Žurnalas „Žmonės" 2022 m. Nr. 10

Iryna TSILYK REŽISIERĖ

Nr. 10 (955) 2022 m. kovo 10 d.

Negalvojau, kad matysiu, kaip mano Kijeve skraido skeveldros

PARYŽIAUS MADOS SAVAITĖ

Eduardo ŠLEKYS GIMENEZAS MUZIKANTAS

PO KARO ŽENKLU

Artimiesiems Pietų Amerikoje pristatė mylimąją

Aistė AKTORĖ

ZABOTKAITĖ

Kaina – 2,99 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,75 Eur 10 ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

9

771648

059095

Imu suprasti, kad esu nulipdyta iš tvirto molio

1

Fotografas VA I D A S J O K U B A U S K A S Stilistė ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ Vizažistė R I M U T Ė V E Č E R A I T Ė Plaukų stilistė RENATA KEŽUN 18

ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

Imu suprasti,

viršelio istorija

kad esu

nulipdyta

iš tvirto

molio

„Sportmax“ („MaxMara“) drabužiai

Į Lietuvos sceną ji įsiveržė kaip vėjas – trykštanti gyvybe ir energija, stulbinanti ne tik ūgiu bei modelio figūra, bet ir nepakartojamu talentu bei gebėjimu atiduoti save iki paskutinio kraujo lašo. Aukščiausią teatro apdovanojimą – „Auksinį scenos kryžių“ – aktorė Aistė ZABOTKAITĖ (25) gavo būdama vos 24-erių. „Bet tik dabar pamažu imu suprasti, kad esu jo verta“, – šypteli.

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

19

pažintis

Priklausomybė, kurios gydyti nereikia Nuo mažens ji buvo labai smalsi ir nuolat įvairiausiais klausimais kamantinėjo tėvus, o kai bendraamžiai žaisdavo kieme, patogiai įsitaisiusi namuose vartydavo knygas.

Palangiškė Mūza SVETICKAITĖ (17) – tikra rekordininkė: iš viso yra dalyvavusi aštuoniolikoje televizijos laidos „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ žaidimų, šešis kartus laimėjusi finale. Neseniai mergina nušluostė nosį patyrusiems vilkams ir „Auksinio proto“ sezono atidarymo laidoje.

MO N I K A U R BO N A I T Ė 32

ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

T

Mūza, svarbu – dalyvauti ar nugalėti?

Projekto „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“ penktokų pusfinalyje pirmąkart dalyvavau būdama vienuolikos.

Laimėjau ir patekau į finalą. Nuo to laiko praėjo daugiau nei penkeri metai, įvyko daug žaidimų, o rudenį jau antrą kartą pasirodžiau „Auksiniame prote“, teko garbė dalyvauti sezono atidaryme, jame... irgi nugalėjau! Mano sąskaitoje – ne viena pergalė, tačiau jų nekolekcionuoju.

Televizijoje, galima sakyti, užaugau, ji iki šiol mane veža, bet dalyvauti tik tam, kad užsidėčiau pliusiuką, būtų nuobodoka.

Puikiai suprantu, kad tobulybei ribų nėra, todėl per laiką išmokau prigesinti vidinį varikliuką ir pasimėgauti procesu. Beatodairiškas idealo siekimas – tiesus kelias į pervargimą.

Dabar mėgstu tiesiog ruoštis rungtims, susipažinti su talentingais Lietuvos žmonėmis. Į įvairius projektus susirenka bendraamžiai, turintys tokių pačių interesų, tad vienas didžiausių laimėjimų – ten užsimezgusi draugystė.

