LAIMĖ Nr. 9 by Žurnalas LAIMĖ

Prenumeratoriams – nuo 2,90 Eur

2 0 2 0 R U G S Ė J I S 4,89 Eur

Natalija Janičkina Netekties skausmą

Pilateso treneris Deimantas Vaitkevičius:

gydo meilė ir Kipras

KODĖL VISADA ŠYPSOTIS NEBŪTINA

Eglė Gabrėnaitė:

„Komfortas – mūsų kūno priešas“

Vargas dėl grožio

Sakau sau: „Mažai norėjai!“

N U M E R I O TE M A

Austėja Jablonskytė, Kristina Kaikarienė, Robertas Kalinkinas, Darius Radzevičius

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

Laimė MUST HAVE

Rudens spintos naujokai Nors vasara dar nesibaigė, madingos merginos jau baigia formuoti rudens sezono garderobą.

KATRINA KNIZIKEVIČIŪTĖ

AKINIAI SU GRANDINĖLE

Tai ir stilingas, ir patogus (akiniai nesibraižo rankinėje) derinys, šiuo metu Katrinos mėgstamiausias. Keičiant grandinėlę, pasikeičia ir aprangos „nuotaika“. „Dabar mane labiausiai traukia storų rėmų ir „Matricos“ stiliaus akiniai.“

GUCCI akiniai su grandinėle

SKARELĖS

Katrina įsitikinusi, kad skarelės net paprasčiausią derinį gali paversti išskirtiniu. Todėl jos spintoje – solidi šių aksesuarų kolekcija. Skarelės ne kartą ją gelbėjo, kai einant iš namų atrodydavo, jog „kažko dar trūksta“. „Mažytes mėgstu naudoti kaip detales, pavyzdžiui, skautiškai pasirišti ant kaklo, ryšėti ant rankinės ar skrybėlės, o didesnėms leidžiu diktuoti derinio stilių – gražiai apsuku ant galvos arba suraizgau didelį kaspiną ant kaklo.“ BIMBA Y LOLA skarelė

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

NUOTRAUKOS IŠ ASMENINIO ALBUMO (FOTOGRAFĖ GABRIELĖ GUDKOVAITĖ) IR IŠ GAMINTOJŲ ARCHYVŲ

Mados dizainerė, „Bajoras Bespoke“ įkūrėja, modelis, stilistė

L E VA N D O S

„Levandų spalva, kaip ir pačios levandos, ramina, sulėtina ir įkvepia. Ir nors yra elegantiška ir grakšti, bet per daug „moteriškai neįpareigoja“ kaip kitos pastelinės spalvos.“ Katrinos spintoje šį sezoną – lengvas levandų spalvos oversized kostiumėlis ir ilga tvido suknelė.

ISABEL MARANT palaidinė

ANDAMANE švarkas

TRENINGAI

Šią madingą aprangą besisukanti mados pasaulyje mergina prisijaukino seniai, dar studijuodama universitete. „Kadangi patogumas tapo prioritetu, o noras atrodyti elegantiškai niekur nedingo, atsirado įdomiausių, netikėčiausių derinių.“ Savo spintoje Katrina turi gana daug skirtingų spalvų ir audinių treningų ir „kiekvienas yra labai mylimas ir gerbiamas“. >

S PA LV Ų K O N T R A S TA I

GUCCI treningai

Spalvos ir jų kontrastai – Katrinos aistra. „Be galo gera stebėti, kokias skanias ir kitoniškas kombinacijas ir nuotaiką įvairių spalvų deriniai sugeba sukurti. Tikiu, kad spalvos yra emocijų išraiška ir terapija.“ Šiuo metu mėgstamiausi skirtingi žalios atspalviai. Juos Katrina derina su rausva, žydra, citrinų, violetine ir žemės spalvomis. Arba viską kartu!

ELZINGA švarkas

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

Laimė SEZONAS COCCINELLE rankinė, 265 € ALAÏA akiniai, 350 €

LINDEX skarelė, 7,99 €

ZARA megztinis, 19,95 €

ALBERTA FERRETTI

BALENCIAGA diržas, 270 €

H&M sijonas, 59,99 € RESERVED basutės, 34,95 €

LANCÔME CILS BOOSTER blakstienų serumas, apie 49 €

Daiktai, kuriems sakome MARELLA kelnės, 229 €

BOTTEGA VENETA rankinė, 2200 € STELLA MCCARTNEY aulinukai, 595 €

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

BOTTEGA VENETA akiniai, 280 €

PENNYBLACK rankinė, 145 €

ZARA kepurė, 15,95 €

RED VALENTINO švarkas, 750 €

H&M lietpaltis, 39,99 €

GIVENCHY LE 9 DE GIVENCHY akių šešėlių paletė, 64,98 €

ZARA bateliai, 49,95 €

Ruduo – ne nuosprendis, o dar beveik vasara, kai traukia linksmi raštai ir spalvos. Mada šį sezoną mėgsta jų blokus; norinčioms ko nors margesnio siūlo smulkius langučius ir „šachmatus“.

GIVENCHY

STILISTĖ ALMINA VENCLOVAITĖ ©VIDA PRESS (2)

UTERQÜE auskarai, 49 €

MARELLA kelnės, 152 €

BALENCIAGA rankinė, 1550 €

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

Laimė VIRŠELIO VEIDAS

Netekties skausmą gydo

meilė ir Kipras Tekstas J Ū R A T Ė R A Ž K O V S K Y T Ė

„Pastaruosius dvidešimt metų aš kūriau nepažeidžiamo žmogaus įvaizdį. Demonstravau, kad man viskas gerai, kokia aš pozityvi ir laiminga. Taip, esu stipri ir laiminga. Bet kartu – tokia jautri ir pažeidžiama...“ – prisipažįsta aktorė NATALIJA JANIČKINA. Kipre didžiąją laiko dalį gyvenanti mergina į Lietuvą dabar sugrįžta tik vaidinti lietuviškame kine ir serialuose. Kipras ir ten rasta meilė pamažu gydo ir nuo vaikystės neužsiveriančią netekties žaizdą. Fotografai: N E R IJ US IR GIN TAR Ė Fotografų asistentas MATAS GIN E IK A Stilistė ŠARŪN Ė SK IR MAN TAIT Ė Vizažistė ir plaukų stilistė LAUR A K R E IVY T Ė Už erdvę dėkojame pasiplaukiojimai.lt

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

SANDRO kombinezonas MASSIMO DUTTI diržas

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

Laimė KALBA

Vargas dėl grožio FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“), VIZAŽISTĖ UGNĖ EŽERINSKAITĖ

