Žurnalas „Žmonės" 2021 m. Nr. 12

Ilka ADAMS AnPAULIUKEVIČIUS drius ir

Trise po Namibiją

Nr. 12 (906) 2021 m. kovo 25 d.

ŠVEDIJOS AMBASADORĖ LIETUVOJE

Inger

BUXTON

Maistas puikiai sujungia skirtingas tautas

Vilūnė

DAUNORĖINNECCO

059095

1

771648

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

9

Esu laiminga galėdama gydyti.

Aš myliu žmones

12

PLISIENĖ

Kaina – 2,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,71 Eur

Jurgita KARDIOLOGĖ

Ištrūkti iš „Ralph & Russo“ šešėlio

viršelio istorija

Širdžių daktarė „Jeigu negali pakeisti situacijos, keisk požiūrį į ją“, – sako pokalbio į savo kabinetą Kauno klinikose pakvietusi kolegų ir pacientų vertinama, mylima kardiologė Jurgita PLISIENĖ (49). Didžiajai Lietuvos daliai ji – viena iš populiarios laidos „Klauskite daktaro“ vedėjų.

R EMIGIJA PAULIKAITĖ

Fotografas TOMAS ADOMAVIČIUS Stilistė ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ Vizažistė ir plaukų stilistė UGNĖ EŽERINSKAITĖ Fotografuota viešbutyje „Radisson Blu Royal Astorija“ Vilniuje

18

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

„MaxMara“ ir „Sandro“ drabužiai Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

19

įvykis

Jau Šeštadienį Slovakijoje vykusiose tarptautinėse sportinio ėjimo varžybose lengvaatletis Artūras MASTIANICA (28) ne tik įvykdė olimpinį 50 kilometrų sportinio ėjimo normatyvą, bet ir pagerino trylika metų gyvavusį Lietuvos rekordą. Laimingas kaip niekada, šiandien Artūras su širdies drauge Emilija Rudyte gali mėgautis savo mėgstamiausia lazanija.

VA L D A S P U T E I K I S 30

J

olimpi

ei šiandien draugai pakviestų į 50 kilometrų turistinį žygį, ar ryžtumeisi?

Jokiu būdu. Sakyčiau, eikit, pasivaikščiokit, o aš nuvažiuosiu: susitiksim sutartoje vietoje prie ežero – rasite mane žvejojantį.

Kaip žygeivis, tokio atstumo nesu net įveikęs – kai treneris Viktoras Meškauskas į darbo grafiką įrašo „pasivaikščioti“, man pakanka ir dešimties ar penkiolikos kilometrų, po jų kitą dieną jaučiu skaudamas kojas. Ėjimas ir sportinis ėjimas – visiškai skirtingi dalykai, dirba visai kiti raumenys.

Kaip tavo vaizduotėje keitėsi atstumai: kai esi vaikas, tai ir kilometras – jau kaip žygis?

Kai patekau į rimtas sportinio ėjimo varžybas, buvau gal devynerių ar dešimties metų: tada vienas kilometras sostinės Kalnų parko stadione prilygo baisiai ilgam atstumui. Tuo vaikystės periodu išgyvenau labai rimtą traumą: važiuodamas dviračiu kritau ir susilaužiau žandikaulį. Nesu patyręs didesnio Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Prieš kelias dienas Slovakijoje Artūras Mastianica perrašė trylika metų gyvavusį Lietuvos rekordą

pietis!

Alfredo Pliadžio nuotrauka

–

Reikia beprotiškos motyvacijos, kad, pradėjęs propaguoti iš pirmo žvilgsnio labai monotonišką sporto šaką, nenustotum to daryti... Įkvėpė trejais metais vyresnė sesuo Inga, taip pat buvusi sportinio ėjimo meistrė. Kai matydavau iš Lietuvos čempionatų ar tarptautinių varžybų jos parsivežtus medalius ar taures, kildavo baltas pavydas, kartu – ir pasididžiavimo jausmas: ir aš taip noriu, ir aš taip darysiu, ir aš galiu laimėti... Labiausiai jai pavydėdavau sporto stovyklų: kažkur išskrenda, o aš vienas su tėvais kaime, kaip nesąžininga (juokiasi). Negana to – ji ištekėjo už ėjiko Genadijaus Kozlovskio, tad Ingos sutuoktinis taip pat ilgai buvo įkvėpimo šaltinis. Galiausiai šitas sportas taip įtraukė, kad ėmė pakakti savo paties motyvacijos: atrodo, viduje – nesenkanti baterija.

Varžybose manęs neblaško pašalinės mintys – būnu susikoncentravęs taip, kad aplinkui nieko nematau ir negirdžiu, tik seku savo savijautą ir dėlioju galimus pagreitėjimo momentus.

„Pavarysiu ant smūgio“ – netinka. Ištvermė, valia ir kantrybė – tokia šventoji ėjikų trejybė.

skausmo nei tada, po operacijos liko pėdsakų ir šiandien...

