Žurnalas „Žmonės" Nr. 38 by Media Bites

www.žmonės.lt Nr. 38 (727)

2017 m. rugsėjo 21 d.

Kiekvieną ketvirtadienį!

KRISTINA IR ŽILVINAS ŠILGALIAI

IEVA

Vestuvių liudininkais tapo vaikai

JACKEVIČIŪTĖ Tikrąsias skyrybų priežastis visada žino tik du žmonės

SASHA SONG

Aš vėl su plaukais! Plikė buvo, ko gero, vienintelis mano kompleksas...

Simona ir Adas Juškevičiai Šeimoje, kaip ir krepšinyje, svarbiausia yra darbas, o ne sėkmė

MINDAUGAS ŠVENTORAITIS Dabar mane domina tik gyvenimo malonumai SAUGIRDAS VAITULIONIS Kaip išvesti kvailius iš proto

Kaina – 0,99 Eur

veidai ir vardai Margot Rose ypatingą dieną vilkėjo XIX amžiaus tradicinį Tom šeimos drabužį, kurį per savo krikštynas dėvėjo ir pats Tom, ir jo proseneliai

Jaukiai ir intymiai

Londone gyvenantis, visame pasaulyje dainuojantis operos tenoras Edgaras Montvidas džiaugiasi ir didžiuojasi tapęs savo bičiulės Lauros dukrytės krikšto tėčiu

Vienoje įspūdingiausių Londone Švč. Mergelės Marijos Širdies katalikų bažnyčioje, geriau žinomoje kaip Brompton Oratory, praėjusį sekmadienį rinkosi elegantiški ponai, skrybėlėmis pasidabinusios stilingos damos, skambėjo ne tik anglų – ir lietuvių kalbos. Čia pusės metų dukrytę Margot Rose pakrikštijo tarptautinės politikos ekspertė Laura HANNING SCARBOROUGH (35) su vyru, IPGL fondo direktoriumi Tom George HANNING SCARBOROUGH (37). „Tradicinė krikšto ceremonija vyko anglų ir lotynų kalbomis, tačiau „Tėve mūsų“ meldėmės lietuviškai“, – pasakoja daug metų Londone gyvenanti ir karjerą daranti Laura. Tėvas Rupertas ją ir Tom gerai pažįsta, nes prieš trejus metus ruošė Santuokos sakramentui, be to, su jauna šeima kartu dirba bendruomenėje. Šventė buvo labai jauki ir intymi, joje dalyvavo tik šeima ir krikšto tėvai, pasveikinti Margot Rose atėjo ir auklė Lina. Beje, mažoji gražaus įvykio kaltininkė turtinga krikšto tėvų – turi net keturis!

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

„Tomas Wedding Photographer“ nuotraukos

Rožiniu ansambliu svarbia proga pasipuošė Lauros mama teisėja Margarita Dzelzienė

Po ceremonijos Margot Rose atsidūrė ant močiutės edukatorės Viktorios Hanning Scarborough rankų

Garbingos krikšto tėvų pareigos teko italų bankininkų šeimos atstovui Eduardo Federici Tamraz, artimai Lauros bičiulei, prancūzų automobilių gamintojų dinastijos narei Elenai Peugeot, kita mažosios Margot Rose krikšto mama Meredith Montgomery (kairėje) tikino ją mokysianti feminizmo, žinomas operos solistas Edgaras Montvidas – lietuviškų dainų ir tradicijų Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

viršelio istorija

Šeimoje, kaip ir krepšinyje, svarbiausia yra darbas, o ne sėkmė „Fantastiškas Juškevičiaus metimas per visą salę“, „Adas – vadas“, „Rinktinės atradimas“ – šie pagyrimai po lietuviams tegu ir per greitai pasibaigusio Europos krepšinio čempionato dar ilgai turėtų šildyti krepšininką Adą JUŠKEVIČIŲ (28), išties įspūdingai pasirodžiusį rinktinėje. Tik Adas visų tų liaupsių purtosi ir tikina: „Sportininko atmintis turi būti trumpa – ir pergales, ir pralaimėjimus reikia greitai pamiršti.“ Tai, kas iš tiesų jam svarbu, – kasdienis darbas krepšinio aikštelėje ir šeima: metukų ir dviejų mėnesių sūnus Simas bei žmona Simona (28). JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

„Tommy Hilfiger“ ir „Pietro Filipi“ drabužiai

Gedmanto Kropio nuotraukos Austėjos Jablonskytės stilius Stilistės asistentas Lukas Juodis Svetlanos Nikolajevos makiažas ir šukuosenos Fotografuota viešbutyje „Romantic“ Panevėžyje

iš pirmų lūpų

„Taip!“

po Graikijos dangumi

Praėjusiais metais Korfu saloje politikas Žilvinas ŠILGALIS (47) ir Kristina KIRŠYTĖŠILGALIENĖ (37) susižadėjo, o šįmet ten susituokė. Svarbią dieną šalia buvo tik jų vaikai. BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ

ilvino ir jo mylimosios Kristinos tuoktuvių šventė Graikijai priklausančioje saloje, garsėjančioje gražiais paplūdimiais, vaizdingomis įlankomis ir jaukiais kalnų kaimeliais, buvo itin privati. Aukso žiedus pora sumainė bičiulių graikų Iraklio ir Helenos privačioje viloje. Ceremoniją, vykusią anglų kalba, stebėjo tik vaikai – Žilvino sūnus Arvaidas, dukra Živilė, krikštaduktė Eglė ir Kristinos vienturtis Albinas. Visi kartu į Korfu jie atvyko kelios dienos iki vestuvių ne tik dėl to, kad be streso pasiruoštų ilgai lauktai dienai, bet ir kad daugiau pasimėgautų saule. Žilvino dukra ir Kristinos sūnus tapo tėvų santuokos liudininkais. Tačiau pačios meilės priesaikos negirdėjo niekas – ją pora išsakė pašnabždomis, nes jautrūs žodžiai – per daug asmeniški. „Vaikai jau suaugę ir gražiai priėmė mūsų santykius bei ketinimą tuoktis,

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

Tuoktuvių ceremonija Korfu saloje vyko nuostabios gamtos apsuptyje, plieskiant kaitriai Graikijos saulei

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Po ceremonijos nusegus ilgą sijoną, nuotakos drabužis virto trumpute lengva suknele, labai tinkančia šokiams

Viskas – net ir torto lėkštė – buvo dekoruota Kristinos taip mėgstamų alyvmedžių lapais Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

kaip gyvenate?

Per daug brangi dabar man mano laimė ir ramybė „Man prireikė maždaug dvejų metų, kad išlipčiau iš visų vidinių ir išorinių krizių, kad gyvenimas įsisiūbuotų iš naujo ir pradėtų tekėti ta vaga, kokia aš noriu“, – neslepia aktorė, šokėja, pedagogė Ieva JACKEVIČIŪTĖ (38), po skyrybų su šokėju Adomu Norkūnu (28) auginanti jųdviejų vaikus – dukrą Adiją (5) ir sūnų Joną Ąžuolą (2) – ir nerianti į naują veiklą, darbus bei studijas. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ 34

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

pėju, dėl skyrybų pastaruosius kelerius metus buvai visai dingusi iš viešumos. Kas vyko tavo gyvenime?

Gedmanto Kropio nuotraukos, Laurynos Skrebytės ir Luko Juodžio stilius, Julijos Estko makiažas, „Premium“ drabužiai ir avalynė, fotografuota Menų spaustuvėje Vilniuje

Ganėtinai nemažai chaoso buvo. Norėjosi tylos ir ramybės be pašalinių žvilgsnių ir vertinimų. Užgriuvęs naujas etapas ir nauji išbandymai pareikalavo ypatingų pastangų išmokti gyventi kitaip, nei planuota, svajota ir tikėtasi. Vaikai ateina į gyvenimą dviejų žmonių pastangomis, tad ir augti turėtų tėčiui ir mamai esant šalia. Nutikus kitaip, sutrinka harmonija ir susiduriama su dideliais išbandymais. Ypač tai pajunta mama, likusi viena auginti mažų vaikų. Matyt, taip jau yra, kad vienos šeimos atsparios išbandymams, kitos – nelabai. Gali planuoti, ruoštis tam, bet realybė būna visai kitokia. Aš irgi svajodama apie šeimą turbūt turėjau per daug iliuzijų. Arba nenorėjau matyti to, kas kėlė nerimą nuo pat pradžių. Esu labai laiminga, kad turiu vaikus, bet nemeluosiu – jų atėjimas sutapo su sudėtingiausiu gyvenimo etapu. Vaikai mane pakeitė. Ir labai gerai, kad jie – du, nes dukra atvėrė vienokias, o sūnus – dar kitokias mano savybes. Ir jei kas paklaustų, koks didžiausias mano gyvenimo pasiekimas, nedvejodama atsakyčiau, jog labiausiai didžiuojuosi, kad esu mama. Ir kaip tau sekasi būti mama?

Kai laukiausi dukters, labai daug skaičiau, ruošiausi: dabar tai jau būsiu mama! Kalnas knygų perskaityta, visi straipsniai internete peržiūrėti... Maitinimas pagal tokią sistemą, auklėjimas pagal tokią metodiką, migdymas pagal dar kitokią... Net dukrai gimus važiuodavau į visokius auklėjimo seminarus, konferencijas. Buvo labai didelis noras būti itin gera mama, tačiau tai sukėlė daug panikos, nerimo, įtampos ir savotiško fanatizmo, kas tikrai nebuvo gerai. Tokie tada buvo mano perfekcionistiniai užmojai: jei gamini – būtinai sveikai, jei padavei – kad būtinai suvalgytų iki paskutinio kąsnio... Nesuvalgė – o Dieve, aš bloga mama, mano vaikas nevalgo! Ir ką?! Realybėje paaiškėjo, kad daugelio iš tų teorijų net neįmanoma įgyvendinti, nes vaikas auga ne pagal suaugusiojo, o pagal savo sistemas ir metodikas. Su vaikais nieko nebūna pagal planą! O tobula moteris juk dar turi spėti ir namus sutvarkyti, ir išskalbti, ir visada būti geros nuotaikos... Ačiū Dievui, sūnaus atėjimas išgydė mane nuo visų šitų nesąmonių ir ištraukė iš siekių būti tobula mama beprasmybės liūno.

