„Žmonės” Nr. 33 by Media Bites

www.žmonės.lt Nr. 33 (722) 2017 m. rugpjūčio 17 d.

Kiekvieną ketvirtadienį!

REDA BŽESKIENĖ Kai skiriasi šeima, nugalėtojų nebūna

NATALIJA BUNKĖ

GEDIMINAS ALMANTAS

Lietuvos oro uostų generalinis direktorius karjerą pradėjo bagažo skyriuje

Džiaugiuosi žmogumi, kuris išrado botulino ir hialurono injekcijas

ALVYDAS UNIKAUSKAS Kodėl daktaras iš televizijos valgo tik dukart per dieną?

Anžela Adamovič ir Žygimantas Gečas

Kaina – 0,99 Eur

Esame lengvai nurauti, todėl tradicinės vestuvės – ne mums!

viršelio istorija

Tradicinės

vestuvės – ne mums!

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Atlikėjų porą Anželą ADAMOVIČ-GEČIENĘ (30) ir Žygimantą GEČĄ (25) pavadinti keistais būtų per stipru, bet žodį „kitokie“ save apibūdindami jie vartoja patys. Kitokios buvo ir jų boho rustic stiliumi surengtos vestuvės: atsisakė nemažai tokioms šventėms būdingų tradicijų, nuotakos suknelės paieškoms neskyrė amžinybės, gėles dekorui susirinko laukuose ir net trijų aukštų tortą namuose kepė... patys. Sudėtingas scenarijus? Tik ne laimingiems ir atsipūtusiems sužadėtiniams! BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ ir RITA BACYTĖ (www.ritabacyte.lt) (nuotraukos)

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

viršelio istorija

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Aš šiaip toks jautruolis, tik vaidinu kietą. Prieš vestuves vis sau kartojau: „Reikia nežliumbti, reikia nežliumbti...“

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

„Fotogenijų“ nuotrauka, Laurynos Skrebytės ir Luko Juodžio stilius, Rimutės Večeraitės makiažas, „Massimo Dutti“ drabužiai, fotografuota restorane „Paupio 12“ Vilniuje

atvirai

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Šitoje situacijoje abu esame pralaimėję toli, vidury Atlanto vandenyno, skrydis – kone septynios valandos, ten kur kas arčiau Afrika nei Europa. Sala patogi nebent vyresnio amžiaus vokiečiams, skandinavams, nes klimatas puikus, niekur skubėti nereikia, už vokišką pensiją galima šiltai žiemoti ir kas vakarą šlepsėti gražia promenada palydėti saulės... O ko jums ten trūko?

„Papagayo“ nuotrauka

Oficialiai Reda ir Egmontas dar neišsiskyrė. „Civilizuotai ir ramiai įvyksta tos skyrybos, kai neskubama. Tokių ir norime“, – neslepia Reda

„Meluoti nei sau, nei kitiems nenorėjau. Vaidinti šeimą nebuvo prasmės. Todėl pasiryžau pasakyti: „Aš taip nebegyvensiu. Arba gyvename taip, kaip priklauso, arba skirstomės“, – prisipažįsta Reda BŽESKIENĖ (35), prieš kiek daugiau nei metus iš Tenerifės grįžusi gyventi į Lietuvą su dviem dukromis Amelija (4) ir Elvija (1 m. 7 mėn.), bet be vyro menininko, prodiuserio Egmonto Bžesko (43). JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

uvo laikas, kai mes tikrai labai mylėjome vienas kitą. Bet taip jau nutinka... Ir ne mums vieniems – tūkstančiai porų išsiskiria. Tūkstančiai moterų vienos augina vaikus. Todėl nėra mūsų meilės ir skyrybų istorija kokia nors ypatinga“, – sako Reda. Per metus visus lietuviškų šalčių ir liūčių sezonus čia jau pragyvenote. Negi nė karto nepasigailėjote grįžusi?

Grįžome pernai birželio vidury, taigi pergyvenau jau ir rudenį, ir žiemą, ir pavasarį, ir tą vasarą, kuri vis neatėjo. Bet man čia viskas patinka, net tie mūsų

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Visaverčio socialinio ir kultūrinio gyvenimo. Galbūt Tenerifės sostinėje būtų buvę kitaip, nes ten daugiau tikro gyvenimo, bet sostinė – šiaurinėje salos dalyje. O jei jau atsikraustai į Tenerifę, juk nevažiuosi gyventi į šiaurę, kur lietūs ir vėjai siaučia. Dauguma tokių kaip mes atvykėlių kuriasi pietinėje zonoje, o ji yra išskirtinai turistinė. Ar jums patiktų visą laiką gyventi Palangos Basanavičiaus gatvėje? Nuo nuolatinio turistų šurmulio greitai pavargsti. Daug kas galvos: „Oi, kokia išpuikusi... Matai, Kanarai jai netiko!“ Tiko, bet pagyvenusi galiu drąsiai pasakyti, kad tai – gana sudėtinga sala, jei planuojate įsikurti joje nuolat. Nežinau nė vieno lietuvio, kuriam viskas ten staiga pavyko. Gal ir yra tokių, bet aš jų nepažįstu. Užtat pažįstu daug tų, kuriems labai sunkiai sekasi ir kuriems išvis nepasisekė – po kelerių gyvenimo Tenerifėje metų jie susidėjo daiktus ir išvažiavo. Turiu pažįstamų, kurie pirko apartamentus, sumokėjo depozitą, o pardavėjai dingo, įmonė bankrutavo... Sunki sala – taip ją apibūdinčiau. Man ji sunki dvigubai, nes susijusi ne tik su sunkumais versle, bet ir su sugriuvusia santuoka.

lietūs džiugina. Vienas geriausių mano sprendimų buvo grįžti į Lietuvą. Man čia viskas sava, smagu girdėti visus kalbant lietuviškai, žalia gamta negaliu atsigrožėti. Griaunate svajones ir iliuzijas visų tų, kuriems Kanarų salos – rojus žemėje.

