Žurnalas „Žmonės" Nr. 14

www.žmonės.lt Nr. 14 (703) 2017 m. balandžio 6 d.

Kiekvieną ketvirtadienį!

BEATA NICHOLSON Trečias kūdikis – tikras desertas

ANDRIUS UŽKALNIS Publikos kantrybės geriau per daug nebandyti

GINTARĖ SONGAILĖ

AGNĖ KULITAITĖ

Ar tikrai jos vietoje trokšta atsidurti tūkstančiai merginų?

AUŠRA HAGLUND

Apsikrovimas daiktais mus įkalina ir nebepaleidžia

Savimi rūpintis reikia visada!

Irūna

MANTAS WIZARD

Lošimų sostinės kazino neišleido nė vieno dolerio

Šitą gyvenimo etapą norėčiau skirti vaikams

Kaina – 0,95 Eur

Puzaraitė

veidai ir vardai

Šventė sau Floristas Mantas PETRUŠKEVIČIUS 33-iąjį savo gimtadienį tradiciškai atšventė su gausiu būriu draugų.

Gimtadieniams Mantas visada ruošiasi atsakingai ir kruopščiai apgalvoja net menkiausias smulkmenas. Juodą kostiumą sukaktuvininkui sukūrė „FG Atelier“ merginos, šventės dekoru – baltomis rožėmis ir pakalnutėmis – pasirūpino pats, o šventės valgiaraštį derino su Vilniaus restorano „La Provence“ virtuvės šefais. Ant stalo patiekti čia pat prie susirinkusiųjų akių pagamintas tuno tartaras, austrės, midijos, įdarytos putpelės. Vidurnaktį draugams užtraukus „Su gimimo diena!“, padavėjai įnešė ir tortą. Šampanas tradiciškai per Manto gimtadienį būna toks, kokį labiausiai mėgsta sukaktuvininkas: „Gimtadienis – šventė ne tik draugams, bet ir sau.“ Mantas ne sykį akcentavo, kad gimtadienių laukia ne dėl dovanų, – o jų šventės dieną gavo išties daug, – bet dėl bičiulių, kurie apipila nuoširdžiais linkėjimais ir dėmesiu. Pernai gimtadienio dieną – kovo 29-ąją – išskridęs į Stambulą, net ir ten sulaukė draugų staigmenos: keliolika jų pasveikinti atskrido iš paskos, o šįmet kartu šventė net keturiasdešimt artimiausių draugų. „Ir jų kasmet tik daugėja!“ – pasidžiaugė floristas.

Bendra Saugirdo Vaitulionio ir sukaktuvininko asmenukė

8

Geriausi draugai – Asta Valentaitė ir Mantas Petruškevičius. Asta bičiulio gimtadieniui pasipuošė „Stellos McCartney“ kelnėmis, „Balmain“ palaidine ir „Chanel“ rankine

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

Verslininkės Irena Marozienė ir Eglė Mikailienė visada turi apie ką pasikalbėti

Gimtadieniui baigiantis, baltas rožių puokštes ir pakalnutes Mantas išdalijo jo pasveikinti atėjusioms ponioms

Pasveikinti floristo atvyko ir TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė

Draugiškas Manto bučinys Ingai Bytautei

Linksma buvo visiems: verslininkei Rasai Arlauskienei ir papuošalų kūrėjui Sigitui Praspaliauskui Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

Dizainerė Ramunė Piekautaitė ir verslininkas Kęstutis Verslovas

Gretos Skaraitienės ir Dariaus Kučo nuotraukos

Vidurnaktį svečiai skanavo gimtadienio torto

„Some Agency“ savininkai Julija Kačanova ir Konstantinas Šulmanas 9

viršelio istorija

16

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

etapą norėčiau

„H&M“ džemperis, „Lindex“ skarelė, fotografuota viešbutyje „Radisson Blu Royal Astorija“ Vilniuje, fototechnikos nuoma spring.lt

Šitą gyvenimo

skirti vaikams Net jei nebūtų pasklidusi žinia, kad laukiasi, pasikeitusią būseną dainininkei, televizijos laidų vedėjai Irūnai PUZARAITEIČEPONONIENEI (27) jau būtų sunku nuslėpti. Išduotų pasikeitęs veidas, akyse atsispindinti ramybė ir tas žodžiais garsiai neišsakomas ore tvyrantis jausmas, kad dabar jai svarbiausia – tikrai ne scena.

REMIGIJA PAULIKAITĖ

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

Tomo Kaunecko nuotraukos Austėjos Jablonskytės stilius Stilistės asistentai Lauryna Skrebytė ir Lukas Juodis Rimutės Večeraitės makiažas Svetlanos Gapėjėvos šukuosena

17

iš pirmų lūpų Kauniečiui Liudui MAŽYLIUI (62) labai patinka žodis „nenuobodu“. Tik nerimstantis profesorius ir galėjo užsidegti idėja pabandyti užčiuopti kokį nors Vasario 16-osios akto pėdsaką ir... jį rasti.