Aistės Daunoravičiūtės nuotraukos, Alminos Venclovaitės stilius, fotografuota „Viloje Komodoje“ Palangoje

ėveliai iki šiol prisimena, kaip tempdavausi juos į svetainę ne animacinių filmų, o žaidimo „Šeši nuliai – milijonas“ žiūrėti. Laukdavau jo su didžiuliu jauduliu. Kai televizijoje pasirodė „Lietuvos tūkstantmečio vaikai“, man buvo ketveri. Žavėjausi dalyviais ir pasižadėjau – pati irgi kada nors žaisiu“, – pasakoja dabar intelektiniuose žaidimuose varžovus triuškinanti Mūza.

ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

Televizijoje esi dažna viešnia.

Mokykloje tu tikriausiai žvaigždė?

Tiek mokykloje, tiek mieste prieina žmonės, patapšnoja per petį, paspaudžia ranką. Smagiausia, kai gatvėje užkalbina šeimos su vaikais, kurie irgi svajoja dalyvauti laidose.

Jei bent keletą mano pavyzdys paskatins domėtis mokslu, skaityti knygas ar galiausiai išdrįsti eiti į televiziją – džiaugsiuosi. Dėmesį aš mėgstu. Dažnai aplinkiniams pasakoju istorijas, dalijuosi sava patirtimi, tačiau ir klausausi, ką kalba kitas, mėginu suprasti jo psichologiją, vertybes, megzti abipusį ryšį. Manau, šiame pasaulyje esame būtent dėl žmogiškųjų santykių ir meilės vienas kitam.

Pati nelaikau savęs žvaigžde – esu paprasčiausia paauglė, kurią traukia supantis pasaulis. Gavusi kvietimą į laidą, sunkiai galiu jam atsispirti (šypsosi), nes žinau, kad filmavimas reikš fantastiškai praleistą laiką.

Kiekvienas kartas – unikalus, kupinas azarto, adrenalino ir džiaugsmo.

Būtent nenuspėjamumas, ko gero, skatina vėl sugrįžti žaisti. Nuo intelektinių žaidimų turiu savotišką priklausomybę. Visi mane pažįstantys tą žino. 

33

38

ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

Sugrįžti

kaip gyvenate?

prie šaknų

„Labai jautri ir emociškai be galo stipri kelionė buvo“, – tikina muzikantas, dainininkas, tango mokytojas Eduardo ŠLEKYS GIMENEZAS (51). Po penkerių metų pertraukos jis aplankė artimuosius Urugvajuje ir Argentinoje. Ir pristatė jiems širdies draugę – šokių mokytoją Moniką Parniauskaitę (29).

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

U

Asmeninio albumo nuotraukos

Argentinos sostinėje Buenos Airėse tebegyvuoja didžiulis tango šokio rajonas – čia šis šokis ir atsirado

rugvajuje gimęs Eduardo savo vaikystę dalijo tarp Urugvajaus ir Argentinos. Jo tėtis buvo lietuvių kilmės urugvajietis, mama – argentinietė. „Man gimus tėvai persikėlė gyventi į Argentiną.

Kai ten prasidėjo ekonomikos krizė, nusprendė grįžti į Urugvajų. Dar po kurio laiko mokytis mane vėl išsiuntė į Argentiną, bet universitetą baigiau Urugvajuje. Atstumas tarp šių valstybių nėra didelis – tik viena upė skiria. Bet mamos šeima gyveno ne sostinėje, tad reikėdavo įveikti apie šešis šimtus kilometrų – aštuonias valandas kelio. Visą savo vaikystę, paauglystę ir jaunystę atsimenu kaip nuolatinį keliavimą į vieną arba kitą pusę: vasaras su seserimi Myriam leisdavome Argentinoje pas mamos artimuosius, o žiemas – Urugvajuje su tėčio tėvais“, – pasakoja.

