Žurnalas „Žmonės" Nr. 42 by Media Bites

Nr. 42 (936) 2021 m. spalio 21 d.

KASKADININKAS

Andrejus RIABOKON

Tas, kuris kovėsi su Džeimsu Bondu

PASIMATUOTI PROFESIJĄ

Deimantės KAZĖNAITĖS

prieglauda šuniukams

Kaina – 2,99 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,75 Eur

771648

059095

Ieva ir Evaldas

SODEIKOS

Taip, mes tikrai pasaulio čempionai!

Ž M O N Ė S N R . 4 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

viršelio istorija

Taip, mes

tikrai

čempionai! „Žiūrėjome vienas kitam į akis ir laukėme rezultatų. Kai paskelbė mūsų pavardes, dar stipriau suspaudėme rankas. Žodžių nebereikėjo. Mėgavomės šia akimirka“, – prisipažįsta antrąsyk pasaulio standartinių šokių čempionais tapę Ieva (31) ir Evaldas (32) SODEIKOS. REMIGIJA PAULIKAITĖ

Fotografas TOMAS ADOMAVIČIUS Stilistė ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ Stilistės asistentai MIKAS BUKAUSKAS ir VILTĖ SAVICKAITĖ Vizažistė UGNĖ EŽERINSKAITĖ Plaukų stilistė RENATA KEŽUN 16

Ž M O N Ė S N R . 4 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Chic.lt“ ir „Zara“ drabužiai, „Aldo“ avalynė Ž M O N Ė S N R . 4 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

pažintis

Išpildęs visas

svajones Po visų karantinų kiekvieni apdovanojimai, kiekviena premjera pasauliui – didžiulė šventė. O kai publikai pristatomas jubiliejinis filmas apie legendinį agentą 007, gražiausius apdarus ištraukia net karališkoji šeima. Tą ypatingą vakarą raudonu kilimu Londone žengė ir iš Vilniaus kilęs kaskadininkas Andrejus RIABOKON (40), filmavimo aikštelėje grūmęsis su pačiu Džeimsu Bondu.

Filmo „Mirtis palauks“ premjeroje

DOVILĖ LEBRIKAITĖ

uvo dar 2019-ųjų pavasaris, kai į telefoną atskriejo Andrejaus žinutė: „Labas, norėjau pasidalyti naujienomis! Dirbu naujame „Džeimse Bonde“, dubliuoju vieną pagrindinių blogiečių.“ Paprasta žinutė slėpė didžiulį Andrejaus džiaugsmą – šiaip jau jis niekada nesigiria, į kokį filmą šįkart buvo pakviestas dirbti. Juo labiau nesipuikuoja savo darbais, nors per du dešimtmečius kino aikštelėje prisilietė prie daugybės garsių projektų: „Vyriškas įniršis“, „Nuostabioji moteris 1984“, „Džentelmenai“, „Piktadarės istorija“, „Sostų karai“... Vien kitąmet turi pasirodyti septyni filmai, kuriuose lietuvis dirbo, tarp jų – naujausia „Betmeno“ dalis, pavadinimo dar neturinti juosta apie nutrūktgalvį archeologą Indianą Džounsą bei itin laukiamas „Akvamenas ir prarasta karalystė“, kuriame šiuo metu Andrejus įtemptai filmuojasi. Smagus sutapimas: viename pirmųjų Andrejaus filmų vaidino tada dar ne itin populiarus Danielis Craigas. „2003 metais vietoje Danielio sėdėjau mašinoje, kuri turėjo nusiristi į duobę“, – trilerio „Archangelskas. Stalino byla“ filmavimą Latvijoje su šypsena prisimena Andrejus. Neilgai trukus Craigas sulaukė pasiūlymo tapti agentu 007, o Andrejus  išsikraustė į Londoną, kur jo karjera taip pat sparčiai įsibėgėjo. Ž M O N Ė S N R . 4 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Mariaus Bukio ir asmeninio albumo nuotraukos Ž M O N Ė S N R . 4 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Deimantės Kazėnaitės

pasimatuoti profesiją

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos, Šarūnės Skirmantaitės stilius, fotografuota „Tautmilės prieglaudėlėje“

šunų rojus Iki šešiolikos metų nuomonės formuotoja ir vizažistė Deimantė KAZĖNAITĖ (31) tikėjo, kad įkurs beglobių šunų prieglaudą ir dienas leis rūpindamasi apleistais keturkojais. Nors tuometės svajonės neįgyvendino, meilė šunims niekur nedingo. BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ

Ž M O N Ė S N R . 4 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

RŪPINDAVOSI IR KITAIS

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos, Šarūnės Skirmantaitės stilius, fotografuota „Tautmilės prieglaudėlėje“

„Savo augintinių niekam neleisdavau auklėti. Visada pati juos myluodavau paguldžiusi ant pagalvės. Tėvų draugai ir pažįstami žinojo, kad jeigu reikės kam palikti pagloboti šunį, man visada galima skambinti. Aš išties labai mėgdavau rūpintis ir svetimais šunimis, o juos globodama jausdavausi lyg mama. Juk ir jiems esi visas pasaulis“, – patikina Deimantė.

Ž M O N Ė S N R . 4 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Galima senti

profesionalai

gražiai „Mes gyvename žmogiško narcisizmo amžiuje“, – tvirtina Vilniuje apsilankiusi dermatologijos mokslų daktarė, „Laboratoires Fillmed“ mokslinė direktorė Ferial FANIAN (51). Apie kremų sudėtį ir poveikį ji žino viską, nes daug jų pati ir sukūrė. Paryžiuje gyvenanti mokslininkė pasakoja apie europiečių odos bėdas, ragina visomis išgalėmis vengti saulės ir atskleidžia, kodėl bent retkarčiais verta save pamaloninti brangia kosmetikos priemone.

G RY TĖ LIA N DZ BE R G I E N Ė

r, jaunystėje rinkdamasi mediciną, svajojote būtent apie dermatologiją? Sąžiningai – ne, ketinau tapti oftalmologe. Tačiau tuomet dermatologijoje buvo pradėtos taikyti naujos technologijos, lazeriai – ir tai mane iškart sudomino. Estetinė dermatologija seniau nebuvo įprastas dalykas – ji ėmė populiarėti tik apie 2000-uosius ir visiškai mane įtraukė. Iki šiol šventai tikiu, kad dermatologas gydo ne tik žmogaus veidą – gydo ir sielą. Jau daugiau kaip dvidešimt metų dirbu mokslinį darbą – ir visuose tyrimuose įrodžiau, kad po estetinių procedūrų pacientų pasitikėjimas savimi išauga. Esate kilusi iš Irano, sėkmingą karjerą padarėte Prancūzijoje. Kas atviliojo į Europą? Pirmąsias medicinos studijas baigiau Teherane: dirbau su lazeriais, atlikau daug tyrimų, skelbiau rezultatus medicinos žurnaluose, išleidau knygą. Irane vadovavau „Dermalab“ laboratorijai, dirbau su žymiu profesoriumi, jis mane ir įkalbėjo važiuoti į Prancūziją. Atvykau 2009-aisiais, Bezansono universitetinėje ligoninėje vadovavau Estetinės medicinos departamentui, o 2017-aisiais mane

ŽMONĖS NR. 42 | www.žmonės.lt

pakvietė „Filorga“: dabar esu „Laboratoires Fillmed“ Mokslinių tyrimų skyriaus vadovė ir jaučiuosi savo rogėse. Mano komandoje dirba keturi mokslininkai, turime gerą biudžetą tyrimams atlikti ir inovacijoms taikyti. Taikydami aukštąsias technologijas aiškinamės, kas nutinka odai po mezoterapijos, užpildų ir kitų priemonių injekcijų. Išradome technologiją, kuri išmatuoja odos parametrus – pH, pigmentaciją, drėgmę, elastingumą, raukšlių gylį. Pernai atlikome revoliucinį tyrimą: įrodėme, kad galime pavėlinti fiziologinę odos ląstelių mirtį. Nuolat tyrinėju odos ląsteles. Atlikdami biopsijas pirmieji įrodėme, kad jungiamojo audinio ląstelės – fibroblastai – raukšlėtoje ir sveikoje odoje labai skiriasi. Fibroblastai raukšlėse būna labai nusilpę: tai reiškia, kad raukšlės nėra toks jau nekaltas dalykas. Kalbėdama su pacientais neretai stebiuosi, kodėl jie rūpinasi kitų kūno organų sveikata, o į raukšles ir senatvines dėmes numoja ranka: ai, viskas gerai, metai juk bėga, senti yra natūralu, ką jau padarysi... Tuomet klausiu: jei sužinotumėte, kad jūsų arterijose susikaupė apnašų, ar irgi sakytumėte – nieko tokio, senstant tai natūralu?.. Ne, tikrai nebūtumėte tokie ramūs – eitumėte pas gydytoją ir ieškotumėte būdų tas apnašas pašalinti. Tad kodėl oda jums atrodo ne tokia svarbi?

