LAIMĖ – 2021 KOVAS by Žurnalas LAIMĖ

2 0 2 1 K O V A S 4,89 Eur

Prenumeratoriams – nuo 2,90 Eur

Griauname SPORTO MITUS

Kaip SUVALDYTI NERIMĄ?

Paulina Taujanskaitė:

„Rojų kuriame patys“ TEM A

REIKALINGI DARBAI KEIČIA PRESTIŽINIUS Julius Valančiauskas, Julija Estko, Justina Ragauskaitė L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

Laimė TENDENCIJOS

Mada ir interjeras

Podiumo įkvėpti interjero akcentai ir išskirtinės detalės atspindi naujausias mados tendencijas ir leidžia susikurti stilingus ir jaukius namus.

LOVE STORIES chalatas

VALENTINO GARAVANI skarelė

LAUREN RUBINSKI papuošalų padėkliukas

SLIP pagalvės užvalkalas

OLIVIA VON HALLE pižama

Šiuolaikinis buduaras

ETTORE SOTTSASS veidrodis

SAINT LAURENT

BALMAIN PARIS HAIR COUTURE šepetys ir veidrodėlis

INNOVA LUXURY GROUP fotelis

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

AROMAS DEL CAMPO šviestuvas

CULT GAIA šlepetės

©VIDA PRESS (4)

THE ATTICO suknelė

NUOTRAUKOS IŠ GAMINTOJŲ ARCHYVŲ

Plunksnos, lengvi audiniai, jaukios spalvos, šelmiški raštai – šiuolaikinio buduaro improvizacija.

AGO šviestuvas SAINT LAURENT akiniai

GANNI beretė

TOTEME megztinis

BALMAIN

GANNI batai

Nenuobodi pilkuma

CHRISTOPHER KANE megztinis

Pilkumas gali kelti liūdnokų asociacijų, todėl šią nuolatinę mūsų dangaus spalvą paįvairinkime gyvačių raštu, išdykusiomis žvakidėmis ir blizgučiais.

THE ATTICO batai

FORNASETTI žvakė

ANISSA KERMICHE žvakidės

PENDLETON pledas

GUBI stalas

RABITTI 1969 dėžė

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

Laimė VIRŠELIO VEIDAS

ROJŲ PATYS KURIAME

Fotografas T O M A S A D O M A V I Č I U S Stilistė Š A R Ū N Ė S K I R M A N T A I T Ė Vizažistė N E R I N G A Č U K I N I E N Ė Plaukų stilistė A N Ž E L I K A W O J C

„Nesu religinga, bet labiausiai aš noriu rojaus. Man atrodo, kiekviena šeima namuose kuria tokį rojų, kokį suvokia“, – jau besibaigiant pokalbiui savo didžiausią troškimą išsako kino ir teatro aktorė PAULINA TAUJANSKAITĖ. Ir tą rojų ji pamažėle kuria: užstoja nuskriaustą, nelieka abejinga šaltyje gulinčiam benamiui, surenka šiukšles miške... Atrodo, Paulina net spinduliuoja gerumą ir globėjiškumą. Kaip kitaip paaiškinti baikščios laukinės katės po vieną atnešamus ir paliekamus pasiligojusius kačiukus prie Paulinos durų?.. Tekstas D O V I L Ė L E B R I K A I T Ė LARDÉ paltas

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

Laimė TEMA

Reikalingi darbai keičia prestižinius Tekstas D O V I L Ė Š T U I K I E N Ė

Apie juos nesvajota. Dar prieš metus gyvenimo būdas buvo gerokai kitoks ir atrodė, kad tai niekada nesikeis. Na, nebent bus geriau, patogiau, lengviau. Bet atsitiko priešingai – ne vienas ėmėsi darbų, kurie ne malonina ego, o yra reikalingi kitiems. Ir, kas žino, gal net labiau glosto širdį? 36

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“), STILISTĖ ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ

VIRTUVĖJE B U VO V I S KO ! Muzikos pasaulyje žinomas ir atlikėjų graibstomas bosistas JULIUS VALANČIAUSKAS, stojus antrajam karantinui, suprato: koncertų nebus dar laaabai ilgai. Tad su drauge Egle Stankevičiūte sukūrė „12 OʼClock Box“ – dienos pietų prenumeratą. Julius beveik kasdien stovi prie puodų ir, aišku, pjaustydamas saugo pirštus!

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

IŠ ARČIAU

Mes dažnai pasiteisiname savo kvailais įsitikinimais, kad esame kažkam negabūs, to net nepabandę. Nes tiesiog bijome bandyti.

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“), VIZAŽISTĖ JULIJA ESTKO

Laimė

MĖGSTU įsisprausti į RĖMUS! Tekstas D O V I L Ė Š T U I K I E N Ė

Kadaise jaunai maištautojai atrodė, kad ji tai tikrai neturės vaikų, katinų ir „Apple“ kompiuterio. Kultūros vadybos specialybę studijuojančiai merginai nė minties nebuvo ir apie galingą verslą. Dabar MILDA MITKUTĖ – pirmo lietuviško startuolio „Vinted“, tapusio „vienaragiu“ (pasiekusio milijardo dolerių vertę), bendraįkūrėja ir trijų pametinukų mama, kurios namuose išdidžiai vaikštinėja kelios katės.