Taip, ten rojus poilsiautojams ir turistams. Rojus netgi tiems, kas nori šiltai peržiemoti. Bet norint ten kurti visavertį gyvenimą – kalbu ir apie vaikų išleidimą į mokyklą ar darželį, apie išsilavinimą, socialinius reikalus, apie verslo kūrimą – tai toli gražu ne rojus. Pirmiausia todėl, kad Tenerifė – sala, o ne žemynas. Antra: labai

O atrodė, kad jums ten visai neblogai sekasi: juk jau buvote su vyru pradėję kurti šou programą naktiniame klube... Gal tiesiog reikėjo išlaukti, kad viskas įsivažiuotų?

Su Mantu turėjome keletą projektų: vieni buvo sėkmingesni, kiti – visai nepavykę. Bet buvo dar ir visokiausių 41

iš pirmų lūpų

Tėvai mažajam Matijui nedvejodami išrinko krikštatėvius. Jais tapo artimi poros bičiuliai krepšininkas Kšyštofas Lavrinovičius su žmona Tatjana

Matijas dabar diktuoja visus pokyčius

Be pompastikos ir dirbtinumo – jaukias, ramias, tyras sūnaus krikštynas įsivaizdavo pianistė Rūta RINKEVIČIŪTĖBUŠKEVICS (33) ir jos latvis vyras krepšinio treneris Sandis Buškevics (40) nuo pat tos akimirkos, kai ėmė svarstyti, kaip ir kada krikštys savo neseniai metukų gimtadienį atšventusį sūnų Matijų. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

ą kviesti būti sūnaus krikštatėviais, irgi ilgai nesvarstė: jais tapo šeimos draugai krepšininkas Kšyštofas Lavrinovičius su žmona Tatjana. „Sandis gerai pažįsta Kšyštofą, jie yra vienoje komandoje žaidę ir šiaip geri bičiuliai. Taip ir mudvi su Tatjana susipažinome, dabar nuolat bendraujame. Todėl daug neabejojome, kad jie mums ir mūsų sūnui yra artimi žmonės, – pasakoja. – O krikštynų dieną rinkomės pagal tai, kada galės krikšto tėvai: jie buvo ilgam išvažiavę, be to, reikėjo ištaikyti taip, kad nebūtų sezono metu, – turėjome gan ribotą laiko tarpą. Vėliau jau būtų buvę daug sunkiau visiems kartu susirinkti. Krepšinis iš tiesų reguliuoja mūsų gyvenimą.“ Dėl krikštynų datos apsispręsti padėjo net numerologija: rugpjūčio

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Nuotraukos iš asmeninio albumo

9 dieną, trečiadienį, šeima pasirinko todėl, kad 9 yra laimingas Matijaus skaičius. O po ceremonijos buvo suplanuota tik jauki šeimos vakarienė namuose. Pasak Rūtos, šventė išėjo būtent tokia, kokios ir norėjo: „Didelė puošni šventė nėra blogai, bet krikštynų esmė juk yra pakrikštyti vaiką. Mums svarbiausias momentas buvo apeigos bažnyčioje ir artimiausi žmonės, kurie buvo pakviesti į šventę. Taip sutapo, kad netgi mano sesuo atvyko iš Šveicarijos ir mano tėvai galėjo dalyvauti, – tai svarbiausia.“ Sūnų krikštyti pora nusprendė Trakų Švč. Mergelės Marijos Apsilankymo bažnyčioje – toje pačioje, kurioje prieš trejus metus tuokėsi. „Kaip tuokėmės, taip ir pakrikštijome – gražiai, ramiai, sklandžiai. Šitoje bažnyčioje tai bus šeimos verslas, pora tikrai labai gera aura, viskas ten drauge įkūrė įmonę ir pavadino mums jau sava, pažįstama. Kadangi „Matias“– sūnaus vardu. Knygelės, buvo paprasta diena, tai ir žmonių įvairūs konstruktoriai, ekologiški Trakuose beveik visai nebuvo“, – žaisliukai, lavinantys ir ugdantys džiaugiasi muzikė. Nors Sandis – ne vaiką, duodantys jam naudos, o katalikas, tačiau neprieštaravo, kad ne vien trumpalaikį malonumą, – sūnus būtų krikštijamas lietuviškoje tokius uždavinius sau kelia Rūta. bažnyčioje. Apie dešimt metų gyvuojančią Matijui jau metai ir beveik internetinę parduotuvę ji žada du mėnesiai, todėl pora leidžia sau pasvarstyti apie šeimos smarkiai atnaujinti ir praplėsti. Muzikė juokiasi, kad jiems gausinimą. „Šeimoje prieštaraujančių tam nebūtų, – juokiasi dabar bepigu bus rasti dovanų sūnaus gimtadieniui. „Galėsime Rūta. – Bet esu tikra, kad viskas gyvenime vyksta savo laiku ir išbandyti visus lavinamuosius žaislus, tinkančius pagal amžių, ir kai esi tam pasiruošęs. Galų gale reikia ir jėgas po pirmo vaiko klientams pasiūlyti geriausius. Nors, tiesą sakant, kol kas Matijui atgauti – visgi vaiko auginimas yra rimtas dalykas.“ Juo labiau geriausias žaislas – krepšinio kamuolys. Tėčio vaikas...“ – juokiasi. kad dabar jų gyvenime yra kitų naujienų ir džiaugsmų: Rūta ir Kas galėjo pagalvoti, kad ji – menininkė, pianistė – vieną Sandis įsigijo nuosavą verslą – internete prekiaus lavinamaisiais dieną užsiims tokiais dalykais? „Seniau tikrai nebūčiau nei žaislais. „Aišku, tai nereiškia, pagalvojusi, nei kad nebebus koncertų ir kad įsivaizdavusi, – šypteli aš į šalį stumiu muziką. Ne, Rūta. – Bet tapus tiesiog Matijas dabar diktuoja mama viskas pasikeitė. visus gyvenimo pokyčius, Viskas, kas vyksta – neslepia. – Jam vis labiau mūsų gyvenime, reikia žaislų – natūralu, kad dabar yra tiesiogiai mes su vyru pradėjome tuo susiję su sūnumi. domėtis, ieškoti. Kartą tai, ko Jis apskritai pakeitė ieškojau Matijui, radau „Lavi“ mano požiūrį į daugelį parduotuvėje, o vėliau, kai dalykų, atradau naujus svečiavomės pas tėtį, jis su pojūčius ir tikrąją žmona užsiminė, kad mano gyvenimo prasmę. pusseserė turi šį verslą, bet Tikrai nieko nėra nusprendė parduoti ir atsidėti svarbiau ir brangiau kitiems savo projektams. už jį. Vis aiškiau Pasitarę ir įsitikinę, jog suprantu, kad šeima tai gera idėja, mes su yra didžiausia ir vyru nusprendėme įsigyti svarbiausia vertybė. Jei lavinamųjų žaislų verslą. turi šeimą, vadinasi, Juk mums dabar tai – įdomi tu jau esi laimingas ir aktuali tema.“ Kadangi žmogus.“ n Po ceremonijos – nuotrauka su artimaisiais

