Žurnalas „Žmonės" Nr. 16 by Media Bites

Nr. 16 (756) 2018 m. balandžio 19 d.

OKSANA ZLATKOVAITĖ ir DEIVIDAS ŠEMBERAS

AURELIJOS TAMULYTĖS gyvenime dabar viskas dūžta

Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – 0,94 Eur

771648

059095

Pokalbiai be gėdos: Olegas Šurajevas ir Gabrielius LiaudanskasSvaras

susituokė slaptai

MONIKA GARBAČIAUSKAITĖBUDRIENĖ

Naujoji LRT vadovė moka ir juoktis, ir džiaugtis paprastais dalykais

viršelio istorija

Laimėti Monikos

setai

Įtemptas situacijas ji lygina su lauko teniso mačais. Susikaupti, galvoti tik apie tai, kas dabar svarbu, ir, aišku, trokšti laimėti. Jai pavyksta. Prieš pusmetį Monika GARBAČIAUSKAITĖBUDRIENĖ (39) nustebino pasitraukdama iš portalo delfi.lt, kuriame dirbo nuo įkūrimo, vyriausiosios redaktorės pareigų, o prieš kelias savaites, įveikusi 11 konkurentų, tapo LRT generaline direktore ir tuo nustebino nedaug ką. DOVILĖ ŠTUIKIENĖ

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Massimo Dutti“ drabužiai

Tomo Kaunecko nuotraukos Austėjos Jablonskytės stilius Stilistės asistentai Lauryna Skrebytė ir Lukas Juodis Neringos Čukinienės makiažas

Pragaro lenktynių didvyris Evaldas lenktynių trasą įveikė per septynias valandas: nuo nugalėtojo – pasaulio čempiono Peterio Sagano – atsiliko gera valanda

Vienose garsiausių pasaulio dviračių lenktynių Paryžius–Rubė Evaldas ŠIŠKEVIČIUS (29) finišavo paskutinis. Tačiau apie kovingą lietuvį rašė daugybės šalių naujienų portalai. REMIGIJA PAULIKAITĖ

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Tomo Gaubio ir asmeninio albumo nuotraukos

įvykis

asaulį apskriejo beveik trijų minučių trukmės vaizdo pasakojimas, kuriame matyti, kaip Prancūzijos „Team Delko Marseille Provence KTM“ klubui atstovaujančiam Evaldui siūloma trauktis iš varžybų, nes viršijo atsilikimo limitą, kaip sportininkas atsisako lipti į lydintį automobilį ir mina toliau. Kaip praduria dviračio padangą, iš tralu vežamos sugedusios komandos mašinos paima atsarginį ratą, jį pakeičia ir vėl važiuoja. Kaip pagaliau pasiekusiam finišo vietą jam atveriami tuo metu jau uždaromi stadiono vartai... Kodėl nutarėte žūtbūt įveikti trasą? Neseniai sirgau bronchitu. Tos lenktynės buvo tik antros po ligos. Žinojau, kad man dar nepavyksta pasiekti varžybų ritmo, bet nutariau nesitraukti nebaigęs trasos. Tačiau nepastebėjau, kad visą tą laiką mane kažkas filmavo. Varžybos Paryžius–Rubė – vienos didžiausių pasaulyje. Prieš jas klubo sporto direktorius rėžė labai uždegančią kalbą. Sakė, kad istoriją reikia gerbti. Mane tai labai įkvėpė. Kai dėl visokių techninių nesklandumų atsidūriau kolonos gale, nebuvo priežasties, kodėl turėčiau nebaigti distancijos: juk nekritau, neturėjau jokių problemų – tiesiog taip susiklostė, kad likau paskutinis. Man labai nepatinka nebaigti distancijos. Tada jau geriau nestartuoti. Manau, per varžybas, kaip ir gyvenime, turi padaryti iki galo, ką esi pradėjęs. Kuo lenktynės Paryžius–Rubė išskirtinės? Jos, rodos, šimtui devyniasdešimt šalių transliuojamos tikrai neatsitiktinai. Penkerios istorinės dviračių lenktynės pasaulyje vadinamos monumentais. Šios – būtent tokios. Jos ir vienos ilgiausių, ir vienos sudėtingiausių, nes iš 257 kilometrų trasos 55-is važiuoji akmenimis grįstu keliu. Tai maršrutą daro dar sudėtingesnį. Važiuojant per akmenis krato taip smarkiai, kad pradeda spazmuoti nugaros raumenis, spausti plaučius – tampa sudėtinga kvėpuoti. Daugiau tokio kelio nėra niekur. Ne veltui šitos lenktynės vadinamos pragaru: jų pabaigoje skauda visą kūną. Sportininkams tai – labai didelis iššūkis, kaip alpinistui įkopti į Everestą. Aš jose dalyvavau ketvirtąsyk. Du kartus distancijos nebaigiau: vieną pradūriau padangą, kitą – smarkiai griuvau. Tačiau dukart patyriau, ką reiškia pasiekti finišą: apima tikrai nerealus jausmas. Ką tas sporto direktorius sakė po varžybų? Visiems paprastai papasakojau, kaip man sekėsi. Išgirdau porą pagiriamųjų žodžių, ir tiek. Tada dar nežinojome, kad tai sukels tokį ažiotažą. Po poros dienų vėl dalyvavau varžybose. Kai po jų paėmiau telefoną, nesupratau, kas darosi: jis buvo pilnas žinučių. Galvojau, kas atsitiko, ką aš padariau?! Pradėjęs gilintis radau tą filmuką, kuris paprastam mano poelgiui suteikė herojiškumo prieskonį. Pasirodo, paskutinius trisdešimt kilometrų, kurių galėjau ir nevažiuoti, mane filmavo belgų žurnalistas ar jo draugas, kuris buvo automobilyje, lydinčiame paskutinį sportininką. Vaizdo medžiagą tas žmogus perdavė Belgijos televizijos sporto kanalui, paskui filmukas pasklido po internetą. Tik aš apie tai nieko nenumaniau. Kelias dienas pažįstami ir nepažįstami žmonės man siuntė Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Kai kam šis poelgis pasirodė išskirtinis, bet man tikrai nėra žygdarbis.

