Žurnalas "Žmonės" nr 11 by Media Bites

www.žmonės.lt Nr. 11 (700)

2017 m. kovo 16 d.

Kiekvieną ketvirtadienį!

PARYŽIAUS MADOS SAVAITĖ ERIKA

Rafinuota, elegantiška, bet – šiuolaikiška

VITULSKIENĖ Sportą laikau ne būdu atsikratyti svorio, o savo aistra

DALIA IBELHAUPTAITĖ ir DEXTERIS FLETCHERIS Santuokos dvidešimtmetį paminėjo dviese

SKAISTĖ SEMENIKĖ Kaip mergina iš „Baro“ rado tikrąjį pašaukimą

ALGIS

KRIŠČIŪNAS Laiškas, kuris mane išgelbėjo

KRISTINA KAIKARIENĖ Tradicinės atostogos su draugėmis

Aistė Pilvelytė Muzikos neįmanoma pamatuoti jokiais konkursais

Kaina – 0,95 Eur

veidai ir vardai

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Po Balio saule Vykti į kitą pasaulio kraštą su mažu vaiku – nemenkas iššūkis, bet prekės ženklo „Wear Mad By July“ įkūrėja Julija ŽIŽĖ (30) su vyru fotografu Laurynu ŽIŽIU (39) ir dukrele Lėja (1 m. 7 mėn.) nedvejodami nutarė aplankyti Balio salą. „Rinkomės skrydžius naktimis, kai dukra miega, – ir ką gi, ilgas keliones lėktuvu ji ištvėrė dar geriau nei mes“, – šypsosi Julija. Palaimos sala vadinamas Balis keliauninkų nenuvylė: jie aplankė Ubudą – Balio kultūros sostinę, mynė džiungles ir ryžių laukus, ragavo labai aštraus maisto ir gyrė šviežią žuvį, plaukė į Gili salas ir mėgavosi uolėtais paplūdimiais, maudėsi Indijos vandenyne ir bekraščiuose baseinuose, kuriuose vanduo, rodos, susilieja su horizontu. „Žmonės ten labai nuoširdūs – matyt, ta dieviška saulė ir gamta juos paverčia laimingais, – sako Julija. – Balis – puiki stotelė tiems, kurie pavargsta nuo viso pasaulio, nuo darbų, streso ir pinigų. Ten daug atlapaširdžių menininkų, kurie atvažiuoja, apsigyvena medinėse trobelėse, valgo ryžius ir kuria savo menus. Suprantu juos, nors pati ten gyventi vargu ar norėčiau: per dvi savaites spėjau pasiilgti Europos. Tačiau po kokių penkerių metų, kai galbūt jau turėsime daugiau vaikų, svajoju ten sugrįžti.“

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

viršelio istorija

Muzikos neįmanoma pamatuoti jokiais konkursais Koks jausmas svarbiame konkurse likti antrai?.. „Eurovizija“ – ne olimpiada, sidabro medalio antrosios vietos laimėtojai niekas nekabina. „Bet tik nemanykite, kad dabar verkiu įsispraudusi į kampą, – šypteli konkurse per žingsnį nuo pergalės likusi dainininkė Aistė PILVELYTĖ (37). – Gyvenimas eina toliau, o aš turiu labai gražių planų.“ GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Tomo Kaunecko nuotraukos Austėjos Jablonskytės stilius Stilistės asistentai Lauryna Skrebytė ir Lukas Juodis Rimutės Večeraitės makiažas Jolitos Abasovos šukuosena Fotografuota menų fabrike „Loftas“ Vilniuje