Milda, atrodo, viskas vyksta, kaip sumanyta: trys vaikai per trejus metus. Planuose dar liko ketvirtas? Žinoma! Versle buvau įpratusi kurti ambicingus planus, tai persismelkė ir į asmeninį gyvenimą. Planus labai mėgstu įgyvendinti. Ar sunkiau, ar lengviau, bet jei turi noro ir tikslą, dažniausiai pavyksta. Kai kam ir du pametinukai atrodo siaubelis, o čia trys... Kai iš kalbos išeina, kad auginu pametinukus, balse išgirstu nuostabą: „O Dievai... Du pametinukai...“ Ne, sakau, mano trys! Matui – ketveri metai, Juozui – treji, Antanui – metai su trupučiu ir dar ketvirtą planuojame! Be to, turiu minčių apie iniciatyvas, kurių norėčiau imtis. Planuojate etapais: dabar – šeimos, paskui – vėl verslo? Taip, kol esu motinystės atostogose, noriu maksimaliai atsidėti šeimai. Ir savanaudiškai skirti laiko sau – trečias magistrantūros studijas tęsiu ISM Vadybos ir ekonomikos institute. Naudojuosi proga gilinti žinias, kurios man įdomios, bet prie kurių, intensyviai dirbant, būtų sunku prisėsti. Mėgstu įsisprausti į rėmus: jei jau turiu tikslą, turiu ir priemonių jam pasiekti. O mokslai, žinau, visada paspartina mano augimą ir suteikia ugnies imtis drąsių iniciatyvų. Man įdomu kaupti žinias apie ateitį, įdomu, koks bus pasaulis po 20–30 metų.

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

banglen jūroje

„Anksčiau galvojau, kad jeigu žmonėms patinku apimta euforijos, tai tokia ir būsiu, nes už viską labiau gėdijausi ir bijojau, kad pamatę mano liūdesį jie nusigręš“, – prisipažįsta dėl bipolinio sutrikimo į emocinius kraštutinumus vėtoma atlikėja MIGLĖ VILČIAUSKAITĖ-MIGLOKO. Supratusi, kad per stipriai save eikvojo, ji pradeda naują – tvaresnį – gyvenimo etapą.

Tekstas R E M I G I J A P A U L I K A I T Ė

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“), STILISTĖ ALMINA VENCLOVAITĖ. DRABUŽIAI: „MALIKELI“ TUNIKA, „DEAR FREEDOM“ KOMBINEZONAS

Laimė ATVIRAI

tininkė L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

Gatvės mada

Minka Kelly

SALVATORE FERRAGAMO

Laimė TENDENCIJOS

Selena Gomez

ISABEL MARANT

Ashley Roberts

Chloe Monchamp

Rimties metas

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

Gatvės mada

ISSEY MIYAKE

Dizaineriai tiki, kad priverstinė izoliacija nekeičia žmogaus įpročių. Ir jei šis šimtą metų domėjosi mada, tai ir toliau godžiai seks, kas joje vyksta. Dizaineriai teisūs: jų ir klientų dialogas pakeitė formą, bet niekur nedingo. Tiesiog visi draugiškai sutarė, kad dabar svarbiau ne grožis, o mintis. Tai ryšku kiekvienoje kolekcijoje, bet į jas gilinsimės kitą sykį. Gatvių vaizdai ir jų stilius rodo, kad moterys solidarizuojasi su medikais ir nebando tenkinti savo ego. Tad pagrindinė tendencija – kukli, niekuo neišsiskirianti apranga, o populiariausias rūbas – kombinezonas, panašesnis į darbo drabužį nei į proginį.

FENDI

JULĖ ŠIURKUTĖ

TOD'S

Batų kalnas Jo nebeliko. Populiariausi – sportbačiai. Pasitaiko alternatyvinės avalynės, bet ji – per daug įvairi, be dominančių. Tad daugiau šansų turi darganoms ar geram orui pritaikyti batai su dvigubais ar trigubais padais, bent iš tolo primenantys sportinį apavą.

A PI E M EI LĘ

©VIDA PRESS (23)

Heloise Letissier

VERSACE

LOUIS VUITTON

Leia Sfez

ELIE SAAB

Duodamas interviu Riccardo Tisci niūriai pajuokavo, kad jo kolekcija – kiek linksmesnė už istoriją apie undinės ir ryklio meilę. O kad tos istorijos būta, rodo asociacijos su povandeniniu pasauliu. „Burberry“ apsiaustams (geriausiems pasaulyje) tinka tokia aplinka: joks vanduo jų neįveikia.

F UTURIZMAS

Ekstazis

Mada visada pranašauja ateitį, žiūri į priekį. Bet – ne tiek. „Louis Vuitton“ 2008 m. pavasario–vasaros modelis įdomus ne tik medicininiu atžvilgiu, bet ir kaukės spalva: anot statistikos, dabar juodos kaukės – populiariausios.

Didžiausias mados narkotikas – ryškios spalvos. O kai nuotaika smunka žemiau jūros lygio, jų labai reikia. Nicky Hilton L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

Laimė STILIAUS FAILAI

Mados prognozė L A U R A M I Z G I R Y T Ė - L AT O U R

ai gyvenimą iš esmės perrikiuoja negandos, keičiasi mūsų aplinka, prioritetai, tad drabužiai, tiksliau – madingi drabužiai, stilius tampa ne tokie svarbūs. Pavyzdžiui, kalėdinė ir naujametė tendencijos buvo aiškios – kitchen glam (virtuvinis glamūras): šilkinės pižamos, blizgios jogos kelnės ir treningai, spindintys megztiniai ir atlasinės šlepetės. Vakarinių, puošnių sezono drabužių pardavimas smuko apie 70 procentų (vyrų ir moterų), o naminių šlepečių pardavimas šoktelėjo visu 50-čia. Koks vakarėlių sezonas (be vakarėlių), tokios ir tendencijos. Net jei galėtume eiti į šventinius vakarėlius, vargu ar daugelis, išsliuogę iš kašmyrinių treningučių, zoom’o marškinių (tebūnie naminė prabanga – esminė 2020-ųjų tendencija), pultų ieškoti spanx’ų, aukštakulnių ar pėdkelnių. Dėl mados ir stiliaus ginčytis galima, bet kai beveik metus praleidi įšokęs į naminius drabužius, minkštas

