Žurnalas „Žmonės" Nr. 10 by Media Bites

KANDIDATAI Į PREZIDENTUS KITAIP

Ingrida

ŠIMONYTĖ Nr. 10 (801) 2019 m. kovo 7 d.

AMŽINAI JAUNA!

Neatmetu minties apie savą žmogų

BARBEI –

Donatas

Ieva

ŠEVIAKOVAITĖ

Kaip rengėsi tarpukario Kaunas ir Čikaga?

KATKUS Pasitraukti reikia gražiai

Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,04 Eur

Agnė ŠATAITĖ Patyriau visko: ir nuovargio, ir nevilties, ir švytinčių laimės akimirkų

Vaidinant nėra laiko

grožėtis

viršelio istorija

savimi

Ekrane aktorė Agnė ŠATAITĖ (33) – fatališka blondinė, gyvenime – gili ir išmintinga asmenybė, nemėgstanti paviršutiniškumo. Scenoje ji – vilioklė, o užvėrus teatro duris – šeimos moteris. GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Ž M O N Ė S N R . 1 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Zara“ drabužiai, „BIŽU by Agnė Gilytė“ aksesuarai, „Aldo“ avalynė ir pirštinės, fotografuota viešbutyje „Narutis“ Vilniuje

Gedimino Žilinsko nuotraukos Laurynos Skrebytės stilius Stilistės asistentė Šarūnė Skirmantaitė Ugnės Ežerinskaitės makiažas Raimondos Alinskienės šukuosena

Ž M O N Ė S N R . 1 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

ji nori tapti prezidente

Viską gyvenime priimu kaip

dovaną

Vienintelė moteris tarp keliolikos kandidatų į Lietuvos Respublikos prezidentus. Buvusi finansų ministrė, dabar Seimo narė Ingrida ŠIMONYTĖ (44) pratinasi per interviu kalbėti ne tik apie ekonomiką, biudžetą ir valstybę, bet ir apie save.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

ai svajodavote, kuo būsite užaugusi, net kai po mokyklos rinkotės ekonomikos studijas, įsivaizdavote, kad gyvenimas jus nuves iki prezidento rinkimų? Kai rinkausi ekonomiką, galvojau visai apie kitus dalykus. Stojau 1992 metais – tada ši specialybė nebuvo populiari. Nuo pat Sąjūdžio laikų, kai buvau penkiolikos ar šešiolikos, man be galo patiko diskusijos, kaip kursime laisvą ir ekonomiškai stiprią valstybę – bus kaip Švedijoje. Stojau į ekonomiką, kad žinočiau, ką daryti, kad pas mus būtų „kaip Švedijoje“. Artimieji atkalbinėjo, siūlė geriau studijuoti anglų kalbą arba mediciną. Mama ypač norėjo, kad tapčiau gydytoja, bet aš bijau kraujo. Tiesa, dabar jau nebebijau – gyvenimas pripratino. Be to, turiu labai daug empatijos – kai žmogui skauda, man irgi skauda. Negaliu atsiriboti ir šaltai reaguoti. Kokia iš manęs medikė, jei, užuot žmogų gydžiusi, sėdėčiau ir kartu bliaučiau. Be to, tada man išties rūpėjo sukurti Švediją Lietuvoje. Kai po studijų 1996 metais pradėjau dirbti Finansų ministerijoje, pagrindinis mano pranašumas buvo tas, kad gerai kalbu angliškai. Lietuva jau buvo pradėjusi stojimo į Europos Sąjungą procesus, daug dalykų reikėjo derinti, bendrauti su užsieniečiais, todėl man teko visi su eurointegracija susiję darbai. Pati to visai neplanavau, tiesiog gyvenimas sumėtė tokias malkas po kojomis ir aš jomis nužingsniavau.



ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

Ž M O N Ė S N R . 1 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

37 Redos Mickevičiūtės nuotrauka, Šarūnės Skirmantaitės stilius, Jolitos Verseckienės makiažas, Ramunės Piekautaitės ir „MaxMara“ drabužiai

Juos tarsi

įvykis

atradau iš naujo Ievos teta Veronika mėgdavo pasakoti, kaip Švedijoje su karaliumi Gustavu V žaidė tenisą. Ir, nors buvo liepta pralaimėti monarchui, vis tiek jį sutriuškino

Stilingos tarpukario ponios Juzefa ir Veronika Ščukauskaitės

„Man labai svarbu, kad gyvenant, kuriant nebūtų nuobodu. Kasdienybei spalvų visuomet suteikia nauji iššūkiai“, – prisipažįsta drabužių dizainerė Ieva ŠEVIAKOVAITĖ (46). Ji sutiko būti šiuo metu statomo miuziklo „Lituanica“ kostiumų dailininke. REMIGIJA PAULIKAITĖ 44

Ieva džiaugiasi, kad darbas miuzikle „Lituanica“ jai suteikė progą giliau pažinti Steponą Darių ir Stasį Girėną

Ž M O N Ė S N R . 1 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Martyno Siruso ir asmeninio albumo nuotraukos

Steponas Darius, o miuzikle – Vaidas Baumila, buvo ne tik didelis Lietuvos patriotas, bet ir sportiškas bei išvaizdus vyriškis

ieną dieną Ieva sulaukė miuziklo režisieriaus Manto Verbiejaus skambučio. Jis pakvietė prisidėti prie „Lituanicos“ tarptautinės kūrybinės komandos, ir dizainerė nerado priežasčių, kodėl galėtų atsisakyti. „Prieš penkiolika metų su kolege Jolanta Rimkute kūrėme pirmą „LT identity“ drabužių kolekciją ir svarstėme, kas yra ryškiausi lietuviški simboliai. Gedimino pilis, krepšinis, o kas dar? Darius ir Girėnas buvo tarp pirmųjų, stipriausių, asociacijų, – prisimena. – Jų skrydis yra legenda, gerai atpažįstamas lietuviškos tapatybės simbolis. Prieš metus lankėme užsienio lietuvių bendruomenes su kūrybinių dirbtuvių projektu „Šimtmečio skrydis su Lietuva“. Matėme, kad Amerikoje ir dideli, ir maži lietuviai žino apie Darių ir Girėną, jų skrydį per Atlantą. Dar ir dėl to man be galo smagu po penkiolikos metų vėl susidurti su mėgstamais herojais miuzikle. Gilindamasi, rinkdama informaciją juos tarsi atradau iš naujo.“ Miuziklo veiksmas apima du laikotarpius ir vietas: 1921– 1927-ųjų Kauną ir 1927–1933-iųjų Čikagą. Perskaičiusi scenarijų Ieva skubėjo domėtis politine ir ekonomine tarpukario Lietuvos ir Amerikos padėtimi, konsultavosi su istoriku Norbertu Černiausku. Ji atkreipia dėmesį, kad to meto Čikaga, nors jautė pasaulinę ekonomikos krizę, gerokai labiau spindėjo nei Kaunas. Tai bus matyti ir iš drabužių. Ieva leido laiką ir Kauno Vytauto Didžiojo karo muziejuje – ieškojo Dariaus ir Girėno laikų lakūnų uniformų. „Ten radau 1931 metais siūtą uniformą, kurią muziejui dovanojo Amerikos lietuviai. Turėjau galimybę atidžiai patyrinėti, kaip ji pasiūta“, – Ž M O N Ė S N R . 1 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

pasakoja. Kostiumų dailininkė turi užduotį atkurti to laikotarpio drabužius, tad pačiai prisiliesti prie autentiškų dalykų – be galo įdomu ir naudinga. Dizainerei šis darbas ypatingas dar ir dėl to, kad suteikia progą grįžti prie savo šaknų. Pasirodo, jos senelio seserys Juzefa ir Veronika Ščukauskaitės buvo žinomos tarpukario Kauno damos, jos Laisvės alėjoje dirbo garsiame siuvimo salone „Smart“! Ten buvo modeliuojami ir siuvami vakariniai drabužiai. „Vaikystėje apie to laikotarpio Kauną iš tetų, kurias vadinau močiutėmis, esu girdėjusi labai daug, jų pasakojimuose nuolatos buvo minimi ponai ir fasonai, – juokiasi. – Tik aš, vaikas, tada daug ko 45

