„CINIŠKAS CHIRURGAS“
Edgaras Nr. 18 (912) 2021 m. gegužės 6 d.
Aleksandras SOROKINAS
KULIKAUSKAS Visuomenė lengvai patiki sąmokslo teorijomis
Ištvermingiausias bėgikas planetoje
Amaryllis FOX
Ž M O N Ė S N R . 1 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
059095
1
771648
Renkuosi ne baimės, o meilės kelią
9
REDKO
Dukters gimtadienį ir krikštynas atšventė Namibijoje
18
Evgenya DAINININKĖ
Ilka ADAMS ir Andrius PAULIUKEVIČIUS
Kaina – 2,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,71 Eur
Šnipė, kuri ištekėjo už Kennedy
viršelio istorija
Renkuosi ne baimės,
o meilės kelią
Kalbant apie Evgenyą REDKO (29), šiuo metu išleidžiančią antrąjį albumą „SOS“, būtų pernelyg banalu pasakyti, kad tokios dainininkės kaip ji daugiau nėra. Evgenya unikali – tiek balsu, tiek išvaizda, tiek kompromisų nepripažįstančia kokybe, kurią atneša Lietuvos muzikos pasauliui. Unikali ir jos gyvenimo istorija. GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ
Fotografas GEDIMINAS ŽILINSKAS Stilistė ŠARŪNĖ SKIRMANTAIT Ė Vizažistė LAURA KREIVYTĖ Plaukų stilistė ANŽELIKA WOJC
16
Ž M O N Ė S N R . 1 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
Ž M O N Ė S N R . 1 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
17
„Maje“ drabužiai, „Laura Antiques Fine Jewellery“ aksesuarai
Ištvermingiausias įvykis
planetoje
Dvylika valandų sukti ratus klasikinio dydžio (400 metrų) stadione – ir kaip nuo to neišprotėti, jau nekalbant apie organizmo funkcines galimybes? Iš Didžiosios Britanijos vilnietis Aleksandras SOROKINAS (39) grįžo tą pačią parą pagerinęs du pasaulio rekordus: 100 mylių (160 kilometrų 93 metrų) distanciją įveikęs per 11 valandų 14 minučių 56 sekundes, jis bėgo toliau ir pagerino 12 valandų bėgimo geriausią rezultatą – sukorė 105,825 mylios (170,309 kilometro). Ar egzistuoja žmogaus ištvermės ir galimybių ribos? VALDAS PUTEIKIS
Šešis mėnesius trukęs karantinas Aleksandrui leido taip pasirengti varžyboms, kad po dvylikos valandų bėgimo nematyti jokio išsekimo
32
Ž M O N Ė S N R . 1 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
urbūt nėra dienos, kad nenuskuostum bent dvidešimties kilometrų. Į interviu atvykai automobiliu: kokių pojūčių kelia besikeičiantys vaizdai, kai bėgi ir kai važiuoji? Ir vienu, ir kitu atveju nedaug ką tepamatau: automobilį vairuoju labiau iš reikalo ir būtinybės nei iš malonumo. Jo greitis per didelis, kad gerai įsidėmėčiau visas pro langą matomas detales, o bėgdamas vaizdų nefiksuoju, nes būnu susitelkęs į savo organizmo pojūčius. Kai dvylika valandų suki stadione ratus ir akyse šimtus kartų šmėžuoja tie patys vaizdai, jau po devintos valandos dar ir dėl tokios monotonijos junti psichologinį nuovargį. Tada atrodo, kad ir laikas sustoja, ir atstumas netrumpėja. O kontroliuoti laiką man labai svarbu: ir sporte, ir gyvenime. Štai kodėl nemėgstu bėgimo bekele, nes, ropšdamasis