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

„Zara“ „Mango“, marškiniai, „Premium“ fototechnikos drabužiai irnuoma aksesuarai, spring.lt fototechnikos nuoma spring.lt

iš pirmų lūpų

Jų gyvenimo

revoliucija „Kai išgirdome, kad mes – nugalėtojai, nežinau, kurioje krūtinės pusėje atsidūrė širdis“,– prisipažįsta nacionalinės „Eurovizijos“ atrankos finale pergalę šventusios grupės „Fusedmarc“ vokalistė Viktorija IVANOVSKAJA. „Tačiau ši sėkmė nebuvo atsitiktinumas“, – yra įsitikinęs gitaristas, pergalingosios dainos „Rain of Revolution“ autorius Denisas ZUJEVAS (37). REMIGIJA PAULIKAITĖ

Gegužę Kijeve vyksiančiame tarptautiniame „Eurovizijos“ konkurse Lietuvai atstovausiančią Viktoriją Ivanovskają ir „Fusedmarc“ sveikino žinantis, ką tai reiškia, Donatas Montvydas

irmadienį jiems teko atiduoti duoklę žiniasklaidai. „Turėjome septynis interviu. Ši daina ir ši pergalė mūsų gyvenime sukėlė revoliuciją. Tačiau ji buvo laukta. Mes tam pasiruošę“, – po labai ilgos, varginančios dienos gaivindamiesi vaisių kokteiliais „Žmonėms“ prisipažino Viktorija ir Denisas. Judu – bene paslaptingiausias šių metų atrankos į „Euroviziją“ duetas. Papasakokite, kada pradėjote domėtis muzika?

Viktorija: Kai supratome, kad kai negirdi muzikos – jos trūksta, – ankstyvoje vaikystėje. Mano tėvai gimė Baltarusijos pasienyje, nors esame lenkai. Mama pasakojo, kad svajojo mokytis muzikos Minske, bet augo didelėje šeimoje, nebuvo galimybių to siekti. Savo neišpildytai svajonei ji leido skleistis manyje. Mama anksti pastebėjo, kad mane traukia kūryba: piešimas, teatras, muzika. Augdama buvau labai kaprizinga mergaitė, kuri visada aiškiai žinojo, ko jai reikia. Ji niekada neprieštaravo, pildė visus mano norus. Man nereikėjo paltuko ar dviratuko – norėdavau paglostyti paukštį, pasiklausyti gatvės muzikanto ir baisiai pykdavau, jei mama skubėdavo ir neturėdavo tam laiko. Pateisinu savo kaprizus – buvau ypatingesnis vaikas. Kai pasakydavau, kad dabar noriu mokytis groti fortepijonu, o dabar jau – smuiku, mama neprieštaraudavo. Esu dainavusi chore, bendradarbiavau su vienais, kitais muzikantais. Kol pagaliau, prieš dvidešimt metų, sutikau Denisą. Iš sykio radome bendrą kalbą, sutapo mūsų skoniai. Jis grojo gitara, aš dainavau, abu turėjome įgūdžių kurti. Taip tapome vienu kumščiu – „Fusedmarc“. Denisas: Mačiau mažos Vikos nuotraukas. Jau tada ji buvo artistė didelėmis akimis. Iš nuotraukų prisimenu ir save, dviejų trejų metų berniuką, sėdintį prie fortepijono. Tas vaizdas man stovi akyse.

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

Į aukštą kuodą kaip japonė ilgus plaukus susukusi žemutė Viktorija atrodo lyg paauglė. Tačiau nesako, kiek jai metų. „Ir taip daug savęs atiduotu žmonėms. Sakydama savo amžių jausčiausi atiduodanti dar be galo daug. Noriu tai pasilikti sau“, – šypsodamasi išsisuka