Įkritęs į duobę

savo

noru

Lietuva be sienų

Kovos menų meistras Adomas MIKLYS (29) iš Lietuvos išvyko tikėdamasis... sunkesnio gyvenimo. Ieškodamas savęs, vaidybos studijas Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje iškeitė į nesaldžią emigranto duoną Londone. Jo kelias vingiavo nuo ilgų valandų IKEA virtuvėje iki pirmosios niat nam kovos menų mokyklos Didžiojoje Britanijoje įkūrimo. VAIDA MILNE-TYTE

Andriaus Čebatariūno, Scotto Eatono ir Linos Skukauskės nuotraukos

domą sutikau ką tik grįžusį iš atsiskyrimo (angl. retreat) Ispanijoje, kur kasmet visą mėnesį medituoja, meldžiasi, atlieka budistinius ritualus. „Viskas prasidėjo, kai buvau aštuonerių. Tėtis mane atvedė į kovos menų būrelį ir ten pradėjau visokeriopai augti. Kai tėvai išsiskyrė, treneris Petras Golovač man tapo ir vyro, ir tėvo modeliu, ir globėju, ir mentoriumi. Jei turėdavau kokių problemų, pirmiausia eidavau pas trenerį, o tik paskui pas tėvus. Tai, kad jį sutikau, man yra didžiulė gyvenimo dovana.“ O kaip įvyko toks šuolis – emigracija į Londoną? Galėjau nevažiuoti iš Lietuvos – nebuvo taip, kad reikėjo darbo ar kas nors nesisekė. Baigęs mokyklą dvejus metus studijavau aktorinį. Tai buvo nuostabus laikotarpis – susipažinau su daug puikių žmonių, su jais iki šiol palaikau ryšį. Kursą buvo surinkęs Julius Dautartas, paskui jį perėmė šviesaus atminimo Eimuntas Nekrošius. Tai buvo nuostabus kursas, pastatyta daug labai gerų spektaklių. Tarp mano kurso draugų buvo Beata Tiškevič, Jurgita Jurkutė-Širvaitė, Jurga Šeduikytė... Regis, viskas puikiai klojosi – turėjote puikių bendramokslių ir talentingą mokytoją. Kodėl nusprendėte visa tai palikti? Tiesiog ilgą laiką jutau, kad mano gyvenimui reikia posūkio. Akademija patiko, ten buvo nuostabu, gyvenau savo svajonėje, bet vis tiek jutau, kad kažkas ne taip, kad turėčiau daryti kažką kita. Niekaip negalėjau rasti savęs, išgyvenau daug konfliktų tiek su savimi, tiek su dėstytojais. Jaučiausi kaip paauglys, nesuprantantis, kas su juo vyksta. Nusprendžiau, kad reikia išeiti. Jutau, kad turiu atsiplėšti ir pradėti naują gyvenimą – tokį, kuris nebūtų patogus ir lengvas, kuriame būčiau įmestas į gilią duobę, iš kurios pats ir turėčiau išsikapstyti. Tuo metu Londone jau gyveno mano draugas, taip pat užsiimantis kovos menais. Jis susipažino su baleto mokytoja, ši pakvietė mus abu dėstyti kovos menų jos įsteigtoje šokio mokykloje. Atrodė – viskas taip puiku! Susitarėme birželį, o rugsėjį, kai atvykau į Didžiąją Britaniją, ta moteris dingo. Negalėjome pasiekti nei telefonu, nei elektroniniu paštu – ji  tiesiog pranyko.