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

kelnių su guma patogumas ima kelti priklausomybę, net jei ir neaugini lašinio ir kasdien ryte apibėgi apylinkes. Vis dėlto priklausomybių kelio pabaiga – reabilitacija. Esame pavargę, užknisti pandemijos ribojimų, su ja susijusių konspiracinių teorijų antplūdžio, tad ieškome atsakymo istorijoje – kas bus po to? Ne pirmas kartas, kai pasaulį ant menčių patiesia pandemija. Kad reabilitacija kažkada bus (gilus atodūsis) – lyg ir suprantama, nes istoriniai įvykiai, susiję su pasaulinėmis negandomis, rodo besikartojantį vartotojo elgesį ir nuspėjamus pokyčius madoje. Naujų tendencijų atsiradimas, jų aktualumas dažniausiai sulėtėja per pandemijas, karus, ekonomines suirutes ir drioksteli su fejerverkais po jų. Tačiau minėtos negandos akceleruoja tas tendencijas, kurios jau šmėžavo iki tol. Per suirutes mada tampa griežtai funkcionali (mūsų atveju – pandeminis sofų kutiūras), per karus – suvyriškėja ir įgauna militaristinių elementų. Per Pirmąjį

NUOTRAUKA IŠ ASMENINIO ALBUMO (ALBERTO LATOUR)

Istorijoje po visų suiručių funkcionalią madą keitė glamūras. Ruoškitės ekscesui – taip spėlioja kai kurie tendencijų prognozuotojai. Prisiminkime, kas buvo po Pirmojo pasaulinio karo ir ispaniškojo gripo pandemijos – trečiojo dešimtmečio laisvės, vakarėliai ir prabanga, ir kas po Antrojo – dioriškas moteriškumas ir Marilyn Monroe. Bet ar tikrai laukiame esminio mados pokyčio?

RAG AND BONE

NICOPANDA

THOM BROWNE

RAG AND BONE

THOM BROWNE

pasaulinį karą, kuris, nelaimei, sutapo su ispaniškojo gripo pandemija, mada tokia ir buvo: funkcionali, praktiška, raumeninga savo vyriškumu. Moteriškas stilius, dažnai laikomas dekoratyviu, puošniu, netenka prasmės per suirutes. Grįžtant prie mūsų laikų – turint omeny, kad mada pasuko minimalizmo linkme, susiliejo tarp lyčių, užklupus pandemijai treningo, sportbačių ir palto ar pūkinukės derinys, dirbant iš namų ir nulekiant tik į parduotuvę maisto, tapo universalia uniforma nepaisant lyties. Ar tai pandemijos kaltė? Nebūtinai, nes universalus, kasdieniškas, neįpareigojantis, socialinės padėties nerodantis stilius jau brovėsi į madą, o šioji galutinai jį įžemino. Sportbačių populiarumas dar gerokai iki karantinų lenkė aukštakulnių ir gražių nepatogių batukų pardavimą. Vis dėlto daugelis mūsų net per pandemiją nepasiduodame slogučiui ir neignoruojame tendencijų (instagramo influencerės ir jų naminės fotosesijos – to įrodymas) – tai, kad ir kaip būtų keista, irgi nuspėjamas, žmogiškas mados vartotojo elgesys. Per Didžiąją depresiją, nors mados struktūra jei ne sugriuvo, tai iš esmės pasikeitė, stilius ir poreikis jam niekur nedingo, ir – niekada neužmirškime – Chanel maža juoda suknelė iškilo būtent tuo sunkmečiu. Mes dažnai nuvertiname žmogiškąjį kūrybingumą, sugebėjimą iš seno sukurpti naują ekstremaliomis situacijomis. Arba tiesiog iš tingėjimo, snobizmo kūrybą, poreikį estetikai, grožiui priskiriame pinigams ar kokioms nors dovanoms iš aukščiau. Mada yra psichologiška, prisegta tiesiogiai prie sociumo zeitgeist: po Pirmojo pasaulinio karo ir ispaniškojo gripo pandemijos jaunoji karta kaltino vyresniuosius dėl netekčių ir suirutės, tad mada tapo jaunatviška, seksuali, blizganti, elgesys – laisvo žmogaus. Ir vyresnieji sekė jais, turtingais, jaunais mados diktatoriais, pirmą kartą mados istorijoje. Tai buvo didelis žingsnis į priekį. Po Antrojo pasaulinio karo mada žengė tarsi du žingsnius atgal, beveik iki karalienės Viktorijos laikų mentaliteto: drauge su vyrais iš karo grįžo korsetai, milžiniški sijonai ir moters kaip namų deivės, vaikų gimdytojos amplua, begalė socialinių apribojimų. Kas bus po COVID-19 pandemijos, sunku spręsti – reabilitacija įvyks darbo sferoje (padaugės dirbančių iš namų), su ja keisis ir mada. Tačiau negalime nuneigti, kad visi išsiilgome grožio, ne tik patogumo. Nes kai gero – naminio patogumo – per daug, jis nebeatrodo nei geras, nei malonus. 

ACNE STUDIOS

©VIDA PRESS (6)

Dėl mados ir stiliaus ginčytis galima, bet kai beveik metus praleidi įšokęs į naminius drabužius, minkštas kelnių su guma patogumas ima kelti priklausomybę.

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

Laimė MADA

Duonos ir žaidimų 1

ZARA marškiniai, batai LILLEE VETEM odinis švarkas MARNI skarelė

1. JOSEPH odinis paltas, 1995 €; 2. NANUSHKA veganiškos odos palaidinė, 439 €; 3. UTERQÜE skarelė, 75 €; 4. BOTTEGA VENETA rankinė, 2900 €; 5. ZEYNEP ARÇAY odinės kelnės, 745 €; 6. GUCCI diržas, 350 €; 7. DOLCE & GABBANA odinis paltas, 2975 €; 8. UTERQÜE žiedai, 49 €; 9. SPORTMAX odinis švarkas, 989 €

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

Krizės neatsiejamos nuo asketizmo: trūksta pinigų, stringa prekyba, o ir penktadieniniai pokerio vakarėliai tampa tabu, nes negalima lankyti draugų ar pažįstamų. Bet žmonėms vis tiek reikia „duonos ir žaidimų“. Ar tai – problema? Badas dar negresia, o antroji sentencijos dalis – požiūrio klausimas. Galima nupūsti dulkes nuo kortų stalų ar senų puzzle; galima žaidimu paversti tai, kas anksčiau buvo tik rutina ar antistresinis šopingas. Pavyzdžiui, surengti virtualų šou. Juk asmenukės su „Gucci“ akiniais niekuo nenusileidžia toms, kuriose įamžintas bičiulio švarkas ar pačios megzta supermadinga XXL liemenė.

