Žurnalas „Žmonės" 2021 m. Nr. 41

PARALIMPINIS MEDALININKAS

Osvaldas BAREIKIS Vaikas pagydo

Nr. 41 (935) 2021 m. spalio 14 d.

Ignas KRUPAVIČIUS Į Tanzaniją – tik su kuprine ant pečių

Kristina RADŽIUKYNAITĖ ir Justas GIRDVAINIS Kiti mūsų meile patikėjo anksčiau

Kaina – 2,99 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,75 Eur

41

9

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

771648

059095

1

Kiti mūsų meile viršelio istorija

patikėjo anksčiau

„Labas, partnere, gal jau laikas pasimatyti“, – 2020-ųjų liepą pasirodė žinutė dainininkės ir aktorės Kristinos RADŽIUKYNAITĖS (29) telefone. Tuo metu visad žaviai besišypsanti mergina išgyveno ne patį maloniausią tarpsnį ir nė nenutuokė, kaip būsimas susitikimas su profesionaliu šokėju, choreografu Justu GIRDVAINIU (26) apvers jos pasaulį aukštyn kojomis.

MONIKA URBONAITĖ 16

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Fotografai AUDRIUS SOLOMINAS ir ROBERTAS DASKEVIČIUS Stilistė ALMINA VENCLOVAITĖ Vizažistė ir plaukų stilistė MONIKA STANISLAUSKAITĖ

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

17

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

30

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Tapyba yra mano teritorija pažintis

Jos pūkučiams, rodos, čia ne vieta – langai su grotomis niekaip nedeklaruoja jų laisvės. Tačiau menininkų dabar okupuotas buvęs kalėjimas tapytojos Monikos PLENTAUSKAITĖS (28) mūzoms, fantazijoms, vizijoms ir svajonėms grėsmių nekelia. Prieš keletą metų Jaunojo tapytojo prizu prasidėjusi menininkės karjera nestovi vietoje: surengtos jos darbų parodos, paveikslai rado namus MO muziejuje ir Lietuvos nacionalinėje dailės galerijoje.

M

LAISVĖ RADZEVIČIENĖ

onika, tavo studijoje buvusiame Lukiškių kalėjime apsigyvenusios moterys undinės, o gal madonos, ilgesingai žvelgiančios į lietuvišką peizažą. Šiuos darbus bus galima pamatyti jau šį penktadienį Vilniuje prasidėsiančioje tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „ArtVilnius’21“, galerijos „Meno niša“ stende. Kokias pasakas jos ten seks?

Sunku kalbėti apie paveikslą, kol jis dar nėra baigtas. Pasakysiu tik viena: svarbiausia jame yra moters figūra, atsirandanti vieno iš Mikalojaus Konstantino Čiurlionio paveikslų peizaže. Aš svarstau: o kur tada buvo moteris? Ką ji veikė? Ar tuo metu dailėje ji buvo vaizduojama tik kaip estetinio pasigėrėjimo objektas? Tai yra mano, tapytojos moters, žvilgsnis į moterį lietuvių dailės istorijoje. Šiuolaikiškas, gal kiek šmaikštus žvilgsnis.

Jaunojo tapytojo prizu buvau įvertinta už paveikslą „Tapytoja.

Autoportretas“. Tas paveikslas buvo gana deklaratyvus, bet man atrodė, kad svarbu kalbėti apie socialinę neteisybę dailės istorijoje. Ji tęsėsi daugybę metų – muziejuose matome daug vyriškų pavardžių ir labai mažai moteriškų. Manau, kad tai – neteisinga.  Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

31

Vaikas pagydo interviu

Osvaldas (27) ir Gluosnė (30) BAREIKIAI mato prasčiau nei daugelis, tačiau dėl to visiškai nesisieloja – užsukus pas juos į svečius laikas nejučia prabėga juokaujant ir į gyvenimą žvelgiant pozityviai. Nekeista, juk kasdien jiedu gali kilnoti ne tik sunkų paralimpinį bronzos medalį, bet ir vos kelių mėnesių Eiviną.

A R N A S ŠA R K Ū N A S

vyrą šalia, o jam nuolatinės treniruotės, stovyklos... Viena pusė – medalis, kita – gyvenimas.

Gluosnė: Klauskite, kai nesėdėsiu šalia (juokiasi). Aš nesakyčiau, kad daug, juk pasirinkau savo kelią, kur save galiu realizuoti, o Osvaldas – savąjį.