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

profilis

Mindaugas neabejoja, kad pasielgė teisingai prieš porą metų atsisakęs karjeros ir nusprendęs visą savo laiką skirti malonumams

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

Butauto Barausko nuotraukos

Jis neplanavo, kad dvare teks gyventi vienam

Dabar esu dvaro sargas Kiekvieną, užsukantį į Babtyno-Žemaitkiemio dvarą, jo šeimininkas Mindaugas ŠVENTORAITIS (57) pasitinka kaip seniai lauktą svečią. Dvarininkas niekur neskuba, nes jau kuris laikas stengiasi gyventi savo malonumui. Pastaruoju metu žmonės bent kiek išblaško jautriai šeimos krizę išgyvenančio Mindaugo vienatvę. REMIGIJA PAULIKAITĖ

trodo, dar visai neseniai buvote stambus verslininkas. Kiek laiko neinate į darbą?

Porą metų. Vienu metu turėjau tris su statybomis susijusius verslus. Skaitydavau nemažai įvairios profesinės literatūros, įstrigo vieno verslininko, kuris penkiasdešimt penkerių nusprendė baigti darbus ir pradėjo gyventi sau, istorija. Perskaičiau ir pagalvojau – graži idėja. Taip sutapo, kad tokio paties amžiaus iš verslo pasitraukiau ir aš. Kai daugiau kaip dvidešimt metų dirbi toje pačioje vietoje – viskas užsivelia, tampa nebeįdomu. Kartais atrodė, kad savo įmonėms tapau stabdžiu. Pagrindinį verslą pardaviau, nes supratau, kad noriu dar daug įdomaus nuveikti, o dirbdamas laiko tam neturiu. Mano idėja buvo – kol dar esu sveikas, gyvas, stiprus, aktyvus, kol galiu keliauti pėsčiomis, dviračiu, motociklu, automobiliu, reikia ir gyventi nepriklausomą gyvenimą. Dabar tai ir darau.

Po daugybės intensyvaus darbo metų ar lengva buvo sustoti?

Pereinamasis laikotarpis buvo sunkus:

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

juk tiek metų buvau prilipęs prie įmonės, atsakomybės, prie darbuotojų – ir staiga sustojau. Buvo vidinė duobė, kai atrodė, jog to laisvo laiko yra per daug, o atsakomybės – per mažai. Atsirado tokia... pensininko tuštuma. Iš pradžių jaučiau nostalgiją kasdieniams ritualams: važiavimui į darbą, kur su visais geri kavą, bendrauji, esi reikalingas. Juk buvau labai aktyvus ir staiga toje srityje tapau niekas: jokių verslo susitikimų, kvietimų į užsienį pas verslo partnerius. Atsiradusią tuštumą turėjau pridengti kokiais nors įdomiais dalykais. Savo energiją ir laisvą laiką iš pradžių panaudojau tvarkydamasis prie dvaro, pradėjau dažniau keliauti. Atsirado laiko tam, kam labai trūko, kai buvau užsiėmęs darbu, – motociklų, automobilių kolekcijoms. Nutariau vėl pradėti rimčiau domėtis dvarais. Vasarą sėdu ant motociklo, žiemą – į mašiną ir lekiu per juos. Renku informaciją ir lyginu su tuo, ką mačiau prieš keliolika metų, – galiu skirti daugiau dėmesio gilesnei, platesnei veiklai. Dabar redaguoju penkias savo, dvaro ir klubų, kuriems priklausau, feisbuko paskyras –

reikia laiko ir tam. Gyvenimas pasikeitė labai smarkiai ir į gera. Jau nebegalėčiau prisiversti važiuoti į darbą: mane domina tik gyvenimo malonumai. Nebaigtus projektus perėmė vyresnysis sūnus. Jis – tikras darboholikas, dirba keliais frontais. Lygiai toks prieš dvidešimt metų buvau aš: kasdien darbe praleisdavau po dvylika valandų, apie išeigines net negalvodavau. Kartais įsidirbdavau tiek, kad nervindavo laisvadieniai, nes per juos neturėdavau ką veikti. Prieš kokius aštuonerius metus ir dviem trimis įmonėmis rūpinausi, ir rūmų prikėlimu užsiėmiau. Tada atrodė normalu. Dabar nežinau, kaip tokį krūvį pavežiau. Šiandien tokio gyvenimo ritmo nebeįsivaizduoju. Tačiau dalis mano draugų, su kuriais šeštadieniais einu į pirtį, vis dar taip pat intensyviai dirba, o susitikę šnekasi tik apie darbą. Aš vis nutraukiu jų dalykinius pokalbius ir įkišu savo temą. Tikiuosi, kad jie pensijos nelauks, karjerą sustabdys anksčiau. Nes šešiasdešimt penkerių, jei dirbai be išeiginių, oho, kaip būsi pavargęs! 39

