Žurnalas „Žmonės" 2022 m. Nr.6 by Media Bites

Darius Nr. 6 (951) 2022 m. vasario 10 d.

Įveikti Antarktidos sniegynus

Beatrich Dabar tvirtai žinau, ko noriu

KOPENHAGOS

MADOS SAVAITĖ

EKOLOGIŠKA IR AVANGARDINĖ

Kaina – 2,99 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,75 Eur

Elžbieta LATĖNAITĖ Tylėdama tik prisidėčiau prie homofobijos

06 ŽMONĖS NR. 6 | www.žmonės.lt

771648

059095

viršelio istorija

Nenorėjau būti

žmogus, kuris

slepiasi Kalbėjomės dieną po aktorės Elžbietos LATĖNAITĖS (35) atsiskleidimo socialiniuose tinkluose. „Aš esu biseksuali, – toks LGBTQ+ bendruomenei priklausančio žmogaus viešas prisipažinimas Lietuvoje vis dar nuskamba lyg galingiausios bombos sprogimas. – Supratau, kad mano tylėjimas prisideda prie homofobijos. Visų tyla prisideda prie neapykantos ir per lėto šviesėjimo.“

„Reserved“ suknelė, „Mango“ ir „H&M“ aksesuarai

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

inote, būna, kaupiesi kam nors svarbiam, pasakai, o kitą dieną ateina toks vidinis atoveiksmis ir baimė: kam gi man to viešumo reikėjo... Man, vos parašiau tekstą ir paspaudžiau mygtuką „skelbti“, atėjo palengvėjimas. Dar – išsilaisvinimas ir pasididžiavimas. Supratau, kad turiu nuostabų socialinį burbulą – didelį, įvairų, šviesų. Jiems mano atsiskleidimas buvo tikra šventė. Sulaukiau labai daug palaikymo. Jaučiuosi stipri. Sąmoningai neskaičiau komentarų interneto portaluose, kuriems leidau pasidalyti savo atsiskleidimo tekstu. Nežiūrėjau reakcijų, neatsidariau kvietimų ir žinučių iš nepažįstamų, kurie apsilankė mano paskyrose socialiniuose tinkluose. Blogų komentarų mane pasiekė gana nedaug. Tiesą sakant, maniau, bus blogiau. Daug blogiau: daug daugiau neapykantos, nepriėmimo. 18

ŽMONĖS NR. 6 | www.žmonės.lt

Fotografė ŽYMANTĖ ŠTANKELYTĖ Stilistė ALMINA VENCLOVAITĖ Vizažistė RAMINTA GUDĖNAITĖ ŽMONĖS NR. 6 | www.žmonės.lt

pažintis

Seneliai turi būti šilti ir

švelnūs tarsi

pyragėlis

Gedmanto Kropio nuotrauka

Močiutė – buvusi kiokušin karatė trenerė. Senelis žaidžia tenisą, futbolą, važinėja dviračiu, plaukia, žvejoja, daug juokiasi ir vadovauja sporto prekių parduotuvėms. Dar daugiau – vieną dieną jis ima ir parašo anūkui knygą! Ar galima būtų svajoti apie dar geresnius senelius?! „Bet mes nieko nedarome specialiai, tiesiog taip gyvename“, – vienu balsu sako trijų anūkų – vienuolikmečio Kosto, trejų Beno ir pusantrų Gabrieliaus – seneliai Vilija (61) ir Vladas (63) KORSAKOVAI. LAISVĖ RADZEVIČIENĖ

ŽMONĖS NR. 6 | www.žmonės.lt

Tvirtai

žinau, ko noriu interviu

Iš Šilutės kilusią dainininkę Beatričę PUNDŽIŪTĘ-BEATRICH (23) dabar galima sutikti vaikštinėjant legendinėje Beikerio gatvėje Londone. Prabangiame Marilebono gyvenamajame rajone įsikūrusi jauna atlikėja darbuojasi nedidukėje namų sąlygomis veikiančioje studijoje. Į gimtinę ji grįžta tik aplankyti šeimos ar pasirodyti muzikos renginyje.

