Žurnalas „Žmonės" 2021 m. Nr. 20 by Media Bites

Nr. 20 (914) 2021 m. gegužės 20 d.

Mantas STABAČINSKAS

Vertinu apdovanojimus, tačiau jie užkrauna naštą ant pečių

LIETUVĄ UŽLIEJO GELTONOJI „THE ROOP“ PALAIKYMO BANGA

Allison REED

Su Sauliumi Ambrulevičiumi – be penkių minučių olimpinė pora

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

059095

771648

Buvau žinomos šeimos dalis, bet po skyrybų ruošiuosi jaustis laiminga

Monika BUDINAITĖ RAŠYTOJA

ČIUOŽĖJA

Pagrindinės statulėlės – damoms

Kaina – 2,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,71 Eur

BRIT AWARDS

viršelio istorija

Norisi

Nauji namai, nauja rutina, naujas žvilgsnis į savo kūrybą ir įvairialypė patirtis, kuri sustiprino, – rašytoja Monika BUDINAITĖ (35) po skyrybų pradeda naują gyvenimo etapą, kartais nustebindama pačią save... DOVILĖ ŠTUIKIENĖ 16

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Zara“ drabužiai

Fotografė MIGLĖ TAREILYTĖ Stilistė ALMINA VENCLOVAITĖ Vizažistė ir plaukų stilistė UGNĖ EŽERINSKAI TĖ 17

įvykis

Tiesiog jaučiu, kas jiems turėtų tikti „Sulaukiu daug žinučių, kad „The Roop“ trejetas nuostabiai atrodo. Smagu, jog priklausau tam projektui, kad jie manimi pasitikėjo ir leidžia žaisti su įvaizdžiais. Nes eksperimentų čia tikrai labai labai daug“, – atskleidžia Roterdame nuo mūsų šalies atstovų „Eurovizijoje“ nesitraukianti stilistė Glorija GŽIMAILAITĖ (26). REM IG IJA PAULIKAITĖ

tlikėjams Roterdame suplanuota, matyt, beveik kiekviena akimirka. O kokios stilistės pareigos? Aš ir vizažistė Rūta Padvelskytė iš komandos keliamės anksčiausiai. Vaikinams suruošiame, išlyginame drabužius. Jie pasimatuoja, pasako, ar įvaizdžiai patinka, o tuomet rengiasi, būna grimuojami ir vyksta ten, kur suplanuota. Būna, kad jie persirengia ir dusyk per dieną. Kai kurie deriniai paprastesni, kartais reikia aprengti efektingiau – tai priklauso nuo progos, kuri numatyta. Tačiau kasdien jie būna su grimu ir neatsitiktiniais drabužiais – tiesiog superstar life! Vadinasi, į Nyderlandus skridote ne su rankiniu bagažu... Vien aš turėjau gal penkis lagaminus lietuvių dizainerių drabužių. Mano – tik dvejos kelnės, dveji marškiniai ir švarkas, visa kita – vaikinams. Kita jiems skirta apranga suskrido tiesiai į Roterdamą iš viso pasaulio, iš įvairiausių mados namų. Tai nėra paskutinę dieną sunešti ar užsakyti drabužiai: „Eurovizijai“ ruošiausi daugiau kaip mėnesį. Pirmiausia reikėjo išgryninti, kokią žinutę apranga norime skelbti, o tuomet jau šukavau parduotuves, dizainerius, kad tą viziją įgyvendintume. Kadangi tuo metu dirbau ir prie kitų projektų, mano pavasaris buvo labai intensyvus... Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Justino Stacevičiaus / LRT ir VIDA PRESS nuotraukos