Kalbino J U R G A Č E K A T A U S K A I T Ė

Pirmieji grožio chirurgijos pacientai buvo vyrai, XV–XVI a. Europoje meldę gydytojų atkurti sifilio deformuotas nosis. Pirmasis veido patempimo operacijos pacientas irgi buvo vyras. Praėjusiame amžiuje juos pasivijo ir pralenkė moterys, mėginančios rungtyniauti su gamta. O šiais lygių galimybių laikais gražūs nori būti visi. Kam žmonės ryžtasi dėl grožio? Atvirai pasikalbėti susėdo stilistė AUSTĖJA JABLONSKYTĖ, renginių organizatorė KRISTINA KAIKARIENĖ, dizaineris ROBERTAS KALINKINAS ir plastinės chirurgijos chirurgas DARIUS RADZEVIČIUS. Robertai, prieš kurį laiką nepabijojote viešai papasakoti apie jums atliktas plastines operacijas. Kiek jų iš viso turėjote? ROBERTAS: Niekada nebūčiau pagalvojęs, kad dėl to kada nors gulsiuosi ant operacinio stalo, – nusprendžiau visiškai spontaniškai. Man darytos trys operacijos, pirmiausia – ginekomastija, t. y. pašalintos pieno liaukos. Kreipiausi į plastinės chirurgijos chirurgą Vygintą Kaikarį manydamas, jog reikia iš krūtinės nusiurbti riebalus, nes kiek mėginau sportuoti ar mažiau valgyti, svoris mažėdavo, o krūtinė – ne. >

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

Laimė PASIRINKIMAS

BE PLANO! Atrodo, kad jis susikūrė mažytį savo rojų: mylima žmona, trys dukros, gyvenimas jaukiame kaime tarp gerų draugų, be skubos ir erzelio. Be abejo, dar ir profesija, verčianti nuolatos tobulėti. Tenoras EGIDIJUS BAVIKINAS nesusireikšmina – daug ką jo gyvenime lėmė ponas Atsitiktinumas, kuriam jis nesipriešino. Tekstas D O V I L Ė Š T U I K I E N Ė

sate retas egzempliorius – laimingas ir viskuo patenkintas. Turbūt viskas priklauso nuo požiūrio. Nesu labai reiklus gyvenimui. Didžiuojuosi, kad turiu tokią savybę: pakanka tiek, kiek turiu. Ar karjera klostosi gerai, ar prasčiau, ar gyvenu ten, ar kitur – nėra didelio skirtumo. Svarbu, su kuo gyveni ir kokie žmonės tave supa. O dėl to man sekasi – esu su tais, su kuriais ir noriu būti.

Atrodo, nesiblaškėte: dar stodamas studijuoti vargonininko specialybės sutikote būsimą žmoną Liną ir su ja ilgai ir laimingai gyvenate. Būtent tada, per stojamuosius egzaminus, ją ir pamačiau. Pagalvojau, kad norėčiau, jog ta mergina būtų mano žmona. Ir išsipildė. Viskas man nutinka kažkaip spontaniškai – neturėjau jokio įsivaizdavimo nei apie gyvenimą kaime, nei apie didelę šeimą. Turiu kolegą, kuris iš anksto paruošė kambarius berniukui ir mer-

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

gaitei, nes planas buvo toks: kas turi gimti pirmas, kas antras – beje, taip ir nutiko. O aš gyvenu be plano, man patinka improvizuoti – tada ir pajuntu, kaip norėčiau gyventi, kaip man būtų geriau. Žmona dirbo ir tebedirba Kazlų Rūdoje, Valdorfo darželyje-mokykloje, kartą ji parvežė vietinį laikraštį, pamatėme skelbimą apie Plutiškių kaime parduodamą namą. Tuo metu gyvenome Kaune, mažame kambarėlyje, vaikų dar neturėjome. Tose Plutiškėse niekad nebuvau buvęs, dar, pamenu, patraukdavau per dantį žmonos kurso draugę, gyvenančią Plutiškėse: kas čia per Plutiškės? Tas pavadinimas man buvo juokingas. Tąkart nuvažiavome, pamatėme paprastą kaimišką namelį netoli tvenkinio, šalia driekėsi sodas ir žydėjo pienės. Pamačiau tą geltoną pievą ir pasakiau: čia mes gyvensim! O žmona į tai: į kokį kaimą tu čia mane uždarysi?!! Bet paskui švelniai ją perkalbėjau... Atvažiavome čia, atsipalaidavome nuo miesto, pabiro dukros: vyriausiajai Monikai tuoj dvylika, vidurinėlei Emilijai ką tik suėjo dešimt, mažylei Marijai – penkeri. Visos jau paaugintos. >

FOTOGRAFAS GEDMANTAS KROPIS („ŽMONĖS FOTO“), STILISTĖ ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ, VIZAŽISTĖ RIMUTĖ VEČERAITĖ

Gyvenu

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

MIU MIU Anna Rosa Vitiello

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

©VIDA PRESS (23)

Linda Tol

MIU MIU

Pamirškime ekstrasensus. Esant reikalui, verčiau kreiptis į menininkus – jų nuojauta geresnė. Gal dėl to ir rudens bei žiemos kolekcijos dvelkė apokaliptinėmis nuotaikomis, nors dar niekas nenešiojo kaukių. Mados arenoje dominuoja juoda spalva. Joje galima įžvelgti visko: sąsajų su sutanomis, karinėmis uniformomis, duoklę baikeriams ir rokeriams, Viktorijos epochos ir disko stiliaus nostalgiją. Laimei, juoduma labiau fatališka nei dramatiška.

SAINT LAURENT

Ne pabaiga

LANVIN

BOTTEGA VENETA

FENDI

STELLA MCCARTNEY

BALENCIAGA

VERSACE

Laimė TENDENCIJOS

KENZO

Ligi šiol stilingos mergaitės vandens butelius nešiodavo rankinėse; dabar pačios rankinės tapo kaip gertuvių dėklai.

MARINE

LOUIS VUITTON Ashley Roberts

STELLA MCCARTNEY

ULLA JOHNSON

ZIMMERMANN

Gatvės mada

GERTUVĖS

Ashley Roberts

Sophia Roe

SO L IDARU

Kombinezonų metas: jų – begalė. O populiariausi tie, kurie panašūs į apsauginius drabužius; matyt, taip išreiškiama pagarba su epidemija kovojantiems medikams

BO L E RO Įspūdingiausią šou surengė „Gucci“. Publika vienu metu stebėjo ir paradinį reginį, ir jo užkulisius (modelių paruošimą, aptarnaujantį personalą): ant sukamojo rato, skambant „Bolero“ muzikai.