Ir dabar abiejose šalyse likę nemažai giminaičių: Urugvajuje gyvena Eduardo vyresnioji sesuo Graciela, sūnėnas ir dėdė, Argentinoje – mama, sesuo Myriam su šeima ir dar vieno dėdės šeima. ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

39

Tamaros Wyrzykowskos nuotrauka

Iš pradžių nusprendusi likti Kijeve, kur tėvynę gina jos vyras rašytojas Artemas Čechas, šiomis dienomis Iryna pasitraukė arčiau Lvovo. „Jie – žvėrys“, – taip Iryna apibūdina Ukrainos miestuose siautėjančius kareivius

48

ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

išskirtinis interviu

Negalima gyventi

be vilties.

Neįmanoma!

Pastaruoju metu su ukrainiete poete ir kino režisiere, dokumentinio filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ kūrėja Iryna TSILYK (39) telefonu kalbuosi dažnai. Iš pradžių tarėmės dėl filmo premjeros Lietuvoje, bet 2020-aisiais ją sustabdė pandemija ir karantinas, o šiandien stabdo karas. Jis vyksta ne kur nors toli, o čia pat, Irynos gimtojoje Ukrainoje.

LAISV Ė R A DZ E V I Č I E N Ė

N

egalėjau pagalvoti, kad savo akimis matysiu, kaip mano gražiajame Kijeve skraido sprogmenų skeveldros, girdėti pabūklų salvės, šūviai ir išgąstingi riksmai, kaip bombų taikiniais tampa vaikų darželiai, gimdymo namai ir cerkvės“, – vis kartoja ji, tarsi norėdama ištrinti neįsivaizduojamai siaubingą šiandienos Ukrainos kasdienybę. Bet šie vaizdai karą patyrusius žmones persekios net ir tą laimingą dieną, kai jis baigsis.

Per lietuvių ir ukrainiečių filmo „Mėlyna kaip apelsinas žemė“ premjerą Iryna turėjo būti Vilniuje. Juostos prodiuserė Giedrė Žickytė planavo režisierės ir filmo herojės Annos susitikimus su žiūrovais, pasivaikščiojimą prie jūros, Iryna norėjo spėti į paskutinę Vilniaus knygų mugės dieną. Tačiau vasario 24-oji it cunamio banga nušlavė jos ir visų ukrainiečių planus. „Pasaulis niekada nebebus toks, koks buvo“, – sako Iryna. Moters gyvenimas nuo šiol padalytas į tai, kas buvo iki karo, ir kas – vėliau, kai Rusijos kariuomenė įžengė į Ukrainą. Pirmojoje dalyje liko filmo pergalė Sandanso kino festivalyje JAV, juostos peržiūros Niujorko „MoMa“ muziejuje, dalyvavimas Berlyno ir daugiau nei 70-yje tarptautinių kino festivalių. Antroji kasdien kelia vis didesnį siaubą ir verčia garsiai kalbėti, kas vyksta gimtinėje. ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

Iryna, atleisk, net nežinau, ką sakyti, kaip guosti, galiu tik kasdien pasakoti, ką lietuviai daro dėl Ukrainos...

Labai jaučiame lietuvių palaikymą dar nuo Maidano įvykių.

Gal todėl man buvo svarbu, kad prie mūsų filmo kūrimo prisidėjo lietuviai. Nepaprastai laukiau premjeros, mūsų filmo herojė Anna net naują suknelę nusipirko. Planavome, ką veiksime, apie ką kalbėsime su žiūrovais, norėjau pajusti jūsų nuotaikas, palaikymą. Dabar tai atsidūrė antrame plane, mes traukiamės į šalies gilumą ir nežinome, kas bus su Ukraina. Tai, kas vyksta, – visiškas siurrealizmas, neįmanoma patikėti, bet tai vyksta – ir vyksta su mumis. Anksčiau vis girdėjome žinių apie būsimą Putino karinę operaciją, tikėjomės provokacijų, susišaudymų Donbase, tačiau kad mano šalį rusai atakuos iš visų pusių, kad į Ukrainą įriedės sunkioji technika, kad skraidys raketos, kris bombos, žus žmonių, nė už ką netikėjau. Šiandien ką galiu padaryti – tik pasirūpinti savo vaiko saugumu. Pirmąsias dienas praleidau šalia Kijevo, gyvenome dideliame name dar su septyniais vaikais, tačiau tapo nesaugu, prieš keletą dienų pasitraukėme į šalies gilumą. Mano vyras liko – ginklu saugo sostinę. Nėra jokių prognozių, žinau tik viena: šis karas pavojingas ne tik Ukrainai, bet ir Europai, visam pasauliui. Negaliu palikti savo gimtinės, čia mano tėvai, žmonės, kurie į mane žiūri, kuriems patinka mano darbai. Bus neteisinga, jei išvyksiu, todėl dabar darau, ką galiu geriausiai – pasauliui pranešu, kas pas mus vyksta.