IRMA LAUŽIKAITĖ

Į Berlyną Liudas Mažylis kratėsi autobusu, o atgal grįžo lėktuvu ir Vilniaus oro uoste pateko į norinčių pasveikinti šurmulį. Tarp pasitikusių – dukra Liucija ir žmona Aldona

Netikėtas radinys Vokietijos archyve – Lietuvos Nepriklausomybės Aktai vokiečių ir lietuvių kalbomis

Nenuobodus profesorius N

e tik pastarąją savaitę Vytauto Didžiojo universiteto profesorius gyvena nenuobodžiai. „Kai kas paklausdavo, kaip jaučiuosi kokiu nors savo gyvenimo etapu, visuomet atsakydavau: „Bet kuriuo atveju – nenuobodu“, – šypteli istorikams nosis nušluostęs politikos mokslų dėstytojas, pagal išsilavinimą – chemikas, o laisvalaikiu – aistringas filatelistas.

28

Per šią savaitę Liudas Mažylis jau įprato, kad jo telefonas nuolat skamba ir ekrane užsidega nepažįstamas numeris. Įprato ir prie to, kad telefonas vis išsikrauna. Jau savaitė, kai profesoriaus pilna visur, – Lietuvos Nepriklausomybės Akto atradimo istorija iš visų pusių išnaršyta internete, spaudoje, televizijoje ir radijuje. Net kavinėje, kur prisėdame pokalbio, televizoriaus ekrane mirga reportažai iš tądien vykusių jo susitikimų

su aukščiausiais valstybės pareigūnais ar atradimo padiktuoti siužetai apie menką valstybės paramą mokslui.

Tačiau neatrodo, kad toks dėmesys Liudą Mažylį trikdytų, – jam nuo veido nedingsta šypsena, spindi gyvos akys. „Jūs man labai primenate tą griežtą archyvo darbuotoją Berlyne, nuo kurios vos negavau per nagus, kai norėjau paliesti originalą“, – nusikvatoja ir kantriai pozuoja „Žmonių“ fotografei.

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

Įsisukote į beprotišką rankų spaudimo ir pokalbių maratoną?

Aplinkybės man asmeniškai labai malonios ir džiuginančios. Jei kokių šešėliukų ir išnyra, tai – tik nesvarbios detalės. Gal kiek ir varginantis tas ritmas, bet į jį patekau ir juo gyvenu. Žinau, kad ta banga palengva atslūgs. Kiek nuskriausti iki šiol liko giminaičiai ir draugai, tie, su kuriais priklausytų pirmiausia pabendrauti ir kuriems reikėtų papasakoti visą savo istoriją.

Spėju, kad šiomis dienomis jums dažniausiai tenka prisiminti, kaip jautėtės, kai išvydote tai, ko ieškojote. Ir ką – archyvo tyloje skardėjo džiaugsmo šūksnis?

Galutinai apsisprendęs vykti į Berlyną ir sausį archyvams išsiuntęs užpildytus prašymų blankus, savo „Facebook“ paskyroje aprašiau situaciją, kaip peržiūriu daugybę dokumentų ir pagaliau darbuotoja atneša man bylą, o ją atvertęs randu Aktą. Tuomet tai buvo lyg savotiška mano provokacija.

Sukūriau trilerį, kaip tai galėtų būti.

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

29

Gretos Skaraitienės, Žygimanto Gedvilos (15min.lt) ir Renato Neverbicko (15min.lt) nuotraukos

Profesorius nė pats nepasakytų, kiek kartų jau pasakojo savo istoriją, kaip praėjusią lietingą vasarą sodyboje Druskininkuose sėdo skaityti Vasario 16-osios – Lietuvos Nepriklausomybės – akto signatarų biografijų ir galutinai subrendo mintis ieškoti jų pasirašyto dokumento.

Po pusmečio intensyvių „namų darbų“ gavęs savo darbovietės – Vytauto Didžiojo universiteto – palaiminimą, paskutinę kovo savaitę sėdo į autobusą (ir ne todėl, kad taip pigiau, o kad patogiau, – ir tai teko įnirtingai aiškinti), pasiekė Berlyną, dvi dienas sklaidė dokumentus viename archyve, o trečią nuėjo į Vokietijos diplomatinį archyvą ir... rado tai, apie ką ne vienus metus kalbėta, tačiau iki šiol niekam nepasisekę net užčiuopti pėdsakų. Dar pajuokauja, jog su žmona Aldona prieš išvažiuodamas apkalbėjo, kad jei sėkmė jam nusišypsotų paskutinę darbo archyvuose dieną, kovo 31-ąją, žinia per Lietuvą nuvilnytų balandžio 1-ąją ir tektų gintis, jog tai ne pokštas...