Matijui geriausias žaislas – krepšinio kamuolys. Tėčio vaikas...

ir krikšto tėvais bei jų atžalomis

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

pažintis

Svaigus skrydis

iš bagažo skyriaus dugno Pagaliau žemišką traktorių ir sunkvežimių burzgimą keičia taurus orlaivių ūžesys – Vilniaus oro uostas atidarytas! Kažkada bagažo skyriuje dirbęs, o po daugelio metų Lietuvos oro uostų generaliniu direktoriumi tapęs Gediminas ALMANTAS (38) tada negalėjo net svajoti apie tokį aukštą savo gyvenimo skrydį. DAIVA KAIKARYTĖ

er susitikimą jis vilki kostiumo kelnes ir avi nudrengtus sportbačius. Koks gi čia generalinio direktoriaus įvaizdis?! „Šįryt trečią valandą ryto buvau Kauno oro uoste – pasitikome keleivius, padėjom jiems susiorientuoti, į kurį terminalą sukti. Be to, vis reikia nulėkti iki tiesiamos nusileidimo trasos čia, Vilniaus oro uoste, tad su sportbačiais daug patogiau, – pavakare dėlioja darbo dieną Gediminas Almantas. – Man patinka dirbti su keleiviais. Tai tikroji aviacija, kur kvepia aviaciniu kuru, jauti kelionės dvelksmą, nesvarbu, kad ne pats susiruošei skristi. Žmonės skuba, kai kas jau vėluoja, o tokiais momentais prarasti kelionės nuotaiką lengva, bet viską galima išspręsti paprastai, klausimu: „Labas rytas, kur skrendate?“ Tą ir darėme šįryt su kolegomis: pasitinkame, nukreipiame, paaiškiname ir – viskas tvarkoje. Kai pasikrauni tokios energijos – diena tiesiog pralekia nepastebimai.“ Vadovai gali to ir nedaryti, bet visų trijų oro uostų – Vilniaus, Kauno, Palangos – darbuotojai yra sutarę padėti vieni kitiems.

Kai 2013-aisiais Gediminas Almantas laimėjo konkursą užimti Vilniaus oro uosto direktoriaus vietą, per penkerius metus jau buvo apšilęs kojas tarptautinėje arenoje. Šveicarijoje įgijęs teisės magistro diplomą, dirbo Ciuricho advokatų kontoroje „Walder Wyss & Partners“, skaitė paskaitas derybų tema „Thunderbird School of Global Management“ Arizonoje (JAV), užsiėmė moksliniais tyrimais Kopenhagos verslo mokykloje ir dirbo Kopenhagos oro uoste įmonių socialinės atsakomybės srityje. Pastarieji keli mėnesiai buvo bjaurūs – buvote koneveikiamas, kad vasarą uždarėte oro uostą.

Prieš pat sustabdant skrydžius visuomenė mus laidojo: nepasiruošę, nevykėliai... Mes ruošėmės tam dvejus metus, oro uosto uždarymas mėnesiui – tik finalinė 50 metrų distancija 3 kilometrų bėgime. Kai likus penkioms minutėms iki projekto pabaigos tau numušinėja ūpą, atsilaikyti sudėtinga – mačiau, kad žmonės jau ruošdami projektą pavargo, tad reikėjo tą ūpą ne tik sau, bet ir kitiems išlaikyti. Žaviuosi, kaip puikiai komanda atlaikė.

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Ruošiama speciali danga iš kelių sluoksnių: storas keturių dalių asfalto sluoksnis, turintis stipriai sukibti su lėktuvo ratais, tako pamatai, drenažo sistema, kurios paskirtis – surinkti vandenį nuo tako paviršiaus. Po žeme išklota daugiau nei du kilometrai vamzdžių iki pusantro metro skersmens, šalia tako išvedžioti 167 kilometrai elektros kabelių. Dviejų su puse kilometro nusileidimo takas juk apšviestas žibintais iš šono, abiejų tako galų viduryje ir lėktuvų riedėjimo takuose. Visa tai reikėjo sujungti į vieną sistemą. Visuomenė klausė, kodėl oro uostas uždaromas būtent intensyviausią kelionių mėnesį. Išnagrinėjus penkerių metų temperatūros ir kritulių kiekį, pasirinktas geriausias metas – reikėjo tokios temperatūros, kad asfaltas ir naktimis tinkamai stingtų, o momentinis kritulių kiekis būtų mažiausias. Bet kaip tyčia šią vasarą iškasant ir išvežant gruntą lietus pylė taip, kad sėmė iki juosmens, šiaip ne taip rangovams pavyko vandenį suvaldyti. Tad čia nėra vienodų darbo dienų – kiekviena su naujais iššūkiais ir nuotykiais.

