Žurnalas „Žmonės" Nr. 11

KANDIDATAI Į PREZIDENTUS KITAIP

Arvydas

JUOZAITIS Meilė tarsi naują energiją manyje užkūrė

Nr. 11 (802) 2019 m. kovo 14 d.

TINKLARAŠTININKĖ

Kristė

STANKEVIČIŪTĖ

Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,04 Eur

Gimiau su mados genu

Aistė

KABAŠINSKAITĖ ir Mantas KATLERIS Mato save auginančius vištas ir pomidorus

Tomo Brazinsko nuotraukos Laurynos Skrebytės stilius Stilistės asistentė Šarūnė Skirmantaitė Neringos Čukinienės makiažas Anželikos Wojc šukuosenos Fotografuota „Brazzi“ fotostudijoje Vilniuje

20

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Suitsupply“ drabužiai, „Magrės baldų“ rekvizitas

Galėčiau

viršelio istorija

kiekvieną dieną

pasipiršinėti Kada vestuvės? – neduoda ramybės aplinka šviežiai iškeptiems sužadėtiniams humoristui Mantui KATLERIUI (32) ir teisės studentei Aistei KABAŠINSKAITEI (25).

Iki vestuvių jiedu turi numatę svarbią savo gyvenimo stotelę. Ir apskritai jųdviejų kelias, regis, bus ilgas, nes Mantas mato save auginantį vištas ir pomidorus.

DAIVA KAIKARYTĖ Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

21

įvykis

Aš esu viena iš jūsų!

Kanadoje gimusi Holivudo aktorė Ruta LEE (83), kurios tikrasis vardas – Ruta Mary Kilmonis, visą gyvenimą puoselėjo lietuviškas šaknis, rėmė lietuviškas iniciatyvas ir garsino Lietuvos vardą Amerikoje. 2006-aisiais prezidentas Valdas Adamkus ją už tai apdovanojo ordino „Už nuopelnus Lietuvai“ Riterio kryžiumi, o prieš mėnesį aktorei buvo atkurta Lietuvos pilietybė. Į tai Ruta reagavo – kaip visuomet – emocingai: „Valioooo!“ GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ 32

„Juokiuosi, jog jau esu tokio amžiaus, kai man visur įteikiami apdovanojimai už viso gyvenimo nuopelnus“, – šmaikštauja žavioji aktorė Ruta Lee

Ruta ir verslininkas Websteris Lowe susituokę daugiau kaip keturiasdešimt metų.

Užpernai vyras atlydėjo žmoną į Lietuvą, bet šįkart jau ne. „Kasdien meldžiuosi už jo sveikatą“, – prasitaria aktorė

ŽMONĖS NR. 11 | www.žmonės.lt

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

Š

įsyk atvykti į Lietuvą aktorę pakvietė konferencijos „Moters vizija“ organizatoriai: žvaigždę Holivudo šlovės alėjoje turinti Ruta Lee konferencijos dalyvėms pasakojo apie savo patirtis. Be to, aplankė ir užsienio reikalų ministrą Liną Linkevičių, šis pasveikino ją pagaliau gavus Lietuvos pilietybę. „Lietuviško paso dar neturiu – jį man įteiks, kai grįšiu į Los Andželą, – šiltai šypsosi Ruta, kai susėdame pasikalbėti jos kambaryje „Pacų“ viešbutyje. – Tuomet juos turėsiu jau tris: Kanados, Amerikos ir Lietuvos. Argi kada galėjau tai numanyti?..“

Ne visiems išeiviams Amerikoje jis būtų svarbus...

Reikia pripažinti: ir man tai ne visada rūpėjo. Jaunystėje labiau norėjosi šėlti su draugais, bet mama vis primindavo: „Pagalvok apie gimines Lietuvoje, reikia jiems padėti.“ Mūsų giminės istorija buvo skaudi, kaip ir daugelio tuomečių šeimų. Mano tėvai dar spėjo laiku pasitraukti, mama pasikvietė į Kanadą savo seserį, o brolio jau nebespėjo – jis kovojo kartu su partizanais, buvo įkalintas ir mirė kalėjime. Dėl to ji graužėsi visą gyvenimą.