Drabužių atsivežėme gal net per daug, bet jau būdama Roterdame užsakiau ir papildomai. Iš komandos visi manęs čia gaili labiausiai, nes rūpintis tikrai turiu kuo. Jūs pažįstami nuo praėjusių metų „Eurovizijos“. Praėjusiais metais „The Roop“ manęs beveik paskutinę akimirką paprašė, kad sukurčiau eurovizinį įvaizdį. Nuo tada nebesiskyrėme. Atradome bendrą estetinę kalbą. Visus metus rūpinausi jų fotosesijomis, koncertais – visais didesniais pasirodymais viešumoje. Šią draugystę labai vertinu. Jie – be galo kūrybingi, žaismingi ir – vaikiški. Aš pati esu tokia. Su jais jaučiuosi savimi, nereikia vaidinti, nereikia kaukių. Visa mūsų komanda čia – nestatistiniai ir nestandartiniai žmonės, todėl visada jautiesi laisvas. Gera ne tik dirbti, bet ir bendrauti, kartu keliauti. „The Roop“ trejetas – skirtingos asmenybės? Vaidotas Valiukevičius, Mantas Banišauskas ir Robertas Baranauskas – trys labai skirtingi, aiškūs, aštrūs tipažai. Todėl nereikia iš piršto laužti ir drabužiais dirbtinai kurti charakterio. Mano užduotis – tik papildyti, paryškinti jų charizmą. Robertas yra skandinaviškas moksliukas, kuriam tinka nusmukę, apdribę siluetai,

Ant turkio spalvos „Eurovizijos“ atidarymo kilimo visi trys „The Roop“ nariai turėjo vilkėti raudonai. Tačiau komandą taip sužavėjo šis Glorijos Vaidotui sukurtas įvaizdis, kad nuspręsta grupės stilių tam vakarui pakeisti

– jam visada ieškau kokių nors keistenybių. Vaidotui dažnai pabrėžiu liemenį. Jis žiauriai vyriškas, bet jam be galo tinka moteriški siluetai. Griežtas veidas su moterišku prieskoniu labai gražiai dera! Mantas – buvęs pankas, metalistas. Kurdami įvaizdį nuo to labai ir nenutolome. Tik dabar jo stilius švaresnis: be didelių spyglių, masyvių odinių striukių. Visgi liko grubi avalynė, tiesūs platesni džinsai ir marškiniai. Be to, jis labai gerai atrodo su paltu. Kurdama bendrą „The Roop“ įvaizdį galvoju apie japonišką tematiką, militaristinį stilių ir uniformas platesne prasme. Tai – grupės stiliaus raktiniai žodžiai. Nieko per daug, nieko labai Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Jie – be galo kūrybingi, žaismingi ir – vaikiški. Aš pati esu tokia.

kičinio, pernelyg vintažinio – apsivalome, kad priartėtume prie temų, kurias esame suformulavę bendradarbiavimo pradžioje praėjusiais metais. Jau gali jiems rinkti drabužius ir nematavusi? Centimetrais nesivadovauju. Dydžiai – standartams, o aš rinkdama drabužius vertinu formą, įsivaizduoju, kokio dydžio gražiai atrodytų. Tarkim, Robertui esu apvilkusi XXXL dydžio megztinį, nes šis gražiai krito, drapiravosi. Vaidotas į „Eurovizijos“ atidarymo ceremoniją ėjo vilkėdamas gal 56 dydžio švarką – juk dabar madingi platesni pečiai... Gyvenime stengiuosi nieko neplanuoti. Taip pat įvaizdžių. Tiesiog jaučiu, kurie drabužiai turėtų tikti, parenku daugiau, o tada vyksta matavimas. Taip dirbu visada. Todėl kai sukūrusi gerą įvaizdį sulaukiu komplimentų, kartais nesijaučiu jų nusipelniusi. Juk man netyčia tai pavyko! Šešerius metus dirbu stiliste ir vis dar manau, kad kiekvienas įvaizdis pavyko netyčia. Tačiau geltonas sceninis grupės įvaizdis išgrynintas seniai, o „Eurovizija“ paskutinės akimirkos ekspromtams nepalieka vietos. Būčiau mielai kostiumus jiems nupirkusi, bet neradau, kokių norėjau... Liko vienintelė išeitis – kurti. Vizitine kortele tapusius geltonus kostiumus „The Roop“ siuvo „MK Drama Queen“ dizainerių duetas Monika Paulikaitė ir Kotryna Armonaitė. Nupiešiau klaikius, netikslius – visiškai emocinius – eskizus, bet jos mane suprato ir tobulai pasiuvo. Kas pasiūlė ryškų geltonį? Vaidotas turi savo versiją, aš – savo. Jie turėjo būti raudoni. Kai buvo pradėti siūti, paskambino Vaidotas ir tarė, kad raudona – per agresyvi, kad vieną spalvą keiskime į kelias. Šių metų spalvomis paskelbta geltona ir pilka. Jis norėjo, kad atsirastų geltonos ir aprangoje. Man visi stiliai, visos spalvos gražios, bet geltona – pati nepatraukliausia. Ir „MK Drama Queen“ merginas ji gąsdino. Buvo didelis iššūkis ją prisijaukinti. Vaidotas siūlė ir maišyti spalvas. Tačiau man atrodė, kad tada gali išeiti Bolivudas, Holivudas ar Disneilendas. Mačiau vienintelį kelią – rinktis vieną, kad jie atrodytų lyg apipilti geltonais dažais. Manau, kad intuityvus pasirinkimas imti tik geltoną pasiteisino. Dabar ir man ji graži, viskas išsirutuliojo į didelę geltoną bangą. 31

