu, kad pats esu ne toks. Egzistuoja ir kitas atvejis. Psichologijos profesorius Chrisas Loganas aiškina, kad jei su šeimos nariais turime daug bendrų charakterio bruožų, tačiau aukštą individualybės poreikį – natūraliai savyje bandysime pabrėžti tas savybes, kurios mus išskiria. Kai visi pasipuošę tais pačiais kvailais kalėdiniais megztiniais sėdime prie to paties stalo, valgome tą patį maistą, švenčiame tą pačią šventę, nejučia pastebime, kaip imame vieni kitiems prieštarauti, pašiepti vieni kitų nuomones ar kiekviename žingsnyje ieškoti kontroversijų. Visai kaip paauglystėje. Tik čia maištauti ima ir dukra, ir šeštą dešimtį skaičiuoti pradėjęs dėdė. Profesorius dar priduria, kad didieji emocijų sprogimai įvyksta susikaupus mažiems dalykams. Iš pradžių
jaukios, TIKROS Kalėdos egzistuoja tik utopijoje? Manyčiau, šiemet dar ne viskas prarasta. Ir ne viskas taip blogai. Tiesiog prieš didįjį suvažiavimą reikia padaryti namų darbus. Pirmiausia, kitu kampu pasukim savo lūkesčius. Kaip įsivaizduojat svajonių Kalėdas? Gerai, dabar sustabdykit tą cukruotą filmo sceną, kur visi šypsosi, sėdi apsikabinę ir dėkoja vieni kitiems. Taip nebus. Todėl jeigu važiuosite pas savus (arba jų lauksite) tikėdamiesi tokio scenarijaus, garantuotai liksit nusivylę, nes jau po pirmų penkių minučių siužetas nevaldomai ims krypti kairėn. Pamėginkit išsikelti sau mažesnius tikslus. Galbūt panorėkit šiemet užmegzti prasmingą pokalbį su vienu šeimos nariu. Ne su visais. Gal paprašykit vaikų, kad padėtų gaminant desertą. Ne visus dvylika patiekalų. Pažadėkit, kad patys neprovokuosite ginčų. Bet
Nors šeimoje daugelis esam to paties kraujo, visi mes tokie skirtingi. jie atrodo nereikšmingi, bet ilgainiui kantrybės arbatinukas ima cypti ir purkšti karštais garais. Nors iš tiesų tos smulkmenos, dėl kurių vieni kitus užkabinam, maskuoja žymiai rimtesnes problemas: apdulkėjusius dešimtmečių senumo įvykius, apmaudus, kurių taip ir neišsiaiškinom, žodžius, dėl kurių taip ir neatsiprašėm, pleistrais užklijuotus skaudulius, kurie jau seniai patys negyja. Kalėdos – ne laikas paviršiun traukti įsisenėjusias bėdas. Todėl jos iškyla priekaištaujant, kad kažkas morkas pjausto griežinėliais, o reiktų kubeliais. Arba per garsiai kramto. Arba ir vėl nesugeba atvažiuoti laiku.
ŠĮKART PARUOŠKIM NAMŲ DARBUS Paskaičius profesorių įžvalgas, atrodo, liūdnos dainos. Sako, peštynės su savais įaugusios į kraują. Nejau neįmanoma to pataisyti? Negi nuoširdžios,
nusiteikit, kad jų vis tiek bus. Šiemet panorėkit šiek tiek daugiau juoktis. Šiek tiek laisviau kvėpuoti. Pasakyti šiek tiek daugiau nuoširdžių žodžių tam giminaičiui, su kuriuo labiausiai kertatės. Pamatysit, koks geras jausmas ateis pasiekus mažus tikslus. O ne nusivylus dėl to vieno didelio nepavykusio. Antra, susitelkite tik į tai, ką galite pakeisti. Didžioji dalis šeimos narių yra jau seniai subrendusios ir susiformavusios asmenybės. Todėl juos taisyti pagal savo pageidavimus neturime teisės. Didžioji dalis aplink eglutę lakstančių vaikų yra ne jūsų vaikai. Todėl nustokim juos auklėti. >
LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
95
Laimė DAILĖS GALERIJA
S U J A U K TA S P R O TA S Visi straipsniai apie ją pradedami vienodai: ta moteris buvo Jacksono Pollocko žmona. Tik vėliau (beveik – su nuostaba) priduriama, kad ji buvo dar ir gera tapytoja. Net galėjo pranokti savo vyrą, jei gyvenimas būtų susiklostęs kitaip.