ant uolos, brisdamas per upelius ar kokią puspelkę, esi priklausomas nuo begalės kliūčių ir negali būti savo laikrodžio šeimininkas. Maratonas? Kad pasiekčiau aukštą jo rezultatą, esu ir per senas, ir per storas (juokiasi). Tad kas belieka? Šimto mylių arba dvidešimt keturių valandų bėgimo čempionatai. Apmaudu, kad jų grafiką pakoregavo koronaviruso pandemija: Europos dvidešimt keturių valandų čempionatas atšauktas, o analogiškas pasaulio čempionatas iš gegužės perkeltas į spalį. Beje, apie storumą: esi sakęs, kad dar prieš aštuonerius metus svėrei šimtą kilogramų, mėgavaisi bulvių traškučiais, gurkšnojai alų ir rūkei... Buvo toks periodas. Kai tėčiui nepavyko nulipdyti iš manęs rimto baidarininko (buvau tarp pirmųjų jo auklėtinių, galima sakyti, bandomasis triušis), sporto pasauliu nusivyliau ir nuo jo nusisukau. O tėtis, Sergejus Sorokinas, dirbo toliau ir šiandien jis – mūsų olimpiečių baidarininkų vyriausiasis treneris. Sulaukiau tokio momento, kai mano apkūnumas buvo ne tik nepatrauklus merginoms, bet ir mane patį pradėjo erzinti, kėlė nepasitenkinimą. Pamėginau bėgti ir netrukus supratau, kad šis sportas gali būti pats geriausias mano nevalyvo gyvenimo priešnuodis. Kiekvienam patariu: jei jaučiate, kad įklimpote į darbo ar asmeninio gyvenimo rutiną, kad apsileidote, pradėkite lengvai bėgioti, ir gyvenimo džiaugsmas sugrįš. Ultramaratonas apskritai apsaugo nuo bet kokių pagundų „pasukti į kairę“, net ir smarkiai pašlijus poros santykiams (šypsosi). Ž M O N Ė S N R . 1 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
„Centurion Running“ ir asmeninio albumo nuotraukos
T
Žmona Jelena – visada šalia: ir sutuoktinio fizinės kančios akimirkomis, ir pasitikdama jį su trofėjumi
Kuo ypatingas buvo tavo pasirengimas varžyboms „Centurion Track 100“ Didžiojoje Britanijoje, kai prieš akis – šimtas mylių? Neturiu recepto, tačiau pradedančiam nuo nulio ir ambicingam, bet sykiu ir ramiam, ne karštakošiškam bėgikui, manyčiau, turėtų pakakti poros metų šiai distancijai pasirengti. Pradėti nuo mažų atstumų: penki kilometrai, paskui – dešimt, dar – pusmaratonis, maratonas, penkiasdešimt kilometrų, šimtas... Tačiau rimtesnių rezultatų, jei nekamuoja traumos ir nestreikuoja sveikata, reikėtų tikėtis gerokai vėliau. Gal skambės paradoksaliai, tačiau pandemija ir šešis mėnesius užsitęsęs karantinas man padėjo ne tik sėkmingai įveikti atstumą, bet ir pasiekti du pasaulio rekordus. Užsidarius pramogų verslui, sustojo ir kazino, kurių viename aš su žmona dirbu (beje, su Jelena kazino ir susipažinome). Išsilaisvinęs nuo darbo, niekieno netrukdomas turėjau visas galimybes atsipalaiduoti nuo bet kokių rūpesčių ir susitelkti į bėgimą. Valgydavau, bėgiodavau, miegodavau ir žaisdavau kompiuterinius žaidimus – štai esminiai pasirengimo varžyboms komponentai. Paprasti, banalūs, bet sportas be jų neegzistuoja.
