Žurnalas „Žmonės" 2022 m. Nr. 18 by Media Bites

Nr. 18 (963) 2022 m. gegužės 5 d.

Monika LIU Nenoriu grįžti į tuščius namus

Benas LASTAUSKAS

Netikėtai tapau interneto sensacija

ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt

059095 771648

Per Amerikos slėnius ir kanjonus

Aš nesirinkau kariauti

SLAUSGALVIAI

Karyna ČERNIAVSKA

Gintarė ir Tomas

AKTORĖ

Kaina – 3,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,90 Eur

ŠOKIŲ MOKYTOJAI

Fotografas ROKAS DARULIS Stilistė ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ Stilistės asistentas MIKAS BUKAUSKAS Vizažistė EMILIJA KASTEČKAIT Ė Plaukų stilistė ANŽELIKA WOJC

ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt

Aš

viršelio istorija

nenoriu

grįžti į

tuščius

namus

„Más 924“ drabužiai

Mudviem besikalbant vieną akimirką kyla mintis, kad Monika LIUBINAITĖ (34) ir Monika LIU – ne tas pats žmogus. Viliokiška ir žaisminga scenos koketė, kurią tariamės gerai pažįstantys ir kuriai šiemet patikėjome ginti Lietuvos garbę „Eurovizijos“ konkurse, nužengusi nuo scenos tampa jautria ir kuklia mergina be jokio žvaigždės šydo. Ji brangina gebėjimą kurti, svajoja auginti agurkus ir pomidorus, nori jaukių namų – ir džiaugiasi turėdama pas ką į juos sugrįžti. GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt

Serialai pagal pažintis

Beną

Viešųjų ryšių agentūroje dirbantis Benas LASTAUSKAS (28) gatvėje dėmesį traukia išskirtine išvaizda: spalvota kepuraitė, specialiai atsukta snapeliu į nugarą, į iki kelių užtemptas kojines sukištos kelnės. Šalia dažnai šlepsi retos veislės augintiniai – ispanų vandens šunys (Lietuvoje tokių šiuo metu yra apie penkiasdešimt). Iš pirmo žvilgsnio – tikrų tikriausias hipsteris! Be spalvotų drabužių spintos, Benas dar turi pavydėtiną talentą rašyti. Su malonumu jo tekstus skaito tūkstančiai feisbuko vartotojų. MONIKA URBONAITĖ Beno kuriamas „serialas“ apie nelaimingą meilę išgyvenančius Patrę ir Mariuką juokina anaiptol ne tik herojų bendraamžius milenialsus. Žavi taiklūs autoriaus pastebėjimai ir ypatingas dėmesys veikėjų santykių, buities, šiuolaikinių papročių detalėms. Tarp Beno pažįstamų – vaizdo tinklaraštininkas Paulius Mikolaitis – Paul de Miko – ir humoristas, įvairių iniciatyvų autorius Olegas Šurajevas. Su vienu žaidžia krepšinį, o kitą Benas lydėjo į... šeimų maršą. Gerbėjų gausėjo, dabar kasdien stebini savo pokštais. Kai kas nors paklausia, ką veikiu socialiniuose tinkluose, atsakau, kad freestyle’inu. Pasiimu kompiuterį ar telefoną ir galvoju, kas man tądien įstrigo. Jeigu tai – politika, tada parašysiu ką nors apie ją, jeigu pramogų pasaulio įvykis – paliesiu pastarojo veikėjus. Vos prisėdęs rašyti, niekada neužsibrėžiu konkretaus tikslo, tiesiog perkratau savo smegenis. Stengiuosi dėmesį sutelkti į detales. Šių laikų visuomenei jos – svarbios. Pasaulis greitas, todėl kuo daugiau matysi detalių, tuo jaukiau ir maloniau jame bus gyventi.

ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt

Be rašymo, svarbią vietą tavo kasdienybėje užima krepšinis. Augau su šiuo sportu, lankiau krepšinio mokyklą. Tėvai vis ragindavo skaityti knygas ar užsirašyti mokytis muzikos, o aš iki išnaktų tiesiog norėjau bumcinti kamuolį. Krepšinio taip ir neišsižadėjau, šis sportas praėjusią vasarą mane suvedė su kitu žinomu tinklaraštininku Pauliumi Mikolaičiu – Paul de Miko. Susitikome prie Baltojo tilto, greitai susibičiuliavome. Dabar kartais drauge pamėtome kamuolį, pasikalbame. Iš tiesų skirtingų pomėgių turiu ne vieną ir ne du. Su sveikuolių bendruomene nesitapatinu, tačiau žiemą maudausi eketėje. Dar prieš atsirandant tam bumui, ėmiau grūdintis. Po mažą žingsnelį – nuo šalto dušo iki ledu apsitraukusio ežero. Maudantis eketėje, kaip ir sportuojant, išsiskiria dopaminas, kūnas sušyla. Džiugina, kad sveikata pagerėjo ir dabar man nebereikia šaltesniu metų laiku gatve žingsniuoti apsirengus keliais sluoksniais drabužių. Be to, jausdamas tam tikrą režimą, paprasčiau galiu planuoti dienotvarkę.

Gedmanto Kropio nuotrauka

ada pirmą kartą savo kurtais tekstais pasidalijai feisbuke? Paauglystėje įnikau į grožinę literatūrą, žavėjausi klasikais – Ernestu Hemingway, Fiodoru Dostojevskiu, Michailu Bulgakovu. Net pirmieji mano tekstai – savotiškas minėtų kūrėjų mėgdžiojimas. Gerą rašymą tapatinau su raiškia kalba, vaizdingais aprašymais. Tokie tekstai socialiniams tinklams būtų visiškai netinkami, bet ankstyva pažintis su klasikais išmokė atkreipti dėmesį į detales. Kai tik atsirado feisbukas, visi, kas norėjo, galėjo ten rašyti savo įžvalgas. Retas kuris žinojo, kaip tą daryti. Rašydavome bet ką ir bet kaip. Greitai supratau, kad socialinio tinklo vartotojai nori lengvo turinio, užsimaniau papokštauti. Suregzdavau kokį juoką ir skaitydavo jį trys šimtai tuometinių mano feisbuko draugų. Buvo faina!

Galiu

išgyventi

Asmeninio albumo nuotrauka

ir tai

interviu

ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt

„Jaučiuosi sutrikusi, gyvenanti ne savo gyvenimą. Juk aš nesirinkau kariauti“, – liūdnai, tyliai, tarsi sau, sako aktorė Karyna ČERNIAVSKA (26). Dėl karo baisumų su mama ir broliu iš Kyjivo pasitraukusi menininkė sielos ramybę ir erdvės kūrybai bando rasti Lietuvoje.

REMIGIJA PAULIKAITĖ

aryna, priglausti nuo karo bėgančius žmones pasirengę daugelis šalių. Kodėl pasirinkote Lietuvą? Prasidėjus karui apėmė panika. Svarstėme, ką daryti – likti Kyjive ar važiuoti kur nors netoli sostinės – į Bučą, pas mamos seserį, arba į Žytomyro sritį, pas tėvo brolius. Kažkodėl tėtis nusprendė, kad reikia keltis pas juos. Paprastomis aplinkybėmis ten nuvažiuodavome per pusantros valandos, o tąsyk užtrukome gal šešias, nes keliuose buvo didžiulės spūstys, žmonės su daiktais ėjo pėsčiomis. