Žurnalas „Žmonės" Nr. 17

LAISVALAIKIO GIDAS

ŽMONĖS renkasi

Nr. 17 (808) 2019 m. balandžio 25 d.

Viktorija

MACIJAUSKIENĖ Tarp motinystės ir kūrybos

REŽISIERĖ

Marija

KAVTARADZĖ Kinas – mano būdas padėti kitiems

Saulius

SKAMBINAS Skandalingų skyrybų nebus!

Kaina – 1,89 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,33 Eur

KARATĖ ČEMPIONĖ

Rita

PIVORIŪNAITĖ Įdomu sporto pasaulyje būti moterimi

Įdomu

viršelio istorija

sporto pasaulyje būti

moterimi Daugkartinė Europos kiokušin karatė čempionė Rita PIVORIŪNAITĖ (31) Lietuvoje dabar – vis retesnė viešnia. Prieš kelerius metus baigusi sportininkės karjerą, pasuko savo gyvenimą kita linkme ir išvyko į Šveicariją. Dabar ji – vienintelė lietuvė, dirbanti Tarptautinės imtynių federacijos biure, Rinkodaros ir komunikacijos departamente.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ 20

Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Max Mara“ drabužiai ir aksesuarai, „Zara“ avalynė

Tomo Adomavičiaus nuotraukos Laurynos Skrebytės stilius Stilistės asistentė Šarūnė Skirmantaitė Neringos Čukinienės makiažas Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

21

Tokia pati

interviu

Žinomos, gražios, sėkmingos, turtingos moterys irgi susiduria su iššūkiais, turi šeimyninių rūpesčių, nepasitiki savimi ir neišvengia sunkumų su vaikais. „Aš tokia pati moteris ir mama kaip visos kitos“, – patikina šokių mokytoja Viktorija MACIJAUSKIENĖ (33), konferencijoje „Sveika ir laiminga mama 2019“ pasidalysianti savo patirtimi su klausytojais.

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ 34

J

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

mama kaip visos

us galima pristatyti ne tik kaip buvusio krepšininko Arvydo Macijausko žmoną, bet ir kaip kūrybinės studijos „Džimba“ šokių mokytoją. Kodėl pasirinkote būtent šią veiklą?

Mano ryšys su „Džimba“ užsimezgė natūraliai – prieš porą metų ją lankė dukra Gabrielė. Džiaugėmės, kad studijoje muzikinis lavinimas derinamas su choreografija, kuriamos dainos, vyksta daug koncertų – ši studija gyvuoja jau penkiolika metų ir turi tikrai svarų vardą. Susibičiuliavau su dukters vadove, mudvi draugiškai pasikalbėdavome. Dukters domėjimasis šokiais ir dainomis ilgai netruko – vaikai ieško savęs, nori išbandyti ką nors naujo. Ji nebelankė studijos, tačiau mano bičiulystė su vadove išliko. Sykį susėdusios kavos išsikalbėjome: „Viktorija, mums labai reikėtų šokių vadovės, jei tau kiltų mintis ir galėtum ką nors rekomenduoti – pasakyk“, – paprašė ji. Pažadėjau padėti ir grįžusi namo susimąsčiau: o jei aš pati?..

Juk man tai labai artima. Visą paauglystę lankiau meninę 

ŽMONĖS NR. 17 | www.žmonės.lt

Paauglystėje pati buvusi profesionali gimnastė, dabar Viktorija Macijauskienė savo patirtimi dalijasi su mažomis mergaitėmis. „Judesio lavinimas augančioms mergaitėms būtinas“, – įsitikinusi ji

Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

35

žmonių, Yra kuriems šito filmo

reikia

42

Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

pažintis

Marko Cechanovičiaus nuotrauka, Šarūnės Skirmantaitės stilius, Ugnės Ežerinskaitės grimas, „Mango“ drabužiai

