„Žmonės” Nr. 22 by Media Bites

www.žmonės.lt Nr. 22 (711) 2017 m. birželio 1 d.

Kiekvieną ketvirtadienį!

VYTAUTAS LUKOČIUS Atgaivą ir ramybę žaismingasis dirigentas randa kaime

DONALDA MEIŽELYTĖ Didžiuojuosi ne lieknumu, o tuo, kad dabar esu laiminga

Tikroji beveik septyniasdešimtmetės Liutauro Salasevičiaus podiumo pažibos istorija

KRIVICKAI

Pirmasis sūnaus Augusto gimtadienis jau atšvęstas!

Martyna Kerbedytė ir Aras Vėberis Šis vaikas mums – tarsi mažas stebuklas

Į kokias treniruotes vakarais skuba

Algirdas Kaušpėdas?

Kaina – 0,95 Eur

JURGITA ir KRISTUPAS

GRACIJA SOMMER

viršelio istorija

„Vienu metu maniau, kad vyresnysis sūnus jau taikosi mane paversti seneliu. Tačiau jį aplenkiau ir pats tapau jaunu tėvu“, – juokiasi legendinės grupės „Naktinės Personos“ narys Aras VĖBERIS (47), dabar gyvenantis ne tik muzika, bet ir tėvystės rūpesčiais. Prieš keturis mėnesius jiedu su gyvenimo drauge Martyna KERBEDYTE (30) susilaukė mažojo Nojaus. GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Šis vaikas mums –

tarsi mažas stebuklas 14

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

„Baltman“, „H&M“ drabužiai, „Aldo“ avalynė, „Imdeco“ rekvizitas

Tomo Kaunecko nuotraukos Austėjos Jablonskytės stilius Stilistės asistentai Lauryna Skrebytė ir Lukas Juodis Rimutės Večeraitės makiažas Svetlanos Gapėjėvos šukuosenos Fotografuota Trakų Vokės dvaro sodyboje

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

iš pirmų lūpų

Šventė, Gretos Skaraitienės nuotraukos

įkvepianti vilties

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

Gegužės 26-ąją Jurgitos (35) ir Kristupo (38) KRIVICKŲ sūnui Augustui sukako vieni. Per anksti gimęs berniukas šiandien nė iš tolo neprimena gležno kūdikio, kiekvienu priaugtu gramu beprotiškai džiuginusio tėvus ir sesutes. MONIKA URBONAITĖ

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

ugustas gimtadienio rytą pabudo neįprastai anksti, tėvai net būgštavo, kad vakare vaikas bus irzlus. Tačiau, visų nuostabai, iki pat šventės pabaigos jis laikėsi puikiai. Žaidė su margais balionais, mėgavosi susirinkusių svečių draugija ir su seserimis Atėne (12), Elada (9) bei Fausta (6) suko cukrinės vatos kamuolius. Kad vaikams netrūktų pramogų, šventę namuose organizavę tėvai darbais dalijosi per pusę. Mama rūpinosi vaišėmis ir svečiais, o tėtis – dekoracijomis. Į darbus įsijungė ir Augusto krikšto mama Irena. „Lygiai prieš metus, kai mūsų sūnus svėrė vos 1 kg 300 g ir visi stojo į kovą dėl jo išgyvenimo, Irena buvo asmuo, kuris labai gelbėjo, palaikė ir drauge meldėsi už Augustą“, – prisimena Krivickai. Kristupą nuo pat ryto sveikino ir linkėjimus jam prašė perduoti begalė žmonių. Jurgita nustebusi, kad asmeninių žinučių sulaukė ne tik vyras, aktyviai besireiškiantis socialiniuose tinkluose, bet ir ji: „Lietuva prisimena visą istoriją, džiaugiuosi, jog įkvėpėme žmones.“ Būtent todėl jau kitą dieną Krivickų šeima važiavo į Kauną. Ten kiekvienais metais vyksta gydytojų, tėvelių ir į pasaulį kiek per anksti atkeliavusių mažylių susitikimas. „Ankstukų šventėje pamatėme ir Augusto kaimynes, dvi mergaites, ūgtelėjusias, besišypsančias, savo tėvams suteikiančias sparnus. Neišnešiotukų ir jų tėvų susitikimas – įkvėpimas tiems, kurie šiuo metu stovi prie inkubatoriaus. Juk lygiai prieš metus, kai vyko šis renginys, mudviejų sūnui tebuvo dvi paros ir visą šurmulį girdėjau pro ligoninės langą“, – su šypsena pasakoja Jurgita. Kristupas iki šiol mato didžiulę prasmę atvirai dalytis dramatiškais, o dabar jau smagiais šeimos išgyvenimais. Dėmesio ir palaikymo reikia projektams, kurie skirti spręsti įvairioms ankstukų problemoms. „Su Dievo pagalba, medikų profesionalumu, žmonių palaikymu išgyvenome, todėl dabar ir patys norime prisidėti prie to, kas įkvepia viltį kitiems, patekusiems į dramatišką situaciją“, – teigia keturių vaikų tėvas. Šeštadienį Krivickų šeima suspėjo nuvykti ir į Kauno zoologijos sodą. „Augustui tai buvo pirmas kartas. Juokėmės, kad kuo didesnis gyvūnas, tuo sūnaus dėmesio daugiau sulaukia. Zoologijos sode Augustas iš eilės kalbino visus kupranugarius ir stumbrus.“ Artimieji ir bičiuliai berniuką apipylė dovanomis. Tėvai Augustui įteikė vaikštynę, kad pirmieji žingsniai per gyvenimą būtų lengvi ir malonūs. Šio gimtadienio proga Jurgita ir Kristupas padėjo Augustui ne tik užpūsti žvakutę. „Didžiausia jam įteikta dovana – meilė, tačiau šią ypatingą dieną į dangų skriejo ir mūsų su Kristupu sugalvoti norai. Pamąstėme ir palinkėjome sūnui viso ko geriausio. Dukros taip pat prisidėjo. Slapčiausius troškimus ir linkėjimus broliui jos leido į orą kartu su margaspalviais balionais.“ n 31

