Žurnalas „Žmonės" 2021 m. Nr. 19 by Media Bites

Miglė PRANIAUSKAITĖ

„THE ROOP“ ŠOKĖJA Nr. 19 (913) 2021 m. gegužės 13 d.

LENKTYNININKĖ

Joana SURVILAITĖ

Turi mokėti laimėti ir pralaimėti

Verkiau pardavusi ralio automobilius

Billas ir Melinda

GATESAI

Milijardų vertos skyrybos

Kaina – 2,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,71 Eur 19 9

Ž M O N Ė S N R . 1 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

771648

059095

Rokas ir Indrė PETRAUSKAI

Scenoje, kaip ir meilėje, svarbiausias – troškimas ko nors išmokti

viršelio istorija

Scenoje, kaip ir meilėje,

svarbiausias – ko nors

išmokti

„Jūs esate velniškai talentingas, jaunuoli“, – šiuos žodžius aktorius Rokas PETRAUSKAS (33) yra girdėjęs daug sykių, ir šiųmetis televizijos projektas „Muzikinė kaukė“ nebuvo išimtis. Tačiau puikuotis Rokas nelinkęs, o ir po to, kai žiūrovai jį išrinko projekto nugalėtoju, kitą rytą nepabudo žvaigžde. Žmona aktorė Indrė MICKEVIČIŪTĖ-PETRAUSKIENĖ (36) juokiasi: jei šeimoje ir yra primadonų, tai tik – jų vaikai. GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Fotografas TOMAS KAUNECKAS Stilistė ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ Vizažistė ir plaukų stilistė ALISA PIŠČALNIKOVA 14

Ž M O N Ė S N R . 1 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Pull&Bear“, „Stradivarius“ ir „Zara“ drabužiai Ž M O N Ė S N R . 1 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

pažintis

Gyvenu pagal tos dienos nuotaiką „Iki pat tos akimirkos, kai kilsime į sceną, nebūsiu tikra, kad tai iš tiesų vyksta“, – juokdamasi kalba šokėja, šiuolaikinio šokio pedagogė Miglė PRANIAUSKAITĖ (32), tapusi grupės „The Roop“, Lietuvos atstovės „Eurovizijoje“, dalimi. JŪR ATĖ RAŽ KOVS KY TĖ

ŽMONĖS NR. 19 | www.žmonės.lt

Monikos Sėdžiūtės nuotraukos Ž M O N Ė S N R . 1 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

interviu

Rodos,

paleisčiau ir manęs

neliktų

Moterų lenktynininkių apskritai nėra daug, o čempiones galima suskaičiuoti ant pirštų. Joana SURVILAITĖ (29) gali patvirtinti, kad kai jau tampi Lietuvos kartingo čempione – tai tarsi visam gyvenimui. Iškovojusi šį titulą 2007-aisiais, vėliau mergina pasitraukė iš sporto ir bandė gyventi be lenktynių azarto, bet nepavyko – po ilgos pertraukos grįžo į trasą.

Gedimino Žilinsko nuotrauka

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Ž M O N Ė S N R . 1 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

išskirtinis interviu

Nepailstantis

prancūzų

provokatorius Lietuvoje turbūt su žiburiu nerasi kino gerbėjo, kuris nežinotų François OZONO (53) pavardės. Žiūrėti kino provokatoriumi tituluojamo prancūzų režisieriaus filmų „8 moterys“, „Ačiū Dievui“, „Francas“ ar „Dvilypis meilužis“ pas mus rinkosi sausakimšos salės. D OV ILĖ F ILMAN AV IČ IŪ T Ė

ią savaitę Lietuvoje pristatomas naujausias biografinių detalių kupinas François Ozono darbas „Vasara ’85“. Ta proga režisierius laukė manęs prie kompiuterio kameros viename Paryžiaus viešbučių... Pagrindinis jūsų filmo herojus – žydas. Domitės žydų kultūra? Vilnius, kur dabar esu, vadinamas Šiaurės Jeruzale... Nieko neišgalvojau: Aidano Chamberso knygoje „Šokis ant mano kapo“, pagal kurią ir pastatyta „Vasara ’85“, tas vyresnysis vaikinas yra žydas. Kalbėjau su rašytoju, kuriam dabar 85-eri, klausiau, kodėl jis savo kūrinyje nusprendė išskirti būtent žydų tautybę. Aidanas atsakė, kad knygos veiksmas vyksta Anglijos kaimelyje, kuriame gyvena didelė žydų bendruomenė. Anot jo, žydų laidotuvių tradicijos puikiai tiko istorijai, jos daug įdomesnės už mūsiškes, tad ir daug literatūriškesnės. Mirties, laidotuvių ir šokių ant kapų mano filme tikrai nestinga. Tačiau tai, kad juostos herojus yra žydas ir dar gėjus, nėra taip jau esminga. Tai detalės. Knygoje tai taip pat tik detalės. Ką veikėte tais metais – kur buvote 1985-aisiais? Ispanijoje! Tų metų vasarą išgyvenau ypatingą ir audringą meilės istoriją... 54

Ž M O N Ė S N R . 1 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

François Ozonas su jaunosiomis savo filmo žvaigždėmis Félixu Lefebvre’u (kairėje) ir Benjaminu Voisinu. „Ieškojau chemijos – norėjau, kad žmonės trokštų matyti juos kartu, sirgtų dėl jų“, – apie aktorių pasirinkimą yra pasakojęs režisierius

Nebuvau labai originalus – svajojau apie viską nubloškiančią pirmą ją meilę.

