Žurnalas „Žmonės" Nr: 47

www.žmonės.lt Nr. 47 (736) 2017 m. lapkričio 23 d.

Kiekvieną ketvirtadienį!

MARTYNAS LEVICKIS Niekam nežinomi akordeonisto talentai

EDITA PUČINSKAITĖ Kino kūrėjams padėjo prasibrauti į uždarą dviračių sporto pasaulį

Inga GAIŽAUSKIENĖ ir Jeanas Claude’as

EGLĖ BALČIŪNAITĖ Ilgai buvau alkana vidinės ramybės

MARIUS JOVAIŠA Kaip nufotografuoti supergreitą šviesolaidinį internetą?

EDORHAS

Kartu mes esame stiprūs kaip kumštis

Kaina – 0,99 Eur

veidai ir vardai

Aktorius apstulbo ten sutikęs artimą sielą – Mindaugą Vosylių, šis jiems parodė kitokią Maltą

LEONARDAS POBEDONOSCEVAS

Tik tėtis ir dukra Seniai planavę, kad reikia kur nors išlėkti dviese, tik tėčiui ir dukrai, pagaliau tą mintį jiedu įgyvendino – aktorius Leonardas POBEDONOSCEVAS (38) su Emilija (12) savaitę džiaugėsi saulėtosios Maltos pramogomis.

Aktorius prisipažįsta – iš tiesų tai buvo labiau Emilijos džiaugsmams skirta išvyka.

Pirmąją atostogų dieną buvo jos gimtadienis, tad šventinė nuotaika neapleido visą kelionę.

Jiedu lankė vaikų pramogų parkus, maudėsi, motoroleriu keliavo po salas. Kadangi vos pradėjus poilsiauti sudužo Leonardo mobilusis telefonas, po vienodą naują išsirinko abu.

Ypatingo prieskonio šioms atostogoms suteikė atsitiktinis Leonardo susitikimas su senu bičiuliu Mindaugu Vosyliumi. Anksčiau Lietuvos kino industrijoje buvęs žinomas žmogus jau kelerius metus gyvena Maltoje, todėl pakvietė Leonardą su dukra apsistoti savo namuose. „Mudviejų atostogos bėgo gražioje harmonijoje. Buvau Emilijai tėvas, draugas, o kartais – bendraamžis. Kai reikėdavo – ją sudrausdavau, kartais abu filosofuodavome ar dūkdavome. Emilija sau pavydėjo, kad turi tokį puikų tėtį, aš – kad turiu tokią nuostabią dukrą“, – juokėsi aktorius.

8

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

Nusipirkę vienodus telefonus, Leonardas su Emilija išbandė fotografavimo jais galimybes

SHORENA JANIASHVILI

Mano plaukų fėja

Nuotraukos iš asmeninių albumų

Praeidama pro veidrodį dainininkė Shorena JANIASHVILI (29) kaskart nusišypso tai gražuolei kaštoniniais plaukais – daug metų buvusi varno juodumo plaukais dainininkė ryžosi gana ryškiam pokyčiui ir nenusivylė. „Neseniai netikėtai užsinorėjau pokyčių.

Bet jei ne mano kirpėja Rūta, turbūt tas noras kaip atėjo, taip ir būtų praėjęs, nes nuo juodos spalvos plaukų taip kardinaliai ir gražiai pereiti prie kitos būtų buvusi misija neįmanoma“, – prisipažįsta Shorena.

Grožio salono „Cut Code“ šeimininkės Rūtos Morozovienės kliente dainininkė tapo prieš gerus aštuonerius metus, kai susipažino projekte „Šok su manimi“. „Neįsivaizduoju, į kurio dar kirpėjo kėdę galėčiau atsisėsti, pasakyti, kokia šiandien mano nuotaika, – ir viskas! Pasitikiu ja šimtu procentų, – tikina Shorena. – Rūta – mano plaukų fėja.“

Šventės jau greitai

LRT nuotrauka

„Kartais teko pakovoti su savimi ir laiką skirti dalykams, kurie įdomūs ne man, o dukrai“, – prisipažįsta.

