Žurnalas „Žmonės" Nr. 12

JAPONIJOS AMBASADORIUS LIETUVOJE

Shiro

YAMASAKI

Nr. 12 (803) 2019 m. kovo 21 d.

ŽVAIGŽDŽIŲ LAIMĖS AKIMIRKOS

DIZAINERĖ

Morta

Tvirčiausios draugystės gimsta už vakarienės stalo

Rasa

CIŪNĖ

Sužinojusi, kad laukiuosi, ilgai bijojau džiaugtis

PAULĖ Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,04 Eur

Tik nuo tavęs priklauso, gyvenime kaifuoji ar vargsti

Mantas

ZALATORIUS Didžiausias priešas yra sėkmė

Gedmanto Kropio / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos Alisos Piščalnikovos makiažas Fotografuota „Rupert“ menų erdvėje Vilniuje 20

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Laimė – viršelio istorija

būti tuo, kuo

esi

Prekės ženklo „Mortash“ bendraturtė, dizainerė Morta PAULĖ (33), kurianti išskirtinius marškinėlius vyrams, nemėgsta daryti to, kas įprasta, kas naudinga, ką visi daro, jei tai jai nemiela.

Ji neišnaudoja socialinių tinklų reklamai ir savireklamai, nes nejaučia tam poreikio, – laimės pojūtį jai teikia ramybė, tyla ir džiaugsmas būti tuo, kuo esi.

DOVILĖ ŠTUIKIENĖ

M

ortash“ studija – kaip maža stebuklų krautuvėlė. Ir ten gali rasti ne tik drabužių. Šlapdribos apdrėbtą vidurdienį už stiklinių durų tiesiog apkvaitina šokoladinių triufelių kvapas. Nubrendu per kilimą tarsi per žolę prie senoviško, tik filmuose matyto kasos aparato, kitame kambaryje kaip sniegas sidabru boluoja jos tapytas paveikslas, iš kažkur sklinda tyli muzika, garuoja kava. Sako, žmonės čia užsisėdi...

Morta, ar jau baigėsi įrodinėjimų metas? Juk kai svajoji apie drabužių dizainerės profesiją, turi dėstytojams įrodinėti, kad esi šio to verta, paskui – sau, galiausiai – klientams.

Jaučiu, kad jau tikrai baigiu įrodinėti. Ir ne todėl, kad esu daugiau ar mažiau žinoma. Labai daug metų gromuliuodavau tokį paradoksą: kuriantis žmogus atrodo tarsi laisvas, palyginti su tuo, kuris kasryt eina į kontorą, dirba standartinius darbus, tačiau tai laisvė nelaisvėje. Tas klausimas iš esmės filosofinis, nes esame laisvi tiek, kiek tokie jaučiamės širdyje. O įrodinėti turėjau anksti ir daug kam – baigusi mokyklą neįstojau į Dailės akademiją, likau antra „po brūkšniu“, metus mokiausi papildomai, tada pasisekė, o studijuodama antrame kurse jau pradėjau dirbti fotosesijų stiliste žurnaluose. Nuo žemiausio laiptelio palaipsniui kilau aukštyn.

Kai kurie dėstytojai kreivai žiūri į anksti pradėjusius dirbti studentus...

Nebuvau gera studentė. Tokia rakštis. Nes mano užmačios buvo viską, ko reikalaudavo, padaryti savaip. O tai juk ne visiems patinka. Pasitaikė žmonių, kurie auklėdavo, jog turiu „sėdėti“ Dailės akademijoje tiek, kiek jie nori. O dar juk buvau ta, kuri drąsiai išsakydavo bendrą neigiamą grupės nuomonę  apie tą ar kitą dėstytoją, taigi už tai irgi šiek tiek atsiimdavau.

