Žurnalas „Žmonės" Nr. 16

Page 1

www.žmonės.lt Nr. 16 (705) 2017 m. balandžio 20 d.

Kiekvieną ketvirtadienį!

ĮŽYMYBĖS

– fobijų

SPĄSTUOSE

JOLANTA TALAIKYTĖ

Kai skrydžių baimė trukdo keliauti, o paukščiai kelia tikrą siaubą...

Ignoruoju ligas ir raukšles – tada jų atsiranda mažiau

ASTA DAGILIENĖ Net nuovargis po šokių tampa malonus!

AUDRIUS

SIAURUSEVIČIUS

Vadovo postas iš manęs žurnalisto neišstūmė

AGNĖ

GRIGALIŪNIENĖ

Dviese patirti dalykai dar labiau sujungia

Džordana Mano kelias scenoje – Kaina – 0,95 Eur

ilgas ir ekstremalus, tarsi kelionė į Mėnulį...


margas pasaulis

Šventės šeimininkai – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, pirmoji ponia Melania Trump ir jųdviejų sūnus Barronas. Iškilmėms ponia Trump pasirinko švelniai rožinę savo mėgstamo dizainerio Hervé Pierre’o suknelę

Melania Trump visada pabrėžia, kad jos profesija – būti motina. Ir jai neblogai sekasi – su vaikais Melania jaučiasi labai atsipalaidavusi

10

Geros Melanios Velykos Pirmosios 45-ojo JAV prezidento Velykos Baltuosiuose rūmuose aiškiai parodė, kas namie, tai yra – rūmuose, šeimininkas. Galima sakyti, antroji švenčių diena buvo ponios Melanios TRUMP, kuriai balandžio pabaigoje sukanka keturiasdešimt septyneri, triumfo metas. Pirmiausia ji kumštelėjimu ir žvilgsniu priminė sutuoktiniui, kad šis netinkamai stovi skambant Amerikos himnui. Ir Donaldas TRUMPAS (70) nedelsdamas pasitaisė – klusniai pakėlė ranką prie širdies! Beje, valstybės vadovo sūnuii Barronui (11), stovėjusiam šalia mamos, to priminti nereikėjo. Tądien pirmoji ponia sakė kalbą, Baltųjų rūmų pievelėje susirinkusiems vaikams perskaitė pasaką ir kartu su prezidentu paskelbė tradicinių margučių ridenimo varžybų pradžią (jų metu vaikai šaukštu turi kuo greičiau nuridenti margutį per žolę). Ši šventinė tradicija gyvuoja nuo 1878-ųjų – tuometinis prezidentas Rutherfordas B. Hayesas pirmasis atvėrė Baltųjų rūmų teritoriją vaikams antrąją Velykų dieną – ir nauja pirmoji pora puikiai ją tęsia.

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t


Susirinkusiems vaikams skaitoma pasaka – taip pat viena iš šventės tradicijų

Šventėje dalyvavo ir pasakų bei vaikiškų komiksų personažai

Prezidentas ir pirmoji ponia švilpdami paskelbia margučių ridenimo varžybų pradžią

Smagaus renginio nesugadino net prapliupęs pavasarinis lietus

GETTY (4) ir SCANPIX (4) nuotraukos

Margučių ridenimo šventė Baltuosiuose rūmuose – nuo 1878-ųjų puoselėjama tradicija

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t

11


viršelio istorija

Ji atrodo kaip mergaičiukė. Smulki, ilgų šviesiai rusvų plaukų, dailaus veido, užsidėjusi kepurėlę su pelės ausytėmis – paauglė, ne kitaip!.. „Kai kas nors užsimena apie jubiliejų, akimirką pamanau: na taip, man jau trisdešimt. Tik paskui susigriebiu, kad tai ne man trisdešimt, o tiek metų jau esu scenoje, – juokiasi Džordana BUTKUTĖ (48). – Bet negi tai reiškia, kad aš – jau solidi dama?..“ GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Mano kelias – ilgas ir ekstremalus, tarsi kelionė į Mėnulį

Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotraukos Olgos Filatovos-Kontrimienės stilius Dalios Mišeikienės (grožio namai „Viva“) makiažas 16

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t


Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t

17

Airidos Skrickienės, „Kopa Boutique“, „Adidas“ („Winner Sport“) drabužiai, „Baltas ir Butikas“ akiniai, „Wawa“ avalynė, fotografuota sporto klube „Impuls“ Klaipėdoje


iš pirmų lūpų

s“ „Royal Academy of Art žių dovanojo stiprių įspūd

Simonas ir Agnė visada apsistoja „Sofitel“ viešbutyje

Receptas, kaip

nepamesti savojo žmogaus Ką reiškia pabūti dviese, kai ir taip kasdien esi bendruose namuose? Londonas? Tarsi ne tas miestas, kur trauktum gurkštelėti romantikos. Tačiau komunikacijos agentūros „Olive“ bendraturtė Agnė GRIGALIŪNIENĖ (36) su vyru Simonu Grigaliūnu (35) tame mieste turi sielai brangių ritualų. DAIVA KAIKARYTĖ 28

A

gnė dėl veiklos Londone galvos nesuka – Simonas čia baigė savo verslo administravimo magistro studijas ir puikiai pažįsta šį miestą. Paprastai pora į Anglijos sostinę vyksta būtent tokiu metu – apie Velykas. „Man tai pats gražiausias laikas, nes visa pradeda žydėti, toks įkvepiantis perėjimas į sprogimą – magnolijos, medumi kvepiančios obelys... – dar mėgaujasi Agnė. – Vieną dieną buvo net 25 laipsniai šilumos, tad manome, kad šiais metais pasidovanojome du pavasarius – ankstyvesnį Londone ir štai dabar Lietuvoje.“ Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t