Kol kino žiūrovai dar giliai alsuoja nuo filme „Išgyventi vasarą“ patirtų emocijų, juostos scenaristė ir režisierė Marija KAVTARADZĖ (28) jau nori judėti tolyn: „Negali prisirišti prie filmo, nors nuo pirmos parašytos scenarijaus eilutės iki pirmo viešo pasirodymo praėjo treji metai – nemažas mano gyvenimo etapas. Tačiau kai filmas paleistas į kino teatrus, jau nebėra tavo – jis tampa visų.“

Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

J

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

aunai psichologei Indrei iš Vilniuje, Vasaros gatvėje, esančios psichiatrijos ligoninės į Palangą reikia palydėti du pacientus – bipolinį sutrikimą turintį (kitaip – maniakine depresija sergantį) Paulių ir užsisklendusią, nusižudyti bandžiusią Justę. Tokio iš pažiūros lengvo siužeto juosta „Išgyventi vasarą“ iš tiesų palietė giliausius kino kritikų ir žiūrovų sielos užkaborius. Ir jau pelnė ne vieną apdovanojimą: Talino kino festivalyje pripažinta geriausiu Baltijos šalių filmu, o šiųmečio festivalio „Kino pavasaris“ žiūrovai ją įvertino kaip geriausią lietuvišką ilgametražį filmą. Ir pati jo kūrėja jau nebe naujokė ant laimėtojų pakylos: 2015 metais Marija apdovanota „Sidabrinės gervės kiaušiniu“ už geriausią studento darbą, 2017-aisiais drauge su kolega scenaristu Andriumi Blaževičiumi ir seserimi dramaturge Tekle Kavtaradze pelnė „Sidabrinę gervę“ už geriausią kino scenarijų filmui „Šventasis“.

Kodėl savo debiutiniam ilgametražiam filmui ėmėtės tokios nelengvos temos?

Ji gimė iš gyvenimo: iš savo patirties ir iš aplinkos. Mačiau prasmę apie tai kalbėti. Dažname filme ligos naudojamos tik kaip triukas – padaryti personažą įdomesnį, nors pats filmas yra apie kitką. Arba apie ligą nekalbama, ją galima tik nujausti.

O man norėjosi apie psichinius sutrikimus kalbėti atvirai, paprastai ir nedramatizuojant. Perteikti personažų kančią, bet nenuspalvinti visko tik juoda spalva. Ligoninės, girgždančios durys, beprasmybės jausmas – žinoma, galėjau ir tokį filmą sukurti. Galėjau pasirinkti baisesnį kalbėjimo kampą – būčiau turėjusi pakankamai medžiagos bei patirties ir tam. Bet nemačiau prasmės. Žmonės ir taip bijo, ligoninės, diagnozės ir taip stigmatizuojamos. Norėjosi paprastumo ir šviesos. O žiūrovas jaučia, kiek nuoširdumo ir tiesos sudėjai į savo darbą.

Netikromis, išgalvotomis emocijomis jo neapgausi. Turi būti drąsus ir atviras kurdamas.  43

48

Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

profesi­o­ nalai

Einantys

teisingu keliu

Pirmieji į prestižinių muzikos apdovanojimų „Grammy“ olimpą patekę lietuviai Aleksandra (30) ir Vilius (32) KERAI – visai ne iš populiariosios muzikos pasaulio. Garso režisierių pora auksinei gramofono statulėlei nominuota už Giuseppe Verdi operos „Rigoletas“ įrašą su jau šviesaus atminimo rusų baritonu Dmitrijumi Chvorostovskiu. Nors pasirinkę akademinės muzikos kelią iš aplinkinių sulaukė kritikos ir nepasitikėjimo, tarptautinis įvertinimas įtikina: Aleksandra ir Vilius eina teisinga linkme.

„Grammy“ nominantų sąrašus jau buvote prasibrovę 2014-aisiais už „Virtuoso Rossini Arias“ su populiariuoju JAV tenoru Lawrence’u Brownlee bei Kauno miesto simfoniniu orkestru, tačiau kodėl apie jus išgirdome tik dabar?

Vilius: Pirmą kartą buvo nominuotas mūsų darytas garso įrašas, o ne mes, garso režisieriai. Jis nėra toks kompleksiškas, be to, buvo nominuotas solistas, taigi didžiausias dėmesys teko jam. „Rigoletas“ – subtilus, sudėtingas, labai didelis darbas, tai yra didžiausias įrašas, koks tik galėtų būti, todėl už darbą nominuoti garso režisieriai.

Ar gali būti, kad susidomėjimas rimtąja muzika Lietuvoje auga ir dėl dirigentės Mirgos Gražinytės-Tylos populiarumo pasaulyje?

Vilius: Tikrai taip. Mirgos indėlis yra labai didelis, ne mažiau svarbus ir ansamblis „Kremerata Baltica“, kuriame labai daug muzikantų iš Lietuvos, o jų pasiekimai be galo dideli. Operos solistai Kostas Smoriginas, Violeta Urmana, Edgaras Montvidas ir kiti tarptautiniu lygmeniu sulaukė didesnio pasisekimo negu mūsų popatlikėjai, jie rikiuojasi šalia pačių geriausių.

Taigi akademinė muzika Lietuvai duoda daug pliusų. Mes džiaugiamės, kad šioje srityje galime keliauti į priekį.

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ ir asmeninio albumo nuotraukos

Į

ANDRĖ BALŽEKIENĖ

Tikriausiai ne visi įsivaizduojame, kaip tiksliai kuria garso režisieriai. Aleksandra, viename interviu minėjote, kad jaučiatės tarsi rankose turėdama spalvinimo teptuką. Kaip visa tai vyksta?

Vilius: Mūsų darbas – garso dizainas. Galima sukurti erdves, kurios klausytoją nuveda į kokią nors aikštę, mišką ir ten skamba akademinė muzika. Galima parodyti, kad solistas atkeliauja iš vienos pusės, nukeliauja į kitą, beldžia į duris, kažkam nukrinta raktai.

Aleksandra: Labai dažnai įrašo postprodukciją lyginame su nuotrauka. Pradžioje padarome dokumentinę nuotrauką, tada  pridedame jai spalvų, atspalvių ir šešėlių. Koncertinio įrašo Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Grammy“ apdovanojimų pora niekada nepamirš: „Ten patenka tik geriausi pasaulyje, nėra jokių abejonių“

49

kelionės

Gražiausias

pasaulio

atvirukas

A

tlante“, „Karibuose“ ar tiesiog „kažkur toli“ – daugelis žmonių nežino, kur tie Seišeliai. Jie yra Indijos vandenyne, Mauricijaus ir Madagaskaro kaimynystėje. Ne taip toli ir Maldyvai – turizmo prasme bene didžiausias Seišelių konkurentas („Mes turime kalnus, o jie ne“, – išdidžiai sako seišeliečiai). Tai Afrikai priklausanti valstybė, kurią sudaro 150 salų, – tik penktadalis jų apgyvendintos. Didžiausia ir populiariausia sala – Mahė, joje įsikūrusi Seišelių sostinė Viktorija, tituluojama mažiausia sostine pasaulyje. Maža sostinė, maža ir valstybė – vietos gyventojų skaičius nesiekia nė 100 tūkstančių.

Turizmas – Seišelių duona ir druska. Saugodami gamtą ir autoritetą, anksčiau seišeliečiai griežtai ribojo atvykėlių skaičių, tačiau pastebėję, kad kuo daugiau turistų – tuo turtingesnė valstybė, atsipalaidavo ir dabar jau įsileidžia visus rojaus lankytojus.