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

21

profesio­ nalai

Didžiausias

priešas yra

sėkmė

Ir žodis tapo kūnu. Šia Biblijos eilute tinka nusakyti Lietuvos bankų asociacijos prezidento Manto ZALATORIAUS (46) profesinį kelią. Kadaise planavęs tapti chirurgu, šviesaus atminimo literatūrologo Alberto Zalatoriaus sūnus ėmė studijuoti lingvistiką. Bet, tarsi atkartodamas pamėgtą buriavimą, gyvenimas Mantą nuplukdė ten, kur teko laviruoti net 23 šalių finansų verpetuose.

J

DAIVA KAIKARYTĖ

ūs 25 metus dirbote Švedijoje, „Business Sweden“ kompanijoje užėmėte viceprezidento postą. Kokios patirties parsivežėte?

Pagrindinė 25 karjeros metų pamoka tokia: planuok, ką nori, o gyvenimas tave pastatys į situaciją, kai turėsi rinktis tarp savo plano ir vertybių. Švedija daug davė karjeros, vertybių, kultūrine, socialine prasme. Įgijau daug draugų švedų. „Business Sweden“ kompanijoje buvau atsakingas už eksporto skatinimą ir investicijas Vidurio bei Rytų Europoje – vadovavau mūsų operacijoms 23 šalyse. Tai strateginės konsultacijos didelėms švedų korporacijoms ir šiek tiek vyriausybei. Šį darbą sudėtinga nusakyti mamai ar tetai, nes daug ko, laikydamasis konfidencialumo, net negaliu pasakoti. O paprastas pavyzdys būtų toks: vienas stambiausių Švedijos koncernų nori ateiti į Lenkiją, bet nežino, kaip ir ko ten būtų galima siekti. Tuomet mes su komanda staigiai išanalizuojame verslą daugybe parametrų – rinkos, finansinių galimybių, politinio ir socialinio konteksto, žmogiškojo kapitalo. Ir pateikiame planą, kokių veiksmų imtis tikslui pasiekti.

Kaip atsidūrėte Švedijoje ir dar tokioje aukštoje pozicijoje?

Tai atsitiktinumas. Aš gimęs literatūros profesoriaus Alberto Zalatoriaus šeimoje. Tėtis buvo ir disidentas, vienas Sąjūdžio įkūrėjų. Mano vaikystės prisiminimai – juodos saugumo volgos prie mūsų buto Lazdynuose, klausomi telefono pokalbiai. Ir knygų slėptuvė tamsiame kambariuke.

George’o Orwello „Gyvulių ūkį“ perskaičiau būdamas trylikos metų, o vien už tos knygos turėjimą galėjai sėsti į kalėjimą.

Visada norėjau būti chirurgu – net praktiką atlikau urologijos operacinėje, kad gauti papildomi balai padėtų laikant stojamuosius. Bet kažin ar jie būtų padėję, nes man prastai sekėsi chemija. Kaip tik prasidėjo Sąjūdis, tėtis gavo informacijos, kad jei niekur neįstoju ir einu į armiją, tai iš jos negrįšiu vien tik dėl to, kad jį palaužtų. Turbūt tas „Gyvulių ūkis“ nebuvo veltui, pasirinkau saugesnį kelią – nerizikuoti. Rizika būtų buvusi beprasmė. Padėjo ir mano mėgstamos knygos „Kapitono Blado odisėja“ mintis: geriau gyvas bailys negu miręs kvailys.  36

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Redos Mickevičiūtės nuotrauka, Alminos Venclovaitės stilius, Kornelijos Želnytės grimas

Šiuo metu išgyvename pokyčio jėgą ilguoju periodu – rezultatai pasimatys gal tik po kelių dešimtmečių. Mes dabar kuriame ateitį – žiauriai faina. Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

37

iš pirmų lūpų

Mūsų

pasaulio

centras „Mus aplankė graži, nesavanaudiška, stipri meilė.

Susilaukęs vaiko supranti, kokio dydžio ji gali būti“, – prisipažįsta sudėtingo likimo modelis Rasa CIŪNĖ (33), su vyru virtuvės šefu Gediminu CIŪNIU (30) auginanti keturių mėnesių sūnų.

