Žurnalas „Žmonės" 2021 m. Nr. 15

Andersas Thomas

JENSENAS

Nr. 15 (909) 2021 m. balandžio 15 d.

Princas Philipas

Atsisveikinimas su epochos simboliu

Jurga

ŽUKAUSKAITĖ

Juodojo humoro karalius iš Danijos

Ieva VAITKEVIČIŪTĖ „MINDLETIC“ VADOVĖ

Būtina treniruoti emocinius raumenis

Ž M O N Ė S N R . 1 5 | w w w . ž m o n ė s . l t

059095 771648

1

9

Reikia stiprybės susigyventi su skausmu

15

Gytis IVANAUSKAS

Kaina – 2,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,44 Eur

Motociklu po Ekvadorą

14

Ž M O N Ė S N R . 1 5 | w w w . ž m o n ė s . l t

Reikia stiprybės viršelio istorija

susigyventi

su skausmu Vienu žodžiu Gyčio IVANAUSKO (40) niekaip neapibūdinsi. Jis – aktorius, režisierius, choreografas, dainininkas ir docentas. Įspraustas į kampą prieš kelis mėnesius per plauką netapo dar ir pavežėju ar maisto išvežiotoju – būtų įdomi detalė gyvenimo aprašyme. Tačiau po brangiausio žmogaus netekties Gytis nebebijo drastiškų permainų karjeroje, nes jeigu išgyveno tragediją šeimoje, visa kita – lengva.

BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ

Manto Bartkaus drabužiai, EMKO baldai

Fotografas TOMAS KAUNECKAS Stilistė ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ Vizažistė ir plaukų stilistė LAURA KREIVYTĖ

Ž M O N Ė S N R . 1 5 | w w w . ž m o n ė s . l t

15

„Reikia treniruoti raumenis“, – patikina startuolio „Mindletic“ vadovė Ieva VAITKEVIČIŪTĖ (30), ir mintyse jau sukirba priekaištas, kad pastarąjį kartą rimtai sportuoti teko tikrai ne vakar. „Jūs pagalvojote apie fizinį kūną? – šypteli ji. – Bet emocinė būsena juk ne mažiau svarbi.“ Turbūt niekas su tuo nesiginčytų – ypač šiais nelengvais laikais.

G RY T Ė L I A N DZ BE R G I E N Ė

Minčių

profesionalai

T

trenerė

ik nesuklyskite: Ieva nėra iš tų saldžiabalsių koučerių, vadinančių save gyvenimo mokytojais ir besimėtančių banalokomis frazėmis apie žmogaus saviraišką. Ji – diplomuota psichologijos specialistė, įkūrusi startuolį „Mindletic“ – emocinį sporto klubą visiems, kurie pageidauja pastiprinti psichinę sveikatą. Žmonės nėra vienodai stiprūs: juk ir sporto klube vienas ramiai žingsniuoja ėjimo takeliu, o kitas kilnoja sunkiausius svarmenis. Tas pats vyksta ir treniruojant psichinę sveikatą – vienam pakanka stresą šalinančių pratimų, o kitam reikia ilgų konsultacijų su psichoterapeutu. Pernai „Mindletic“ išrinktas antru geriausiu startuoliu pasauliniame konkurse „The Global Hack“: jo paslaugomis naudojasi didelės šalies įmonės ir organizacijos, jis yra pelnęs daugybę apdovanojimų ir jau pripažintas tarptautiniu mastu. Jauna vadovė jam skiria absoliučiai visą savo laiką ir jėgas: „Šis startuolis man tarsi kūdikis...“ Ieva, kodėl pasirinkote būtent psichologiją?

Man visuomet rūpėjo žmonės. Turbūt atsinešiau tai iš šeimos: tėtis – chirurgas, mama – socialinė darbuotoja, tad rūpinimasis žmogumi mūsų namuose visada buvo savaime suprantamas dalykas. Augau klausydamasi tėčio pasakojimų, kaip jis gelbsti pacientus, ir mamos patirčių vaikų globos namuose su tėvų netekusiais vaikais.