Apie aviaciją galiu kalbėti nesustodamas, tad konkurso metu buvo lengva save parduoti.

„MARK and MIGLE Photography“ nuotrauka, Laurynos Skrebytės stilius, fotografuota Vilniaus oro uoste

Paaiškinkite paprastai, kas štai vyksta už jūsų kabineto lango?

Nebuvo skaudu, kad liaupsinamas Kauno oro uostas, nors dirbo visų trijų uostų komanda?

Nedalyvaujame keistose varžybose, kas – Vilnius ar Kaunas – svarbesnis. Tai, kaip laikiną situaciją atlaikė Kaunas, yra visų trijų oro uostų nuopelnas. Ne konkurencija, o bendras visų trijų Lietuvos oro uostų žmonių darbas padarė jį puikų. Viena iš užduočių man tapus vadovu buvo sujungti visus tris oro uostus į vieningą sistemą. Buvo susiklosčiusi paradoksali situacija: visi priklauso valstybei, vienai kišenei, bet kiekvienas oro uostas visaip lėktuvus stengdavosi vilioti pas save, rinka maža, tai kelnes visiems reikėjo mautis kuo žemiau, o iš to jokios naudos. Nuo 2014-ųjų sujungus oro uostus, turime vieningą sistemą, strategiją, kainodarą, padedame vieni kitiems patirtimi, darbuotojais, įranga. Kauno ir Palangos oro uostai yra per maži, kad patys save išsilaikytų, tad gelbsti Vilnius. Žaviuosi komandos ryžtu ekstremaliu laikotarpiu ir fantastiška nuotaika – vilniečiai, kauniečiai, palangiškiai stojo

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

apie juos kalba

Rugpjūčio 8-ąją apvalų jubiliejų atšventęs Holivudo veteranas Dustinas HOFFMANAS (80) tikina, kad amžiaus našta pečių dar neslegia, nors gyvenimas tikrai nepriminė lengvo pasivaikščiojimo.

Sunkiausia buvo

sulaukus

30-dešimties...

offmanas, kaip ir jo kartos kolegos Alas Pacino, Jackas Nicholsonas, Robertas De Niro, – vienas iš tų, kurie septintojo dešimtmečio pabaigoje reformavo Amerikos kiną, tačiau nedidukas (vos 169 centimetrų ūgio) ir ne pagal metus žvitrus bei energingas aktorius

pamąstymams ir prisiminimams kol kas turi nedaug laiko. Pavasarį Kanuose ovacijomis buvo sutikta drama „The Meyerowitz Stories (New and Selected)“, kurioje sukūrė vieną pagrindinių vaidmenų, o artimiausiuose veterano planuose – dar keletas naujų projektų. Jau nekalbant apie tai, kad, prieš penkerius metus debiutavęs

kaip režisierius – sukūrė filmą „Kvartetas“, Hoffmanas norėtų padirbėti ir šioje srityje. Gal dėl to taip drąsiai tikina, kad jubiliejus jokio įspūdžio nepadarė? „O gal tiesiog neturėjau laiko apie tai gerai pagalvoti? – juokėsi kalbėdamas su italų žurnalistais. – Žinau tik viena: didžiausią dvasinį sukrėtimą patyriau švęsdamas

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Su Jonu Voightu filme „Vidurnakčio kaubojus“ Žvaigžde Hoffmaną pavertė vaidmuo 1967-ųjų dramoje „Absolventas“. Už vaidmenį jaunas aktorius pelnė pirmąją „Oskaro“ nominaciją. Kadre iš filmo – su kolege Anne Bancroft

Su Meryl Streep juostoje „Kramer prieš Kramerį“

Su Jessica Lange komedijoje „Tutsi“. Joje aktoriaus talentas sužibėjo itin ryškiai – juk didžiąją filmo dalį Hoffmano herojus apsimetinėja moterimi

30-metį – supratau, kad patekau į suaugusiųjų pasaulį ir kelio atgal nėra. Nei 40-metis, nei 50-metis manęs taip smarkiai nepaveikė, todėl dabar jaučiuosi, tarsi... švęsčiau dvigubą 40-metį. Nieko rimto... Vienintelis skirtumas – kad daugybės žmonių, su kuriais bendravau, seniai nebėra. Tačiau tai nereiškia, kad mirtis man kelia neigiamų emocijų. Juk aš visada daug galvojau apie mirtį ir seksą.“ Kelti didelių iškilmių aktorius neplanavo. „Žmona pažadėjo, kad nei tą dieną, nei gimtadieniui praėjus namie manęs nelauks siurprizas – pulkas puotauti pasiruošusių draugų. Niekada nebuvau iš tų vyrukų, kurie rengia vakarėlius. Esu šeimos žmogus, todėl ir gimtadienis – šeimos šventė“, – dar sukaktuvių išvakarėse sakė aktorius. 1979-ieji, su „Oskaru“ už geriausią pagrindinį vaidmenį filme „Kramer prieš Kramerį“

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Su Tomu Cruise’u „Lietaus žmoguje“

Mažas vyrukas didele nosimi Žinoma, prie stalo ta proga šeima susėdo, bet vargu ar net sakant tostus už jubiliato sveikatą buvo kalbama apie šlovingą jo praeitį. „Mėgstu gyventi

Naujausias vaidmuo – kritikų puikiai įvertintoje juostoje „The Meyerowitz Stories (New and Selected)“. Kadre iš filmo – su Emma Thompson

menas gyventi

Rasos karalijoje – apie 80 rūšių lelijų

Jos visos – karalienės! „To dar nebuvo: tradiciškai per Žolinę į anytos gimtąją sodybą susirinkusi visa giminė pirmąkart pamatė mano lelijų karalystę! – džiaugiasi lietuviškąja Édith Piaf tituluojama aktorė ir dainininkė Rasa RAPALYTĖ (47). – Nes dėl lietingų ir šaltų orų šiais metais jos vis dar žydėjo!“ GERDA PRANCŪZEVIČIENĖ ir GRETA SKARAITIENĖ (nuotraukos) 74