CHLOÉ

Emili Sindlev

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

Smulkūs langeliai CELINE švarkas, 2100 €, šortai, 890 €, auskarai, 350 € BOTTEGA VENETA batai, 920 €, akiniai, 360 €

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

Laimė MADA

Kuklus buržuazijos ŽAVESYS Mados nuotaikos tapačios pasaulio nuotaikoms. Esant reikalui, ji moka susikaupti. Ir dabar kaip tik toks metas, kai žaidimai gali palaukti. Juolab siūloma alternatyva nėra nei liūdna, nei bloga. Minimalizmas gali būti labai stilingas, o santūri prabanga visada buvo vertinama kaip aukščiausias mados hierarchijos laiptas. Fotografė VIKA PAŠ KELYTĖ Stilistė EG L Ė BAB UN AŠVIL I Vizažistė VIKA M IN CĖ Modelis JUS TIN A Z ADŽ IAUSKAITĖ Drabužiai ir aksesuarai iš parduotuvių tinklo „Mados linija“

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

Laimė MANO ERDVĖ

Nustebinsiu, o gal tik dar kartą patvirtinsiu, kad frazę „Neturiu kuo apsirengti!“ kartoja visos moterys. Net ir tos, kurių ryškiai apšviestoje drabužinėje aukštakulniai preciziškai sudėlioti pagal spalvas, o kiekviena rankinė kruopščiai pritaikoma prie tos dienos garderobo. Tiesa, „Sandra Šernė Studio“ dizainerės SANDROS ŠERNĖS drabužių kampelis keri ne tik tuo. 62

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

Nemažai Sandros proginių apdarų yra sukurti pačios. Geltonas kelnių ir švarko derinys šį sezoną – vienas mėgstamiausių

FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“)

Mėgstu puoštis kasdien

Rudeniui – pasiruošusi: klasikinis mados namų „Burberry“ lietpaltis ir guminiai batai, ikoniška „Gucci“ kuprinė ir lietuvių kūrėjų skrybėlė

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

Laimė GROŽIS

Restartas

ODAI

Jei vasarą padauginote saulės ir ne visuomet skyrėte pakankamai dėmesio veido odai, atėjęs ruduo visas „nuodėmes“ iškels į paviršių.

Kokie pagrindiniai odos priežiūros vasarą ir rudenį skirtumai? Jei trumpai – vasarą saugome odą nuo saulės ir išsausėjimo, o šaltuoju metų laiku intensyviai kovojame su netobulumais. Visų tipų odai reikia drėgmės, todėl drėkinamasis kremas su hialurono rūgštimi, ceramidais, skvalenu – būtinas. Vasarą galite rinktis lengves-

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

nės, gelinės tekstūros priemonę, ypač jei oda yra mišri arba riebi. Venkite priemonių su mineraliniu aliejumi, nes jis turi savybę kimšti poras. Atkreipkite dėmesį, kremas drėkinamasis ar maitinamasis. Tai skirtingai veikiančios priemonės: maitinamąjį kremą naudokite, kai oras atšąla – rudenį ir žiemą. Tačiau jei didžiąją dalį dienos praleidžiate patalpoje, nepersistenkite tepdami maitinamuosius kremus: riebi ir mišri oda tokiu atveju gali kimštis. Ruduo taip pat geriausias laikas pigmentinėms dėmėms šalinti, veidui valyti (tiek rūgštiniam, tiek mechaniniam valymui), kitoms dermatologinėms procedūroms.

Ar pastebite, kad šiandien odos priežiūros priemonių populiarumą lemia ne tik sezonai, bet ir tam tikros tendencijos? Štai hialurono rūgštis pastaraisiais metais buvo vienas dažniausiai minimų ingredientų; galbūt paminėtumėte ir kitų „madingų“ aktyviųjų komponentų? Hialuronas – sena gera klasika, be jo tikrai neišsiverstume. Dar vienas „madingas“ ingredientas – gintaro rūgštis. Ji kovoja su odos jautrumu, bėrimais, mažina pigmentaciją. Taip pat populiarus retinolis, tačiau noriu įspėti, kad tai toli gražu ne visiems tinkantis „stebukladarys“. Apskritai rūgštinės priemonės yra labai populiarios dėl gan greitai pastebimo teigiamo jų poveikio. Vienos populiariausių rūgščių – pieno, azelaino, migdolų, obuolių, vynuogių, salicilo. Tik nepatariu eksperimentuoti nepasitarus su odos priežiūros specialistu: jis nustatys, kokia priemonė efektyviausia būtent jums. Bene saugiausia rūgštis – gliukonolaktonas. Jos molekulės gan didelės, todėl nesiskverbia į gilesnius >

MONIKOS PENKUTĖS NUOTRAUKA

Išsausėjimai, pigmentinės dėmės, šiurkštesnė oda – nerūpestingos vasaros ženklai. Tačiau odos sveikatą galima atkurti: ruduo – pats puikiausias metas intensyviau veikiančioms priemonėms, procedūroms ir atnaujintai veido priežiūros rutinai. Kaip paruošti odą vėsiam sezonui ir kaip patobulinti veido priežiūros rutiną, pasakoja kosmetologė RITA BALČIŪNIENĖ.

Viena dažniausiai minimų odos priežiūros taisyklių – saugotis saulės spindulių, tačiau toli gražu ne visi šios taisyklės laikėsi vasarą. Kaip atgaivinti saulės nuvargintą odą? Lietuviai tikrai dažnai neįvertina saulės galios ir poveikio. Piktnaudžiaudami saule galime nudegti odą, taip pat ardomi joje esantys kolagenas ir elastinas, gali atsirasti pigmentinių dėmių, o kur dar tikimybė susirgti onkologinėmis odos ligomis. Tačiau jei jau padauginote saulės vonių, svarbiausia – odą nuraminti, drėkinti ir regeneruoti. Nudegę vėsinkite vandeniu, taip pat visada padeda priemonės su vitaminu E, hialurono rūgštimi, deksapantenoliu – viskas, kas ramina ir drėkina. Dažna rekomendacija – naudoti produktų su alavijais, tačiau turite būti tikri, kad nesate šiam augalui alergiški, kitaip tik dar labiau sudirginsite odą. Odą nuraminti padeda ir specialios procedūros. Mano atradimas ir tobula procedūra vasarą – „Fillmed Cryoled“. Jos metu oda šalčiu prisotinama serumų kokteilio, kuris odą drėkina, atgaivina, padeda atkurti drėgmės pusiausvyrą. Sulaukus rudens ir susilpnėjus saulės intensyvumui, galima rinktis itin teigiamai odą veikiančias rūgštines procedūras. Jos nepakeičiamos norint sulyginti odos atspalvį, tekstūrą, panaikinti per vasarą patirtą saulės spindulių žalą.

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

Laimė VEIDO DIENORAŠTIS

Sakau sau: „Mažai norėjai!“ Kažkada vieną ryškiausių Lietuvos aktorių EGLĘ GABRĖNAITĘ vadino mergaite išsigandusiomis karpio akimis. „Nekenčiau laukti, keliauti, dirbti kolektyve, – prisipažįsta ji. – Bet visa tai turėjau daug metų. O dabar kažkoks pasitenkinimas gyvenimu, ramybė atsirado... Kada, jei ne dabar, pradėti gyventi asmeninį gyvenimą, kurio iš esmės nebuvo? Pats laikas!“ Fotografė VA I VA A BRO M A I T YT Ė („Mandala“ fotografijos ir dizaino studija) Vizažistė ir plaukų stilistė VA I DA V E N C KUT Ė (grožio ir estetikos namai „WonderTime“)