Liudas Mažylis taip pat daug sykių kartojo, kad leistis į paieškas paskatino ne verslininkų žadamas milijonas. „Nenoriu būti siejamas su ta tema“, – nutildo bet kokias spekuliacijas. Ir nesyk jau aiškino, kad jis rado Aktą, tačiau, norėdamas į kišenę įsidėti pinigus, turėtų ryžtis vagystei – juk istorinį dokumentą turėtų perduoti pažadėjusiems premiją.

iš pirmų lūpų

Trečias kūdikis –

gyvenimo skanumynas

Susilaukusi trečio vaiko virtuvės žurnalistė Beata NICHOLSON (37) tiesiog žydi. „Gyvenu savo laimės burbule“, – prisipažįsta glausdama jaunėlį sūnų Harį.

Dovilės Jakštaitės („Beatos virtuvė“) nuotraukos

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

32

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

A

temoje, koks aukštas jų profesinis lygis ir dėmesingumas pacientams. Dar vasarą susipažinau su gydytoja Andre Amšiejiene: ji mano bendraamžė, su ja kaip su drauge galėjau pabendrauti ir viską sužinoti. Ji dirba Santariškių Akušerijos ir ginekologijos centre, tad man nebeliko abejonių, kur gimdyti. Haris ten ir gimė: viskas praėjo puikiai, esu tikrai labai patenkinta tenykšte priežiūra. Apskritai į gimdymą žiūriu be panikos, visus vaikus gimdžiau natūraliai, be nuskausminamųjų. Esu natūralumo šalininkė: tai iš tiesų yra gamtos dovana, o palaima, kurią pajunti gimus vaikui, su niekuo nesulyginama.

nkstyvoje jaunystėje daugelis svajojame apie didelę šeimą, tačiau gimus vienam ar dviem vaikams entuziazmas neretai dingsta: užauginti žmogų vis dėlto nėra lengva. Tau šis entuziazmas visgi nepraėjo?

Visada žinojau, kad mudu su vyru Tomu turėsime tris vaikus, – galima sakyti, toks buvo mano planas. Norėjau, kad vaikai būtų artimi pagal amžių, kaip mudvi su seserimi: tarp mūsų nėra nė dvejų metų skirtumo. Lygiai tiek pat metų skiria ir mano vyresniuosius vaikus, auginau juos vienu ypu, tad dabar jie – neišskiriami draugai. Izabelę ir Jurgį auginau Londone, tai buvo nuostabus laikas. Pažinojau mamų, kurios vieną po kito pagimdė tris vaikus, bet pati nesiskubinau: buvau dar labai jauna (Izabelę pagimdžiau 27-erių), turėjau marias laiko. Kaip tik tada pradėjau rašyti kulinarines knygas, dažnai skraidydavau į Lietuvą, ir natūraliai susiklostė toks planas: dabar skiriu laiko dviem vaikams, sau ir savo tikslams įgyvendinti, o vėliau, kai jau tikrai labai norėsiu, atsiras ir trečias. Manau, nieko nėra geriau už didelę šeimą.

Kaip sužinojai, kad laukiesi? Kaip reagavai į šią žinią, kaip reagavo vyras, vaikai?

Pasikviesti brolį mums pavyko labai greitai (šypteli). Tomas, be abejonės, džiaugėsi, nes jau seniai norėjo trečio vaiko. Mes net juokaudavome: „Trečias vaikas ar šuo?“, ir per tą laiką namuose spėjo atsirasti net du šunys... Vaikai į naujieną reagavo skirtingai: Jurgis priėmė labai entuziastingai, Izabelė kiek konservatyviau. Bet dabar abu laimingi ir nepasidalija, kuriam nešioti ir myluoti mažąjį brolį, – net meta burtus, kuris pirmas galės palaikyti!

Kuo šis nėštumas skyrėsi nuo pirmųjų? Kuo tu pati skyreisi nuo anos jaunos mamytės ­Beatos?

Nėštumas buvo paprastas ir nuostabus.

Man tikrai buvo lengva, todėl net erzino nuolatiniai aplinkinių klausimai, kaip jaučiuosi: nėštumas juk nėra kokia negalia ar trauma, man tai apskritai geriausias būdas atsinaujinti ir fiziškai, ir dvasiškai. Jaučiausi puikiai ir turiu pripažinti, kad nuveikiau labai daug: nufilmavau visą televizijos laidos „Keliauk ir ragauk. Lietuva“ sezoną, man teko skraidyti oro balionais, plaukti laivais, dirbti 14 valandų per parą ir važinėti po Lietuvą skersai išilgai. Baigiau sveikos mitybos kursus Londone: tris mėnesius ten skraidžiau kiekvieną sekmadienį, bet skraidyti nėščiai man tikrai ne naujiena, – laukdama-

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

Kaip mažasis Haris atrodė vos gimęs? Kaip jį sutiko šeima?