Labiausiai mėgstu dvidešimt keturių valandų bėgimą: jaučiu, kaip po vidurnakčio kūnas prisnūsta, o auštant vėl prabunda... 33
pažintis
Mano klajūnė širdis 36
ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt
Kai prieš ketverius metus prancūzų menininkė Clara GIAMBINO (25) po peržiūros Berlyne pasirašė sutartį su šiuolaikinio šokio trupe „Aura“, iš pradžių manė, kad reikalą turi su vokiečiais, kad iš Izraelio kelsis į Vokietiją, bet... teko vykti į Kauną. Ir nė dienos dėl to nesigailėjo! Neseniai įrašiusi dainą „Širdis“ (pagal to paties pavadinimo Vinco Mykolaičio-Putino eilėraštį), Clara bemat buvo pastebėta plačiosios publikos, o Kaunas jai tapo dar ir meilės miestu. VALDAS P UTE IKIS
Ž M O N Ė S N R . 1 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
Eglės Jasiukaitytės nuotraukos, fotografės asistentas Gediminas Bieliauskas, Robertos Čyžiūtės stilius, Mildos Butkevičienės makiažas, Santos Genevičiūtės šukuosena
J
au septynerius metus negyveni gimtajame Marselyje – nejaugi jo nepasiilgsti? Šis miestas mane nuolat stebina kontrastais – rafinuotumu ir grubumu, tamsa ir šviesa, purvu ir blizgesiu, tvarka ir chaosu. Ten kiekvienas kvartalas ir jo žmonės turi savo veidą ir identitetą, o chaosas – savo tvarką. Jei sakyčiau, kad nejaučiu savo miestui nostalgijos, kad nepasiilgstu ūkininkų turguje skambančios dainingos Marselio tarmės, meluočiau – ilgesys labai stiprus. Kodėl dažniau ten nesilankau? Taigi visą suaugusios merginos gyvenimą – nuo aštuoniolikos – leidžiu užsienyje ir nuolat nešiojuosi dvejopą jausmą: noriu ten, bet noriu ir patirti gyvenimo svetur. Tokią kosmopolitišką prigimtį perėmiau iš tėvų ir senelių: mano pavardė – itališka, nes tėtis yra pusiau italas ir pusiau prancūzas, mama – pusiau ispanė ir pusiau italė... O aš gimiau Marselyje, Šventojo Juozapo ligoninėje.
37
Visa
in memoriam
ko ašis Skambant „Tautiškai giesmei“ ir aidint šūvių salvėms sekmadienį į paskutinę kelionę palydėtas Kovo 11-osios akto signataras, Seimo narys, ekonomistas, profesorius Kęstutis GLAVECKAS (1949–2021). Po jautrios atsisveikinimo ceremonijos net dangus sugriaudėjo, tarytum atiduodamas pagarbą žmogui, apie kurį kalbant būtų galima minėti ir plačiajai visuomenei nematomas pareigas bei savybes: mylimas tėtis ir vyras, kompanijos siela, prisiekęs sportininkas, žvejys, aistringas šokėjas...
V
DOVILĖ LEBRIKAITĖ
isa tai, kaip ir sveikatos bėdas, su kuriomis pastaruoju metu kovojo, politikas palikdavo tik artimiausiam žmonių ratui. Todėl daugelį sukrėtė žinia, kad balandžio 30 dieną, per savo 72-ąjį gimtadienį, Kęstutis mirė nuo komplikacijų, kilusių atlikus širdies operaciją. „Tėvelis nemėgdavo pasakoti apie savo sveikatos bėdas, visada norėjo atrodyti stiprus ir nepasiduodantis. Toks ir buvo. Jam nepatiko, kai kas nors prisidengdavo, teisindavosi problemomis, kad galėtų ko nors nedaryti. Todėl asmeniniai reikalai buvo tik jo paties reikalas, – pasakoja politiko dukra verslo žurnalo „bzn start“ įkūrėja Živilė Glaveckaitė. – Labai skaudi netektis, tėvelis buvo visa ko ašis...“ Religingoje vilniečių šeimoje gimęs ir užaugęs Kęstutis nuo mažens buvo veiklus ir verslus – yra pasakojęs, kad penkerius metus bažnyčioje buvo mišių patarnautoju ne tiek iš religinių paskatų, kiek iš noro bent kiek uždirbti. O sportu užsiėmė be jokio išskaičiavimo: ilgus metus mėgėjiškai žaidė krepšinį, tenisą, profesionaliai – rankinį (buvo 42
Ž M O N Ė S N R . 1 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