Kitą sykį jis norėtų giliau patyrinėti istorinę, dvasinę Maltos pusę

Gražiausios žiemos šventės jau ne už kalnų – džiugia nuotaika spindi ir nori užkrėsti kitus Ugnė GALADAUSKAITĖ (27), Gerūta GRINIŪTĖ (29), Marijus ŽIEDAS (43) bei kiti LRT laidų vedėjai.

Dalykinius drabužius pakeitę į jaukius megztukus, apsimuturiavę pūkuotais šalikais, jie dainavo ir šoko pagal kalėdines melodijas – taip buvo filmuojamos šventinės televizijos užsklandos. Buvo ir sniego, tiesa, kol kas – netikro.

9

viršelio istorija

Renkiesi žmogų, o ne tautybę ar kultūrą

16

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

„Massimo Dutti“, „Pull&Bear“, „Lindex“ drabužiai

Sporto jų gyvenime labai daug, bet visgi namuose svarbiausi – ne sporto trofėjai. „Dirbti darbą, kurį iš tiesų mėgsti, – didelė sėkmė. Bet dar didesnė – sutikti žmogų, kuris žiūrėtų ta pačia kryptimi kaip tu“, – tiki vienas žymiausių Lietuvos trenerių, sostinės klubo „JC Sport“ įkūrėjas Jeanas Claude’as EDORHAS (45) ir jo mylimoji, klubo vadovė Inga GAIŽAUSKIENĖ (41), auginantys dukrelę Emilią Victorią (6).

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

Tomo Kaunecko nuotraukos Austėjos Jablonskytės stilius Stilistės asistentai Lauryna Skrebytė ir Lukas Juodis Neringos Čukinienės makiažas ir šukuosenos Fotografuota kulinarijos studijoje „Beatos virtuvė“ Vilniuje

17

Vėl į neregėtos Lietuvos paieškas

Kaip nufotografuoti supergreitą šviesolaidinį internetą? O elektromagnetinę bangą?

Kaip vienu kadru įamžinti lietuvių kalbą, kad jis visam pasauliui atvertų jos grožį? Tokius klausimus šiuo metu nagrinėja verslininkas ir fotografas Marius JOVAIŠA (44).

DAIVA KAIKARYTĖ

28

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

Tomo Kaunecko nuotrauka

iš pirmų lūpų

Naujai „Neregėtai Lietuvai“ Marius Jovaiša įamžina ne tik kraštovaizdį, paveldo objektus, bet ir naujausius mokslo pasiekimus

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Dabar noriu knygos, kuri atspindėtų ne tik krašto grožį, paveldą, bet ir tai, kad mes žengiame į ateitį ir turime ką papasakoti pasauliui.

K

itąmet bus dešimt metų, kai po pasaulį pasklidęs garsusis Mariaus fotografijų albumas „Neregėta Lietuva“. Jubiliejus paakino pasvarstyti, ar tik ne metas idėją atnaujinti, pratęsti sėkmingą šio prekės ženklo gyvavimą, nes tai viena iš priemonių skleisti gerą žodį apie mūsų šalį. „Neregėta Lietuva“ išleista vienuolika kalbų, 35 šalyse surengta per šimtą parodų.

Koks antras užmojis nenusileistų pirmojo sėkmei? Marius mano radęs raktą – tai naujausi šalies pasiekimai. „Ilgai galvojau, kas galėtų būti antrame fotoalbume, kad galėtum teigti – neregėta. Šis žodis turi ir stebuklo skonį, jį sunku versti į kitas kalbas. Geriausiu atveju kita kalba „neregėtos“ reikšmė – „nematyta“.

Dabar noriu knygos, kuri atspindėtų ne tik krašto grožį, paveldą, bet ir tai, kad mes žengiame į ateitį ir turime ką papasakoti pasauliui. Todėl ėmiausi įamžinti mokslininkų, inovatorių, startuolių, verslininkų, tyrinėtojų pasiekimus.

