Žurnalas „Žmonės" Nr. 29 by Media Bites

Agnė

Nr. 29 (871) 2020 m. liepos 16 d.

Zacharevičienė Didelės šviesios sūnaus krikštynos

Marius

JAKULIS JASON Lietuvoje pasiekiau daugiau nei Amerikoje

Lina ir Martynas

ILIUSTRATORĖ

Jekaterina BUDRYTĖ

Likimo prizas – nupiešti Harį Poterį

Kaina – 2,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,51 Eur

GECEVIČIAI Susitikome pačiu laiku

Redos Mickevičiūtės nuotraukos Meno redaktorė Lauryna Skrebytė Šarūnės Skirmantaitės stilius Ugnės Ežerinskaitės makiažas Anželikos Wojc šukuosenos

viršelio istorija

Susitikome pačiu

laiku

Kaitrią popietę lauke ant stalo tirpsta želės torto likučiai, vežimėlyje miega penkių mėnesių Aja. Dvejų metų Ema, prižiūrima močiutės, turškiasi vandenyje. Valandėlė ramybės savo namų kieme Linai (34) ir Martynui (32) GECEVIČIAMS yra labai daug. Taip, markstydamiesi nuo saulės ir pakaitomis stumdydami kūdikio vežimėlį, tenisininkė ir krepšininkas pirmąsyk visiems pasakoja savo bendrą istoriją, prasidėjusią prieš gerus penkerius metus. REMIGIJA PAULIKAITĖ

Ž M O N Ė S N R . 2 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Sandro“ moteriški drabužiai Ž M O N Ė S N R . 2 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Žinau, ką reiškia būti vienišai

Ji dažnai sapnuoja apokaliptinius sapnus, kuriuose naktis paskęsta vandenyse ar sudega iš dangaus krintančioje saulėje. Jai patinka burtai, magija, iš meno kūrinių dvelkianti keista šviesa ir paslaptys. „Vaikystėje jaučiausi vieniša“, – prisipažįsta iliustratorė Jekaterina BUDRYTĖ (37), neseniai baigusi kurti naujo, jubiliejinio, legendinės knygų serijos apie Harį Poterį leidimo viršelius. Ji tikra: iš vaikystės atkeliavęs vienatvės jausmas padėjo geriau pažinti berniuką apskritais akiniais. LAISVĖ RADZEVIČIENĖ 32

Ž M O N Ė S N R . 2 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

ant bangos

Dažnai pagalvoju, kad gamta man artimesnė nei žmonės, nors smagu stebėti bei piešti ir juos.

Ž M O N Ė S N R . 2 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

rieš mūsų susitikimą galvojau: knygų vaikams iliustratoriai tarsi turi galimybę ir suaugę išlikti vaikais. Juk vaikystėje visi piešiame, o vėliau šį savo sugebėjimą kažkur pradanginame. Mano santykis su piešimu visą laiką buvo organiškas. Vaikystės vasaras leidau Aukštaitijos vienkiemyje. Ten visą laisvą laiką skirdavau arba knygoms, arba klajonėms po miškus. Mieste stengdavausi kuo greičiau paruošti pamokas, kad galėčiau susisukti į kamuoliuką prie radiatoriaus ir piešti. Kažkokiu būdu man pavyko savo pomėgį paversti pragyvenimo šaltiniu – nieko kito ir nesu dirbusi... Gal todėl, kad man tai rodosi natūralus procesas, nesuvokiu savęs kaip brandaus, profesiją įvaldžiusio žmogaus. Juk, būna, žmonės nežino, ko nori, paskui mokosi profesijos, vėliau dirba darbą, kurio mokėsi. Aš visą laiką piešiau, toji mano profesija tarsi pati ėmė ir užaugo.  33