Nuotraukos iš asmeninio albumo

Agnė ir Simonas Londone turi savo mėgstamas galerijas, restoranus bei kavines, kur ji geria kavą, o jis – arbatą arba karštą šokoladą. Apsistoja visada tame pačiame „Sofitel“ viešbutyje – jiems patinka susikurta londonietiška rutina. Kai kas sako, kad Londonas – neįdomus miestas. „Nesutikčiau su tuo, jis tokio dydžio, kad tik spėk viską pamatyti, tad tas tris keturias išvykos dienas gana kruopščiai planuojame. Šį kartą susitikome ir su mano seserimis, bičiuliu operos dainininku Edgaru Montvidu. Su juo kas kartą patiri vis ką nors naujo, naujomis akimis apžvelgėme Kamdeno rajoną“, – pasakoja Agnė. O kur dar gastronominiai potyriai – Agnė džiaugiasi, kad vyras iš anksto sugalvojo ją pradžiuginti gerais restoranais: „Ši kelionė buvo gimtadienio dovana man – aplankėme „Hakazan“, „Novikov Asian“, konservatyvų britišką „Scott’s“ – tai nuostabios vietos ragauti, skoniui lavinti, šios žinios visuomet praverčia ir mano darbe – renginiuose. Lygiai taip pat man su Simonu gardu ir greitojo Azijos maisto restoranų tinkle „Itsu“, juk svarbu, ne ką valgai, o su kuo.“ Jai keista, kad pirmą kartą – gal anksčiau nespėdavo – dalyvavo garsiosios angliškos popiečio arbatos gėrimo rituale, į kurį pakvietė „Sofitel“ viešbučio komanda. „Labai gera, bet man buvo ir šiek tiek liūdna: gėriau indišką ar kinišką arbatą, žavėjausi, kaip užjūrio dalykus britai gražiai įkomponavo į savo kultūrą, o dabar dėl „Brexit“ jie nuo pasaulio užsidaro...“ – apgailestauja. Kadangi pora išsiruošė į kelionę be vaikų, laiko užteko ir parduotuvėms. Agnė nusipirko batelius, o damai juos iš karto reikia demonstruoti miestui, kaip pati juokauja. Kadangi per dieną pora

sukardavo po keliolika kilometrų, aišku, kad nauji bateliai nutrynė pėdas. „Bet buvau graži“, – kvatoja. Tai ką reiškia tas pabuvimas dviese, argi neužtenka buvimo namie? Agnei ir Simonui tai – nebūtinai vaikščiojimas susikibus už rankų, nors tą jie daro taip pat. Tiesiog nuostabu ilgai ir ramiai pusryčiauti, skaityti viešbutyje: „Viešbutyje nuodėmingai skanūs pusryčiai, tad paskui privalu daug vaikščioti, kitaip „prisiaugini“ žiauriai daug bėdos.“ Kelionė tarsi nupūtė kasdienybės dulkes nuo jausmų, paakino atidžiau pažvelgti į savo žmogų ir dar kartą pasidžiaugti kuriama bendryste. „Mums rūpi tie patys dalykai, pasaulį jaučiame labai panašiai. Taip, kasdien mudu sukamės namuose, rūpinamės vaikais, turime vakarinės arbatos gėrimo ritualą, kai visi susėdame prie stalo. Bet man kaip oro reikia pakeisti vietą akims, noriu paklotos lovos viešbutyje. Išvykoje laikas dviese iš tiesų būna kokybiškas, dviese patirti dalykai dar labiau sujungia, per tas ne namines patirtis dar labiau sukimbi rankomis ir širdimi. „Royal Academy of Arts“ apžiūrėjome parodą apie tai, ką revoliucija, bolševikai, Leninas ir Stalinas padarė didžiajai Rusijai ir jos menui. Paskui mudu kalbėjomės, aš – iš emocinės, kūrybinės prizmės, Simonas – iš ekonominės, politinės, socialinės. Sunkiai įsivaizduoju, kad taip pasikalbėti galėtume namuose, nes per vakarą po

30 kartų išgirsti, kas ko nori, visada turi ką nors daryti“, – pasakoja Agnė. Išsiruošti į kelionę Pirmadienio auginant vaikus ir tradicija – dirbant sudėtinga. gėlė Agnei, Tačiau moteris kur ji bebūtų įsitikinusi, kad būtina kartkartėmis tą daryti pagal galimybes, nes tuomet užtvirtini pojūtį, kad savo žmogaus nepametei. „Mums nėra lengva išsiruošti: 14-metis Gabrielius pykteli, tad kita kelionė pažadėta kartu. Tarp kitko, sūnus nustebino, lauktuvių užsisakęs ekonomikos ir vadybos knygų. Ką gi, atrodo, kad su saldainiais, kamuoliais, žaislais jau baigta. Rūpesčių kelia ir dvejų su puse metų Jonės Adelės gyvenimo organizavimas, – dalijasi motinystės džiaugsmais ir rūpesčiais Agnė. – Išvažiuodami iš viešbučio mudu su Simonu apsikabinome: aš padėkojau jam už gražią gimimo dienos dovaną, jis savo ruožtu padėkojo, kad tame sumanyme dalyvavau. Tokie apsikabinimai suteikia kažką labai stipraus, tai, kas suteikia jėgų kovoti su kasdienybės rutina ir buitimi – nepaskandinant jose meilės. Šis laikas labai sveikas.“ Pirmadienio rytas išaušo Londone, o pirmadieniais Simonas Agnei visada dovanoja gėlių. Net ten, kur jų, regis, neįmanoma rasti, kaip kad kadaise nutiko Maldyvuose. O tą – Londono pirmadienį – Agnė vonios kambaryje rado raudoną rožės žiedą. n

Per tas ne namines patirtis dar labiau sukimbi rankomis ir širdimi.