Fotografai: AUD R I US S OLOM I N AS I R ROBE RTAS DAS K E V IČIUS Stilistė AL M I NA V E N C LOVA I T Ė Vizažistė UG NĖ E Ž E R I N S K A I T Ė Modeliai: AI NĖ S T R I OGA I T Ė („Rūta Model Management“), M I G LĖ D UDAVI ČI Ū T Ė , A K V I L Ė Ž A L I A DU ON Y T Ė („Image Group“), M O RTA KO NT R I M A I T Ė („Baltic Model Management“)

RESERVED kelnės, striukė ZARA batai PEDRALI ENJOY kėdė (salonas „Subtilitas“)

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

Kartais jaučiuosi graži, o kartais visiškai ne. Išorė labai sąveikauja su vidumi. MONIKA LIU

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

FOTOGRAFĖ REDA MICKEVIČIŪTĖ

Laimė EKSPERIMENTAS

Nuo užpakalio numesi ar prie jo priaugsi, bet prie smegenų – niekaip. DOVILĖ F I L M A N AV I Č I Ū T Ė

Grožis be filtrų

Kiek pažįstate žvaigždžių, kurios, iš anksto nesusitarus ir visų smulkmenų nesuderinus, sutiktų nusifotografuoti be grimo ir šukuosenos ne savo asmeniniam albumui, o nuotraukoms, kurios pateks į viešumą? Dainininkė MONIKA LIU ir komunikacijos specialistė, kūrybininkė DOVILĖ FILMANAVIČIŪTĖ, išgirdusios tokį pasiūlymą tik fotostudijos tarpduryje, atsako vienu žodžiu: „Gerai.“ Sakysite, žavios jaunos moterys, nuotraukose ir su menku pudros sluoksniu jos atrodys puikiai. Tačiau kiek merginų ir moterų priekabiai tyrinėja savo išvaizdą, padaro šimtą kadrų, tada pasitelkia ne vieną grožio filtrą, kol nuotrauka atrodo tinkama įkelti į socialinius tinklus? Ir laukia vertinimų, tarsi nuo to priklausytų jų gyvenimas. >

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

Laimė VEIDO DIENORAŠTIS

Sunku

tuo,

kas nesu VAIKYSTĖ BUVO BEPROTIŠKAI LAIMINGA „Girdėdama kitų prisiminimų apie mokyklos laikų patyčias, galvoju, kad nesu susidūrusi su tokiais dalykais. Gal man pasisekė su mokyklomis? Gal tiesiog buvau labai užsiėmusi? Mes mušėmės – aš pati esu klasiokę sumušusi dėl berno, bet nesityčiojome iš išvaizdos. Mano vaikystė buvo beprotiškai laiminga jau vien dėl to, kad turėjau labai daug veiklos.“

TIE APDRIBĘ RŪBAI IR TAPO MANO ATPAŽINIMO ŽENKLU „Mama rengėsi paprastai, bet stilingai ir visada buvo man grožio etalonas. Aštuoneriais metais vyresnė sesuo baisiam, prastam drabužiui mokėjo suteikti žaismingumo prisiūdama lopų, širdučių, gėlyčių, be to, daug mezgė. Mokiausi iš jos... Buvau artistiška nuo mažens ir jaučiau poreikį kaip nors išsiskirti. Juolab lankiau ne tik vidurinę, bet ir Balio Dvariono muzikos mokyklą, o jos vaikai rengėsi kitaip nei tie, kurie mokėsi įprastose mokyklose. Paauglystėje labai pankavau ir su pasididžiavimu

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

„Neturiu teisės niekam nurodinėti, kaip gyventi. Ir man prašom nenurodinėti, kaip aš turiu gyventi. Tai, kas patinka masėms, man sukelia atmetimo reakciją, nes visa, ką matau ir girdžiu, vertinu savo galva“, – sako NEDA MALŪNAVIČIŪTĖ. Sako su tuo pačiu emociniu užtaisu, kuriuo pavergia dainuodama.

vilkėjau grafkėmis nusegiotą tėčio palto pamušalą, kuris buvo kaip ilga liemenė. Mano įvaizdžio dalis buvo ir sandalai – pigi prekė, todėl įkandama... Dar aš žiauriai daug mezgiau. Visi megztiniai buvo ilgi, kone iki kelių: man, mažai, kresnai, trumpomis kojomis, intuityviai norėjosi ilgio. Su tais ilgais, laisvais megztiniais jaučiausi geriausiai. Ir buvo visiškai nusišvilpt, kas ką sako, – visada buvau šiuo atžvilgiu tvirta. Nemokėjau įmantrių mezgimo raštų, bet žaidžiau spalvomis. Masė spalvų! O dar į savo megztinius įmegzdavau išardytų karolių, įkomponuodavau auskarų... Štai kaip norėjosi originalumo! Tą laiką prisimenu kaip labai kūrybišką. Baigusi aštuntą klasę perėjau mokytis į Juozo Tallat-Kelpšos konservatoriją, bet hipsterinis aprangos stilius nepasikeitė. Kai jau išgalėjau nusipirkti džinsus, jie tapo nuolatine aprangos dalimi. Mano pirmieji scenos žingsniai buvo ne popsiniai, bet džiaziniai, o džiaze aprangos stilius absoliučiai laisvas. Dainuoti džiazą džinsuotai ir vilkinčiai ilgą plačią maikę buvo natūralu. Vėliau atradau plačias linines sukneles ir gal net buvau jų dėvėjimo pionierė Lietuvoje?.. >

NUOTRAUKA IŠ ASMENINIO ALBUMO (FOTOGRAFAS VYTAUTAS SUSLAVIČIUS)

Fotografė VA I VA A BRO M A I T YT Ė („Mandala“ fotografijos ir dizaino studija) Vizažistė ir plaukų stilistė VA I DA V E N C KUT Ė (grožio ir estetikos namai „WonderTime“)

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

Laimė GERA FORMA

Ar nustebtumėte sužinoję, kad dėl sveikatos bėgioti ar kitaip mankštintis, žvelgiant iš evoliucijos perspektyvos, nėra normalus žmogaus elgesys? Žinios apie žmogaus evoliuciją padeda geriau save suprasti, pasirūpinti sveikata ir neužsiimti savigrauža.