60

Dauguma liovėsi dirbę žemės ūkyje, auginę medvilnę ir gaminę buities daiktus – beveik viskas importuojama, nes vietiniams dirbti turizmo sektoriuje pelningiau, nei ravėti daržus. Viešint salose vis tiek neapleidžia jausmas, kad aplink – stebėtinai mažai žmonių. Nežemiško grožio paplūdimiuose nekyla klausimo, kur pasikloti kilimėlį: visai gali būti, kad smėlio ir vandens bendrija mėgausiesi pats vienas. „Pirmąsyk į Seišelius nuvykau prieš aštuonerius metus, – prisimena Rimvydas Širvinskas. – Tada turistų ten buvo išvis mažai. Dabar jų mielai atvyktų daugiau, bet yra tiesiog per mažai viešbučių, kad srautas taptų masinis, kaip, pavyzdžiui, nutiko Tailande. Čionykščiai saugo savo šalį, nori, kad rojaus kampelio pavadinimas atitiktų realybę. Net pats paprasčiausias paplūdimys, į kurį vietiniai nerekomenduoja važiuoti, nes „neverta“, yra įspūdingo grožio.

Nusivyliau tik dėl vieno: kad vėliau keliaudamas į kitas šalis vis Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Torsteno Dickmanno / STB nuotrauka

Kalbant apie Seišelius, „rojus žemėje“ tampa ne banalia fraze, o tiksliu faktu.

Net tiems, kurie nemėgsta tysoti paplūdimyje, tenykštis gamtos grožis pakerta kojas. „Tik pasitikrinsime, ar mums tinka seišeliška prabanga“, – nutarė smagi kompanija – kelionių organizatorius Rimvydas ŠIRVINSKASMAKALIUS (28), televizijos ir radijo laidų vedėjas Orijus GASANOVAS (32), žurnalistė, rašytoja Jurga BALTRUKONYTĖ (48) ir fotografas, dailininkas Algis KRIŠČIŪNAS (51) – nuvykusi pažinti žemiško rojaus.

Algio Kriščiūno nuotrauka

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Smagiai kompanijai iš Lietuvos teko ne mažiau smagi užduotis: įvertinti, ką keliautojams gali pasiūlyti nuostabieji Seišeliai

Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

61

virtuvė

Puiki

dienos pradžia 68

Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

Vieną rytą nufotografavusi, kas yra jos lėkštėje, rinkodaros specialistė Gabrielė ŽUTAUTAITĖ (24) stabtelėjo ir patiekalo nuotraukos nedėjo į asmeninę instagramo paskyrą.

Tą rytą, gurkšnojant kavą, spontaniškai atsirado jos maisto tinklaraštis „Pusryčiams“.

1 porcija

REMIGIJA PAULIKAITĖ

abrielei patinka anksti keltis. „Rytas – ramiausias laikas. Man gera atsikėlus neskubėti, susikaupti dienai ir, žinoma, pasigaminti įdomesnius pusryčius. Kartais jų nuotraukomis dalydavausi instagrame. Mačiau, kad mano idėjos sulaukia daug susidomėjimo, o ir draugai vis skatino kurti tinklaraštį, – vieną rytą tai ir padariau. Daug nesukusi galvos, blogą pavadinau paprastai ir aiškiai – „Pusryčiams“.“ Stipresnę trauką virtuvei Gabrielė pajuto prieš keletą metų, kai palikusi tėvų namus pradėjo gyventi savarankiškai. Tuomet suprato, kad nenori nuolatos būti soti keliais tais pačiais patiekalais.

Pradėjo ieškoti įdomesnių receptų, eksperimentuoti.