Visus raginu turėti daugiau vaikų, nes manau, kad didesnio turto nėra. si Jurgio irgi nuolat sėdėdavau lėktuve, nes gyvenau Londone, o LRT kanale vedžiau laidą su Vyteniu Pauliukaičiu. Likus mėnesiui iki Hario gimimo, vis dar intensyviai dirbau, bet ne dėl to, kad reikia, o todėl, kad man malonu ir įdomu, – parašiau ir pristačiau naują knygą, sukūriau pavasario ir vasaros receptus mūsų šeimos restoranui „Jurgis ir drakonas“. Esu dėkinga Dievui, kad davė tiek jėgų, bet labai padėjo ir pozityvus nusiteikimas. Kai laukiausi pirmųjų vaikų, buvau jauna, o dabar jau esu kur kas labiau suaugusi. Suvokiu, kad kūdikystė yra šventas dalykas: ji labai greitai praeina, ir tai stebuklingas periodas moters, vyro ir visos šeimos gyvenime.

Jis atrodė nuostabiai! Izabelė ir Jurgis vos gimę buvo panašūs vienas į kitą.

Haris man iš pradžių pasirodė nepanašus, bet dabar jau matau panašumų į brolį ir seserį. Jis gimė tamsiais plaukais ir didelėmis akimis... Vaikai jį sutiko kaip stebuklą, kaip ir mes, – juk tai ir yra stebuklas.

Kaip sūnui išrinkote vardą? Namie nevadinate jo princu?..

Vardą šįkart rinkome labai ilgai: norėjome, kad gerai skambėtų lietuviškai ir angliškai, derėtų prie pavardės. Man patinka seni ir laiko patikrinti vardai, tad galiausiai apsistojome ties Harrisonu Tomu. Princu sūnaus tikrai nevadiname (juokiasi).

Kokios buvo jo pirmosios dienos?

Ligoninėje praleidau dvi dienas: labai patiko, bet grįžti namo irgi buvo nuostabu.

Dabar mėgaujuosi buvimu namie ir gyvenu savo laimės burbule, nes taip ir jautiesi susilaukusi kūdikio – laiminga ir iš naujo atradusi gyvenimo prasmę ir pilnatvę.

Ar būti daugiavaike mama – tikrai sunku?

Ko šįkart labiau norėjosi – mergaitės ar berniuko?

Tiesą sakant, mums buvo visiškai nesvarbu – kaip aukščiau nuspręsta, taip ir būna. Kažkodėl per visus nėštumus tikėjau, kad laukiuosi mergaitės, bet – cha cha – dukart gimė berniukai. Aišku, visa šeima tai priėmė labai džiaugsmingai.

Kruopščiai planavai, kur ir kaip gimdyti, ar per darbus tam nebuvo laiko?

Santariškių klinikų Neonatologijos centre neseniai buvo atidarytas Donorinio pieno bankas, ir mane kaip tik pakvietė tapti jo ambasadore. Kai pirmą kartą ten lankiausi, buvau tiesiog sužavėta, kokie nuostabūs žmonės dirba mūsų sveikatos apsaugos sis-

Koks čia sunkumas... Man rodos, trys vaikai dabar tapo norma. Izabelė ir Jurgis – jau dideli, vaikus auginame kartu su Tomu, taigi susitvarkome puikiai. Haris dar tik mažas kūdikis, bet ir jam paaugus, manau, nebus sudėtinga – vyresnieji vaikai tik­ rai padės. Žinau, kad yra daugybė žmonių, kurie norėtų daugiau vaikų, bet dėl kokių nors priežasčių dar dvejoja. Jiems noriu pasakyti: laikas bėga labai greitai, jo neatsuksi atgal, o vaikai yra Dievo dovana. Visus raginu turėti daugiau vaikų, nes manau, kad didesnio turto nėra. Daugybė šeimų augina ir keturis, ir net penkis, puikiai susitvarko ir džiaugiasi gyvenimu. Tad mūsų trečiasis nėra joks sunkumas, o tik desertas... Tikras gyvenimo skanumynas! n 33

pažintis

Jos vietoje norėtų

būti tūkstančiai merginų Šiandien ji žinoma, graži, drąsi ir stipri. Tačiau kažkada portalo stiliusos.lt administracijos vadovei ir jo įkūrėjos Agnės Jagelavičiūtės dešiniajai rankai Agnei KULITAITEI (23) teko basai žiemą iš mokyklos bėgti namo.