Pirmiausia norėjau tapti sportininku – tinklininku, bet penkiolikos pradėjau groti gitara, aštuoniolikos susipažinau su Viktorija. Taip savaime viskas ir susidėliojo. Mano tėvai nenorėjo, kad pasirinkčiau muziką. Jie – matematikai, siekė, kad ir aš turėčiau kokią nors panašią profesiją. Mane ruošė tam. Buvo mažai šansų, kad būsiu muzikantas. Tačiau įvyko vidinė revoliucija: mečiau studijas informatikos fakultete, pasitraukiau iš sporto ir pradėjau kurti. Kai subūriau pirmą grupę, buvo aišku, kad tai – mano likimas. Denisas: Aikštinga, reikalaujanti daug dėmesio kartais ji būna ir dabar. Muziką kuriame dviese, abu žinome, kaip daina turėtų skambėti: aš – iš savo, ji iš savo pusės. Būna konfliktų, bet tai – normalu. Menininkų, muzikantų santykiuose taip nutinka nuolatos. Prisideda ir tai, kad abu esame tobulumo siekiančios Mergelės. Viktorija: Mes gimę arčiau Svarstyklių ženklo, gal ir dėl to ilgai stovime vietoje, kol viską gerai apsvarstome. Tik dabar patyrėme sprogimą, pagimdėme dainą „Rain of Revolution“. Aš labai tikiu ženklais, skaičiais, visatos dėsniais – tik ne juodais katinais. Pagal gimimo datą esu skaičius devyni. Tai reiškia, kad visada puikiai žinau, kas kaip turi būti, ir mane labai sunku palenkti į kitą pusę. Aš smarkiai užsivedu, randu žodžių, kurie įkvepia ir kitus. Mes taip ilgai kartu todėl, kad Denisas apdovanotas išskirtine kantrybe. Esu labai dėkinga jam už tai. Nėra kito žmogaus, kuris mane taip tobulai ištvertų, išklausytų. Ir rastų laiko drauge pajusti laimę.

„MARK and MIGLE Photography“ nuotraukos

Teodoro Biliūno nuotraukos

Ar Viktorija šiandien – aikštinga scenos primadona?

Denisas laimingas, kad kadaise muzika nugalėjo sportą ir tėvų parinktas informatikos studijas

Kur judu susipažinote?

Denisas: Tada dirbau su „Linksmųjų išradingųjų klubu“. Buvau komandoje, kuriai trūko dainuojančios mergaitės. Atėjo Vika, ir visi ja susižavėjo. Viktorija: Kai per repeticiją pamačiau, kaip Denisas kažkam rodo, kaip reikėtų elgtis tam tikroje situacijoje, supratau, kad tai kažkas tokio. Aš jį pamačiau, jis manęs – ne, bet jau tada supratau, kad mes kartu būsime du gyvenimus. Kodėl iki šiol nesate susituokę?

Viktorija: Apie tai arba negalvojame, arba būna nepalankios situacijos. Denisas sakė, gal tai įvyks „Eurovizijos“ scenoje Kijeve. Denisas: Kažkada Vikai pasakojau sapną – kad susituoksime per kažkokį labai didelį koncertą, kur bus minios žmonių. Man atrodo, tas momentas artėja. Vestuvės turi būti taip pat labai ryškus įvykis. Viktorija: Bažnyčia, žiedai, gal tatuiruotės – viskas gerai, bet reikia sprogimo viduje, kažko ypatingo. Jei to nėra – verčiau dar palaukime, padelskime, atsipalaiduokime. Dviem menininkams būti kartu turėtų būti ir smagu, ir sudėtinga.

Viktorija: Labai džiugu. Kartu esame tiek metų todėl, kad

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

virsmai

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

Pastarieji metai kažkada realybės šou „Baras“ išgarsėjusiai Skaistei SEMENIKEI (36) buvo tarsi amerikietiški kalneliai: šešerius metus dirbusi perspektyvų darbą ji nusprendė atsisakyti šiltos vietos banke, ištekėjo ir užsiėmė tuo, apie ką svajojo dar prieš dvidešimt metų. „Dauguma tik dabar sužinos, kad tapau, – tikiu, daug kam bus šokas“, – šypteli Skaistė ir pakviečia įvertinti žinomos dizainerės Dianos Vapsvės įkvėpto bendro jųdviejų kūrinio – drabužių ir tapybos parodos „moteris #befiltro“. SIMONA JANSONAITĖ

Jis dar niekada

ir niekur manęs

Gretos Skaraitienės nuotrauka, Agnės Dzeranovos makiažas, Laurynos Skrebytės stilius, „Lindex“ drabužiai

nenuvylė A

rtimiausi žmonės žino, kad laisvalaikiu tu visada piešdavai – kartais daugiau, kartais mažiau, bet kolekcija, ir dar – drabužių, daug kam bus naujiena.