Gyvenimo džiaugsmą susigrąžinusi Donalda sako pasakojanti savo istoriją, nes žino, kad geri pavyzdžiai įkvepia

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

„MARK and MIGLE Photography“ nuotraukos, Luko Juodžio stilius, Julijos Estko makiažas ir šukuosena, „MaxMara“ ir „Pietro Filipi“ drabužiai, fotografuota kavinėje „Vero Cafe“ Vilniuje

virsmai

Didžiuojuosi

ne lieknumu, o tuo, kad

dabar esu laiminga Liūdnos, nusivylusios, verkšlenančios viešumoje jos turbūt nėra matęs niekas. Tačiau juodų duobių, kai nesinori nieko, būta ir linksmosios Donaldos MEIŽELYTĖS (41) gyvenime. Šiandien ji prisipažįsta: natūralią šypseną, lieknesnį kūną, akių švytėjimą sugrąžino iš gyvenimo dingęs alkoholis ir nesveikas maistas. Jai padėjo judėjimas ir – meilė. REMIGIJA PAULIKAITĖ

as jums buvo nutikę?

Susidėjo daug kas. Per penkerius metus palaidojome abu tėvus. Tėtis buvo mylimiausias vyras pasaulyje, buvo sunku susitaikyti, kad jis, paskui mama sunkiai sirgo ir jiems niekuo negalėjome padėti. Atsirado neigimo, atmetimo reakcija – tų reakcijų buvo visokiausių, juodų minčių pilna galva. Atrodau pajodžarga, o iš tiesų esu labai empatiška, jautrios širdelės. Kai tėvų neliko, drybsodavau lovoje, skaitydavau knygas, žiūrėdavau serialus, valgydavau ir galvodavau, kad reikia pradėti sportuoti. Nusiperku sportinę aprangą – bet toliau skaitau ir žiūriu televizorių. Pagalvoju, gal reikėtų padaryti mankštą, bet toliau spoksau savo serialą... Pasakysiu tiesiai šviesiai: jau buvau apsileidusi. Organizmą buvau apnuodijusi nesveiku maistu. Nors šventėse, kurias vedu, būna otkutiūrinio maisto, bet aš nevalgau. Dirbdama būnu lengvos šoko būsenos, nes esu atsakinga už minios žmonių nuotaiką. Tik kavos ar arbatos išgeriu, nors galėčiau gardžiausiai užkąsti. O grįžusi namo trečią nakties prisikirsdavau kokių nors nesąmonių. Prie viso to gal ir kažkokia amžiaus vidurio krizė prisidėjo. Artimiausieji turėjo pastebėti, kad esate lyg nesava.

Neišsiduodavau. Nė vienas

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

psichikos ligonis nepasisako, kad jam kažkas ne taip su galva. Dukra buvo pašiurpusi mane matydama lovoje su burzgiančiu serialu. Mano apatiją ji pastebėjo. Tačiau ką galėjo padaryti: mama gi naktį dirba, tai normalu, kad dieną miega. Režimo nebuvimas – dar vienas baisus dalykas. Niekam nesibėdavojau, nes, tiesą sakant, ir pati nesupratau, kas man yra. Neretai žmonės paguodos ieško ir taurėje vyno...

Žinau... Aš dugno nepasiekiau, nesu

ligonis, tuo irgi džiaugiuosi. Žinau, kad jei su draugėmis vieną vakarą paūžei privačioje teritorijoje, tai, būk miela, kitą dieną netiesk rankos į taurę šampano. Pasidaryk imbierinės arbatos su citrina ir medumi. Tačiau tikrai būdavo, kad po savaitgalio darbų išaušdavo mano diena: pirmadienis su knyga ir taure kokio gero raudonojo vyno. Arba su draugais susitikdavau, atsipalaiduodavau ir pabaliavodavau. Pripažinkime tiesą: su metais mus ir gravitacija stipriau veikia, ir medžiagų apykaita lėtėja – jau niekada nebebus kaip studentiškais laikais, kai gali iki ryto gerti už vienatvę, kaip dainuoja Starošaitė, nubusti per vėlai ir sau linksmai eiti į darbą. Po keturiasdešimties taip nebebūna. Kas išjudino iš to sąstingio?