(Ne)tingiu mankštintis 90

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

Mažas fizinis aktyvumas nieko vertas?

Keisti galvoseną

Kasdien girdime: „Mankštinkitės, fizinis aktyvumas labai svarbus!“ Tačiau ar ne per siaurai jį suprantame? Ir ar ne dėl šios priežasties jis mūsų dienomis – smarkiai mitologizuotas, komercializuotas ir daliai žmonių kelia atmetimo reakciją? Būtent tokios nuomonės laikosi autoritetingas Harvardo universiteto paleoantropologas Danielis E. Liebermanas. „Fizinis aktyvumas padeda imuninei sistemai atlaikyti daug įvairių veiksnių, dėl kurių žmonės tampa imlesni ligoms. Jis taip pat labai svarbus ir efektyvus gydant stresą, depresiją, nerimą. Tačiau mes negalime išspręsti šių problemų galvodami apie fizinį aktyvumą taip, kaip esame įpratę galvoti. Turime žvelgti iš platesnės, antropologinės, evoliucinės perspektyvos. Turime liautis priekaištauti žmonėms, kad jie nesimankština. Mankštintis – labai šiuolaikiškas, keistas elgesys ir nėra taip paprasta ir lengva padaryti jį gyvenimo dalimi“, – teigia profesorius, knygos „Exercised: Why Something We Never Evolved to Do Is Healthy and Rewarding“ autorius.

Jei nesportuojame, esame tinginiai?

Homo sapiens evoliucija neatsiejama nuo judėjimo. Bet šimtus tūkstančių metų žmonės neturėjo poreikio specialiai judėti tam, kad palaikytų gerą sveikatą. „Jei esi medžiotojas-rinkėjas, būti fiziškai aktyviam daugiau nei reikia tam, kad apsirūpintum maistu ir išgyventum, – kvailystė, nes papildomas energijos eikvojimas nepadeda. Priešingai – atima iš tavęs brangias kalorijas, būtinas prioritetinėms veikloms atlikti. Mes turime giliai įsišaknijusį instinktą vengti nebūtino judėjimo, nes palyginti visai neseniai žmonėms buvo naudinga tai daryti. O dabar tuos, kurie nesimankština, vadiname tingiais. Bet jie nėra tingūs. Jie normalūs“, – aiškina Danielis E. Liebermanas. Taigi nereikėtų savęs ėsti už tai, kad mankštintis tenka prisiversti. Kita vertus, tie žmonės, kurie mielai draugauja su sportu, – pavyzdys, kad instinktas nėra nuosprendis. Instinktą tausoti energiją padeda nugalėti kitas evoliucinis dalykas: žmonėms natūralu judėti ne tik tada, kai to reikia elementariam išgyvenimui, bet ir tada, kai fizinė veikla parūpina gerų emocijų ir socialinį atlygį. Pavyzdžiui, šokiai ar sportiniai žaidimai su kitais žmonėmis – ir smagu, ir teikia galimybę užmegzti ryšius, kurie mums, socialinėms būtybėms, psichologiškai reikalingi. Jau nekalbant apie tai, kad tie ryšiai praverčia, kai prisireikia informacijos, pagalbos ir t. t. Profesorius pataria vadovautis šia evoliucine nuostata ir, tarkim, bėgioti ne vieniems, o grupėje. Pandemijos laikais tai sunkiau įgyvendinti, bet pandemija anksčiau ar vėliau baigsis, o labai ilgai formavęsi instinktai niekur nedings...

Tipiški medžiotojai-rinkėjai nebuvo labai raumeningi ir tik maždaug dvi su puse valandos per dieną leido aktyviai, o jų fizinės veiklos intensyvumas apibūdinamas skale „nuo vidutinio iki energingo“. Pasirodo, jie sėdėdavo maždaug 10 valandų per dieną! Iš evoliucijos perspektyvos tvirtinimas, jog mažas fizinis aktyvumas nieko vertas, – mitas. Tokie įprasti pasiteisinimai kaip „Sportas atima per d aug laiko“ arba „Nepajėgiu sportuoti valandą ir daugiau“ nėra svarūs, nes ir truputėlis fizinės veiklos – jau gerai. Naudos duoda net ir 150 minučių fizinių pratimų per savaitę (21 minutė per dieną).

Sėdėjimas – labai labai blogai?

Kai kas sėdėjimą vadina naujuoju rūkymu, t. y. mūsų laikais sėdėjimas demonizuojamas ir tarsi nėra abejonių, kad tik mes, dabartiniai, esame niekam tikę, nes štai mūsų protėviai judėjo nuo ryto iki vakaro. Pakartosime, kas jau pasakyta: mokslo surinkti duomenys rodo, kad medžiotojai-rinkėjai kasdien sėdėjo daug – apie 10 valandų. Ar ne daugiau naudos duotų ne sėdėjimo keikimas, bet akcentavimas to, kas jį daro normalia gyvenimo dalimi? Jei sėdima valandų valandas nepajudant – blogai! Tačiau reguliarios ir dažnos pertraukėlės darbo metu, kai atsistojama, pavaikštoma, pasirąžoma, pasitampoma ir panašiai, suaktyvina raumenis, metabolizmą ir tai padeda neutralizuoti galimą sėdėjimo žalą sveikatai. Žinoma, tokios žalos tikimybė gerokai išauga, jei laisvalaikis taip pat susijęs su kėde (ar sofa).

Bėgimas anksčiau ar vėliau pakenkia kelių sąnariams?

