Žurnalas „Žmonės" 2021 m. Nr. 31

Nr. 31 (925) 2021 m. rugpjūčio 5 d.

BOKSO TEISĖJAS

Gintaras

ŠNIUKŠTA Į Tokiją – kaip į kokią peklą

Laura ir Viktoras DAILIDĖNAI Namuose prie Vilniaus kuria egzotišką bonsų sodą

Andrius Viktorija

059095 771648

1

9

Ž M O N Ė S N R . 3 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

31

Aš esu Tu MAMONTOVAITĖ

Kaina – 2,99 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,71 Eur

MAMONTOVAS IR

viršelio istorija

Aš esu Tu Ryšys, kurio nepaslėpsi. Stipresnis už plieną. Užmegztas nuo gimimo.

Peraugęs į dviejų suaugusių žmonių bendrumą. Tai kone pirmas atvejis, kai dainininkas Andrius MAMONTOVAS (53) sutiko fotografuotis su dukra – renginių organizatore Viktorija MAMONTOVAITE (26). Ir ji savo noru stojo šalia tėčio žurnalo viršelyje. Laisvas pasirinkimas – turbūt tai yra jųdviejų ryšio pagrindas.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

I

Fotografas TOMAS ADOMAVIČIUS Stilistė ALMINA VENCLOVAITĖ Vizažistė UGNĖ EŽERINSKAITĖ

nterviu ir šeimyninės fotosesijos jūsų prašo jau gerus dvidešimt metų...

Andrius: Dabar rečiau, nes žino, kad saugome savo šeimos privatumą. Aišku, vaikai jau seniai pilnamečiai, todėl dabar jau būna jų sprendimas, rodytis ar ne.

Viktorija: Aš visada buvau drovi, nemėgau auditorijos, scenos, dėmesio. Niekada neturėjau poreikio demonstruotis. Jei viešai einu apie ką nors kalbėti, tai tik apie projektus, prie kurių dirbu. Ne dėl savęs einu. Ir šįkart neturiu tikslo tiesiog papuošti viršelį – noriu kalbėti apie gražius, prasmingus dalykus.

Andrius: Kartu fotografavomės turbūt tada, kai Viktorijai buvo metai ar dveji, – prieš gerus dvidešimt penkerius metus. Dar net sūnaus Andriaus nebuvo.

Su žmona stengėmės vaikų nedemonstruoti – dėl to, kad jie turėtų normalią vaikystę. Įsivaizduokite, vaikas lanko mokyklą ir staiga prekybos centrų lentynas nugula žurnalai, kur jis su savo tėvais – viršelyje. Mokykloje, klasėje – šurmulys... Esu tikras, kad taip iškreipiama vaiko realybė, jo kasdienis gyvenimas. Norėjome, kad mūsų vaikai – Viktorija ir Andrius, kuriam dabar dvidešimt treji, – augtų tarp savo bendraamžių neslegiami tėvų statuso ar pavardės naštos.

20

Viktorija: Klasiokai, aišku, žinojo, kas yra mano tėtis. Bet mes su broliu ir mama viešumoje negyvenome, todėl buvo daug lengviau su tuo tvarkytis. Dabar jau žinau, kad visokie žmonės bandė būti šalia – ir tokie, kurie draugaudami ieškojo naudos, norėjo prieš kitus pasirodyti kieti. Tačiau bėgant laikui išmoksti ir draugus atsirinkti. Daug kam atrodė, kad turint tokį tėtį man gyvenime nėra ir nebus jokių problemų, net piršto pajudinti nereikės. Žinoma, valgyti ir stogą virš galvos mes visada turėjome, vargo nepatyrėme. Bet ir perdėtos prabangos nebuvo. Vasaromis mane išveždavo į Kupiškį pas senelius, mamos tėvus. Žaisdavau su vaikais kieme ir niekuo neišsiskirdavau. Ir į mokyklą limuzinu manęs niekas nevežiojo: eidavau pėsčiomis arba važiuodavau troleibusu.