Lietuvoje

interviu

pasiekiau daug daugiau nei

Amerikoje Klausiausi verslininko, filantropinio MJJ fondo įkūrėjo Mariaus JAKULIO JASON (74) ir jo žmonos suomės Liisos LEITZINGER (50) istorijos, o galvoje niekaip negalėjau sutalpinti visų jų veiklų, projektų, siekių. Kitam ir dešimties gyvenimų būtų per maža tiek nuveikti. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ ir GEDMANTAS KROPIS / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

ŽMONĖS NR. 29 | www.žmonės.lt

1991-ųjų vasarą pirmą kartą atvykau pamatyti tėvų šalies, po pusmečio persikrausčiau su daiktais. Mano tėvelis Zigmas Jakulis prieš Antrąjį pasaulinį karą buvo Alytaus burmistras. 1944 metais su jau gimusiu mano vyresniuoju broliu tėvai nusprendė trauktis į Vakarus. Aš gimiau 1946-aisiais Vokietijoje, pabėgėlių stovykloje. Pasiekę Ameriką tėvai dirbo paprastus darbus: tėtis – fabrike, mama – ligoninėje. Bet mus, vaikus, jie skatino siekti daugiau: baigti mokslus, įgyti išsilavinimą ir profesiją.

arius – įmonės „AAA Law“ įkūrėjas ir vyriausiasis partneris, Vilniaus viešbučių „Radisson Blu Royal Astorija“ ir „Grand Hotel Kempinski“ savininkas, viešbučius prie Vilniaus, Krokuvos, Rygos bei kitų Europos oro uostų statančio fondo įkūrėjas. Drauge su žmona ir bendraminčiais jis įsteigė Vilniaus tarptautinę mokyklą, Kaune – Erudito licėjų, įkūrė MJJ fondą, kuris teikia paramą Lietuvos labui dirbantiems mokslininkams, studentams bei verslininkams. Marius yra ir vienas pagrindinių „IAM European Co-living Fund“ fondo, skirto moderniems studentų namams Baltijos šalyse vystyti, investuotojų. Jau seniai galėtumėte tiesiog ilsėtis. Marius: Ne, man vis dar labiau patinka kurti ir veikti. Tai yra gyvenimo variklis. Jeigu sustočiau, tada jau būtų laikas mirti. Bet dabar aš netgi daugiau turiu ką veikti nei jaunystėje. Liisa: Buvome pradėję galvoti apie žiemojimą kur nors, kur šilta. Bet širdžiai miela veikla mums svarbiau už poilsį. Mariau, beveik iki keturiasdešimt penkerių gyvenote Amerikoje, buvote sėkmingas advokatas. Kas jus patraukė į tėvų gimtinę? Marius: Tuo metu Amerikoje skyriausi su pirmąja žmona, išgyvenau didžiulę vidinę krizę. Nusprendžiau kardinaliai pakeisti gyvenimą. Lietuva kaip tik paskelbė nepriklausomybę.