Osvaldas: Tokį vyrą pasirinkai. Aišku, gal tokio ilgo sportinio kelio ir nesitikėjome. Kai paauglystėje, man būnant penkiolikos, pradėjome draugauti, ji turbūt nesvajojo, kad sportuosiu profesionaliai. Iš pradžių sportavau tik savo malonumui – išmėginau šachmatus, muzikos mokyklą, aklųjų riedulį, lengvąją atletiką... Kokio velnio ten nebuvo! Vėliau treneriai pamatė potencialą, tad liepė išsirinkti vieną sporto šaką, o man dėl universalumo patiko dziudo. Kad čia ir liksiu, supratau po pergalės jaunimo pasaulio čempionate, būdamas šešiolikos.

G

rįžęs iš Tokijo paralimpinių žaidynių, kur dziudo imtynėse pelnėte bronzos medalį, sakėte, kad jaučiatės kaip sapne. Jau pavyko iš jo pabusti?

Osvaldas: Lyg ir taip. Emocijos ir mintys, kodėl ir kaip buvo, ar padariau viską, ką galėjau, jau susidėliojo. Aišku, svajonė – užsikabinti aukso medalį, tačiau bronza taip pat reiškia labai daug. Sunku nusakyti jausmus, kai stovint ant pakylos į viršų kyla Lietuvos vėliava, – tai didžiulis pasididžiavimas savimi ir savo darbu.

Gluosnė: Koks karys, kuris nenori tapti generolu.

Prisimenu, pirmieji Osvaldo startai buvo naktį, o kadangi mūsų kūdikis neleido miegoti, laukiau finalinių kovų, tikėjau, kad ten susitiksime. Įdomu, kad vaikas galiausiai užmigo ir pabudo likus minutei iki finalo. Tad tuomet jam galėjau kalbėti tai, ką norėjau pasakyti Osvaldui. Jaučiau lyg telepatinį ryšį. Su Osvaldu susiskambinome tik po keleto valandų, tačiau telefonas netilo iškart po finalo – visi norėjo pasveikinti, nors nesijaučiau prisidėjusi prie šios pergalės.

Paprieštarausiu: už stipraus vyro stovi ir stipri moteris.

Osvaldai, kokią medalio dalį skirtumėte žmonai?

Osvaldas: Gal ne pusę, bet išties didelę. Juk ji nori turėti

38

Gluosne, anksčiau lankėte plaukimą, dalyvavote lengvosios atletikos varžybose. Ar sportas turėjo įtakos jūsų draugystės pradžiai, o gal ir dabar jus galima vadinti sportininkų šeima?

Gluosnė: Gal daugiau įtakos turėjo tai, kad abu buvome aktyvūs, sportinė mūsų veikla tuo metu jau buvo skirtinga.

Osvaldas: Anksčiau gal ir buvo galima mus vadinti sportininkų pora. Juk teko net bėgti paskui autobusą su Gluosnės bėgimo batais rankose.

Gluosnė: Tikra tiesa! Važiavau į treniruotę, o jis mane palydėjo iki stotelės. Nors turėjau maišelį su sportiniais bėgimo batais ir kuprinę, į autobusą įsinešiau tik pastarąją.

Autobusui jau pajudėjus pro galinį langą pamačiau, kaip Osvaldas iškėlė maišelį, jam tik parodžiau: „Bėk, bėk.“ Tad jis ir lenktyniavo su autobusu, kol šis pasiekė kitą stotelę.

Apie sportinę karjerą daug nesvarsčiau, po padarytos dvejų metų pertraukos į sportą negrįžau. Galiausiai baigiau organizacinės psichologijos magistro studijų programą, pagal specialybę ir dirbu. O sportas dabar apsiriboja retais keturių kilometrų prasibėgimais kartu su Osvaldu ir nuolatiniu jau pusseptinto kilogramo sveriančio Eivino kilnojimu aukštyn  žemyn.