Supratau, kad kiekvienas žmogus yra lyg atskira knyga, tad ir poreikiai skirtingi: vienas jaučiasi laimingas įveikęs sunkią ligą, o kitam iki visiškos laimės užtenka tik parodyto dėmesio. Nuo paauglystės buvau skautė – tai irgi padėjo geriau pažinti savo prigimtį. Baigiau Užupio gimnaziją, kuri garsėja menais: daug metų grojau kanklėmis, svarsčiau 

30

ŽMONĖS NR. 15 | www.žmonės.lt

Ž M O N Ė S N R . 1 5 | w w w . ž m o n ė s . l t

31 Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos, Rimutės Večeraitės makiažas

Išgyvenimų kupinos

akys

Šiuolaikinė tapytoja ir lėlininkė Agnė MIKALAUSKIENĖ (33) panašumų su savo kūriniais turi nemažai. Ir ne tik išorinių. Jos pačios gyvenimo istorija atsispindi tuose rožiniuose, iš pirmo žvilgsnio net kiek vaikiškuose kūriniuose, kurie vienus baugina, kitus – šokiruoja.

BE AT R I Č Ė J U R E V I Č I Ū T Ė

pažintis

38

ŽMONĖS NR. 15 | www.žmonės.lt

Asmeninio albumo nuotraukos Ž M O N Ė S N R . 1 5 | w w w . ž m o n ė s . l t

39

išskirtinis interviu

Juodosios komedijos

karalius Mažakalbis, kuklus ir konkretus. Toks iš pirmo žvilgsnio atrodo garsus danų scenaristas ir režisierius Andersas Thomas JENSENAS (49). Susėdome prie kompiuterių ekranų pasikalbėti apie naujausią jo komediją „Riders of Justice“, kurioje pagrindinį vaidmenį atlieka „Žmonių“ skaitytojams jau neblogai pažįstamas Madsas Mikkelsenas.

J

D OV I L Ė F I L M A N AV I Č I Ū T Ė

uodojo humoro pritvinkęs filmas pribloškė intensyvumu – nebesumojau, kada galiu juoktis į valias, o kada jau metas liūdėti dėl negailestingo žmonių likimo. Galiu pažadėti tik viena: kai naujasis Jenseno darbas pasieks kino ekranus Lietuvoje, neabejotinai taps hitu.

44

Esu didelė daniško kino gerbėja. Ar tikrai, kaip esu pastebėjusi, jame dažnai nagrinėjami visiems svarbūs, sudėtingi, nepatogūs klausimai? „Riders of Justice“ – vienas tokių filmų. Kaip rašėte jam scenarijų?

Neslėpsiu, jis tam tikra prasme paremtas mano paties gyvenimu, tad nebuvo labai sudėtinga. Prieš keletą metų išgyvenau amžiaus vidurio krizę, kentėjau nuo depresijos, turėjau tikrai nemažai darbo su savimi. Kai kūriau pagrindinio herojaus portretą, žinojau, iš kur pasisemti tų jausmų, kurie jį užklupo, Ž M O N Ė S N R . 1 5 | w w w . ž m o n ė s . l t

Nicolas Bro, Larsas Brygmannas ir Madsas Mikkelsenas filme „Riders of Justice“ – tragikomiškame, kupiname netikėtumų juodosios komedijos, trilerio ir dramos kokteilyje

žinojau, kokių klausimų jam gali kilti. Kai pasiekiau savo dugną, man gyvenimo prasmę suteikė suvokimas, kad privalau atsitiesti, eiti dirbti, pasirūpinti savo šeima, išmaitinti vaikus.

Markusas, deja, lipdamas iš savojo dugno renkasi visai kitas priemones – taip jau nutinka žmonėms realiame gyvenime, ne filme. Būtent taip pradėjau – savo patirtį perkėliau herojui.

1999-aisiais Andersas Thomas Jensenas buvo apdovanotas „Oskaru“ už geriausią trumpametražį filmą „Rinkimų naktis“. Nuotraukoje – su jo prodiuseriu Kimu Magnussonu

Madsas Mikkelsenas – mėgstamas Jenseno aktorius. Su Ulrichu Thomsenu vienoje žymiausių režisieriaus juostų „Adomo obuoliai“

Sakote, kad filmo istorijoje daug jūsų paties. Tačiau į dramą įmaišėte komedijos ir tragedijos elementų...