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

Vadinasi, net patiems lietuviams vaizdais papasakosite apie daug naujų dalykų?

Kai pradėjau kapstytis, atradau, kad turime pagal naujausią žodį įrengtas tyrimų laboratorijas, kur mokslininkai dirba tokiu lygiu, kaip jų kolegos Oksforde, Stanforde ar Kembridže. Yra šaunių startuolių, kuriančių kosminius palydovus, turime cechų, kurie gamina aukščiausios klasės terminio naktinio matymo įrangą, optiką, lazerius, puslaidininkius, o kur dar organinės chemijos laboratorijos.

Naujausiems pasiekimams noriu sukurti vizualinį kūną, nes vaizdas tūkstantį kartų stipresnis nei žodis. Sau išsikėliau didelį uždavinį: laboratorijoje rasti esminį momentą, atskleidžiantį naujovę, bet kad ir vizualinė išraiška turėtų meninę vertę.

Kaip įmanoma nufotografuoti neapčiuopiamus dalykus, tarkim, lazerį?

Vežuosi krūvą įrangos. Lazerio spindulį išryškinau paleidęs dūmų debesį. Tik štai iki šiol nesu sugalvojęs, kaip vienu kadru

išreikšti, kad turime per tūkstančius metų išlikusią lietuvių kalbą, menančią senąjį sanskritą.

Mokslininkai greičiausiai nepatikliai sutinka meninius sumanymus – kaip prisibeldžiate į jų laboratorijas?

Už tai esu dėkingas „Neregėtai Lietuvai“ – šis vardas man atveria visas duris. Be to, paisau mokslininkų poreikių: fotografuodamas kokius nors komponentus, negaliu atskleisti jų paslapčių, tarkim, konkrečios mikroschemos. Už tai, kad man skiria laiko, lydi, – yra laboratorijų su specialiu režimu, kur negali nė dulkelė patekti, – dovanoju žmonėms geriausius kadrus, juk aš panaudosiu tik vieną.

29

profesionalai

Išgyvenimo pamokos ir absoliučios laimės pojūtis Pajėgiausia mūsų šalies pastarojo dešimtmečio 800 metrų rungties bėgikė Eglė BALČIŪNAITĖ (29) gyvena bei treniruojasi ir Šiauliuose, ir Villarssur-Glâne, netoli Fribūro, Šveicarijoje. Prieš kurį laiką galvojusi apie karjeros pabaigą, bet sėkmingai pasirodžiusi šiųmečiame pasaulio čempionate, kur užtikrintai pateko į pusfinalį, ji vėl kupina optimizmo.

VALDAS PUTEIKIS

32

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

Balčiūnaitės pavardė lengvosios atletikos pasaulyje kelia dviprasmiškų asociacijų.

Tai, kas nutiko buvusiai maratonininkei Živilei Balčiūnaitei, kai du kartus buvo nustatytas teigiamas dopingo testas, kartais kelia ir man tam tikrų problemų, kai reikia pabrėžtinai aiškinti, kad esu ne Živilė, o Eglė. Sykį vienas fotografas ir klausia: „Ar tau jau prabėgo diskvalifikacijos laikas?“ Be galo apmaudu, kad taip gėdingai baigėsi bendrapavardės graži ilgai trukusi karjera ir toks milžiniškas populiarumas. Stengiuosi atsiriboti ir pabėgti nuo šio šleifo, apginti savo pavardę, paveldėtą iš tėvo, kuris, beje, prieš aštuonerius metus iškeliavo į amžinybę. O tai, kad dopingo kontrolė sustiprėjo ir suintensyvėjo, – sveikintinas žingsnis, nepaisant to, kad sportininkui beveik nebelieka privataus gyvenimo: į tavo erdvę kontrolieriai gali įsiveržti bet kuriuo paros metu ir bet kurioje pasaulio šalyje. Sykį treniruočių stovykloje Palangoje buvau tikrinta net dvi dienas iš eilės: pirmiau – lietuvių, o rytojaus dieną atvažiavo vokiečiai.