„Saatchi“ galerijoje, asmenukių parodoje

Londonas su Edgaru Montvidu – dar žavingesnis Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t

Viena popietė skirta arbatos gėrimo ritualui

29


profilis

Tik leiskit pasilikt

žurnalistu

„Mudu su televizija gimę tą patį mėnesį“, – šypteli LRT generalinis direktorius, žurnalistas Audrius SIAURUSEVIČIUS. Abiejų ir jubiliejai šiemet neeiliniai: balandžio 18-ąją Audrius atšventė penkiasdešimtmetį, o balandžio 30-ąją sukanka šešiasdešimt metų, kai Lietuvoje atsirado televizija. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

R

adijui neseniai sukako devyniasdešimt, televizijai tuoj – šešiasdešimt. Lyg ir visai nedaug istorijos mastu. O žmogui penkiasdešimt ką reiškia?

Tai reiškia viena – senatvė (juokiasi). O atrodė, kad ji niekada neateis... Kai šventi dvidešimt penktą gimtadienį, penkiasdešimt atrodo visiškai neįtikėtinas skaičius. Bet, pasirodo, ir tokia diena ateina... Net laukti nereikia! Vaikystėje laukdavome Kalėdų, Velykų, o dabar jos jau ateina pačios – ir dar taip greitai, kad net pasiilgti nespėji. Tas pats ir su jubiliejais. Tų metų gal ir nejustum, bet apsižvalgai, kad matei beveik viską, kas šiuo laikotarpiu mums buvo duota įdomaus. Ir duok Dieve, kad tas gyvenimas eitų tik nuobodyn. Atsimenu, kaip užsienio žurnalistai, kurių Lietuvai atkūrus nepriklausomybę ir po Sausio 13-osios įvykių čia zujo be galo daug, sakydavo: „Jūsų gyvenimas prasidės tada, kai dingsite iš pasaulio žinių.“ Dabar galiu pasakyti, kad tikrai nesinorėtų vėl patekti į pasaulines žinias dėl panašių įvykių, kokie buvo Lietuvoje prieš kelis dešimtmečius, ar tokių, kokie dabar vyksta Ukrainoje. Kaip žmogus, tikrai galiu pasakyti: neduok Dieve, gyventi perversmų laikais. Užtat kaip žurnalistui tai buvo aukso amžius.

Sako, televizijoje dirbantys žmonės nelabai mėgsta jos žiūrėti. Ar tiesa?

Mano jaunystės laikais interneto tiesiog nebuvo, todėl televiziją ir radiją mėgo visi. Kita vertus, aš dažniau būdavau ne priešais televizorių, o jame. Daug iš to, ką televizija rodė, stebėjau gyvai, daug kur buvau pačiame įvykių sūkuryje. Todėl negaliu pasakyti, kad buvau didelis televizoriaus žiūrėtojas. Yra net toks posakis: „Mes nežiūrime televizoriaus. Televizorius mus rodo.“ 1957-aisiais, kai Lietuvoje pradėjo veikti televizija, nedaug kas namuose turėjo tokį stebuklingą aparatą kaip televizorius. Jūsų tėvai Prienuose buvo pažangūs?

Kai aš gimiau, televizorius namuose jau buvo. Kiek žinau

30

iš tėvų, jie vieni pirmųjų įsigijo. Dar kaimynai ėjo pas juos pažiūrėti to stebuklo. Nuo tada, kai prieš devynerius metus tapote LRT vadovu, žurnalisto darbo nepasiilgstate?

Turbūt aš jį tebedirbu... viduje. Stengiesi jokių naujienų nepraleisti ir nerviniesi, kad taviškiai nepražiopsotų... Vadovo postas iš manęs žurnalisto neišstūmė. Maniau, bus kitaip, netgi norėjau atsitraukti, lyg pažiūrėti iš šono į gyvenimą, bet matau, kad vis tiek rankos nuo pulso atitraukti neišėjo, o aš likau tuo, kuo ir buvau. Kolegų nesėkmės, kai radijo ar televizijos eteryje padaroma kokia klaida, kai kas nors pražiopso ką nors svarbaus, kai lauki, kad projektas pasiseks, o pamatai, kad jis nevykęs, – tokie dalykai mane labai veikia. Veikia taip skausmingai, tarsi pats klysčiau. Trumpiau tariant perfrazuotomis eilėmis: „Aš jūsų priekaištus visus priimsiu, tik leiskit pasilikt žurnalistu.“ Atsitikus kokiam neeiliniam įvykiui, galėtumėte kaip seniau sėsti į tiesioginį „Spaudos klubo“ eterį?