Adomas – vienas iš Londono lietuvius vienijančio projekto „Išbarstyti gintarai“ herojų

Ž M O N Ė S N R . 1 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Gyvenau savo svajonėje, bet vis tiek jutau, kad kažkas ne taip, kad turėčiau daryti kažką kita. 49

Kadre iš filmo „3 dienos Kibrone“ – Romy Schneider suvaidinusi Marie Bäumer. Aktorės panašumas į tikrąją Romy (kairėje – juostos „Nekalti purvinomis rankomis“ filmavimo aikštelėje 1974-aisiais) – tiesiog stulbinantis

Ryškūs vaidmenys, šlovė, svaiginanti meilė. Asmeninio gyvenimo tragedijos, priklausomybės. Legendinei aktorei Romy Schneider (1938–1982) teko patirti viską. „Nenorėjau kurti politiškai korektiško filmo, kuriame viskas pavaizduota gražiai, o veikėjai – tik laimingi. Paskutinis jos interviu prasideda žodžiais: „Aš esu Romy Schneider, man 42-eji ir esu nelaiminga“, – taip vokiečių režisierė Emily ATEF (46) pristato savo filmą „3 dienos Kibrone“. IEVA ŠUKYTĖ 52

„Man svarbiausia buvo parodyti Romy kaip moterį, o ne kaip kino žvaigždę“, – sako režisierė Emily Atef

ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

Įkvėpta Romy interviu

Schneider

uostoje pasakojama apie vieną tragiško likimo kino žvaigždės gyvenimo epizodą: tris dienas, kurias Romy praleido Bretanės kurorte Kibrone. Čia ji davė paskutinį interviu – vokiečių žurnalo „Stern“ žurnalistams. Emily Atef, remdamasi to interviu ištraukomis, bando įsivaizduoti, kaip tuo metu elgėsi Schneider ir ją supę žmonės. Kovo 8-ąją į Lietuvos kino teatrus atkeliaujantis „3 dienos Kibrone“ pernai Vokietijos kino apdovanojimuose tapo absoliučiu favoritu – laimėjo septynis apdovanojimus, tarp jų geriausio metų filmo ir režisūros darbo. Geriausia aktore pripažinta į Romy Schneider nepaprastai panaši Marie Bäumer – ji privertė patikėti žiūrovus, kad jų dievaitė vėl prisikėlė kino ekranuose. Emily, ar augdama žiūrėjote Romy Schneider filmus? Gimiau Berlyne. Kai buvau septynerių, su šeima persikėlėme į JAV, o po šešerių metų grįžome į Europą ir apsigyvenome Paryžiuje. Nuo Romy Schneider mirties jau buvo praėję keletas metų, tačiau ji vis dar buvo didelė žvaigždė Prancūzijoje. Vienus metus praleidau internatinėje mokykloje. Mano kambario draugė buvo didelė aktorės gerbėja – visos kambario sienos buvo nukabinėtos jos nuotraukomis. Jai Romy buvo tikresnė motina nei ta, kuri pagimdė. Kiekvieną vakarą užmigdavau su jos nuotraukomis prieš akis. Su Romy darbais susipažinau vėliau. Be abejo, žinojau populiariausius filmus, kuriuose ji vaidino. Labiausiai įsiminė Pierre’o GranierDeferre’o „Traukinys“, Jacques’o Deray „Baseinas“, Claude’o Sautet „Paprasta istorija“. Kurti filmą apie ją ir laiką, praleistą Kibrone, man pasiūlė prancūzų prodiuseris Denis Poncet. Ieškodama medžiagos, pirmiausia aptikau nuotraukas iš 1981-aisiais „Stern“ išspausdinto interviu, jos man atvėrė akis. Jos tiesiog pradėjo su manimi kalbėtis. Ten buvo vaizduojama paprasta moteris be makiažo, ji nepriminė ikonos žurnalų viršeliuose. Susitikau su žmonėmis, kurie buvo su ja Kibrone: fotografu Robertu Lebecku, žurnalistu Michaeliu Jurgsu. Perskaičiusi paskutinį jos interviu supratau, kad noriu kurti filmą apie laiką, kurį ji praleido ten.