DAIVA KAIKARYTĖ

36

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

Gretos Skaraitienės nuotraukos, Austėjos Jablonskytės stilius, stilistės asistentas Lukas Juodis, Rimutės Večeraitės makiažas, „Premium“ drabužiai, „Zara“, „Mango“ aksesuarai, fotografuota kavinėje „Bulkinė“ Vilniuje

T

aip dėl išvaizdos ją skriaudė mergaitės – tąsyk paslėpė batus. Šiandien, cituojant garsų filmą „Ir velnias dėvi „Prada“, Agnės vietoje norėtų būti tūkstančiai

merginų.

Dažnas, tardamasis su Agne Jagelavičiūte dėl reikalų, išgirsta atsakymą, kad pirmiausia reikėtų rašyti Agnei Kulitaitei – ji atsakinga už daugelį darbų.

Ne tik internetu žaibiškai dalijami stiliaus patarimai Lietuvoje tapo naujiena, bet ir Kulitaitės pozicija. Asistentė suprantama kaip sekretorė, tačiau seniai niekas taip nebevadina darbo vietos, o ir pareigas laikmetis kardinaliai pakeitė. Gal anksčiau sekretorės daug ką sau leisdavo, tačiau čipsų su bose greičiausiai netriaukšdavo, kaip tai kartais sau leidžia Agnė su savo šefe Agne.

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

37

menas gyventi

„Seniai norėjau čia persikelti gyventi“, – su plačia šypsena pasitikdama Užupyje esančio butiko tarpduryje tarsteli drabužių ir aksesuarų dizainerė Aušra HAGLUND (52). Ji laiptais nusileidžia į cokolinį aukštą – ir jau yra namie!

REMIGIJA PAULIKAITĖ ir GRETA SKARAITIENĖ (nuotraukos)

Tai – dar vienas mano nuotykis P

astaruoju metu jutau, kad namo grįžtu tik galvos paguldyti. Kurį laiką stebėjau save atvažiuojančią čia, į darbą, ir prieš vidurnaktį grįžtančią namo, – Aušra pasakoja, kad sprendimas keltis gyventi į savo studiją nebuvo skubotas. – Pamačiau, kad draugai pradėjo svečiuotis ne mano namuose, o butike. Čia vyksta ramūs pasisėdėjimai, kartais – vakarėliai su didžėjais ir šokiais. Čia yra šaldytuvas šampanui atšaldyti, stalas taurei pasidėti – žmogui juk reikia nedaug. Kai supratau, kad veiksmas persikėlė į studiją, nebeliko dėl ko grįžti namo.

70

Užupis man – svarbiausia, mylimiausia Vilniaus vieta.

Sostinės centras. Dabar gyvenu tarsi nuosavame name: be kaimynų, nuostabioje vietoje – ir man tai labai patinka.

Gyvenimas pilnas siurprizų. Jei tik esame jiems atviri, kiekvienas galime rašyti labai įdomią savo gyvenimo knygą.“ Griežtos ribos tarp darbo, kūrybos ir asmeninės erdvės Aušros gyvenime niekada nebuvo, o dabar neliko nė žymės. Kartais vėlyvą vakarą neužgesinusi ryškių šviesų ji sėdi viršuje ant sofos su knyga ar nešiojamuoju kompiuteriu – pro šalį einantys žmonės, išvydę ją per didžiulius langus, pamano, kad atvira ir studija,

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

Supratusi, kad didžiąją paros dalį praleidžia savo butike, Aušra nusprendė čia persikelti gyventi

Dabar jos darbą nuo namų skiria tik šešiolika laiptelių

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

71

menas gyventi

M

ano darbas virtuvėje – netrukdyti vyrui!

– užsikvatoja dizainerio žmona Agnė. – Jei rimtai, mūsų šeimoje harmonija: su Robertu virtuvės darbais pasidaliję. Jis ruošia pikantišką maistą ar, kai laukiame svečių, net iš sumuštinio meną padaro, o aš – tuos kasdienius – kotletukus, košytes.“

Šįsyk porai maistą padėjo ruošti ir... augintinė – salotinė iguana, vardu Igė. „Kai gaminu, ji viską stebi arba užsilipusi ant stalo, arba užsikorusi man ant peties“, – pasakoja Robertas, užuot keptuvėje mentele vartęs daržoves, profesionalaus kulinaro judesiais jos turinį pamėtėdamas į orą.

76

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

Mariaus Žičiaus nuotraukos, Julijos Estko makiažas, fotografuota kulinarijos studijoje „Čiop Čiop“

Harmoningas pasidalijimas

Drabužių dizaineris Robertas KALINKINAS (28) kaip menininkas pasireiškia ir kulinarijos bei konditerijos srityse – virtuoziškai sukasi virtuvėje.