49

Kitoje lėktuvo

pasimatuoti profesiją

Gedmanto Kropio nuotraukos, Rimutės Večeraitės grimas, fotografuota „GetJet Airlines“ orlaivyje

pusėje

Prieš dvylika metų kelionių tinklaraštį „Makalius“, kuris laikui bėgant išaugo į to paties pavadinimo kelionių organizatorių, rašyti pradėjęs Rimvydas ŠIRVINSKAS-MAKALIUS (31) iki šiol nuoširdžiai žavisi lėktuvais, o skrydžius sieja su romantika – juk jie, kaip ir meilė, sužadina jaudulio kupiną laukimą. Visgi Rimvydas norėtų pažinti ir kitą skrydžio pusę – tą, kuri reikalauja darbo, atsidavimo ir atsakomybės. Jis norėtų save išbandyti orlaivio palydovo amplua.

DOVILĖ LEBRIKAITĖ

64

ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

KO NEMATO KELEIVIAI Lėktuve improvizacijoms ne vieta, net jeigu jis stovi ant žemės. Todėl Rimvydui bandant įsijausti į orlaivio palydovo vaidmenį visą kūrybinę komandą prižiūrėjo „GetJet Airlines“ stiuardesė.

Ji papasakojo apie savo profesinę kasdienybę, pamokė, kaip teisingai atlikti vieną ar kitą darbą. „Dabar, jei reikėtų padėti įgulai, jau žinočiau, kaip duris atidaryti, kaip vežimėlį tarp sėdynių stumti, kaip jo stabdžius įjungti, kad nenuriedėtų su visais maisto produktais, – tikina Rimvydas. – Turėjau galimybę prisiliesti prie tų dalykų, kurių įprastas keleivis nemato. Man, aviacijos gerbėjui, tai buvo unikali patirtis.“

IŠ PAGARBOS ĮGULAI Kelionių organizatoriui „Makalius“ vadovaujantis jaunas vyras juokėsi, kad šitiek metų nuolat keliaudamas manė, jog skrydžio saugos instrukciją jau moka atmintinai, bet kai pačiam teko ją pakartoti, pasirodė, kad viskas ne taip ir paprasta: „Prisipažinsiu, tik kartais stebiu rodomą saugos instrukciją prieš skrydį – tai darau iš pagarbos įgulos nariams. Ypač Jungtinėse Valstijose, kur mėgstama paleisti įrašą, skelbiantį, kad jie supranta, jog esame nuolatiniai keleiviai, tačiau visi turi stebėti skrydžio saugos instrukciją, nors ir kiek kartų būtų tai matę.“  ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

65

Po karo ženklu

Kaip visada Milano mados savaitė turi ypatingą podiumo rūšį – stebėti gatvės mados žvaigždes lygiai taip pat įdomu, kaip ir pačius pristatymus.

Be to – nemokama ir be kvietimų.