ant bangos

Paprasta pora iš Žirmūnų Kino jųdviejų gyvenime labai daug. Pripažinimo – taip pat: šiemet režisieriaus Andriaus BLAŽEVIČIAUS (32) filmas „Šventasis“ laimėjo net šešias „Sidabrines gerves“, o jame vaidinanti aktorė Gelminė GLEMŽAITĖ (27) apdovanota už geriausią antraplanį vaidmenį. Tačiau šlovė jiems galvų neužtemdė: „Mes – paprasta pora, tenorinti, kad Lietuvoje gyvuotų geras kinas.“ GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

al kiek ironiška, bet susitikti su Andriumi ir Gelmine nutariame ne kokioje nors madingoje hipsterių kavinėje, o rusiškoje užeigoje greta Žirmūnų, kurioje plyšauja nepretenzinga kaimyninės šalies estrada, o puoduose burbuliuoja koldūnai. Paprasta vilnietiška realybė, pilki Žirmūnų daugiabučių atspalviai, kiemų ir laiptinių raizgalynėje tarpstančios gyvenimiškos dramos – visa tai Andriui labai artima, tad dominuoja ir jo kūryboje. „Gimiau ir augau Žirmūnuose, čia baigiau Šv. Kristoforo gimnaziją, pažįstu kiekvieną kampelį, – šypteli jis. – Iki studijų apskritai nepažinojau nė vieno žmogaus, kuris būtų gyvenęs Senamiestyje. Gal todėl ir filmuose man nesinori vaizduoti prabangių interjerų, ferarių ir tviskančių kontorų – tai būtų netikra.“ „O kam bėgti nuo realybės, – pritaria ir Gelminė. – Andriaus filmuose daugybė žmonių atpažįsta save – ir tai, manau, labai gerai.“ Abu nuo pat vaikystės žinojote, kokį kelią rinksitės suaugę?

Iki studijų apskritai nepažinojau nė vieno žmogaus, kuris būtų gyvenęs Senamiestyje.

Andrius: Užaugau su televizoriumi: kaip ir visiems berniukams, labai patiko koviniai filmai, o didžiausią įspūdį darė Bruce’as Lee. Kai prasidėjo vidiakų laikai, kaimynai jį įsigijo pirmieji, tad su tėvais eidavome pas juos žiūrėti filmų. Pirmąjį vidiaką nusipirkau gal keturiolikos – ir per kelerius metus gerokai nudrožiau, nes žiūrėjau viską iš eilės, o mintyse jau stačiau savo filmus. Tais metais, kai baigiau mokyklą, akademija nerinko režisierių kurso, tad Vilniaus universitete studijavau kultūros istoriją ir antropologiją, bet po metų vis tiek nuėjau į režisūrą, – į vieną vietą pretendavo dešimt žmonių, taigi man visai pasisekė. Gelminė: Aš jau darželyje svajojau būti aktore ir įsivaizdavau, kaip vaidinsiu Holivudo filmuose: atrodė, lengvesnio darbo nė negali būti! Paskui svajonės keitėsi: prisižiūrėjusi serialo „Eli Makbyl“ užsimaniau tapti teisininke, bet galiausiai įstojau į lietuvių filologiją, nes Teatro akademijoje tais metais rinko aktorių kursą Rusų dramos teatrui, o aš rusiškai nemoku. Filologijoje ištvėriau tris mėnesius, o pavasarį vėl beldžiausi į akademijos duris: supratau, kad noriu būti tik aktore, ir labai nerimavau, ar įstosiu. Kurso vadovas Aidas Giniotis vėliau prisipažino, jog mane priėmė dėl to, kad gerai suvaidinau...

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

45 „MARK and MIGLE Photography“ nuotraukos, Laurynos Skrebytės stilius, Rimutės Večeraitės makiažas ir šukuosena, „H&M“ drabužiai ir avalynė, fotografuota kavinėje „Planeta“ Vilniuje

menas gyventi

Eriką MALIŠAUSKĄ (24) ir Gintarę PEČKYTĘ (22) greičiausiai atpažįsta daugelis vilniečių. Stilingai atrodančios Gintarės ir ekstravagantiškomis tatuiruotėmis pasipuošusio Eriko nepastebėti tiesiog neįmanoma. Nors abiem vos daugiau nei dvidešimt, jie – sėkmingi verslininkai, kuriantys ateitį nuo vienos smagios idėjos. AISTĖ SIMĖNAITĖ ir „MARK and MIGLE Photography“ (nuotraukos)

Žmonės pas mus ateina dėl atmosferos

Balandį duris atvėrusi sausų pusryčių kavinė – nematytas dalykas Lietuvoje. Kaip kilo mintis ją atidaryti?

Gintarė: Prieš kelerius metus buvau Londone ir pamačiau nedidelę sausų pusryčių kavinę. Jau tada pagalvojau, kad ir Lietuvoje atsirastų žmonių, kuriems tai būtų įdomu. Erikui visada primindavau, kad idėja – žiauriai faina...