Midijos su bulvytėmis „Labai svarbu ruošiant šį patiekalą laiką apskaičiuoti taip, kad vienu metu lėkštėje atsidurtų ką tik iš orkaitės ištrauktos bulvytės ir ištroškintos midijos!“ Bulvytėms: l 1 maišelis šviežių smulkių „baby“ bulvyčių l 50 ml (maždaug) tyro alyvuogių aliejaus l 2–3 žiupsniai kmynų: „Kas mėgsta, gali berti ir daugiau“ l 2 kupini šaukšteliai azijietiškos pastos „Tom Kha“ l pora žiupsnių – pagal skonį – rupios jūros druskos l kepsnių padažo „BBQ Sauce“: „Kai turiu laiko ir labai labai noriu, kepsnių padažo pasigaminu pats“ l šviežiai malto 5 pipirų mišinio – pagal skonį Midijoms: l 1 kg ir 100 g šviežių midijų l ½ galvutės – 7–8 skiltelės – česnako l ½ „pirštelio“ šviežio imbiero: „Jo neturi jaustis, bet jei kas nemėgsta – išvis tegu nededa“ l 50 g sviesto: „Midijoms sviesto niekada nebus per daug!“ l 1 stiklinė baltojo vyno – Robertas šįkart naudojo vėlyvojo derliaus saldžių vynuogių vyną l žiupsnelis druskos: „Jos reikia dėti mažai, nes midijos natūraliai sūrios“ l šviežiai malto 5 pipirų mišinio – pagal skonį l 1 didelė sauja vyšninių pomidoriukų l 1 gniūžtė šviežių petražolių lapelių l pora šaukštų kepti skirto aliejaus l 1 gniūžtė šviežių krapų l ½ citrinos l pora šviežių rozmarinų viršūnėlių l pora lapelių jūros dumblių „Nori“

1

Iš pradžių šeima imasi bulvyčių: orkaitę įjungia kaisti iki 200 laipsnių, Agnė švariai nuplauna neskustas bulves, nusausina, perpjauna išilgai į 4 skilteles, suberia į didelį dubenį, apipila aliejumi, rankomis išmaišo, apibarsto kmynais, dar kartą išmaišo, o Robertas ant bulvių deda savo slaptojo ingrediento – „Tom Kha“ pastos, apibarsto rupia druska, gerai išmaišo, suberia į kepimo skardą ir paskleidžia vienu sluoksniu. Kai bulves pašauna į orkaitę, kaitrą sumažina iki 180 laipsnių. Kepa apie 20 minučių: 10 minučių – paprastai, dar 10 minučių – įjungęs grilio režimą ir nuolat seka, kad bulvės neperdžiūtų.

6

porcijos

2

Kol kepa bulvės, ateina eilė midijoms: Robertas įdėmiai jas perrenka, tikrindamas, ar visos gyvos: „Midijos turi būti užsidariusios. Jei kriauklė šiek tiek prasivėrusi, pirštais pabandykite praverti daugiau ir stebėkite, ar užsidaro: jei taip, vadinasi, gyva, jei ne, geriau nerizikuoti ir išmesti. Jei midijos kriauklė įskelta, bet užsidariusi – viskas gerai, jei atsivėrusi – reikia mesti lauk.“ Sudėjęs į didelį sietą, midijas gerai perplauna šaltu vandeniu ir palieka nuvarvėti.

3

Peilio ašmenimis sutraiško 5–6 česnako skilteles, kad būtų lengviau išlukštenti, ir susmulkina, nuskustą imbierą – taip pat. Didelėje gilioje keptuvėje storu dugnu ant silpnos ugnies atsargiai, nuolat pakratydamas, išlydo sviestą, suberia česnakus, kai šie paskleidžia aromatą – imbierą. Tuomet šliūkšteli vyną, padidina ugnį, kad iš padažo išgaruotų alkoholis ir liktų tik vyno aromatas, įberia šiek tiek druskos, užmala pipirų. Padažą nuolat pakratydamas kaitina toliau, paima keletą pomidoriukų, juos ketvirčiuoja, dar kelis susmulkina ir sumeta į padažą. Nuplautų, nusausintų petražolių lapelius smulkiai sukapoja, dalį suberia į padažą, sudeda midijas, atsargiai išmaišo, padidina ugnį, uždengia ir palieka troškintis.

4

Nedidelėje keptuvėje užkaičia aliejų, kai jis užverda, sumeta likusius pomidoriukus: „Mes juos deginsime. Jei turėtume

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

grilį ar būtų vasara – pakepintume ant grotelių.“ Kol pomidorai kepa, peilio geležte sutraiško likusias česnako skilteles, išlukštena ir sumeta į keptuvę. Kai pomidoriukai beveik iškepa, užmala pipirų ir, nuolat pakratydamas, dar pakaitina.

