DAILININKAS
Martynas Nr. 3 (897) 2021 m. sausio 21 d.
STILIUS
Sarah
IVINSKAS
Meno bendruomenei esu šiek tiek įtartinas
HARRIS
Moteris sidabro plaukais
Monika PUNDZIŪTĖ-MONIQUÉ ir Paulius VAICEKAUSKAS Mums gera kartu keltis ir nugyventi dar vieną dieną
Ž M O N Ė S N R . 3 | w w w . ž m o n ė s . l t
Laisvydas
KANCIUS
„Dakare“ kovoji ne su konkurentais, o su savimi Kaina – 2,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,52 Eur 03 9
771648
059095
1
Redos Mickevičiūtės nuotraukos Laurynos Skrebytės stilius Stilistės asistentė Šarūnė Skirmantaitė Rimutės Večeraitės makiažas Rūtos Morozovienės šukuosena
viršelio istorija
„Mūsų meilės istorija prasidėjo nuo paprastos bičiulystės“, – gurkšnodami cinamoninę arbatą šiltuose bendruose namuose pradeda pasakoti atlikėja Monika PUNDZIŪTĖ-MONIQUÉ (23) ir bosistas, muzikos prodiuseris Paulius VAICEKAUSKAS-PLUCANDO (25). Viešai kalbėti apie savo jausmus – ne taip paprasta. Tad abu yra sutarę, kad kol kas tai – pirmas ir paskutinis interviu. REMIGIJA PAULIKAITĖ 16
Ž M O N Ė S N R . 3 | w w w . ž m o n ė s . l t
„Sandro“ ir „Zara“ drabužiai
viršelio istorija
„Dabar mūsų pasaulis sukasi apie Lauryną“, – per 2011ųjų Kalėdas „Žmonėms“ kalbėjo Viktorija (34) ir Arvydas (40) MACIJAUSKAI. Prabėgus devyneriems metams, jų pasaulyje meilės ir džiaugsmo dar padaugėjo: drauge su Laurynu (9) šeimoje auga ir dukra Gabrielė (7) bei Nerijaus ir Gintarės nuotraukos mažiausiasis Tauras (1). Prieš penkerius metus „Žmonių“ Šarūnės Skirmantaitės stilius komanda kalėdinį viršelio numerį rengė Paryžiuje, kur su Stilistės asistentė Virginija Valeišaitė vyru ir vaikais gyveno Giedrė RUSYTĖ-HAOUZI (36).
Alinos Silivanovos grimas Anželikos Wojc šukuosena Fotografuota studijoje „Zert Music“
Ž M O N Ė S N R . 3 | w w w . ž m o n ė s . l t
17
Šios temos pašnekovai tikrai nesidalytų savo savanorystės įspūdžiais, jei nesuvoktų, koks svarbus dabar yra viešumas – geri darbai ne visada turi būti daromi tyliai. „Savanorystė parodė pilietinį veidą, tapo reiškiniu, apie kurį verta kalbėti, kad įtvirtintume jį kaip normą ateičiai – jei kada vėl susidurtume su panašia grėsme...“ – tikina savanoriais ryžęsi tapti žymūs Lietuvos žmonės. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ ir BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ
Jei gali padėti, iš pirmų lūpų
padėk
Pandemija baigsis, o problema – ne
Dar pernai pavasarį, tik prasidėjus pirmai COVID-19 bangai Lietuvoje, šaulių iniciatyva buvo įkurta linija „Stiprūs kartu“, kurios tikslas – sujungti žmones, galinčius padėti kitiems šiuo sunkiu laikotarpiu. Nuo tada žurnalistė, dokumentinių laidų ir filmų kūrėja Aistė STONYTĖ (42) nedvejodama tapo savanore.