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

Eglės džiaugsmas šių metų Europos čempionate Londone sėkmingai įveikus pusfinalio barjerą

SCANPIX nuotrauka

Naglio Bieranco („Fotogenijai“) nuotrauka, Luko Juodžio stilius, Julijos Estko makiažas ir šukuosena, „Premium“ drabužiai, fotografuota restorane „Sugarmour“ Vilniuje

N

eseniai Vilniaus lengvosios atletikos stadione su kolega Daliumi Pavliukovičiumi Eglė surengė labdaros treniruotę, už ją gautos lėšos skirtos onkologinėmis ligomis sergantiems vaikams.

33

kaip gyvenate?

„Einu savo keliu, žinau, ko siekiu. Ir kol kas man sekasi“, – Agnė laiminga, kad jos netradiciniai darbai sulaukia atgarsio visame pasaulyje. Aistros kurti nesumažino ir vasaros pradžioje gimęs sūnus

36

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

Ritos Einingytės nuotraukos

Prisipažinsiu: aš kartais spiegiu iš laimės Tie namai anaiptol neprimena stereotipinių dailininkų dirbtuvių su būdinga meniška netvarka, nors dailininkė Agnė KIŠONAITĖ (34) kuria tik čia. Nėra ir mažų vaikų buvimą be žodžių liudijančių mažmožių, nors šeima džiaugiasi beveik šešių mėnesių sūneliu. Pasirodo, galima gyventi daug ką suderinant ir kartu – stilingai, patogiai, nepaskęstant asmeninėse ir profesinėse smulkmenose.

D

REMIGIJA PAULIKAITĖ

abar pusė vienuolikos ryto – menininkės sūnelis Henris su močiute trims keturioms valandoms vežimėlyje iškeliavo į parką. Tą laiką Agnė gali skirti sau, tiksliau – kūrybai ir su tuo susijusiems ne tokiems poetiškiems dalykams – rėmėjų paieškoms, parodų organizavimui ar susitikimams su žurnalistais.

Dabar jai svarbu baigti iš insulino švirkštų kuriamą skulptūrą, kurios dalis gruodžio pradžioje iškeliaus į Abu Dabį. Į Jungtinius Arabų Emyratus, kur vyks tarptautinis endokrinologų kongresas, pristatyti savo kūrinio keliaus ir Agnė su vyru informacinių technologijų specialistu Mantu Kubiliumi bei jųdviejų mažyliu.

Na, o šviežiausia naujiena jau guli dailiai supakuota ir laukia tapybai silpnybę jaučiančių žmonių dėmesio. Tai – tapybos akriliniais dažais rinkinys su menininkės paruoštais eskizais. „Jau ketveri metai visai vasarai kurti išvažiuoju į Klaipėdą. Šiemet šiai tradicijai taip pat nenusižengėme: Henris gimė birželio 2-ąją, o jau po gerų dviejų savaičių palikome sostinę.

Kasdien su vaiku eidavau prie jūros. Jis miegodavo, o aš sėdėdavau ant savo suoliuko ir piešdavau. Buvo vasaros pabaiga, gaudavau daug užklausų, ar rudenį kaip anksčiau rengsiu tapybos kursus. Man patinka kitus mokyti, bet dabar, kai auginu kūdikėlį, negaliu visko aprėpti. Ten, prie jūros, ir sugalvojau parengti videomokymus: aš viską papasakosiu, o žmonės žiūrės mano pamokas kompiuterio ekrane ir bandys piešti, – pasakoja apie savo dar šiltą naujieną. – Kadangi naujokui gali būti sudėtinga pačiam pasidaryti eskizą, sugalvojau jų krūvą parengti pati. Dar ir profesionalams skirtų akrilinių dažų sumaniau pridėti, kad tą piešinį galėtų spalvinti kaip tikras dailininkas. Pasakiau savo idėją vyrui, jis pripažino, kad įdomu. Taip atsirado graži dėžė, kurioje – dešimt eskizų, specialiai mano užsakymu pagaminti dažai, pačios atrinkti teptukai, paletė. Užteko vietos ir mano paruoštoms specialioms dovanėlėms. Man atrodo, tokio rinkinio dar niekas nebuvo sugalvojęs... Jį galima pirkti internetu, mano tapybos puslapyje. Rinkinys „Aš noriu tapyti“ – tiems, kurie turėjo svajonių