Aš ir pati negaliu patikėti tuo, kas vyksta. Ir šį interviu duodu galvodama, kad galbūt mano pasakojimas įkvėps moteris ir parodys, jog svajonės pildosi. Galbūt motyvuos tas, kurios nesijaučia gerai savo darbe, bet nedrįsta nieko keisti. Tik nepagalvokite: tik rai nesiūlau dabar visoms mesti darbų, nes nebūtinai visoms pasiseks taip, kaip man (šypsosi). Šešerius metus dirbau banke. Tai buvo ofisinis darbas – toks, kokį dirba daugelis „normalių“ žmonių. Mėgstu būti matoma ir galbūt galėčiau būti puiki prekybininkė, tačiau sėdėjau užsidariusi biure. Vieną dieną pasijutau pavargusi. Tokia pavargusi, kad nebenorėjau ir nebegalėjau eiti į darbą. Ne sykį norėjau jį mesti, bet vis save sustabdydavau: gyvenu viena, pinigų reikia, darbas – lyg ir neblogas, stabilus, o čia dar visi atkalbinėja, kad neverta tokio atsisakyti. Sugalvoti, kuo užsiimti išėjus, taip pat nebuvo paprasta: drabužiai visi sukurti, karoliukai suverti...

Viskas pasikeitė, kai prieš ketverius metus mano gyvenime pasirodė Viktoras. Jis vienintelis matė, kad darbe esu nelaiminga, ir nuolat skatino ką nors keisti. Bet aš vis tiek priešinausi: skaičiau daug knygų, bandžiau pačiais įvairiausiais būdais save motyvuoti, realizuoti, netgi vaikščiojau pas psichologę, o ši vieną dieną tiesiai šviesiai pasakė: „Esate labai laimingas žmogus, bet darbas jums trukdo.“ Nuo pirmojo Viktoro pasiūlymo viską mesti praėjo pusmetis. Labai nenorėjau tapti nuo ko nors priklausoma, net jei kalbama apie mylimą žmogų. Mėgstu šeimininkauti namuose, gaminti, tikrai nesu bloga ar nedėmesinga žmona, bet man patinka būti savarankiškai. Nuo šešiolikos metų, kai pirmą kartą vasarą su drauge išėjome dalyti mėginukų, kaip įmanydama stengiausi pati save išlaikyti. Niekada niekas man nebuvo leidęs pailsėti.

Esu dėkinga Viktorui už tai, kad atvėrė man akis, kad stumtelėjo mane prie tapybos: iš pradžių padovanojo molbertą, ant jo pastatė drobę. Sakau, man labiau patinka grafika, o jis tik šypsosi: „Pabandyk.“ Molbertas beveik nenaudojamas stovėjo dvejus ar trejus metus – per tą laiką nutapiau vos vieną paveikslą. O tada pastebėjau, kaip mūsų namuose pradeda daugėti dažų, teptukų. Viktoras juokingas: priperka visko ir tik tada galvoja „gal prireiks“. Pirmieji mano paveikslai buvo nedideli, bet jau tada – labai spalvoti, šiek tiek sarkastiški, ironiški. Piešiau gausiai naudodama ispaniškus motyvus, paskui kilo mintis ironiškai tapyti žmones, taip atsirado paveikslas „Elitas“ – moteris su pinigine ant galvos... Tiesa, tuomet apie visą moterims skirtą paveikslų ciklą negalvojau – tai buvo Dianos mintis. Piešiu moteris taip, kaip įsivaizduoju. Idėjų semiuosi skaitydama lietuviškus ir užsienietiškus portalus, juose randu daug peno mintims. Gražuolė tuštutė, materialistė, pseudodraugytė, lesbietė, šarka, karjeristė per lovą, ikona – galima rasti pačių įvairiausių. Jei reikėtų, kiekvieną galėčiau įvardyti vardu ir pavarde, bet to tikrai nedarysiu (juokiasi).