S
ituacija pavasarį ir dabar gerokai skiriasi. Ir tada, ir dabar dauguma prašymų – atvežti maisto ir vaistų. Bet dabar yra ir moraline prasme sudėtingesnių pagalbos prašymų, – pasakoja telefonu pagalbos skambučius registruojanti žurnalistė. – Neseniai prašė susisiekti su savanoriais, kurie dirba ligoninėje, ir perskaityti ten gulinčiam artimam žmogui atsisveikinimo žinutę... Daug žmonių prašo perduoti daiktus artimiesiems, paguldytiems į ligonines, surasti, kur galėtų izoliuotis asmuo, iki tol gyvenęs su rizikos grupės žmogumi.“ Aistė nuo trylikos metų yra skautė, todėl savanorystės idėja jai nėra svetima – savanoriaudavo ir vaikystėje, ir paauglystėje. Tik ši savanorystė, anot jos, įstrigs ilgam. Žurnalistės vyras verslininkas Darius Budzinauskas – taip pat skautas, šaulys, vienas iš linijos „Stiprūs kartu“ įkūrėjų. Prie telefono budi abu pasikeisdami. „Pagalbos linija dirba nuo 10 iki 17 valandos 30
kasdien – tai laikas, kai atsiliepiama į skambučius. Visą dieną tarp skambučių ir po 17 valandos dar ieškome savanorių, kurie išpildys tuos pagalbos prašymus, skambiname į savivaldybes, labdaros organizacijas, kurios galėtų padėti“, – pasakoja. Neįsijausti į sudėtingus atvejus, išlaikyti emocinį atstumą, pasak Aistės, sunkiausia. Su tuo susiduria visi savanoriai. Ji mato, kaip įsitraukia kolegos, kaip daro viską, kad padėtų labai sujaudinusiam skambintojui. „Skambučius priima ne atsakikliai, o gyvi žmonės. Tie, kuriems rūpi. Tie, kurie, jei gali padėti, tikrai padės nelaukdami pagalbos iš valdiškų institucijų. Tokių katastrofų akivaizdoje geriausiai išryškėja, kas yra kas, – įsitikinusi Aistė. – Tai, kad savanoriauti užsirašė tiek tūkstančių žmonių, rodo, jog visuomenė yra pilietiška. Noras atsigręžti į silpnesnį, į tą, kuriam reikia pagalbos, rodo visuomenės brandą.“ Į tėvų savanorystę įsitraukę ir jųdviejų vaikai. Per pirmąjį karantiną Aistė su vyru keisdavosi – po pusdienį budėdavo prie telefono. Vaikai net buvo susikūrę sistemą: kad atskirtų, tėtis ar mama šiuo metu registruoja pagalbos skambučius kambaryje, prie durų pastatydavo tėčio Vyčio lazdą – su tėčio Vyčio arba Ž M O N Ė S N R . 3 | w w w . ž m o n ė s . l t
mamos vyriausiosios skautės kaklaraiščiu. „Atsimenu, po vieno budėjimo Liepa klausė: „Mama, kai būsiu skautė, ar tada galėsiu būti ir savanorė?“ Paaiškinome, kad savanoriauti ir gerus darbus daryti gali ir nebūdamas skautas“, – pasakoja Aistė. Žurnalistė prisipažįsta nesitikėjusi to, ką atskleidė ši veikla. „Dar pavasarį supratau, kad sprendžiame ne vien pandemijos sukeltus sunkumus. Dažnai sprendžiame problemas, su kuriomis kasdien susiduria ties skurdo riba arba visiškame skurde gyvenantys žmonės, – dalijasi. – Tiesą sakant, seniau nežinojau, kokie skaičiai rodo, kad žmogus turi būti remiamas maistu. Dabar žinau: jeigu jo pensija yra mažesnė nei 128 eurai. Neseniai verkdama skambino vyresnio amžiaus moteris: ji gauna 240 eurų pensiją, susimoka komunalinius mokesčius, nusiperka Ž M O N Ė S N R . 3 | w w w . ž m o n ė s . l t
Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka
Klausiu, kokių maisto produktų galėtume atvežti. „Vaikeli, bet ko valgomo“, – girdžiu.