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka

Liepiate jiems saugotis saulės? Europoje tai tikrai aktualu, ypač – šiaurinėse ir Baltijos šalyse. Lietuvių odos fototipo lygis – tarp pirmojo ir antrojo, jūsų oda labai šviesi, todėl labiau nukenčia: senatvinius požymius išvystate anksčiau nei kitų fototipų atstovai. Trisdešimtmečių odoje mikroskopu nesunku pamatyti pirmuosius defektus: be abejo, jie labiau išryškėja mėgstantiems pasikaitinti saulėje. Vis neatsistebiu europiečių įpročiu reguliariai įdegti: kam?.. Irane mes šio įpročio neturime: pati niekada nesu deginusis paplūdimyje. Būdama 51-ų, savo odą lyginu su keturiasdešimtmečių prancūzių – ir turiu pripažinti, kad jos turi gerokai daugiau raukšlių. Žinoma, odai kenkia ne tik saulė: blogai veikia ir stresas, aplinkos užterštumas, tam tikrų vaistų vartojimas, sezonų pokyčiai. Žiemą odą būtina intensyviai drėkinti: labai patarčiau ne tik tepti kremą, bet ir gerti maisto papildus. 

Neatsistebiu europiečių įpročiu įdegti: o kam?.. Pati niekada nesu deginusis paplūdimyje.

Ž M O N Ė S N R . 4 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Vienas

už

poliarinio

rato

„Žmonės tvirtina, kad nieko nėra geriau už penkias žvaigždutes. Nesiginčiju – aš irgi jas mėgstu, bet kai atsiduriu miške po atviru dangumi – tų žvaigždučių randu tūkstančius“, – prioritetus sudėlioja viešųjų ryšių specialistas Alkas PALTAROKAS (44). Pamėgęs žygius pėsčiomis ir išvaikščiojęs Lietuvą, šįkart jis išsiruošė į atšiaurų žygį Karališkuoju keliu Laplandijoje. GRYTĖ LIAN DZ B E RG IE N Ė

Ž M O N Ė S N R . 4 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Asmeninio albumo nuotraukos