REMIGIJA PAULIKAITĖ 42

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

inia, kad Rasa laukiasi, prilygo stebuklui. Paauglystėje sirgusi kaulų vėžiu – osteosarkoma – ji beveik aštuonerius paauglystės metus praleido ligoninėse, laukdama nesveikos kojos operacijų ir stiprėdama po jų, kęsdama chemoterapijas ir daugybę tyrimų. Ji išgijo, bet kairė koja liko aštuoniais centimetrais trumpesnė, dėl to iškrypo stuburas, deformavosi dubens kaulai. Rasa yra prisipažinusi, kad, būdama tokios fizinės būklės, be to, ištvėrusi gydymą labai stipriais vaistais, bijo galvoti apie vaikus. Tačiau šiandien ji – laimingiausia pasaulyje Deimanto mama.

„Monika Dovidaitė Photography“ nuotraukos

Ž

Rasa, sūnaus vardas išduoda – ant rankų krykščia didžiausia judviejų brangenybė?

Laukdamasi turėjau keletą vardų variantų, bet kai sužinojome, kad gims berniukas, Gedas pasakė, kad bus Deimantas ir ne kitaip. Neprieštaravau – tas vaikas mums tikrai labai brangus. Jei būtų gimusi mergaitė ir tokia raudonplaukė kaip aš, vyras sakė, kad būtų pavadinęs Aukse.

Vaikas – įrodymas, kad nugalėjai tiek metų kamavusius baubus?

Sužinoję, kad laukiuosi, daugelis buvo įsitikinę, jog su vyru skraidome iš džiaugsmo. Sutrikdavau: žmogus taip pakiliai klausia, o aš su tokiomis pat emocijomis atsakyti negaliu. Mes ilgai bijojome džiaugtis. Tiesą sakant, per anksti džiūgauti bijojo visa šeima. Mama išgyveno dėl mano sveikatos, nes pastaruoju metu iki nėštumo ji nebuvo tobula: kraujo tyrimai – blogi, spaudimas – žemas. Ir pačiai buvo baisu, graužiausi, kad nepasitempiau, nesustiprinau organizmo, galvojau, kad galėjau atsakingiau pažiūrėti į nėštumą... Tačiau pradėjus lauktis kraujo tyrimų duomenys tapo puikūs, manęs nė karto nesupykino.

Fiziškai jaučiausi nuostabiai, bet vis tiek neatsipalaidavau. „Ar tai – ne tyla prieš audrą?“ – vis pagaudavau save galvojančią.

Pasidariau genetinius tyrimus. Gydytojas nesuprato, kodėl. O man ašaros rieda: juk aš sirgau, esu gavusi daug stiprių vaistų – bijau dėl vaiko... Tie tyrimai nieko blogo neparodė, bet gydytojas tarstelėjo, kad vienas procentas rizikos vis tiek lieka. Man tai taip įstrigo, kad nuo ryto iki vakaro negalėjau išmesti iš galvos.

Turėjau visokių baimių ir dėl to, kad iš arti nebuvau mačiusi ramaus, neproblemiško kūdikio gimimo. Vėl prisiminiau savo laiką ligoninėse, galvojau, kiek su manimi rūpesčių būtų turėję tėvai, kad vaikas – žiauriai didelė atsakomybė. Mačiau tik nemieliausius variantus... Tikrai nebuvo taip, kad valgau ledus, pirkinėju vaikiškus drabužius ir laiminga storėju. Galvojau, atsipalaiduosiu, pasidžiaugsiu, kai jis gims.

Devyni mėnesiai įtampos ir dvejonių?