Laurynos Skrebytės stilius, Rimutės Večeraitės makiažas

eveik Vilniaus centre esantis sausų pusryčių baras „Pienas ne vienas“ – toks pat išskirtinis, kaip ir jo šeimininkai. Užėjus į vidų pasitinka dešimtojo dešimtmečio dvasia: seni kompiuteriniai žaidimai, prieš dvidešimt metų buvusių garsių dainininkų plakatai... „Pas mus žmonės ateina ne prisikimšti pilvų, o grįžti į tuos laikus ir pasimėgauti nostalgiška atmosfera“, – pasakoja baro įkūrėjai. Patirtį jie kaupia su kiekviena diena ir sako, kad verslas atsipirko jau per pirmuosius mėnesius, o naujų beprotiškų idėjų į galvą šauna kasdien.

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

Surinkti įspūdingą paskutinį praėjusio amžiaus dešimtmetį menančių daiktų kolekciją Erikui ir Gintarei padėjo draugai

Bare sausus pusryčius galima rinktis iš daugiau nei trisdešimties rūšių

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

menas gyventi

Grybai karaliauja!

100 baravykų per 100 minučių – tokį laimikį namo parsivežė žurnalistas Kristupas KRIVICKAS (38): „Patiekalai, kuriuos dabar gaminsiu iš grybų, nebūtų tokie skanūs, jei pagrindinius ingredientus nusipirktumėte, o ne patys prisirinktumėte.“ 76

Per

Šiltas lietingas rugsėjis grybautojus apdovanojo neįtikėtinu derliumi. Grybų tokios galybės, kad į pintines keliauja tik aukščiausios kategorijos rudens gėrybės. O virtuvėje gurmanai laimikiui parenka specialius ruošimo būdus.

100 minučių

ieną rytą nuvežiau dukras – dvylikametę Atėnę, devynerių Eladą ir šešerių Faustą – į mokyklas bei darželius, susitikau su tėčiu ir nuvykome į Rūdininkų girią, – kepdamas baravykus pasakoja Kristupas. – Grybų aptikome tiek, kad, rodės, patekome į žmogaus civilizacijos nepaliestą kampelį. Rinkome tik baravykus, žvynabudes, o jas rinkti – tai aukštasis grybavimo pilotažas: geriau nepažįstančiam jų neimti, kad nesupainiotų su musmire. Po viena egle radau tokią gausybę,

kad susirinkau 30, likusias palikau kitiems. Labai mėgstu kelmučius. Tėtis buvo man pralaimėjęs lažybas dėl krepšinio, todėl turėjo sumokėti už degalus važiuojant grybauti ir atiduoti pirmus tris rastus baravykus. Jis aptiko medį, visą aplipusį kelmučiais, ir pakvietė mane: „Ar tiks vietoj baravykų?“ Žinoma! Jie taip gražiai augo, kad pakako atsargiai nubraukti peiliu tiesiai į krepšį – pilnutėlis prisipildė. Taip po 100 grybavimo minučių parvažiavome į Vilnių, pasiėmiau dukras ir grįžome namo tvarkyti laimikio.“ Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

Keptos žvynabudės „Sakote, siūloma jas nuvirti? Bet jos tokios trapios, nors kiek pavirus praranda formą, patyžta.“ l žvynabudžių

kepurėlių l 3 kiaušiniai šaukštai miltų l šiek tiek kepti skirto bekvapio aliejaus („Gryną sviestą naudoti galima tuomet, kai kepama trumpai, žvynabudes kepsiu ilgiau, tai geriau įpilti šiek tiek ir aliejaus“) l pora šaukštų sviesto l druskos ir šviežiai maltų pipirų – pagal skonį l prancūziško batono – prisikąsti l 2–3

Žvynabudžių kepurėles Kristupas sausai nuvalo, kiaušinius išplaka dubenyje, į lėkštę įberia miltų, keptuvėje užkaičia aliejų, deda sviestą, kad išsilydytų. Kepurėles mirko plakinyje, tuomet apvolioja miltuose. Į keptuvę jų deda po 4–5, kad grybai keptų, o ne troškintųsi. Kai viena pusė gardžiai apskrunda, apverčia, apibarsto druska, užmala pipirų. Į didelę serviravimo lėkštę patiesia popierinį rankšluostį, ant jo deda iškepusias žvynabudes, kad susigertų riebalų perteklius. Šalia patiekia prancūziško batono ir ragaudamas patikina: „Žvynabudės skonis – nenusakomas: lyg vištienos krūtinėlė, lyg kepta žuvis.“

Kristupo sraigės „Vedžiodamas šunis prie ežero aptikau gausybę vynuoginių sraigių – per 10 minučių pririnkau pilną didelį prekybcentrio maišą! Rinkti sraiges geriau iki liepos pradžios, bet galima ir vėliau. Nuo sraigių suradimo iki paruošimo ir užšaldymo – visą procesą atlikau pats!“

Viganto Ovadnevo nuotraukos

l vynuoginių,

dar vadinamų burgundiškomis, sraigių kg paprastos druskos apibarstyti l prisikąsti – prancūziško batono

Padažui:

l raudonojo l juodųjų

vyno l česnakų l šiek tiek 9 proc. acto pipirų l kvapiųjų pipirų l laurų lapų l druskos

„Kamšalui“:

l sviesto l česnakų

pagal skonį

– pagal skonį l krapų l druskos –

Surinktas sraiges Kristupas sudeda į gilią plastikinę dėžę, apibarsto druska, sandariai uždaro, kad neišropotų. „Po paros sraiges reikia plauti, bet šį procesą geriau atlikti ne namie, nes žmona išvarys. O procesas ilgas ir komplikuotas, jas reikia plauti tol, kol nelieka gleivių, – gal 10 kartų perskalauti.“ Dideliame puode jis užverda pasūdytą vandenį, suverčia švarias sraiges, verda apie 15 minučių, nusunkia ir palieka atvėsti.