Kitus giminaičius ištrėmė į Sibirą, Krasnojarske atsidūrė ir mano močiutė. Kai ji grįžo į Lietuvą, mudvi su mama ėmėme rašyti prašymus, kad Sovietų Sąjunga išleistų močiutę gyventi pas mus. Surašai popierius lietuviškai, rusiškai ir angliškai, pateiki notarui, tuomet siunti miestui, tada – valstijai, tada viską nusiunti į Vašingtoną ir jau tada – į Lietuvą. Močiutė su visais gautais popieriais nueina pas komisarą, tas žvilgteli ir atšauna – „Net“. Bet vilties neprarandi, po šešių mėnesių vėl viską rašai iš naujo... Ir taip – dvylika metų. Laiškai iš Lietuvos ateidavo subraukyti juodu rašalu, cenzūruoti. Sykį gavome žinią, kad močiutė serga ir tikriausiai greitai mirs. Mama puolė į ašaras, o aš išėjau į miestą su draugais, bet kuo daugiau vyno gėriau, tuo labiau mane spaudė mintis, kad reikia paskambinti Chruščiovui ir tiesiai jo paprašyti, jog leistų pagaliau atsivežti močiutę.

Ir jums pavyko!

Man pavyko pasikalbėti su Chruščiovo vertėju, jis pareiškė: „Mis Lee, mums bus malonu sulaukti jūsų Sovietų Sąjungoje.

Mes žiūrime jūsų filmus.“ Taip 1964-aisiais aš pirmą kartą atvykau į Lietuvą. Koks liūdnas tuomet buvo šis kraštas: tamsu, purvina, žmonės pikti, geriausiame šalies viešbutyje karštas vanduo – tik kartą per savaitę... Mums pavyko parsivežti močiutę – tiesa, Amerikoje ji nugyveno tik dvejus metus. Bet kai vėliau lankiausi Lietuvoje, kokia laimė apėmė matant, kaip šalis tampa laisva, gražėja, šviesėja, gerėja!.. Dabar Vilnius man – vienas gražiausių Europos miestų, gražesnis net už Paryžių.

O kaip pasikeitė žmonės: iš susiraukusių ir nelaimingų jie tapo besišypsantys, mandagūs, švytintys gyvenimo džiaugsmu.

Laisvė visgi yra neįkainojama dovana.

Konferencijoje „Moters vizija“ Ruta optimizmo įkvėpė pusantro tūkstančio moterų auditorijai

Na, pusiau juokais kalbant, – kam jums tiek daug pasų?

Mano tėveliai išvyko iš Lietuvos į Kanadą 1929-aisiais, aš gimiau jau Monrealyje, taigi nuo gimimo esu Kanados pilietė.

Paauglystėje su šeima persikėliau į Kaliforniją, ten galėjau siekti aktorės karjeros. Gavus amerikietišką pasą, kanadietišką iš manęs atėmė, tačiau vėliau įstatymai pasikeitė ir jį man sugrąžino. O apie lietuvišką pasą jau daug metų vis kas nors užsimindavo, bet labiau – pokštaudamas: „Oi, Ruta, tu tikra Lietuvos ambasadorė, tetrūksta dokumento!“ Tačiau sykį Gediminas Sereika, antrasis sekretorius mūsų generaliniame konsulate Los Andžele, man labai rimtai pasakė: „Ieškau jūsų šeimos dokumentų, kad galėtume atkurti jūsų pilietybę.“ Jis ėmėsi sunkaus darbo – surasti mano šeimos popierius, įrodančius, jog esame iš Lietuvos. Labai džiaugiausi sužinojusi, kad pilietybė man visgi suteikta. Svarbiausi čia – ne popieriai, ne antspaudai, o pripažinimas: taip, tu esi viena iš mūsų.