Klasėje vieno vaiko mama buvo buhalterė, kito tėtis – vairuotojas. Dainininkas man atrodė tiesiog dar viena įprasta profesija. Tik vėliau supratau, kad žmonėms tai yra kažkas ypatingo. Į tėtį žiūrėjau ne kaip į dainininką, ne  kaip į žvaigždę. Ž M O N Ė S N R . 3 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Ž M O N Ė S N R . 3 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

21

„Zara“ marškiniai, „Agne Zaltauskaite Jewelry“ aksesuarai

vestuvės

Diena, kai

pildosi svajonės „Tuokiamės vieną kartą gyvenime, todėl reikia išpildyti visas svajones“, – pasakodama apie savo vestuves šypsosi žaliosios energetikos finansų specialistė Kristina PAČINSKAITĖ (33), praėjusį ketvirtadienį ištekėjusi už deimantų verslo atstovo Alono Edgaro RIBAS (31).

REM IGIJA PAULIKAITĖ 38

T

a diena turėjo ateiti anksčiau – 2021-ųjų išvakarėse.

Tačiau dėl karantino jiedu tada tik įteisino civilinę santuoką, kurios liudininkėmis tapo abiejų mamos, ir su šeima prie šventinės vakarienės stalo pasitiko naujus metus. Baltojo aukso žiedai, kuriais apsikeitė per ceremoniją, buvo vėl padėti į dėžutes. Liko kaboti tądien neapsivilkta elegantiška nuotakos suknelė – Kristina nusprendė, kad dizainerio Egidijaus Rainio kurtas išskirtinis apdaras turi sulaukti dienos, kai ji žengs į bažnyčią. „Alonui pakako ceremonijos santuokų rūmuose – jis jau jautėsi vedęs. Tačiau man labai svarbi bažnytinė santuoka.

Jausčiausi nuskriausta, jei svajonė prisiekti meilę vienas kitam prieš Dievą būtų neišsipildžiusi“, – prisipažįsta Kristina.

Jaunikio tėvas – žydas, todėl planuodami vestuves, rinkdamiesi Ž M O N Ė S N R . 3 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Kristina ir Alonas džiaugėsi, kad jų santuoką galėjo palaiminti kunigas Ričardas Doveika

Tomo Adomavičiaus nuotraukos

Jausčiausi nuskriausta, jei svajonė prisiekti meilę vienas kitam prieš Dievą būtų neišsipildžiusi.

Ant Kristinos rankos šalia sužadėtuvių žiedo ir deimantų juostelės sužibo dar vienas – sutuoktuvių

Ž M O N Ė S N R . 3 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

jų datą jiedu paisė šios tautos tradicijų ir religinių nuostatų. Būtų labai blogas ženklas švęsti per kassavaitinę judėjų šventę – šabą, kuris prasideda penktadienį leidžiantis saulei ir baigiasi šeštadienio vakarą. Būtent todėl vestuvėms pasirinko ketvirtadienį. Vidurdienį, lydima tėčio Algirdo Pačinsko, Kristina žengė į sostinės Šv. Kryžiaus bažnyčią, kurioje jau būriavosi svečiai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Izraelio, Anglijos, Jungtinių Arabų Emyratų. Prie altoriaus mylimosios laukė Alonas. Tik tą akimirką jis išvydo ir daugiau kaip pusmetį slėptą nuotakos apdarą!

Santuoką palaimino porai labai patinkantis kunigas Ričardas Doveika, o ant rankų pagaliau visiems laikams suspindo baltojo aukso žiedai, kurių viduje auksakalys išgraviravo vienas kitam skirtą asmeninę žinutę.

Po jautrios ceremonijos, kurioje skaitiniai, giesmės, laiminimai skambėjo lietuvių, anglų, hebrajų kalbomis, naujieji ponia ir ponas Ribas visus pakvietė pakelti taures už jų laimę unikalioje vietoje – priešais Vilniaus katedrą esančiame restorane „Stebuklai“.

Vakare vestuvių svečiai rinkosi į kitą ypatingą vietą – neoklasicistinius Umiastovskių rūmus. Alonas norėjo, kad šventė vyktų ten, kur jų artimiausi žmonės galėtų jaustis jaukiai, dinamiškai judėti po erdvę ir atrasti, patirti, paragauti vis ką nors ypatingo, specialaus. „Vilniaus klubas, kuriam šie rūmai priklauso, sutiko mums atverti visas šios išskirtinės vietos sales. Floristo Manto Petruškevičiaus ir 39

pažintis

Į Tokiją – kaip į kokią

peklą

Dvidešimt metų – tiek laiko prireikė, kol bokso teisėjas Gintaras ŠNIUKŠTA (55) įgyvendino savo svajonę dalyvauti olimpinėse žaidynėse. Šis pasiekimas, paaukojus daugybę laiko ir jėgų, visų pirma yra velioniui broliui duoto pažado išpildymas.