Sūnus gimė trimis savaitėmis anksčiau. Gydytojai pastebėjo, kad jis priauga per mažai svorio, todėl nutarta nelaukti. Man tai prilygo pasaulio pabaigai. Prisimenu, išgirdusi tą žinią išėjau iš ligoninės, lapkričio vėjas taršo palaidus plaukus, dokumentų lapai skraido po kiemą, verkiu... Jaučiausi kalta, kad nespėjau pasiruošti vaiko atėjimui į namus: pakloti lovelės, išlyginti drabužėlių. O koks nusivylimas apėmė, kai buvo nutarta atlikti cezario operaciją! Taip gimė mano vaikas, kuris neužverkė gražiausiu balsu. Mačiau jį pamėlusį, burbuliuojantį. Pagaliau nurimau, kai sūnų padėjo ant krūtinės ir jis pradėjo godžiai valgyti. Tokia ta gimdymo magija... Ir pirmą savaitę, kol pamažu nurimau, namuose dar buvo daug sumaišties. Dabar esu ant sparnų. Sūnus labai geras, leidžia išsimiegoti, puikiai auga. Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Rasa prisipažįsta, kad laukdamasi turėjo daug baimių

Vertėjo tiek metų bijoti?

Neslėpsiu, kai turi tokį tobulą vaiką, kyla minčių, kodėl ne anksčiau... Tačiau, matyt, viskam savo laikas. Su Gediminu kartu esame nuo 2009-ųjų – gal turėjo praeiti tiek metų, tiek visokių minčių prasisukti, kad dabar turėčiau nuostabų sūnų.

Dešimt metų kartu – daug, per juos mudviem buvo visokių etapų. Ne kartą, ieškodami savęs, keitėme šalis, grįžę į Lietuvą turėjome įsitvirtinti čia. Buvo visko... Dažna pora kartu tiek neišgyvena, išsiskiria. Labai keista tiek visko perėjus šiandien būti trise.

2011-aisiais susituokę neplanavome, kad kitas žingsnis – atžala. Niekas mūsų apie vaikus ir neklausė, nespaudė, nes žinojo mano istoriją...

Sūnus gimė pačiu laiku – juk dabar abu esame ir brandesni!

Vaikas atėjo, kai buvome jam pasiruošę. Prieš metus visos šeimos moterys gavome nuo mano brolio dovanų kelionę į Omaną. Su Gediminu vis dar kuriamės naujuose namuose. Tuo metu buvo pasibaigę piktumai su statybininkais – jutau stiprią vidinę ramybę, taip mėgavausi ta išvyka! O grįžusi sužinojau,  kad atostogavau jau laukdamasi.

Tikrai nebuvo taip, kad valgau ledus, pirkinėju vaikiškus drabužius ir laiminga storėju.

43

interviu

Tvirčiausios

draugystės gimsta už vakarienės stalo

Japonijos ambasadorių Lietuvoje Shiro YAMASAKI vis dar įprasta vadinti „naujuoju“: savo pirmtaką jis pakeitė pernai. Ponas Yamasaki su žmona Yuko Vilniuje gyvena tik nuo praėjusio rugpjūčio, tačiau žavi ir komunikabili pora čia jau spėjo susirasti bičiulių ir užsitikrinti itin draugiškų diplomatų vardą. „Kad ir kokie skirtingi būtume – jaustis laimingi galime bet kuriame krašte“, – šypsosi jiedu.

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

P

ro savo svetingos rezidencijos langus ambasadoriaus šeima regi kone visą raudonstogį Vilniaus senamiestį. „Mums Lietuvoje taip patinka, kad dar nė karto nepajutome ilgesio Japonijai, – nuoširdžiai sako šeimininkai. – Įsitikinome: čia puikūs žmonės, nuostabus teatras ir... skanus maistas.“ Maistas porai svarbus – ypač žmonai, kuri gimtinėje redagavo kulinarijos skiltį populiariame žurnale ir yra išleidusi receptų knygų. Kai praėjusią vasarą ponas ir ponia Yamasaki atvyko į Vilnių, pirmąją naktį nakvojo viešbutyje su vaizdu į katedrą. „Negalėjome atsistebėti miesto grožiu, bet dar labiau nudžiugome, kai rytą nuėjome pusryčiauti, – prisimena. – Viešbučio pusryčiai buvo be galo gardūs. Tuomet pirmąsyk užgimė mūsų meilė sveikiems ir skaniems lietuviškiems produktams – ypač juodai duonai, sūriui ir medui. Ir ta meilė iki šiol išliko tvirta.“

46

Pone Yamasaki, daugelį metų dirbote Japonijos valstybės pareigūnu, o ambasadoriumi svečioje šalyje tapote pirmą kartą. Esate patenkintas tokiu karjeros pokyčiu?