Evaldas nepastebėjo, kad jo kelią su kliūtimis finišo link kažkas fotografavo, filmavo

Dešimt metų dviratininkas gyvena Marselyje. Jį besąlygiškai palaiko žmona Kornelija, grįžusį pasitinka auksaspalvis retriveris Tobis ir Siamo katinas

padėkos, palaikymo žinutes. Rašė, kad tas poelgis juos įkvėpė. Labiausiai palietė vieno vyro laiškas. Jis prisipažino vaizdelį apie mane parodęs vaikams – kad jie pamatytų, kaip reikia siekti užsibrėžto tikslo... Toks dėmesys pakylėja, supranti, kad tai, ką darai, nėra beprasmiška – žmonėms suteikia daug gerų emocijų. Pagaliau pasijutote didvyriu? Kai kam šis poelgis pasirodė išskirtinis, bet man tikrai nėra žygdarbis. Tai dariau dėl savęs, ne dėl ko nors kito. Mano vietoje daugelis sportininkų būtų taip pasielgę. Tačiau reikia suprasti ir tuos, kurie iki finišo nemynė: per tokias lenktynes sustabdo griūtys, išlindusios sveikatos problemos. Kartais būname labai pavargę, išsekę – jaučiame, kad finišo nepasieksime. Lenktynėse Paryžius–Rubė, nors dalyvavau po ligos, jaučiausi turįs užtektinai vidinių išteklių, todėl ir nesustojau. Paskutinis važiavau juk ne specialiai, o todėl, kad nepasisekė. Dviratininkai mėgsta sakyti, jog turi būti nesėkmių ruožas, kad paskui pradėtų sektis. Tikiuosi, nesėkmių etapas – praeityje ir viskas bus geriau.  31

Balandžio 12-ąją saulėtoje Neringoje, pabėgę nuo svetimų akių ir nepageidaujamo dėmesio, buvęs vienas geriausių Lietuvos futbolininkų Deividas ŠEMBERAS (39) ir Oksana ZLATKOVAITĖ (34) vienas kitam ištarė lemtingąjį „taip“. Pora įteisino savo santykius po aštuonerių metų draugystės.

iš pirmų lūpų

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Ilgai laukta diena

plinkiniai mūsų vestuvių turbūt labiausiai laukė pirmuosius penkerius draugystės metus. Tada vis klausinėdavo: „Ar dar ne laikas? Tai kada, kada pagaliau?..“ Paskui pamažu liovėsi – matyt, susitaikė su tuo, jog taip ir liksime draugai visam gyvenimui. O tada mes ir susituokėme“, – šypsosi Oksana, po santuokos ceremonijos tapusi Šemberiene. Netikėta žinia taip nudžiugino poros bičiulius, kad dabar atrodo – tikrai buvo verta išlaukti!

Pamenu, jūsų sužadėtuvės įvyko išties labai seniai... Prieš septynerius metus po Kalėdų eglute radau žiedelį su deimantais. Reikia pripažinti, Deividas nėra romantiškas vyras: jam nepatinka jokie romantiški ir banalūs dalykėliai, gėlės per šventes ir panašiai. Jis nori dovanoti gėlių tada, kai jam norisi, o ne kai yra kažkieno įpareigotas!.. Todėl ant kelių jis tikrai nesiklaupė: tiesiog abu tyliai supratome, kad tas žiedas, tariama Kalėdų Senelio dovana, visgi yra labai reikšmingas. Vėliau sužinojau, kad Deividas tam žingsniui atsakingai ruošėsi – išrinkti svajonių žiedą jam padėjo gerai pažįstama deimantų žinovė Dana Ribas. Turiu keletą jo dovanotų žiedų, bet būtent šį laikome mūsų santykių įteisinimo pradžia.  32

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Rūtos Matilionytės nuotraukos Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

pažintis

Jo pergalių skonis

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Teodoro Biliūno ir Mariaus Žičiaus nuotraukos

„Kai kas nors klausia, kur mano namai, sakau, kad kol kas – Amerikoje. Mūsų gyvenimas sukasi čia, Kalifornijoje“, – vėlyvą vakarą balsas iš kitos Atlanto pusės mobiliajame telefone skamba draugiškai ir žvaliai, nes ten tik prasideda diena. Tarp stipriausių pasaulio boksininkų įsitvirtinęs Egidijus KAVALIAUSKAS (29) ką tik baigė rytinę treniruotę. REMIGIJA PAULIKAITĖ Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

eseniai su žmona Vitalija jis pusantro mėnesio praleido Lietuvoje. Ne tik bendravo su artimaisiais, draugais, ragavo močiutės cepelinų, bet ir skyrė daug laiko susitikimams su boksą pasirinkusiais vaikais, lankėsi kovos menų klubuose, – visi norėjo pamatyti šių metų vasario 16-ąją jo antrą kartą iškovotą Šiaurės Amerikos čempiono diržą. Tačiau dabar Egidijus ir Vitalija jau savo namuose – netoli Los Andželo esančiame nedideliame Kamarilo miestelyje. Apsiprato su laiko bei klimato pokyčiais ir vėl grįžta į įprastą rutiną. Tokios pergalės kaip ši – du sykius iš eilės iškovotas Šiaurės Amerikos čempiono titulas – neateina savaime. Kiek reikia paplušėti, kad ją pasiektum? Prieš rimtas kovas būna du mėnesiai įtempto darbo. Keliuosi penktą ryto, nes šeštą prasideda pirma dviejų valandų trukmės treniruotė. Po jos papusryčiauju ir einu pamiegoti, atsikėlęs papietauju ir vėl skubu į treniruotę, kuri trunka tris valandas, o kartais ir ilgiau. Grįžtu pavargęs – su žmona pavakarieniaujame, pažiūrime filmą ir – į lovą. Du mėnesius  kaip robotas keliuosi, sportuoju, valgau, miegu. 37

gimtadienis

Šventė visiems GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Sukaktuvininkę sveikino socialinių tinklų žvaigždė Karolina Meschino ir jos draugas ūkininkas Jonas Misevičius

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Mariaus Žičiaus nuotraukos

Tai jau tapo gražia tradicija: kasmet pavasarį sostinės padangę sudrebina ne tik visokie festivaliai, bet ir radijo bei televizijos laidų kūrėjos Simonos ALBAVIČIŪTĖS, visiems pažįstamos kaip Simona Bandita, gimtadienis. Šiemet ji su gausiu būriu žymių draugų atšventė 33-iąjį.

Simonos draugas ledo ritulininkas Andrius Židkovas labai palaikė idėją surengti grandiozinį gimtadienį

Su broliais Vincu ir Viliumi Alesiais nuobodu nebūna

Specialiai iš Amsterdamo į gimtadienį atvyko dainininkas Tomas Krivickas-Psichas su žmona Rima

rieš gimtadienius žmones neretai užplūsta melancholija. „Gal šiemet nieko nešvęsti, praleisti šią dieną tyliai“, – svarstė Simona, bet labai greitai draugų buvo perkalbėta: Banditos gimtadienis yra tradicija, kurios nieku gyvu nevalia praleisti! Bičiulių raginimas ir besąlygiškas palaikymas įkvėpė ją surengti tokį vakarėlį, kurį visi prisimintų dar ilgai. Bent jau – iki kitų metų. Gimtadienio vakarą „Bardako“ bare Simona atidarė vienos nakties klubą „Bandita 33“, jame muzikos ir šėlsmo buvo tiek, kiek didžiausiame žvaigždžių koncerte. „Esu labai dėkinga draugams, kurie nepasididžiavo ateiti ir atlikti savo kūrinių, – šypsosi ji. – Kiekviename mano gimtadienyje groja koks nors legendinis Lietuvos atlikėjas: svarstydama, ką pakviesti 

Tarp svečių – grupės „Golden Age“ atlikėjos Gabrielė Urbonaitė ir Evelina Meidutė bei prodiuseris Genadijus NarbutGiesha

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Gerų metų linkėjo dainininkė Monika PundziūtėMonique

„Jaučiuosi taip, lyg slysčiau žemyn ledkalniu ir neturėčiau kur įsikibti“, – aktorės Aurelijos TAMULYTĖS (49) veidu nuslenka liūdnas šypsnys. Jos gyvenime dabar viskas dūžta: kone vienu metu baigėsi beveik visi spektakliai, santuoka su vyru Raimundu Švilpa irgi pakibo ant plonyčio plauko. „Viskas, ką mes kartu kūrėme, pavirto pelenais... Viliuosi, pavyks iš jų pakilti. Bet pakilsime jau kiekvienas į savo dangų.“ GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Raimundo Švilpos ir Laimono Tamošiūno nuotraukos

kaip gyvenate?