Mane pakvietė dalyvauti televizijos projekte „Tikri vyrai“. Pagalvojau, kad kariuomenėje galvą tikrai pravalys, proto įkrės, ir sutikau. Mėnesį kas savaitę ten praleisdavau tris intensyvias paras: šeštą ryto – kilt, būrys rikiuot ir iš karto į stadioną. Reikėdavo bėgti, žiūriu, kad aš vos šlumpinu. Prakaitas tik pila, jau dūsuoju, iki to stadiono vos nuropoju pėstute. Mankštos buvo tikrai nesudėtingos, bet po jų jausdavausi lyg vežimą malkų priskaldžiusi. Per pusryčius – tik duokite man maisto, sudegintas kalorijas skubiai atstatyti reikia. 35

Poetė Salomėja Nėris...

Maironio lietuvių literatūros muziejaus archyvo nuotraukos

kodėl gi ne?

...ir televizijos filme ją įkūnijusi Justė Arlauskaitė-Jazzu. „Jaučiuosi labai susitapatinusi su Salomėja“, – tvirtina dainininkė

Žmonės mane nuo vaikystės vadino Salemute... 40

Lietuviškoje scenoje pasiekusi kone viską, kas tik įmanoma, dainininkė Justė ARLAUSKAITĖJAZZU (29) įžengė į kino aikštelę. Televizijos filme „Savanoriai. Laisvės kaina“ ji vaidina vieną garsiausių ir kontroversiškiausių Lietuvos poečių – Salomėją Nėrį. GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

uste, ar tai tavo debiutas filme?

Apie kiną pasvajodavau jau seniai. Anksčiau yra tekę vaidinti ir įdainuoti dainų eksperimentiniuose filmuose, bet šis vaidmuo – pirmasis mano tikras, reikšmingas, komercinis, jį gavau labai netikėtai. Pernai mano daina „Rudens naktis sustojo“ tapo pagrindine filmo „Savanoriai. Laisvės kaina“ melodija. Jame vaidino nuostabūs aktoriai ir mano mylimi bičiuliai Toma Vaškevičiūtė, Mykolas Vildžiūnas ir daugelis kitų – tiesiog žiūrėjau ir mėgavausi. Kai paskambino prodiuseris ir pasiūlė šiame filme vaidinti Salomėją, akimirką net sustingau... Tiesą sakant, nelabai nustebau – žmonės mane nuo vaikystės vis pavadindavo Salemute, taigi žinojau, kad esu panaši į Salomėją Nėrį. Pamaniau – jei blogai suvaidinsiu, tai bent išoriškai idealiai ją atitiksiu (juokiasi). Juokauju, žinoma... Ko imuosi, stengiuosi padaryti geriausiai. Vaidinti filme buvo viena didžiausių mano svajonių, todėl sutikau iškart. Šis serialas nėra komedinis, pigus ir neišieškotas: jis pasakoja apie tai, kas svarbu, jame vaizduojamas laikmetis – be galo jautrus kiekvienam iš mūsų. Nors Antrojo pasaulinio karo sūkuryje mūsų nebuvo, pasąmonėje mus sieja vienybės jausmas, dėl įvykusių tragedijų gelia širdį iki pat gelmių. Mus visus sieja laisvės troškimas.

Viganto Ovadnevo nuotraukos

Ką tu iki šiol galvojai apie Salomėją Nėrį? Pavyzdžiui, ar ji tau patiko mokykloje?

Mokykloje labiau mylėjau Henriką Radauską, Aidą Marčėną, Antaną A. Jonyną. Puikiai prisimenu – kai reikėjo mintinai išmokti Nėries eilėraštį, maištingai pareiškiau, kad jau šitos verkšlenančios bobelės eilių tai tikrai nesimokysiu. Dieve, kokia tada buvau kvaila... Kaip bėgau nuo savo jautrumo ir ieškojau tamsos, kurios manyje taip maža! Bręstant Nėries poezija darėsi vis artimesnė ir aiškesnė. Jos eilės – tarsi dainos su daug skausmo, surimuotas jos pačios dienoraštis, o man tai artima – mano dainos irgi yra dienoraštis, jausmų ir išgyvenimų išraiška. Pamenu, vos gavusi vaidmenį labai atsakingai ėmeisi naujojo darbo: domėjaisi viskuo, ką tik pavyko gauti apie Nėrį. Ką naujo sužinojai, kaip tai pakeitė tavo nuomonę apie ją?