reikiamų vaistų ir maistui visam mėnesiui jai lieka 30 eurų – tai yra maždaug vienas euras dienai! Klausiu jos, kokių maisto produktų galėtume atvežti. „Vaikeli, bet ko valgomo“, – girdžiu. Ne visi anksčiau drįsdavo prašyti pagalbos. Kažkaip versdavosi patys. Kaimynai padėdavo. Bet per pandemiją pagalbos sulaukti sunkiau. Suprantu, kad šita pandemija ir karantinas baigsis, mes išjungsime pagalbos telefoną. O problema juk neišnyks... Badaujantys seneliai, negalią turintys jauni žmonės, kurie balansuoja ant visiško skurdo ribos, liks. Sunkumų akivaizdoje pilietiški visuomenės nariai turi vieni kitiems padėti, tačiau be valdžios pagalbos išspręsti skurdo problemą – ne savanorių ir labdaros organizacijų jėgoms. XXI amžiuje badaujantys žmonės Lietuvoje nėra normalu.“ 31
Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos
36
Ž M O N Ė S N R . 3 | w w w . ž m o n ė s . l t
interviu
Džiunglių
poreikis Prireikė ne vieno dešimtmečio, kad kadaise buvęs žinomas modelis, paskui – VGTU studentas, šiandien – nekilnojamojo turto ekspertas ir trijų atžalų tėvas Martynas IVINSKAS (44) realizuotų save kaip dailininkas. To įrodymas – kelios svarios parodos Los Andžele ir kūrinys „Citizen“ – šią baltą žiemą kontrastuojančiu art street stiliumi ištapyta vieno sostinės Naujamiesčio namo siena. VALDAS PUTEIKIS
Ž M O N Ė S N R . 3 | w w w . ž m o n ė s . l t
37
Trofėjai turi didesnę emocinę vertę už pinigus pažintis
Vieniems pokeris tėra smagi proto mankšta, kitiems – svajonių darbas, atnešantis pripažinimą pasaulyje ir solidų uždarbį. Geriausias šalies pokerio žaidėjas Matas CIMBOLAS (27) globalaus pokerio indekse (GPI) užima dešimtą vietą, bet šis pasiekimas – dar ne ledkalnio viršūnė. BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ
N
umanau, kad dar mokydamasis mokykloje svajojote apie kur kas žemiškesnę ir daugeliui suprantamesnę profesiją. Matyt, kaip ir daugelis vaikų, norėjau tapti futbolininku, paskui – biologu, turėti inovatyvų verslą ir tiesiog prisidėti prie geresnio rytojaus. Geriausiai sekėsi matematika ir loginio mąstymo reikalaujančios užduotys, lankiau šachmatų būrelį ir tuomet iš draugų sužinojau apie pokerį. Iškart pamėgau šį žaidimą! Kol mokiausi mokykloje, nemaniau, kad būsiu šios srities profesionalas, nes pokeris man tebuvo hobis. Tačiau dar Vilniaus universitete studijuodamas ekonomiką pamačiau, kad pokeris mano gyvenime tampa vis svarbesnis, o pasiekęs gerų rezultatų internetiniuose turnyruose į šį žaidimą ėmiau žiūrėti lyg į darbą – taip jau
Matas profesionalių pokerio žaidėjų bendruomenėje – puikiai žinomas ir gerbiamas. Pagal pasaulinį globalaus pokerio indeksą šiuo metu jis užima dešimtąją vietą, buvo pakilęs ir iki penktosios. Tačiau indeksas nuolat kinta
44
ŽMONĖS NR. 3 | www.žmonės.lt
Luko Griciaus nuotraukos Ž M O N Ė S N R . 3 | w w w . ž m o n ė s . l t
45
iššūkis
tai svajojau labai seniai Apie
62
ŽMONĖS NR. 3 | www.žmonės.lt
Agentūros FOTOP nuotraukos
„Dar neišeina suvokti, kas įvyko, kad Dakaro ralyje taip sėkmingai finišavau. Tai primena medalis. Be proto džiaugiuosi!“ – prisipažįsta Saudo Arabijoje vykusiose lenktynėse keturračių klasėje septintą vietą iškovojęs Laisvydas KANCIUS (36). Jis – pirmasis lietuvis, sudėtingiausią pasaulio ralį įveikęs šia transporto priemone. REMIGIJA PAULIKAITĖ
J
ūsų debiutas šiame ralyje buvo labai sėkmingas. Šiose lenktynėse dalyvavau pirmąsyk, bet galiu pasakyti, kad ten sėkmės reikia daug. Dievas turi šypsotis. Šįkart jis mums padėjo, ir nemažai. Lenktynėse viskas susideda į krūvą: sėkmė, pasirengimas, žinios – ir žingsnelis po žingsnelio judi tikslo link. Išvažiuojant visi klausė, kokio rezultato tikiuosi. Nežinojau, ko tikėtis. Sakiau, kad kasdien dirbsime maksimaliai. Atrodo, pastangos atsipirko. Septinta vieta – fantastiškas pasiekimas. Kodėl lenktyniaujate keturračiu? Keturračiu važinėju senokai. Anksčiau tai buvo priemonė laisvalaikiui leisti, o prieš keletą metų tapo rimtesniu sportu. Vadinamoji ralio reido disciplina man patiko ir tiko. „Dakarą“ kaip idėją rimtai puoselėjau trejus metus. Daug kam atrodo, kad sumoki dvidešimt tūkstančių eurų ir važiuoji. Deja, nėra taip paprasta. Ką matome per televiziją, yra tik saldainiai.