Taip, visi mano filmai tokie – žanrų kokteilis. Jį labai mėgstu.

Nesu režisavęs grynos dramos. Taigi ir šiuo atveju buvo įdomu, kas išeis, jei dramą, kuri tai patyrusiems žmonėms atrodys tragiška, sumaišysiu su labai juodu humoru. Gali pasirodyti paprasta, bet taip nėra. Ypač sunku buvo sukurti Oto personažą – jis toks vienintelis skraidantis tarp realybės ir absurdo. Tuomet buvo sunkus ir ilgas montažo laikotarpis, nes norėjau šį balansą išlaikyti. Tik nesupraskite klaidingai – mėgavausi visomis filmo kūrimo stadijomis.

Paradoksalu, kad kai rašote scenarijus kitiems režisieriams, jūsų kūriniai daug dramatiškesni. Kai rašote sau – linksminatės iš peties. Kaip užgniaužiate tą savo, regis, įgimtą gebėjimą juodai juokauti?

Tai nėra paprasta. Kartais prasprūsta juokų ten, kur visai nereikia, tuomet imuosi viską trinti (juokiasi). Todėl man ir patinka maišyti žanrus – niekada nežinau, kuo baigsis mano istorija. Išlieka staigmenos momentas. Juk kai žiūrite siaubo filmą, tikitės išsigąsti, kai komediją – norite juoktis. O aš mėgstu nieko nesitikėti.

Man buvo netikėta, kad aktoriaus Nicolo Bro personažą filme pavadinote šveicariško sūrio vardu...

Visuomet mėgau ementalį (juokiasi). Tarp kitko, tai ne tik regiono, sūrio pavadinimas, bet ir tikras žmogaus vardas. Man labai patinka vardai, turintys daugiau prasmių. Ž M O N Ė S N R . 1 5 | w w w . ž m o n ė s . l t

Šiais laikais nuolat girdime, kad negalima rodyti to ar ano. Menininkui tai turi būti nė motais. Tai visiška nesąmonė.

Iš kurgi jūsų didžiulė meilė juodajam humorui?

Tikriausiai iš namų. Užaugau šeimoje, kurioje visada kas nors pasakydavo ką nors šūdinai blogo pačiu netinkamiausiu metu pačioje netinkamiausioje vietoje. Net dabar kartais save pagaunu tokiose situacijose – kai nutinka kas nors tikrai blogo, galvoje sproginėja mintys, kurių geriau negarsinti. Man atrodo, tai visai neblogai apibūdina juodojo humoro sąvoką.

Grįžkime prie „Riders of Justice“. Ar nesijaučiate su juo smarkiai rizikuojantis? Tai juk filmas apie grįžtantį iš Artimųjų Rytų karo veteraną ir asmeninę jo tragediją. Sakyčiau, jautroka šiais laikais tema.

Suprantu, ko klausiate. Tačiau manau, kad bet kokia tema kine galima kalbėti atvirai ir tiek, kiek tai padeda atskleisti personažą ir jo istoriją. Šiais laikais mes nuolat girdime, kad negalima rodyti to ar ano, negalima kalbėti apie tai. Bet menininkui tai turi būti nė motais. Tai visiška nesąmonė.

O kas jums motais? Linksminti žiūrovus?

Nė velnio. Šiais laikais visi ir taip pilni linksmybių, tam daug pastangų nereikia. Aš tiesiog noriu pasakyti, ką noriu pasakyti, neklausydamas kitų ir nesitikrindamas, ar ką nors užgausiu. Čia tokia internetinės kartos problema...

Kalbant apie internetinę kartą, filme ypač taikliai užčiuopiate jos problemas. Vieni online ieško dvasinės pagalbos, kiti daro nusikaltimus... Ar čia tik man taip atrodo?

Jei nuoširdžiai, neturėjau tokio tikslo. Man labiau to reikėjo kuriant skirtingus personažus ir akcentuojant sutrikusio vyro 45

Tas, kuris

nesulaukė 52

Ž M O N Ė S N R . 1 5 | w w w . ž m o n ė s . l t

in memoriam

1949-ieji. Edinburgo hercogas su karinio jūrų laivyno karininko uniforma Maltoje

Anksčiau ar vėliau tai buvo neišvengiama. Bet nuoširdžiai norėjosi tikėti – Edinburgo hercogas princas Philipas (1921–2021) tikrai sulauks šimtojo gimtadienio. Deja, iki jo pritrūko poros mėnesių.