Bėgimo entuziastą Danielį E. Liebermaną šis mitas labai nervina. „Taip nemalonu vėl ir vėl jį girdėti... Išties esama ryšio tarp bėgimo ir kelių problemų. Tačiau daugelis tokių sužalojimų gali būti išgydyti, maža to, jų galima išvengti prieš bėgiojimo pradžią pasimokius daryti tai taisyklingai ir tinkamai paruošus kūną. Ypač svarbu sustiprinti klubų bei kojų raumenis ir leisti kūnui palengva prisitaikyti prie šios fizinės veiklos. Kitas dalykas, kuriuo žmonės klaidingai kaltina bėgimą, – kelių osteoartrito atsiradimas. Nėra tokį ryšį patvirtinančių įrodymų. Bet kai žmogus jau serga šia liga, kelių būklė bėgiojant gali pablogėti.“ >

„Evoliuciškai mankštintis – labai šiuolaikiškas, keistas elgesys ir nėra taip paprasta ir lengva padaryti jį gyvenimo dalimi.“ L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

Laimė SIELOS UNIVERSITETAI

Atsisveikinimas

su nerimu

„Nusiramink.“ Bjauriausias žodis, kokį gali išgirsti apimtas nerimo. Kai širdis užstrigus gerklėj it kepsnio kąsnis, mažų mažiausiai gali padėti „nusiramink“. Tarsi šis variantas būtų visai iškritęs iš galvos. Taip, ačiū, kad priminėt. Nusiraminsiu ir toliau nuostabiai gyvensiu savo gyvenimą. Jeigu viskas būtų taip paprasta, šio straipsnio greičiausiai nė nerašyčiau.

erimas – įkyrus pusbrolis, su kuriuo visi turim giminystės ryšių. Kartais jis neskambina ištisus mėnesius ir spėjam net pamiršti apie jo egzistavimą. Kartais priskrenta kaip šlapias lapas ir su visais lagaminais atsigrūda pagyventi į mūsų namus. Iš pradžių svečią priimam kaip laikiną problemą. Paskui viskas ima komplikuotis. Nerimas atsisėda ant lovos krašto ir nepalieka jokio privatumo. Įsiprašo kartu važiuoti į darbą ir pas draugus vakarienės. Keliasi anksčiau, nei spėji pats nubusti, o naktį nurimsta paskutinis. Gal jis išvis nemiega. Nedaug trunka, ir nerimas tampa neatsiejama mūsų dalimi.

102

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

Dažnai su tuo susigyvenam ir beveik įprantam veidrodžio atspindyje matyti dvigubą atvaizdą – savo ir didžiojo N. Taip ir bidzenam pabrukę uodegą, kaip tas dvigalvis šuo Ortas iš graikų mitologijos. Nepatenkinti savam kaily, inkščiantys, tik be galios ką nors pakeisti. Šuniškas jausmas, ne kitaip. Būtent baimė priprasti prie nerimu nuspalvinto savo atvaizdo mane truktelėjo pradėti ieškoti atsakymų. Taip, su nerimu man teko susidurti ne kartą. Ir ne trumpam. Sakyčiau, mes geri pažįstami. Žinote, kai santykiuose pasiekiamas tas „mačiau tave visokį; nežinau, kokią dar nesąmonę galėtum iškrėsti, kad nustebintum“ laipsnis? Tai štai jaučiu, kad nerimas su manim kaip reikiant pajuokavo. Buvo visko: keisčiausius scenarijus kuriančių minčių; dažnas kvėpavimas; jausmas, tarsi pusryčiams būtum prarijus paukštį – krūtinėj kažkas kalatojasi į visas puses. Galiausiai prarandi kantrybę su tuo jausmu taikstytis. Kai suvoki, kad daugelio dalykų gyvenime atsisakai tik dėl to, kad jauti nerimą. Kad praleidi daugelį progų. Kad nesutinki daugelio žmonių, kuriuos galėjai sutikti. Kad nepatiri daugelio jausmų, kuriuos galėjai patirti vien dėl to, kad jauti nerimą. Ir nelieka nieko kito – tik imtis pokyčių.

Tai ji sprendžia, ar kitoje gatvės pusėje pamačius šunį mums susuks pilvą. Pajutus pavojų, limbinė sistema siunčia impulsus į skirtingas kūno vietas ir verčia jį vienaip ar kitaip elgtis (paprastai tariant – sustingti, bėgti arba gintis). Dažniausiai viskas veikia taip, kad galėtume patogiai funkcionuoti šiame pasaulyje, bet nedarytume kvailysčių ir nekištume galvos liūtui į nasrus. Tačiau beveik 20 proc. žmonių turi limbinę sistemą, ypač jautrią dirgikliams. Tai reiškia, kad jų smegenyse nuolat vyksta „impulsų vakarėlis“. Todėl nerimas juntamas net ir tomis aplinkybėmis, kai kiti jo nemato. Jis trunka ilgiau. Veikia stipriau. Kartais būna visai neracionalus ir nepaaiškinamas.

PAŽINTI SAVO PRIEŠĄ

Anot Nacionalinio psichikos sveikatos instituto (National Institute of Mental Health), nerimą galima skirstyti į kelis tipus: vieni jaučia, kad su aukštesniu streso lygiu gyvena kasdien (net ir esant visiškai saugioje ir ramioje aplinkoje pasidaro neįmanoma iki galo atsipalaiduoti. Tarsi kažkas būtų ne taip, tačiau sunku suprasti – kas?). Kiti patiria panikos priepuolius – ūmią, netikėtą, širdį iš gerklės iššokti stumiančią baimę, kuri visiškai sukausto ir atima savikontrolę. Taip pat dažnai pasitaiko socialinė fobija – ta pati, kuri kojas paverčia virtais

Dažnai labiausiai bijom to, ko nesuprantam. Todėl pirmiausia verta paprastais žodžiais išsiaiškinti, kas vyksta žmogaus organizme, jam patiriant stresą. Neuromokslininkai aiškina, kad mūsų kūnuose yra užkoduota saugos sistema, reaguojanti į potencialų pavojų ir sprendžianti, kaip to pavojaus išvengti. Už grėsmės signalų suvokimą ir apdorojimą atsakinga konkreti smegenų vieta – vadinamoji limbinė sistema. Tai ji kiekvieną akimirką analizuoja iš išorės ir vidaus gaunamus signalus.