Dmitrijaus Matvejevo nuotrauka

„Somaholidays“, šokio kolektyvas „WE company“

pažintis

Kai paleidi – viskas ateina savaime

ŽMONĖS NR. 20 | www.žmonės.lt

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

„Pasiilgau žmonių, sėdinčių viešose vietose. Noriu matyti, jausti, apkabinti žmones. Mes, šokėjai, labai mėgstame apsikabinimus“, – baigiantis pokalbiui šypteli šokėjas, choreografas Mantas STABAČINSKAS (42). Atrodytų, jei nori pakankinti kontaktinio meno kūrėją – uždaryk jį vieną. Bet būtent taip – vienumoje – Mantas panoro atšvęsti gautą įsimintiniausio Kauno menininko apdovanojimą. D OV I L Ė L E BR I K A I T Ė

antas šį titulą laiko gana paradoksaliu, nes jaučiasi praėjusiais metais nieko pernelyg nenuveikęs. Gal todėl, kad mėgsta save paplakti, o gal todėl, kad prieš akis – dar daugybė naujų projektų. „Per karantiną ilgai sėdėjus tyloje man paskambino Gintaras Varnas – naujam spektakliui būtini judesio elementai, tad paprašė pagalbos. Paskui susisiekė Kamilė Gudmonaitė – kuria spektaklį su aktoriais, turinčiais negalią, o aš pastaruoju metu daug dirbu ta tema“, – vardija. Po karantino turėtume laukti spektaklių sprogimo? Jis tikrai bus. Juk velkasi anais metais taip ir nepristatyti spektakliai, nors finansavimu jau pasinaudota, dar daugybė nukeltų spektaklių, kuriuos irgi reikia įterpti į repertuarą, o kur dar šių metų premjeros... Vieni kitus valgys, nes visko bus tiesiog per daug. Pasiūla, regis, bus, o kaip su paklausa? Kaip manai, žmonės norės grįžti į teatrus? Manau, žmonės pasiilgę vieni kitų, gyvo kontakto ir meno. Niekas nenori žiūrėti spektaklių online. Ekranas atsibodo: per jį žiūri filmus, prie jo dirbi ir dar menas atėjo pas tave per ekraną. Tad tikiu, kad žmonės eis į spektaklius, tik dar nelabai įsivaizduoju, kokia forma jie vyks. Praėjusią vasarą menininkai buvo šiek tiek sutrikę, bet man tai išėjo į naudą, nes dėl traumos teko operuotis ir reikėjo devynių mėnesių pasveikti. Tad man tie pandeminiai metai buvo net naudingi – jei viskas būtų veikę, greičiausiai būčiau skubėjęs grįžti į sceną. Kaip pavyko tuos metus ištverti? Juk jie tokie nepalankūs kultūros sektoriui, o atsiradęs nesaugumo jausmas ir nežinia dėl ateities apskritai visuomenėje paskatino depresiją ir nerimo sutrikimus. Jie tikrai sunkūs, bet man padėjo, kad su daug kuo apie tai kalbėjausi. Tada suvoki, kad nesi vienas, kad atsiradę miego sutrikimai yra nauja norma. Nes šiaip jau neaišku, kodėl vieną 