Bijau būti apkaltinta tyčiojimusi iš moterų, tačiau piešiu tokias, kokios tikrai gyvena tarp mūsų.

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

kodėl gi ne?

Tradicinės draugių atostogos „Seniai taip smagiai atostogavau, nors keliauju aš dažnai“, – linksmais prisiminimais apie Ispanijoje su draugėmis praleistą savaitę gyvena renginių organizatorė Kristina KAIKARIENĖ (52). REMIGIJA PAULIKAITĖ

Ne vieną dešimtmetį artimą ryšį palaikančios Kristina, Skirmanta ir Žydrė įsitikino, kad nuolatos puoselėjamos draugystės nesugriaus nei atstumai, nei bėgantis laikas

Kartą per metus su draugėmis susiruošti į labai moterišką kelionę jau tapo jos ir Amerikoje gyvenančios plaukų stilistės Skirmantos Goehrig (53) bei vilnietės švenčių dekoratorės Žydrės Lataitienės (44) tradicija. Šįsyk prie jų prisijungė ir fotografė Jurga Anusauskienė (46). Kristinos ir Skirmantos draugystė tęsiasi tris dešimtmečius. Ryšys nenutrūko, kai plaukų stilistė prieš septyniolika metų išvyko gyventi į Ameriką. Ne tik darbai daugiau kaip dvidešimt metų vedybų planuotoją sieja su pripažinta dekoro meistre Žydre. Prie senų draugių trejeto lengvai pritapo ir Jurga. Nuolatos bendraujančios bičiulės mėgsta laisvą savaitgalį sykiu praleisti sodyboje, nulėkti į pajūrį. Mintis kartu išvažiuoti atostogų į užsienį prieš keletą metų kilo Žydrei. Ji prasitarė, kad labai norėtų pamatyti Kristinos dievinamą Romą draugės akimis. Tą pačią minutę jos

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

Jurgos Anusauskienės nuotraukos

Ispanijoje žavių lietuvių ketvertas stengėsi kuo daugiau pamatyti, atrasti, aplankyti

Smagių nuotykių ir linksmų akimirkų per tą savaitę Kristinai ir jos bendrakeleivėms tikrai netrūko

„Parduotuvėse buvome du kartus – pirkti maisto produktų“, – draugės juokėsi šopingo terapijai neradusios laiko

paskambino į Ameriką Skirmantai – ir kelionė buvo suplanuota! Kelias dienas kartu praleisti kitoje šalyje visoms taip patiko, kad po metų vėl susitiko Italijoje. O šiemet nutarė pamatyti Ispaniją. Visos jų kelionės vyksta tuo pačiu metu – kovo pradžioje, kai yra Skirmantos ir Žydrės gimtadieniai. Tai būna juoko, nesibaigiančių pokalbių ir viena kitai parengtų staigmenų sklidinos dienos. Į Italiją draugė iš Amerikos visoms atvežė dovanų „Victoria’s Secret“ pižamas. Šiemet bičiulėms staigmeną buvo paruošusi Kristina: jas aprengė pižamomis ir džemperiais su išsiuvinėtais vardais ir inicialais. Tų kelionių planavimas ir sėkmė – visų keturių reikalas. Šįsyk skrydžių bilietų ieškojo Kristina, apartamentus rado Žydrė. Ji ir Jurga Ispanijoje pasikeisdamos vairavo išsinuomotą automobilį. Žydrė šįkart daugiausia rūpinosi gurmanišku draugių maitinimu. Virtuvę tik ryte užleisdavo Kristinai, kad ši paruoštų saldžius pusryčius. „Jurga viską fotografavo, o abi blondinės šturmanavo ir buvo atsakingos už gerą nuotaiką“, – kvatoja.