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Tapote Lietuvos piliete. Ką pirmiausia darysite? Žinoma, balsuosiu rinkimuose! Ir referendume dėl dvigubos pilietybės mielai balsuosiu: kodėl emigrantams nesuteikus šio šanso? Žmonės ir svetur gyvendami myli Lietuvą, remia ją pinigais, nepamiršta savo šaknų. Pasvajoju: jei būčiau bent dvidešimčia metų jaunesnė, tėvelio gimtinėje Dauguose pastatyčiau gražų namą. Bet tų namų, tiesa, mes ir taip turime nemažai: Los Andžele, Palm Springse, dar Meksikoje, Teksase... Matyt, statyboms Dauguose vis dėlto jau per vėlu.

Kaip dabar gyvenate, ką veikiate Los Andžele?

Pastaruosius mėnesius didžiausias mano rūpestis yra vyras Webas. Prieš pusantrų metų jis patyrė insultą: fiziškai atrodo gerai, tačiau mintis kažkur dingo – ir nebesugrįžta. Naktį jis paklysta namuose, jau kelis sykius buvo apskritai išklydęs iš namų – teko ieškoti. Meldžiuosi už jį, bet neturiu vilties, kad pasitaisys, todėl tolimų planų nekuriu, gyvenu šia diena. Šiek tiek dirbu: esu pagyvenusi ledi, man tinkamų vaidmenų scenoje jau nebėra daug, bet vis dar vedu pokalbių laidą „Lifestyle“, kalbinu įdomius žmones – dainininkus, aktorius. Aktyviai dalyvauju labdaros fondo „The Thalians“ veikloje. Jei viskas bus gerai, su vyru dar nuvyksime į Meksiką: galbūt gegužę ten ramiai atšvęsime mano gimtadienį. O jeigu ne... Laikas parodys. 

33

Juliaus Narmonto nuotrauka

34

ŽMONĖS NR. 11 | www.žmonės.lt

jis nori tapti prezidentu

Pažįstu ir pergalių, ir pralaimėjimų

skonį

Į prezidentus kandidatuojantis Arvydas JUOZAITIS (62) primena kovotoją su vėjo malūnais. „Toks ir jaučiuosi. Nors vis rečiau. Laikui bėgant įgijau ne tik skaudžios patirties, bet ir žinių, kaip kovoti ir laimėti. Aš jau žinau finišo galią“, – prisipažįsta, galvoje turėdamas kadaise pasiektą olimpinę bronzą plaukimo rungtyje ir Sąjūdžio kūrimo pradžią. Tačiau dabar, kai šalia žmona Oksana (42) ir mažieji Ulijana (11) bei Gediminas (4), vis labiau norisi žiūrėti ne atgal, o pirmyn.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

P

olitikoje jūs – nebe naujokas. Tačiau politika 1988 metais, kai buvote vienas iš Sąjūdžio kūrėjų, ir dabar turbūt smarkiai skiriasi?

Viskas kitaip. Juo labiau kad pastaruosius dešimt metų buvau visai pasitraukęs iš politikos. Kaip tik už akių užkliuvo senas, gal 2015-ųjų, interviu, kuriame viešai pareiškiau, kad į politiką mane nebent pirmyn kojomis kas įneštų. Buvau padėjęs kryžių. Su politika pirmą kartą atsisveikinau 2003-iaisiais, tądien, kai prezidentu išrinko Rolandą Paksą. O antrą kartą, jau daug ilgesniam laikui, pasitraukiau 2009 metais sausio mėnesį, kai baigiau kultūros atašė pareigas Karaliaučiuje.

Planavau dirbti Rygoje, tačiau ten dėl krizės kultūros atašatas buvo uždarytas ir po šiai dienai su artimiausiais kaimynais neturime tokio svarbaus ryšio. Visgi tada kelerius metus pagyvenau Rygoje ir parašiau knygą. Pastarieji dešimt metų be politikos man buvo produktyviausi kūrybos prasme – parašiau penkias didžiąsias knygas, dramų knygą. Pagal mano dramas buvo pastatyti keturi spektakliai: Klaipėdoje vis dar rodoma „Karalienė Luizė“, Valstybiniame jaunimo teatre ketverius metus ėjo spektaklis „Širdis Vilniuje“. Tuos dešimt metų aš buvau laimingas žmogus, nes rašiau ir gyvenau.