Ž M O N Ė S N R . 2 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Kai ryžotės išvažiuoti gyventi į Lietuvą, turbūt buvo įspėjančių, kad darote kvailystę? Marius: Ir ne vienas! Tada dirbau Niujorke advokatų kontoroje, buvau vienas iš partnerių. Kai nusprendžiau išvykti į Lietuvą, vyriausiasis partneris tiesiai šviesiai rėžė: „Tu išprotėjai!“ Bet dabar jam drąsiai galiu pasakyti, kad tai buvo geriausias mano gyvenimo sprendimas. Pasisekė dar ir dėl to, kad ryžausi ne viena koja į tą naują gyvenimo balą įlipti, o abiem: visiškai atsisakiau darbo ir gyvenimo Amerikoje. Nenorėjau po kelerių metų verkdamas grįžti, nes man nepavyko – o būtų nepavykę, jei būčiau turėjęs galimybę žvalgytis atgal. Man privalėjo pasisekti. Kokią Lietuvą prieš beveik tris dešimtmečius radote? Marius: 1992-ųjų žiema, butuose šildymo nėra, nes Lietuvoje – naftos blokada. Išsinuomojau kambarį pas vieną močiutę. Ji virdavo valgyti ant dujinės viryklės ir taip šildydavo kambarius, kad galėtume nusiprausti, pakaitindavo vandens. Kambaryje sėdėdavau apsivilkęs kelis megztinius ir paltą. Bet buvo įdomu, nes naujasis Lietuvos patentų tarnybos direktorius Rimvydas Naujokas pakvietė dirbti teisininku. Tada ir priėmiau galutinį sprendimą: noriu likti šioje šalyje. Amerikoje aš jau buvau pasiekęs tam tikrą lygį: turėjau didelį namą su baseinu, šalia – golfo laukas. Žmona vairavo mersedesą, aš – poršė. Viskas, kas privaloma, buvo pasiekta. O Lietuvoje neturėjau nieko, tik nuomojamą kambariuką kelių kambarių bute Lazdynuose. Bet mano širdis degė ir virpėjo, kad pradedu kažką naujo. Tarsi antrą gyvenimą būčiau gavęs! Aišku, po pirmų trejų metų ateina sąskaitų suvedimo laikas: pradžioje daug dirbi, todėl neturi laiko analizuoti, o trečiaisiais susimąstai: „Ar tikrai aš čia noriu būti?“ Labai skyriausi nuo to meto Lietuvos teisininkų – į teismus visada ateidavau su šypsena, kalbėdavau juokaudamas. Tiesiog buvau užaugęs kitoje kultūroje, įgijęs kitokį išsilavinimą – tai buvo ir pliusas, ir minusas. Pradžioje jaučiausi amerikonas Lietuvoje, reikėjo laiko tapti lietuviu. Tokio virsmo metu ir susimąstai, ar savo vietoje esi. Supratau, kad tikrai nesuklydau. Lietuvoje aš pasiekiau daug daugiau nei Amerikoje. Ten buvau tiesiog advokatas, patentų teisės ekspertas, čia – verslininkas, nekilnojamojo turto vystytojas, privačių mokyklų ir fondo įkūrėjas. Man smagu, kad, gelbstint fondui, į Lietuvą grįžta 

Ž M O N Ė S N R . 2 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Darios Nelson nuotrauka

Kovingas svajoklis

pažintis

Susipažinkite – Mathiasas MALZIEU (46), ekscentrikas, romantikas, žmogus orkestras, paplūdimio valkata, Prancūzijos Meno ir literatūros ordino kavalierius, vampyras su pižama, riedlente apskriejęs Islandiją bei dviračiu nudūmęs iš Paryžiaus į Berlyną pasimatyti su moterimi, kuri pakeitė ne tik jo likimą, bet ir kraujo grupę. ERIKA UMBRASAITĖ – specialiai „Žmonėms“ iš Paryžiaus

ietuvoje rašytojas, poetas, muzikantas, režisierius ir prancūziško roko grupės „Dionysos“ dainininkas jau pažįstamas – į lietuvių kalbą išversta jo knyga „Mechaninė širdis“, rodyta ir paties Mathiaso Malzieu režisuota animacinė jos ekranizacija „Džekas ir mechaninė širdis“. O šįkart originalusis kūrėjas bandys sužavėti lietuvius muzikos ir prancūziško joie de vivre – gyvenimo džiaugsmo – kupinu filmu „Paryžiaus undinėlė“. Tai poetiška fantastinė istorija apie neįmanomą meilę bei nostalgišką retro Paryžiaus sielą, kuri verčia visus žavėtis šiuo miestu. „Būti romantiku šiais ciniškais laikais yra politinis aktas, pasipriešinimas gyvenimo tamsai. Kaip sakė Baudelaire’as, poezija neduoda jokios praktinės naudos, bet būtent todėl tai ir yra gražu. Įsivaizduokite Paryžių tą magišką žydrąją valandą, vakarėjant, kai dar ne naktis, dar tik pirmosios sutemos, o žibintai jau ima žiebtis, – gražu, magiška. Būtent tokie momentai, nepraktiškas grožis ir vaizduotės galia mus įkvepia gyventi, judėti į priekį“, – įsitikinęs Malzieu. „Paryžiaus undinėlės“ premjerą Paryžiuje nutraukė prasidėjusi pandemija. Simboliška, filmas apie gyvenimo grožį grįžta į kino sales tuomet, kai pats gyvenimas, atrodo, atsigauna. „Būtent depresijos ir pilkumos laikais reikia kurti magiją aplink save, daryti staigmenas, stebinti vienam kitą, įsileisti šviesos – tai, ką ir daro filmo herojai, baržoje įkurtame paryžietiškame kabarete dirbantys siurprizų kūrėjai, priverčiantys publiką patikėti, jog viskas yra įmanoma“, – sako režisierius.