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

piešti, bet gyvenimas susiklostė kitaip, tiems, kurie nedrįsta nueiti į dailės kursus. Tapyba – labai gera meditacija, terapija: piešiant kitoms mintims galvoje tiesiog nelieka vietos, nes visada mąstai. kaip spalvas maišyti, kad išeitų norimas atspalvis. Bent jau man tapyba aštuoniasdešimt procentų yra spalvų maišymas.“ O aš žingsniuodama pas jus svarsčiau, kad didžioji naujiena bus, matyt, kokia nors dar viena netikėta instaliacija. Tarkim, iš kūdikių čiulptukų. Juk prieš kelis mėnesius gimęs sūnus – išlauktas, išsvajotas?

Tikrai, su Mantu labai laukėme Henrio, ir ačiū, kad jis atėjo.

Kažkada, kai jau galvojome apie vaikus, susirgau diabetu. Kol supratau ligą, su ja susigyvenau ir susivokiau, kaip reikės gyventi toliau – vaikų „projektą“ teko atidėti. Teko penkerius metus palaukti, kol mums gimė sūnus. Man atrodo, ir mažajam gera, kad yra toks visų artimųjų, ne tik tėvų, lauktas kūdikis. Jis labai gero būdo, nekelia problemų.

Kur tik nueinu, žmonės, sužinoję, kad turiu kūdikį, klausia, ar aš išsimiegojusi. Sakau, taip, nors kėliausi penkis sykius. Sūnų man lengva auginti.

Vyras sugalvojo, kad gimus vaikeliui mums reikės pagalbos.

Mano mama sutiko atvažiuoti iš Klaipėdos pagyventi Vilniuje 37

iš arčiau

Visada jaučiausi

skolinga

„Per savo karjerą buvau privilegijuota, lyderė, kuriai dirbo visa komanda.

Visada jaučiausi skolinga merginoms, kurios dėl manęs aukojosi“, – tvirtina Italijoje gyvenanti tituluota dviratininkė Edita PUČINSKAITĖ (41).

Ir džiaugiasi, jog prisidėdama prie to, kad filmas apie nematomą dviračių sporto pusę išvystų pasaulį, galėjo grąžinti šią skolą.

IRMA LAUŽIKAITĖ

Filme „Nuostabieji lūzeriai.

Kita planeta“ pasakojama apie nematomą dviračių sporto pusę: ne apie nugalėtojų triumfą, bet apie pergalės kainą ir lyderių šešėlyje liekančius dviratininkus

40

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

Nuo pasaulyje pripažinto dokumentinių filmų kūrėjo Arūno Matelio laiško dviratininkei Editai Pučinskaitei iki juostos premjeros Varšuvos kino festivalyje praėjo aštuoneri metai. „Per tą laiką man gimė du sūnūs“, – nusijuokia sportininkė, kuri tapo scenarijaus bendraautore ir filmo konsultante