Kas tuomet jus privertė grįžti į politiką?

Jei ne šeima, gal dabar ir nebūčiau kandidatavęs į prezidentus.

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Ji tarsi naują energiją manyje užkūrė. Vyrui apskritai ypač svarbu, kad jo energija neitų veltui. Jos jaučiu labai daug – lygiai tiek pat, kiek dvidešimties būdamas. Kodėl vyrai žudosi? Nes ateina laikas, kai jie nebežino, kur energiją dėti, ir prasmės gyvenime nebemato. Tada griūva ir karjeros, ir šeimos. Mano gyvenime irgi buvo duobių ir skausmingų apsisprendimų.

Suprantu, kad vienoje tų duobių griuvo pirmoji jūsų šeima.

Niekada negalvojau, kad galėčiau skirtis. Sakydavau: „Tai neįmanoma! Vyras turi vesti vieną kartą gyvenime ir turėti vieną žmoną!“ Šią tiesą išpažinau daugiau nei du dešimtmečius. Žinoma, išpažįsti tai protu. Bet vieną dieną, kai visos pareigos atliktos, vaikai užauginti ir kuria savo gyvenimą, netikėtai pamatai, kad aplinkui – tuštuma. Ir toliau laukia tik dar didesnė tuštuma... Tikrai nieko blogo negalėčiau pasakyti apie buvusią žmoną Laimą – ji mano pirmoji, pati didžiausia meilė. Nenoriu, kad ji užsigautų, bet mūsų atitolimas įvyko dar gerokai iki man sutinkant būsimą antrą žmoną. Jaučiausi viską atidavęs ir padaręs – šeimai ir Lietuvai. Gyvenimo ūpas buvo smarkiai kritęs... Betgi turi toliau gyventi. Ir gyventi taip, kad neužaktum.

Ne mano žodžiai, bet ypač tinka: „Likimas baigiasi – gyvenimas tęsiasi.“ Labai aštriai buvau tai pajutęs: šeimoje šalta, Lietuvos gyvenime nebedalyvauji, kam ir dėl ko toliau gyventi, nebežinai... Tada sėdau rašyti: gimė daug apsakymų ir romanas „Laikraštis 1“. Kurdamas vėl pasijutau laimingas. Tačiau tuometinei žmonai Laimai turbūt atrodė, kad darau kažką nerimto. Tarsi visą savo sąmoningą gyvenimą buvau skirtas 

35

iššūkis

Užfiksuoti

šimtus jausmų Idėją surengti 100 portretų parodą „ŽMONĖS Foto“ fotografei Gretai SKARAITIENEI (47) pakuždėjo netikėtai užplūdusi emocijų banga. Gretos gyvenime niekada netrūko įdomių, gerumu spinduliuojančių žmonių, todėl norėjosi juos įamžinti. „Ne visi herojai žinomi, tačiau visi – ypatingi“, – teigia menininkė, Lietuvos šimtmetį nusprendusi paminėti įamžindama nesuvaidintos akimirkos grožį.

MONIKA URBONAITĖ 40

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ ir Vyginto Skaraičio nuotraukos

F

otografijos Greta mokėsi baigusi mokyklą, o kai gimė vyriausioji dukra Brigita (21), pasuko į spaudos fotografiją. Dvidešimt metų žiniasklaidoje ne tik suteikė vertingos patirties, bet ir išugdė akies žvitrumą. Visi parodos „100 tikrų žmonių portretų“ herojai užfiksuoti be repeticijų, pozavimo. „Kai Lietuva pradėjo iškilmingai minėti šimtmetį, vis galvojau, kad ir pati norėčiau jį savaip atšvęsti, tik kurį laiką nežinojau kaip. Mano projektas prasidėjo nuo Daivos Drakickaitės – moters, globojančios likimo nuskriaustus vaikus.

