Žurnalas „Žmonės" 2021 m. Nr. 43

Nr. 43 (937) 2021 m. spalio 28 d.

FC BASEBALL

Nėra nieko žmogiškiau už norą kam nors išlieti širdį

Justė ir Darius PINKEVIČIAI

Man teko pastovėti ant bedugnės krašto

Ž M O N Ė S N R . 4 3 | w w w . ž m o n ė s . l t

059095

SAMAS

771648

Pergalingas sugrįžimas

1

9

Rasa LELEIVYTĖ

Kaina – 2,99 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,75 Eur

DVIRATININKĖ

43

Namuose grožis svarbiau už patogumą

viršelio istorija

Man teko

pastovėti ant bedugnės krašto Prieš šį interviu moteriškoje kompanijoje dar aptarėme, kad pastaruoju metu muzikantas, dailininkas, televizijos projektų ir laidų prodiuseris Saulius URBONAVIČIUS-SAMAS (58) atrodo kaip niekad gerai. Niekas nepatikėtų, kad po kelerių metų jis švęs rimtą jubiliejų. Tarsi ir scenoje, ir televizijoje, ir gyvenime antrą jaunystę išgyventų. Samas sako esantis dėkingas stebuklams, kurių buvo ne tiek jau mažai.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

18

Ž M O N Ė S N R . 4 3 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Aprangos galerijos“ drabužiai

Fotografė INGA LAZARENKO Stilistė ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ Vizažistė ir plaukų stilistė UGN Ė EŽERINSKAITĖ Fotografuota muzikos salone „Tamsta“

Ž M O N Ė S N R . 4 3 | w w w . ž m o n ė s . l t

19

Pabėgti

nuo

interviu

realybės

Pergales varžybose su savo klubu skinanti daugkartinė Lietuvos čempionė dviratininkė Rasa LELEIVYTĖ (33) šiemet po ilgos pertraukos džiaugėsi medaliu, iškovotu vilkint ir gimtosios šalies rinktinės marškinėlius. Taip pat – pagaliau dalyvavusi olimpinėse žaidynėse, kuriose rungtis prieš dešimtmetį sutrukdė kaltinimai vartojus dopingą. Visgi Rasa tikina – net jei galėtų, gyvenime nieko nekeistų, juk tik likimo vingiai jai padovanojo mylimą vyrą Paolo Baldi ir sūnų Alberto.

SCANPIX ir Vytauto Dranginio / LTOK nuotraukos

ARNAS ŠARKŪNAS

34

Ž M O N Ė S N R . 4 3 | w w w . ž m o n ė s . l t

Vieną geriausių Lietuvos dviratininkių į šį sportą pastūmėjo ne tik aistra dviračiams, bet ir noras pabėgti nuo realybės

K

okie jausmai apėmė šį rudenį Europos dviračių plento čempionato moterų grupinėse lenktynėse iškovojus bronzos medalį?

Dukart finišavau Europos čempionate penkta – trūkdavo vos kelių centimetrų. O šiemet pasirodė ideali proga: tinkama trasa, varžybos – rugsėjo viduryje, kai karšta ir man labai tinkamas laikas sportuoti, tad pasirengimui skyriau ypatingą dėmesį. Kova buvo sunki, vienąkart jau buvau praradusi viltį finišuoti tarp lyderių, bet galiausiai sau pasakiau – arba dabar, arba niekada. Po finišo supratus, kad užėmiau trečią vietą, apėmė palaimos ir palengvėjimo jausmas, buvo labai smagu, kai į viršų kilo Lietuvos vėliava. Atstovaujant savo šaliai iškovoti medaliai yra svarbiausi. Šiemet jėgas pagaliau išmėginote ir olimpinėje trasoje, nors krikštas galėjo būti kur kas anksčiau – 2012-aisiais turėjote dalyvauti Londono olimpinėse žaidynėse, bet jūsų organizme buvo rasta dopingo eritropoetino, skatinančio raudonųjų kraujo kūnelių gamybą ir kartu didinančio organizmo aprūpinimą deguonimi. Kaip tai galėjo nutikti?