net Lietuvos rankinio rinktinės vartininkas), praktikavo imtynes – ne vieną titulą iškovojo dziudo varžybose. Užaugo taip ir nepabuvęs nei spaliuku, nei pionieriumi, vėliau ir iš komunistų partijos buvo išmestas, nes stodamas nutylėjo, kad tėvo broliai ir motinos seserys – tremtiniai ir pabėgėliai. Prasidėjus pertvarkai Kęstutis buvo pakviestas grįžti į partiją, bet 1990 metų kovo 11 dieną, dar prieš balsuojant dėl Lietuvos nepriklausomybės atstatymo akto, iš komunistų partijos išstojo ir balsavo jau kaip nepriklausomas deputatas. Apie retą politiką atsiliepiama taip gražiai kaip apie Kęstutį – prisiminimais apie jo dosnumą, geranoriškumą ir įžvalgumą atsisveikindami dalijosi ne tik draugai ir bendražygiai ar buvę studentai, bet ir politiniai konkurentai. „Profesorius Kęstutis Glaveckas buvo ne kas kitas, o šviesa tais niūriais laikais, kai Lietuvoje prasidėjo persitvarkymas, kai visi dusome sovietinės tikrovės dulkėse. Jis numatė sovietų ekonomikos griūtį, vidiniu pažinimu regėjo būsimą laisvų žmonių ekonomiką, nepriklausomą Lietuvą. Jis sugebėjo perteikti savo mokiniams užsidegimą kurti nepriklausomą Lietuvą – tais laikais, kai apie nepriklausomybę nebuvo viešai kalbama“, – kolegą prisiminė Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) prezidentė Elena Leontjeva. Išties širdimi Kęstutis Glaveckas pirmiausia buvo ne politikas, o ekonomistas. Mokslinis jo kelias prasidėjo Vilniaus universitete (jame iki 2000-ųjų dar ir dėstė), vėliau nuvingiavo į Talino, Frankfurto prie Maino universitetus, o dešimtojo dešimtmečio pabaigoje – ir už Atlanto, į Niujorko universitetą. Visa tai vyko tuo pat metu, kai su bendraminčiais kūrė LLRI, Vilniaus vertybinių popierių biržą. „Tėvelis buvo naujos ekonomikos išradėjas, turėjo ryškų požiūrį ir savitą jos modelį. Už Lietuvos laisvosios rinkos instituto įkūrimą kartu su Elena Leontjeva gavo dovanų kiškius – suprask, kaip tie kiškiai išdrįso! Jis labai mėgo Jurijaus Nikulino dainą iš komedijos „Briliantinė ranka“ – „Песня про зайцев“ („Daina apie zuikius“), joje taip gražiai satyriškai apdainuota drąsa“, – prisimena Živilė. Tėčio drąsą šiandien ji aiškina begaliniu žinių siekimu, smalsumu ir tinkama aplinka – joje būta daug ekonomistų ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Vakarų valstybių. Dar prieš Lietuvos nepriklausomybės atkūri mą jie žadino Kęstučiui naujas idėjas, formavo požiūrį. Ž M O N Ė S N R . 1 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
„Jis man sakydavo: „Meile mano, aš su tavimi.“ Norėčiau šiuos žodžius tau atkartoti: „Meile, aš su tavimi“, – atsisveikindama su vyru Antakalnio kapinėse jautriai kalbėjo Rūta Rutkelytė
43
Viganto Ovadnevo, SCANPIX ir asmeninio albumo nuotraukos
Kęstutis su dukromis Živile ir Ramune išlaikė tvirtą ryšį ir joms suaugus bei sukūrus savo šeimas. Bendri savaitgalio pietūs buvo visų mėgstama tradicija
Per keturiasdešimt penkis tūkstančius sekėjų feisbuke turintis „Ciniškas chirurgas“ realybėje ciniko neprimena. Utenoje dirbančio abdominalinės chirurgijos gydytojo Edgaro KULIKAUSKO (38) kuriamas personažas trykšta taikliu sarkazmu, o jo autorius – empatija pacientams. Bet juk medikai – irgi žmonės: kai galva sprogsta nuo liaudies pramanų, socialiniai tinklai padeda sklaidant nepagrįstas abejones. BE AT R I Č Ė J U R E V I Č I Ū T Ė
profesionalai
Visuomenė lengvai patiki
sąmokslo teorijomis
46
ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt
K
Neringos Keraitienės ir asmeninio albumo nuotraukos
ai vasarą „Ciniško chirurgo“ profilyje pasirodėte veidą pridengęs medicinine kauke, pamaniau, kad jeigu būčiau jūsų draugas, kolega ar nuolatinis pacientas – atpažinčiau. Ilgai aplinkiniams pavyko neatskleisti, kas slypi po „Ciniško chirurgo“ pseudonimu? Šeima visada žinojo, artimiausi draugai irgi netruko perprasti. Sykį, kai dar dirbau Klaipėdos universitetinėje ligoninėje, dalis kolegų girdėjo, kad tai – mano kuruojamas puslapis, todėl jiems buvo smalsu su manimi susipažinti, o štai nuo kitų sukdavau uodegą. Kas nors išgirdęs, kad tai galbūt aš, tik numodavo ranka: „Ne ne, negali būti, į jį visai nepanašu...“ Bet tarp „Ciniško chirurgo“ ir Edgaro Kulikausko negalima dėti lygybės ženklo – kaip sugalvotas Mikė Pūkuotukas, kareivis Šveikas, taip sukurtas ir „Ciniško chirurgo“ personažas.