Pirmą kartą išgirdusi Daivos pasakojimą, kuris vėliau buvo išspausdintas žurnale „Laimė“, susigraudinau, mane užvaldė stiprios emocijos, o nuspaudus fotoaparato mygtuką atsirado pirmasis portretas. Ši gerumu užkrečianti asmenybė tapo viso projekto ir įkvėpimo šaltiniu.“ Tereikėjo mažo atsitiktinumo, lengvo postūmio ir Greta vieną po kito ėmė įamžinti žmones, kurie jai sukeldavo emocijų. Menininkės portretuose – įvairių specialybių, tautybių veidai: nuo lietuvių aktorių, režisierių, muzikantų iki Holivudo žvaigždžių bei gatvėje sutiktų herojų.

Savitas Lietuvos šimtmečio minėjimas ir paroda įtraukė ne tik mūsų kraštiečius – Greta pakilią nuotaiką skleidė ir už gimtinės ribų. Ne vienas užsienyje sutiktas parodos herojus iš fotografės lūpų išgirdo apie jos mylimą šalį, metus besitęsiančią gražią šventę. „Pamenu, kaip su vyru keliavome po Italiją ir netikėtai gatvėje akį patraukė garbaus amžiaus moteriškė. Rankose ji laikė nediduką šunelį. Atrodė, tas gyvūnas – svarbiausias jos pasaulyje: aprengtas megztiniu, saugiose rankose, su šypseną keliančiu žaisliuku“, – prisimena Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Aktorė Kristina SavickytėDamanskienė ir Greta – puikios bičiulės: „Nuo jos sklinda šiltos emocijos, visuomet smagu susitikti.

Dėl to savo šimtuko be šios moters neįsivaizduoju

Greta. Kadangi visuomet kartu keliauja ir fotokamera, menininkė netruko įtikinti italę papozuoti.

Keliose nuotraukose užfiksuoti gyvūnai, bet nuo pradžios iki pabaigos parodos tikslas buvo žmonės. „Pasaulis juk sukasi apie juos – gerus žmonių darbus, mintis, poelgius“, – sako fotomenininkė.

Dizainerio Juozo Statkevičiaus madų šou apsilankiusi „Oskaro“ laureatė, aktorė Helen Mirren taip pat nepraslydo pro Gretos fotoobjektyvą. „Vos tik pamačiau garsią moterį, iš karto pribėgau jos fotografuoti. Mažai kas iš pradžių suprato, kokia didžiulė žvaigždė atvyko į pristatymą. Tačiau, parodžius prideramą dėmesį, Helen Mirren pozavo kaip tikra profesio­ nalė, o nuo jos sklido ta nepaaiškinama energija“, – prisimena Greta.

Buvo ir tokių herojų, kurių portretai taip ir liko fotografės kompiuteryje. Pavyzdžiui, įamžinusi vieną visuomenėje labai gerbiamą ir mėgstamą asmenį, Greta nusprendė to portreto nekabinti savo parodoje. „Nuostabi asmenybė, tačiau man nepatiko vienas populiarus darbas, kurio dalimi tapo“, – atvirauja fotografė ir pataria apsilankius parodoje perskaityti tekstus prie nuotraukų. Šiomis istorijomis autorė paaiškina, kodėl nufotografuoti būtent šie žmonės. „Rengdama „100 tikrų žmonių portretų“ projektą niekada per save nelipau. Galiojo tarsi nerašyta taisyklė, jog fotografuosiu tik tuomet, kai jausiu, kad atėjo reikiamas momentas. Kadangi savo nuotraukomis dalijausi socialiniuose tinkluose, sulaukdavau ir prašymų tapti herojais. Atsisakiau. Tai – labai nuoširdi, atvira paroda, į kurią sudėjau visą savo širdį. Aišku, būtent todėl išvysite visko: nuo žymių žmonių iki mano šeimos narių portretų.“  41

apie juos kalba

Pinault šeimos

kronikos Ne visi žino, kad šis žilstelėjęs senukas, vandens taksi plaukiantis į dar vieno muziejaus atidarymą Venecijoje ar Paryžiuje, – ne turtingas pensininkas, o vienas galingiausių mados ir meno pasaulio žmonių François PINAULT (82).