Maža šakute Kristupas sukamaisiais judesiais iš kiekvieno kiauto išsuka sraigę. „Kiautas turi likti visiškai tuščias. Taip išeina kalnas kiautų ir kalnas sraigių. Kiautus reikia perplauti karštu vandeniu su soda, gerai iš kiekvieno iškratyti vandenį, nusausinti.“

„Dabar imi kiekvieną sraigę ir peiliu ar žirklėmis atskiri mėsą, kurios yra tik tiek, kiek žmogaus nagas, o didžiąją

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

dalį – žarnas – išmeti. Ir iš tavo milžiniško sraigių kalno lieka tik rieškučios mėsos! Tuomet puode iš minėtų ingredientų paruoši padažą, sudedi sraigių mėsą ir verdi ant lėtos ugnies valandą ar pusantros. Jei vynas nugaruoja, įpili šiek tiek verdančio vandens.“

Kol verda sraigės, Kristupas pagamina „kamšalą“ iš sviesto, traiškytų česnakų, smulkintų krapų ir druskos. Išvirusias sraiges palieka vėsti. „Dabar imi kiautą, į jį dedi ne vieną sraigę, kaip parduotuvėje, o kiek telpa – net tris, ir šaukšteliu kiautą užkemši prieskoniniu sviestu. Tuomet jas galima arba iškart pašauti į orkaitę, kad išsilydytų sviestas, arba sušaldyti – tokiu atveju orkaitėje jas šildyti reikėtų ilgiau. Svarbu sraiges surikiuoti taip, kad neišbėgtų sviestas. Man patinka ant batono riekelės išversti sviestą ir iškrapštyti sraigę – gurmaniškas patiekalas!“ – džiaugiasi Kristupas.

menas gyventi

pokyčio priprasti

Prie to dar reikės

„Vėl teks šukuotis“, – juokiasi šviesių plaukų kupetą ranka liesdamas pseudonimu Sasha Song prisistatantis dainininkas Dima ŠAVROVAS (34). Neseniai jis ryžosi paslėpti savo didžiausią kompleksą – pliką galvą. REMIGIJA PAULIKAITĖ

as Sasha Song, kurį visi pažįsta, ir dabar prieš mane sėdintis vaikinas – du skirtingi žmonės! Kas atsitiko tavo galvai?

Aš vėl su plaukais! Visada jų norėjau. Plikė buvo, ko gero, vienintelis mano kompleksas. Aš visas į savo tėvą: jis anksti, gal dvidešimties, neteko plaukų. Man jie pradėjo slinkti irgi maždaug tokio amžiaus. Atsimenu, mama po penkerių nesimatymo metų atvažiavo pas mane į Londoną, į mano dvidešimtąjį gimtadienį. Žiūriu tas nuotraukas dabar: mano plaukai jose tokie ilgi! Tačiau netrukus nusiskutau plikai, nes plaukai pradėjo slinkti. Nuo to laiko – trylika metų – nebuvau kirpykloje. Vaikystėje buvau berniukas saldainiukas ilgais baltais plaukais – mane dažnai kas nors pavadindavo mergaite. Kai teko su jais atsisveikinti, vis galvodavau, kaip norėčiau grįžti į laikus, kai turėjau plaukus, svarstydavau, kokia būtų įmanoma jų priauginimo technika. Maždaug prieš metus feisbuke pamačiau įrašą, kaip nuplikusiam žmogui plaukai priklijuojami. Tas vaizdas man pasirodė labai įspūdingas. Pradėjau ieškoti gerų kirpimo meistrų. Taip susipažinau su eksperimentuoti mėgstančia kirpimo meistre Karina Zelkevičiūte iš „Barbers“. Jai parodžiau, ko noriu, ir ji sutiko pabandyti. Rado žmogų, kuris daro perukus, o visa kita atliko pati. Taip „užaugino“ plaukus Lietuvoje tikriausiai pirmą kartą, nors užsienyje tai gana populiari procedūra.

Dabar galėsi keisti šukuoseną?

Tų plaukų „galiojimo laikas“ – dveji metai. Manau, ganėtinai daug, kad juos spėčiau ir patrumpinti, ir kelis kartus kitaip apsikirpti. Pirmą kartą gal keturias valandas sėdėjau kirpėjos kėdėje,

antrą – daugiau kaip tris. Mes neskubėjome, atsargiai eksperimentavome, koks kirpimas man geriausiai tinka, – juk tie plaukai neaugs, o patrumpinti visada spėsime. Perukas buvo labai tankus – jį teko iškarpyti, kad tiktų prie mano tikrų plaukų tankumo, galvos formos. Reikėjo parinkti ir spalvą. Iš pradžių mano naujieji plaukai buvo rudi, antrą kartą kirpėja juos pašviesino – tapau blondinu. Pirmiausia turėjau priprasti prie jausmo, kad ant galvos kažkas yra, – juk tiek metų buvau plikas! Su tais plaukais galima maudytis, juos reikia plauti. Kiekvieną mėnesį kaip visi žmonės eisiu į kirpyklą, kur perukas bus sutvarkytas ir vėl priklijuotas, apkerpami mano plaukai. Kai pirmą kartą namuose juos ploviau, bandžiau džiovinti, tokią netvarką vonioje padariau! Viskas krinta, su plaukais susitvarkyti neina. Reikės laiko prie jų priprasti, išmokti suvaldyti. Tai ir malonus, ir keistas jausmas. Pats save veidrodyje jau atpažįsti?