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

ernai mano lelijos tiesiog virto – taip žydėjo! Lapija – tankiausia, net rankos įkišti ir nuravėti negalėjau. Viena išaugo didesnė nei dviejų metrų! O šiemet – vos vos pražydo, labai vėlavo, šiąnakt dar liūtis apkapojo...“ – šiltai priimdama Rasa aprodo gėlynus, kuriuose žydi, krauna pumpurus ir skleidžiasi neįtikėtinų formų, dydžio ir spalvų lelijos. Vien baltų – gal keturi atspalviai, neskaičiuojant dryželiais, taškeliais margintų – į orchidėjas panašių, o kur dar alyvinės, raudonos kaip rožės, tamsiai violetinės – vos ne juodos, sachariniai ružavos ir elegantiškai rožinės, kreminės, geltonos kaip citrinos ar gelsvos kaip medus, oranžinės, lyg tradicinės lietuviškos – bet visgi ne, skiriasi nuo jų. „Užpernai bandžiau suskaičiuoti: turiu apie 80 rūšių lelijų, pavadinimai sudėtingi – neprisimenu, vienintelį įsidėmėjau – „Afrikos karalienė“. Bet jos visos man – karalienės!“

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Teodoro Biliūno nuotrauka, fotografuota Centriniame Kauno turguje

menas gyventi

„Iš pradžių nuodėmių būdavo, bet jau senokai sau jų neleidžiu“, – tvirtina profesorius Alvydas Unikauskas, prieš kelerius metus kardinaliai pakeitęs mitybos įpročius

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Valgyti – tik

Televizijos laidos „Klauskite daktaro“ vedėjas Alvydas UNIKAUSKAS (60) sakosi savęs skriausti nenorėjęs, bet... Kai prieš kelerius metus užlipęs ant svarstyklių išvydo skaičių, kuris privertė susimąstyti, ėmėsi priemonių ir jau po pusmečio svėrė trisdešimt kilogramų mažiau. IRMA LAUŽIKAITĖ

avęs kankinti aš nelinkęs. Tačiau kiekvienam laikytis tam tikrų principų – būtina“, – įsitikinęs Lietuvos sveikatos mokslų universiteto profesorius. Dalyti patarimus apie tai, kas sveika, o kas kenkia, jam tenka ne tik televizijos studijoje, bet ir bičiulių draugijoje. „Ne vienas pažįstamas, laikydamasis mano patarimų, jau atsikratė kilogramų“, – šypsosi profesorius. Teko įprasti ir prie atidžių aplinkinių žvilgsnių, stebinčių, ką mylimas daktaras dedasi į pirkinių krepšį. „Daugelį medikų, kalbant apie sveiką gyvenseną, reikėtų vadinti teoretikais. Mes žinome, ką reikia daryti, kad, tarkim, gyventume šimtą metų, ir to neslepiame – pasakojame kitiems. Ar patys to laikomės, tai jau kitas klausimas“, – šypsodamasis pradeda pokalbį prie puodelio kavos.

Kada susimąstėte, kad gal ir jums derėtų elgtis taip, kaip patariate kitiems?

Laidos „Klauskite daktaro“ vedėjų pora – šmaikščioji kūrybininkė Rimantė Kulvinskytė ir atsakymus į visus klausimus žinantis gydytojas Alvydas Unikauskas

Juliaus Kalinsko (15min.lt) nuotrauka

du kartus per dieną rodo 120 kilogramų. Skanu gyventi, bet ateina laikas, kai tas malonumas nebekelia džiaugsmo... Susimąsčiau, ką reikėtų keisti. Nepatiko dietologų raginimas, kad, norint numesti svorio, reikia valgyti po mažai ir dažnai, nors neretai tai yra geras patarimas. Man, kaip medikui, kirbėjo abejonė: jei valgome dažnai ir nebadaujame (kraujyje kaskart padidėja gliukozės kiekis, kasa išskiria daug insulino; dalis gliukozės skiriama energijai palaikyti, likusi paverčiama riebalų rūgštimi ir atidedama į atsargas), mes niekada nedeginame organizmo atidėtų riebalų. Tad savaime piršosi išvada, kad, norėdami sulieknėti, mes turime daryti tokią pertrauką tarp valgymų, kad organizmas energijai palaikyti naudotų sukauptus riebalus. Ir?..

Aš niekada profesionaliai nesportavau, treniruotes lankydavau savo malonumui, neturėdamas tikslo tapti sportininku. Mano gyvenime visuomet buvo daug judėjimo. Užaugau Petrašiūnuose, netoli Pažaislio ir Kauno marių, visas laikas, kuris likdavo nuo mokyklos, vėliau – studijų, prabėgdavo miške. Iki vidurio studijų neprisimenu dienos žiemą, kad nebūčiau atsistojęs ant slidžių. Tai buvo kaip ritualas: grįžtu po pamokų ir dingstu su slidėmis kokioms trims valandoms. Kai jaunam žmogui dėstai sveikos gyvensenos principus, jis tik klausosi, bet į galvą nieko nesideda. O kodėl turėtų suklusti? Su savo kūnu jis gali daryti, ką nori, ir gerai jaučiasi, organizmas nesiunčia jokių pavojaus signalų. Tad toks pokalbis – lyg ateivio bandymas susikalbėti su Žemės gyventoju. Jie nesupranta, kad paauglystėje ir jaunystėje visos organizmo sistemos dirba puikiai, kompensuodamos gautą negatyvą, o ateina keturiasdešimt metų ir viskas, – aišku, ne iš karto, o palaipsniui, – pradeda riedėti žemyn. Ir ateina diena, kai tos puikiai veikusios sistemos nebeatlaiko. Dauguma ligų yra netinkamo gyvenimo būdo, ypač mitybos, pasekmė. Ir ateina graži diena, kai vyras žvilgteli žemyn ir ups – kojų per pilvą jau nebemato.