T

iesą sakant, jis net ne pensininkas. Daugiau nei garbaus amžiaus prancūzas tebevadovauja „Groupe Artémis“, tai yra garsiajam „Christie’s“ aukcionui; o svarbiausia, ir šiandien yra didžiausio šeimos turto – bendrovės „Kering“ – garbės vadovas. Verslui vadovauja jo sūnus François-Henri, tačiau be patriarcho valios svarbių sprendimų nepriima.

Globaliai žvelgiant, neišvaizdus į devintąją dešimtį įžengęs prancūzas, o ne socialinių tinklų nuomonių formuotojai ar blizgieji žurnalai diktuoja, apie ką svajosite ir ką rengsitės rytoj: „Kering“ priklauso tokie mados namai kaip „Gucci“, „Alexander McQueen“, „Balenciaga“, „Saint Laurent“, „Bottega Veneta“, „Boucheron“, „Brioni“. Prekių ženklai – išskirtinai prabangūs.

Paskutinį, skirtą „paprastiems mirtingiesiems“, – „Puma“ – koncernas pardavė pernai ir pasiliko tik nedidelę akcijų dalį.

56

ŽMONĖS NR. 11 | www.žmonės.lt

Kontroliuojančiajai bendrovei „Groupe Artémis“ priklauso ne tik minėtasis „Christie’s“ ir kontrolinis „Kering“ akcijų paketas, bet ir „Château Latour“ vynuogynas, „Vail Ski“ slidinėjimo kurortas Kolorado valstijoje, Marselio kruizinių laivų linija, „Stade Rennais“ futbolo klubas, prekybos tinklai (nuo populiariojo „La Redoute“ iki prabangiojo „Printemps“), žurnalas „Le Point“. O kur dar meno kolekcija, verta milijardo eurų... Tai tik dalis iš daugiau nei 30 milijardų eurų vertės turto, paverčiančio senąjį Pinault dvidešimt trečiuoju turtingiausiu pasaulio žmogumi. Ir antruoju – Prancūzijoje.

Gimtinėje jį lenkia kitas mados magnatas – dvylika metų jaunesnis LVMH koncerno savininkas Bernard’as Arnault. Jų daugiau nei dvejus metus trukusias grumtynes dėl „Gucci“ akcijų „The New York Times“ pavadino viena nuožmiausių kovų korporacijų istorijoje. Tąsyk gardų kąsnį atkando senasis Pinault, nors iš esmės likimas neretai šypsosi jo varžovui.

Bet šiaip jie panašūs – abu sukūrę verslo imperijas, yra meno kolekcininkai ir beprotiškai turtingi.

Sėkmingos vedybos Rene

François – žmogus, viską pasiekęs savo jėgomis ir lydimas sėkmės. Ir pirmasis, išgarsinęs Pinault giminę, kilusią iš nedidelio Champs-Géraux kaimo Bretanėje. Šešiolikos metė mokyklą, kurį laiką padėjo tėvui, prekiavusiam mediena, o 1956 metais išvyko kaip savanoris į Alžyrą. Grįžęs žengė pirmą sėkmingiausią žingsnį savo gyvenime – vedė Louise Gautier, turtingo medienos prekeivio iš Reno miesto dukrą. Ir pradėjo dirbti – iš pradžių uošviui, paskui – su juo, o vėliau – pats sau.

Visi trys jo vaikai – pirmagimis François-Henri (56), dabar

vadovaujantis „Kering“, advokatas Dominique’as ir tėvui priklausančio teatro direktorė Laurence – yra iš pirmosios santuokos. Kaip ir verslo pradžia: „Établissements Pinault“ išaugo iš uošvio bendrovės, o pirmąjį kreditą veikliam bretaniečiui suteikė ne tik „Crédit Lyonnais“, bet ir žmonos tėvas – paskolino 447 tūkstančius frankų. Tada François buvo dvidešimt septyneri, o kai po beveik dešimties metų pardavė pirmąjį savo verslą, gavo 25 milijonus.