D

ARNAS ŠARKŪNAS

uris į olimpines žaidynes jums pravėrė dalyvavimas turnyre Dakare, Senegalo sostinėje, kur sulaukėte nemažai pagyrų dėl gero teisėjavimo. Ar šis kvietimas buvo kiek netikėtas?

Iš dangaus nepatenki. Manau, kad daugiausia įtakos tokiam Tarptautinio olimpinio komiteto sprendimui turėjo ankstesni mano pasirodymai, nes pastaruoju metu dėl atšauktų varžybų jų nebuvo tiek daug. Tad varžybos Afrikoje greičiausiai – tiesiog formalumas. Olimpinių žaidynių organizatoriai kur kas anksčiau susipažino su mano darbu, jiems trūko tik pamatyti mane gyvai ir įsitikinti, kad esu tinkamas kandidatas. Nuojauta, kad patekau, aplankė tuomet, kai oro uoste sutiktas ir turnyre teisėjų darbą sekęs Olimpinio komiteto atstovas mane pagyrė už gerą darbą. Toks pojūtis ir pasiliko širdyje. Į Tokijo olimpines žaidynes atrinkti 36 bokso teisėjai iš viso pasaulio – šioje srityje jaučiama didelė konkurencija?

Ji milžiniška. Juk yra šalių, kuriose boksas itin populiarus ir gerai finansuojamas, teisėjai iš to puikiai 48

Pakeliui į olimpines žaidynes lietuviui reikėjo įveikti milžinišką konkurenciją

Ž M O N Ė S N R . 3 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

GETTY ir Lietuvos bokso federacijos nuotraukos

gyvena, tačiau net ir jų atstovai kartais nepatenka į aukščiausio rango varžybas. Mano pavyzdys rodo, kad viskas įmanoma ir teisėjams iš mažesnių šalių.

Ko tikėjotės žaidynėse? Į jas vykau ne turistauti ir svetimoje šalyje pasižvalgyti, varomoji jėga – dalyvavimas šiame sporto renginyje. Tačiau iškart žinojau, kad bus sunku. Apie tai kalbėjo atsakingi asmenys, su kuriais bendravau rengdamasis šiam nuotykiui.

Jie nuolat kartojo, kad bus ne blogai, o labai blogai (juokiasi). Žadėjo, kad po kelių dienų jau galvosime, ką ten veikiame ir ko ten važiavome. Viskas dėl didelių reikalavimų ir suvaržymų, kurie reikalingi, kad neplistų koronavirusas. Net esant Lietuvoje kasdien reikėjo matuotis temperatūrą ir pildyti ataskaitą. Taip pat iki išvykimo likus keturioms, trims ir vienai parai reikėjo pasidaryti po COVID-19 testą.

Dar prieš vykdami į Japoniją žinojome, kad viskas ten apribota įvairiomis taisyklėmis: dėl patikros niuansų septynias valandas trunkanti kelionė iš oro uosto, jokių galimybių Ž M O N Ė S N R . 3 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Tai, kad patekai į olimpines žaidynes, yra didžiulė garbė ir įvertinimas.

Gerbiamas titulas, kurio neatimsi, jis – visam gyvenimui. pasivaikščioti po Tokiją, net nueiti į parduotuvę, vienintelis maršrutas – iš varžybų į viešbutį, taip pat visur subraižytos linijos, dideli higienos reikalavimai, kasdieniai testai, nuolatinė Olimpinio komiteto atstovų palyda. Oras pritvinkęs karščio.

Gelbėja, kad daugiau laiko reikia praleisti patalpose. Kaip į kokią peklą!

Vis dėlto tikrai verta. Juk tai, kad patekai į olimpines žaidynes, yra didžiulė garbė ir įvertinimas. Tai gerbiamas titulas, kurio  neatimsi, jis – visam gyvenimui.