NELAIKIAU SAVĘS GRAŽIA „Kai šiandien kas nors ką nors pasako apie mano grožį, prisimenu nuostabaus žmogaus, genialaus aktoriaus Henriko Kurausko reakciją, kurios liudininkė buvau. Su juo vaidinome spektaklyje „Antigonė“: jis – karalių, aš – Antigonę. Per gastroles Kaune išėjome drauge pavalgyti. Staiga girdžiu: „Henrikai, Henrikai!“ Atsisukusi matau iš paskos bėgančią pagyvenusią moterį. Bet Henrikas eina toliau ir tik mano prašomas pagaliau sustoja. Mus prisivijusi moteris išpyškina: „Dieve, kokia aš laiminga, kad pamačiau jus! Kaip jūs vaidinote Hamletą! Aš taip jus mylėjau!“ O Henrikas jai: „Tada reikėjo sakyti.“ Aš niekada nemokėjau priimti komplimentų. Net pykdavau dėl jų, nes man atrodė, kad žmonės į akis meluoja. Nelaikiau savęs gražia... O gal mane labai stipriai veikė tėvų auklėjimas – „Būk kukli!“? Vis dėlto, kai buvau jauna, širdies gilumoje norėjosi dažniau girdėti, jog esu ne tik gabi. Reikėjo tokio

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

palaikymo. Bet girdėjau tai ne tada – girdžiu dabar: „Kokia jūs buvote graži jaunystėje!“ Turbūt taip yra visiems, o ypač aktoriams.“

TOKS KOMPLIMENTAS AKTOREI – PATS VERTINGIAUSIAS Lenkijoje vaidinome „Vyšnių sodą“. Mane pasigavo garsus lenkų teatro kritikas ir sako: „Kai jūs įėjote į sceną, aš amo netekau, nors dar nė žodžio nepasakėte. Pagalvojau: „Ką ji toliau darys? Juk jau viską pasakė tuo, kaip įėjo.“ Šitas komplimentas man įstrigo visam gyvenimui. Aktorei būtent toks komplimentas – pats vertingiausias. O kad graži... Kažkaip žmonės, man atrodo, manęs bijodavo. Gal ir todėl komplimentai apie išvaizdą buvo reti.“

NET AŠAROS IŠ NUOSKAUDOS PABIRO „Dabar aš puikiai suprantu, kodėl tėtis taip keistai reagavo į man skirtus

Juozo Baltušio žodžius. Buvau kokių dvylikos, kažkur ėjau su tėčiu. „Kokią gražią dukrą turi“, – pagyrė mane tada sutiktas rašytojas, o tėtis atšovė: „Na, taip – kaip karvė.“ Manau, jis tiesiog labai bijojo, kad neišaugčiau tuščia ir įsivaizdinanti. Mano tėvai visai kitaip nei dabartiniai suvokė, kaip reikia auginti ir auklėti vaikus. Tėtis rengdavo poezijos šventes Kaune, į jas suvažiuodavo žymiausi Lietuvos eilių kūrėjai. Man, pirmo kurso studentei, jis patikėjo pranešėjos vaidmenį. Aš ta proga truputėlį pasigražinau – pasisukau plaukelius, pasidažiau blakstienas, gal ir lūpas... Poetams girdint tėtis rėžė: „Tu ką, išprotėjai? Kaip čia išsimaliavojai?! Nusivalyk kuo greičiau!“ Man net ašaros iš nuoskaudos pabiro... Bet suprantu, kad ne iš piktumo jis taip su manimi, – iš meilės. Tokie laikai buvo, toks supratimas, kaip merginai dera elgtis ir atrodyti. Šiandien sunku patikėti ir mano tėvų, profesionalių aktorių, reakcija į erotišką filmo „Kelionė į rojų“ sceną, >

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

Laimė WELLNESS

Kai mūsų priešas 88

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

Dvi valandos per parą sporto klube ar aikštelėje – visiškas niekis, palyginti su „nematomu“ dienos judėjimu. Bėgdami nuo buitinių darbų, vengdami valyti langus, šluostyti grindis, ką nors pakelti, nunešti, prikalti, darbuotis daržuose ir soduose, o baisiausia – neišlipdami iš automobilio, nustoję daug vaikščioti, susikūrėme tokį komfortą, kuris tapo didžiausiu mūsų kūno priešu, tikina pilateso mokytojas DEIMANTAS VAITKEVIČIUS.

Tekstas V A L D A S P U T E I K I S

one kasdien vedate po šešias ar aštuonias treniruotes, tad, būdamas keturiasdešimties, turite beveik tobulą kūną. Bet išeinate į gatvę ir matote... Tikrai neskenuoju kiekvieno praeivio raumens ar laikysenos (nors profesinis interesas visada priverčia žvilgterti, kaip aplinkui esantys eina, sėdi, stovi, kalba), tačiau matau skubantį lekiantį, devynis darbus dirbantį ir nebemokantį atsipalaiduoti, iš kasdienybės rutinos ištrūkti žmogų. Baisiausia, kad sukaustytuose veiduose įrašytas didelis nerimas ir nepakeliami rūpesčiai. Skubantis ir patiriantis nuolatinę įtampą mano klientas yra sutrikdęs net kvėpavimą – taip taip, daugelis žmonių, vaizdžiai tariant, nebemoka kvėpuoti ir taisyklingai judėti. Viso mūsų gyvenimo pamatas – kvėpavimas, jei šis sutrikęs, padažnėjęs ir paviršinis, tada byra visas organizmas. Deguonies kiekis kraujyje lemia ir fizinę, ir psichinę sveikatą. Skubėdamas ir stresuodamas žmogus negali giliai įkvėpti ir iškvėpti, todėl silpsta diafragma ir tarpšonkauliniai raumenys. Užuot slinkęs gilyn, į pilvo sritį, į plaučių apačią, kur didžiausia alveolių koncentracija, mūsų kvėpavimas stringa jau sprando srityje. Veikiamo streso ar supykusio ant kažko ir dėl to neritmingai kvėpuojančio žmogaus nevalingai kilnojasi pečiai, pasikeitusi veido spalva, o sprandas įsitempęs. Dėl to atsiranda kūno disbalansas, pradeda kamuoti nugaros, pečių, kaklo srities skausmai ir ima keistis laikysena – žmogus sukumpsta, persikreipia. Pėdos, mūsų kūno pamatas, išduoda viską apie gyvenimo būdą ir mums stovint ima kristi į vidinę pusę. O dėl šios priežasties krypsta ir visi sąnariai – kažkas panašaus į griūvantį namą. Kad ir kaip paradoksaliai skambėtų, visų mano treniruočių tikslas – išmokyti klientą taisyklingai kvėpuoti, stovėti, sėdėti, gulėti ir vaikščioti. Turime „Tesla“, užkariaujame Marsą, o kvėpuoti nebemokame.