Kad ir kaip būtų turtėjęs Pinault, kad ir kaip būtų keitęs veiklos kryptį (nuo prekybos mediena perėjo prie prekybos apskritai, o ilgainiui – prie prekybos prabangos prekėmis), Renas liko jo mažojo pasaulio centras. Čia užaugo visi trys vaikai, antroji žmona antikvarė Maryvonne Campbell, be kita ko, įvedusi kaimietį Pinault į meno pasaulį, – irgi iš šio miesto.

Vienas iš jo pirkinių – minėtasis Reno futbolo klubas „Stade Rennais“ – ne tik investicija, bet ir duoklė sentimentalumui: stadione jis mielai leidžia laiką su vyriausiuoju sūnumi ir marčia – kino žvaigžde Salma Hayek (52).

Ką gali tėtis

Iš esmės dabartinį „Kering“ išaugino senasis Pinault. Jis draugauja su politikais (sakoma, yra vienas iš keleto žmonių, turinčių buvusio Prancūzijos prezidento Jacques’o Chiraco asmeninį telefono numerį) ir verslo magnatais. Bendrauja su Nicolas Sarkozy, rėmė François Hollande’ą ir iš jo gavo prancūzų apdovanojimą – Garbės legiono ordino Didįjį Kryžių.

O dabartiniam šalies vadovui verslininkas ne itin patinka.

Praėjusiais metai interviu Pinault pareiškė, kad Emmanuelis 

Prancūzijos prabangos prekių gigantui „Kering“ nuo 2005-ųjų vadovauja senojo Pinault sūnus François-Henri

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

François Pinault ir Bernard’o Arnault grumtynes dėl „Gucci“ akcijų „The New York Times“ pavadino viena nuožmiausių kovų korporacijų istorijoje.

57

Gimusi su

mados genu

privati teritorija

Kristės kurtus vienos linijos printus bei vienetinius piešinius daugiausia perka amerikiečiai ir japonai 60

Apie kūrybininkę, mados iliustratorę Kristę STANKEVIČIŪTĘ (25) galima kalbėti kaip apie Lietuvos influencerių eros pradininkę, nors ji dar labai jauna. Jau sunku prisiminti laiką, kai nebuvo instagramo, – būtent tuomet su savo mados tinklaraščiu „Feed Your Fashion Animal“ Kristė pradėjo burti gerbėjų armiją.

DAIVA KAIKARYTĖ ir VINCAS ČYGAS (nuotraukos) Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Š

iandien jos mados tinklaraštis persikėlęs ir į socialinius tinklus, ten lietuvę sužvejoja darbdaviai ir tokie mados pasaulio herojai, apie kuriuos galima tik pasvajoti.

Ar tik šiandien mada nėra pastumta į šalį, nes, regis, pastaruoju metu puošiate ne žmogų, o namus?

Su draugu atnaujiname savo aplinką. Tai namai, kuriuose gyveno mano seneliai, augau aš, dabar man juos perleido tėvai.

Kam eikvoti pinigus būstui, kai galima keliauti? Nuo pat pradžių taip ir galvojau – maniau, kad neužsibūsime Lietuvoje. Bet smagiau, kad ir trumpai, gyventi gražioje aplinkoje, kaip tik radome ir pervilkome seną šeštojo dešimtmečio sofą, ir ji ėmė diktuoti savas taisykles – namuose atsirado daugiau įdomių daiktų. Štai atsikėliau rytą, įžengiau į svetainę ir džiaugiuosi.  Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Pastarieji metai tikrai labai sėkmingi – mane randa garsūs Amerikos influenceriai ir dizaineriai, kviečia bendradarbiauti.

Smagu, kad įsiliejau į pasaulinį influencerių srautą.

61

Suknelė – „Roland Mouret Dana“, basutės – „Beats By“

Sudėtingos konstrukcijos ir sudėties „Chloé“ suknelė (!) įkvėpta septintojo dešimtmečio psichodelinių motyvų. Aksesuarai – „Chloé“. Turbūt nekyla abejonių, kurie mados namai – jos favoritai?