Užtektinai yra žmonių, kurie ir be manęs tai padarytų. Bet, manau, galėčiau. Tiesioginis eteris yra ypatingas. Esu dirbęs ir spaudoje, ir radijuje, ir televizijoje, ir kaip fotokorespondentas, bet tiesioginis eteris – mano mylimiausias. Tada dažniausiai viskas laiku prasideda ir laiku baigiasi, netgi įvyksta daugmaž viskas, kas suplanuota. O kai laida įrašoma, žiūrėk, kelissyk reikia pakartoti, nes mikrofonai genda, garsas ar vaizdas blogai įrašomas... Tiesioginio eterio adrenalinas turbūt visus priverčia susikaupti. Be to, tada daug ko negali nuslėpti – žinių spragų, nepasiruošimo, reakcijos trūkumo. Dažnoje laidoje gali tai pridengti montažu, užkadriniu tekstu, o čia – jau kaip įvyko, taip. Dėl to ir sako, kad tiesioginis eteris – ypač didelė apkrova žmogaus organizmui, prilyginama net lakūnų

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t


Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t

31 Redos Mickevičiūtės nuotrauka, Austėjos Jablonskytės stilius, stilistės asistentas Lukas Juodis, fotografuota Šiuolaikinio meno centre Vilniuje


jie irgi žmonės...

Baisiausia, Penkerius metus kartu esantys Liucina (28) ir Tadas RIMGAILOS (32) vos prieš kelias savaites pirmąsyk atostogų drauge skrido lėktuvu. Dviese pakilti į orą jiems trukdė Tado baimė skristi, bet pagaliau ją įveikė: „Bent jau iš dalies...“ BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ 38

Barselona tapo pirmuoju užsienio miestu, kurį kartu aplankė sutuoktiniai Tadas ir Liucina Rimgailos

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t

Nuotraukos iš asmeninio albumo

kai lėktuvas atsiplėšia nuo žemės...


Ispanijos dalį Tadas jau pamatė, dabar svajoja nuskristi į Italiją ir Prancūziją – Paryžių nori aprodyti Liucinai, mat ši ten dar nebuvusi

T

adai, kodėl tik „iš dalies“?

Į tolimą kelionę greičiausiai neišsiruoščiau. Iškentėti lėktuve tris valandas, kaip buvo šįsyk skrendant į Barseloną, dar galiu, bet daugiau – vargiai. Draugai kaip tik planuoja kelionę į Balį, ji persėdant truks 22 valandas. Tokiam skrydžiui niekada nesiryžčiau. Negana to, esu rūkantis, šitiek laiko ištverti neįtraukus cigaretės dūmo irgi būtų per sunku. Pirmą kartą lėktuvu skridau gal prieš dvylika metų. Šokau sportinių šokių kolektyve „Žuvėdra“, skraidžiau daug ir atsisakyti negalėjau – prieš penkerius metus karjerą joje baigiau ir pasakiau sau: viskas, daugiau jokių skrydžių! Kiekvienąsyk kildamas labai bijodavau ir bai-

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t

mė būdavo vis didesnė, todėl sėkmingai nusileidęs kartodavau sau, kad tai buvo paskutinis mano gyvenimo skrydis. Kartą grįžęs iš Jungtinių Amerikos Valstijų oro uoste parpuoliau ant žemės ir dėkojau Dievui, kad liečiu ją kojomis. Baisiausia, kai lėktuvas atsiplėšia nuo pakilimo tako, nes tada jau suprantu, kad padėties kontroliuoti nebegaliu, – čia kaip plaukdamas supanikuoji, kai imi ieškoti dugno, ir pradedi skęsti. O Liucinai, priešingai – kiek neramu, kai lėktuvas leidžiasi. Aš leidimosi metu pagalvoju, kad jeigu ir krisime, tai nebe iš aukštai, kaip nors (šypsosi)... Iš esmės bijau ne paties skrydžio, mane kankina aukščio baimė. Net pas mamą balkone penktame aukšte negaliu ramiai stovėti – kojos pradeda drebėti.

39


kaip gyvenate?

Bet kirpti man be proto patinka! Kadaise vakarėlių liūtą ir garsenybių bičiulį, žinomą kirpėją Valerijų GIGEVIČ (37) buvo galima sutikti keliuose renginiuose vienu metu. Dabar viešumoje jis – retas svečias ir drąsiai sako išgyvenantis savo aukso amžių. DALIA MUSTEIKYTĖ

D

žiaugtis Valerijus turi kuo: jo verslas – jauki senoji kirpykla UFF – sėkmingai gyvuoja, grožio salonas „UFF Square“ ką tik atidarytas naujose erdvesnėse patalpose atgijusiuose „Vilniaus vartuose“. Jas įrengė žaibo greičiu – per dvi savaites. Remonto laikas ir prieš tai vykusios skubios naujos erdvės paieškos, dokumentų tvarkymas Valerijui, kurio drūtu niekaip nepavadintum, kainavo nemažai kilogramų: „Prieš „Žmonių“ fotosesiją stilistas klausė drabužių dydžių. Sakiau: M–L, bet svoris nukrito – ant svarstyklių nebuvau atsistojęs, nežiūrėjau, kiek. Paėmė S dydžio švarką ir dar turėjo nugaroje susegti. Tiek dirbant reikėjo kažką aukoti. Aš pasirinkau savo kilogramus...“ Kodėl taip skubėjote persikelti?

Regis, turi geriausią pasaulyje profesiją – ir nekilnojamojo turto agentas, ir statybininkai atsirado per kirpėjo kėdę! Viganto Ovadnevo nuotrauka

Kai nusprendėme išsikraustyti, visiškai neturėjome kur. Nuoma nutraukta, reikėjo

greito sprendimo. Žinojau visas patalpas, kuriose galime įrengti saloną, – niekas netiko. Paskambinau nekilnojamojo turto srityje dirbančiam draugui: „Turi tris dienas surasti, kitaip išmesiu iš feisbuko draugų.“ Priežastį imtis užduoties jis įžiūrėjo rimtesnę: „Dzin tas feisbukas, bet aš galiu netekti kirpėjo.“ Statybų reikalai irgi buvo sprendžiami neįprastai. Kai telefonu kalbėjau apie tai, nuo ko čia pradėti ir kas dirbs, pas mane buvo klientė. Baigus pokalbį ji sako: „Siūlau save.“ Kaip? Pasirodo, ji turi du brolius – vienas architektas, kitas vadovauja statybų įmonei, o pati yra abiejų vadybininkė. Kodėl ne? Apžiūrėjo objektą, sudarė sąmatas, viskas tiko. Tiesa, architekto paslaugų galiausiai atsisakiau, nes pagalvojau, kad pats greičiau viską padarysiu. Ir bus pigiau. Taigi interjeras – mano. Ir lubas pats dažiau.