SCANPIX ir filmo kūrėjų nuotraukos

R

ežisieriaus Arūno Matelio dokumentinis filmas „Nuostabieji lūzeriai. Kita planeta“ pasakoja apie vienas sudėtingiausių bei populiariausių pasaulyje varžybų – „Giro d’Italia“ ir gregoriais (angliškai „gregory“) vadinamus dviratininkus, pasiruošusius įveikti sunkiausius iššūkius dėl savo komandos lyderio pergalės. Juosta jau pradėjo triumfo žygį – jos premjera įvyko Varšuvos kino festivalyje, ten pelnė pagrindinį prizą, o Minske vykusiame festivalyje „Listapad“ buvo pripažinta geriausiu ilgametražiu dokumentiniu filmu, apdovanota žiūrovų simpatijų prizu. Lietuvoje ji bus rodoma kitų metų pradžioje. „Šis filmas – dovana dviračių pasauliui, – mano Edita, „Nuostabiųjų lūzerių. Kitos planetos“ scenarijaus bendraautorė ir filmo konsultantė. – Dviračių sporto problemos pastaruoju metu žiniasklaidoje buvo smarkiai išpūstos. Problemų dėl dopingo kyla visose šakose, tačiau nė viena nėra tiek pliekiama, kiek dviračių sportas. Visa tai iškreipė realybę, sutrypė reputaciją ir nuvylė sirgalius, nes jie susidarė klaidingą įspūdį. Tad visiems bus didžiulis atradimas pamatyti nerašytus šios sporto šakos kodeksus, visą grožį ir pasiaukojimą –

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

titanišką gregorių darbą. Be komandos ir aš nebūčiau laimėjusi nei „Tour de France“, nei „Giro d’Italia“.“ Sportininkė per karjerą iškovojo galybę pergalių (pelnė apie šimtą apdovanojimų įvairaus rango varžybose), svarbiausi laimėjimai – visų trijų spalvų pasaulio čempionatų medaliai, 1998-aisiais tapo prestižinių „Tour de France“ lenktynių nugalėtoja, 2006 ir 2007 metais lipo ant aukščiausios „Giro d’Italia“ pakylos.

Viskas prasidėjo nuo režisieriaus laiško dar prieš aštuonerius metus...

Arūnui seniai buvo kilusi mintis kurti filmą apie dviračių sportą, didžiąją savo vaikystės meilę ir neišsipildžiusią svajonę.

Kai gavau jo elektroninį laišką su klausimu, ar nenorėčiau prisidėti prie filmo kūrimo, susijaudinau. Mintis papasakoti apie nematomą dviračių sporto pusę man pasirodė labai artima.

Arūnas su žmona Algimante pas mane

Arūnui Mateliui su kūrybine grupe pavyko įtikinti prestižinių lenktynių rengėjus įsileisti juos į uždarą dviračių sporto pasaulį

41

menas gyventi

Sprogstančių liemenėlių

šou Pirmą kartą efektingieji „Victoria’s Secret“ angelai nusileido ne Amerikoje ar Europoje, o Kinijoje: tradicinis kasmetinis liemenėlių ir sparnų šou surengtas Šanchajuje.

Juodasis angelas Adriana Lima

66

Ne visi „VS“ modeliai turi angelų titulą. Martha Hunt tokį pelnė 2015 metais

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

Šou debiutantė – modelis iš Angolos Amilna Estevão

Ispanė Blanca Padilla „Victoria’s Secret“ modeliu tapo prieš trejus metus

Tradicinę „fantasy bra“ – „svajonių liemenėlę“ – šiemet pristatė Lais Ribeiro. Ji sukurta iš 18 karatų aukso, briliantų, geltonųjų safyrų ir mėlynųjų topazų.

Pavadinimas – „Champagne Nights“, o vertė – per 1,7 milijono eurų. Beje, kompanija nekomentuoja, kas nutinka briliantais nusėtoms liemenėlėms po šou (nė vienas egzempliorius niekada nebuvo parduotas). Egzistuoja versija, esą jos išardomos, o brangakmeniai panaudojami kitam kartui

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

67

menas gyventi

70

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

Muzikanto namus puošia

paties kurti šviestuvai Nors tai bus tik laikina stotelė, akordeono virtuozas Martynas LEVICKIS (27) kiekvieniems namams, kuriuose apsigyvena, suteikia savasties. Gal tai dar vienas paslėptas jo dizainerio talentas?