Shiro: Labai, nors ir ankstesniais darbais negaliu skųstis – jie buvo tikrai įdomūs. Dešimt metų dirbau Japonijos vyriausybėje, tada kūriau sveikatos draudimo sistemą pagyvenusiems žmonėms: dabar ji sėkmingai veikia, pagal šią sistemą penki milijonai senjorų gauna medicinines ir socialines paslaugas, ji labai gerai vertinama. Kai 2008-aisiais Japonija, kaip ir Lietuva, patyrė ekonomikos krizę, ieškojau priemonių jai įveikti ir buvau atsakingas už ekonominį šalies atkūrimą. Lyg šių bėdų dar būtų buvę negana, 2011-aisiais Japonijoje įvyko 9,1 balo stiprumo žemės drebėjimas, cunamis sukėlė atominės elektrinės avariją. Žuvo per 20 tūkstančių žmonių. Tada ėjau ministro pirmininko vykdomojo sekretoriaus pareigas, tad ėmiausi valdyti katastrofą, vadovaudamas vyriausybei kartu su ministru pirmininku.

Tai buvo sunkiausias etapas mano gyvenime: porą mėnesių beveik nakvojau kabinete, miegojau mažai, bet krizę įveikėme.

Vėliau man teko rūpintis jaunų žmonių padėtimi šalyje.

Anksčiau vyresnių žmonių problemos man atrodydavo pačios svarbiausios – juk Japonijos visuomenė sparčiai sensta, tačiau dabar manau, kad jaunų žmonių bėdos svarbesnės. Senjorai Japonijoje daug laimingesni už jaunuolius: puikiai gyvena, daug keliauja, jų lūkesčiai išpildyti kone šimtu procentų. O jauni turi daug rūpesčių dėl nedarbo, būsto, atlyginimų, vaikų, mūsų populiacija nuolat mažėja. Moterys, susilaukusios vaikų, dažnai lieka namie ir nebegrįžta į darbo rinką: bandome tai pakeisti, bet tradicijas keisti nelengva.

Esu dirbęs ir užsienyje: ketverius metus teko dirbti Japonijos užsienio prekybos organizacijoje Niujorke. Amerikos ir Japonijos santykiai tada buvo labai įtempti, jos ypač konkuravo automobilių rinkoje, o man reikėjo rūpintis prekybos tarp šalių skatinimu.

Rodos, Japonijos vyriausybė jus nuolat siųsdavo ten, kur reikėdavo tvarkytis su krizėmis?

Shiro: Taip išeitų (juokiasi). Galite mane vadinti krizių specialistu! 

ŽMONĖS NR. 12 | www.žmonės.lt

Pauliaus Peleckio / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

47

kelionės

Rūke paskendęs kabantis kalnų tiltas Sierra Norte apylinkėse gali tapti tikru išbandymu. Bet tik ne Jokūbui – keliautojas yra tikras aukščio ekstremalas

64

ŽMONĖS NR. 12 | www.žmonės.lt

Jokūbo Laukaičio ir Andriaus Šešelgio nuotraukos

Pats negalėjau patikėti, ką regėjau...

7000 kilometrų per 28 dienas – taip lakoniškai, bet gana iškalbingai būtų galima apibūdinti vilniečio Jokūbo LAUKAIČIO (24) kelionę po Meksiką. Kai šis tekstas pasirodys žurnale, Jokūbas jau bus kitame pasaulio krašte – naršys po įspūdingiausius Indijos kampelius. Lietuvoje vos porą mėnesių per metus praleidžiantis keliautojas tiesiog negali nustygti vietoje.