5

Tuo pat metu vis pamaišo midijas, iš puodo dugno semdamas padažą, užpila ant esančių viršuje. Kai midijos visiškai atsiveria, pasidaro oranžinės, Robertas dar šliūkšteli pusę stiklinės verdančio vandens, kad būtų daugiau padažo.

Susmulkina krapus, plonais griežinėliais supjausto pusę citrinos, išima sėklytes, griežinėlius susmulkina, šiek tiek atideda į šalį papuošti. Krapais, citrinomis, paplėšytomis rozmarinų viršūnėlėmis ir likusiomis smulkintomis petražolėmis apibarsto midijas, uždengia ir palieka kelioms minutėms: „Kad pasisemtų aromatų.“ Paskui dar kartą gerai išmaišo.

6

Iš orkaitės ištrauktas iškepusias bulvytes paglazūruoja: silikoniniu teptuku aptepa kepsnių padažu „BBQ Sauce“, užmala pipirų, dar apibarsto kmynais ir rupia jūros druska, kelioms minutėms įkiša į orkaitę, o tuomet perdeda į didelį dubenį ir neša į stalo vidurį – bulves visi valgys iš bendro katilo. Į sriubines lėkštes išdalija midijas su padažu, apibarsto žalumynais, apdėlioja degintais pomidoriukais, šonus apkaišo laužytais „Nori“ lapeliais.

77

menas gyventi

Vieta, iš kurios sunku išvažiuoti, – Cannon Beach kurortas Oregono valstijoje.

Pasak Andriaus, „amerikietiška Nida“

Kanadoje buvo šilčiau nei gimtinėje, tačiau sniego Faustai ir Andriui nepavyko išvengti

Melancholiška Viktorijos miesto kasdienybė

Kanadai būsiu labai dėkingas Publicisto ir rašytojo Andriaus UŽKALNIO (46) Kanada nesužavėjo, tačiau jai jaučiasi dėkingas: „Svarbiausia, kad grįžau kitoks. Ir būtų liūdna, jei taip nebūtų nutikę.“ IRMA LAUŽIKAITĖ

80

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Per pusantro mėnesio ši Viktorijos prieplauka tapo nuolatine pasivaikščiojimo vieta

Kvapą gniaužiantis Meares iškyšulys Oregono valstijoje

S

u drauge Fausta Marija Leščiauskaite anapus Atlanto jie išskrido praėjusių metų pabaigoje, Naujuosius sutiko Čikagoje, paskui patraukė į Kanadą, į Vankuverio saloje esantį Viktorijos miestą, ir ten praleido pusantro mėnesio. Tiesa, savaitei buvo pabėgę į Ameriką.

Sumanėte pasprukti nuo lietuviškos žiemos?

Idėja peržiemoti svetur šovė į galvą bendraujant su Jurga Baltrukonyte ir Algiu Kriščiūnu – jie visiškai nurauti žmonės, susigalvoja ir daro: jau kelintą žiemą leidžia šiltesnėje vietoje ir kuria savo žurnalą ten. Tuomet ir pagalvojau – kodėl gi ne? Šią žiemą kartais atrodydavo, kad visi pažįstami Tailande ar Balyje vartosi ant smėlio.

Skamba keistai: pasišildyti Kanadoje...

Nenorėjome važiuoti šildytis į tradicines vietas, viena iš priežasčių – privatumas. Man kartais norisi pabėgti nuo žmonių akių, o Tailandas pasidaręs naująja lietuvių Turkija. Pradėjome svarstyti, ar nederėtų vykti į Kaliforniją arba Majamį. Bet ten tuo metu nėra labai šilta. Tada

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

Viena iš dviejų laimingojo Cannon Beach aitvarų parduotuvių

81

menas gyventi

Ši Jurgos Anusauskienės nuotrauka iš atostogų Ispanijoje socialiniame tinkle sukėlė tikrą sensaciją ir sulaukė daugybės komentarų

Atrodau taip, kaip jaučiuosi N

Fotomenininkė Jurga ANUSAUSKIENĖ (46) – kaip visada – į susitikimą atbėga bėgte, bet – plačiai šypsodamasi, su kruopščiai padarytu makiažu, tvarkinga šukuosena. Dėl lieknutės figūros iš tolo atrodo lyg paauglė. Kad ir kiek reikalų turėtų, pasirūpinti išvaizda ji spėja.

DALIA MUSTEIKYTĖ

90

eseniai feisbuke įkelta atostogų nuotrauka, kurioje Jurga – su bikiniu, galima sakyti, susprogdino internetą – ją pasičiupo bent keli portalai. „Per daug dėmesio, – šypteli Jurga. – Prie nuotraukos nuoširdžiai parašiau, kad jaučiuosi taip, kaip atrodau, o atrodau taip, kaip jaučiuosi. Nes patinku sau tokia, kokia esu! Fotografija redaguota tiek pat, kiek bet kuri kita, nes neredaguotų neviešinu, nesvarbu, joje būtų stalas, automobilis ar žmogus.“

Atrodo, kad daug ką slegianti amžiaus vidurio krizė jums neegzistuoja?