Valerijus – tikras savo profesijos fanatikas

44

Bet juk tas pats tinka visiems, kurie tiesiogiai bendrauja su žmonėmis, – kosmetologams, stomatologams. Nors gal stomatologams sunkiau su pacientu išsikalbėti, nes šis būna išsižiojęs. Buvo periodas, kai gyvenau ramiai, pasitraukęs iš viešumos, bet rudenį, grįžus iš festivalio „Burning Man“ („Degantis žmogus“) JAV, įvyko kažkoks lūžis, viskas pradėjo keistis. Persikrausčiau į naujus namus šalia Tymo

turgaus – tą namą su terasomis pavydžiai apžiūrinėjau dar prieš kelerius metus, dažnai su šunimi eidavome pasivaikščioti netoliese. Žinojau, kaip mano mašina atrodys, – atvarė būtent tokią. Kad reikia plėtros, savo salonų vadovėms buvau sakęs gerokai anksčiau, tam mes jau buvome pasiruošę, ir čia bumbt – vieno prekybos centro pasiūlymas jame atidaryti saloną. Šitiek be proto gerų dalykų vienu metu! Neseniai kalbėjome su Gabriele Martirosianaite, kad dabar yra mūsų laikas. Ji – aukštumoje: vedė „Euroviziją“, turi tiek visokių projektų, pasiūlymų. Aš jaučiu, kad iš dabartinio laiko galiu, tiksliau – turiu, paimti maksimumą. Svarbu nieko nepražiopsoti ir surinkti gyvenimo pametamus vaisius, o vėliau juos valgysiu ir galėsiu toliau keliauti. Kelionės man – privalomas poilsis, kad grįžęs galėčiau toliau kibti į darbą. Niekur neišvykęs, būdamas Lietuvoje, tiek nepasikraučiau. Bet kol kas, kai visi klausia, kur važiuosiu, ramiai atsakau: iki „Vilniaus vartų“. Dabar turiu padirbėti. Mano metų kelionė jau antrąsyk bus į JAV, Nevadoje vykstantį festivalį „Degantis žmogus“. Kaip tik tada planuojame atidaryti trečią saloną. Kolegos sakė, susitvarkys ir be manęs. Tavo kelionės dažnai būna ilgos. Kai šeimininkas išvyksta, nenukenčia verslas?

Nelygu, ant kieno pečių laikosi verslas – tik ant šeimininko ar ant direktorių ir visos komandos. Mano atvejis – tas antrasis. Žinau beveik viską, kas vyksta, įsikišu tik prireikus svarbių sprendimų, nuomonės. Kai nusprendėme plėstis, komandą papildė dar viena direktorė, stipri buhalterė, teisininkai – be jų nieko nepadarysi. Kas iš to, kad perskaitysiu

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t


Tomo Kaunecko nuotrauka, Austėjos Jablonskytės stilius, stilistės asistentas Lukas Juodis, Julijos Estko makiažas ir šukuosena, drabužiai iš karnavalinių kostiumų nuomos „Merkada“, fotografuota klube „Bardakas“ Vilniuje

„Nereikia visur ieškoti prasmės, savęs, gyvenimas ir taip greitai prabėgs. Išmokti paprastą dalyką – būti čia ir dabar – yra taip paprasta ir kartu taip sudėtinga“, – sako per jogą ir meditacijas ramybę atrasti išmokęs Valerijus Gigevič

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t

45


mada

Ryškus žydintis

pavasaris

Šylant orams, nejučia kyla noras atsinaujinti. Kad išvengtume impulsyvaus apsipirkimo, pravartu žinoti, kas madinga šiltąjį sezoną – ko dairytis parduotuvėse. Derindamos populiariausias tendencijas, atrodysite ultramadingai, o ką nors pritaikiusios prie turimų drabužių, susikursite savitą stilių.

ZARA rankinė, 49,95 Eur

Gėlės

IVO NIKKOLO akiniai nuo saulės, 15,95 Eur

Kokia vasara be pastelinių, tamsių, modernių ar tradicinių gėlių raštų? Masyviais ir smulkiais žiedais šįmet puošta kone viskas – nuo odinių švarkelių, ilgų romantiškų suknelių ir vyriškų kostiumų iki aksesuarų ar net avalynės. O geriausia žinia – kad gėles drąsiai galima derinti ir tarpusavyje! Ši vasara moterims bus labai romantiška ir gal net kiek mergaitiška. GUESS džinsai, 126 Eur

H&M švarkelis, 79,99 Eur H&M glaustinukė, 29,99 Eur ZARA džinsai, 49,95 Eur H&M kaklo papuošalas, 4,99 Eur Dr. MARTENS batai, 160 Eur („Wawa“)