Pasirinkau lengviausią kelią. Kadangi iš prigimties daugeliui žmonių, ypač diedams, būdinga tingėti, nuėjau mažiausio pasipriešinimo keliu (nusišypso). Nutariau maitintis taip, kad kiekvieną parą tarp valgymų būtų šešiolikos valandų pertrauka. Pavyzdžiui, jei pavalgau aštuntą vakaro, kitą dieną valgau tik vidurdienį. Fiziologiškai ši pertrauka paaiškinama. Kai po kiek laiko pradėjau tuo domėtis ir ieškoti literatūros, pasirodė, jog tai jau seniai naudojama. Tada paaiškėjo, kad visgi tokių priemonių norint numesti daug antsvorio per maža, todėl ėmiausi koreguoti ir tai, ką valgau. Ilgainiui iš raciono pašalinau greituosius angliavandenius – cukrų ir miltus. Per parą ėmiau valgyti – ir valgau iki šiol – du kartus, bet sočiai. Pusryčius praleidžiu, pietus valgau ligoninėje – kavinėje užsisakau mėsos arba žuvies ir daug daug daržovių. Prašau, kad gardintų Jalapeño paprikomis, dalį pomidorų pakaitintų. Mėsa geriau malta, tokia lengviau virškinama. Antras valgis – vakarienė namuose. Be abejo, paskui ne iškart į lovą, iki miego praeina bent kelios valandos. Jei po valgio jauti nuovargį, per daug valgei. Gal netinkamas maistas. O gal per greitai valgei. Geriau visada, žargonu tariant, nedavalgyti. Sotumo jausmas ateis kiek vėliau.

Jūs – ne išimtis?

Rezultato teko ilgai laukti?

Ir aš, kaip daugelis, ilgainiui ėmiau ir aptingau – pradėjau mėgautis patogiu gyvenimu. Vieną gražią dieną, – man jau buvo per penkiasdešimt, – pasisvėriau ir pamačiau, kad svarstyklės

Jau po poros savaičių supratau, kad svoris krinta. Per pusmetį numečiau trisdešimt kilogramų. Aišku, buvo laikotarpių, kai atleisdavau vadeles ir keletas kilogramų grįždavo, bet vėl

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Kiokušin karatė man padėjo tapti geresniu žmogumi

Pastarąjį pusmetį vis ilgesnę barzdą auginusio žurnalisto, TV laidų prodiuserio Kristupo KRIVICKO (38) nuotraukos socialiniuose tinkluose ne kartą kėlė diskusiją – tinka jam barzda ar ne. Iš tiesų jos auginimo priežastis buvo kur kas paslaptingesnė: mažai kas žinojo, kad daug metų kiokušin karatė užsiimantis Kristupas siekia juodo diržo. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ 84

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

„MARK and MIGLE Photography“ nuotraukos, Laurynos Skrebytės stilius, fotografuota karatė mokykloje „Saulės ženklas“ Vilniuje

menas gyventi

arzdą auginau iki juodo diržo. Ir, kaip buvau žadėjęs žmonai, nusiskutau tą pačią dieną, kai išlaikiau egzaminą“, – šypsosi ilgai brandintą svajonę įgyvendinęs žurnalistas.

Kada susidomėjote karatė?

Nuo vaikystės jaučiau daugumai berniukų būdingą susidomėjimą, norą bent pirštų galais prisiliesti prie kovos menų pasaulio, matyto filmuose ar žurnaluose. Bet aš ne filmus su Bruce’u Lee ar Jeanu-Claude’u Van Damme’u žiūrėjau, o ieškojau specializuotos literatūros, skaičiau knygas apie kovos menų istoriją, filosofiją, garsiausių šios srities meistrų biografijas, domėjausi viskuo – dziudo, tradicine karatė ir kiokušin karatė, Šaolino vienuoliais. Kaip vaikui (man tada buvo kokia dešimt ar vienuolika metų) tai buvo ganėtinai išsamus domėjimasis. Tiesa, dar pirmoje ir antroje klasėje lankiau laisvųjų imtynių pamokas, paskui – dziudo treniruotes. Kartą paauglį tėvas mane nuvedė į dabartinį Mykolo Romerio universitetą – tada tai buvo Policijos akademija, kur būsimus policininkus kiokušin karatė mokė treneris Vytautas Markevičius. Pamenu, treneris įspėjo, kad čia – rimtos kovos, todėl gali neišvengti mėlynių. Tada pirmą kartą apsivilkau baltą kimono ir susipažinau su kiokušin karatė ritualais, visomis procedūromis ir tvarka. Pradėjau labai daug sportuoti – būdamas paauglys žiemą vasarą bėgiojau krosus po mišką. Greitai Vilniaus pirmenybėse tapau jaunučių čempionu. Tada vienas laikraštis parašė nedidelį straipsniuką apie tai. Man atrodė, kad tai – kosminis pasiekimas (juokiasi). Tačiau kai prasidėjo egzaminai, mokyklos baigimas, stojamieji, studijos, stažuotės – prioritetai kitaip susidėliojo ir aš nutolau nuo karatė. O prieš šešerius metus nuėjau į karatė mokyklą „Saulės ženklas“ pas žmogų, kurį laikau didžiu kiokušin karatė meistru, – tada dar vienintelį lietuvį pasaulio kiokušin karatė čempioną Paulių Klapatauską. Pasakiau, kad noriu grįžti į šitą kelią, ko nors pasiekti ir susitvarkyti gyvenime tam tikrus dalykus – pavadinkime juos priklausomybėmis: cigaretės, alkoholis... Tuo metu man reikėjo įsitverti ko nors stabilaus ir patikimo, kad netyčia nenuslysčiau nevaldomai.