DOVILĖ LEBRIKAITĖ Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

65

mados prognozė

Striukes keičiame į lietpalčius, žieminius aulinukus į sportbačius ar balerinas, o šaltuoju metų laiku dėvėtą klasikinę rankinę dedame į spintą ir ieškome ko nors pavasariško, lengvo ir gaivaus.

Rinktis yra iš ko: madingi masyvūs, pirkiniams skirtus primenantys krepšiai, piniginės per juosmenį, pintos rankinės ir dekoruoti mini rankinukai.

BURBERRY lietpaltis, 1950 Eur

H&M krepšys, 17,99 Eur

Rankinė pavasariui Tinklaraštininkė Candela Novembre

88

WEEKEND MAX MARA džinsai, 235 Eur

BERSHKA džemperis, 24,99 Eur

PIRKINIŲ KREPŠYS Didelė, krepšį primenanti rankinė – funkcionalus ir stilingas dirbančios moters pasirinkimas. Kasdien į ją galima susidėti visus reikalingus daiktus ir neštis rankoje ar persimesti per petį. Masyvi rankinė puikiai tiks išeigai ar vakarėliui: paprasčiausiai perlenkite ją per pusę ir pasikiškite po pažastimi. Atrodysite madingai, išskirtinai, be to, galėsite įsidėti ne tik antrą lūpdažį, bet ir papildomą batelių porą.

ŽMONĖS NR. 12 | www.žmonės.lt

SANDRO megztinis, 195 Eur

PULL&BEAR sijonas, 17,99 Eur

RESERVED sportiniai bateliai, 17,99 Eur

BERSHKA rankinė per juosmenį, 12,99 Eur

RANKINĖ PER JUOSMENĮ Muzikantės Ami Suzuki ir Aya Suzuki

Jau kelintą sezoną iš eilės tendencijų sąrašo neapleidžianti rankinė per juosmenį ir šį pavasarį nežada trauktis. Tokias rankines arba mėgstate, arba jų nekenčiate. Klasikinę piniginę su diržu primenantį aksesuarą jau turinčioms vertėtų įsigyti sportinio tipo ryškią, spalvotą rankinę per juosmenį. Tos, kurios nori santūrumo arba bando prisijaukinti tokio tipo rankines, vertėtų rinktis mažas, vienspalves ar odines.

MINI DEKORATYVINĖS

H&M suknelė, 34,99 Eur

ZARA rankinukas, 39,95 Eur BIŽU BY AGNĖ GILYTĖ kaklo papuošalas, 55 Eur

MASSIMO DUTTI aulinukai, 169 Eur

Tinklaraštininkė Yoyo Cao

Jei kainos žurnale ir parduotuvėse nesutampa, galioja nurodytos parduotuvėse

Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

VIDA PRESS (3) ir gamintojų nuotraukos, Laurynos Skrebytės stilius

Tokie rankinukai puikiai tinka toms, kurios nori papuošti savo derinį: rankinė tarsi praranda daiktų talpyklos funkciją ir tampa outfitą papildančiu aksesuaru. Šį sezoną galima rinktis iš itin mažų, centų pinigines primenančių, dekoruotų perlais, blizgučiais ir kriauklelėmis, medinių ir pintų bei ryškius žaislus ar figūras primenančių rankinukų.

89

raudonas kilimas

Ritmenbliuzo divos Ellos Mai futuristinis kostiumas patiko ne visiems mados kritikams, tačiau ji vis tiek buvo vakaro nugalėtoja – pelnė net tris „iHeartRadio“ širdeles

Nuožmią pankišką atlikėjo Yungblud stilistiką sušvelnina rožinės kojinės. Na, argi jis ne mielas katinėlis?