L
ee Krasner (1908–1984) šiandien vertinama kaip viena ryškiausių abstrakčiojo ekspresionizmo atstovių. Bet tai – per daug siaura formuluotė. Ant jos studijos sienos buvo užrašyti poeto Arthuro Rimbaud žodžiai apie tai, kad sakralus yra tik sujauktas protas. Krasner protas buvo blaivus, tačiau ją valdė emocijos, tad ir jos kūryba nuolat kito – priklausomai nuo kokios nors patikusios parodos, įspūdžių, nuotaikų, juodų ar baltų gyvenimo ruožų. Ta moteris išvis nenustygo vietoje, nuolat ieškojo permainų. Net jos vardas buvo triskart pakeistas. Tėvų krikštyta Lena, ji, dar nesulaukusi pilnametystės,
98
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
tapo Lenore, o vėliau – Lee, nes šis vardas Amerikoje neturėjo lyties. Krasner jau vaikystėje kankino klausimas, kodėl vyrai, anot ortodoksinio judaizmo, buvo kurti pagal Dievo pavidalą, o moterys – pagal nuotaiką, kodėl Ieva atsirado iš Adomo šonkaulio. Vėlesnė merginos patirtis tik patvirtino, kad nuo Biblijos laikų niekas nepasikeitė. Net mylimas dėstytojas modernistas Hansas Hofmannas manė, kad Lee turėjo apsidžiaugti, kai jis pagyrė mokinės darbą: „Tai – labai gerai! Niekada nepasakytum, kad tapė moteris.“ Ji visada buvo maištininkė. Antraip nebūtų apie ką kalbėti. Augo daugiavaikėje žydų šeimoje ir, kai mirė vyresnioji sesuo, jau spėjusi ištekėti, pagal
judaizmo įstatymus Lee turėjo užimti jos vietą – tapti našlio žmona. Būtų visą gyvenimą miegojusi su nemylimu vyru ir paisiusi šabo. Bet Lee nesusigundė šia perspektyva – tiesiog pabėgo. Net jei šeima ją suprato (rašoma, kad dukters paklydėlės niekas labai nesmerkė), vis tiek tai buvo bėgimas į niekur. Lee tėvai turėjo nedidelę parduotuvėlę, bet vos sudūrė galą su galu, ir mergina jokios paramos negalėjo tikėtis. 1928 m. ji įstojo į Nacionalinę dizaino akademiją. Gyveno nekaip, bet laikėsi, nes naktiniuose baruose dirbo padavėja ir pozavo dailininkams. Kai Amerikoje prasidėjo Didžioji depresija ir restoranai išvaikė personalą, Lee išvengė bado. Vyriausybė sukūrė projektą bedar-
©VIDA PRESS (3)
Lee Krasner portretas, tapytas Igorio Pantuhoffo, 1932 m.
Kūriniai iš Lee Krasner parodos „Gyva spalva“ Londono Barbakano menų centre, 2019 m.
biams dailininkams remti: pavyzdžiui, šie už labai kuklų atlygį galėjo tapyti freskas – svetimus eskizus perkelti ant sienų. Lee, grieždama dantimis, tai ir darė, nes nebuvo kito būdo užsidirbti. Ir kai prezidentas Franklinas Rooseveltas apkarpė projekto lėšas, ji pirmoji bėgo į piketus, pabuvojo visose Niujorko areštinėse.