Papasakosite apie ją? Atleiskite, per intymu ir per skausminga... Tuomet gal išduosite, kodėl „Vasara ’85“ jūsų gyvenime taip užtruko? Juk tai turėjo būti debiutinis jūsų filmas, o premjeros dienos laukėte net trisdešimt penkerius metus? Kai ėmiau kurti kiną, buvau per arti herojų, jei taip galiu pasakyti. Šiandien man atrodo, kad, norėdamas papasakoti kokią nors jautrią istoriją, turi laikytis atokiau, išlaikyti tinkamą nuotolį, kad galėtum dalykus matyti objektyviai. „Šokį ant mano kapo“ ilgai nešiojausi galvoje. Kai šią knygą perskaičiau, buvau septyniolikos, režisūra dar buvo tik svajonė, niekas nežinojo, kaip pasisuks gyvenimas, kad ta svajonė apskritai turi potencialą. Šiai istorijai reikėjo brandos – tai tik iš pažiūros paauglių meilės istorija, o išties joje telpa kur kas daugiau. Apie ką būdamas paauglys dar svajojote? Man regis, nebuvau labai originalus – svajojau apie viską nubloškiančią pirmąją meilę. Na, žinote, kaip sutiksiu žavųjį princą ar princesę. Gaila, greitai teko suvokti, kad tokie nė neegzistuoja, ir permąstyti, kas gi iš tikrųjų yra meilė. Ir pati turbūt pamenate, kaip paauglystėje viskas aštru, ekstremalu, dramatiška. Tai universalu, kad ir kuriame pasaulio krašte būtum... Esate nostalgiškas? Visiškai ne! Ir nieko, dėl ko būtų galima jausti ilgesį, tame devintajame dešimtmetyje nebuvo. Buvo tik nevaržoma laisvė ir amerikiečių kopiŽ M O N Ė S N R . 1 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Dramatiško įvykio suvesti jauni herojai veržiasi į beprotiškus nuotykius ir aistringai išgyvena pirmąją meilę. Filmas paremtas Aidano Chamberso knyga „Šokis ant mano kapo“, tačiau jame daug paties režisieriaus gyvenimo detalių

javimas (juokiasi). Nors gal šiek tiek meluoju... Jaučiu nostalgiją gyvenimui iki pandemijos. Galbūt dėl to „Vasara ’85“ tapo tokiu populiariu filmu. Žmonės galėjo bent jau ekrane pasimėgauti naktinių klubų, bučinių scenomis... Devintasis dešimtmetis paženklintas ir AIDS. Filme apie tai nekalbate, bet mirties jame daug. Galima išvesti tokių paralelių. Kiekvienas jaunas žmogus, žiūrintis filmą, turbūt susimąstys, kaip arti gali būti meilė ir mirtis. Kalbant apie save, anuomet ta atmosfera tikrai trikdė. Dar ir dėl to, kad homoseksualumas buvo traktuojamas kaip kažkas tamsaus ir neleistino. Norėčiau subręsti ir filmui AIDS tema. Norėčiau sukurti ką nors labai asmeniška ir kitoniška. Tačiau reikia laiko. Daug muzikos anuomet klausėtės? „Vasara ’85“ pribloškia garso takeliu. Tai jūsų jaunystės muzika? Taip, nusprendžiau filme naudoti muziką, kurios pats klausiausi devintajame dešimtmetyje. Pavyzdžiui, grupės „The Cure“ – buvau didelis jos gerbėjas. Apskritai svaigau nuo britiško new wave. Tai man emocionaliai labai svarbu. Žinoma, anuomet ir prancūzai kūrė visai neblogą muziką. Atidaviau duoklę ir jiems (juokiasi). O kaip su Rodu Stewartu ir „Sailing“?! Pagavote (juokiasi). Tiesa, tai ne devintasis, o aštuntasis dešimtmetis. „Sailing“ yra tiesiog 55

Savas

Lietuva be sienų

Kvala Lumpūro

džiunglėse „Į mano balkoną atskrido kolibris!“ – nudžiunga dešimt metų Malaizijos sostinėje Kvala Lumpūre gyvenantis fotografas Paulius STANIŪNAS (37). Ten jo aistra fotografuoti tapo pagrindiniu darbu, ten jis sutiko savo gyvenimo meilę ir kuria ateities planus.