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

Jurga ir per atostogas nesiskyrė su fotoaparatu

Per septynias dienas automobiliu jos įveikė beveik tūkstantį kilometrų

Tikras valios

išbandymas Žmonės, vos atsidūrę šalia Erikos VITULSKIENĖS (28), per trumpą laiką pastebi, kiek ištvermės pareikalauja įtempta jos dienotvarkė. Du maži vaikai, vyras ir... gyvenimo būdu tapęs sportas. MONIKA URBONAITĖ

Tomo Kaunecko nuotraukos, Austėjos Jablonskytės stilius, Julijos Estko makiažas, Roko Belecko šukuosena, „Nike“ ir „Adidas“ drabužiai („Sportland“), „Adidas“ sportiniai bateliai, „FighterShop.lt“ bokso kriaušė ir svarelis

menas gyventi

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

ažnai sakau, kad jeigu galėčiau rinktis – pasisamdyčiau žmogų, kuris virtuvėje sukiotųsi vietoje manęs, bet... Tenka pačiai“, – neslepia bene populiariausio Lietuvos jaunojo tenoro Merūno Vitulskio žmona, po namų ruošos darbų dar spėjanti apsilankyti dviejose treniruotėse per dieną. Naujausias žinomos moters pomėgis – tailandietiškas boksas. Prieš tris mėnesius susidomėjusi šiuo kovos menu Erika teigia atradusi puikų būdą pabėgti nuo kasdienybės.

Mano nuomone, rizika, kad praleisi treniruotę, atsiranda jau tuomet, kai įsileidi dvejones į galvą. Pajutusi atslenkant tingulį, pasikviečiu kokį nors žmogų. Atsakomybė prieš jį mane sudrausmina. Laiko sportui kiekvieną savaitę skiriu be galo daug, bet ir aš esu žmogus. Tokiam lietingam pavasariui atėjus, gal ir būtų gera apsikabinus pagalvę ir įsisupus į antklodę gulėti lovoje, pasimėgauti paskutinėmis žiemos miego minutėmis... Bet vėlgi. Kiek save prisimenu – esu kovotoja. Ir taip visą gyvenimą.

Lankote grupines treniruotes sporto salėje, šokate pramoginius šokius, visa galva pasinėrėte į tailandietišką boksą... Kam patikite mažylių priežiūrą, kol pati sportuojate, o vyras koncertuoja?

Susidaro įspūdis, jog sportuojate septynias dienas per savaitę...

Dienos planus įgyvendinu, kai mano vaikai ramiai miega. Jei Merūnas pietų metu būna išvykęs, į pagalbą atskuba močiutė. Džiaugiuosi turėdama kuo pasikliauti, kitaip vargu ar rasčiau laiko savo pomėgiams. Norėdama paįvairinti rutiną, į dienotvarkę tailandietišką boksą įtraukiau vos prieš tris mėnesius. Iš pradžių ėmiau vaikščioti į varžybas. Viską stebėdavau, slapta sirgdavau už simpatiją sugebėjusius užsitarnauti kovotojus. Pradžioje mano požiūris į šį sportą buvo neigiamas. Tailandietiškas boksas atrodė tarsi žiaurus, vyriškas reikalas – kovos menas, paremtas smūgiais keliais, alkūnėmis, kojomis.

Ne. Vyras yra įvedęs tvarką. Sekmadienis – šventa Dievo diena. Šis laikas skirtas šeimai ir poilsiui. Savaitės pabaigoje visus pomėgius pastumiu į šalį ir mėgaujuosi savo mylimiausių žmonių kompanija. Šeštadieniais dažnai stengiuosi nueiti į dvi mėgstamas treniruotes, tačiau nesigraužiu, jei kartais to nepadarau. Pasitaiko, kad tenka ir praleisti. Taigi tos dvi savaitgalio dienos daugiau skirtos šeimos reikalams nei sportui. Atrodo, kad sportuoti namuose jums nesinori?