Neseniai persikėliau gyventi į sostinės centrą. Tame bute yra didelis veidrodis. Praeinu pro jį ir neatpažįstu savęs. Prieš ryždamasis tai procedūrai atidžiai stebėjau žmones: kaip jie kerpasi, šukuojasi plaukus. Kartą sėdėjau restorane su veidrodžiais. Jame pamatęs vaikinuką spėjau pagalvoti, kokia faina jo šukuosena. O kitą akimirką supratau, kad tai aš... Mano smegenys to pasikeitimo dar nespėjo įsisąmoninti. Manau, kad ir kitiems prie manęs pasikeitusio reikės priprasti. Žinau, kad išgirsiu ir kritikos. Sakys, kam to reikėjo, kad save būtina mylėti tokį, koks esi. Velniop! Jei tokia procedūra yra, jei su plaukais aš geriau jaučiuosi – kodėl į tokius komentarus turėčiau kreipti dėmesį?

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

„MARK and MIGLE Photography“ nuotrauka, Luko Juodžio stilius, Lauros Bartkevičienės makiažas, „Massimo Dutti“ ir „Aprangos galerijos“ drabužiai, „Adidas“ sportiniai bateliai, fotografuota parduotuvėje „Premium“ Vilniuje

mada

Amerika, Amerika... Įtakingiausių pasaulyje mados savaičių maratoną pradėjusi Niujorko mados savaitė netruko sukelti spėlionių – ar tik Amerikos mados industrijos nebus ištikusi identiteto krizė. Mat Niujorko senbuviai Thomas Browne’as, Proenza Schouler ir Josephas Altuzarra šįkart pasirinko Paryžiaus podiumą. Tačiau namuose likusių didžiųjų mados elito žaidėjų Marco Jacobso ar „Calvin Klein“ kolekcijos neleidžia abejoti, kad būtent Amerika yra didžiausias jų įkvėpimo šaltinis.

Marc Jacobs Dizainerio Marco Jacobso kolekciją įkvėpė šiandieninis Niujorkas – katilas įvairiausių pasaulio tautų su savo kultūromis ir papročiais. Rafinuoti, gėlėmis marginti sportiniai kostiumai, spindintys blizgučiai, nesuskaičiuojama spalvų gama ir skirtingi audiniai – tarsi globalizacijos atspindys. Skirtingus modelius jungė garsaus skrybėlių meistro Stepheno Joneso sukurti galvos apdangalai, primenantys turbanus. Kolekcija buvo pristatyta visiškoje tyloje, leidžiant žiūrovams dėmesį sutelkti tik į kostiumus.

Dainininkė ir aktorė Courtney Love

Dizaineris Rafas Simonsas (dešinėje) su savo vaikinu JeanuGeorges’u d’Orazio

Modelis Cindy Crawford su vyru verslininku Rande’u Gerberiu 96

Dainininkė Nicki Minaj

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

Calvin Klein Puiki Amerikos kultūros interpretacija, sukurta europiečio – belgų kilmės dizainerio Rafo Simonso. Talentingojo kūrėjo inspiracijos šaltiniu šį kartą tapo amerikietiška popkultūra, siaubo filmai ir Andy Warholo kūriniai. Džinsinius kostiumus jis papuošė legendinio vesternų aktoriaus Dennio Hoppe’o printais, kaubojišką įvaizdį primenančius marškinius, sukištus į nailonines tiesaus kirpimo kelnes, suderino su į sirgalių palaikymo komandos kutus panašiomis rankinėmis, o ilgos medvilninės suknelės priminė amišų naktinius.

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

Aktorė Brooke Shields

Aktorė Christina Ricci

Aktorė Lupita Nyong’o

Aktoriai Michaelas Polishas ir Kate Bosworth 97

raudonas kilimas

Sezonas

prasideda!

Oprah Winfrey sveikina Elisabeth Moss, kuriai ką tik įteikė geriausios aktorės statulėlę

100

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

Reese Witherspoon (jos prodiusuotas „Big Little Lies“ buvo pripažintas geriausiu mini serialu) kritikai sutaršė už šį „Stella McCartney“ kostiumą – jis vos ne vienbalsiai pripažintas vienu blogiausių vakaro apdarų

Dar viena „Big Little Lies“ žvaigždė, tąvakar pagerbta „Emmy“, – Laura Dern. Elegantiška juoda ir balta suknelė – iš „Proenza Schouler“ 2018-ųjų pavasario–vasaros kolekcijos

„Emmy“ – išties didžiojo apdovanojimų sezono pradžia. Juolab kad televizija jau seniai ne mažiau (o gal ir labiau) įtakinga nei kinas. O ir aktorių žvaigždiškumas nebematuojamas pagal ekrano dydį.