GERDA PRANCŪZEVIČIENĖ ir „MARK and MIGLE Photography“ (nuotraukos)

Du labai skirtingų stilių Martyno sukurti šviestuvai – tik dizaineriškų eksperimentų pradžia

K

ai praveriame buto Senamiestyje duris, greičiau už Martyną pasitinka jo augintinis marmurinis prancūzų buldogas Žoris – džiugiai murkdamas lyg katinas, aksominiu snukučiu ištikrina daiktus. Šeimininkas pirmiausia visiems išverda kavos.

Vaikštome po namus, kalbamės ją siurbčiodami iš rankų darbo plonyčio porceliano puodelių.

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

71

menas gyventi

VYRIŠKI REIKALAI Giedriaus PAULAUSKO (38) gerbėjai nujaučia, kad vyrų drabužiai jam rūpi labiau nei moterų. Taip pat nesunku įtarti, kad sezono tendencijų dizaineris nepaiso, o konceptualūs jo projektai visada turi militaristinės dvasios. Stebėtis nebūtų kuo (karinis stilius daug kam patinka), bet Giedriaus atvejis – ypatingas.

JULĖ ŠIURKUTĖ

Už kadro liko stomatologinių įrankių komplektas ir aibė buteliukų su skysčiais senienoms valyti, gautų iš Karo muziejaus restauratorių

Tokias „saulutes“ su siūlais nešiodavosi vokiečių kareiviai

Naujas dizainerio produktas – Smetonos laikų stiliaus marškiniai – išsiskiria apykakle su užapvalintais kampučiais ir kišene, kirpta įstrižai, kaip uniformose

82

„Man patinka pokario laikotarpis dėl to, kad mes kovojome. Tarpukaris buvo paradinis, visi vaikščiojo švaručiai, pasipuošę, o vėliau jau vyko tikri dalykai“

Laipsnių žvaigždutės ir kiti blusų turgelių trofėjai. Kai neliko turgaus ant Tauro kalno, kolekcininkų keliai veda į viešbutį „Karolina“ ir prie arenos „Compensa“