Vadinasi, susikūrėme tokius spąstus, įkalinome kūną ir protą tarp kompiuterio ir automobilio ir pamiršome biologinius evoliucijos dėsnius? Anksčiau bene savaitę ramiai laukdavome laiško paštu, dabar ir valandos nebeištveriame, nervinamės, panikuojame, jei respondentas neparašo mesendžerio žinutės ar elektroninio laiško. Taigi mano projektas „Lėtasis laikas“ orientuojamas į tuos, kuriems būtina nors valandą per parą sustoti, ramiai pasimankštinti, įsiklausyti į aplinką ir save. Jei prie pietų stalo ar kino teatre žiūrėdami filmą sėdime taip, tarsi dirbtume kompiuteriu ar naršytume po socialinius tinklus mobiliajame telefone, kai sukyla pečiai, svyra galva (nelengva kūno dalis, todėl ją taisyklingai laikyti itin svarbu!) ir sukrinta krūtinė, vadinasi, pasiekėme ribą, kai reikia iš naujo mokytis sėdėti. Mūsų protas pavertė mus fizinio darbo tinginiais (tingėti ir sunkiai prisiversti ką nors fiziškai daryti – normali Homo sapiens būsena), todėl kelias į robotizaciją daro didelę meškos paslaugą mūsų kūnui, kuriam reikia fizinių kasdienio gyvenimo veiksmų: eiti, lipti, šluoti, plauti, nešti, kelti... Dėl to nusilpo ne tik mūsų raumenys, bet ir raiščiai, sąnariai. Parketu, asfaltu ar plytelėmis nuklota lygia danga patogiais batais – vienoks ėjimas, o kalvotais miško takeliais, žvyrkeliu, kur esama nelygaus reljefo, – jau visai kitas ėjimas ir visai kitoks kojų treniravimas. Negana to, kažkada ilgi pasivaikščiojimai (iki 20 tūkstančių žingsnių) buvo kasdienybė, deja, šiandien vidutiniškai įveikiame vos 5 tūkstančius žingsnelių. Išlipę iš automobilio ir atėję į sporto salę ar pasiryžę nubėgti bent 10 kilometrų, rizikuojame patirti begalę traumų. Žodžiu, kasdienės buitinės fizinės „nematomos“ veiklos neatstos joks sporto klubas. Tikėtina, kad, netaisyklingai judėdami kasdieniame gyvenime, mes ir sportuosime netaisyklingai, jei atliekamų pratimų ir judesių neprižiūrės ir nekoreguos profesionalus treneris. Fizinį aktyvumą didinkime įvairia kasdiene veikla: ilgais pasivaikščiojimais, iškylomis dviračiu, žaidimais kamuoliu su vaikais, badmintonu – viskuo, kas priverstų įvairiapusiškai judėti. >

FOTOGRAFAS VALDAS AGLINSKAS

Daugelis žmonių, vaizdžiai tariant, nebemoka kvėpuoti ir taisyklingai judėti. Turime „Tesla“, užkariaujame Marsą, o kvėpuoti nebemokame.

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

Laimė KARJERA

Rugsėjo efektas Oranžinė yra naujoji juoda, minimalizmas – naujoji elegancija, ketvirtadienis – mažasis penktadienis, o rugsėjis vis dažniau laikomas naujuoju sausiu. Jei nespėjote pradėti pildyti pažadų sau sąrašo po Naujųjų, dabar pats metas imti švarų popieriaus lapą, pasidrožti pieštukus ir pabandyti iš naujo.

T I K S L A I L E N G V I AU PA S I E K I A M I Psichologai ne veltui mini „rugsėjo efektą“. Tai nuostabus mėnuo: oda švyti vasaros įdegiu, vis dar šilta, o ore tvyro naujų galimybių nuojauta. Vasaros pabaiga ir mokslo metų pradžia (net jei į mokyklą kojos nekėlėte daugybę metų) kupinos pažadų. Nors tradiciškai būtent sausis laikomas tikslų išsikėlimo, sprendimų priėmimo ir restarto laiku, jaudinantis rugsėjo „grįžimo į mokyklą“ jausmas gali sukelti stipresnį norą imti keisti gyvenimą, kartu – ir didesnį produktyvumą. Anot psichologės

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

Victorios Plant, turėtume pasinaudoti šia teigiama rudens pradžios nuotaika. „Istoriškai ruduo buvo sunkių darbų ir pasiruošimo ilgiems žiemos mėnesiams laikas, todėl psichologiškai galime būti išlaikę šį ryšį ir gebėjimą susitelkti, imtis naujų iššūkių.“ Daugelis mūsų rugsėjį jaučiamės laimingesni. Saulėtos, dar šiltos dienos ir neišsivadėję atostogų potyriai smegenyse pagamina daugiau serotonino, laimės hormono. „Kliniškai įrodyta, kad pozityviai nusiteikę žmonės greičiau sutelkia dėmesį ir geba mesti iššūkį neigiamoms mintims, todėl, tikėtina, gali

sparčiau pasiekti savo tikslus būtent šiuo metų laiku“, – sako Plant. Be to, trumpalaikius tikslus pasiekti lengviau nei ilgalaikius, todėl nusistatyti trijų ar keturių mėnesių laikotarpį iki metų galo paprasčiau, nei atskaitos tašku imti sausį ir už jo einančius dvylika mėnesių.

„ P R A D I N U KO P R O TA S “ Antrą progą gauti smagu (paklauskime savęs, kiek išsikeltų tikslų išpildėme nuo sausio iki rugsėjo?), tik kaip žinoti, kad šį kartą tikrai imsimės ilgai trokštamų pokyčių, užuot švaistę laiką? Mano bėda, kad dažniausiai turiu nekukliai

gausų „šiemet būtinai privalau padaryti“ sąrašą: namų remontas, kurio pabaigos vis dar nematyti, fotografijos projektai ir naujas mitybos režimas – tai tik trys jo punktai. Ir jei visa tai papildyčiau per kraštus besiveržiančiu perfekcionizmu, turėčiau puikų chaoso receptą. Nors jau buvau berašanti, kad turiu visiems gyvenimo atvejams tinkamą pasiteisinimą – nėra laiko, tai būtų melas. Iš tiesų jo pririnkčiau nemenką saują – man, kaip ir daugeliui mūsų, tiesiog trūksta disciplinos. Darbas iš namų suteikia galimybę būti pačiai sau viršininke. Keltis anksti? Galima, bet nebūtina, todėl dažniausiai nė nepastebiu, kur išgaruoja kelios brangios ryto valandos. Ėmusi panikuoti, puolu prie kompiuterio ir pietų metui atėjus nutariu, kad neturiu jiems laiko, nes man reikia atsigriebti, ir... lieku alkana, o ne itin produktyvi diena nusitęsia iki vėlyvo vakaro. Budizmo filosofijoje esama idėjos, vadinamos „pradinuko protu“. Ji leidžia mokytis kiekvieną gyvenimo akimirką suvokti kaip naujos pradžios galimybę. Budistai mano, kad kiekviena kelionė yra išbandymas, kupinas nedrąsių žingsnių ir galimybių nuklysti. Klysti žmogiška – svarbu sukaupti jėgas ir grįžti į kelią. Kitaip tariant, kaskart, praleidę treniruotę ar ryte ir vėl sau leidę ilgiau pamiegoti, neturėtume savęs kaltinti. Verčiau pripažinti, kad šįkart suklydome, ir kitą dieną pasistengti labiau.