Pauliaus Staniūno ir Tay Keen Mengo nuotraukos

REMIGIJA PAULIKAITĖ

Ž M O N Ė S N R . 1 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Kvala Lumpūre harmoningai dera modernumas ir laukinė gamta

elionę per Aziją Paulius pradėjo 2007-aisiais, kai Vilniaus universitete baigęs verslo informacijos vadybos studijas išvyko tęsti mokslų į Indoneziją. Paskui mokėsi kinų kalbos ir dirbo Kinijoje. Na, o prieš dešimtmetį pakviestas dirbti į Kvala Lumpūrą, regis, čia sustojo visam laikui. Kaip jūsų horizonte atsirado Malaizija? Gyvendamas Kinijoje, į Kvala Lumpūrą buvau atskridęs porai savaičių atostogų. Miestas iš sykio padarė labai gerą įspūdį. Buvo smagu, kad su vietiniais galiu susikalbėti kinų mandarinų, indoneziečių kalbomis. Be to, čia visi moka angliškai. Sužavėjo ir draugiški žmonės, malonus šalies klimatas: čia – amžina vasara, visada trisdešimt du laipsniai šilumos. Man patiko kontrastų miestas Kvala Lumpūras, kur harmoningai dera modernumas ir laukinė gamta. Čia stovi visame pasaulyje garsūs „Petronas“ bokštai dvyniai su viduje įkurtais biurais, aukščiausio lygio restoranais, o šalia – džiunglės. Iš Kvala Lumpūro labai patogus susisiekimas su pasauliu, o Singapūras – gal net arčiau nei Klaipėda nuo Vilniaus. Pirmą sykį čia tik atostogavau. Po studijų ir darbo Kinijoje grįžau į Lietuvą, bet vis pagalvodavau apie Malaiziją. Ir vieną dieną sulaukiau darbo pasiūlymo iš kompanijos, kurios centrinė būstinė yra Kvala Lumpūre! Nedvejodamas išskridau ir nuo tos dienos nesigręžiojau atgal. Penkerius metus tarptautinėje kompanijoje, kurios sritis – savitaigos, pozityvaus mąstymo, sveikos gyvensenos produktų pardavimas internete, dirbau kūrybos direktoriumi. Kūrybininkai mane supo ir darbe, ir laisvalaikiu – buvo tikrai smagu. Be  to, paprasčiau pritapti naujoje šalyje. Ž M O N Ė S N R . 1 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Fotografija – labai įdomi veikla, mane nuveda ir pas įdomius žmones, ir į įspūdingiausias vietas“, – sako Paulius

„Miu Miu“ derinys – ekstremalu ar genialu? Šitaip juosti švarką – madinga

„Miu Miu“ apranga „Miu Miu“ mados šou Paryžiuje. Plastikinės grandinės vėl madingos

Kaip mieste dėvėti šortus? Pavyzdžiui, apsirengus plonytį „Uzwei“ megztinį su gobtuvu (šortai – taip pat „Uzwei“) ir dukslų „Envelope 1976“ švarką. Aksesuarai – „Gucci“ rankinė, „JW Anderson“ įsispiriamos šlepetės

100

Maža juoda ir balta „Louis Vuitton“ suknelė bei aksesuarai. Akcentas – pūstos rankovės

ŽMONĖS NR. 19 | www.žmonės.lt

Denimo striukė – „Valentino“, šortai – „Saint Laurent“, ilgaauliai – „Staud“, rankinė – „Chanel Gabrielle“

STILIUS

Aukso pjūvis Nuomonės formuotoja Xenia ADONTS (29) iškeitė socialinių tinklų žvaigždės šlovę į tvarų mados verslą ir vietą „Forbes“ žurnalo įtakingiausių europiečių iki trisdešimties metų sąraše.

okia padėtis įpareigoja: tvaraus, prabangaus ir ganėtinai brangaus „Attire The Studio“ mados ženklo įkūrėja – elegantiška ir stilinga jauna moteris. Iš pirmo žvilgsnio lengvabūdė aistra nesukliudė jai tapti verslininke: spėjama, kad šiemet „Attire The Studio“ pajamos išaugs iki milijono eurų. Puikus šuolis, turint galvoje, kad mados ženklas buvo priverstas atsisakyti 2020-ųjų pavasario–vasaros kolekcijos: dėl COVID-19 draudimų Italijos ir Portugalijos tiekėjai negalėjo „Attire“ aprūpinti žaliavomis (mados ženklo kūrėja dirba tik su natūraliomis ir visiškai suyrančiomis medžiagomis iš Europos tiekėjų). Taigi, jei jums reikia drąsaus, patogaus ir ne per daug formalaus stiliaus, panelė Adonts – mados tinklaraštininkė ir Hamburgo verslo tvarkybos mokyklos absolventė, susirūpinusi tvaria mada, – turi ką pasiūlyti. Beje, kadaise ji atsisakė garsių mados namų pasiūlymo sukurti kapsulinę kolekciją – tikriau, paskolinti jai savo vardą: išties Xeniai nebūtų buvę leista nei susipažinti su gamyba, nei rinktis audinius, nei pačiai piešti eskizus. Netinkamas pasiūlymas paskatino kurti savo mados ženklą. Kai menas sutinka verslą, rezultatas – nenuspėjamas. 

„Maison Margiela“ komplektas – prieš Paryžiaus lietų

101