P

irmoji oficiali žinia buvo kaip visada britiškai lakoniška – karalienė Elizabeth II su didžiu liūdesiu pranešė, kad mylimas vyras, Jo Karališkoji Didenybė Edinburgo hercogas, princas Philipas, išėjo balandžio 9-osios rytą Vindzoro pilyje.

Prieš tai buvo 28 nerimo ir vilties dienos Šventojo Baltramiejaus ir Eduardo VII ligoninėse, kur garbaus amžiaus princas atsidūrė dėl nenurodytos infekcijos bei priešinfarktinės būklės.

Vis dėlto norėjosi tikėtis, kad nepalenkiamas ir, regis, nemirtingas karalienės vyras šį kartą irgi išsikapstys. Juk dar 2019-aisiais – vos pora metų jaunesnis – jis vairavo automobilį ir buvo nepatenkintas, kai dėl sukeltos avarijos turėjo atsisakyti šio užsiėmimo. Jei neskaičiuotume kelių širdies operacijų (2011-aisiais, prireikus stentavimo, jis atsidūrė ligoninėje – ir pirmąkart per 64 metus sutiko Kalėdas be žmonos), Philipas nesiskundė sveikata, tačiau vaistų nuo senatvės, deja, nėra.

Pastaraisiais nelengvais metais kandus lyg dūmas Edinburgo hercogas buvo tapęs ne tik britų talismanu – maginis mąstymas sakė: jei ištvers jis, ištvers ir pasaulis. Ir kiekvienas viešas veterano pasirodymas džiugino. Štai jis stovi šalia karalienės per anūkės princesės Beatrice ir Edoardo Mapelli Mozzi vestuves. Štai abu pozuoja nuotraukai septyniasdešimt trečiųjų vestuvių metinių proga (pasirodo, galima ne tik taip ilgai gyventi – galima taip ilgai gyventi kartu). Štai pasirodo žinutė, kad kilmingieji senjorai Vindzore buvo paskiepyti. Štai kovo 16-ąją princas po širdies operacijos palieka Eduardo VII ligoninę (deja, tai paskutinė jo nuotrauka).

Jų – tų žinučių ir nuotraukų – nebuvo daug: 2017-ųjų rugpjūtį princas pasitraukė iš dirbančio karališkosios šeimos nario pareigų. Statistikos mėgėjai net apskaičiavo, kad nuo 1952 metų jis dalyvavo 22 219 viešų renginių. Susitikimas su karališkaisiais jūrų pėstininkais Bakingamo rūmuose buvo paskutinis – globotinius hercogas patikėjo marčiai Kornvalio hercogienei Camillai. Išėjęs į pensiją jis dažniausiai leisdavo laiką Vindzore ir karalienės asmeninėse valdose Sandringame – skaitydavo, tapydavo akvareles, rašydavo laiškus – ir tik retkarčiais pasirodydavo Londone.

Neturinti prabangos išeiti į pensiją Jos Didenybė liko viena su karūnos pareigų našta. Ištvėrė skandalą dėl princo Andrew.

Monarchijai nepalankų anūko interviu Oprah Winfrey. Susitaikė, kai dėl pandemijos apribojimų buvo atidėtas „Trooping the Colour“ – Vėliavos paradas, kasmet rengiamas oficialaus karalienės gimtadienio proga. Šiandien niekas neužsimena nei apie jį, nei apie Velso princo Charleso ir hercogienės Camillos santuokos sukaktį – balandžio 9-ąją pora turėjo minėti šešioliktąsias vestuvių metines.

Balandžio 21-ąją, kai Elizabeth II sukaks devyniasdešimt penkeri, mėnesį truksiantis karališkasis gedulas dar bus nesibaigęs. Pati karalienė gedės aštuonias dienas – neis oficialių pareigų, su niekuo nesusitiks, netvirtins įstatymų, visas valstybės gyvenimas sustos.