Tiesiog spindinti geriausia mini serialo aktorė Nicole Kidman. Rafas Simonsas, sukūręs šį derinį Nicole, išties jos dizaineris („Calvin Klein By Appointment“ linija – Simonso idėja, įgyvendinta šių metų pradžioje)

Šį humoristinį muzikinį Stepheno Colberto pasirodymą įkvėpė serialas „Tarnaitės pasakojimas“ Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

101

žvaigždynas

PRISTATYMAS

Genialus kvapas

Parfumerijos pasaulyje armėnų kilmės prancūzas Francis Kurkdjian vadinamas tiesiog genijumi: ankstyvoje jaunystėje sukūręs pasaulinio garso Jeano Paulio Gaultier kvepalus „Le Male“, tęsė karjerą kurdamas puikius aromatus „Dior“, „Yves Saint Laurent“, „Burberry“, „Elie Saab“ ir kitiems žymiausiems ženklams, o prieš aštuonerius metus atidarė savo vardo nišinės parfumerijos namus. Praėjusią savaitę „Crème de la Crème“ kvietimu jis apsilankė Vilniuje: „Stiklių“ viešbutyje surengtame iškilmingame priėmime svečiai mielai susipažino su paryžiečiu kvepalų kūrėju ir jo kūrybine filosofija. Viganto Ovadnevo ir Mariaus Žičiaus nuotraukos

Į diskusiją su Francis Kurkdjian įsitraukė Jurga Šeduikytė ir Prancūzijos ambasadorius Lietuvoje Philippe Jeantaud 108

Aukštosios parfumerijos tinklo „Crème de la Crème“ bendraturtis Andrius Remiševskis ir vienas garsiausių pasaulio kvepalų kūrėjų Francis Kurkdjian

Kvapų vilionėms neabejinga dainininkė Jurga Šeduikytė

Modelių agentūros „Image Group“ bendraturtės Julija Ulvydienė ir Meda Jonaitytė. Damas atlydėjo Julijos vyras Nerijus Ulvydas

„Stiklių“ viešbučio bendraturčiai Anna ir Aleksandras Ciupijai

Aktorė Jurgita Jurkutė-Širvaitė su vyru verslininku Ryčiu Širvaičiu

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

Advokatas Deividas Soloveičikas su žmona Lijana

Dizainerė Ramunė Piekautaitė su vyru verslininku Kęstučiu Verslovu

109

šeimos albumas

Mūsų

svajonių

vestuvės

Ką tik atšventėte ilgas storas ir linksmas lietuviškas vestuves? O gal savo didžiąją dieną minėjote itin šiuolaikiškai ar tik dviese išskridote į egzotišką šalį? Vienaip ar kitaip, jūsų šventė buvo gražiausia, tad kodėl jos akimirkomis nepasidalijus su visa Lietuva?

„Ido Productions“ nuotraukos

Gabrielė ir Dalius Grigoniai Mintis tik dviese susituokti Mauricijuje atrodė truputį nereali, bet svajonė išsipildė gegužės 12-ąją, kai jie ištarė „Taip!“ šioje nuostabaus grožio saloje. Dainuodama „Can’t Help Falling in Love“ nuotaka žengė jaunojo link, jai pritarė vietos muzikantai.

124

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w. ž m o n ė s . l t

Po penkerių metų draugystės 2017-07-07 jie susituokė Kauno Šv. Gertrūdos bažnyčioje. Kadangi visada svajojo apie vestuvines nuotraukas pajūryje leidžiantis saulei, šventę ir perkėlė ten.

Manto Janavičiaus nuotrauka

Vaiva ir Žilvinas Tarvydai

Tomo Larionovo nuotraukos

Vestuvės vyko rugpjūčio 26-ąją mažoje jaukioje ir niekam nežinomoje Vilūnų Šv. apaštalų Petro ir Pauliaus bažnyčioje.

„Mau Loa fotografija“ nuotrauka

Gintarė ir Antanas Gilaičiai

Lina ir Vilius Ulčinai Rugsėjo 9-ąją jie susituokė Pakapės Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje.

Egidijaus Gedmino nuotrauka

Gabrielė ir Juozapas Čybai Rugpjūčio 5-ąją jie vienas kitam prisiekė Vilniaus Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčioje. Nuotaka džiaugėsi, jog didžiausia jos laimė, kad nereikėjo pačiai vestuvių planuoti – tik išsirinkti suknelę ir jose dalyvauti, – viskuo pasirūpino vyras.

DĖMESIO! Jei ką tik susituokėte ir norite pasidalyti savo šventės akimirkomis, siųskite nuotraukas el. paštu vestuves@zmones.lt, nurodykite jaunavedžių vardus, pavardes, telefono numerį, pridėkite trumpą šventės aprašymą ir fotografo ar fotostudijos pavadinimą. Visas atsiųstas nuotraukas publikuosime portale Žmonės.lt, įdomiausios savaitės nuotraukos bus spausdinamos žurnale „Žmonės“.