49

interviu

Vadinkite mane

Frenke

Kanadietės aktorės Lauren Lee SMITH (41) biografijoje yra labai garsių filmų – nuo šiurpaus „Pokštas arba saldainis“ iki „Oskarais“ apdovanotos „Vandens formos“, bet jos arkliukas – televizijos serialai. Fantastikos mėgėjai ją prisimena iš „X mutantų“, detektyvų narpliotojai – iš „CSI kriminalistų“, tačiau pirmasis vardas, šaunantis į galvą ją pamačius, visgi yra Frenkė Dreik. Pagrindinį vaidmenį seriale „Frenkės Dreik paslaptys“ atlikusi aktorė tam neprieštarauja. „Vadinkite mane Frenke“, – juokiasi telefonu duodama interviu „Žmonėms“.

L

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

auren, kur leidžiate šią gražią vasaros dieną?

Namuose Toronte. Esu kilusi iš Vankuverio, išmaišiusi visą Europą, bet Torontas jau seniai tapo mano namais.

Jūsų vyras Erikas – vokietis, tad pamaniau – gal dabar jūs jau europietė?

Ne ne (juokiasi). O ir jis jau mano eks vyras... Kol buvome susituokę, iš tiesų daug laiko gyvenome Berlyne, kuris, beje, man labai patiko, bet galiausiai grįžau į Kanadą. Auginu dukrelę Tuulą – jai jau penkeri. Toronte per patį karantino įkarštį baigėme filmuoti ketvirtąjį „Frenkės Dreik paslapčių“ sezoną, paskui kurį laiką padirbėjau mama ir virėja visu etatu, o tada ėmiausi naujo projekto, apie kurį kol kas dar negaliu kalbėti. Kitas filmas jau numatytas 2022-aisiais – žodžiu, ačiū Dievui, darbo nestinga, aplink daug ko vyksta, o man belieka stengtis išlaikyti balansą ir skirti pakankamai laiko tiek darbui, tiek dukrai.

52

Ž M O N Ė S N R . 3 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

G

aila, kad Frenkės epopėja jau baigėsi?

Labai. Kai pradedi vaidinti seriale, niekada nežinai, kaip žiūrovai jį priims: ar įvyks žodžiais nenusakoma cheminė reakcija, ar ne. Tačiau kurdami „Frenkę“ visi jau iškart žinojome, kad kuriame ypatingą serialą: moterys yra jėga, argi ne tiesa?.. Su kolegėmis tapome labai artimos: ketverius metus dirbdamos kartu užmezgėme pačią tikriausią mergaitišką draugystę. Žinia, kad ketvirtasis sezonas bus paskutinis, nukrito lyg iš dangaus ir sudaužė mums širdis. Kažkodėl vis dar tikimės, kad bus daugiau, deja – yra, kaip yra. Kanados televizijose šis serialas buvo antras pagal populiarumą, jo auditorija – didžiulė.

Jis pabrėžė moterų stiprybę, mes nagrinėjome sudėtingas temas, kurios ir šiandien aktualios, todėl labai keista, jog kanalas nutarė jį nutraukti.

Tuomet prisiminkime smagesnes akimirkas – kaip reagavote, kai jums buvo pasiūlytas pagrindinis vaidmuo šiame seriale?

Per gyvenimą man yra tekę vaidinti daugelyje serialų – tikrai buvo ir populiaresnių, ir kur kas didesnio biudžeto už „Frenkę“.

Tačiau pakako perskaityti pirmuosius dvidešimt scenarijaus puslapių, kad iškart paskambinčiau prodiuseriams: „Tai nuostabi galimybė, mielai ją priimu.“ Juk taip reta, kad moteris būtų ne dailus pritariantysis vokalas, o pagrindinis serialo veidas!.. Man teko garbė vaidinti stiprią trečiojo dešimtmečio detektyvę, kuri laužo laikmečio taisykles ir pramina naujus kelius. Tai iš tiesų buvo stipriausias iš visų vaidmenų, kurių kada nors esu turėjusi.