Aš, žinoma, norėčiau, kad mano vaikas žengtų ant tatamio, noriu ir čia, ir gyvenime būti pavyzdys. ŽMONĖS NR. 41 | www.žmonės.lt

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

39

Arno Šarkūno nuotraukos

Bareikių šeimoje šie metai – ypatingi: ją papildė pirmagimis Eivinas, garbingą vietą namuose rado ir paralimpinių žaidynių medalis

atvirai

Ir santuokoje ieškojau

tobulumo

„Tiesiog pajutau, kad man negerai“, – sako istorikė, visuomenininkė, „Nacionalinės ekspedicijos“ dalyvė, radijo laidos „Vardan tos“ autorė Luka LESAUSKAITĖ (28). Ji ryžosi nutraukti santuoką ir pradeda naują gyvenimo etapą.

REMIGIJA PAULIKAITĖ

„Ruduo man atėjo su šviesa“, – prisipažįsta apie asmeninio gyvenimo permainas sutikusi kalbėti Luka. Rugsėjo pradžioje ji su kariškiu Alminu Sinevičiumi galėjo minėti trečiąją vedybų sukaktį, bet vasarą oficialiai išsiskyrė.

J

udu atrodėte tvirtas vienminčių tandemas. Kuris pirmas garsiai ištarė, kad šeimoje kažkas ne taip?

Aš. Skirtis buvo mano sprendimas... Jis atėjo ne per vieną dieną. Jau praėjusių metų vasarą grįžtant iš „Nacionalinės ekspedicijos“ namai manęs netraukė.

Taip, žmonės pastebėdavo, kad turime daug bendro. Tačiau mus daugiausia siejo įvairi pilietinė veikla, renginiai, bendri pažįstami. Buvome taip į tai įsitraukę, kad nesigilinome, kokie asmeniniai mudviejų santykiai, o jie nebuvo pakankamai geri.

Nekaltinu Almino. Ir aš per daugybę reikalų mudviem skyriau per mažai dėmesio. Supratau, kad save išdaliju kitiems, o ne namams, ne vyrui. Dabar, žiūrėdama per laiko prizmę, suprantu, kad ta veikla buvo bėgimas nuo asmeninių problemų, nuo minčių, kokio iš tiesų man reikia artimo žmogaus.

Mudviejų santykius dar labiau paaštrino karantinas – tada nori nenori turėjome kartu leisti laiką. Atrodė, kad man, veikliam žmogui, tai yra galimybė sustoti ir pailsėti. Tačiau supratau, kad neturiu kur pabėgti nuo savo problemų. Tai buvo didžiausių apmąstymų laikas.

44

Bandyti likti kartu nebematėte prasmės?

Pirmiausia nusprendžiau pagyventi atskirai. Išėjau vasarį.

Pavasaris buvo labai sunkus: jaučiau daug nežinomybės, apėmė depresija, kankino panikos priepuoliai, atsinaujino paauglystėje bėdų kėlę mitybos sutrikimai. Visą tą laiką graužiausi. Kartais pabudusi ryte negalėdavau pakilti iš lovos, nežinodavau, kas man darosi. Slėgė, kad negaliu priimti sprendimo. Bijojau skirtis, bandžiau ieškoti atsakymų, kaltinau save, aplinką. Juk tuokdamasi negalvojau, kad santuoka nutrūks... Buvo sunku pripažinti, kad ryšio išsaugoti nepavyko.

Pamačiusi, kad pati su savimi nesusitvarkysiu, pradėjau lankytis pas psichologą. Supratau, kad ne veltui tiek daug žmonių ieško specialistų pagalbos: mes per mažai dėmesio, laiko skiriame savirefleksijai. Tik gaila, kad tos pagalbos kreipiamės per vėlai, todėl paskui telieka išgyventi pasekmes, bandyti grįžti į normalią būklę. Psichoterapiją lankau nuo sausio, bet tik dabar prasidėjo kelionė savęs link. Tai priimu kaip pagalbą išeinant iš juodo etapo, kai viskas buvo blogai, kai savęs klausiau, kodėl taip nutiko man, neturinčiai nė trisdešimties... Gal tai ženklas, gal dabar turiu ne tik galimybę sukurti įsivaizduojamus tobulus santykius, bet ir save? Gal tai proga sustoti, nebeeikvoti savęs, tiek daug nebedalyti kitiems, pajusti, kas aš esu, ir pasaugoti save?