Iš gatvės dainininkų – į Meno ordino kavalierius

„Paryžiaus undinėlės“ kūrėjas neslepia esantis romantikas ir gyvenime. „Negalėčiau veidmainiauti – būti ciniku, tačiau kurti romantiškus filmus ar dainuoti žaismingas dainas. Neprisiversčiau dėl pelno kurti kovinius ar dabar itin madingus socialinius

Ž M O N Ė S N R . 2 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

filmus. Manęs nelabai domina realizmas kūryboje, socialinės dramos ir problemos mene – tam turiu žinių kanalus ir užtektinai gaunu depresyvios informacijos apie realybę aplink. O kūrinys, mano supratimu, turėtų mus nukelti į kitą pasaulį, geresnį, svajingesnį, leisti pailsėti nuo tikrovės, išlaisvinti fantazijas. Mes, žmonės, pernelyg daug svarbos skiriame realybei ir per mažai tikime bei naudojamės vaizduotės galia“, – samprotauja Malzieu. Jis vadina save ne paprastu, o kovingu svajokliu, ne pasitenkinančiu pasyviu svajojimo procesu, bet norinčiu svajonę paversti tikrove. Anot kūrėjo, pirmiausia reikia mokėti nustebinti save, daryti staigmenas sau pačiam, išmokti žavėtis akimirka, ne laukti stebuklo, o pamatyti jį smulkmenose, rasti jį, jei nėra – susikurti. „Tik tada galėsime kitiems dovanoti tikėjimą, kad viskas yra įmanoma. Gyvenime – kaip lėktuve: pirma privalai gelbėti save, tik tada šalia sėdintį, net jeigu tai tavo vaikas“, – energingai žodžius beria, rodos, visuomet gerai nusiteikęs Malzieu. Menininkas pabrėžia: klajoti svajonėse – nereiškia bėgti nuo realybės ar infantiliai naiviai vertinti pasaulį. Tai reiškia suvokti pasaulio problemas, bet, nepaisant to, ieškoti džiaugsmo, entuziazmo, įkvėpimo – to, kas suteiktų jėgų kovoti su kylančiomis populizmo, nihilizmo, cinizmo bangomis, kurių šiuolaikinėje visuomenėje, pasak Malzieu, apstu. Regis, vietoje nenustygstančiam žaviam prancūzui kova už savo svajones buvo sėkminga ir dabar jis tiesiog vykdo misiją – žadina kitų tikėjimą vaizduotės ir svajonių galia. Studijuodamas Monpeljė kino institute, nuo 1992-ųjų iki 1995-ųjų buvo klajojantis atlikėjas – paplūdimiuose bei kurortiniuose miesteliuose dainuodavo už pinigus, o praėjus keliolikai metų tapo Prancūzijos Meno ir literatūros ordino kavalieriumi, žmogumi, už nuopelnus kultūrai apdovanotu aukščiausiu Prancūzijoje titulu meno srityje. Simboliška, pinigai, uždirbti valkataujant paplūdimiuose su gitara, leido pradėti karjerą mene – nusipirkti aparatūrą ir įkurti grupę „Dionysos“. 49