Atsimenu, kai man sukako turbūt 25-eri, pagalvojau: reikia per gimtadienį siausti, nes paskui bus nebepatogu, negerai. Dabar tokių minčių nekyla. Turiu daug kūrybinių sumanymų, noriu juos realizuoti

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

ir planuoju gyventi 150 metų (juokiasi).

Vadinasi, pasiekiau paauglystę – toliau krečiu šunybes, pokštauju ir niekaip nesutinku, kad visus darbus reikia daryti rimtai. Anksčiau, jei tik kas būdavo negerai, labai įsitempdavau ir perduodavau viską kitiems. Džiaugiuosi, kad išmokau tai nuimti.

Treniruotės su „Get

Fit“ sporto akademijos Man nesuveikė nei skyrybų, nei treneriu Elanu Gaidziu keturiasdešimtmečio dramos (juokiasi).

Jurgai – ir sportas, ir Aišku, skyrybos nėra šventė. Gailiuosi emocinė iškrova tik, kad to nepadariau anksčiau, – būčiau nuėjusi toliau į priekį. Labai jauna ištekėjau, neturiu priekaištų buvusiam vyrui, tiesiog pasikeičiau aš: su metais užaugau, nereikės. Matyt, lėmė psichologinis faktorius, žinojimas, kad bet kito mąstymas, matymas, požiūris, poreikiai. Skyrybos tikrai kada gali susitvarkyti. Projekto filmavimo metu gulti eidavome nesumažino mano meilės visiems trims vaikams, rūpinimosi jais. apie antrą, startuodavome šeštą. Visiems būdavo juokinga, kad Bendraujame kaip komanda. Net su jauniausiuoju Hariu, kuriam aš keliuosi ketvirtą. To laiko reikėdavo susitvarkyti, kavai išgerti, keturiolika ir kuris jau už mane aukštesnis, kalbamės kaip lygūs. minimaliai mankštai padaryti, kad kūnas nubustų ir apšiltų.

Išsiskyrus moteriai labiau norisi savimi rūpintis?

Ir taip kėliausi visas dienas. Mūsų organizmui reikia poros Gal nuskambės labai egoistiškai, bet tai tiesa: kariuomenėje ar valandų, kad galutinai nubustų, o jei atsikeliame ir iškart lekiame, lėktuve pirmiausia turi pasirūpinti savimi, tik tada – kitais. O mes, prisidarome problemų. Dėl to patyriau traumą: rytą klojau lovą, moterys, linkusios laikyti ant savo pečių mažiausiai Žemę ir dar neapšilusi raumenų dėjau pagalvę ir pažeidžiau stuburo diską. keletą aplinkinių planetų. Tai nėra gerai. Taip besielgdamos tik mažiname aplinkinių savarankiškumą, antra – niekam tų didvyrių Kiek valandų miego jums reikia?

Kartais miegu tiek, kiek išeina, bet suprantu, kad organizmas nereikia ir gvazdikų prie kapo niekas neatneš. yra kaip bankas, – jei paimi kreditą, turi grąžinti su palūkanomis.

Daug dėmesio skiriate išvaizdai?

Visiškai nelaikau kietais tų, kurie vaikšto papilkėjusia oda, Turbūt dabar tam skiriu daugiau laiko, nes gyvenu viešą pajuodusiais paakiais ir raudonomis akimis. Paaiškinimas „dirbu gyvenimą, mažiau būnu užsidariusi namuose, o kur nors išėjus paromis“ rodo, kad jie – blogi profesionalai, nesusitvarkantys norisi atrodyti tvarkingai. Kai dalyvavau televizijos kariniame su užduotimis darbo metu. Aišku, kiekvienam pasitaiko darbų projekte ir ėjome į dviejų parų žygį, visiems liepiau palengvinti kamščių, bet nuolat to daryti negalima. kuprines, nes jos buvo sunkios, bet pati, be visa kita, įsidėjau...

Man miego reikia nedaug. Einu gulti apie antrą trečią, keliuosi kosmetinę. Nors ir žinojau, kad užteps Šreko kaukę, kosmetikos vėliausiai pusę aštuonių, nes turiu išleisti į mokyklą Harį. Būna,

Ž M O N Ė S N R . 14 | w w w. ž m o n ė s . l t

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Dažnai moteriai skyrybos atrodo pasaulio pabaiga. O jūs jas, bent jau žiūrint iš šalies, atlaikėte be dramų.

91