72

MARKS & SPENCER rankinukas, 32 Eur

MANGO platforminės basutės, 89,99 Eur

Modelis Karolina TOLEIKYTĖ (20): „Paprastai lietuvės bijo ryškių spalvų, tačiau būtent pavasaris ir vasara yra tas metas, kai reikėtų išdrįsti puoštis gėlių raštais. Tikiuosi ir manau, kad šis trendas pasitvirtins ir mūsų gatvėse. Pati turiu daug palaidinių, marškinėlių su įvairių žiedų printais, tad šį sezoną jau turimus margintus drabužius derinsiu su džinsais, kurie taip pat bus siuvinėti gėlių aplikacijomis. Sezono topų topas turėtų būti gėlėta suknelė.“

MANGO kaklo papuošalas, 19,99 Eur

ZARA aukštakulniai, 59,95 Eur

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t


MARELLA skarelė, 129 Eur MARKS & SPENCER basutės, 29 Eur

PORTS 1961

MANGO auskarai, 12,99 Eur

H&M marškiniai, 24,99 Eur

H&M rankinukas, 34,99 Eur MARKS & SPENCER kaklo papuošalas, 23 Eur

MANGO švarkas, 59,99 Eur

PENNY BLACK sijonas, 145 Eur

ZARA sijonas, 49,95 Eur

BALENCIAGA

GUESS suknelė, 126 Eur

DELPOZO

ZARA chalatas, 69,95 Eur

ZARA aukštakulniai, 79,95 Eur

MANGO suknelė, 79,99 Eur

MARKS & SPENCER palaidinė, 52 Eur

ZARA marškiniai, 49,95 Eur Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t

GUESS kelnės, 105 Eur

ZARA džinsai, 29,95 Eur

73


menas gyventi

Net nuovargis po šokių tampa malonus! Prieš keletą metų atrastus sportinius šokius verslininkė Asta DAGILIENĖ (41) vadina pačiu geriausiu užsiėmimu, padedančiu išlaikyti lieknas kūno linijas ir vidinę ramybę. BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ

K

okio tik sporto Asta per gyvenimą nėra išbandžiusi: lankė jogos pamokas, sporto salėje kūną stiprino treniruokliais, pagal muziką striksėjo įvairių stilių aerobikos treniruotėse, bet niekas ilgam neužkabino: „Su draugėmis vieningai sutarėme, kad sportuoti būtinai reikia, tačiau pratimai sporto klubuose tokie monotoniški, kad labai greitai tampa nuobodu. Susėdome ir pradėjome sukti galvas, ką čia atradus tokio, kad po kelių apsilankymų norėtum ten eiti dar ir dar... „O gal pabandome šokius?“ – kažkuri mestelėjo mintį. Taip užpraeitą pavasarį penkių merginų grupelė atsidūrė pas profesionalų šokėją Andrių Butkų. Šiam persikėlus gyventi į Tenerifę, sunerimome, ką dabar reikės daryti, nes patinkančio užsiėmimo mesti nenorėjome. Andrius pasiūlė užsukti į Vytauto Mackonio šokių studiją. Labai svarbu pasirinkti gerą trenerį, kad sutaptų auros, o jis pats būtų geras mokytojas. Tai, kad treneris nepriekaištingai juda, dar nieko nereiškia – svarbu, kad jis to paties sugebėtų išmokyti ir kitus. Mums su Vytautu labai pasisekė“, – nusišypso apartamentų „Gaono rezidencija“ Vilniuje valdytoja. Nors šokti pradėjo penkios, dabar jų grupėje beliko vos dvi: „Nelengva... Kelios bičiulės ilgainiui pasitraukė.“ Asta šokių studijoje lankosi du arba tris kartus per savaitę, šoka tik sau, jokiuose konkursuose ar pasirodymuose nedalyvauja, o parodyti, ką moka, progų nepasitaiko ir draugų vakarėliuose. Traumų pavyko išvengti – po intensyvesnės treniruotės nebent suskausta raumenis, o dar nauji bateliai pradeda kiek spausti. „Per valandos trukmės pamoką treneris parodo šokių žingsnelius, supažindina su pačia šokio specifika, istorija. Šokame vienos, be partnerių. Rumbą, čia čia čia, valsą, sambą... Būtent rumba ir samba man patinka labiausiai. Pasodoblio dar iki galo neišmokau, o paskutiniai sąraše būtų

86

valsas, fokstrotas ir kvikstepas. Niekada prieš tai nebuvau šokusi, todėl daug ką atrasti reikėjo iš naujo. Taisyklingai išmokti choreografiją – sudėtinga, kas kartą daugėja žingsnelių, o jie ne taip jau iš karto sugula į atmintį. Užtat pastebėjau, kad jų kartojimas labai gerina atmintį. Matydama, kad kuris nors šokis sekasi sunkiau, pas Vytautą ir dabar einu į individualias pamokas ir tada jau šokame poroje dviese. Kartais treneris pabara, kad nepataikome į taktą ir „pametame“ muziką. Regis, viskas lyg ir gerai, o, pasirodo, žingsnių skaičiavimas su muzika nesutampa... Svarbu, kad dažnai taip nepasitaiko, o tobulumui ribų juk nėra – stengiuosi. Šokiai puikiai tinka mano kūnui: nereikalingose vietose nutirpsta riebaliukai, gerėja koordinacija, laikysena, pasidariau kur kas lankstesnė, stiprėja kojos, rankos, nugara. Man gerai sekasi, užsidegimo netrūksta, nes visas treniruotes lydi energinga ir užvedanti muzika, todėl nulipęs nuo parketo jautiesi nuostabiai, pasaulis nusidažo ryškesnėmis spalvomis, pagerėja nuotaika, o nuovargis tampa malonus, nes organizme iš karto padaugėja laimės hormonų.“ Kad per šokių pamokas niekas nevaržytų judesių, Asta vilki glaustinukę ir specialų sijonėlį. Turi keletą porų šokiams pritaikytų juodų sportinių batelių ir basučių lanksčiu padu. Jeigu tai – pirmosios naujo šokio pamokos, verslininkė mieliau renkasi sportinius batelius, o jeigu šokį galėtų sušokti ir užsimerkusi, apsiauna beveik aštuonių centimetrų aukščio basutes: kūno spalvos arba ką tik įsigytas sidabrines. „Pavasarį užsimaniau atsinaujinti, – šypsosi nauju pirkiniu besidžiaugianti Asta. – Internete šokių batelių pasirinkimas gerokai didesnis: gali rinktis įvairaus modelio, spalvos, kulno aukščio. Dabar šoku su blizgiomis basutėmis, o būtent tokių visada ir norėjau, – atrodyti dailiai man svarbu ir ant parketo.“ n