Buvo daug neaiškumų. Visų pirma, keisti dalykai prasidėjo jau nuvykus į laboratoriją atlikti kontraanalizės. Man niekas neaiškino tyrimų rezultatų – tyrimo linija ėjo per diagramos vidurį, o dėl teigiamo rezultato turėjo būti kur kas aukščiau. Specialistai taip pat neatidarė mėginių – tai privalėjo padaryti. Pažeidimų buvo ir atliekant patį tyrimą, pavyzdžiui, jį turėjo ištirti per dvidešimt keturias valandas, tačiau viskas užtruko dvigubai ilgiau.

Jei nori išsiaiškinti tiesą, reikia gerų advokatų.

Visgi moterų sporte dažnai nėra tokių pinigų, Ž M O N Ė S N R . 4 3 | w w w . ž m o n ė s . l t

kad galėtum bylinėtis: kai kurios merginos lenktyniauja vos už 500 eurų per mėnesį, o vyrai uždirba bent po 35 tūkstančius eurų per metus – kone šešiskart daugiau. Tas pats su priziniais fondais – būna, kad moterų varžybų laimėtoja gauna 800 eurų, vyrų varžybų laimėtojas – ir dešimt kartų daugiau. Į priverstinę dvejų metų pertrauką žiūriu pozityviai: juk sukūriau šeimą, susilaukiau sūnaus Alberto ir dabar galiu ramiai sportuoti. O jei gyvenčiau tik prisiminimais ir nuoskaudomis, nieko nepasiekčiau, tai trukdytų eiti į priekį.

Italijoje, Toskanos regione esančiame Montekatini Termės kurorte, gyvenate nuo 2008-ųjų. Kas paskatino ten pasukti?

Galima sakyti, kad ten atvedė ir privertė pasilikti likimas. Kai triumfavau jaunių pasaulio čempionate, turėjau pasirašyti sutartį su viena Vokietijos komanda, tačiau paskutinę akimirką dėl to, kad buvo prarastas rėmėjas, ji subyrėjo.

Tad sukirtau rankomis su Italijos „S. C. Michela Fanini Record Rox“. Iš pradžių ten nepatiko – ji nebuvo viena iš geriausių, sukrėtė ir toks staigus persikėlimas, net abejojau, ar ištversiu iki sezono pabaigos. Daug ką sako, kad dalyvaudama varžybose su jaunių rinktine kartodavau sau, jog man patinka Italijos klimatas, maistas ir visai norėčiau čia gyventi. Padėjo tai, kad komandoje buvo kita lietuvė Daiva Tušlaitė-Ragažinskienė, persirengimo kambaryje tvyrojo gera atmosfera ir greitai pasipylė pergalės.

Iš pradžių nepatiko ir treneris, sporto direktorius Paolo Baldi – pasirodė kažkoks pričiuožęs. Bet pamažu pradėjau suprasti italų temperamentą, sužavėjo Paolo geranoriškumas, atsakingumas ir pastovumas, atsirado jausmas, kad negaliu be jo išbūti nė penkių minučių. Tad pradėjome susitikinėti, pasirašiau naują sutartį ir likau Italijoje. Galima sakyti, nuo neapykantos iki  meilės – vos vienas žingsnis.

35

40

ŽMONĖS NR. 43 | www.žmonės.lt

Norėčiau, kad visi tai patirtų pažintis

Ievos Budzeikaitės nuotraukos

P

Nebelikus Junior A, melomanų širdis užvaldė lyriškasis lietuvių kalba dainuojantis FC Baseball. Po abiem šiais sceniniais slapyvardžiais – du skirtingi muzikanto Tautvydo GAUDĖŠIAUS (30) gyvenimo tarpsniai. Populiarumas atsisveikinus su senuoju pseudonimu jo neapleido – kai pasirodė antrasis lietuviškų dainų rinkinys „Vorai“, į koncertus plūdo minios žiūrovų.

Tačiau Tautvydas kalba ne tik apie saulėtas dienas – permainos asmeniniame gyvenime drebino žemę, kuria vaikšto.

MON IKA URB O N AITĖ Ž M O N Ė S N R . 4 3 | w w w . ž m o n ė s . l t

er kelerius metus pasirodė net du jūsų albumai, įrašote ir trečią – iš kur tas tyras noras kurti, kai visi tik ir bamba apie sustojusį pasaulį? Daug pokyčių jūsų gyvenime per tą laikotarpį įvyko?