Surinkti

save

iš šukių

ro arką pirmiausia išlenda juoda šuns nosis, paskui išnyra ir jis pats, iš paskos tempdamas liauną šeimininkę. Užupyje daug metų gyvenantį draugišką juodaplaukį Šansą pažįsta visi – kaip, be abejo, ir Aureliją, moteriškumo, amžinos jaunystės, šiek tiek nežemiško grožio įkūnytoją, kuri kartais atrodo pernelyg trapi šiam laikmečiui, o gal net – ir šiam pasauliui. Dar ne taip seniai išpuoselėti Aurelijos ir Raimundo namai buvo vieni svetingiausių visame Užupyje: čia rinkdavosi aktorės ir fotografo draugai, vykdavo bohemiški menininkų vakarėliai, prašmatniame bute buvo įrengta ir moderni fotostudija. Sienas puošė nuostabios fotografijos, kuriose Raimundas įamžino gražiąją žmoną. „Jūs buvote jo mūza“, – neabejodama sakau, o Aurelija kimiai susijuokia: „Taip, buvau. Nebesu... Ir namų nebėra: kai žlugo mūsų fotostudijos, jie buvo išdraskyti dalimis, išnuomoti kitiems žmonėms. Man liko tik vienas kampelis, bet ir jame nebesijaučiu saugi. Jaučiuosi kaip kabanti ant tilto briaunos – bet kada kažkas gali prieiti, nukirsti pirštus, ir nukrisiu į bedugnę.“  Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

pokalbiai be gėdos

Muzikantas, grupės „G&G Sindikatas“ lyderis Gabrielius LIAUDANSKASSVARAS (44) įsitikinęs: „Problemos turi šlykščią savybę – atsistoti į eilę ir laukti.“ Nesvarbu, kiek laiko nuo jų bėgsi ar kaip toli jas nustumsi. Ateis laikas, ir jos pradės lįsti į dienos šviesą. Dažnai – ne pačiomis maloniausiomis formomis. OLEGAS ŠURAJEVAS

Sakyti

„atsiprašau“ mane išmokė vaikai

aip manai, kodėl lietuviai tokie uždari? Manau, kad žmonės apskritai yra uždari. Kiekvienas turi asmeninę erdvę, kurioje gali būti toks, koks nori būti, o ne toks, kokį jį nori matyti visuomenė. O sakyti apie lietuvius, kad jie, kaip tauta, yra uždari, nedrįsčiau. Štai vienas iš mano su draugais inicijuotų socialinių projektų skelbė, jog kiekvienas policininkas turi vardą, kitaip tariant – neteisinga sakyti, kad visi policininkai yra „tokie“ ar „anokie“. Būna visokių – ir gerų, ir blogų. Taip ir su lietuviais. Jie gal uždaresni nei kitos tautos, bet tikrai ne visi. Kas labiausiai lemia tą uždarumą? Klimatas? Nemoku apibendrinti. Galiu tik atsigręžti į save, kalbėti apie savo patirtį. Aš pats esu uždaras žmogus ir tą, manau, lėmė daug faktorių. Gyvenimo potyriai vaikystėje, bendravimas su kitais, įvairios kasdieniškos aplinkybės. Tu tiesiog išmoksti pasaugoti savo mintis ir pasverti žodžius, neatsiverti per greitai, nes grąža, kurią gauni, ne visada būna smagi. Turi suprasti, kur esi, su kuo kalbi, kas tavęs klauso, ir tik tada atsiverti. Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Naglio Bieranco nuotrauka

O tavo vaikai lengvai pripažįsta problemas? Kalba, bet nėra visiškai palaidi jausmų komunikacijoje. Džiaugiuosi, kad mano vaikai parodo ženklus, kai jiems negera. Arba matau, kad yra kažkas negerai, ir tada mes pasikalbame. Tiesa, pirmi kalbėti jie nepradeda. Manau, jog tai normalu – tėvai turi pastebėti pirmuosius nerimą keliančius ženklus. O tai, ar vaikai atsiveria, ar ne, jau yra užsimezgusio ryšio tarp tėvų ir vaikų klausimas. Pats vaikystėje ir paauglystėje lengvai kalbėdavai apie jausmus? Mano bendravimas su tėvais vyko ne itin sklandžiai. Dėl to aš užaugau piktas reperis. Ir visos tos subkultūros, kurias išbandžiau, ir visos gatvės, kurias išmindžiau, buvo to pasekmė. Man pasisekė, kad laiku sustojau, nes kai kurie mano buvę bendrakeleiviai apskritai jau baigė. Tačiau manau, kad savijautą lemia ne tik pats individas. Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Redos Mickevičiūtės nuotraukos, Alminos Venclovaitės stilius, fotografuota kavinėje „Elska“ Vilniuje