kelionės

udenį, kai visi ima ilgėtis palmių ir šilto paplūdimio smėlio, Alko idėja vykti į šiaurę aplinkiniams pasirodė kiek netikėta: kas per tokią žvarbą gali svajoti apie šiaurinę Švediją? „Man patinka palmės ir paplūdimiai, bet šįsyk norėjosi visai kitos patirties, – aiškina jis. – Per karantiną pusmetį praleidau Kipre: dirbau nuotoliniu būdu, išvaikščiojau salą skersai išilgai. Pietų kraštovaizdis tapo įprastas, o tada susimąsčiau: gal metas į šiaurę? Ėmiau domėtis, kokie pėsčiųjų takai Europoje gražiausi ir įdomiausi, ir akys tuoj nukrypo į Karališkąjį kelią Laplandijoje, Švedijoje, maždaug 200 kilometrų už poliarinio rato.“ Karališkasis kelias – žymus pėsčiųjų maršrutas, besidriekiantis per 400 kilometrų nuo Abisko iki Hemavano kaimų. „Karaliai juo vargu ar vaikščiojo – pavadinimas tikriausiai atsirado dėl nuostabių vaizdų, kuriuos išvysta žygeiviai, – svarsto Alkas. – Sužinojau, kad šis kelias yra Europos gražiausiųjų penketuke, ir nutariau jį išbandyti.“ Socialiniuose tinkluose jis prasitarė apie savo planus, tikėdamasis patarimų, o vietoj to sulaukė savanorių, besisiūlančių leistis į šiaurę drauge. „Bet šįkart norėjau keliauti vienas, – prisipažįsta. – Tokiam būdui sumanytas net atskiras terminas – „solo hiking“: kelyje gali pasikliauti tik savimi, niekas netrukdo, netempia į priešingą pusę. Išeini vienas ir pabūni su savimi – tai geriausia meditacija. Galiu paliudyti: smagiausia tampa po antrosios kelionės paros, kai visiškai atitolsti nuo namie likusių darbų ir rūpesčių – lieka tik gamta ir tu.“ Ž M O N Ė S N R . 4 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Į kelią Alkas susikrovė dvi kuprines: vieną – lengvą kasdienę, kitą – paruoštą žygiui. „Į civilizuotus kraštus žmogus vyksti be baimės: jei ko pritrūks, juk nusipirksi vietoje. O miške šiaurėje nieko nenusipirksi, – šypteli. – Ruošiantis į žygį laukinėje gamtoje tenka labai tiksliai apskaičiuoti, ką pasiimti. Žygeiviai net turi posakį: „Kiekvienas šimtas gramų kelio gale virsta kilogramu.“ Įsidėjau žygio aprangą, batus, miegmaišį, palapinę, o sauso maisto nusipirkau jau nuvykęs į Švediją.“ Abiskas – tolimiausias Šiaurės Europos taškas, į kurį galima nuvykti traukiniu. Nuskridęs į Stokholmą, Alkas sėdo į naktinį traukinį. „Prasta mintis, – konstatuoja. – Miegamosios vietos negavau, sėdėjau aštuoniolika valandų, žmonių daug, traukinys dažnai stoja... Į šiaurę traukia ne tik turistai, bet ir daug vietinių: iš aprangos atpažinsi žygeivius, žvejus, nuotykių ieškotojus. Skandinavijoje pėsčiųjų žygiai labai išvystyti, tai vietinės kultūros dalis. Gera naujiena – Lietuvoje ši sritis irgi pradėjo labai plėtotis, gal dėl karantino.“ Keliautojas palygina: slidinėjimo rojus yra Kurševelis, vasaros vakarėlių – Ibisa, o šiaurinių žygių meka neabejotinai – Abiskas. „Ten išvydau į žygius traukiančių ir mažų vaikų, ir senolių. Beje, visi vilki profesionalų naudojamą ir labai nepigią aprangą, kurią ne kiekvienas sau leistų, – pabrėžia. – Apsistojau viešbutyje, per pusdienį įveikiau kelis aplinkinius pažintinius takus, o tada susiruošiau į ilgesnį žygį.“ Karališkuoju keliu Alkas žygiavo keturias dienas. „Kalnai, beržynai, kriokliai, uolos, akmenuotos 67

Geriausiu „ArtVilnius’21“ menininku išrinktas parodos „Takas“ dalyvis Geraširdys Linkėtojas – skulptorius Vytautas Viržbickas

objektyve PA R O D A

Arčiau meno

„Lewben Art Foundation“ valdybos narė Indrė Tubinienė ir direktorė Ugnė Bužinskaitė

Meno pasiilgusių žmonių minia praėjusį savaitgalį užplūdo Lietuvos parodų ir kongresų centrą „Litexpo“. Čia dvyliktą kartą vyko tarptautinė šiuolaikinio meno mugė „ArtVilnius’21“. Paprastus lankytojus ir meno žinovus domino viskas: ir eksponuojamos galerijų bei privačių žmonių kolekcijos, ir instaliacijos, performansai, ir susitikimai su meno kūrėjais, diskusijos, paskaitos. O mugės „ArtVilnius“ išvakarėse projektų zonoje buvo pristatyta „Lewben Art Foundation“ kriptomeno (NFT) paroda „How Soon is Tomorrow? Collecting NFTs“. Luko Balandžio / 15min, Andrejaus Vasilenko ir Mariaus Žičiaus nuotraukos

Dizaineris Aleksandras Pogrebnojus ir viešųjų ryšių specialistė Daiva Lialytė

Mariaus Jakulio Jason fondo vadovė Kotryna StankutėJaščemskienė

ŽMONĖS NR. 42 | www.žmonės.lt

Tapytojas Vilmantas Marcinkevičius

Šįsyk „ArtVilnius’21“ subūrė 56 galerijas iš dvylikos pasaulio šalių

Režisierė Giedrė Žickytė

Verslininkai, „Lewben Art Foundation“ ir Juozo Kavaliausko atminimo paramos fondo įkūrėjai Rita ir Vilius Kavaliauskai

Buvęs krepšininkas Arvydas Macijauskas su žmona Viktorija



Ž M O N Ė S N R . 4 2 | w w w . ž m o n ė s . l t