Susižavėjau dainų rašymu, kai buvau šešiolikos, šiandien man – trisdešimt. Rašymas – tokia pat svarbi gyvenimo dalis kaip meilė, miegas ir maistas. Savotiškas būdas gyventi.

Anksčiau sakydavau, kad kai to nedarau – nuolat įsiveliu į kokius tamsius reikalus... Bet suaugau, pasikeičiau – viskas liko praeityje. Dabar, jei ilgą laiką nerašau, paprasčiausiai imu jausti disonansą, kūną ir mintis palieka harmonija.

Sakyčiau, esu laimingas žmogus, nes tai, kas teikia džiaugsmą, palengva tapo mano karjera.

Dar per pirmąjį karantiną pradėjau muzikinį nuotykį, kurį pavadinau sceniniu slapyvardžiu FC Baseball. Troškau naujų iššūkių, potyrių, nes senoji muzikinė veikla manęs tiesiog nebedžiugino. Pasielgiau taip, kaip kuždėjo širdis. Šis pokytis – puikus.

Kalbant apie asmeninį gyvenimą – viskas kiek painiau, bet čia juk gyvenimas – niekas nesakė, kad bus paprasta...

Naujausiame albume – daug melancholijos. Jūsų žodžiai: „Kai rašiau dainą „Gyvenimas“ – žliumbiau kaip vaikas, lygiai taip pat buvo per „Perplauktą upę“, „Plungę“.“ Tai džiaugsmo ar skausmo ašaros?

Kurdamas pasineriu į keistą būseną. Visai neseniai ją apibūdinau kaip mistinį užsimiršimą. Dainos rašymas – tai reflektavimas, pokalbis su savimi apie dalykus, kurie vyksta aplinkui, viduje.

Sudėtingiausia šio reikalo dalis – kalbėti su savimi taip, lyg niekas to niekada neišgirs. Gal skamba paprastai ir nuvalkiotai, bet, mano galva, būtent čia žmogus su gitara rankose ir virsta magu arba ir lieka tik žmogumi su gitara rankose.

Kai rašiau minėtas dainas, užgriebiau kažką, ką pats nuo savęs slėpiau. Labai sunku paaiškinti – norėčiau, kad visi tai nors kartą patirtų. Jei dainų rašyti neketinate, paskaitykite  „Mažąjį princą“ – jausmas panašus.

41

į svečius

Grožis

svarbiau 52

ŽMONĖS NR. 43 | www.žmonės.lt

Modernaus interjero būste įsikūrę įmonės „Cosmoway“ bendraturtė Justė PINKEVIČIENĖ (31) ir advokatas Darius PINKEVIČIUS (37) kas rytą pabunda pasveikinti ne tik vaikų ir augintinių, bet ir pro kiekvieną kampelį besiveržiančių saulės spindulių. Iš pirmo žvilgsnio net atrodo, kad erdviuose šeimos namuose daugiau langų negu sienų.

BE AT R I Č Ė J U R E V I Č I Ū TĖ ir G E DM A N TA S K R OP I S / „ Ž MO N ĖS Fot o“

Ž M O N Ė S N R . 4 3 | w w w . ž m o n ė s . l t

53

„Manyje gyvena katinas Garfildas, kuriam svarbiausia pavalgyti.

Su juo tenka pasiderėti, kad viso kelionės laiko nepraleisčiau kepyklėlėse, restoranuose, maisto turguose...“ – sako ką tik iš Paryžiaus grįžusi kulinarinių laidų ir knygų autorė Ilona JUCIŪTĖ (42).

Prancūzijos sostinėje ji ne tik grožėjosi architektūra, bet ir sėmėsi įkvėpimo naujiems receptams.

DOVILĖ LEBRIKAITĖ

Mano puodai retai būna tušti

60

Ž M O N Ė S N R . 4 3 | w w w . ž m o n ė s . l t

Tomo Petro ir asmeninio albumo nuotraukos

virtuvė

SRIUBA SU LAŠIŠA IR PORAIS 1 didelė morka 2 poro stiebai 2–3 bulvės 1 ½ l sultinio 300 g lašišos filė be kaulų 250 g lydyto sūrelio 1 nedidelis ryšulėlis krapų (nebūtina, bet skonis puikus su jais)  po žiupsnį druskos ir maltų pipirų       

1.