Turbūt buvo birželis, kai Alminui visgi pasakiau, kad tikrai nebegrįšiu. Bijojau, kad aplinkiniams atrodys, jog lengva ranka griaunu, ką kartu statėme, kad man nieko nereiškia šeima, Santuokos sakramentas. Visgi manau, kad turiu gyventi, kaip jaučiu, kad geriausia man. Sprendimas nebuvo skubotas.  Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Gedmanto Kropio / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka

Bijojau skirtis, bandžiau ieškoti atsakymų, kaltinau save, aplinką. Juk tuokdamasi negalvojau, kad santuoka nutrūks...

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

45

apie juos kalba

Šis

Bondas

tarnybą baigė

Penkiolika metų Džeimsu Bondu buvęs Danielis CRAIGAS (53) kantriai ir nostalgiškai atsisveikina su jį išgarsinusiu vaidmeniu. O mes – su ištisa kino ir istorijos epocha.

N

e tik aktoriui, bet ir žiūrovams 25-asis bondiados filmas „Mirtis palauks“ – lūžio taškas. Užaugo karta, sunkiai įsivaizduojanti kitą Bondą ir žinanti ankstesnius filmus tik iš ištraukų, kadrų ar interneto memų (nekalbame apie prisiekusius gerbėjus ar kinomanus). Pasikeitė ir pats Craigas – 2005 metais sutikęs tapti garsiausiu kino šnipu, jis buvo pavydėtinos formos trisdešimt septynerių blondinas. Šiandien aktoriui 53-eji, jis žilstelėjęs, o viename iš atsisveikinimo interviu išsitarė, kad kūnas tampa vis vangesnis. Nors garsėja puikia sportine forma ir daugelį herojaus triukų atlikdavo pats (ir filmuodamasis užsidirbo ne vieną traumą).

Ak, taip, pradžioje jis buvo išsiskyręs vakarėlius mėgstantis viengungis, kurio paauglę dukrą Ellą augino buvusi žmona. Suaugusi Ella (27) lydėjo tėvą karališkojoje juostos „Mirtis palauks“ premjeroje. Ir jis vėl vedęs – seną draugę Rachel Weisz (51), augina du vaikus – prieš trejus metus gimusią dukrą ir Rachel bei režisieriaus Darreno Aronofsky sūnų Henry (15).

Tarp penkių Bondo filmų, pasirodžiusių nuo 2005-ųjų iki 2021-ųjų, tilpo ištisas asmeninis gyvenimas.

48

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

15 BONDO METŲ Nuo 2006-ųjų Danielis Craigas penkis kartus vaidino britų superšnipą Džeimsą Bondą ir ėjo agento 007 „pareigas“ ilgiau už kiekvieną iš savo pirmtakų – Seaną Connery, George’ą Lazenby, Rogerį Moore’ą, Timothy Daltoną ir Pierce’ą Brosnaną. Craigo suvaidintas personažas – niūresnis, negailestingesnis, tamsesnis nei ankstesni Bondai. „Galbūt mane prisimins kaip paniurusį Bondą, tačiau man tai tinka“, – sako aktorius.

2008-ieji: Bondo sugrįžimas „Paguodos kvante“ (kadre iš filmo – su kolege Olga Kurylenko)

2006-ieji: debiutas filme „Kazino „Royale“

2012-ieji: pripažinto kino kūrėjo Samo Mendeso režisuota „Operacija „Skyfall“ – iki šiol daugiausia uždirbusi ciklo juosta

2015-ieji: „Spektras“ – ketvirtoji Danielio Craigo ir antroji Samo Mendeso bondiados juosta

Žinoma, dar reikia baigti filmo reklamos turą, atšvęsti žvaigždės Holivudo šlovės alėjoje įžiebimą spalio 6-ąją – ji atidengta Holivudo bulvare šalia dar vieno Bondo – Rogerio Moore’o – ženklo. O ir nauji darbai laukia: reikia vaidinti detektyvo „Ištraukti peiliai“ tęsiniuose – suplanuoti du. Keliuose garsaus režisieriaus Toddo Fieldo filmuose. Įkūnyti Makbetą naujajame Brodvėjaus spektaklyje, kuris bus rodomas ateinantį pavasarį, – naujiena paskelbta kelios dienos po „Mirtis palauks“ premjeros Londone. „Makbetas“ – viena aktoriaus mėgstamiausių Shakespeare’o tragedijų (Craigas juokauja, kad ir perskaitė tik dvi: antroji – „Otelas“, kurioje kažkada vaidino Jagą).