Emily Atef ir Marie Bäumer praėjusių metų Vokietijos kino apdovanojimų ceremonijoje: Atef pripažinta geriausia režisiere, Bäumer – geriausia pagrindinio vaidmens atlikėja

per 90 minučių? Rašydama scenarijų, leidau sau improvizuoti tarp realių ir išgalvotų faktų. Žinoma, Romy veikiausiai niekada nesimaudė vonioje su drauge. Man buvo svarbiausia parodyti ją kaip moterį, o ne kaip kino žvaigždę. Su ja laiką leidę žmonės man suteikė teisę minėti jų vardus filme. Išskyrus vieną draugę, lankiusią aktorę Kibrone. Ji nenorėjo būti minima, todėl sukūrėme naują veikėją Hildę, kuri filme rūpinasi Romy, nori jai padėti. Bet toks žmogus tikrai egzistavo, tik jo vardas – kitas. Interviu esančios nuotraukos – nespalvotos. Ar dėl to pasirinkote kurti nespalvotą kiną? Žinoma. Nuotraukos ilgą laiką keliavo su manimi. Rašydama scenarijų, peržiūrėjau visus filmus, kuriuose Romy vaidino, 

Kadras iš filmo „3 dienos Kibrone“

Jums buvo svarbu atkurti tikrus įvykius ar leidote sau improvizuoti? Jeigu prodiuseris būtų pasiūlęs režisuoti biografinį filmą, būčiau atsisakiusi. Kaip gali papasakoti kažkieno gyvenimą

Ž M O N Ė S N R . 1 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

legendos

Nerožinis gyvenimas Solidus jubiliejus: lygiai prieš šešiasdešimt metų 1959-ųjų kovo 9-ąją Niujorke pristatyta bene žymiausia mūsų laikų lėlė – Barbė. Šio kultinio žaislo istorija neatskiriama nuo jo „mamos“ Ruth HANDLER (1916–2002) biografijos. 66