Specialiai „Žmonėms“ iš Milano – fotografė RAIMO N DA Tarp Milano KUL IKAUS KIE N Ė

Nuomonės formuotoja Alyssa Coscarelli vilki „ShuShu/Tong“ suknelę. Rankinė – „ABRA“, avalynė – „Jiij“

Prekių ženklo „Les Fleurs“ dizainerė María Bernad vilki savo kurtus drabužius ir avi „Maison Margiela“

86

ir Paryžiaus lengvabūdis pasaulis persivertė – madingiausios mėlyna ir geltona spalvos papuošė net modelių veidus. Jomis dabinosi ir gatvės mados atstovai.

K

Specialiai „Žmonėms“ iš Paryžiaus – fotografė R A I MO N DA K U L I K AU SK I E N Ė

ą gi, derinys – gražus ir galingas... O ir žodinė bei materiali mados žmonių parama Ukrainai (pavyzdžiui, Gigi Hadid sprendimas skirti savo mados mėnesio honorarus nukentėjusiems nuo karo) padarė įspūdį. Tarp Milano ir Paryžiaus staiga geru tonu tapo kalbėti apie politiką ir parodyti poziciją. Posakis „jei tu nesidomi politika, anksčiau ar vėliau ji susidomi tavimi“ tapo kūnu. Ir beveik nebestebina „Fédération de la Haute Couture et de la Mode“ sprendimas iš savaitės programos išbraukti Valentino Judaškino kolekcijos pristatymą: savo šalies vadovams atsidavęs Rusijos dizaineris, kūręs policijos ir ginkluotųjų pajėgų uniformas, niekaip nekomentavo Ukrainos užpuolimo.

Federacijos prezidentas Ralphas Toledano paragino dizainerius aukoti ukrainiečių pabėgėliams ir kolekcijas pristatyti santūriau. Tačiau ir be tokių raginimų visas Paryžius nuščiuvo išvydęs manifestu virtusį „Balenciaga“ šou. Prieš didingą, šiurpų ir netikėtai asmenišką renginį mados namų vadovas Demna per garsiakalbius ukrainiečių kalba padeklamavo eilėraštį. „Jį supras žmonės, kuriems norėjau perduoti šią žinią“, – citavo „Vogue“ kūrėjo žodžius. Mados šou Demna užbaigė dviem įspūdingomis suknelėmis – viena buvo geltona, kita – mėlyna. Be to, kiekvieno svečio laukė Ukrainos vėliavėlė, mėlynos bei geltonos spalvų marškinėliai ir rašytinis meno vadovo paaiškinimas: jis visgi nusprendęs rengti pristatymą (iš pradžių skirtą klimato kaitai), nes norėjo stoti prieš blogį, kuris kartą jį jau užgavo. Prieš trisdešimt metų dešimtmečio Demnos šeimai teko bėgti iš gimtosios Abchazijos – Rusijos globojami separatistai užgrobė šią žemę ir nužudė daugiau kaip 5000 gruzinų. Štai taip netikėtai mada vėl sutiko politiką. Ir galbūt nuėjo žiūrėti dvispalvio – akį rėžiančio rožinio ir juodo – „Valentino“ šou. Mūsų akimis, šie du visiškai skirtingi pristatymai apėmė viską, kas buvo svarbiausia per šią keistą mados savaitę Paryžiuje. 

stilius

Aktorė Kiernan Shipka. Suknelė ir bateliai su rožės formos pakulne – „Loewe“

Pastaraisiais metais geidžiamiausių batelių dizainerė Amina Muaddi ir viena iš „The Attico“ įkūrėjų Gilda Ambrosio

ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

Influencerės Pornwika Spiecker, Miki Cheung ir Justyna Czerniak

Socialinių tinklų žvaigždė Tamara Kalinic renkasi „Coperni“

Mylimieji Emili Sindlev ir Madsas Emilis Grove’as Mølleris abu yra stilistai, tad puikiai supranta, kad mada gali skleisti žinutę. Mėlyni ir geltoni drabužiai – mados pasaulio dėmesiui atkreipti į karą Ukrainoje

ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

87