Gretos Kuliušaitės nuotraukos

MO N I K A U R BO N A I T Ė

ŽMONĖS NR. 6 | www.žmonės.lt

avo dainos skambėjo per televiziją, radiją, prekybos centruose. Vieną koncertą keitė kitas ir staiga dingai lyg į vandenį! Ką pastaruosius metus veikei? Toliau siekiau svajonių (šypteli). Kurį laiką darbo reikalais skraidžiau į Los Andželą, o pasirašiusi sutartį su „Twin Music“ kompanija išvykau į dinamiškąjį Londoną. Taip ir likau jame niūraus karantino metu. Dirbome per „Zoom“ programėlę, beveik nekišau nosies iš namų, kantriai laukiau, kol viskas stos į savo vietas. Dabar jau dažniau akis į akį susitinku su komanda, ruošiuosi koncertams, renginiams. Londone apsipratai? Rodos, kojų apšilti nespėjai, o viską uždarė. Kai pirmą kartą atvykau, gyvenau pietuose netoli centro – Batersio rajone. Po pusantrų metų, kilus epidemijai, vienai darėsi liūdna. Anksčiau namuose tik pernakvodavau, dienomis susitikdavau su įvairiais žmonėmis, vykdavau į įrašų studiją, skraidydavau į Lietuvą. Staiga valandų dienoje pasidarė per daug, į širdį beldėsi niūruma. Labai pradžiugino, kai keliems mėnesiams pasisvečiuoti atvyko mano draugė fotografė Greta Kuliušaitė – ji padėjo susidoroti su užklupusia vienatve. Deja, Gretai išvykus, vėl tapo nyku. Iki karantino Londone daug laiko leidau su tokia šaunia mergina. Netrukus abi priėjome prie išvados – niekur nedingsime, reikia kartu apsigyventi! Iš pradžių ji atsikraustė pas mane, o vėliau radome nuostabią vietelę Marilebono rajone, pačiame didmiesčio centre. Žmonės Jungtinėje Karalystėje labai skirtingai reaguoja į pandemiją. Kadangi šiuo metų laiku tikrai šalta, yra nemažai sergančių ir paprastomis peršalimo ligomis. Pati dažnai atsikeliu užkimusi, man atrodo, ne visada tinkamai apsirengiu (šypsosi). Sunkiausiai sekasi priprasti prie permainingo Londono oro. Kardinaliai pasikeitė net tavo įvaizdis. Niekad nemėgau ilgų plaukų! Iš pradžių jų kirpti man neleido mama, vėliau – vadybininkai, su kuriais dirbau. Atvykusi į Londoną pagalvojau: o kodėl gi ne? Ėmiau ir nusirėžiau kasas. Aišku, reikėjo pačiai su kitokia išvaizda susigyventi, prie atvaizdo veidrodyje priprasti (juokiasi). Tačiau džiaugiuosi galėdama savo stiliumi rūpintis pati. Vadybininkai tikriausiai pirštu pagrūmotų tik tada, jei užsimanyčiau galvą plikai nusiskusti. Erzina, kad mano plaukai taip greitai auga, sėdėti kirpykloje – tikras košmaras. Stengiuosi ten praleisti kuo mažiau laiko, tad nustojau plaukus net dažyti, dabar jie – natūralūs. Jei reikia galiukus patrumpinti, pasikviečiu ką nors iš draugų, į rankas paduodu žirkles – taip linksmai besišnekučiuojant, žiūrėk, ir atsiranda nauja šukuosena. Londone jaučiuosi laisva – rašau dainoms žodžius, kuriu aranžuotes. Mano komanda užsiima tik prodiusavimo

darbais. Nebūna tokių dienų, kad trenkusi kumščiu per stalą sakyčiau: „Štai šiandien parašysiu dainą apie ledus.“ Mano muzika atsiranda natūraliai. Pavyzdžiui, kūrinį „I’m Walking with My Eyes Closed Again...“ parašiau, nes skaisčiai šviečiant saulei nuolat pamirštu saulės akinius – užsimerkusi gatvėmis vaikštau. Tik dangus apsiniaukia, oras išdaigas krečia – akiniai visuomet ant mano galvos (šypsosi). Visos dabartinės dainos – tarsi dienoraštis. Jei norite mane pažinti – klausykitės, muzikoje slypi tikri išgyvenimai. Kada pastarąjį kartą lankeisi Lietuvoje? Rugsėjį gimtinėje praleidau dešimt dienų, iki tol gal metus nebuvau kojos čia įkėlusi. Maniau, atvykusi pristatysiu savo kūrinį, tačiau pabūgau koronos. Kai siaučia virusas, neįmanoma nieko planuoti – gali tekti bet kada keisti skrydžių datas ar izoliuotis. Taip jau susiklostė, kad daina, kurią norėjau pristatyti lietuviams, buvo baigta tik man grįžus į Londoną. Užtat neseniai pasirodžiau M.A.M.A. muzikos apdovanojimų ceremonijoje, tad po ilgos pertraukos vėl susitikau su gerbėjais. Kūrinys „Wishlist“, kurį išgirdote, – linksmiausias iš kada nors parašytų. Jis atsirado mums su prodiuseriu Marcu šnekučiuojantis apie norų sąrašus. Planuojame gyvenime daug padaryti, bet kartais pristingame ryžto. Savo daina sakau: nenori – nereikia!