Šis periodas buvo turbūt laimingiausi Lee metai. Ji atitrūko nuo šeimos ir stengėsi atsikratyti griežto žydiško auklėjimo, todėl nuogas kūnas (jei mergina pozuodavo) ar laisva meilė jai nekėlė nei klausimų, nei apgailestavimų. Lee nebuvo graži, negana to, garsėjo kaip dygi ir nevaldoma, tačiau Niujorko meno pasaulyje jautėsi kaip žuvis
vandenyje: su visais draugavo, visur buvo sava. Ypač Lee vertino legendinis Pietas Mondrianas, liguistai mėgęs šokti, bet nerasdavęs partnerių. Aišku, jis rasdavo, tik – vienam kartui: gandai apie tai, kad su Mondrianu neįmanoma šokti, greitai apskriedavo potencialias kandidates. Lee tapo vienintele moterimi, kuri nedezertyravo. >
LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
99
Laimė NEMIRTINGA ISTORIJA
Puikiosios
PONIOS MARX
N
a, taip, barzdotas žilas vyras, kurį vieni dievina, kiti keikia, bet visi įpratę matyti istorinėse nuotraukose, – ne tik monografijų herojus, filosofijos klasikas, kartu su bičiuliu Friedrichu Engelsu parašęs „Komunistų partijos manifestą“ (tam tikro amžiaus skaitytojos net naktį pakeltos prisimintų pirmąją jo eilutę apie klaidžiojančią po Europą šmėklą). Be kita ko, nūdienos supratimu, jis net nebuvo itin senas – mirė šešiasdešimt ketverių, palaidojęs žmoną, kurios nuotrauką visada nešiojosi švarko kišenėje. Pergyvenęs penkis iš septynių vaikų. Nugyvenęs sunkų gyvenimą, dėl politinių pažiūrų ir revoliucinės veiklos gainiotas iš valstybės į valstybę, amžininkų liudijimu, badavęs – įkandin šeimos galvos badavo ir vargo ir kiti jos nariai. Keturi jo vaikai mirė maži – paskutinis bevardis kūdikis, kurį Jenny von Westphalen pagimdė jau būdama keturiasdešimt trejų, išgyveno vos dieną. Meilė žmonai ir teisė-
102
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
Ekonomistas, siūlęs aibę minčių, kaip pertvarkyti pasaulį, nesugebėjo rūpintis šeimos biudžetu...
tų atžalų gausa netrukdė jam įtaisyti bent vieną nesantuokinį vaiką ekonomei ir šeimos kompanionei, beveik draugei. Pavainikio istorija, ne mažiau sukrečianti nei teisėtos ponios Marx ir jos dukrų likimai, prideda dar vieną bruožą komunizmo ideologo portretui ir padeda suvokti, už ką vis dėlto turime būti dėkingos pramotėms sufražistėms ir antrajai feminizmo bangai. Jei norime susigrąžinti jos istoriją: radikaliojo feminizmo atstovės siūlo pataisyti istorijos terminą iš jo, vyro, istorijos į jos, moters, istoriją (angliškas žodžių žaismas, kai istorija – history aiškinama kaip his story, jo istorija, nutylint her story – jos istorijos – dalį) – turėtume prisiminti ne tik „Komunistų partijos manifesto“ autorių, bet ir šalia jo buvusias moteris. Arba – jei visai korektiškai – moteris, šalia kurių buvo jis. Penkias Jenny (jei skaičiuotume ir vos metų mirusią mažylę Frances) – žmoną ir dukras. Visos mergaitės: Jenny Caroline, Jenny Laura, Jenny Eleanor ir taip ir nespėjusi pagyventi Jenny Frances gaudavo motinos vardą kaip pirmąjį. Štai tokia miela ar nelabai šeimos keistybė. >
©WWW.WIKIPEDIA.ORG
Į šiųmetį Venecijos Auksinį liūtą pretendavęs filmas „Panelė Marx“ – ne tik meno kūrinys. Biografinė juosta skatina prisiminti moteris, mylėjusias vieną įtakingiausių nūdienos istorijos figūrų Karlą Marxą.
Karlas Marxas su žmona Jenny von Westphalen. Dėl vienodų vardų motina dažnai painiojama su dukromis
LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
103
Laimė MUST HAVE
5 sezono akcentai
Mada puošia gatvę. O kai išeiti pasivaikščioti tampa švente, madingos merginos traukia iš savo garderobo geriausius perliukus ir šviečia iš tolo.