Pajuto, kad gaminti gali būti labai malonu. „Kartais po sunkios dienos nusiperku maisto produktų ir užsidarau virtuvėje, – pasakoja. – Maisto ruošimas mane atpalaiduoja, atskiria nuo išorinio pasaulio ir ten likusių problemų.“ Kadangi ypač mėgsta ilgus ramius pusryčius, o savaitgalio pusryčiai Gabrielei apskritai yra šventė, nutarė pasistengti juos gaminti įdomesnius. „Anksčiau labai nemėgau košių, bet atradau, kad jos gali būti labai įvairios, tarkim, šokoladinės ar obuolinės. Ir kiaušinius juk galima ne tik paprastai virti ar kepti – kartą suskaičiavau, kad žinau gal aštuonis jų patiekimo būdus. Tas pats su sumuštiniais: kai pasitelki fantaziją, pamatai, kad jie gali būti tokie įvairūs!“ Pusryčių idėjomis pradėjusi dalytis virtualiojoje erdvėje Gabrielė greitai sulaukė gausaus būrio sekėjų. Svarsto, taip yra turbūt dėl to, kad žmonėms norisi praturtinti savo ryto valgiaraštį. O tokio tik pusryčių receptus pristatančio maisto tinklaraščio Lietuvoje iki šiol nebuvo.

Gabrielė prisipažįsta, kad „Pusryčiams“ yra labai miela laisvalaikio veikla. Nors ruošia, kartais nufotografuoja ir kitokius, ne ryto, patiekalus, šios nuotraukos lieka jos asmeniniame archyve – blogo temų spektro plėsti neketina.

Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

PRANCŪZIŠKI KRUASANŲ SKREBUČIAI 1 kiaušinis 2 šaukštai pieno 1 kruasanas (kuo kruasanas labiau sudžiūvęs, tuo skaniau iškepa, tad jeigu turite šviežią, galite prieš tai šiek tiek paskrudinti orkaitėje)  1 šaukštas rudojo cukraus  1 žiupsnis druskos ir cinamono  sviesto kepti  norimų priedų (šįsyk tai – uogienė, graikiškas jogurtas, uogos ir šviežios mėtos)   

1.

Dubenyje Gabrielė kiaušinį išplaka su pienu.

Kruasaną perpjauna išilgai, puseles pamirko plakinyje, pabarsto cukrumi, druska ir cinamonu.

2. Keptuvėje ištirpina gabalėlį sviesto, deda abi kruasano puseles ir kepa, kol gražiai apskrunda.

Patiekia su uogiene, graikišku jogurtu ir uogomis, papuošia mėtomis.

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ ir Gabrielės Žutautaitės nuotraukos

G

„Prie šių skrebučių puikiai tinka ir visi švieži ar karamelizuoti vaisiai, džemai, grietinėlė, granola, kiti saldūs dalykai, – pataria. – Kruasanus galima valgyti ir nesaldžius – reikėtų nebarstyti cukrumi ir cinamonu, tada ir priedus rinktis sūrius: daržoves, sūrį, keptą ar be lukšto virtą kiaušinį, žoleles.“

69

K

ad ir kas planetoje nutiktų, balandžio viduryje Kalifornijos Koučelos slėnyje vis tiek skamba muzikos festivalis. Šiemet – oficialiai dvidešimtą kartą, nors tikri gerbėjai jo gimtadienį skaičiuoja nuo 1993-iųjų, kai 25 tūkstančiai žmonių susirinko į čia vykstantį grupės „Pearl Jam“ koncertą. Kadaise Koučelos žvaigždės buvo „The Chemical Brothers“, Björk, „Rage Against the Machine“, „AC/DC“, „Guns N’ Roses“, festivalis buvo alternatyvus ir beveik nemasinis. Dabar trokštančių apsilankyti tiek, kad koncertai vyksta du savaitgalius iš eilės, slėnyje netelpa šimtai tūkstančių muzikos aistruolių ir snobų, o paskutiniai bilietai į šių metų šventę dingo dar sausį. Norintys pasiklausyti Childish Gambino, „Tame Impalos“ ar Arianos Grande prie pat scenos nesiraukydami mokėjo 999 JAV dolerius – dvigubai daugiau, nei kainavo bilietas į pagrindinę festivalio erdvę. Komfortu rūpintis tenka papildomai – tokiu metu dieną Kalifornijoje būna 40 laipsnių karščio, o naktį temperatūra nukrinta iki dešimties. Tačiau festivalininkų neišgąsdino nei oro sąlygos, nei patį pirmąjį vakarą įvykęs sprogimas ir kilęs gaisras stovyklavietės dušų zonoje (laimei, niekas nenukentėjo), o tarp paprastų mirtingųjų minioje buvo galima išvysti ne vieną garsenybę.