N

enoriu apsimesti tobula šeimininke, kasdien ruošiančia pusryčius, pietus ir vakarienę. Būna visko. Kartais ir koldūnų iš šaldiklio. Bet šiaip namuose gaminu tikrai daug.

Juk repeticijos prieš filmavimus irgi vyksta namie.

O kur dar šeima, pasibuvimai su draugais – retai kada mano puodai būna tušti“, – pasakoja Ilona.

Stojus prie viryklės jai svarbiausia ne tik aukštos kokybės produktai, bet ir emocijos.

Jei tą dieną Ilona nusiteikusi prastai, niekada patiekalas nepavyksta taip, kaip nori. Apskritai ji – griežčiausia savo pačios kritikė, nes aplinkiniai visada būna maloniai nustebę dėl rezultato.

Galimybė stebinti – štai kas labiausiai Ilonai patinka virtuvėje. Būtent dėl šios priežasties ji negalėtų nė vieno patiekalo pavadinti firminiu.

Juolab meniu nuolat kinta pagal sezoną: vasarą televizijos laidų vedėja keraminėje kepsninėje kepa mėsainius, šonkaulius, rūko vištieną, o orui atšalus į tą pačią kepsninę stato troškintuvus ir juose ruošia nuostabiausius guliašus, sriubas, troškinius. „Labai mėgstu troškintuvus, nes juose gamindavo mūsų močiutės, juos paprasta naudoti ir prižiūrėti, o ir patiekalai dažnai atsiranda tarsi savaime, tereikia viską supjaustyti ir sudėti, – tikina neseniai receptų knygą „Troškintuvai“ pristačiusi Ilona. – Kai tapau emaliuotų ketaus indų ambasadore, supratau, kad tokios knygos trūksta – žmonės nuolat manęs prašydavo receptų.

Juk visiems norisi prisiminti nostalgiškus, mamas ir močiutes primenančius, patiekalus, o ir įsigijus naują puodą smagu žinoti, kaip jame gaminti viską – nuo sriubos iki duonos.“ Iš tiesų pati Ilona troškintuvuose ruošia ne tik guliašus, sriubas, daržovių apkepus, bet ir makaronus, net bandeles. Ar yra kas nors, ko negalėtų pagaminti puode? „Bandau sugalvoti, bet nepavyksta, – linksmai atsako. – Viskas įmanoma.

Tik, žinoma, tam tikrus patiekalus patogiau ruošti ne puode, o, pavyzdžiui, stačiakampėje skardoje ar keptuvėje.“

ŽMONĖS NR. 43 | www.žmonės.lt

Puode su šlakeliu aliejaus Ilona pakepina tarkuotą morką ir griežinėliais supjaustytus porus. Kepina, kol daržovės suminkštėja, – apie 5 minutes.

2. Bulves nuskuta ir supjausto kubeliais. Sumeta į puodą su morkomis ir porais, užpila sultiniu ir ant vidutinės kaitros verda apie 20 minučių, kol bulvės suminkštėja.

3. Pabaigoje deda nedideliais gabaliukais pjaustytą lašišą, sukrečia lydytą sūrelį, įberia smulkintų krapų ir dar kelias minutes paverda. Pagal skonį pagardina druska ir pipirais.

61

74

SANDRA STRAUKAITĖ

LIEPA ALIUKAITĖ

SANDRA STRAUKAITĖ

VALERIE ARMAS

VAIDA VORAITĖ

objektyve

ŽMONĖS NR. 43 | www.žmonės.lt

Abiturientai Meda Pudzinskaitė ir Airidas Urbanavičius

Dizaineris Juozas Statkevičius

Roko Lukoševičiaus / „ŽMONĖS Foto“ ir Tautvydo Stuko nuotraukos

Stilistės Gabija Mikalauskaitė ir Milda Metlovaitė

Mados studentas Gytis Sarapinas Mados studentai Erikas Sadauskas ir Justina Čenkutė

Ž M O N Ė S N R . 4 3 | w w w . ž m o n ė s . l t

 75