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t


Gretos Skaraitienės nuotraukos

Asta džiaugiasi atradusi šokių trenerį Vytautą Mackonį, jis padeda jai tris kartus per savaitę tobulėti ant parketo

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t

87


menas gyventi

Grožio formulė pagal...

Ingridą MARTINKĖNAITĘ

Merginų grupės „69 danguje“ atlikėja Ingrida MARTINKĖNAITĖ (38) seniai susikūrė savo grožio taisyklę: svarbiausia – visada prižiūrėti odą tam amžiaus etapui tinkamomis priemonėmis ir tuomet nereikės gultis po grožio peiliu. GERDA PRANCŪZEVIČIENĖ Kuo prasideda jūsų rytas?

Kiekvieną rytą pradedu nuo vandens – daug vandens: paprasto, gryno, be jokių priedų. Kelios stiklinės padeda man atsibusti. Ir, žinoma, koks rytas be arbatos! Labai daug keliauju, tyrinėju vietos gyventojų mitybos ir buities ypatumus ir stengiuosi jais paįvairinti savo dienas, tad iš kiekvienos kelionės parsivežu įvairiausių įdomybių. Pavyzdžiui, iš Šri Lankos esu parsivežusi žaliosios arbatos, kurios įsigijau lankydamasi vienoje žymiausių arbatos plantacijų. Ją gardinu Damasko rožėmis ir arabiškais jazminais iš senojo Dubajaus prieskonių turgaus. Tokia arbata labai aromatinga, jau nekalbu apie jos teigiamą poveikį, tas aromatas pakelia nuotaiką visai dienai. Šiltuoju metų laiku būtent ryte mėgstu pabėgioti parke. Daug sportuojate?

Sportas – neatsiejama mano gyvenimo dalis. Vis randu kokios veiklos: Tenerifėje buvau pamėgusi bėgiojimą, Lietuvoje šią žiemą pasirinkau sporto salę. Niekada nemaniau, kad man visai patiks kilnoti svarmenis ir dirbti su staklėmis – tai man buvo naujiena. Kad viską atlikčiau taisyklingai, pasitelkiau į pagalbą profesionalų trenerį Gytį Beikų. Mitybai skiriate daug dėmesio?

Visuomet labai domėjausi tuo, ką valgau. Buvo ir įvairių eksperimentų, kurį laiką buvau atsisakiusi mėsos. Vengiu kavos – ja mėgaujuosi labai retai. Ir, žinoma, saldumynai man yra tabu, nors, kaip ir dauguma, juos labai mėgstu. Kuo puoselėjate veido odą?

Veido odai skiriu labai daug dėmesio: žiemą maitinu, vasarą drėkinu. Mėgstu tas dienas, kai nereikia dažytis, tada lepinu odą įvairiomis kaukėmis. Iš kelionių taip pat parsivežu įvairių įdomybių. Labai mėgstu japonų, korėjiečių kosmetiką. Žinoma, ant mano kosmetinio stalelio galima rasti ir žinomų firmų gaminių – „La Prairie“ serumų, „Clarins Double Serum (Hydric + Lipidic System)“, „Lancôme Génifique“. Juos kaitalioju priklausomai nuo metų laiko. Po koncertinio grimo naudoju „TheFaceShop“ kaukes, akytes palepinu tos pačios firmos auksine akių kauke. Prieš renginius ar fotosesijas naudoju „Charlotte Tilbury Goddess Skin Clay Mask“ kaukę.

išliekantys ir jokio sunkumo lūpoms nesuteikiantys puikių ryškių spalvų „Yves Saint Laurent Glossy Stain Pop Water“, akių tušas tik „Lancôme Hypnôse“. Kasdien nesidažau, o jei makiažo reikia iškilmingoms progoms, patikiu jį profesionalei Justinai Gafaro. O kam patikite rankų ir pėdų priežiūrą?

Tokios procedūros kaip pedikiūras ir manikiūras, kaip ir kiekvienai moteriai, man įprastos: manikiūrą darau kas dvi savaites, pedikiūrą – kas mėnesį. Dažniausiai šį darbą patikiu profesionalams. Ar pasinaudotumėte grožio chirurgų paslaugomis? Nebūtinai daryti plastinę operaciją, bet atlikti kokią procedūrą?