Bėgant metams nuotoliai didėja ir nebeatrodo milžiniški.

Kai paauglystėje sužinojau, kad ilgiausia lengvosios atletikos rungtis – 50 kilometrų, atrodė kaip kosmosas, tačiau niekada nepaleidau minties: o gal kada nors ir aš...

Tarptautinio olimpinio komiteto vadovų sprendimas nuo 2024-ųjų išbraukti šią lengvosios atletikos discipliną iš olimpinių žaidynių sukrėtė visą sportinio ėjimo pasaulį – atsisakoma klasikinės rungties, kuri šį sportą iliustruoja būtent kaip sportą, o ne pasivaikščiojimą. Man irgi smūgis, nes, žingsnis po žingsnio gerindamas rezultatus, tam paaukojau didelę savo gyvenimo dalį. Prie didesnių atstumų mane įpratino gyvenimas tėvų ūkyje: esu iš Pavoverės kaimo, tad dažnai net į dvi treniruotes per dieną šešis kilometrus pirmyn ir atgal iki Pabradės važiuodavau arba autobusu, arba dviračiu. Vaikui tokie atstumai atrodė varginantys. Vėliau tai tapo tarsi norma net ir po 20 kilometrų sportinio ėjimo treniruotės. O kur dar darbai tėvų ūkyje. Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Kaip pavyko karantino sąlygomis taip pasirengti varžyboms Slovakijoje, kad ne tik įvykdei olimpinį normatyvą, bet ir pagerinai trylika metų gyvavusį šios rungties Lietuvos rekordą?

Karantinas gerokai apkarpė tarptautinių varžybų kalendorių, tačiau nesutrukdė treniruotis: plentas, grynas oras, jokio koronaviruso. Dirbk į valias! Tiesa, dar pavyko išskristi į dvi treniruočių stovyklas – Turkijoje ir Kirgizijos aukštikalnėse. Būtent pastaroji ir paklojo patalėlį būsimam Lietuvos rekordui: kai dirbi išretėjusio deguonies sąlygomis, kai pirmą savaitę ten ne tik nejauti kojų, bet ir kankiniesi plyštančia krūtine, nes nebežinai, ar dar kvėpuoji, – štai tada, nusileidęs ant žemės, jautiesi kaip ant sparnų. Mano organizmas optimalią formą pasiekia praėjus trims savaitėms po treniruočių kalnuose. Taigi šio savaitgalio varžyboms Slovakijoje taip ir buvo rengtasi. Nepaprastas jausmas, kai leidiesi į trasą ir pradedi lenkti į pasaulio elitinių sportininkų dešimtuką patenkančius ėjikus. Nuo to jėgų, regis, tik dvigubėja.

Laikui bėgant, išmokau valdyti karštas savo emocijas: būdavo, treniruotėse sekasi nuostabiai, bet vos nuvažiuoju į varžybas – perdegu. Kaip ir maratonininkai, sportinio ėjimo meistrai turi dirbti ne tik kojomis, bet ir galva. „Pavarysiu ant smūgio“ – čia netinka. Ištvermės sportas tokio principo nepripažįsta.

Ištvermė, valia ir kantrybė – tokia šventoji ėjikų trejybė.

31

Asmeninio albumo nuotrauka

34

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

pažintis

Laimėjimas buvo

įrodymas,

kad galiu

kurti pati Birštono apskrityje užaugusi Vilūnė DAUNORĖ-INNECCO (29) buvo viena talentingiausių Londone esančių aukštosios mados namų „Ralph & Russo“ komandos narių.

Ir kai atrodė, kad kruopštus rankų darbas lietuvę veda į taip trokštamas pasaulinės mados padanges, Vilūnė viską metė ir įkūrė savo prekių ženklą „Vilu Dau“. Nebenorėjo ilgiau slėptis kad ir po garsiu vardu ir amžiams likti šešėlyje.

BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

35

Vitalijos Jakavovienės nuotrauka

54

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

kelionės

Trise po

Namibiją Treneriui, kultūrizmo čempionui, knygų apie sportą ir sveiką gyvenseną rašytojui Andriui PAULIUKEVIČIUI (39) ir jo žmonai asmeninei trenerei bei mitybos specialistei Ilkai ADAMS (35) tai buvo nebe pirma kelionė į Namibiją, bet pirmoji jų pernai balandį gimusiai dukrelei Adrianai. Pirmoji kelionė pas močiutę į Namibiją.

JŪR ATĖ RAŽKOVSKYTĖ

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

55

į svečius

Man smagu išeiti iš

komforto zonos 64

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Gerai, kai gyvenime dar yra likę pirmų kartų“, – per mūsų pašnekesį ne sykį nusijuokia Švedijos ambasadorė Lietuvoje Inger BUXTON (55). Lietuva jai – pirmoji šalis, į kurią atvyko užimti ambasadoriaus posto. Vilnius Inger sutiko draugiškai, tačiau netrukus teko užsidaryti rezidencijoje ilgiems mėnesiams. Bet diplomatė nesijaučia nuvilta: iššūkiai jai visuomet patiko.