aliausiai radai savąją vietą po saule? Lietuvoje sulaukusi didžiulio dėmesio, emociškai išsekau. Būdama septyniolikos dar nežinojau, kokią poziciją noriu pasirinkti, o man bandė primesti kitų sukurtus standartus. Nuolat nurodinėjo ir aiškino, kaip turiu kalbėti, šypsotis, kuria puse pasisukti. Tempas buvo beprotiškas – kartais atlaikydavau po tris koncertus per dieną. Paskui grįždavau į studiją dirbti toliau. Nebuvo kada prisėsti, pailsėti ir pagalvoti, kas aš iš tikrųjų esu ir kuo noriu būti. Tada net šiokia tokia depresija apėmė. Viskas čia ne taip, pamaniau. Pasikalbėjau su savo komanda, dirbančia Anglijoje, ir ji pasiūlė atvykti į Londoną. Susikroviau daiktus, išbučiavau tėvus ir išlėkiau. Netrukus tie žmonės man tapo šeima, joje nesijaučiu esanti svetima. Keletas senesnių pažįstamų, su kuriais priverstinai bendravome darbo  reikalais, iki šiol užblokuoti.

Niekad nemėgau ilgų plaukų! Atvykusi į Londoną ėmiau ir nusirėžiau kasas.

ŽMONĖS NR. 6 | www.žmonės.lt

Tik seku

didžiųjų keliautojų kelionės

pėdsakais

ŽMONĖS NR. 6 | www.žmonės.lt

„Matyt, aš toks... bandytojas. Man patinka patirti vis ką nors naujo, kad vėl išgyvenčiau nerimą ir baimę. Tačiau savęs nepavadinčiau dideliu rizikos mėgėju, į išbandymus žvelgiu atsargiai“, – sako iš penkiasdešimt dienų trukusios ekspedicijos Antarktidoje grįžęs Darius VAIČIULIS (51). Save įvairiose stichijose nuolatos išbandantis verslininkas šįsyk galynėjosi su stingdančiu šalčiu, vėju ir – nuoboduliu.

REM IGIJA PAULIKAITĖ

Asmeninio albumo nuotraukos

aip tas žygis atrodo dabar, kai nuo Antarktidos jus skiria vis didesnis laiko tarpas? Ten buvau ne pirmą kartą – 2018 metais įkopiau į aukščiausią šiame žemyne Vinsono kalną. Tad daugmaž įsivaizdavau oro sąlygas, psichologinius sunkumus, kurių patirsime toje baltoje nuobodybėje, kur šiuo metu net nesutemsta. Pirmoji šios ekspedicijos dalis buvo kopimas su slidėmis į trijų kilometrų aukščio Akselio Heibergo ledyno viršūnę, kurią iki mūsų slidėmis buvo pasiekę tik dvidešimt du keliautojai. Ten patyriau daug peno akims ir sielai, grožėdamasis įspūdingais ledynais. Tačiau neįsivaizdavau, kad gali būti taip sunku ropštis į ledyną, tempiant roges su mūsų daiktais. Antra dalis – maždaug trys savaitės monotonijos, šliuožiant per Antarktidos plynaukštę link Pietų ašigalio. Nustebau, kad ten su tuo pačiu aštuoniasdešimt kilogramų sveriančiu kroviniu rogėse fiziškai nesijausdavau labai pavargęs. Tai patvirtino mano nuomonę, kad tokiose ekspedicijose už fizinį svarbesnis psichologinis pasirengimas. Kai aplinkui vien baltas sniegas, visiškai nematai jokių atsvaros taškų – nesupranti, nei kaip laikas bėga, nei kiek atstumo įveikei. Kartais šliuoždamas niūniuodavau „Tautišką giesmę“. 

ŽMONĖS NR. 6 | www.žmonės.lt

stilius

Socialinių tinklų žvaigždės Amie Therese Hagen ir Paolla

Nuo vasario iki

pavasario Auksinis instagramo jaunimas: Lotta Lavanti, Emma Fridsell, Mona M. Ali, Laura Tønder ir Michelle Li

Mados redaktorė Miki Cheung. Striukė – „Rotate Birger Christensen“, rankinė – „Balenciaga“

ŽMONĖS NR. 6 | www.žmonės.lt

Danų dizaineriai parodė, kaip rengsimės ateinančių metų rudenį ir žiemą. O Kopenhagos madistės siūlo derinius, kuriuos galima vilkėti čia ir dabar. Speci a l i a i „Žm o n ė m s “ i š Kopenha go s – fot o grafė RAIMONDA KULIKAUS KIE N Ė

Nuomonės formuotojos Petra Henriette Rufi (eilutė „Mads Nørgaard Copenhagen“ ir „Baum und Pferdgarten“) bei Maria Wos (vilki „Ganni“ švarką ir „Hosbjerg“ kelnes)

Žaismingas Petros Henriette Rufi įvaizdis: žvejo kepuraitė – „Holzweiler“, suknelė – „Ganni“, švarkas – „Bouguessa“

ŽMONĖS NR. 6 | www.žmonės.lt

Mados redaktorė, japoniškojo „Elle“ autorė Fumina Tsuji