Kol vaikai buvo visai maži – sportuodavau. Internete susiradusi treniruočių vaizdo įrašų, rytais bandydavau atlikti įvairius pra-

timus. Namuose sportuoti šiuo metu man nepavyksta dėl to, kad treniruotės, kurias lankau, reikalauja profesionalų priežiūros ir pagalbos. Koks ilgiausias laiko tarpas, kurį teko gyventi be sporto?

Nėštumo laikotarpis. Kaip jau minėjau, sportas visuomet buvo mano gyvenimo dalis, tačiau ne pati svarbiausia. Laukiantis teko atsisakyti įprastos dienotvarkės, o vaikučiams gimus – ją iš esmės pakoreguoti. Po gimdymo taip pat nesportavau iš karto. Rūpinausi šeima ir tik vėliau grįžau prie ankstesnių pomėgių. Kokie didžiausi tailandietiško bokso privalumai?

Grupinės treniruotės – linksmesnės. Per pertraukėles su savo likimo draugėmis, kaip aš jas vadinu, pasikalbame apie buitį, rūpesčius, sportą, mitybą. Individualios treniruotės skiriasi tuo, kad aš labai susikoncentruoju. Pavyzdžiui, per „Muy Thai“ treniruotes padarau daugiau, išsikraunu fiziškai. Visos mintys sutelktos į darbą ir visiškai nėra kada grįžti prie ankstesnio gyvenimo, kuriame dar prieš penkias minutes sprendžiau iškilusias problemas. Tailandietiško bokso treniruočių metu laiko turiu galvoti tik apie taisyklingą kvėpavimą, smūgiavimo techniką.

Kas pakeitė jūsų nuomonę?

Dažnai gana paviršutiniškai žvelgdavau į sportą. Nusprendžiau tai iš esmės pakeisti. Pradėjau domėtis tailandietiško kovos meno ypatybėmis, filosofija... Iššūkiu man tapo sportuoti suprantant techniką. Palaipsniui suvokiau, kad tailandietiškas boksas skirtas ne tik kūnui užgrūdinti fiziškai, bet ir padėti mano asmenybei tobulėti dvasiškai. Kiekvieną kartą sportuodama su treneriu peržengdavau tą ribą, kurią pasiekdavau ankstesnės treniruotės metu. Tą darau iki šiol. Nejau nuo pat pradžių atidžiai klausydavotės, ką sako treneris?

Taip. Šis kovos menas – tikras valios išbandymas. Norint išsivalyti ir pajusti rezultatus, reikia save pažaboti. Nuo pat pirmos treniruotės stengiausi klausyti nurodymų. Praėjus trims mėnesiams vis dar jaučiu, kaip su kiekviena diena įgaunu stiprybės. Neįsivaizduojate, kiek kartų teko per save perlipti. Ar pasitaiko, kad kamuojama tingulio praleidžiate bent vieną treniruotę?

Tokioms mintims esu užtvėrusi sienas.

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

Tailandietiško bokso treniruočių metu laiko turiu galvoti tik apie taisyklingą kvėpavimą, smūgiavimo techniką. 71

mada

PARYŽIAUS MADOS kelią šiuolaikiškai klasikai!

Elegancija visada dvelkiantis Paryžius, rodos, nenori prarasti rafinuotumo, bet kartu trokšta koja kojon žengti su šiuolaikine mada.

ai atsispindėjo ir kolekcijose, kurios užbaigė mados savaičių maratoną. Jose dominavo laikui nepavaldūs siluetai, tačiau buvo apstu ir naujausių tendencijų elementų. Pavyzdžiui, psichodeliniais raštais margintos klasikinio kirpimo suknelės, prabangūs ryškiaspalviai kailiai ir įvairios odos interpretacijos. Neprarasti savęs, bet kartu išlikti šiuolaikiškiems, – regis, tą šįkart siūlo madingasis Paryžius.