Ž M O N Ė S N R . 3 | w w w . ž m o n ė s . l t
Pirmiausia reikėjo išsiaiškinti, kur gauti techniką, kuri atlaikytų tą ralį, atitiktų organizatorių reikalavimus. Jūsiškės technikos tėvynė – Čekija? Gal prieš porą metų pradėjau ieškoti, kur būtų galima įsigyti ar užsakyti, kad pagamintų šiam raliui tinkamą transporto priemonę. Pradėjau rašyti laiškus „Dakaro“ keturratininkams, prisistačiau, kad noriu dalyvauti, klausiau, kur gauti keturratį. Gavau begalę atsakymų, bet daugiau pradėjau bendrauti su čeku Tomášu Kubiena. Pasirodo, jis – inžinierius, pats gamina keturračius. Su juo priėjome prie bendro sutarimo – praėjusį pavasarį mano keturratis iš Čekijos atkeliavo į Lietuvą. Tačiau ir to neužteko. Reikėjo pereiti atrankos barjerus – sėkmingai įveikti „Dakaro“ organizatorių paskirtą ralį. Du, turėję būti skirtingose Afrikos šalyse, dėl pandemijos neįvyko. Jau buvau netekęs vilties, maniau, kad šiame Dakaro ralyje važiuoti nepavyks. Tačiau man buvo suteikta dar viena galimybė kvalifikuotis – dalyvauti praėjusį spalį Ispanijoje,
63
„Roksanda Ilinčić“ kostiumas su baltais marškinėliais, „Bottega Veneta“ rankinė ir balti „Salvatore Ferragamo“ loaferai – pasirinkimas Londono mados savaitei
Elegantiškasis paltas, diržas ir kelnės – „Carolina Herrera“ Universali uniforma: „Petar Petrov“ tamsiai mėlynas apsiaustas, masyvūs batai, „Chanel“ rankinė
82
Pūkinis paltas – „Bottega Veneta“, balti loaferai – „Salvatore Ferragamo“
ŽMONĖS NR. 3 | www.žmonės.lt
Juodas apsiaustas – „Louis Vuitton“, kelnės su skeltukais – „Low Classic Seoul“, aukštakulniai – „Christian Louboutin“, saulės akiniai – „Oliver Peoples“ Baltas padidintas megztinis aukštu kaklu ir prigludę džinsai – komplektas per „Valentino“ šou Tiuilri sode Paryžiuje
STILIUS
Sidabraplaukė Jauna moteris sidabriniais plaukais gatvės mados reportažuose – ne moderni princesė, o britų „Vogue“ redaktoriaus pavaduotoja ir mados direktorė Sarah HARRIS (39), pavertusi žilas sruogas skiriamuoju bruožu.
S
arah ėmė žilti būdama šešiolikos ar septyniolikos. Tada susikrimto – juolab kad anksti pražilusiai jos mamai kas kelias savaites tekdavo eiti į kirpyklą slėpti amžiaus ženklų. „Tai buvo nepakenčiama: kirpėjas visą laiką dažydavo jos plaukus rusvai, o rezultatas būdavo neilgalaikis ir kaskart kitoks“, – Sarah aiškina, kodėl nusprendė nekovoti su aplinkybėmis ir trūkumą pavertė esmine stiliaus detale. Gali sakyti – jai pavyko: plaukų struktūra nepasikeitė, jie pražilo tolygiai ir liko tokie pat tankūs. Rezultatas įspūdingas – nereikia papildomų puošmenų, kad išsiskirtų net margoje mados savaičių viešnių ir svečių minioje. Ji renkasi pabrėžtinai paprastus derinius, dažniausiai vilki džinsus ir baltus marškinius. Mėgstamiausi prekių ženklai: „Céline“, „The Row“, „Haider Ackermann“. Makiažas – rusvi šešėliai, pilkas tušas ir vazelinas vietoje blizgio.
Ž M O N Ė S N R . 3 | w w w . ž m o n ė s . l t
Kailiniai – idėjiškai pasenęs drabužis? Tačiau Sarah Harris užtenka ironijos ir stiliaus pojūčio žaismingai ir aktualiai jį pateikti
„Mango“ vinilo kelnės ir dukslūs marškiniai, „Manolo Blahnik“ aukštakulnės basutės 83