O paskui kaip nors grįš į vėžes: ne paslaptis, kad Didžiojoje Britanijoje esama nuodugnaus ir karalienės, ir kitų karališkosios

Liūdna diena Jungtinei Karalystei: paskelbus apie garbaus amžiaus karalienės vyro mirtį, šaligatvis prie Bakingamo rūmų tvoros netrukus virto gėlių, atvirukų ir nacionalinių vėliavų kilimu

Ž M O N Ė S N R . 1 5 | w w w . ž m o n ė s . l t

53

Dvi BAFTA

raudonas kilimas

Tikras iksmenas aktorius Jamesas McAvoy. Saulės akiniai – iš Davido Beckhamo kolekcijos „Eyewear“

Santūrus, elegantiškas ir, akivaizdu, puikiai nusiteikęs aktorius, laidų vedėjas Richardas E. Grantas 86

dienos

Tradiciniai Britų kino ir televizijos meno akademijos apdovanojimai šiemet vyko netradiciškai: dvi dienas Londone ir Los Andžele (ačiū vaizdo ryšiui). Deja, šventę temdė Edinburgo hercogo princo Philipo, pirmojo akademijos prezidento, mirtis.

BAFTA įvertinta kylanti žvaigždė – devyniolikmetė Bukky Bakray, pretendavusi tapti ir geriausia aktore, ceremonijai rinkosi „Prada“

V

Viena iš ceremonijos vedėjų aktorė Anna Kendrick, vilkinti sudėtingos faktūros „Zuhair Murad“ suknia

is dėlto neatšaukta ceremonija – bene geriausias atminimo ženklas šiam pareigos žmogui.

Dėl gedulo nebuvo nė minties, kad Karališkojoje Alberto salėje bent virtualiai pasirodys nuo 2010 metų akademijai vadovaujantis princas Williamas ir Kembridžo hercogienė Catherine. Karališkoji šeima glaudžiai susijusi su BAFTA veikla: be princo Philipo, akademiją globojo jo dėdė Birmos grafas Mountbattenas, karališkoji princesė Anne. Dėl vis dar sudėtingos pandemijos situacijos 74-oji BAFTA ceremonija apsiėjo be oficialaus raudono kilimo ir pati šventė buvo perskirta į dvi dalis: balandžio 10-ąją paskelbti techninių nominacijų (dailininko, kostiumų dizainerio, grimo ir šukuosenų, garso, montažo ir kitų) laimėtojai. O sekmadienį pagerbti aktoriai, režisieriai bei filmai. Kūrėjai ir gerbėjai vis tiek galėjo pasidžiaugti „Klajoklių žemės“, „Daug žadančios

Ž M O N Ė S N R . 1 5 | w w w . ž m o n ė s . l t

Iš Los Andželo į BAFTA apdovanojimus jungėsi Renée Zellweger. Suknelė – „Armani Privé“

Geriausios antraplanės aktorės statulėlei nominuota talentingoji britų aktorė Kosar Ali. Derinys – „Alexander McQueen“

jaunos moters“ bei „Dar po vieną“ sėkme ir pasveikinti dar sykį geriausių aktorių titulą patvirtinusius Anthony Hopkinsą bei Frances McDormand. Beje, Hopkinsas, tapęs seniausiu šį apdovanojimą laimėjusiu aktoriumi, vakaro transliacijos nežiūrėjo: tuo metu Velse viešbučio numeryje buvo paniręs į paveikslo tapybą. Ir sužinojo apie penktąją laimėtą bronzinę kaukę iš artimųjų, nesitraukusių nuo televizoriaus (iš džiaugsmo šūksnių aktorius nusprendė, kad jie žiūri futbolą). Žodžiu, Atvelykio savaitgalis leido pasigrožėti Renée Zellweger, Priyankos Chopros, Vanessos Kirby, Cynthios Erivo, Gugu Mbathos-Raw ir kitų apdarais. Nevalia pamiršti ir ponų: santūrių Jameso McAvoy, Hugh Granto, Tomo Hiddlestono ar Nicko Jonaso bei ryškaus it kolibris Leslie Odomo jaunesniojo.

74-oji BAFTA buvo štai tokia. Norisi tikėtis, kad apvali – 75-oji – 2022-ųjų ceremonija sušvytės visu puošnumu. 

87