A KC E N T U O T I T I K S L Ą , NE PROBLEMĄ Žinoma, visada turėdami progą pasitaisyti, galime užstrigti ant sofos, užuot gaudę vėją jachtoje prie Italijos krantų. Vis dėlto, remdamiesi minėtais budistais, šiek tiek atsipūskime: taip greičiausiai nenutiks. Žmogui lemta priimti tai, kas vyksta, susitaikyti ir judėti pirmyn. Trypčiojame vietoje neretai dėl žemiškų dalykų: nepasitikėjimo savimi, nerimo, kad liksime nesuprasti, galiausiai – nuvilsime patys save. Kita vertus, anot psichologų, baimė gali būti ir akstinas veikti. Kaip ir daugelį laisvai samdomų kūrybininkų, mane motyvuoja baimė ir adrenalinas: baimė nesusitvarkyti su nustatytais terminais, nerimas, kad su-

mažėjęs atlyginimas vers pasispausti ar atsisakyti patogaus gyvenimo garantijų. Mus į priekį varo baimė, o jai sumažėjus išgaruoja ir motyvacija. Padėti sau galime tik akcentuodami tikslą, o ne problemą. Kitaip tariant, užuot sau sakę: „Turiu kuo greičiau mesti šį bjaurų darbą.“, galvokime: „Ketinu dirbti kūrybinį darbą toje šaunioje kompanijoje. Ir dirbsiu!“

T R O Š K I M Ų K N YG A Gyvenimo būdo guru mano, kad verta susikurti troškimų knygą (virtualią ar popierinę), kurioje kaupsime svajonių gyvenimo iškarpas. Tam, kad tikslai virstų galimybėmis, patartina neužmigti ant laurų. Apsiriboti vien paveikslėliais pavojinga – rizika nepajudėti iš status quo pernelyg didelė, o laikui bėgant galime imti galvoti, kad vieną dieną vis tiek pasiseks net ir neįdėjus

Psichologai ne veltui mini „rugsėjo efektą“. Tai nuostabus mėnuo: oda švyti vasaros įdegiu, vis dar šilta, o ore tvyro naujų galimybių nuojauta. papildomų pastangų. Vizualizacijos esmė – ne vien įsivaizduoti finišo tiesiąją ir už jos laukiantį svajonių gyvenimą, o imtis veiksmų, reikalingų gyvenimui pakeisti. Žinoma, vizualizuoti svarbu – viena mano draugė iš pradžių sukūrė savo knygos viršelį ir tik vėliau sėdo jos rašyti. Ne mažiau svarbu mintyse planuoti, kaip užtikrintai sieksime užsibrėžto tikslo (norime parašyti knygą? Įsivaizduokime, kaip kasdien parašome bent po tūkstantį žodžių). Atėjus laikui imtis konkrečių veiksmų, tai padaryti bus gerokai lengviau – juk tai jau darėme savo mintyse.

Svarbiausia pamoka – susitaikyti. Ėmęsi bet kokios naujos užduoties, virstame galvas pametusiais optimistais. O susidūrę su netikėta kliūtimi imame save kaltinti ir laikyti niekam tikusiais, netalentingais žmonėmis, virš kurių nenustoja kauptis lietaus debesys. Leisti sau klysti – vienas brandaus žmogaus bruožų. Susitaikę su savo netobulumu tampame produktyvesni ir laimingesni. Susitaikymas – lyg raumuo, kurį treniruojame pamažu. Su kuo daugiau sunkumų susiduriame, tuo labiau jais mėgaujamės ir gebame sklandžiau keliauti per gyvenimą.

TRYS ŽINGSNIAI Į NAUJĄ PRADŽIĄ

Pradėkite. Vizualizuokite, svarstykite, susidėliokite strategiją. Nenorėkite visko čia ir dabar – tai viena iš priežasčių, kodėl planai sugriūva. Ir nemanykite, kad jums vis tiek nepasiseks, – kaimyno žolė gal ir atrodo žalesnė, bet tik kol neperlipi per tvorą.

Būkite realistai. Sudarykite sąrašą tikslų, kuriuos norėtumėte pasiekti iki metų galo, ir pagalvokite, ką galėtumėte padaryti kasdien ar kiekvieną savaitę, kad judėtumėte finišo link. Būkite realistai – pradėkite nuo svarbiausių arba tų, kuriuos iš tiesų, jūsų manymu, galite įveikti.

Neskubėkite. Nutarę keistis (ir keisti), tai turite daryti bent tris keturias savaites – tradiciškai laikoma, kad įprotis susiformuoja vidutiniškai per 21 dieną. Iš pradžių gali būti sunku. Jei jaučiate kylančią vidinio protesto bangą, mėgaukitės! Tai ženklas, kad iš tiesų keičiatės.

J U R G I TA VA S K E L

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

Laimė SVEIKATA

Mankštiname Kodėl žmonių gebėjimas prisiminti faktus, skaičius, kitos kalbos žodžius, praeities įvykius taip skiriasi? Jei bėgantis laikas silpnina atmintį, kaip šį procesą pristabdyti? Ir kodėl atminčiai, kaip ir kūno raumenims, reikalinga mankšta?

KO D Ė L S K I RT I N G A I ĮSIMENAME Galbūt turite labai gerą atmintį ir lengvai atgaminate net ir tuos įvykius, vaizdus, kurie susiję su jūsų ankstyva vaikyste. O galbūt priklausote žmonėms, kurių atmintis – tarsi užrakintas stalčius: aišku, kad jis pilnas, bet kur raktas – nežinia. Tai, ką ir kaip prisimename, gali priklausyti nuo:

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

l įgimto dėmesingumo ir pastabumo: daug aplink vykstančių dalykų ir jų detalių atminty neišlieka, jei esame linkę susitelkti į vidinius išgyvenimus ir mažai kreipiame dėmesio į išorę; l emocijų, kurias išgyvenome įvykio metu: tikėtina, kad stiprios – ypač ne-

pasiekusios smegenis po įvykio: prisiminimai gali kisti dėl gyvenimo poveikio; l reikšmės, kurią suteikėme tam, kas įvyko ar ką sužinojome; l įvykio ar naujų žinių atpasakojimo, kartojimo dažnio; l srities, su kuria susijusi nauja

gatyvios – emocijos padaro gilesnį rėžį

informacija, įprastumo: fizikui įsiminti

atmintyje;

formulę lengviau nei poetui;

l mūsų vaizduotės ir informacijos,

l miego kokybės: smegenims reikia

V E R TA Ž I N O T I

laiko įsisavinti tai, kas jas pasiekė, kad vėliau galėtų faktus, pokalbius atgaminti. (Šia taisykle labai naudinga vadovautis ruošiantis egzaminams.) Mokslininkai skiria epizodinę atmintį, kuri saugo nesusistemintus asmeninius išgyvenimus, patirtį, ir semantinę, saugančią bendro pobūdžio informaciją: užsienio kalbos žodžius, istorines žinias, prasminius ryšius tarp sąvokų ir pan.

A R B A N AU D O J U , ARBA PRARANDU

Kada reikėtų susirūpinti Jei dažniau pamirštate, kur padėjote raktus, jei jaučiate, kad pasidarė sunkiau susikoncentruoti į užduotis nei tada, kai turėjote mažiau metų, Harvardo medicinos mokyklos vedlys padės atsakyti sau į klausimą: „Ar turėčiau nuogąstauti dėl vykstančių pokyčių?“

GREIČIAUSIAI NORMALUS SENĖJIMAS

VERTĖTŲ PASIKALBĖTI SU ŠEIMOS GYDYTOJU

Kartais kalbėdama ne iš karto prisimenate žodį, kurį norite pasakyti.