Ir aš nesakyčiau, kad toks uždarumas yra neigiamas bruožas. Gebėti saugoti savo paslaptis, turėti turtingą vidinį pasaulį yra gerai. Blogai tada, kai nedrįsti juo pasidalinti, o blogiausia – kai nedrįsti pasidalinti jau prasidėjus bėdai, erzuliui, nusivylimui.

KALBĖKIME! Kaip laiku pastebėti dvasines problemas? Kaip išdrįsti apie jas pasakyti artimiausiems žmonėms? Kaip nugalėti gėdą ir įveikti uždarumą, kai kalba pasisuka apie vidinius išgyvenimus? Populiarusis prodiuseris, scenaristas, komikas Olegas ŠURAJEVAS (29) neseniai žurnalo puslapiuose pats dalijosi patirtimi, kaip vaduotis iš vidinių demonų. Olegas šį pavasarį prisijungė prie emocinę paramą teikiančios „Jaunimo linijos“ kampanijos „Jausmai gėdos nedaro“. Jos tikslas yra skatinti begėdystę – kalbėjimąsi apie jausmus atvirai, #begedos ir skirti 2 procentus gyventojų pajamų mokesčio šiai organizacijai.

Nepamirškime problemų, kurios tarpsta visuomenėje, įvairių amžiaus krizių, kurios yra normalu, taip pat ligų ir panašių dalykų. Visa individą supanti aplinka – emocinis fonas – tampa vidinės būsenos faktoriais. Juk pastebime, kad kai žmogus linksmas ir pozityvus, aplink jį buriasi panašūs žmonės. O kai yra piktas, su laiku lieka vienas toks. Ir net jeigu ištiesi pagalbos ranką tam žmogui, nieko negalėsi padaryti, kol jis pats nenorės sau padėti. Štai čia grįžtame į pokalbio pradžią – žmogus turi išdrįsti pasakyti: „Bičiuliai, man ne viskas gerai.“ Nes dažniausiai būna taip, kad žmogus verčiau klaidžios, nei pasiklaus kelio. Čia kaip su užsienio kalbomis. Aš išvažiavęs į užsienį kalbu su klaidomis, netaisyklingai, kartais – tik ženklais. Tačiau mane vis tiek supranta. Supranta, ko man reikia. Kartais ir pasijuokia, bet viskas faina. O yra žmonių, kurie neblogai kalba angliškai, tačiau su akcentu, ir viskas – nebebendrauja, nesako, tyli. Todėl norint, kad mes visi iš nedrąsos ir gėdos išsilaisvintume, reikia dirbti itin  plačiai. 53

apie juos kalba

Laimė

– be plano Advokatės Amal CLOONEY (40) darbo kalendoriuje nebuvo punktų pavergti prisiekusio viengungio širdį, už jo ištekėti, pagimdyti dvynius ar tapti atpažįstamai visame pasaulyje. Bet ji visa tai turi. Ir dar daugiau.

George’as ir Amal Clooney su dvyniais pernai rudenį Venecijoje

r, regis, tai jai pavyko be ypatingų strategijų ir intrigų. Viską planuojančioms gal sunku tuo patikėti, todėl greičiausiai su didinamuoju stiklu skaitys aštuonių puslapių tekstą amerikiečių „Vogue“, ieškodamos atsakymo, kaip sumedžioti George’ą Clooney (56). Tik vargu ar kuo padės šitos nepaprastos poros patirtis, nors moralas paprastutis: reikia būti savimi, nuoširdžiai dirbti ir nekurpti planų „Kaip užkariauti visų trokštamo vyro širdį ir tapti laimingai“. Bent kiek besidomintys kino žvaigždžių asmeniniu gyve-

ŽMONĖS NR. 16 | www.žmonės.lt

GETTY (3) ir VIDA PRESS nuotraukos

Šiuo metu pora daugiausia laiko praleidžia Niujorke – Amal skaito paskaitas Kolumbijos universitete