Tiesiog privalėjau domėtis, nes staiga supratau, kad visiškai jos nepažįstu – žinojau tik plikus biografinius faktus. Visi aplink rėkė, kad ji – tautos išdavikė, prasta poetė, ir mane tai netgi pradėjo užgauti! Gilinausi ilgai: skaičiau Nėries poeziją,

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

Filmo scenarijaus autorius Alvydas Šlepikas daug pastabų Justei neturėjo

Filmavimo aikštelėje su aktoriumi Dariumi Petkevičiumi

laiškus, dienoraštį – kokia buvo ji, tikroji Salomėja? Nė vienas jai artimesnis žmogus, nė vienas, kuris nuoširdžiai domėjosi jos gyvenimu, nepavadino komuniste ar tautos išdavike. Mano nuomonė apie moterį, kuri iki šiol buvo piešiama kaip žiežula, egoistė ir parsidavėlė, labai pasikeitė. Salomėja buvo naivi, tačiau gudri ir radikali: kai suprato, kad prisidėjo prie Lietuvos laisvės praradimo, nuoširdžiai atgailavo. Daug prisiklausiau apie jos meilės nuotykius ir tai kėlė šypseną – net ir čia žmonės rado prie ko prikibti! Na, moteris nerado ramybės, troško būti mylima, ieškojo įkvėpimo – koks kieno reikalas, su kuo ji draugavo!.. Manau, jei ne tas jos meilės „bagažas“, nebūtų ir tokios dainingos, prasmingos poezijos. Jokiu būdu neteisinu jos poelgių, bet manau, kad labai nesąžininga įvardyti ją kaip tautos išdavikę, svaidytis aštriais epitetais „išdavikė, parsidavėlė, pasileidėlė“... Tais laikais daugybė žmonių žiūrėjo tik savo kailio, o kad moterį labai lengva paversti atpirkimo ožiu – žinau iš savo patirties. Man ji visų pirma – poetė. Gera poetė. Turėjai kokių nors baimių prieš žengdama į filmavimo aikštelę?

Žinoma... Kankino bemiegės naktys: vis atrodė, kad per mažai įsigilinau, per mažai

žinau. Prisiminiau visas senelio pasakotas istorijas apie partizanus. Miegodavau su scenarijumi po pagalve... Streso tikrai buvo daug. Kartą jau teko turėti nemalonios patirties, kai labai geri ir patyrę aktoriai mane bandė pažeminti vis kartodami: „Tu atėjai iš gatvės, neturi diplomo“, „Nieko apie tai neišmanai“... Užuot padėję ir paaiškinę, jie bandė mane sutrypti. Tas spektaklis neišvydo dienos šviesos, dar ilgai po to jaučiausi sugniuždyta: jie suniokojo mano pasitikėjimą savimi. Bet žinote ką? Dabar jau drąsiai galiu pasakyti: jie labai klydo! Šį kartą įveikti visas baimes padėjo būtent aktoriai ir filmavimo komanda: sulaukiau tokio paskatinimo ir komplimentų, kad kaipmat išgijo visi kompleksai. Iš pradžių gal ir buvau šiek tiek susikausčiusi, bet tik iki antros scenos. Tokia jau esu: kai man nurodo vieną kartą, galiu ir nepadaryti, bet kai pakartoja antrą – visuomet padarau. Tik nereikia ant manęs rėkti (šypsosi). Galų gale vaidyba yra menas, o visos meno formos labai artimos viena kitai. Scenoje stoviu jau penkiolika metų, esu pripratusi prie kamerų ir žinau, ką daryti, kai jos įsijungia. Po pirmosios filmavimo pamainos net buvo liūdna, kad ji baigėsi. Kaip tau sekasi įkūnyti pačią Nėrį?

Iš tiesų labai susitapatinau su Nėrimi. Kai nuvažiavau į Palemoną pasivaikščioti po jos namus, vis lydėjo jausmas, kad čia jau esu buvusi... Atrodo, kad perėmiau net Salomėjos judesius, eiseną – bent jau taip įsivaizduoju (juokiasi). Man labai patinka, kad filme ji nėra vienspalvė – parodoma visokia. Filmuojant vieną sceną, kurios dar neatskleisiu, man buvo itin sunku: norėjau vemti ir verkti. Viskas atrodė taip tikra, kad vos išsijungus kameroms imdavau drebėti ir raudoti: mano supratimas apie Salomėją kur kas gražesnis!.. Bet klausiausi režisieriaus nurodymų: aš klusni mokinė, ir mums pavyko nufilmuoti išties supurtančią sceną. Apskritai pastabų aikštelėje sulaukiu mažai: jaučiu, kad viskas bus gerai. n 41

pasirinkimas

Čia gyvendamas

aš augu

„Esu didžiulis svajotojas, kuris savo norus ir įgyvendina“, – smagiai lietuviškai taria virtuvės šefas Gian Luca DEMARCO (33). Devynerius metus mūsų šalyje gyvenantis geraširdis italas prisipažįsta, kad Lietuvoje pildyti troškimus – labai palanki atmosfera. REMIGIJA PAULIKAITĖ