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

menas gyventi

Grožio formulė pagal...

Nataliją BUNKĘ

Per keliolika metų, praleistų scenoje, dainininkė Natalija BUNKĖ (34) išmoko ne tik greitai bei profesionaliai pasidažyti, bet ir atidžiai pasirūpinti savo grožiu nusileidus koncertų uždangai. GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ Scenoje esi nuo paauglystės – tai ir savo grožiu tikriausiai rūpiniesi nuo labai jaunų dienų?

Visada buvau smalsi, tad eksperimentuoti su kosmetika pradėjau dar mokykloje. Aišku, tie eksperimentai būdavo juokingi, patirties įgyti padėjo tik bandymai ir klaidos. Pasižiūriu į save nuotraukose prieš dešimt metų ir stebiuosi: dabar atrodau kur kas geriau! Anuomet nemokėjau nei tonuoti, nei šešėliuoti, dariau daug klaidų. Pavyzdžiui, iki 28 metų veido netepiau jokiu drėkinamuoju kremu – šventai tikėjau, kad man jo nereikia, juk oda ir taip riebi... Pasirodo – dar ir kaip reikia. Todėl dabar turiu daug kremų ir serumų. Manau, po trisdešimties kiekviena moteris turėtų labai prižiūrėti odą. Ką pirmiausia darai atsikėlusi ryte?

Nuprausiu veidą vandeniu. Tepu „Medik8“ serumą su hialuronu: jis užtikrina odos elastingumą, smarkiai drėkina. Kai įsigeria, tepu tos pačios firmos serumą su vitaminu C, galiausiai – drėkinamąjį „Sesderma C-Vit“ kremą. Panašų ritualą atlieku ir vakare: veidą nupraususi „Sesderma Hidraven“ prausikliu, tepu tuos pačius serumus, po jų – „Sesderma Azelac“ kremą, skirtą turintiems bėdų dėl aknės. Toninis kremas man – viena būtiniausių kosmetikos priemonių. Dabar naudoju „Mac Pro Longwear“ toninį kremą ir „Chanel“ birią pudrą, o skruostikaulius paryškinu „IsaDora“ skaistalais. Man patinka katės akys, todėl ties blakstienomis brėžiu ilgoką liniją „Artdeco“ skystu akių kontūro pieštuku. Naudoju „Kryolan“ ir „Bikor“ šešėlius – šviesių ir rusvų spalvų, pastaruoju metu pamėgau madingą bordo spalvą. Blakstienas dažau „Maybelline Colossal Volum’ Express“ tušu. Nemėgstu priaugintų blakstienų – maniškės natūraliai ilgos ir tankios, bet atskleisiu paslaptį: naudoju „LiLash“ serumą. Eidama miegoti visada juo patepu blakstienų liniją – ir jos užauga didžiulės. Tavo antakiai taip pat labai dailūs.

Aš iš prigimties blondinė, antakiai – irgi labai šviesūs, todėl jiems atlikta mikropigmentacijos procedūra. Darydama makiažą, jų kontūrą dar paryškinu rusvais šešėliais. Tuomet ateina eilė lūpoms: jas apvedu minkštu kontūriniu „Bourjois“ pieštuku ir padažau blizgiu. Jų turiu daug, šiuo metu mėgstamiausi – šviesių atspalvių „Paese Silky Matt“. Kartais paryškinu viršutinį lūpų kontūrą švytėjimo suteikiančia „Mac“ priemone, bet ją reikia naudoti atsargiai: labai išputlina lūpas, jos gali atrodyti nenatūraliai. Ką manai apie korekcines veido procedūras, botulino ir hialurono injekcijas?

Džiaugiuosi žmogumi, kuris jas išrado!.. Man jau ne

šešiolika ir aš jas darausi – čia nėra jokios paslapties, raukšleles naikina daugelis save prižiūrinčių moterų. Manau, tikrai nepersistengiu. Kartais paskaitau komentarų, kad jau peržengiau ribą putlindama skruostus, bet galiu prisiekti: skruostams ničnieko nesu dariusi, jie tokie iš prigimties, o abejojantiems galiu parodyti savo šeimos nuotraukų – ir mano mama, ir močiutė turi lygiai tokius pat (juokiasi). Mane nuo paauglystės kamavo aknė, todėl esu išbandžiusi įvairias procedūras, net frakcinį odos atnaujinimą lazeriu, beje, jis nepadėjo – randelių vis tiek liko. Užtat patiko PRP procedūra: po trijų kartų visos raukšlelės ir nelygumai tarsi užsipildė, oda tapo stangresnė ir elastingesnė. Rudenį ketinu kartoti šių procedūrų kursą. Turiu nuostabią kosmetologę, lankausi pas ją kas mėnesį – ji nusprendžia, ko mano odai labiausiai reikia. Vis liepia gerti daugiau vandens: būtinieji du litrai per dieną vis dar yra mano siekiamybė. Kaip rūpiniesi ilgais plaukais?

Natūralūs mano plaukai nėra ilgi – šiuo metu juos esu prisiauginusi keratino kapsulėmis. Už tai esu dėkinga meistrei Laurai: atrodo natūraliai, nesimato jokių prisegamų plaukų. Jų kirpimu ir dažymu rūpinasi meistrė Oksana iš Grigiškių, pas ją lankosi nemažai žinomų merginų: ji puikiai žino mano dažų formulę, nors kartais mudvi leidžiame sau paeksperimentuoti. Namuose plaukų priežiūrai naudoju „Emmediciotto“ produktus: įvairius šampūnus, kaukes, puikią priemonę galiukams stiprinti ir kitas. Dailus manikiūras – būtinybė?