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

J

Jurgitos Radzevičiūtės ir Gretos Skaraitienės nuotraukos

o studijoje nėra nei meniškos netvarkos, nei atsainios elegancijos; išvis nėra nė menkiausios detalės, kuri būtų patraukli mados besivaikančiam klientui. Išskyrus nebent pakabus pasieniuose: ten panaršius galima rasti puikių drabužėlių. Bet ne jie kuria studijos aurą. Pirmas įspūdis įžengus į Giedriaus valdas – pedantiška tvarka ir kariškas vaizdelis: daugybė uniforminių daiktų, neturinčių nieko bendra su mados aktualijomis. Ką „Nepavykusių kepurių buvo gal dvidešimt. tai reiškia? Dizaineris sukeitė vietomis Padarai ir matai, kad savo hobį ir darbą. Na, ne visai. Jį jau forma – ne ta. Išardai. seniai domina pokario partizanai, bet Konstruoji iš naujo. domina kaip dizainerį: ką jie vilkėjo, Paskui viską meti, nes užknisa“ avėjo, kokie buvo aksesuarai. Kita kalba, kad smalsumas, galėjęs išsitekti laisvalaikio valandose, Giedriui virto kone misija – bent jau dabar. „Man tai atrodo svarbiau už kolekcijas, nes jos yra tik verslas. Daug didesnė išliekamoji vertė – atkurti tai, kas susiję su pokario kovomis, kai buvo tikras gyvenimas.“ Dviejų vaikų tėvas turbūt turi ką veikti, bet akivaizdu, kad dažnokai paslaptingų kišenukių, antsiuvų, palieka šeimą. Labai jau entuziastingai pripučiamų detalių, dar kažko. dizaineris pasakoja, ką ankstų Pasirodo, jis irgi pirktas ant Tauro šeštadienio rytą yra pirkęs ant Tauro Vasarinė Lietuvos karininkų uniforma ir kalno; NATO turtu prekiaujantys kalno ar kituose blusų turgeliuose, kaip autentiški aksesuarai – lenkai nebuvo godūs – pardavė tą leidžia laiką Karo muziejuje, bendrauja su Antrojo pasaulinio karo fantastišką kombinezoną už 200 litų restauratoriais. O ir jo tikslas atkurti pokario metų planšetė, vokiškas it kokias klasikines kelnes. daiktus taip, kad atrodytų autentiški, reikalauja binoklis, karininko Jono Kadžionio Hobis daro įtaką Giedriaus daug juvelyrinio darbo. kompasas ir kita kūrybai. Kolekcijų jis nebekuria, tik „Prieš porą savaičių užbaigiau karininko kepurę. atskirus produktus, kuriuose vienaip Darbas truko beveik ketverius metus. Iš pradžių atiduodavau ar kitaip atsispindi karinis stilius. ją siuvėjams, bet kiekvieną kartą būdavo tas pat: bliamba, Garsusis dizainerio „GP paketas“ irgi dar gyvas. Kažkada nepadaro. Tada ėmiausi aš. Man irgi nesisekė, tokių nepavykusių jis, sumanytas kaip rinkinys, kokius amerikiečiai gaudavo kepurių buvo gal dvidešimt. Padarai ir matai, kad forma – ne ta. per karą, dabar gyvena antrą ar trečią gyvenimą. Nes viena Išardai. Konstruoji iš naujo. Paskui viską meti, nes užknisa, galvoji: iš paketo idėjų buvo mažinti vartotojiškumą: kai juodi „Kiek čia galima!“ Tos kepurės lekalų nėra, o muziejuje tik susirašai drabužiai nublunka, kūrėjas juos perdažo, kad vėl atrodytų matmenis, nieko daugiau. Paskui sėdi ir suki galvą: kaip atkurti kaip nauji. Kas dar? Studijoje Giedrius vilki partizaniškus kepurės formą, juk neprikiši vatos. Ir spėlioji: gal klijais sutepti, kad lininius marškinius, feisbuke pozuoja apsikarstęs karine laikytų, gal – krakmolu? Audiniai keitėsi, dabartinis jau yra penktas; atributika ir atrodo viskuo patenkintas. n kepurei pasitarnavo senos, būtent to laikmečio kelnės, ypatingos tuo, kad jų medžiaga įstrižo audimo. Sagos, kokarda – originalios.

Nes kai atsiranda tikrų detalių, viskas atrodo autentiška...“ Giedrius jau išgarsėjo kaip pokario ekspertas, todėl žmonės patys jam dovanoja istorinius daiktus. Tarkim, kario kepurę: Pirk prekę apipešiotą ir sumaitotą kandžių, bet neįkainojamą, nes visi jos lietuvišką viduriai – kaip ant delno: matosi, kas kaip siūta, kokios užlaidos, koks kartonas įdėtas. Tiesą sakant, nesvarbu, ką dizaineris paima ar ištraukia iš dėžių: apie kiekvieną senieną gali kalbėti ilgai. Nes tai žinios, kurių nerasi vadovėliuose.

Anksčiau jis labiau domėjosi Antruoju pasauliniu karu – amerikiečiais, vokiečiais. Kol mama nepaprotino: „Gal tu lietuviais pasidomėk.“ Giedrius paklausė patarimo, pakeitė kryptį, bet tai nesusiaurino akiračio. Todėl jo studijoje apstu ne vien lietuviškos kilmės daiktų, kurių gal daugiau niekur nepamatysi. Na, bent jau man neteko laikyti rankose TT pistoleto (jėzaumarija, koks sunkus!), tyrinėti šveicariškos karinės kuprinės (o juk jie nekariavo), žvelgti per vokišką binoklį į Belmontą už lango...

Ir jau tikrai niekur neteks čiupinėti NATO kariuomenės naikintuvų Originalios lietuviškos ir vokiškos sagos Šveicarų piloto kombinezono su galybe pokario kuprinė

Ž M O N Ė S N R . 47 | w w w. ž m o n ė s . l t

83