Ž M O N Ė S N R . 1 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
47
Tas atostogų jausmas... į svečius
Naujuose savo namuose plaukų meistras Mantas TAUTVAIŠAS (28) pailsi geriausiai, nors tam turi tik dieną per savaitę. Pro medines žaliuzes ir baltas užuolaidas prasiskverbiantys saulės spinduliai bei erdves puošiantys didžiuliai kaktusai išties sukuria jausmą, kad esi kur nors saulėtame krašte ar net viloje dykumoje. BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ ir GRETA SKARAITIENĖ / „ŽMONĖS Foto“
62
Ž M O N Ė S N R . 1 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
Virš virtuvės salos kabantis šviestuvų rinkinys – Manto idėja. Kiekvieną šviestuvą jis pirko atskirai ir sukūrė štai tokią kompoziciją
Ž M O N Ė S N R . 1 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
63
Plačios kelnės, striukės, sportbačiai – jei ieškote unisex stiliaus įkvėpimo, jaimetoutcheztoi žino, kaip rengtis
Jeanas-Sébastienas ir Alice – prisiekę „Kenzo“ mados namų gerbėjai
86
ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt
STILIUS
Dviese geriau Prancūzų mados ir gyvenimo būdo tinklaraštininkė Alice BARBIER (31) pradėjo karjerą kaip interneto universalinės parduotuvės „Asos“ stilistė. Šiandien jai su draugu Jeanu-Sébastienu ROQUESU priklauso mados svetainė www.jaimetoutcheztoi.com.
„Gauchere“ 2021-ųjų pavasario–vasaros šou. Vyriški šortai ir masyvūs batai – JS karantino atradimas
I
ndividualistų pasaulyje bendra socialinių tinklų paskyra – retesnis atvejis. Mados ir stiliaus svetainė ir paskyra jaimetoutcheztoi – viena iš tokių, o jos šeimininkai bendram kūdikiui skiria tiek daug jėgų, kad nebelieka nei laiko, nei noro asmeniniams instagramams. Taigi, Alice atsakinga už jaimetoutcheztoi naujienų srautą, nuotraukas, komentarus, Jeanas-Sébastienas, arba JS, kaip jį visi vadina, – už instagramo istorijas. Andai mados savaitėse spindėjusi pora (tarp jų visų laikų favoritų – „Kenzo“ mados šou, 2017-ųjų „Louis Vuitton“ ir „Supreme“ bendra kolekcija, iliustruojanti, kaip gatvės mada veikia prabangos pasaulį, ir paskutinis Karlo Lagerfeldo darbas „Fendi“, pristatytas Milane dvi dienos po dizainerio mirties) net per karantiną neprarado kūrybingumo ir motyvacijos. Jiedu ne tik ilsėjosi (jaimetoutcheztoi turi ir jaukių namų skyrių), bet ir ieškojo naujų idėjų. Abiejų žodžiais, daug darbo – palaiminimas, bet kartais per jį pritrūksta laiko kūrybai. Nespaudžiami užsakymų jie galėjo nuveikti kur kas daugiau ir toliau plėtoti sėkmės lydimą projektą, pradėtą prieš aštuonerius metus. Beje, dirbti ir gyventi kartu – visai ne kliūtis. Darbo reikalai tiesiog stiprina asmeninį ryšį, o asmeninis ryšys suteikia žavesio darbo reikalams. Gali būti, kad pora dar ir toliaregė: vyrų mada – perspektyvi sritis.
Kelionė į turgų – irgi proga atskleisti stiliaus jausmą. Jums reikės treningiukų, tinklinio močiutės krepšio ir sportbačių 87