Ž M O N Ė S N R . 1 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

istika tikintys žmonės pasakytų, kad būti patenkinta. Ir galėtų pasakyti – aš buvau teisi, nuolat besikeičiantis ir iš mados sugalvojusi lėlę draugę, į gyvą merginą panašią lėlę, neišeinantis žaislas pasiglemžė dalį savo kūrėjų kuri pakeitė kūdikius ir nekaltus angelaičius, kokie gyvenimo – todėl ir šiandien yra toks populiarus. iki tol buvo dauguma žaislų. Ir, kad ir ką sakytų Racionalūs kalbėtų apie sėkmingą rinkodarą skeptikai, feministės bei Barbės heiteriai (na, taip, tai ir lėlę gaminančios bendrovės „Mattel“ puikią viena iš tų lėlių, kuri turi savo nekentėjų klubą, tarsi komercinę uoslę. Kad ir kaip būtų, paminėti būtų gyvas žmogus) – vaikai ją myli jau šešiasdešimt Ruth, vieną iš žmonių, sukūrusių nūdienos metų. Amerikos veidą, verta. Juolab kad Barbės istorija jubiliejaus proga įgauna naują pagreitį: Bild Lili keliauja už Atlanto filmuojamas pirmasis vaidybinis filmas, o rudenį Paradoksas, tačiau bendrovės pavadinime Ruth bus pristatyta neįgali lėlė – Barbė vežimėlyje ir vardas net neįamžintas. „Mattel“ taip pavadinta Barbė su kojos protezu (neįgaliojo vežimėlyje dviejų vyrų – Ruth sutuoktinio Ellioto Handlerio sėdinti Barbė, vardu Becky, jau pristatyta (1916–2011) ir jo draugo bei verslo partnerio 1997-aisiais, tačiau jos gamyba netrukus buvo dizainerio Haroldo „Matto“ Matsono – garbei. nutraukta). Jas sukurti padėjo trylikametė Jordan 1945-aisiais įkurtą bendrovę, kuri tapo Reeves, gimusi be kairės rankos ir nešiojanti žaislų pramonės gigante, garsino ir protezą. Mergytė paprašė bendrovės, kad garsina anaiptol ne tik Barbė, tačiau protezas būtų nuimamas, – taip būtent šis Ruth Handler „kūdikis“ žaislas atrodys tikroviškesnis... atnešė didžiausią šlovę. Gal nuskambės ciniškai, Betgi Ruth buvo tik moteris, tačiau jautri ir optimistinė turėjusi vyrą, du vaikus ir net istorija – puikus pardavimą galimybę dirbti šeimos labui skatinantis veiksnys. Kaip – tai kam gi jai garbė?! ir visos kitos nūdienos Kitokio likimo dukrai, Barbės – prezidentės, dešimtajai atžalai šeimoje, astronautės, statybininkės, nelinkėjo net tėvai. Lenkijos programuotojos; įvairių žydai Moskowiczai, Detroite odos atspalvių bei figūrų. tapę Moskomis, nebuvo Žodžiu, ne tik dailios sužavėti, kai užsispyrusi pupytės, pametusios jaunylė panūdo mokytis galvą dėl aukštakulnių, piešti. Tiesa, Ruth madingų drabužėlių ir ilgai nebandė tėvų greitų automobilių. Ak, taip, kantrybės: sulaukusi dar ir dėl savo jaunikio Keno. 22-ejų, ištekėjo už Bet jis niekada nebuvo toks mokyklos draugo, populiarus, taigi ir bendrovė minėtojo Ellioto jam neskyrė tiek dėmesio. Handlerio, pagimdė du Nėra paklausos – nėra ir žaislo. vaikus, dukrą Barbarą ir sūnų O Barbė musulmonė, vilkinti Kennethą (taip, Barbės hidžabą, buvo paklausi. Ir mylimasis Kenas štai prieš dvejus metus pavadintas jo garbei), atsirado tokia lėlė, Štai taip atrodė prieš ir buvo itin gera namų kurios prototipu tapo 60 metų pasaulį šeimininkė. Bet ne tik. sportininkė, 2016-ųjų išvydusi pirmoji Barbė (lėlė priekyje). Dabar Auksarankis Handleris iš olimpiados bronzos medalio senieji „Mattel“ neseniai atrasto naujo plastiko laimėtoja fechtuotoja Ibtihaj žaislai – geidžiamas pagamino baldus poros namams. Muhammad. kolekcininkų laimikis  O išradingoji Ruth pasiūlė paversti tai Anaiptol nerožinis Ruth Handler gyvenimas – savaime įdomus ir pamokomas it kokia savigalbos knyga. Pasiekusi šlovės viršūnę ir uždirbusi milijonus, ji buvo išstumta iš bendrovės vadovybės, apkaltinta korupcija, pati susirgo krūties vėžiu. Ir ne tik išgyveno, bet ir sugebėjo paversti bėdą laimėjimu. Na, taip, dukra Barbara nuo jos nusisuko. Ji pareiškė, kad lėlė, taip pavadinta jos garbei, motinai buvo svarbesnė nei pačios atžalos. Bet jei senoji ponia (Handler mirė pusmetis iki aštuoniasdešimt šeštojo gimtadienio) mato nūdienos procesą iš žaislų kūrėjų dangaus, turėtų

Ji buvo išstumta iš bendrovės vadovybės, apkaltinta korupcija, susirgo krūties vėžiu. Ir ne tik išgyveno, bet ir sugebėjo paversti bėdą laimėjimu.

stilius

Šventė tęsiasi RAIMONDA KULIKAUSKIENĖ – specialiai „Žmonėms“ iš Paryžiaus (nuotraukos)

„Dior“ diva – modelis ir didžėjė Sita Abellan

Viena pirmųjų vokiečių influencerių, tinklaraščio „Ohh Couture“ įkūrėja Leonie Hanne