reportažas Alessandra Ambrosio su draugėmis

Ugninė

Dainininkė Madison Beer patvirtina: Kalifornijoje – kaitra

88

ŽMONĖS NR. 17 | www.žmonės.lt

Koučela – ne tik muzikos šventė, bet ir įspūdingas šou bei performansų renginys, sutraukiantis šimtus tūkstančių smalsuolių

Koučela

Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

89

LAURA MIZGIRYTĖLATOUR TINKLARAŠTININKĖ, STILISTĖ, DIZAINERĖ

Skirtingi idealai

S

kirtingi dizaineriai, skirtinga ir nelyginama estetika – visgi tikimės pamatyti jų kolekcijas vieną greta kitos. Šis duetas – tarsi mini mados savaitė, kurioje nėra eksperimentinių, pretenzingų koncepcijų, bet primenama, kas mada yra iš tikrųjų: daugiasluoksnės, aktualios idėjos, kokybė, brandus požiūris į kūrybą ir bene labiausiai Liliją ir Egidijų iš masės išskiriantis bruožas – pagarbus požiūris į vartotoją.

Egidijaus Rainio kolekcija, nors įvairialypė stiliaus prasme, yra harmoninga ir ypač aktuali: nuo modernių, išgrynintų derinių iki skulptūriško romantizmo ir devintojo dešimtmečio raumeningų siluetų dideliais pečiais, sugnybtais liemenimis ir aptemptais klubais. Kiekvienas modelis – turintis savo identitetą ir įsimenančias detales: nuo kampuoto balto kelnių kostiumo su geltonais aulinukais iki skaisčiai rožinių nėrinių kombinezono (oi, mano širdis!), ryškių skraisčių ir masyvios aitriai violetinės suknelės su kaspinu po krūtine.

Visa tai primena emocingą Yves’o Saint Laurent’o ir Marco Jacobso kūrybą, tiksliau, tai, ko seniai ilgimės, – meilės, aistros madai ir spalvoms.

Sakoma, kad moterys dizainerės kuria tai, ko reikia realiai moteriai, o vyrai dizaineriai – ko reikia idealizuotai. Gal todėl šie abu dizaineriai taip skaniai žiūrisi kartu. Lilijos Larionovos kolekcija – tarsi moderni miesto bohema, kurioje vyrauja tirštos sodrios spalvos, – terakotos, turkio ir violetinė – aštuntojo dešimtmečio printai. Tapybiški deriniai su aitrių spalvų turbanais ir tarsi sustingusiomis vėjyje skarelėmis, oversize siluetai, pasižymintys malonia doze atsainaus seksualumo, plevėsuojančios maksi suknelės su giliomis iškirptėmis, slystančio šilko palaidinės ir tvirtai sukaltas vyriškas kostiumas – šimtaprocentinis šiuolaikinės moters garderobas.

94

Egidijaus Rainio (kairėje) ir Lilijos Larionovos kolekcijų modeliai

Ž M O N Ė S N R . 1 7 | w w w . ž m o n ė s . l t

objektyve

Irmanto Gelūno / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

Egidijus Rainys šią kolekciją kūrė įkvėptas romantizmo epochos

Pirmoje svečių eilėje – šio vakaro organizatorė Rasa Arlauskienė, floristas Mantas Petruškevičius, verslininkė Asta Dagilienė ir odontologas Sergejus Troščenkovas

ŽMONĖS NR. 17 | www.žmonės.lt

Vieni garsiausių šalies dizainerių Lilija Larionova ir Egidijus Rainys – ne tik kolegos, bet ir bičiuliai, pastaraisiais metais savo kolekcijas visuomet pristatantys kartu

95