Su dvigubu motinystės į svečius

jausmu

Gerą tuziną talentingų jaunosios kartos menininkų kuruojanti „The Rooster Gallery“ savininkė Jurgita JUOSPAITYTĖBITINIENĖ (35) su vyru Rolandu savo namuose taip pat apsupta meno. Čia galerininkė jaučiasi dar ir dviguba mama: padėjusi užauginti Rolando dukrą Mildą iš pirmosios santuokos, karantino metu pati susilaukė pirmagimės Barboros. VALDAS PUTEIKIS ir GRETA SKARAITIENĖ / „ŽMONĖS Foto“

Milda Bitinaitė su tėčio žmona Jurgita augo nuo septynerių, dabar ji turi per karantiną gimusią seserį Barborą 62

ŽMONĖS NR. 29 | www.žmonės.lt

Nors Bitinų namai – pačiame Vilniaus senamiestyje, už lango akį glosto žaluma

Ž M O N Ė S N R . 2 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

STILIUS

Nenuobodi kasdien Įvaizdžio architektu prisistatantis stilistas Law Roachas rinkdamasis ir rengdamas klientes klaidų nedaro. Aktorė ir dainininkė Zendaya (23) – vienas iš jo karūnos brangakmenių.

„Ports 1961“ kelnių kostiumas, dėl kurio pernai alpo visos mados sekėjos, ir sidabriniai „Aquazzura“ aukštakulniai

„Carolina Herrera“ suknytė, kaspinas ir auskarai, „Christian Louboutin“ aukštakulniai

Niujorko mados kūrėjo Peterio Do sijonas, palaidinė ir bolero, „Christian Louboutin“ aukštakulniai

ŽMONĖS NR. 29 | www.žmonės.lt

Dar vienas minimalistinis Peterio Do kūrinys – su kelnėmis dėvima tunika. Zendaya derino kelnes su sijonais dar tada, kol tai nebuvo nukeliavę į greitosios mados parduotuves

Lakoniška apranga – „Armani Privē“ šou. „Giorgio Armani“ 2019-ųjų rudens kolekcijos kelnės ir marškiniai, „Christian Louboutin“ aukštakulniai, „Messika“ papuošalai

„Fendi“ 2020-ųjų resort kolekcijos derinys

alyginimas neįžeidus: stilius kuriamas dviese – visai kaip šokamas tango. O ir Roachas – genijus, vien už Céline Dion transformaciją vertas stiliaus dievo titulo! Rengti perpus jaunesnę ir tokios tragiškos gyvenimo patirties neturinčią Zendayą turbūt lengviau nei scenos legendą, bet kūrėjas – ne paslaugus berniukas, gabenantis apdarus iš mados namų į žvaigždės persirengimo kambarį ar atidarantis papuošalų dėžutes... Šiaip ar taip, kūrybinė jų partnerystė vaisinga – Zendaya džiugina akį ir ant raudono kilimo, ir gatvėje. Taip, ji turi garsių mados namų kūrinių (pavyzdžiui, „Dior Lady Bag“ rankinę), tačiau kasdien nešioja mėgstamus „Reebok“ kedus ir negirdėtų mados ženklų džemperius. Vis dėlto, kad ir ką vilkėtų, avėtų ar neštųsi rankose, pirmiausia yra Zendaya, o ne kokio nors mados ženklo ambasadorė (nors jos kolekcijos, skirtos „Tommy Hilfiger“, privertė naujomis akimis pažvelgti į gana nuspėjamą amerikiečių prekių ženklą, o ir „Bvlgari“ papuošalai tampa geidžiamesni, kai juos pristato smokingą ir baltus marškinius ar plunksnuotą suknią dėvinti dainininkė ir aktorė). Kaip rašoma viename iš jos stilių nagrinėjančių tinklaraščių, net eidama apsipirkti su draugu ar ruošdamasi vakarui bare Zendaya renkasi kietus ir atkartojamus derinius. Ir  delikačiai padeda įtraukti į garderobą mados tendencijas.

Ž M O N Ė S N R . 2 9 | w w w . ž m o n ė s . l t