CHANEL Milžiniška raketa, pastatyta podiumo gale, šaukte šaukė, kad naujoji „Chanel“ kolekcija bus įkvėpta kosmoso. Ir iš tiesų mados namų kūrybos vadovo Karlo Lagerfeldo modeliai atrodė lyg didžiulė astronautų komanda, papuošta klasika tapusiais, bet šįkart įmantriai margintais „Chanel“ drabužiais. Žvaigždėto dangaus raštai buvo sukurti iš žvynelių ir kristalų, o tviskantis žalias audinys priminė Paukščių Taką. Ištikimos mados namų klientės drabužinę galės papildyti ne tik tvido šortų ir tunikos kostiumėliu, kosmonautų atvaizdais margintomis sukniomis, bet ir sidabro bei perlų aksesuarais. Dauguma moterų drabužių – tamsių, sodrių spalvų, o vyrų ateitį „Chanel“ regi šviesią.

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

S SAVAITĖ: Amerikietiškojo „Vogue“ redaktorė Anna Wintour, dainininkas Pharrellas Williamsas, modelis Cara Delevingne

Dainininkė Lily Allen

Aktorė ir dainininkė Vanessa Paradis

Dainininkė Rita Ora

Modelis Lottie Moss

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

Modelis Cara Delevingne ir aktorė Lily-Rose Depp

Aktorė Jasmine Sanders

žvaigždynas

Prie besilaukiančios mados namų „Ingrid Inži“ įkūrėjos Ingridos Rutkauskaitės glaudėsi jos Saulė

Stilingai susišukavusius Deividą jaunesnįjį ir Rojų papramogauti atvedė trečios atžalos laukiantys Vaida ir Deividas Česnauskiai

ĮKURTUVĖS

Lyg stebuklų šalyje

Narsiai nusiteikęs į naują pramogų erdvę žengė Danieliaus Bunkaus sūnus Kristupas. Su berniuku žaidė ir tėčio sužadėtinė Viktorija Siegel

ių Lauros ir Vasarą antrą sykį tėvais tapsianč kuo greičiau į Šarūno Mazalų glėbyje spurdėjo Deimilė nti nori i nert iną base kų uoliu kam

Viską paragauti ir paliesti knietėjo Redos Bžeskienės mergaitėms Amelijai ir Elvijai

Ne tik žaisti, bet ir kurti, pažinti, mokytis, švęsti kviečiami vaikai į sostinėje atidarytą interaktyvų žaidimų kambarį bei edukacijos centrą „Cosmos“. Pirmosios ten esantį iškreiptų veidrodžių kambarį, kamuoliukų baseiną, grojančias virves, garso sieną, spalvingą projekcijų kambarį apžiūrėjo ir išbandė žinomų žmonių atžalos. Butauto Barausko nuotraukos

Patekus į šventės šurmulį reikėjo apsiprasti Živilės ir Viktoro Diawarų atžaloms Izabelei ir Kiprui

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

Marijai pozuoti fotografams buvo drąsiau įsikibus mamai Ingridai Martinkėnaitei į ranką

Vidmantė MartikonytėMedišauskienė savo laiką skyrė sūnui Mantvydui

Sandra Chlevickaitė įvertinti interaktyvių pramogų atsivedė jaunesnįjį sūnų Emilį

Viena iš neregėtų negirdėtų pramogų čia – grojančios virvės

Jurgita Tvarijonaitė didžiuojasi savo antroku Tomu Juozapu

Vaidas Baumila ne pirmą sykį vaikams skirtuose renginiuose lankosi su krikšto dukra Smilte Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w. ž m o n ė s . l t

Sandra Šernė stebėjo, kaip dūksta jos berniukai Kajus ir Darvydas

Viktorija Macijauskienė viską apžiūrėjo su dukra Gabriele 99