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

interviu

Kartais

draugystė stipresnė už

meilę

Ant ledo jiedu įtaigiai gali suvaidinti aistringus įsimylėjėlius, o tikrame gyvenime tvirtos draugystės ir žmogiško prisirišimo vaidinti jiems net nereikia. Kartais mylimieji nepraleidžia tiek laiko kartu, kiek jo vienas kitam skiria mūsų čiuožėjų pora Allison REED (26) ir Saulius Ambrulevičius (28). VA L DA S P U T E I K I S

ŽMONĖS NR. 20 | www.žmonės.lt

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

41 Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos, Alminos Venclovaitės stilius, Daivos Jurevičienės makiažas, „Mango“ ir „Zara“ drabužiai

Sala, kur gali sutikti kelionės

„Tikėjausi gražaus vandenyno ir kalnų. Bet radau daug daugiau“, – prisipažįsta interjero ir drabužių dizainerė Jurgita JANUŠKEVIČIŪTĖ (49), dvi savaites praleidusi Madeiroje.

Asmeninio albumo nuotraukos

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Laukinės gamtos

skonis virtuvė „Būnant gamtoje visada reikia stebėti ir mokytis, o išmokus vieną ar kitą augalą atpažinti – jį ragauti. Tik nepersistengiant, prisimenant, kad laukinis augalas yra ir vaistas“, – sako rauginimo ir laukinių augalų žinovė, knygos „Ką kanda šalna?“ autorė Ieva ŠIDLAITĖ (43).

R E M I G I J A PA U L I K A I T Ė

eva, jūsų knygoje radau, kad gamtoje ištisus metus yra daugybė valgomų dalykų – tik reikia tai išmanyti. O kas jus mokė pažinti augalus nuo lapų iki šaknų? Apie tai pradėjau mokytis turbūt nuo kūdikystės, kai suvalgiau močiutės botanikės herbariumą, o ji per išsiblaškymą negalėjo nustatyti, tai buvo nuodingi ar maistui tinkami augalai. Vėliau su ja ir seneliu, irgi botaniku, teko nemažai vaikščioti po pievas ir miškus, su kitais seneliais kapstytis daržuose – ten ir gavau pagrindus. Paskui mokiausi pati – daugiausia iš knygų, interneto, etnografinių leidinių. Šis mokslas nėra sudėtingas, tik reikia kantrybės, neskubos, šiek tiek atidumo. Ir kasdien būti gamtoje. 66

Esate kultūros istorijos magistrė, tikra vilnietė. Seniai išsikėlėte gyventi toliau nuo miesto? Iš sostinės pabėgome prieš trylika metų – kai pirmam vaikui buvo dveji. Tačiau ir iki tol visą laisvalaikį leisdavome miškuose, prie upių. Iš pradžių išsikraustėme ne taip toli, į šeimos sodybą Neries regioniniame parke, prie Karmazinų piliakalnio. Ten turėjome svečių namus „Slėnyje“. Tačiau prieš metus juos palikome, dabar gyvename Varėnos rajone, vienkiemyje viduryje miškų, prie pat raisto. Turbūt būčiau labiau pasikeitusi, jei būčiau likusi mieste. O dabar lupuosi tarsi svogūnas ir vis labiau tampu savimi. Iki šiol pagrindinis mano darbas yra būti mama. Trys atžalos užaugo namie, be darželių – gamtoje. Na, o pernai persikėlus gyventi į vienkiemį man teko persikvalifikuoti į ūkininkę. Auginame apynius, taip pat įvairias daržoves, turime avių, triušių, ančių, vištų. Planuoju specializuotis augindama azijietiškas daržoves. Apie valgomus augalus ir rauginimą rašau savo tinklalapyje samanotas.lt, vedu mokymus, kartais dalyvauju įvairiuose renginiuose. Kasdieniuose jūsų šeimos patiekaluose dažnai būna laukinių ingredientų? Iki artimiausių parduotuvių mums – 6–10 kilometrų, tai nepulsi kasdien ten važiuoti... Teko vis daugiau daryti pačiai, mane tai įtraukė, ypač rauginimas ir valgomi laukiniai augalai. Tad jie pradėjo keliauti į virtuvę – tereikėjo išeiti į kiemą. Tvarkingiems žmonėms gal atrodo keista, kad iš karto už durų turiu dilgėlyną, jo neleidžiu nupjauti ištisus metus: tai – mano gėlės. Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