Interviu „The New York Times“ kultūros žurnalistui Dave’ui Itzkoffui Craigas pabrėžė, kad jis – tik aktorius. Ir neturi būti painiojamas su dabar jau buvusiu veikėju. „Norėjau pragyventi iš aktorystės, kad nereikėtų aptarnauti prie staliukų sėdinčių žmonių, kaip tą dariau būdamas šešiolikos metų. Jei vaidindamas galiu užsidirbti pinigų būsto nuomai – vadinasi, man pasisekė.

Patikėkite – esu toks kaip visi.“ Galbūt. Su viena išlyga – žmogus, gaunantis už filmą 25 milijonus JAV dolerių, iš esmės nėra toks kaip visi. Bet daugelis

2021-ieji: Danielio Craigo atsisveikinimas filme „Mirtis palauks“

žiniasklaidos atstovų pabrėžia, kad Craigas – ne pasipūtėlis, nors atvirumo apie asmeninį gyvenimą neverta tikėtis. Iki šiol aktorius neskelbia net jaunesniosios dukters vardo, bet turi ką pasakyti apie darbą, kuriam atidavė penkiolika lūkesčių, neapykantos, skausmo, piktos kritikos ir visuotinės meilės kupinų metų. Minčių pakako ne tik interviu, bet ir 45 minučių dokumentiniam filmui „Being James Bond: The Daniel Craig Story“ („Būti Džeimsu Bondu. Danielio Craigo istorija“), primenančiam, kaip prasidėjo Craigo-Bondo epocha.

ŠEIMOS VERSLAS

Filmų ir interviu ištraukos, archyviniai kadrai ir filmavimo akimirkos grąžina į akiratį keturias ankstesnes bondiados juostas.

Apie jas pasakoja ne tik aktorius, bet ir prodiuserė Barbara Broccoli – legendinio kino ciklo prodiuserio Alberto R. Broccoli, per 58 metus sukūrusio 24 bondiados filmus, ir scenaristės bei aktorės Danos Wilson duktė. Bondiada – apskritai šeimos verslas – tėvo darbą perėmė ir Alberto įsūnis Michaelas G. Wilsonas.

Craigas sako, kad jo santykiai su šia kino saga primena bet kurios šeimos istoriją ir laikui bėgant apauga vis daugiau smulkmenų. Kaip juokauja kino kritikai, Mėnulyje apsilankė daugiau žmonių, nei vaidino Džeimsą Bondą. Ir Craigas bėgo šį maratoną ilgiausiai (jei neskaičiuosime po pertraukos prie vaidmens grįžusio Seano Connery, bet auksinė pastarojo epocha truko penkerius metus).

Dokumentinis filmas primena, kaip Craigą, tuo metu – jau žinomą, tačiau ne itin garsų britų aktorių, įkalbėjo vaidinti „Kazino „Royale“ ir kaip ne tokį Bondą kapojo žurnalistai bei publika. Kaip nepasisekė 2008-aisiais pasirodžiusiam „Paguodos kvantui“, filmuotam Scenaristų gildijos streiko įkarštyje; kokio „Operacijos „Skyfall“ epizodo 2015 metais vos neiškirpo studija (scena, kai piktadarys, buvęs MI6 agentas ir kibernetinis teroristas Raulis Silva, kurį įkūnijo Javieras Bardemas, sučiumpa, Danielis Craigas, režisierius Cary Joji pririša prie kėdės, nurengia ir pradeda kankinti Fukunaga ir aktorė Lashana Lynch filmuojant juostą „Mirtis palauks“ Bondą, buvo palaikyta homoerotine

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

49

kelionės

Patogiausia keliauti motoroleriu. Šia transporto priemone Ignas su žmona Vaida išmaišė egzotiškiausius kampelius 60

ŽMONĖS NR. 41 | www.žmonės.lt

Arčiau žmonijos Asmeninio albumo nuotraukos

šaknų

„Mums patinka netikėtumo faktorius, todėl turistų pramintais takais nevaikštome“, – šypsosi beveik prieš metus kelionės į Tanzaniją bilietus įsigiję ir šį rudenį į egzotišką vienuolikos dienų nuotykį leidęsi LRT laidų vedėjas Ignas KRUPAVIČIUS (39) ir jo žmona projektų vadovė Vaida (35).

MO N I K A U R BO N A I T Ė Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

61