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

Gretos Skaraitienės nuotraukos, Laurynos Skrebytės stilius, Rimutės Večeraitės makiažas

Gian Luca asmeninę laimę rado Vilniuje, sutikęs odontologę Eglę

iandien Gian Luca – savo Kulinarijos studijos vadovas, degalinėse „Circle K“ (anksčiau – „Statoil“) parduodamų užkandžių receptų autorius, Italijos šefų asociacijos atstovas Baltijos regione, taip pat – „Lietuvos ryto“ televizijos laidų vedėjas ir Marijos radijo bendradarbis. „Dar esu komandos „Eskadronas“ narys – noriu išmokti ginti Lietuvą, jeigu jai kiltų grėsmė. Svajoju tapti Lietuvos piliečiu, įstoti į savanorius, – vardija savo šiandienos veiklą ir ateities viltis. – Kai galiu, savanoriškai padedu tiems, kurie gyvena sunkiau nei aš. Manau, kad man Dievulis viską davė, todėl turiu dalintis su kitais. Tada esu savimi, jaučiuosi laisvas, tikras vyras, ta veikla man veide nupiešia šypseną. O svarbiausios mano pareigos šiandien – su žmona Egle (37) būti Magdos (4 m. 6 mėn.) ir Beno (3) tėvais.“ Kaip išmokote taip gražiai kalbėti lietuviškai?

Žmonės padėjo. Pirmą kartą į Lietuvą atvažiavau 2004 metais – būdamas dvidešimt vienų. Tada su saleziečių misija aštuoniems mėnesiams atvykau į Palemoną Kaune dirbti dienos centre su jaunimu iš gatvės. Visur vaikščiojau su mažu geltonu žodynėliu: atversdavau jį ir, skaitydamas lietuviškas frazes, bandydavau susikalbėti. Po dviejų mėnesių kažkiek jau šnekučiavau, po šešių – kalbėjau taip, kad kiti galėjo suprasti, ką noriu pasakyti, ir galėjau diskutuoti. Neturiu ypatin-

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

gų gabumų greitai išmokti užsienio kalbų. Lietuviai man žiauriai padėjo. Jie buvo su manimi kantrūs, daug bendravome ir žvengėme. Paskui ši kalba mane Turino olimpinėse žaidynėse suvedė su Lietuvos biatlono rinktine. Ką bendro turėjote su biatlonu?

Esu kaimietis kalnietis – kilęs iš Šiaurės Italijos, iš miestelio, esančio netoli Turino. Ten augdamas visko daug dariau. Nuo vaikystės ir kalnuose slidinėjau. Gerai sekėsi, bet ne taip puikiai, kad tai būtų galėjęs būti mano gyvenimas. Įvertinau savo galimybes ir pasakiau, kad nebūsiu čempionas. Pradėjau treniruoti kitus, bet tai buvo pomėgis. 2006 metais Turino olimpiadoje buvau savanoris, o kadangi šiek tiek mokėjau lietuviškai, mane paskyrė būti Lietuvos komandos asistentu. Tais pačiais metais pasaulio biatlono čempionatas vyko taip pat Italijoje, ten padėti komandai manęs paprašė jau pati Lietuvos biatlono federacija. Paskui gavau jos kvietimą atvykti dirbti čia. Man buvo dvidešimt ketveri. Labai norėjau išbandyti

Mylimojo užsieniečio Eglė nenorėjo, o aš, italas, jos akimis, buvau dar blogiau.

save. Tačiau ne iš karto pavyko: tėvas patyrė avariją darbe ir planai sugriuvo. Atsisakiau važiuoti į Lietuvą, nes rūpesčių pakako namuose. Po metų vėl sulaukiau pasiūlymo. Tėvas jau jautėsi geriau, o mama pasakė, kad turiu gyventi savo gyvenimą. 2008-ųjų birželio 6-ąją, per jos gimtadienį, atvykau į Lietuvą. Daug kas nesuprato, kodėl išvažiavau, nes Italijoje jau viską turėjau: rimtą darbą, merginą, laisvalaikiu dirbau restoranuose ir mokiau slidinėti. Tikrai, kodėl?

Galimybė dirbti su pasaulinio lygio biat lono rinktine man buvo kažkas tokio. Tai, ko negalėjau pasiekti kaip sportininkas pats, galėjau įgyvendinti treniruodamas kitus. Ta galimybė pasitaikė geru laiku – buvau jaunas ir drąsus. Atvažiavau kaip biatlonininkų bendrojo fizinio pasiruošimo treneris. Taip pat buvau atsakingas už komandos vadybą. Aš kaifavau. Mano pirmi namai Lietuvoje buvo Ignalina. Iš pradžių buvo sunkoka, nes nesuprasdavau, kas, kodėl aplinkui vyksta. Nemokėjau tobulai lietuviškai. Taip, kantrybės reikėjo ir ignaliniečiams, ir man. Padėjo visi: federacijos žmonės, sportininkai. Ignalina man buvo šviesus periodas, gera patirtis. Kai Lietuva pristatoma kaip liūd nų, niūrių žmonių šalis, visada sakau, kad tai – didžiausia nesąmonė. Man tai nesuprantama. Ir Italijoje žmonės neina per gatvę išsišiepę. Tai legendos. 45

menas gyventi

Žemė, vanduo ir medus

Nuo kūrybinių darbų, repeticijų, koncertų ir nuolatinių gastrolių po svečias šalis dirigentas, orkestro „Vilnius Sinfonietta“ vadovas, įvairių muzikinių projektų teisėjas ir dalyvis Vytautas LUKOČIUS (42) su žmona Vytaute (43) atgaivą bei ramybę randa kaime. GERDA PRANCŪZEVIČIENĖ ir GRETA SKARAITIENĖ (nuotraukos)