Vartojate žodžius klaidingai, tarkim, vietoj „stalas“ pasakote „viryklė“.

Ilgėliau užtrunkate atlikdama darbines užduotis, bet susitvarkote su jomis.

Jaučiate, kad sunku susidoroti su užduotimis. Kyla keblumų, kai jas privalu atlikti pagal instrukcijas, žingsnis po žingsnio.

Negalite rasti automobilio rakto.

Neprisimenate, kaip vairuoti automobilį.

Kai kalbatės triukšmingoje aplinkoje, turite labiau susitelkti į pokalbį.

Jei aplinka triukšminga ar yra kitokių trukdžių, jums nepavyksta sekti pokalbio.

Greičiau susierzinate, sunkiau tvardotės ginčo su partneriu metu.

Dažnai šaukiate ant partnerio. Dažnai tai darote ir be priežasties.

Retkarčiais kažkur nukišate buto raktus.

Atrodo, kad nuolat nerandate raktų ir kitų smulkių buities atributų. Būna, kad pagaliau randate juos keistose vietose, pavyzdžiui, šaldytuve.

Venkite rutinos. Kai nuolat darome tą patį, daug kas vyksta automatiškai ir smegenys nebeturi iššūkių. Ilgai būdamos pasyvios, jos linkusios atrofuotis. Peržvelkite savo įpročius ir pamėginkite kai ką daryti kitaip: iš darbo važiuokite namo kitu maršrutu, pradėkite valyti dantis kaire ranka, jei esate dešiniarankiai, ir t. t.

Galite pamiršti, ką vakar valgėte vakarienės metu, bet gavusi užuominą prisimenate.

Pamirštate, ką vakar valgėte vakarienės metu, ir negalite prisiminti net tada, kai jums pasufleruojama.

Šiek tiek užtrunka, kol apsisprendžiate, ką ir kaip daryti buityje.

Jums labai sunku, beveik neįmanoma nuspręsti, ką valgyti, kuo rengtis ir t. t.

Įgykite naujų žinių. Labai svarbu nuolat parūpinti smegenims naujų užduočių. O kuo daugiau jutimų naudosite mokydamiesi ko nors visiškai nepažįstama, tuo geriau lavinsite smegenis, nes aktyvinsite skirtingas jų dalis. Mokykitės naujos kalbos, groti muzikos instrumentu, gaminti japonų virtuvės patiekalus... >

Pastebite, kad automobiliu pradėjote važinėti šiek tiek lėčiau ir jūsų reakcijos tapo lėtesnės.

Būdama prie vairo reaguojate labai lėtai, netgi pražiūrite STOP ženklą ar raudoną šviesoforo signalą.

Lėčiau atsiliepiate, kai suskamba telefonas.

Telefonas skamba, o jūs neatsiliepiate, nes nesusiejate skambučio ir veiksmo, kurį reikėtų atlikti.

Kodėl vidutinio žmogaus gebėjimas įsisavinti, išsaugoti, atgaminti ir panaudoti informaciją metams bėgant prastėja? Natūralus organizmo senėjimas neaplenkia ir smegenų. Bet naujausi tyrimai rodo, kad neurogenezė, arba naujų nervinių ląstelių atsiradimas, smegenyse vyksta ir vyresniame amžiuje. Nustatyta, kad tos ląstelės formuojasi hipokampe ir dryžuotajame kūne – su atmintimi siejamose smegenų struktūros dalyse. Smegenis ir atmintį, sako ekspertai, įmanoma treniruoti it raumenis, kurie, kaip žinia, mankštinami keičiasi. Amžius tam – ne kliūtis. Neuromokslo atstovai pataria kiekvienam įsidėmėti taisyklę: „Arba naudoju atmintį, arba ją prarandu.“

K A I P T R E N I R U O T I AT M I N T Į ? Kokybiškas miegas, judėjimas, tinkama mityba itin svarbūs smegenims ir atminčiai. O prie šių trijų banginių vertėtų pridėti dar kai ką.

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

Prancūzams vertybė – meilė, lietuviams – darbas ir žemė. Ir viskas tuo pasakyta. 102

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

FOTOGRAFĖ GRETA SKARAITIENĖ („ŽMONĖS FOTO“), STILISTĖ ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ, VIZAŽISTĖ RIMUTĖ VEČERAITĖ

Laimė IŠARČIAU

Esu

kaunietė – ir kūnu, ir siela Teatrologė INA PUKELYTĖ pirmąją grožinę knygą „Prancūziškas romanas“ parašė prieš dvidešimt metų. Dabartinis jos romanas „Panelės iš Laisvės alėjos“ pasirodė bemaž prieš tris mėnesius ir iki šiol nedingsta iš skaitomiausių knygų dešimtuko. Kauniečiai nuo seno savo miestą mėgsta lyginti su Paryžiumi – Ina šią paralelę savyje nešiojasi daugiau nei ketvirtį amžiaus. Tekstas V A L D A S P U T E I K I S

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

103

Laimė DAILĖS GALERIJA

STEBUKLINGA MERGAITĖ Senatvėje ji parašė memuarus. Ir apibendrino savo patirtį: „Viskas, ką išgyvenau, įtikina mane, kad vienintelė mano laimė buvo tapyba.“ Galimas daiktas, kad menininkė nemelavo. Arba – nemokėjo būti laiminga.