 kelios didelės saujos jaunų dilgėlių ūglių (skinti iki 3 porų lapų)  1 saujelė kedrinių pinijų arba saulėgrąžų branduolių  1–2 česnako skiltelės  šlakelis citrinų sulčių  kokybiško alyvuogių aliejaus  tarkuoto parmezano  druskos 1.

Ieva užkaičia puodą su vandeniu, paruošia ir šalto vandens vonelę – gali būti net su ledukais. Į verdantį vandenį sumeta dilgėles, paverda minutę dvi, nukošia ir iš karto meta į ledinį vandenį, kad išlaikytų gražią žalią spalvą. „Dilgėlių nuoviro neišpilkite, juo galima gardinti sriubą, skalauti plaukus ar tiesiog išgerti kaip arbatą“, – pataria.

2. Virtas dilgėles, riešutus ar saulėgrąžas, česnako skilteles trina trintuvu iki maždaug vientisos masės. Įspaudžia citrinų sulčių, įpila aliejaus, išmaišo. 3. Beria tarkuoto sūrio, vėl išmaišo, paragauja. Jei reikia, pasūdo. „Tai – itališkas receptas. Padažas labai tinka prie makaronų, ant picos ar šviežios duonos riekelės. Daug kas nustemba išgirdę, kad italai – prisiekę dilgėlių ir kitų laukinių žalumynų gerbėjai, – šypsosi Ieva. – Iš dilgėlių jie daro ir raviolius, sriubas, makaronų tešlą.“

Augio Narmonto ir asmeninio albumo nuotraukos

ITALIŠKAS DILGĖLIŲ PESTAS

Pro langą matau, kada rinkti jų ūgliukus sriubai ar pesto padažui, kada – džiovinti skirtus lapus, kada – sėklas kepiniams ar prieskoniams. Tačiau negaliu sakyti, kad mintame vien augalais. Mano šeimos mityba vis dėlto tradiciškai lietuviška: mėsa, daržovės, kruopos. Tik visa tai gardinu laukiniais ingredientais. Visgi įdomiausias, paslaptingiausias gamtos reiškinys man yra grybai. Kai rauginame juos, vietoje augančias daržoves, laukinius augalus, mieliagrybiai tarsi susieja mus su vieta, kurioje gyvename. Kai pradedu apie šiuos dalykus galvoti ar kalbėti, niekaip negaliu nustoti...

eatsitiktinai prieš keletą metų išleidote knygą „Natūralus rauginimas“... Kokių raugintų gamtos dovanų galima rasti jūsų podėliuose? Rauginimas yra mano virtuvės magija, mistika ir gyvenimo meilė. Visada turiu duonos raugo, ruošto su vietinėmis mielėmis ir bakterijomis, laukinio midaus ar alaus, raugto su vietiniais laukiniais augalais ir laukinėmis mielėmis. Yra raugintų ir sūdytų grybų, apynių, paparčių, garšvų, gauromečių ūglių, įvairių fermentuotų padažų, daržovių su laukinėmis žolėmis, dilgėlių ar pušų kankorėžių sirupų. Kartais kopūstus rauginu su laukinėmis mėlynėmis, eglių ūgliais ar kitais laukiniais augalais. Gaminu kefyro sūrelius su laukiniais žalumynais, žoles rauginu jogurte ar kefyre – viskas sukasi metų laikų ratu ir kinta pagal sezonus. Regis, žmonių, atsigręžiančių į gamtą, daugėja, laukinius augalus dėti į maistą tapo madinga? Teko dirbti su restoranais, jiems rinkti laukinių žolių, rengti mokymus, dėstyti kulinarijos studentams – žinau, kad tai madinga.