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

Prieškariu statytos trobos kol kas rekonstruoti neskubama Susirgęs bičių liga, maestro Vytautas jau užveisė jų tris avilius

Vytautė ir Vytautas sodyboje praleidžia kiekvieną laisvą akimirką

rieš trejus metus įsigytoje sodyboje Vytautas laiko bites, su žmona rūpinasi aplinka, visiškai nesistengdami jos sukultūrinti, prižiūri daržus ir atlieka kitus ūkio darbus. „Čia nuobodžiauti netenka!“ – kvatojasi šeimininkai. Kadangi kaimelis netoli sostinės, maestro stengiasi išnaudoti kiekvieną laisvą valandą: „Vakarop – repeticija Vilniuje, iki to laiko dar reikia bites apžiūrėti, braškes pasodinti. Lekiu čia ir lekiu – atsibosta miesto triukšmas, žmonės, viešbučiai. Nors kai pagalvoji, dar klausimas, kas ką turi, sakyčiau, ne mes sodybą, o sodyba mus – jai darbo daug atiduodu. Kaime man – kaifas, nes užsiimu kitkuo nei kasdien: dirbu fizinį darbą, meškerioju, maudausi. Norėčiau čia gyventi – Vilniuje nebepatinka. Šios vietos mane labai traukė, įsimylėjęs jas esu nuo vaikystės: seneliai nuo šių kraštų – iš Čiobiškio. Kad turime šią sodybą – žmonos nuopelnas, ji surado.“

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

„MARK and MIGLE Photography“ nuotrauka

menas gyventi

GROŽIO BŪTINYBĖS

1. Ilgas miegas. 2. Ne per daug saldumynų. 3. Daug nuoširdaus juoko. 4. Plaukų tiesintuvas. 5. Kuo mažiau sūrių skysčių vakare, kad kuo mažiau tintų veidas.

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

Grožio formulė pagal...

Živilę KROPAITĘ

Su LRT TV žurnaliste, „Labas rytas, Lietuva“ spaudos apžvalgininke, pokalbių laidų „Svarbios detalės“ ir „60 akimirkų“ vedėja Živile KROPAITE (32) net kalbantis apie jos grožio puoselėjimo paslaptis užkrečiantis juokas netyla. GERDA PRANCŪZEVIČIENĖ Ar skiriasi jūsų rytmečio ritualai, kai dirbate „Labame ryte“, ir tą savaitę, kai nedirbate? Kai nedirbu „Labame ryte“, stengiuosi veido odą nuvalyti miceliniu vandeniu, pasitepti kremu ir nieko ant jos nebekrauti. Atsibudusi prieš „Labą rytą“ tik įlendu į „kremų spintelę“ užsitepti ko nors drėkinančio, o žiemą – ko nors labai riebaus ir maitinančio, kad pabūtų ant veido iki penktos ryto, kai darys grimą. Viliuosi, kad toks desperatiškas odos drėkinimas vidury nakties turėtų kiek nors gelbėti. Jaučiate, kad televizinis grimas alina jūsų odą? Alina: mano veido oda – sausa, o grimas dar labiau išsausina. Po eterio grimą nuvalau „Bioderma“ miceliniu vandeniu. Odą atgaivinu mėlynos linijos „Bioderma“ drėkinamaisiais geliniu kremu, serumu, dabar išbandau lietuvišką „Green Feel“ drėkinamąjį kremą. Žiemai turiu labai labai riebų „Mary Kay“ kremą. Namuose naudoju kaukes, parsivežu jų iš „veido kaukių sostinių“ – iš Azijos, pavyzdžiui, Pietų Korėjos, tik svarbu apsižiūrėti, kad jos nebūtų balinamosios, – tokios ten labai populiarios. Pas kosmetologę lankotės? Labai nereguliariai. Bet visuomet stengiuosi į veido procedūrą užsirašyti iškart po „Labo ryto“ – bandau nedelsdama odai kompensuoti grimo padarytą žalą (juokiasi). Pavyzdžiui, savo misiją laidoje baigiau po devynių penkios, o jau pusę dešimtos natūralios terapijos namuose „Mezzanine“ man darė puikią veido šveitimo migdoliniu aliejumi procedūrą. Kaip puoselėjate kūno odą? Nueinu į masažus, naudoju kūno sviestą po pirčių, baseinų ir sporto, šiuo metu – bulgarišką rožių „Bio Argan Oil“. Vonioje labai mėgstu druskas ir putas. Neturiu šimto buteliukų atskirai kiekvienai kūno daliai, bet tą sakau be jokio pasimėgavimo. Kaip prižiūrite plaukus? Mano plaukų labai daug, tačiau jie sausi – ypač dėl dažymų, tiesinimų. Šiuo metu turiu „Uoga uoga“ aliejuką plaukų galiukams, anksčiau naudodavau „Rasos“. Visų laikų mėgstamiausi šampūnas, balzamas ir kaukė bei apsauga prieš tiesinimą – pažeistų ir sausų plaukų „L’Occitane en Provence“. Dar patinka „Aussie Colour Mate“ plaukų kaukė bei šampūnas su balzamu – pastaruosius dvejus metus šiuos du produktus ir kaitalioju. Plaukus dažyti patikiu profesionalėms. Ar, kai nereikia filmuotis, kasdien darotės makiažą? Kaip kada. Kai intensyvesnis metas ir daugiau grimo,