B

92

Dainininkės Madison Beer balta suknelė – gruzinų kilmės dizainerės Ester Abner kūrinys

et tragiškas Greisės likimas neužgožė kitų smalsių reikaliukų – sakykim, Katy Perry pasirodė vakarėlyje be sužadėtinio Orlando Bloomo, o Heidi Klum nelydėjo Tomas Kaulitzas, negana to, Klum ir toliau intriguoja – laukiasi ji ar ne? Plati „Christian Siriano“ suknelė lyg ir užsimena apie nėštumą, tačiau galbūt tai tik stiliaus elementas. Be to, „Microsoft“ tą vakarą buvo dar vienas įdomus sužadėtinis be poros – aktorius Chrisas Prattas, neseniai pasipiršęs Katherine Schwarzenegger, bet atėjęs be mylimosios. Alicia Keys sugraudino publiką – dainavo „Raise a Man“ ir „You Don’t Know My Name“, su sūnumi Egyptu Deanu akompanuodami dviem fortepijonais.

Atmosfera buvo neformali ir gera, žvaigždės stilistų nenuvarė nuo kojų, bet įsigudrino atrodyti puikiai. Ir apskritai – kuo daugiau vakarėlių!

Heidi Klum „Christian Siriano“ suknele ir „Le Silla“ botfortais

ŽMONĖS NR. 12 | www.žmonės.lt

GETTY (11), SCANPIX (5) ir VIDA PRESS (2) nuotraukos

Bebe Rexha su „Bijou Van Ness“ kaubojės skrybėle

Sukurti vienas kitam. Buvusi Steveno Tylerio padėjėja, o dabar – jo mergina Aimee Preston ir pats gyvasis roko klasikas

Niujorko dizainerio Viktoro Lunos improvizacija kalinių kombinezono tema?

Ne veltui jį vilki serialo „Oranžinė – nauja juoda“ žvaigždė Jackie Cruz

Jaunosios žvaigždės Billie Eilish nebuvo galima nepastebėti.

Neapsigaukite menamu kuklumu: jos kostiumas „Sailor Moon“ animė motyvais siūtas pagal užsakymą, o vien „Serpenti“ baltojo aukso ir briliantų vėrinys vertas 56 tūkstančių JAV dolerių Juodas ir baltas paprastumas gali traukti akį.

Halsey kostiumas – „Dsquared2“ kūrinys Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Dainininkė ir „YouTube“ žvaigždė Poppy iškalbinga „Viktor & Rolf“ 2019ųjų aukštosios mados kolekcijos suknele 93

objektyve

„Negaliu patikėti, kad tiek žmonių susirinko! Aš labai laiminga!“ – džiūgavo fotografė Greta Skaraitienė. Parodos atidarymo proga dovanų ji gavo ne tik glėbius gėlių, bet ir ypatingai papuoštą „Bijolos“ tortą

PARODA

Tikri žmonės „Šis projektas buvo dovana sau. Per jį išmokau dar labiau džiaugtis gyvenimu, trumpais susitikimais“, – neslepia „ŽMONĖS Foto“ fotografė Greta Skaraitienė, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejuje atidariusi fotografijų parodą „100 tikrų žmonių portretų“. Būtent taip – įamžindama svarbius, įdomius, charizmatiškus Lietuvos žmones – ji sugalvojo švęsti Lietuvos šimtmetį.

Irmanto Gelūno / „ŽMONĖS Foto“ nuotraukos

94

Aktorė Nijolė Narmontaitė

Parodoje – ir plastinės chirurgijos specialisto Renaldo Vaičiūno portretas

Modelis Karolina Toleikytė Ž M O N Ė S N R . 1 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Kažką pašnibždomis aptarė aktorė Aurelija Tamulytė ir floristas Mantas Petruškevičius

Nuotraukas apžiūrinėjo žurnalistė Lilija Valatkienė ir menininkė Jūratė Rekevičiūtė

Stilingoji vizažo meistrė Vaida Venckutė

Iš fotografijos žvelgia ir aktorė Kristina SavickytėDamanskienė

Fotografei Gretai Skaraitienei – dizainerių Jolantos Talaikytės ir Giedriaus Paulausko sveikinimai

Fotomenininkas Vytautas Suslavičius