Jei dažnai jaučiate nerimą, greičiausiai esate itin jautrus žmogus. Tokie savo gyvenimą gyvena tarsi HD formatu.

spagečiais, kai išeinam kalbėti prieš auditoriją ar bandom užmegzti pokalbį su naujais žmonėmis. Kartais padidėjęs jautrumas atsiranda po tam tikrų stipriai paveikusių gyvenimo įvykių. Gali būti, kad žmogus sau priskiria vieną ar kelis čia išvardytus tipus. Gali būti, kad turi visą puokštę. Bet tai nereiškia, kad į šitą baimių piktžolyną veda tik vienpusis eismas.

AR ĮMANOMA KĄ NORS PAKEISTI? Gerai, sakysite, suprasti kūno veikimo niuansus yra viena. O kas toliau? Tiesa ta, kad šituos užstrigusius saugiklių mygtukus galvoje įmanoma perprogramuoti. Mokslininkai jau seniai sutinka, kad mūsų smegenims būdingas neuroplastiškumas. Tai reiškia, kad jos nuolat keičiasi. Nesvarbu, keičiam jas sąmoningai ar ne. Vadinasi, nesiimdami papildomų iniciatyvų, leidžiame savo kūnui ir protui formuotis taip, kaip jiems išeina (o dažniausiai „išeina“ labai vidutiniškai). Net ir tos savybės, kuriomis esame apdovanoti iš prigimties, nenaudojamos užrūgsta, kaip neplautas kavos puodelis. Todėl be sąmoningų treniruočių nieko nebus. Psichiatrijos profesorius Richardas Davidsonas, įkūręs Psichologinės sveikatos centrą (Center of Healthy Minds), sako, kad egzistuoja du mokymosi tipai: deklaratyvus (kai skaitant ir klausant gaunamos teorinės žinios „apie“ tam tikrą dalyką) ir procedūrinis (kai mokomasi kaupiant asmenines patirtis, praktiškai atliekant veiksmus ir dažnai juos kartojant). Profesorius įsitikinęs, kad bandant išmokyti savo smegenis ramiau reaguoti į dirgiklius reikėtų kombinuoti abu šiuos būdus. Bet pastarasis yra pats veiksmingiausias. Kitaip tariant, nesurasite jokio straipsnio, kurį perskaitę nugalėtumėte nerimą. Tačiau kasdien imantis kryptingų praktinių veiksmų įmanoma viskas. >

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

103

Laimė DAILĖS GALERIJA

PONAS SU CIGARETE Jis, respektabilus ponas su nepriekaištingu kostiumu ir cigarete, buvo turbūt vienintelis garsus dailininkas, neturėjęs pameistrių, sekretorių, asistentų. Viską darydavo pats – pradedant drobės traukimu ant porėmio, baigiant paveikslo dokumentavimu ir perdavimu ar persiuntimu klientui. Ne iš šykštumo: toks buvo jo garbės kodeksas.

ohnas Singeris Sargentas (1856–1925) buvo neprilygstamas portreto meistras. Tačiau išgarsino jį ne talentas, o skandalinga nesėkmė. Skandalą sukėlė „Madam X portretas“, parodytas 1884 m. Paryžiaus Salone. Sargentui tai buvo kaip perkūnas iš giedro dangaus: menininkas nuoširdžiai nesuprato, kuo yra kaltinamas. Kai jis tapė Virginie Amélie, buvo tikras, kad kuria šedevrą. Be to, skendėjo euforijoje, kad įkalbėjo pozuoti moterį, kuri ignoravo visus jo kolegas. Dailininkas negalėjo net susapnuoti, kad audrą sukels ne drobė, o modelis. Mat nuvorišo bankininko ir laivybos magnato Pierre’o Gautreau žmona Virginie buvo salonų liūtė, „profesionali gražuolė“, paryžiečių pasigėrėjimo ir apkalbų objektas. Apie tai, kiek jėgų Sargentui kainavo šis darbas, nutuokė tik artimiausi draugai. Virginie turėjo marias laisvo laiko, tačiau neketino keisti planų dėl įkyraus dailininko: namų rūpesčiai (turint tuntą tarnų), pasimatymai su siuvėju, vieši pasirodymai, karnavalai ir baliai jai rūpėjo labiau už tapybos seansus. Juolab portreto reikėjo Sargentui, o ne dėmesio išlepintai damai. Tačiau menininkas, sutramdęs savigarbą, tapo paparacu: persekiojo savo modelį, važinėjo į Virginie užmiesčio rezidenciją, laukdavo momentų, kad pamatytų ją iš toli ar iš arti. Net priversdavo ją retkarčiais pozuoti. >

Johnas Singeris Sargentas, 1900 m.

106

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

Sargentą išgarsino ne talentas, o skandalinga nesėkmė.

GVAZDIKAS, LELIJA, LELIJA, ROŽĖ. 1885–1886. Teito Britanijos galerija, Londonas

MADAM X PORTRETAS. 1884. Metropolitano meno muziejus, Niujorkas ROSINA FERRARA. MERGINOS IŠ ANAKAPRIO GALVUTĖ. 1878. Privati kolekcija