Po ištaigingų vestuvių prabėgo ketveri metai, tačiau Amal ir George’as – vis dar susižavėję vienas kitu kaip romano pradžioje

nimu, be abejonės, žino, kad Clooney po santuokos su aktore Talia Balsam (jie buvo susituokę nuo 1989-ųjų iki 1993-iųjų) iš principo neketino darkart kurti šeimos, keitė draugužes ir net lažinosi, kad jau jis tai tikrai prie altoriaus – DAUGIAU NIEKADA. Amal Alamuddin, iki pažinties su George’u garsi, pripažinta ir gerbiama Londono teisininkė, žmogaus teisių gynėja, žurnalistui Nathanui Helleriui irgi pasakoja, kad jau buvo pradėjusi dvejoti, ar kada suras tą, vienintelį. „Nuo tokio susitikimo, galima sakyti, priklauso tavo gyvenimo laimė, o tu negali jo kontroliuoti... Man buvo 35-eri, kai jį sutikau. Nebuvau tikra, kas išeis iš šitų santykių. Ir tikrai nekėliau sau žūtbūtinio tikslo ištekėti ir sukurti šeimą“, – šypsodamasi prisimena ji. Viengungiai lažinasi, o žvaigždės juokiasi – kad sutiktų būsimą žmoną, George’ui net nereikėjo išeiti iš savo puikiosios

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

vilos prie Komo ežero. Tiesiog draugas, turėjęs atvykti į svečius, paskambino ir pasiteiravo, ar šeimininkas neprieštaraus, jei atsives savo pažįstamą – Amal. Tai buvo sutapimų diena – netrukus apsireiškė dar vienas draugas ir, išgirdęs apie numatomą vizitą, užtikrino pažįstas viešnią: ji tokia nuostabi, kad George’as iškart panorėsiąs vesti. Pirmąjį būsimos marčios susitikimą su sūnumi stebėjo ir aktoriaus tėvai, kaip tik viešėję viloje. Vyresnieji Clooney buvo pakerėti jaunos moters žavesio, proto, gerumo. Ir nusprendė, kad jie su George’u sukurti vienas kitam. O štai pats George’as, nors irgi akimirksniu pavergtas, sako nebuvęs tikras, ar naujoji pažįstama – tokia graži, tokia įdomi, tokia talentinga, dirbanti tokį neįtikėtiną humanistinį darbą, – norės su juo susitikinėti. Bet elektroninio pašto adresais apsikeitė: Amal žadėjo atsiųsti vakaro metu darytas fotografijas. Jai ypač puikiai pavyko George’o tėvų nuotraukos, ir apskritai paaiškėjo, kad fotografija – abiejų aistra. Mergindamas Amal, Clooney pasitelkė visą žavesį. Sakykim, rašė jai žaismingus, humoro kupinus elektroninius laiškus savo šuns Einšteino vardu: nelaimingasis kokerspanielis vis pakliūdavo į kokias keblias situacijas ir jam prireikdavo teisinės pagalbos. Tokia buvo pradžia, o po pusmečio tas, kuris žadėjo – daugiau niekada, – paprašė Amal už jo tekėti. Iš esmės publika, neskaitanti Londono advokatų tinklaraščio „Your Barrister Boyfriend“ ir neturėjusi reikalų su prestižine „Doughty Street Chambers“ advokatų kontora, kurioje Amal dirba, tada ir susipažino su šia teisininke, kurios specializacija – tarptautinė ir kriminalinė teisė, žmogaus teisių gynyba ir ekstradicijos klausimai. Oksfordo ir Niujorko universiteto absolventė, laisvai kalbanti angliškai, arabiškai ir prancūziškai, yra išleidusi kelias specialybės knygas, paskelbusi publikacijų ir pripažinta savo srityje. Tarp jos klientų – „WikiLeaks“ įkūrėjas Julianas Assange’as, Ukrainos politikė Julija Tymošenko, buvęs Jungtinių Tautų sekretorius Kofi Annanas ir Bahreino karalius, o priešininkas naujausioje byloje – pati Islamo valstybė. Nenuostabu, kad laidomi ironiški juokeliai apie tai, jog pasaulyje žinoma advokatė Amal Alamuddin ištekėjo už aktoriaus. Ir niekas dėl to taip nuoširdžiai nesijuokia, kaip pats Clooney, sakantis, kad Amal – profesionalė, o jis – tik amatininkas. Jis apskritai pabrėžia, kad jo žmona – kietesnė už jį, ir yra sakęs, jog pasirengęs už ją atiduoti gyvybę – su džiaugsmu ir nedvejodamas. Juk jos gyvenimas jo akyse kur kas vertesnis. Per ketverius metus, prabėgusius po ištaigingų ir rafinuotų vestuvių Venecijoje, vyro susižavėjimas žmona nė kiek neišblėso. Jis tikina, kad poros dvynių Ellos ir Alexanderio, kuriems vasarą sukaks metai, pirmasis ištartas žodis buvo „mama“, ir džiaugiasi, jog dukra – Amal kopija. Mylimos moters bruožų ieško ir sūnaus veide, nors daug kas sako, kad Alexanderis panašesnis į tėtį. Ir išvis atrodo, kad jų pasaulis šiandien sukasi Amal ritmu, – dabar ji skaito teisės paskaitas Kolumbijos universitete, taigi šeimos rezidencija tapo Niujorkas (ponios Clooney stilingi pasirodymai miesto gatvėse – tikra atgaiva fotografų akims). O šeimos galva po dvejų metų pertraukos rengiasi grįžti į filmavimo aikštelę: jis – ne tik naujojo serialo „22-oji išlyga“ prodiuseris, bet ir vėl pats vaidins. 