STILIUS

Kai kas skraido į Los Andželą vilkėdamas „LHD Hibiscus“ kombinezoną ir slėpdamasis po „Dior“ kanapių pluošto skrybėle ir „Oliver Peoples x The Row“ saulės akiniais. Ką jau kalbėti apie „Sydney Evan“ briliantų vėrinį su mėlynuoju safyru, kainuojantį 10 tūkstančių JAV dolerių.

Basutės – „Yuul Yie“

Mieloji chuliganė Kai tavo teta – pati Julia Roberts, lyginimo neišvengsi. Bet Emma ROBERTS (27) ir neišsižada giminystės ryšių. Tiesiog turi savo amplua kine ir yra nepaskutinė mados ir socialinių tinklų figūra.

86

ŽMONĖS NR. 11 | www.žmonės.lt

Kaip iš mados žurnalo plaukusi: viskas – nuo batelių iki saulės akinių – „Chloé“

Š

iais laikais tai – irgi įvertinimas.

Bemaž 13 milijonų sekėjų instagrame, tinklaraščiai, nagrinėjantys Emmos stilių, mados fotografų dėmesys – ne ką menkesnis kraitis nei penkios dešimtys įvairaus kalibro vaidmenų kine bei garsi giminystė.

Vaidmenys filmuose „Labas, mes Mileriai“, „Mažoji Italija“, „Milijardierių klubas“, seriale „Amerikietiška siaubo istorija“ – keletas žinomesnių Emmos darbų. Nežinia, ar ji kada nors bus nominuota „Oskarui“ (garsioji jos teta pirmą nominaciją gavo dvidešimt trejų), bet Emma – labai stilinga moteris ir aktorė. Jos įkvėpimo šaltiniai – Sienna Miller, dvynės Olsen, blizgūs mados žurnalai ir seni filmai. Auksinė mados taisyklė – rengtis tik tai, kas patogu ir ką vilkėdama jaučiasi pasitikinti savimi.

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Megztinis ir paltas – „Woolrich“, odinis sijonas – „Saint Laurent“, batai – „Stuart Weitzman“



Galima pasimokyti: niekada niekada nestovėkite tokia poza, it norėdamos pačios žinote kur. „Coach“ suknelei, „Fleur du Mal“ glaustinukei ir „Malone Souliers“ basutėms priekaištų neturime

87

objektyve ĮVERTINIMAS

Nepaprasta garbė Jau keturioliktus metus TV3 televizija organizuoja vieną šviesiausių ir pozityviausių renginių – „Lietuvos garbę“. Iškilminga ceremonija šiemet tradiciškai vyko minint Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo dieną, buvo apdovanoti paprasti mūsų šalies žmonės, atlikę nepaprastus žygdarbius.

Pauliaus Peleckio / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

Žurnalistų sąjungos pirmininkas Dainius Radzevičius su žmona Jūrate 92

„Metų auksine širdimi“ pripažinta šokių mokytoja Audra Bastytė-Ignatavičė (dešinėje). Po staigios vyro Viliaus Ignatavičiaus mirties moteris sutiko, kad jo organai būtų paaukoti donorystei. Nuotraukoje – kartu su Viliaus mama Zita Ignatavičiene ir broliu Mariumi

TV3 generalinė direktorė Laura Blaževičiūtė

ŽMONĖS NR. 11 | www.žmonės.lt

Festivalio „Kino pavasaris“ atstovai: direktorė Vida Ramaškienė, vykdomasis direktorius Algirdas Ramaška ir įvaizdžio ir veiklos vadovė Agnesta Filatovė

Vakaro vedėja, televizijos laidos „Prieš srovę“ kūrėja Audrė Kudabienė Aktorė Agnė Grudytė su vyru Sauliumi Sėjūnu

TV3 žurnalistė Jolanta Svirnelytė ir dizaineris Egidijus Rainys

Ž M O N Ė S N R . 1 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Gedimino štabo bataliono vadas majoras Egidijus Čiūtas su žmona Romena

TV3 komercijos direktorius Mindaugas Rakauskas su žmona Indre

 93