ą tik praūžusi Paryžiaus mados savaitė traukė akį spalvomis, viliojo romantiškais nėriniais ir provokavo iškirptėmis. Ryškumu podiumo modeliams nenusileido ir judrias miesto gatves užplūdusios šou viešnios. Vis dėlto šiemet mados fiesta buvo šiek tiek kitokia nei įprastai. Paryžiaus mados renginys prasidėjo prabėgus vos savaitei po „Chanel“ dizainerio ir apskritai svarbiausios personos mados pasaulyje pastaruosius kelis dešimtmečius Karlo Lagerfeldo mirties. Tačiau tai nereiškia, kad Paryžius nusidažė juodai, – mados korifėjui fašionistos atidavė paskutinę pagarbą dar labiau pasikedendamos plunksnas. „Noriu, kad visi vilkėtų tai, ką nori vilkėti. Tegul jie tai daro savaip. Man tai yra moderni mada“, – Lagerfeldo žodžiai Paryžiuje tarytum tapo kūnu. Tinklinio audinio suknelės, plunksnomis išpuošti sijonai, odiniai kostiumėliai, denimas ir net darbinės liemenės – tik spėk sužiūrėti miestą okupavusių influencerių stilių!

Ispanų TV laidų vedėja Ángela Rozas Saiz – geriausias pavyzdys, kaip tinkamose rankose atsidūręs santūrus kostiumėlis gali įgauti naujų atspalvių



ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

Nauja diena – naujas Ángelos Rozas Saiz stilius. Nesikeičia tik viena detalė – elegantiška beretė

Tinklaraštininkėms Lindai Tol iš Nyderlandų ir Xeniai Adonts iš Vokietijos visuomet įdomu, ką turi pasakyti prancūzų avalynės dizainerė Géraldine Boublil

Vokiečių tinklaraštininkė Viktoria Rader, prasiskynusi karjerą fotografuodama savo ir dviejų sūnų stilių

Japonijos dainininkių dvynių Ami ir Aya Suzuki su niekuo nesupainiosi. Nebent tarpusavyje...

Neoninė rožinė – viena madingiausių ir įnoringiausių šio sezono spalvų. Bet turkų mados redaktorei Ece Sükan pavyko ją prisijaukinti

Ž M O N Ė S N R . 1 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Kur tik pažvelgsi – „Dior“! Šiems mados namams ištikimos influencerės Leonie Hanne, Eleonora Carisi ir Erika Boldrin 97

L ABDARA

objektyve

Nežiemiškas pokylis Žiemą šiauliečiai užbaigė elegantišku pobūviu ir valso garsais: čia jau aštuntą kartą vyko labdaringas Vienos pokylis, kurį miesto arenoje surengė Šiaulių „Rotary“ klubas „Harmonija“. Vakaro nuotaiką kūrė orkestras „Trimitas“, dainininkai Kastytis Kerbedis ir Martynas Kavaliauskas, jaunieji šokėjai šoko klasikinius šokius, o svečiai ne tik sukosi ant parketo, bet ir dalyvavo labdaringoje loterijoje, kurioje buvo galima laimėti meno darbų. Surinktos lėšos atiteks Šiaulių paliatyvios pagalbos ir slaugos centrui. Sauliaus Jankausko nuotraukos

Šiaulių „Rotary“ klubo „Harmonija“ prezidentė Audra Radavičienė su vyru, Šiaulių arenos valdytoju Gintaru Radavičiumi

102

Verslininkė Ingrida Gulbinienė

Odontologė Živilė Gaižauskienė su draugu ir kolega Hartmutu Ahlersu

Ž M O N Ė S N R . 1 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Gydytojas Benjaminas Čižiūnas ir Grožio ir sveikatos klinikos vadovė Erika Čižiūnienė

Publikai dainavo Martynas Kavaliauskas

Gamyklos „Elga“ generalinis direktorius Ramūnas Volbekas su žmona bankininke Loreta Volbekiene

Verslininkai Vitalija ir Vidmantas Šimkai su vaikais, Pietų Danijos universiteto studentais Ieva ir Gvidu ŽMONĖS NR. 10 | www.žmonės.lt

Šokis įsuko kirpėją-stilistę Iloną Jankauskienę ir moksleivį iš Sardinijos Michele Porcu 103