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

laisvalaikiu stengiuosi vaikščioti be makiažo. Kai mažiau filmavimų, naudoju „Lancôme“ kreminę pudrą, labai mėgstu „Lancôme Hypnôse“ tušą – nors mano blakstienos ir taip riestos ir pusė žmonių, turiu omeny makiažo specialistus, galvoja, kad aš jas kažkaip specialiai riečiu, toks intensyvus tušas tarsi ir nebūtinas. Mėgstu raudoną „Mac“ lūpdažį, kadangi labiausiai patinka matiniai, mano rankinėje bastosi ir „Sigma Power Stick“ matinis raudonas. Kiek kvepalų buteliukų ant jūsų stalelio? Vienas – „Chance Eau Tendre by Chanel“. Naudoju jau kelerius metus iš eilės žiemą vasarą – gal aš nuobodi, bet nieko negaliu sau padaryti. Dar labai mėgstu „L’Occitane en Provence“ tualetinius vandenis, ypač – jaunų vyšnaičių. Laikotės dabar taip madingų dietų? Esu linkusi į storėjimą, todėl susitaikiau su faktu, kad norint, jog tas polinkis neišvirstų į didžiulę masę, reikia valios ir nuolat galvoti apie maisto kiekius. Prieš porą metų apsilankiau pas nuostabią dietologę Jūratę Dobrovolskienę, ji man viską sudėliojo, surašė, kelis mėnesius laikiausi labai griežto režimo ir pajutau, kiek ko man galima suvalgyti. Dabar, kai nebesilaikau jo, stengiuosi stebėti maisto kiekius. Deja, niekas iš manęs taip ir neišmušė saldumynų pomėgio – tai tragiškai didelė mano bėda. Jų ne atsisakau, bet valgau vietoj ko nors kito, pavyzdžiui, kruasaną vietoj pietų, o ne po jų. Rytais – kava ir lengvi pusryčiai, dieną stengiuosi ko nors užkrimsti, o vakarais labai mėgstu gardžias vakarienes, bet, dėkuidie, nemėgstu riebaus maisto: salotos, žuvis, rizotas man yra didis džiaugsmas. O kokie santykiai su sportu? Priklausau tai kategorijai žmonių, kurie sportuoti nemėgsta, o kai pasportuoja, tai negali patikėti, kad ir jie pamilo sportą. Tik mano bėda, kad pamilstu trumpam: nuėjusi į kalanetiką, pirmas dvi treniruotes svaigstu ir save graužiu, kodėl anksčiau jos reguliariai nelankiau, bet po kelių treniruočių imu chaltūrinti ir grįžti prie minties, kad man geriausia turėti asmeninį trenerį. Neseniai kelis kartus esu nuėjusi į badmintoną – irgi labai patiko, bet žiūrėsim, ar ilgam. Esu užsirašiusi į sporto klubą „The Royal Athletic Club“, tačiau paskutinįsyk abonementą panaudojau prieš mėnesį. Dėl to gėda ir vėl vis kyla minčių apie asmeninį trenerį. Viena, ko šituo metų laiku tikrai nepamirštu, – bent porą kartų per savaitę nubėgti kelis kilometrus palei upę, į darbą stengiuosi važinėti dviračiu, bet nėra labai toli, tai toks čia ir sportas (juokiasi). Ir baseiną labai mėgstu – bet visgi labiau sūkurinę vonią (užsikvatoja). n

raudonas kilimas Filmas „The Beguiled“ pelnė Sofiai Coppolai geriausios režisierės apdovanojimą, o juostos premjeroje ji (ketvirta iš kairės) pozavo su aktorių komanda: (iš kairės) Addison Riecke, Elle Fanning, Kirsten Dunst, Colinu Farrellu, Angourie Rice ir Nicole Kidman

Septyniasdešimtasis Kanų kino festivalis baigėsi, tačiau stebuklas nei ekrane, nei ant raudono kilimo taip ir neįvyko. Konkursinę programą dauguma kritikų vadino „atsargia“ ir „nuviliančia“, o iškilmingai madai, akivaizdu, skubiai reikia reformatoriaus, kitaip mirsime iš nuobodulio!