SIMPLONO PERĖJA: SKAITYMAS. Apie 1911. Bostono vaizduojamojo meno muziejus

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

107

Laimė ŽVAIGŽDŽIŲ KELIAIS

Dar viena pačioje metų pabaigoje mirusi mados legenda Pierre’as Cardinas išėjo teisingai – sulaukęs devyniasdešimt aštuonerių, išvartęs industrijos gaires kaip norėjo, palikęs imperiją ir ne skyrių enciklopedijos puslapiuose, o ištisus tomus. Pergyvenęs mylimuosius ir epochas. Per vieną gyvenimą padaręs tiek, kiek kiti nespėtų per porą. Kaip ir bet koks baigties faktas – liūdna, bet neišvengiama. Stellai buvo tik penkiasdešimt. Ir penkios dienos. Ir daugiau niekada nebebus. Danso, Škotijos kaimuko, kuriame ji gyveno, žmonės britų laikraščiui „Daily Mail“ sakė, kad paskutinėmis dienomis gražioji jų kaimynė elgėsi kaip visada: jodinėjo, vaikščiojo dykromis ir atrodė visai laiminga. (Mažai vietų, patogesnių atsitraukti nuo pandemijos, nei Škotijos provincija ir XVIII amžiaus namas, dvidešimt metų priklausantis šeimai.) Tik išsitardavo bijanti, kad „visa tai“ užsitęs, o kai vėl bus galima keliauti ir mados pristatymai prasidės, ji jau bus per sena. Galima pridurti, kad nebebus. Iš pradžių neskelbę apie mirties priežastis (tik policija pripažino neįžvelgianti įtartinų aplinkybių), šeimos nariai patvirtino, jog Stella kurį laiką jautėsi blogai ir – jų žodžiais – negalėjo gyventi toliau, „kad ir kaip ją būtų mylėję artimieji“. Atsargūs spaudos leidiniai po šito

112

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

šeimos pranešimo dalijasi psichologinės pagalbos telefonais ir ragina būti dėmesingus (Stella veikiausiai sirgo depresija, tikriausiai būta ir kitų dvasios bėdų). Mes irgi galime prie to tik prisidėti – paprašyti būti atidžius sau ir tiems, kurie šalia. Ir apgailėti, kad pandemijos krečiamame pasaulyje liko mažiau grožio. > Pirmąjį ir paskutinį Stellos Tennant „Vogue“ viršelį kūrė garsusis fotografas Stevenas Meiselis

Praėjusių metų pabaiga nebuvo gera madai (o kam ji buvo gera?). Tačiau atsisveikinimas su modeliu STELLA TENNANT, praėjus vos penkioms dienoms po jos penkiasdešimtojo gimtadienio, itin sukrėtė.

Mados kritikai vadino Tennant universaliu modeliu, galinčiu įkūnyti bet kokį įvaizdį.

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

113

Laimė MUST HAVE

Laukiame pavasario! Trys ryškios ir madingos merginos dalijasi savo sezono favoritais.

AISTĖ SVARAUSKAITĖ @mondayjazz Tinklaraštininkė, skaitmeninio turinio kūrėja

K E R Z I N I A I B ATA I

STELLA MCCARTNEY batai

DIRBTINIO K A I L I O PA LTA S

STELLA MCCARTNEY paltas

120

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

„Dirbtinio kailio kailiniai dabar yra tokie neįtikėtinai minkšti ir švelnūs, kad suvilioja net pačias didžiausias jų kritikes“, – sako Aistė. Kadangi tokie kailiniai vizualiai užima daug vietos, prie jų dažniausiai renkasi siauras kelnes ir aulinukus – tada derinys neatrodo platus ir didelis. „Prie kailinių mėgstu dėvėti plačiakraštes skrybėles, įdomių formų rankines ar net masyvius kaklo papuošalus, kai juos parodyti leidžia oras.“

NUOTRAUKOS IŠ ASMENINIO ALBUMO IR IŠ GAMINTOJŲ ARCHYVŲ

Visai netikėtai įsigytus pirmuosius savo „Dr. Martens“ batus Aistė tiesiog įsimylėjo. „Kokybiški kerziniai batai yra ne tik patogūs, bet ir, kaip sportiniai bateliai, puikiai tinka prie pačios įvairiausios aprangos. Mėgstu juos avėti tiek su pūkinėmis striukėmis ar paltais šaltuoju sezonu, tiek su lengvomis suknelėmis ir šortais vasarą. Romantiškiems deriniams jie prideda pipiriukų, o kasdienius – pagyvina.“

P L AT Ū S Ž I E D A I

„Žiedai neabejotinai yra man labiausiai patinkantys aksesuarai. Reikalingi visada ir visur: nenusimaunu nei eidama miegoti, nei duše.“ Aistė ypač mėgsta masyvesnius, platesnius, originalaus dizaino žiedus, kurie suteikia išskirtinumo ir pabrėžia individualumą. Kadangi puošiasi kasdien, bižuteriją pakeitė sidabro ar baltojo aukso gaminiais – jie ilgaamžiškesni ir atrodo daug kokybiškiau.

SPINELLI KILCOLLIN žiedai

LOEWE švarkas

O D I N I S Š VA R K A S Savo spintoje mergina turi vieną odinę striukę ir jos visiškai pakanka. „Bet štai klasikinio švarko pakeitimas į odinį man labai patinka, – džiaugiasi. – Tai puikus variantas bet kokiu gyvenimo atveju: galima vilkėti prie puošnios suknelės, plačių kelnių, džinsų, dalykinio derinio ar net vasariškos aprangos.“

THE ROW rankinė

BEFORMĖS RANKINĖS Praėjusiais metais dauguma pradėjo vertinti mados patogumą ir praktiškumą. „Aš tikrai ne išimtis! Todėl gražiąsias rankines pakeitė nailoninės: viskas telpa, be to, atlaiko įvairiausias orų negandas.“

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

121

tėmis e v e r is k m o tri š a

Keptų pap rik ų

sri ub a

Laimė MAISTAS

PORCIJOS Gaminti 1 val.

Komforto

Fotografė ir stilistė

J U R G I TA VA S K E L

zona

Likti joje kol kas niekas netrukdo – pavasaris, kaip paprastai, ateiti neskuba, todėl įsipilkime dar vieną dubenėlį sriubos. Juk, anot rašytojos Isabel Allende, gera sriuba kūnui reiškia tiek pat, kiek taika – sielai. 126

20 2 1 KOVAS LA I M Ė

Ver šie no sk uk

ių u sri ba

u su k skusu 4–6

PORCIJOS Gaminti 40 min.

L A I MĖ 2 0 2 1 KOVAS

127