kelionės

Pajusti Režisierius Oskaras KORŠUNOVAS (49) į Kiniją nesivežė kelionių vadovo. Ištaikęs akimirką, jis atsiversdavo senovės kinų filosofo Laozi knygą – joje rasdavo atsakymų ir apie šiandieną. IRMA LAUŽIKAITĖ

ateitį O

skaro Koršunovo teatras pirmąkart į Kiniją išsiruošė prieš dešimtmetį, nuo tada joje lankėsi ne kartą. Šįsyk trupė Pekine, Šanchajuje, Siamene ir Guangdžou suvaidino net vienuolika Antono Čechovo „Žuvėdros“ spektaklių. Kokią Kiniją atradote šįkart? Labai įdomu stebėti, kaip viskas šioje šalyje sparčiai keičiasi. Pamačius jos dangoraižius, Niujorkas atrodo kaip mielas senamiestis. Kinijoje gali pajusti ateitį ir globalizacijos jėgą. Kadaise Šilko kelias pakeitė Europos veidą, kinai nori jį atgaivinti moderniai. Planuose – futuristiniai keliai, kuriais skrietų traukiniai, dėl to pagreitėtų susisiekimas, atsirastų

„Senukas Niujorkas ilsisi“, – Kinijos dangoraižiai režisierių tiesiog pribloškė

ŽMONĖS NR. 16 | www.žmonės.lt

galinga Aziją ir Europą vienijanti arterija. Nuo ko jie pradeda šį grandiozinį projektą? Nuo kultūros: visoje Kinijoje statomi teatrai, į gastroles kviečiami įvairūs kolektyvai.

Oskaro Koršunovo ir asmeninio albumo nuotraukos

Užsiminėte, kad per dešimtmetį pasikeitė ir kinų žiūrovai. Jie ėmė reaguoti į tai, ką mato scenoje, ir kartais – labai netikėtai... Patyrėme tokį incidentą: jauna mergina prasiveržė pro visas apsaugas ir užkulisiuose po spektaklio puolė prie Martyno Nedzinsko šaukdama: „Kodėl tu mane nužudei? Čia yra spektaklis, jūs tik vaidinate visa tai, o aš gyvenu tokį gyvenimą.“ Scenoje ji pamatė save. Martynas buvo apstulbęs, vėliau sakė: „Nežinojau, kad Kostią Trepliovą sutiksiu Kinijoje jaunos kinės pavidale.“ Tokiems žiūrovams labai įdomu rodyti, jie dar nesugadinti ir skaistūs. 

Gastrolėse laukia ir galybė atradimų, ir išbandymų. Nuotraukoje – Darius Gumauskas, Oskaras Koršunovas su drauge fotomenininke Alexandra KremerKhomassouridze, kuri lydėjo kelionėje po Kiniją, Giedrius Savickas, Kirilas Glušajevas ir Martynas Nedzinskas

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

Maisto būrėjas „Mūsų šeimoje virtuvės virtuozas, maisto būrėjas – Mindaugas!“ – šokėja, jogos mokytoja Milana JAŠINSKYTĖ (34) šypsosi gyvenimo draugui režisieriui bei laidų vedėjui Mindaugui RAINIUI (31). GERDA PRANCŪZEVIČIENĖ

ežinau, ar esu virtuozas – kitiems tai spręsti, – kuklinasi Mindaugas. – Man patinka maisto gamybos procesas. Gamindamas ilsiuosi, galvoju apie žmones, kuriems ruošiu patiekalą: ar jiems patiks, ar bus skanu. Milana taip pat gaminanti, bet, matyt, pajuto teisę to nedaryti ir ja pasinaudojo.“ „Šiuo rūpesčiu dalydavomės, net buvo: kuris pirmesnis suspės pagaminti, – pasakoja Milana. – Ir šiame žaidime aš pasidaviau – suvokiau, kad tai Mindaugo būdas pasirūpinti manimi, mylėti, parodyti dėmesį. Maisto ruošimas jam išties teikia didelį malonumą. O man tai greičiau pareiga. Jis visiškai perėmė estafetę, yra laimingas, tai jo aistra, o aš laiminga, nes esu valgi!“ „Jei Milana nepavalgo, tampa irzlesnė, – tęsia Mindaugas ir abu nusikvatoja. – Jau žinau, kad atėjo laikas, kai privalau ją pamaitinti.“ Milana tik patvirtina: „Kiekvieną vakarą, kai apie dešimtą grįžtu iš darbo, Mindaugas manęs laukia su labai labai skania vakariene! Esu visiška lepūnėlė.“ Pora jau daug metų atsisakiusi mėsos, tačiau žuvų, jūrų gėrybių, kai kurių pieno produktų – ne. Kartais abu pasidaro išvalomąsias sesijas, kai kelis mėnesius visiškai nevartoja pieno ir visų gyvūninių produktų, cukraus ir druskos. Milana ir Mindaugas teigia, kad atsisakius mėsos mityba pasidarė daug turtingesnė ir gausesnė, nes nuolat ieško būdų, kaip save nustebinti. Svarbiausia jųdviejų nerašyta taisyklė – naudoti kuo daugiau ekologiškų aukščiausios kokybės produktų. 86

Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

porcijos

saldainių

Raimundo Adžgausko nuotraukos

MINDAUGO ŽALIASIS DUBENĖLIS           

virtuvė MILANOS SALDAINIAI ¼ puodelio kokosų aliejaus 1 stiklinė ekologiško žemės riešutų sviesto. „Jį galima keisti migdolų sviestu“, – pataria Milana  2 šaukštai klevų sirupo  1 šaukštas kokosų drožlių  1 sauja šilauogių  

Milana puodelyje išlydo kokosų aliejų, sudeda riešutų sviestą, supila sirupą bei kokosus, išplaka iki vientisos masės, suberia šilauoges ir atsargiai išmaišo. Masę mažais kiekiais išpilsto į keksiukams skirtus popierinius puodelius ir pašauna į šaldiklį bent 15 minučių. „Šis desertas tirpsta lyg ledai, – saldainiais vaišina Milana. – Galima jų prisigaminti, prisišaldyti ir bet kada pavaišinti netikėtai užklupusius svečius.“ Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

1 stiklinė ekologiškų ryžių 1 ryšulėlis mažų smulkių – baby – žaliųjų smidrų ½ citrinos sulčių druskos – pagal skonį 1 avokadas ½ ilgavaisio agurko 1 šaukštelis ghi sviesto 2 skiltelės česnako žiupsnelis smulkintų džiovintų čiobrelių 12 stambių karališkųjų krevečių be kiautų azijietiško saldžiarūgščio ar saldžiai aštraus padažo Išvirusius ryžius Mindaugas nupila šaltu vandeniu ir palieka vėsti. „Jei naudosite didelius smidrus, nuskuskite kotus, kad būtų minkštesni“, – pataria, tris minutes apvirdamas jaunus smidrus ir palikdamas vėsti. Vėliau juos supjausto, apšlaksto citrinos sultimis, apibarsto druska, nuluptą avokadą perpjauna pusiau, supjausto išilginiais griežinėliais, taip pat apšlaksto citrinos sultimis ir palieka marinuotis. Agurką supjausto stambiais šiaudeliais.

2. Keptuvėje Mindaugas ištirpina ghi sviestą, įmeta nesmulkintas česnako skilteles, apibarsto čiobreliais, sudėlioja krevetes, apkepa 20 sekundžių, apverčia – kitą pusę kepa tiek pat ir palieka vėsti. Į dubenėlius išdalija ryžius, ant viršaus gražiai krūvelėmis sudėlioja daržoves bei krevetes, užpila šiek tiek azijietiško padažo. „Jo negalima padauginti, nes privalu jausti daržovių skonį“, – sako. 87

objektyve F E S T I VA L I S

20-as kartas Tarptautinis festivalis „Mados infekcija“ šiemet ypatingas – jubiliejinis, dvidešimtasis. Net atidarymo data pasirinkta ypatinga – penktadienis, 13-a. Bet argi gali kas nepavykti, kai dizaineriai džiugina kolekcijomis, o svečiai rungiasi, kuris efektingiau pasirodys prie fotografavimo sienelės? Dar ilgai bus ką analizuoti ir aptarti stilistams, drabužių dizaineriams bei mados mėgėjams. Teodoro Biliūno, Dariaus Kučio, Gretos Skaraitienės ir Viganto Ovadnevo nuotraukos

102

Prie „Mados infekcijos“ informacinio rėmėjo žurnalo „Žmonės“ logotipo būriavosi norintys įsiamžinti

ŽMONĖS NR. 16 | www.žmonės.lt

Dizainerė Sandra Straukaitė jau dvidešimt metų ir vadovauja festivaliui, ir pristato savo kolekcijas

Plojimai kolekciją pristačiusiai dizainerei Dianai Paukštytei ir jos dukrai Adrianai

Kolekcijas demonstravo kūrėjai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš Gruzijos, Latvijos, Danijos Ž M O N Ė S N R . 1 6 | w w w . ž m o n ė s . l t

 103