Reikia burtų lazdelės A

Kanuose uždrausti lygintuvai? Elsos Hosk vilkimai „Alberta Ferretti“ suknelei būtų pravertusios darbščiosios rankos!

išku, džiugina visu grožiu grįžusi Nicole Kidman (pagaliau grožio chirurgų darbo pėdsakas išnyko aktorei nuo veido ir ji atrodo nuostabiai), Jessicos Chastain triumfas (tik, prašom, daugiau jokių siuvinėjimų, kad ir neįkainojamų), Rytų kino karalienė Fan Bingbing ir net Irina Shayk bei kiti modeliai, gelbstintys estetikos jausmą puikiomis figūromis. Tačiau iš esmės raudonas kilimas atsidūrė kryžkelėje – arba toliau nusirenginėti kaip Bella Hadid, Shanina Shaik ir Jourdan Dunn (nors kur jau toliau – nebent ir figos lapą nusimesti), arba virsti vestuvinių suknelių podiumu. Reikėtų kokiu nors mados įstatymu uždrausti perregimas dramblio kaulo sukneles, dekoruotas akmenėliais ir blizgučiais, gal tada Elie Saabas ir Zuhairas Muradas – talentingi dizaineriai – sugalvotų ką nors ne taip atsibodusio?! Žodžiu, reikia mados burtininkų, pionierių ir naujų vardų. Ir pagaliau atskirti viršutinius drabužius nuo apatinių. Pasvajoti juk galima?

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

Nicole Kidman pristato – „Calvin Klein by Appointment“ balerinos sijonas su odiniu korsetu ir „205 W39 NYC“ aukštakulniai, už kuriuos mados sekėjos sielą parduotų

Balandį dukrą pagimdžiusi Irina Shayk nestokojo dėmesio Kanuose. O ir kaip nepastebėti nuostabios moters kiaurai perregima „Atelier Versace“ suknele ir su geltonaisiais „Lorraine Schwartz“ briliantais

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

Bohemiškąją Nicole Kidman pusę atskleidė „Armani Privē“

Eva Longoria ištikima žvyneliams, akmenukams, auksui, undinės uodegai ir „Elie Saab“ mados namams

žvaigždynas

Televizijos laidų kūrėjas Edvardas Žičkus pasijuto lyg tikrame Rytų turguje

TRADICIJOS

Saldus Maroko dvelksmas

„Stiklių“ bendraturčiai Anna ir Aleksandras Ciupijai

„Oriental“. Tokį aprangos kodą svečiams nurodė populiarus sostinės baras „Glory bar by Stikliai“, vasaros sezono atidarymo proga kviesdamas pasilinksminti į jau tradicinę „Marakešo naktį“. Svečiai šio kodo išties paisė: tiek egzotiško grožio Vilniaus senamiestis seniai nematė! Viganto Ovadnevo nuotraukos Muzikantai būgnų garsais užpildė visą kvartalą

Grožio salono „Studio M“ savininkei Militai Daikerytei smauglys sukėlė šiek tiek baimės 96

Odontologas Sergejus Troščenkovas ir verslininkė Asta Dagilienė Linksmai nusiteikę Viktorija ir Anthony Poullain

„Stiklių“ bendraturtis Romas Zakarevičius drąsiai čiupo į ranką smauglį

Įspūdingą suknią egzotiškam vakarui pasirinko dizainerė Audronė Bunikienė Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

Renginių organizatorei Rasai Arlauskienei labai tiko turbanas Ant dizainerės Indrės Kvedarienės galvos pražydo nedidelis sodas, sukurtas Ingos Petrikaitės Danguolė Pečiukonytė-Juan Font pasipuošė rytietišku korsetu ir stulbinančiu „Louis Vuitton“ kaklo papuošalu

Modelio Karolinos Toleikytės grožį pabrėžė Liutauro Salasevičiaus kurta suknelė

Dainininkė Natalija Bunkė ir verslininkė Justina Stambrauskaitė iš minios išsiskyrė puošniais galvų apdangalais

Ž M O N Ė S N R . 2 2 | w w w. ž m o n ė s . l t

Prekės ženklo „Eva Luxury“ įkūrėja Eva Ghaoui tikrai patrauktų kiekvieno marokiečio akį

Dešimt balų už itin elegantišką stilių, sukurtą dizainerio Liutauro Salasevičiaus, – Ingai Stumbrienei, atlydėtai vyro Aivaro

Vizažistė Neringa Čukinienė ir plaukų stilistas Robertas Bulskis

Žilvinas Grigaitis specialiai šiam vakarui nusidažė plaukus Butiko „Pudrinė“ bendraturtės Neringa Čebatorienė ir Andželika Kšanienė 97