Ievos vaikai auga vienkiemyje, toli nuo miesto triukšmo

Už durų turiu dilgėlyną, jo neleidžiu nupjauti ištisus metus: tai – mano gėlės. ŽMONĖS NR. 20 | www.žmonės.lt

raudonas kilimas

Nominantė Rina Sawayama, saugiai suvyniota į begalinę „Balmain“ tiulio suknią

Nominantė Raye glamūrine „Etro“ atlaso suknia ir svaiginamais „Bvlgari“ briliantais

Įvyko ir net pasitaisė Londone surengta 41-oji „BRIT Awards“ ceremonija – pirmasis tokio masto gyvas renginys nuo pandemijos pradžios. Neįtikima jau vien tai, kad į Londono „O2“ areną buvo įleista ir 4000 žiūrovų!

ŽMONĖS NR. 20 | www.žmonės.lt

Pusiau gyvas, pusiau virtualus Pink, Rag ’n’ Bone Man ir Luišamo bei Grinvičo nacionalinės sveikatos sistemos darbuotojų choro pasirodymas

Patriotiškas ir pikantiškas Duos Lipos koncertinis apdaras – užuomina į vienos iš „Spice Girls“ – Geri Halliwell – suknelę, su kuria ši pasirodė per 1997-ųjų „BRIT Awards“

Taylor Swift prie visų titulų pridėjo ir „BRIT Awards“ metų ikonos vardą už didžiulę įtaką pasaulio muzikai, neįtikėtiną repertuarą ir ligšiolinius pasiekimus

egis, vakaro rengėja – Britų fonografijos pramonės asociacija – atsižvelgė į pastabas: pernai ji kritikuota, kad daugumą apdovanojimų susišlavė vyrai (vienintelės nominuotos buvo dainininkės Mabel, Miley Cyrus ir Normani). Šiemet pagrindinės statulėlės atiteko damoms: dainininkės Duos Lipos diskas „Future Nostalgia“ tapo geriausiu britų albumu, ji pripažinta ir geriausia britų atlikėja. Vieną iš savo apdovanojimų pakylėta žvaigždė skyrė legendinei slaugytojai, Vakarų Londono universiteto slaugos profesorei emeritei damai Elizabeth Anionwu ir naudodamasi proga paprašė ministrą pirmininką Borisą Johnsoną padidinti atlyginimą medicinos darbuotojams. Publika, kurioje buvo pustrečio tūkstančio priešakinės linijos medicinos darbuotojų, plojo atsistojusi! Daugiau kaip po metų pertraukos įvykęs renginys surengtas pagal bandomąją karantino suvaržymų švelninimo schemą. Eksperimentinis atrodė ir svečių stilius (muzikos apdovanojimų ceremonijos dalyviai dažniausiai nėra elegancijos pavyzdžiai, o madingąsias dešimtojo dešimtmečio tendencijas mados kritikai iki šiol sapnuoja kaip košmarą). Žodžiu, naujoji tikrovė pasirodė ne tokia ir nauja – gal išskyrus rimtas kalbas. O vakaro stilingiausiais iškart galima pripažinti neapsakomai elegantišką Billy Porterį su juoda nėriniuota suknele, skrybėle bei žudikiškomis platformomis ir Harry Stylesą aštuntojo dešimtmečio įkvėptu geometrinio rašto „Gucci“ kostiumu (įvertintas ir jo kūrinys – „Watermelon Sugar“ pripažintas geriausiu britų singlu). 

Elegantiškasis Billy Porteris naujo avangardinio mados ženklo „threeASFOUR“ apdaru