EGLĖ PETRAŠKAITĖ Plaukų stilistė
1.
HOOP EARRINGS
„Kaip ir visos moterys, mėgstu papuošalus. Pastaruoju metu ypač patinka aukso spalvos. Tokie labai pagyvina bet kokį įvaizdį.“ Žiedo formos auskarus Eglė vadina savo favoritais, nes jie tinka prie veido formos, žemės tonų garderobo ir net kasdienį makiažą paverčia nekasdieniu.
2.
SOPHIE BUHAI auskarai
Ž E M Ė S S PA LV O S
Eglė sako, kad žemės atspalvius pamėgo prieš pusantrų metų tapusi mama. „Nešiodama neutralių tonų drabužius, šimtu procentų jaučiuosi savimi.“ Anot stilistės, juos lengva derinti vienus su kitais, „nuo palto iki rankinuko“, nes žemės spalvos tinka prie visko. „Kaip akcentą dažniausiai renkuosi ryškius papuošalus arba kitos spalvos batus.“ JOSEPH kelnės
112
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
3.
ODINĖ PŪKINĖ STRIUKĖ
Tokią pūkinę striukę Eglė įsigijo, nes labai mėgsta oversized stiliaus drabužius. Ir ketina ją nešioti ne vieną sezoną. „Žiemą tokia striukė yra labai praktiška, šildo, po ja galima vilktis daug sluoksnių drabužių. Gobtuvas saugo nuo lietaus ar sniego.“ Šį praktišką šaltojo sezono drabužį ji derina prie baltos „JW Pei“ rankinės ir pilkų „Sixtyseven“ mountain boots. NANUSHKA striukė
5.
SUSAGSTOMAS MEGZTINIS
NUOTRAUKOS IŠ ASMENINIO ALBUMO IR IŠ GAMINTOJŲ ARCHYVŲ
Šiltuoju metų laiku tokie megztiniai labai praktiški, nes galima tiesiog užsimesti ant marškinėlių, o šaltuoju Eglė siūlo juos nešioti su golfais ar megztiniais aukštu kaklu (angl. turtleneck jumper). „Šį sezoną įsigijau mėlyną, kad paįvairinčiau spintos turinį spalvomis.“ >
4.
A LY V U O G I Ų S PA LV O S R A N K I N Ė
Nors rankines Eglė perka retai ir tik gerai apgalvojusi, su kuo derins, ši alyvuogių spalvos „Mango“ rankinė išsyk užkariavo širdį. „Ją galima nešioti dviem būdais: per petį arba kaip delninę. Be to, ji talpi – telpa viskas, ko gali prireikti per dieną.“ Dabar ši rankinė – viena mėgstamiausių.
SAINT LAURENT rankinė
GUCCI megztinis
LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
113
Meilė Baliui atsispindi ir namuose
Neįsivaizduojantys, kaip galėtų atrodyti eklektiškas interjeras su balietiškais akcentais, turėtų pasisvečiuoti prekių ženklo „Dear Freedom“ vienos kūrėjų KRISTINOS BAUŠIENĖS namuose. Balio salos stilistikos elementai idealiai prigijo iki smulkmenų apgalvotame interjere meniškame sostinės Užupio rajone.
118
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“)
Laimė MANO ERDVĖ
Kėdės ir šviestuvas atkeliavo iš Balio, o ąžuolo masyvo lietuvių gamintojų stalą aptiko baldų ir interjero parodoje
LAI MĖ 2 0 2 0 G RU O D I S
119
Laimė MAISTAS
Kartu Fotografė ir stilistė J U R G I T A V A S K E L
Besibaigiant metams ir beveik apsisukus laiko ratui, pripildysime namus šilumos, juoko ir tirpstančio žvakių vaško kvapo. Net jei – kas žino – vėl užversime duris pasauliui ir Kalėdas sutiksime tik su keliais pačiais brangiausiais, turėsime labai daug. Mes – turtas, o maistas tegul papildo šventės nuotaiką ir suburia prie stalo.
124
20 2 0 G RUO DI S LA I MĖ
LAI MÄ– 2 0 2 0 G RU O D I S
125