G RY T Ė L I A N DZ BE R G I E N Ė

okioje vietoje kaip Švedijos ambasados rezidencija senamiestyje turbūt kiekvienas mielai praleistų karantiną. Iš Rotušės aikštės neatsklinda joks triukšmas, uždaras kiemelis atrodo jaukiai net su pavasarinio sniego lopiniais, o nuostabios vidinės erdvės, nukabintos Švedijos dailininkų paveikslais, mena viduramžių laikus ir kadaise čia gyvenusius didikus. Naujoji ambasadorė, pradėjusi kadenciją spalį, rezidencijoje kartais iš tiesų pasijunta kaip bokšte uždaryta karalienė. „Atvažiavau pasiryžusi apkeliauti visą Lietuvą, gerai pažinti jos žmones, bet kol kas mačiau tik Vilniaus senamiestį ir Trakus, kur dar spėjau ištrūkti iki karantino, – juokiasi į puodelius pildama obuolių ir imbierų arbatą. – Visiems mums tenka prisitaikyti prie naujos realybės... Tačiau čia dirbti man labai patinka.“

Taigi jums teko rinktis iš dviejų labai skirtingų profesijų.

Nesigailite?

Atvirai kalbant – supratau, kad muzikos pasaulyje padaryti karjerą sunku, ten konkurencija kur kas didesnė, todėl pasirinkau diplomatiją. Padainuoju iki šiol, bet tik retkarčiais ir savo malonumui – kai gimė vaikai, tam tiesiog nebeliko laiko (šypteli). Tačiau neturiu ko gailėtis, nes tarptautiniai santykiai – irgi labai įdomi sritis. Man teko dirbti organizacijoje „Gelbėkit vaikus“, Stokholmo tarptautiniame taikos tyrimų institute,  Gedmanto Kropio / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

T

Gyventi svečioje šalyje jums teko jau ne kartą. Mokate lengvai prisitaikyti?

Turbūt jau galiu drąsiai teigti, kad taip. Mane visuomet traukė platus pasaulis: istorija ir geografija patiko dar mokykloje, ją baigusi palikau namus Švedijoje ir išvykau mokytis į Londoną. Studijavau tarptautinius santykius, moderniąją istoriją, bet turėjau ir kitą aistrą – klasikinį dainavimą. Esu jį studijavusi ir dainavusi daugelyje mėgėjiškų operų, miuziklų ir operečių.

Švedijos ambasados pastatą sudaro keli skirtingų amžių statybos namai.

Seniausi fragmentai – pavyzdžiui, bibliotekos nišos, kuriose kadaise buvo pirklių seifai, – išlikę net nuo XIV amžiaus.

Perėmusi pastatą, Švedijos vyriausybė įsipareigojo išsaugoti ir atkurti istorinį jo autentiškumą

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

65

Festivalio atidarymo ceremonija vyko erdviame sostinės viešbučio „Pacai“ kieme

Į kino kelionę susiruošęs aktorius Dominykas Vaitiekūnas

F E S T I VA L I S

objektyve

Kinas yra gyvas Į tarptautinio festivalio „Kino pavasaris“ atidarymo ceremoniją viešbutyje „Pacai“ šiemet susirinko kone pusė Vilniaus – ir niekas iš svečių nesispyriojo, kad neturi laiko, baiminasi atlikti koronaviruso testą, jaučiasi pavargę ar vakare turi kitų planų. Šiuo keistu metu, kai pasaulyje nevyksta beveik jokie kino festivaliai, lietuviškas „Kino pavasaris“ išlieka gyvas – ir dėl to nusipelno dar didesnės žiūrovų meilės.

Atidarymo svečiai festivalio filmus žiūrėjo privačiai viešbučio kambariuose, o visi kiti juos gali pamatyti namų kino platformose – tarp jų ir zmonescinema.lt.

Teodoro Biliūno, Irmanto Gelūno / „ŽMONĖS Foto“, Justino Auškelio, Roberto Daskevičiaus, Audriaus Solomino, Tautvydo Stuko, Aisčio Roko Vyšniausko ir asmeninio albumo nuotraukos

Režisierius, Lietuvos nacionalinio dramos teatro meno vadovas Oskaras Koršunovas

Ceremoniją vedė festivalio direktorė Vida Ramaškienė ir generalinis direktorius Algirdas Ramaška. Ponia Vida pasipuošė dizainerio Juozo Statkevičiaus kurtu kostiumėliu

86

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Režisierius Ernestas Jankauskas su žmona aktore Gabija Siurbyte žino: žiūrėti filmus lovoje beveik taip pat gera, kaip ir kino salėje

Televizijos laidų vedėja, verslininkė Gabrielė Martirosian

ŽMONĖS NR. 12 | www.žmonės.lt

Aktorė Emilija LatėnaitėBeliauskienė

87