Grožio chirurgų paslaugomis pasinaudoju gal porą kartų per metus – ramunėlių kompresai jau nepadeda (užsikvatoja), bet darau tai labai atsargiai. Tad dukart metuose apsilankau „Estetus“ klinikoje. Labai mėgstu PRP procedūrą – saugi, atliekama su paties paciento kraujo plazma, be jokių papildomų medžiagų ar užpildų, kartu skatinama natūrali odos regeneracija. Visai neseniai išbandžiau veido odos jauninimo ir standinimo procedūrą „Candela Gentle MAX Pro“ lazeriu – neskausminga, be jokių intervencijų, odos pažeidimų ir labai efektyvi. Miegas, poilsis ir gera mityba veikia mūsų grožį, bet pašėlusiu ritmu gyvenant XXI amžiuje to nebepakanka. Mano nuostata: kiekvienu moters amžiaus etapu reikia prižiūrėti odą naudojant saugias, tinkamas priemones ir būdus, kad vėliau vieną dieną pabudus nereikėtų kreiptis į grožio chirurgus ir reikalauti nupjauti, nukirpti, užlenkti, patempti. Tada, manau, ir 65-erių galima spinduliuoti natūralų, o ne pagal grožio standartus pripūstą grožį. Kaip prižiūrite plaukus?

Plaukai yra didelis mano galvos skausmas... Nes nuo dažno dažymo, sukimo ir tiesinimo jie dažniausiai pavargę ir silpni. Dėl to porai valandų prieš trenkant ar nakčiai plaukus sutepu specialiu aliejumi nuo pat šaknų iki galiukų. Po plovimo, jei turiu laiko, porą valandų palaikau suteptus „Kérastase“ atkuriamąja kauke. Pastebėjau, kad jūsų oda visuomet lyg nugairinta saulės.

Kokioms makiažo priemonėms teikiate pirmenybę?

Apie savo makiažo priemones galėčiau šnekėti ištisas valandas, bet mylimiausios yra šios: makiažo bazė – „Benefit“ arba „Charlotte Tilbury Wonder Glow“, makiažo pagrindas – „Lancôme Teint Idole Ultra Long Wear Foundation“, antakių formą koreguoju „L’Oréal Paris Brow Artist Xpert“ pieštukais, akių šešėliai tik „Melkior Professional“, lūpų dažai – ilgai

88

Esu tiesiog pamišusi dėl kelionių, dažniausiai – į šiltuosius kraštus. Kad oda įgautų gražų atspalvį, bet pirmas atostogų dienas nesivoliočiau paplūdimyje, naudoju „FakeBake“ priemones. Turiu jų visokių, nuo momentinių iki ilgalaikių. Beje, prieš koncertus jas naudoja visos grupės merginos – šių priemonių visuomet būna mūsų koncertiniuose lagaminuose. 

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t


GROŽIO BŪTINYBĖS

Jevgenijos ZUK nuotrauka

5

1. Pirmoji ir svarbiausia – atostogos! Jos suteikia veidui skaistumo, kūnui – gaivumo, o sielai – įkvėpimo. 2. Vanduo, daug vandens. 3. Sportas. 4. Vaisiai. 5. Miegas.

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t

89


žvaigždynas

60-mečio proga jubiliatas pasidovanojo automobilį „Porsche Panamera“. Tai į restoraną „Sala“ „Žalgirio“ arenoje susirinkusiems svečiams išdavė jo sūnus Šarūnas, įteikdamas simbolinę dovaną

JUBILIEJUS

Su šokiais

Svečius pasitiko šventės kaltininkas Visvaldas Matijošaitis su drauge Loreta Stonkiene. Visi iš anksto buvo paprašyti nenešti dovanų, o pervesti norimą pinigų sumą į fondą, kurį dar būdamas verslininkas Visvaldas Matijošaitis įkūrė po šviesaus atminimo žmonos Irenos mirties. Fondo misija – skatinti donorystę

Šeimyninė nuotrauka: greta Visvaldo Matijošaičio išsirikiavo sūnus Šarūnas, anūkai Ugnius ir Urtė, marti Rasa ir šviesaus atminimo Irenos Matijošaitienės mama Vilija Vaikėnienė

98

„Labiausiai patiko, kad linksminomės taip pat kaip prieš kokia keturiasdešimt metų: pirmas tostas ir visi – šokt! Aš irgi prie stalo kaip senukas nesėdėjau“, – džiaugiasi linksmai šešiasdešimtmetį atšventęs Kauno meras Visvaldas Matijošaitis. Tarp maždaug šimto šešiasdešimties svečių – kolegos iš verslo ir politikos pasaulių, giminės ir draugai. Jubiliatas gailisi tik vieno: planavo pakviesti du šimtus žmonių, bet paklausė rekomendacijų, kad tiek salėje netilps. Dar ir kaip būtų tilpę! O taip norėjosi su visais pasimatyti tą vakarą. Teodoro Biliūno nuotraukos

Sukaktuvininko sūnus Kauno miesto tarybos narys Dainius Matijošaitis su žavinga širdies drauge odontologe Monika Pitkauskaite

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t


Druskininkų meras Ričardas Malinauskas šokdino savo draugę Jurgitą Kasperavičiūtę

Bendrovės „JCDecaux Lietuva“ vadovę Žanetą Fomovą atlydėjo vyresnysis sūnus Artūras Fomovas

Desertinės „Sugamour“ įkūrėja Laura Normantienė ir bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis

Šventei, kuri baigėsi tik apie ketvirtą paryčiais, dirigavo aktorius Gintaras Mikalauskas

Bendrovės „Vičiūnai ir partneriai“ direktorius Mindaugas Pocius su žmona Aida Pociene

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w. ž m o n ė s . l t

Vakaro šeimininkai su krepšinio legenda Arvydu Saboniu ir jo žmona Ingrida Saboniene 99


Turn static files into dynamic content formats.

Create a flipbook
Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.