AUTOPORTRETAS. 1790. Uficių galerija, Florencija

108

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

ūkime objektyvūs: paryžietę Élisabeth Louise Vigée Le Brun (1755–1842), siejamą su rokoko ir neoklasicizmo stiliais, sunku pavadinti geriausia to laiko menininke. Tačiau amžininkai jai meldėsi. Élisabeth buvo madingiausia Europos tapytoja, jai pozavo karaliai, carai, jų meilužės, dėdės ir tetos; išvis atrodė, kad žmogus, neturintis jos kurto atvaizdo, negali pretenduoti į aristokratus. Ji nutapė 30 Marijos Antuanetės portretų ir kartu su ja dainuodavo operų arijas, kad karalienė per seansus nenuobodžiautų. Bet kuri to meto dama būtų pardavusi sielą už tokią garbę, o Élisabeth tai vertino tik kaip darbą. Beje, merginai buvo vos dvidešimt treji, kai ji tapo Marijos Antuanetės drauge: gal karalienei imponavo tai, kad jos buvo vienmetės. Širdyje Élisabeth buvo tikra tapytoja: darbštumu, valia, fanatizmu stipriai lenkė kolegas vyrus. Tačiau dailininkės sutikti žmonės per anksti padarė ją ikona: tikino, kad ji – stebuklinga mergaitė, kad turi dievišką talentą. Na, ir užvertė užsakymais; jų buvo tiek, kad panelė, dar planavusi studijuoti, tam neberado laiko. Technikos ji spėjo išmokti (ačiū tėčiui, tapytojui Louisui Vigée, ir jo draugams), bet ne visada suvokė, kuo akiai mielas vaizdas skiriasi nuo gero paveikslo. Tai nesutrukdė jai tapti dešimties akademijų nare. Élisabeth mėgo bendrauti su užsakovais, domėjosi, kokie jie, bet pažintys baigdavosi ne psichologiniais portretais, o pasiaurintais skruostais, ištiesintomis nosimis, nuskabytomis karpomis. Gal jai atrodė, kad tapyba, kaip ir jos klientai, turi būti tobuli, o jei trukdo koks nors spuogas, jį reikia pašalinti. Kita vertus, visa to meto tapyba buvo idealizuota ir užsakovai portretų norėjo ne tam, kad pamatytų tikrąjį savo veidą. Yra dar vienas momentas: Élisabeth kaip niekas kitas žinojo, kad grožis – jėga. Vaikytėje, kol ji buvo bjaurusis ančiukas, net mama stengėsi nuo jos laikytis atokiai. Bet kai ančiukas virto gulbe, gyvenimas apsivertė aukštyn kojomis: paauglė ir jos paveikslai tapo tokie paklausūs, kad Élisabeth, mirus tėvui, išlaikė šeimą. Ir jau galėjo rinktis užsakovus, nes para turėjo tik 24 valandas ir mergina tiesiog nepajėgė priimti visų pageidaujančių. Grožis tapo jos bilietu į sėkmę. Daili, nekvaila ir dar tapanti penkiolikmetė buvo didesnė sensacija už barzdotą moterį. Draugystė su Élisabeth diduomenę traukė kaip linksma avantiūra: juk tarsi rizikuoji, pozuoji nežinia kam, tačiau seansams skirtą laiką praleisti su žavia panele – smagiau, nei kankintis su kokiu nors niurzgliu akademiku. Net kai Élisabeth įrodė, kad yra ne prastesnė už akademikus, jos veidelis klientams rūpėjo labiau nei talentas. Tapytoja puikiai suprato savo padėtį, ir šioji jos netenkino: tykiais vakarais Élisabeth ne siuvinėdavo kryželiu, o regzdavo planus, kaip atstumti dūsautoją jo neįžeidus. Jos portretuose kone

visos moterys žvelgia į mus (arba – į tapytoją), bet to nedaro nė vienas vyras: jis nukreipia akis į dangų arba žiūri kažkur šalin. „Nujaučiau, kad portretų prašė tie, kam patikau. Kad jie tikėjosi mano palankumo. Bet žinojau, kaip juos atšaldyti. Vos tik kas nors imdavo į mane spitrintis, liepdavau: „Nesiblaškykite! Tapau jūsų akis. O jos žiūri kita kryptimi.“ Toji panelė nebuvo profanė. Jau paauglystėje ji viską darė „kaip didelė“, net turėjo savo studiją. O kai buvo apkaltinta, kad dirba nelegaliai, Élisabeth kreipėsi pagalbos į Šv. Luko akademiją (šios profesorius ją mokė tapybos) ir tapo akademijos nare. Vėliau jos praktika niekam nebekliuvo, juolab kad 1776 m. Élisabeth ištekėjo už komersanto, kolekcininko ir labai įtakingo vyro Jeano-Baptiste’o-Pierre’o Le Bruno. O šis buvo suinteresuotas, kad žmona tapytų kuo daugiau ir – be trukdžių. > ELENA RADVILIENĖ. Fragmentas. Tarp 1802 ir 1805. Varšuvos nacionalinis muziejus

LUIZĖ, PRŪSIJOS KARALIENĖ. 1801. Šarlotenburgo rūmai, Berlynas

BARONIENĖ DE KRUSSOL. 1785. Augustinų muziejus, Tulūza

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

109

Laimė ASMENINIS GIDAS

JI NIEKADA NENUSTOJA STEBINUSI „Iki šiol atsimenu, kaip pirmą kartą, prieš trylika metų, išlipus iš traukinio pribloškė prieš akis atsivėręs senosios Florencijos vaizdas. Nesitikėjau, kad ji tokia graži! Šis miestas mane geba nustebinti iki šiol“, – tikina ten gyvenanti vertėja, turizmo ir prekybos specialistė, Lietuvos Respublikos garbės konsulo Florencijoje visuomeninė padėjėja, Toskanos lietuvių bendruomenės pirmininkė ASTA KRIŠČIŪNAITĖ-DANTONI. Specialiai „Laimei“ iš Florencijos – R E M I G I J A P A U L I K A I T Ė ir G E D M A N T A S K R O P I S („ŽMONĖS Foto“)

118

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

Palazzo Vecchio – vienoje iš seniausių miesto aikščių – Piazza della Signoria – iškilę Vekjo, arba Senieji rūmai, mena XIII amžiaus pabaigą. Dabar ten reziduoja miesto meras, veikia meno muziejus

Galleria degli Uffizi (Uficių galerija) – vienas seniausių ir garsiausių pasaulio meno muziejų, visuomenei atviras nuo 1769 metų. Ten žmones traukia dėl Michelangelo, Leonardo da Vinci, Botticelli, Ticiano ir dar daugybės pasaulinės dailės istorijos dalimi tapusių kūrėjų darbų Senojoje Florencijoje net norėdamas niekuomet nebūsi vienas...

Basilica di Santa Maria del Fiore – pačiame miesto centre stūksanti Švenčiausiosios Mergelės Marijos Gėlių katedra, tikintiesiems duris atvėrusi 1436-aisiais. Renesansiškoji ir paslaptingiausia šios katedros dalis – vis dar iki galo neišaiškintu metodu pastatytas kupolas

„All’antico Vinaio“ – užkandinė, apie kurią garsas pasklidęs ne tik po Italiją, bet ir už šalies ribų. Kai pasaulis gyveno įprastu rimtu, įspūdingo dydžio ir skonio toskanietiškos duonos sumuštinio čia žmonės neburnodami laukdavo ir pusvalandį. Dabar gali pavykti gauti per kelias minutes!

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

119

Laukuose į šiaurę nuo Biržų Prieš kelerius metus Biržuose atidariusi meno galeriją LIJANA JUDICKAITĖ savo interjero ir grafikos dizainerės talentą išnaudojo ir kurdama namus – pasirinko atokų Šiaurės Lietuvos vienkiemį, kur gamtos garsai ir spengianti tyla yra pati gražiausia muzika visais keturiais metų laikais.

124

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

FOTOGRAFĖ RAMUNĖ GELAŽNYKAITĖ („MARGOT PHOTOGRAPHY“)

Laimė GYVENIMO BŪDAS

Itališkus baldus – stalą ir kėdes – Lijana vadina laikinu sprendimu: kaip idealų variantą ji matytų skirtingo dizaino, skirtingų faktūrų ir skirtingų spalvų kėdes

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

125

Laimė MAISTAS

SPALVOS Kasdien jos vis sodresnės – vasarai užleidžiant vietą rudeniui visada taip. Laiko ratas nepaliaujamai sukasi, ir į lėkštes sugrįžta ankstyvo rudens geriausieji – grybai, šviežios bulvės ir vaisiai. Fotografė ir stilistė J U R G I T A V A S K E L

Perlinių kruopų rizotas su voveraitėmis

134

20 2 0 RUG SĖ J I S LA I MĖ

Bulviniai blynai su lašiša

LAI MĖ 2 0 2 0 RU G S Ė J I S

135