Beje – net ir fiziškai: man teko laikyti motociklo vairavimo egzaminą, boksuotis, jodinėti, įšokti į skrendantį lėktuvą, vairuoti

pačias įvairiausias transporto priemones... Nesu mažytė: ūgis – 178 centimetrai, mane ne bet kur lengvai įgrūsi, bet paaiškėjo, kad galimybių ribos tikrai plačios. Sykį mano vairuojamas vintažinis automobilis... užsidegė. „Ugnis, ugnis“, – visi kaip išprotėję mojavo rankomis, o aš kuo ramiausiai maniau, kad tai scenarijaus dalis. „Tai tikra ugnis, – ėmė klykti jie, – kuo greičiau lipk lauk!“ Iššūkiai jums patinka?

Tikiu, kad jie palaiko mus gyvus. Boksu užsikrėčiau kaip reikiant – jis tapo mano gyvenimo dalimi. Bet didžiausias iššūkis visgi buvo suderinti motinystę su darbu – kai pradėjau filmuotis „Frenkėje“, mano Tuula buvo dar visai kūdikis. Laimė, jaučiau didžiulį palaikymą – ne tik šeimos, bet ir visos filmavimo komandos. Negaliu skųstis, nes man buvo sudarytos pačios patogiausios sąlygos: galėjau atsivežti dukrą į filmavimo aikštelę kada panorėjusi, ten visada laukė auklė, dukros tėtis irgi buvo greta, kol dirbdavau. Tačiau bet kuri mama jums pasakytų, kad gerai atlikti du darbus vienu metu vis tiek sudėtinga. Filmavimai užtrukdavo po 14–16 valandų, po jų grįždavau labai pavargusi – ir čiupdavau į glėbį kūdikį. Atvirai kalbant, kelerius pastaruosius metus labai mažai miegojau (šypteli). Bet dabar Tuula jau  didelė, lanko mokyklą, todėl viskas tapo daug paprasčiau.

Išmokau greitai užmegzti pažintis su žmonėmis, bet kartu – emociškai prie nieko neprisirišti, nes galiu to greitai netekti.

Aktorės įkūnyta detektyvė Frenkė Dreik – ne saldi prieškario gražuolė, o tvirta, kandi ir savo nuomonę visais klausimais turinti moteris

„Frenkės Dreik paslaptys“ iš kitų serialų išsiskiria tuo, kad pagrindinius vaidmenis čia atlieka moterys – vyrams lieka tik epizodai

Ž M O N Ė S N R . 3 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

53

į svečius

Čia

daug

erdvės kūrybai

Pagaliau svajonė gyventi arčiau gamtos išsipildė!

Dizainerė Laura DAILIDĖNIENĖ (42) ir stiklo menininkas Viktoras DAILIDĖNAS (42) su sūnumis Ignu (17) bei Vėju (13) džiaugiasi erdviais namais, kuriuose telpa visas jų pasaulis.

REMIGIJA PAULIKAITĖ ir GRETA SKARAITIENĖ / „ŽMONĖS Foto“

62

Ž M O N Ė S N R . 3 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Ž M O N Ė S N R . 3 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

63

objektyve

F E S T I VA L I S

Kinas iki dangaus Geroms tradicijoms lemta gyvuoti: sostinės Valdovų rūmų kiemelyje gražiais rugpjūčio vakarais vėl laukiami „Kino po žvaigždėmis“ žiūrovai. Dvyliktasis kino po atviru dangumi festivalis truks visą mėnesį, publikai bus pasiūlyta gerų, kokybiškai atrinktų juostų. Pirmadienio vakarą festivalis prasidėjo kultiniu režisieriaus Weso Andersono filmu „Viešbutis „Didysis Budapeštas“.

Irmanto Gelūno / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

Režisierius Ernestas Jankauskas su žmona aktore Gabija Siurbyte

Dainininkė Girmantė Vaitkutė

„Kino po žvaigždėmis“ bei kino teatro „Pasaka“ vadovė Andrė Balžekienė 86

Ž M O N Ė S N R . 3 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Viktorija Liubinaitė ir Justė Keršienė

Tinklaraštininkė Simona Burbaitė ir plaukų stilistas Mantas Tautvaišas

Restoranų konsultantė Urtė Mikelevičiūtė su bičiule Kristina Sirik

Aktorė Gabija Jaraminaitė su dukra interjero studijos „Uola Studio“ įkūrėja Elena Ryškute

ŽMONĖS NR. 31 | www.žmonės.lt

87