Žinoma. Nagų grožiu dažniausiai rūpinuosi pati: namuose turiu ilgalaikio lakavimo įrangą, mėgstu „Ba-ha“ nagų priežiūros priemones. Kai retkarčiais nueinu į saloną, meistrės stebisi: „Jūsų nagai natūralūs? Ir tokie ilgi?..“ Ką turiu, tą turiu – tobulus, labai stiprius smailios formos nagus. Stengiuosi jų nepažeisti: lakuodama bazinį sluoksnį tepu du kartus. Žiemą labiau mėgstu tamsias sodrias spalvas, vasarą gražu prancūziškas manikiūras. Patinka ir ombre technika nulakuoti nagai. Tavo lieknas kūno linijas dar labiau padailina sportas?

Tikrai ne dietos, nes valgau viską – ir daug (šypsosi). Vasarą šiek tiek mažiau sportuoju – koncertuoju kasdien, tad didysis sportas yra mano darbas. Scenoje sukuosi kaip gyvsidabris: YVOS koncertuose net lubomis karstausi... Bet nuo rudens grįšiu sportuoti į salę. 

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Gabijos Monikos Vainiūtės nuotrauka

GROŽIO BŪTINYBĖS

1. Miegas. 2. Sušukuoti švarūs plaukai. 3. Vanduo. 4. Toninis kremas. 5. Dailūs antakiai.

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

mada

MOSCHINO

PULL & BEAR, 25,99 Eur

Mažas mažas

Jau ne pirmą sezoną stileivų svetur ir Lietuvoje širdis (ir spintų lentynas) okupavęs mažas rankinukas, regis, dar ilgai neišeis iš mados. Vienspalviai tradiciniai džiugina klasikos mėgėjas, tos, ZARA, 79,95 Eur kurioms spalvų derinimas nesukelia migrenos, renkasi spalvotas ir ryškias mažytes rankines, o madistės žaidžia su aplikuotais, keistų formų, netradicinių medžiagų aksesuarais. Be to, kad vis dar labai madingi, jie turi kitą privalumą: su tokia rankine neįmanoma apsikrauti nereikalingais daiktais. MANGO, 39,99 Eur

Verslininkė Viktorija Siegel

MANGO, 17,99 Eur

MOSCHINO

LOVE MOSCHINO, 159 Eur („Newmood.lt“)

ZARA, 39,95 Eur PULL & BEAR, 14,99 Eur

MASSIMO DUTTI, 69,95 Eur

PULL & BEAR, 17,99 Eur

Dariaus Kučio, Viganto Ovadnevo, VIDA PRESS (4), asmeninio albumo ir gamintojų nuotraukos, Laurynos Skrebytės stilius

FIORELLI, 89,99 Eur („Newmood.lt“)

ZARA, 59,95 Eur

ZARA, 29,95 Eur

Modelis Asta Valentaitė

FENDI

GUCCI

Dainininkė Neringa Šiaudikytė

TRUSSARDI JEANS, 139 Eur („Newmood.lt“)

MANGO, 35,99 Eur Mados žurnalistė Eglė Babunašvili

Mados tendencijų prognozuotoja Marija Palaikytė LINDEX, 14,95 Eur

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

šeimos albumas

Mūsų

svajonių

vestuvės

Ką tik atšventėte ilgas storas ir linksmas lietuviškas vestuves? O gal savo didžiąją dieną minėjote itin šiuolaikiškai ar tik dviese išskridote į egzotišką šalį? Vienaip ar kitaip, jūsų šventė buvo gražiausia, tad kodėl jos akimirkomis nepasidalijus su visa Lietuva?

Augustė ir Tadas Dunauskai

„Ai.Gi. Foto“ nuotraukos

Šventės, liepos 6-ąją vykusios jaunosios tėvelių sodyboje, aplinką padedami artimųjų kūrė patys jaunavedžiai, tad puota buvo jauki ir nuoširdi su himno giedojimu ir šiaudinės saulės deginimu.

108

Ž M O N Ė S N R . 3 3 | w w w. ž m o n ė s . l t

Kristinos ir Regimanto Meilučių nuotrauka

Žydrūnė ir Mingaudas Busevičiai Amžiną meilę liepos 21-ąją jie prisiekė Dusetų Švč. Trejybės bažnyčioje, fotosesiją surengė vaizdingoje Zaraso ežero saloje.

Viktorija Krasnickaitė ir Aurimas Andriuška Šv. Jurgio Kankinio (pranciškonų) bažnyčioje Kaune rugpjūčio 5-ąją jie prisiekė vienas kitam. Šventė vyko sodyboje su pačiais artimiausiais draugais ir šeima. Tą svajonių išsipildymo dieną šypsojosi ne tik jaunavedžiai – ir dangus.

Greta ir Justinas Matulevičiai Vestuvės po šešerių metų draugystės vyko net trijuose miestuose: pasirengimas – Kaune, ceremonija – Alytuje, o pobūvis – Kėdainiuose.

DĖMESIO! Jei ką tik susituokėte ir norite pasidalyti savo šventės akimirkomis, siųskite nuotraukas el. paštu vestuves@zmones.lt, nurodykite jaunavedžių vardus, pavardes, telefono numerį, pridėkite trumpą šventės aprašymą ir fotografo ar fotostudijos pavadinimą. Visas atsiųstas nuotraukas publikuosime portale Žmonės.lt, įdomiausios savaitės nuotraukos bus spausdinamos žurnale „Žmonės“.

„Aušra - AN photography“ nuotrauka

„Ievos Micel Photography“ nuotraukos

Paprastai ir kukliai, kaip ir norėjo, jiedu atšventė savo vestuves – tik su artimaisiais ir bičiuliais, be jokių linksmintojų ar vedėjų, nes toks jų pačių darbas. Nesamdė net profesionalių fotografų, kurie reguliuotų, kada kur ranką uždėti ar pasibučiuoti.

Nuotraukos iš asmeninio albumo

Rasa ir Linas Barauskai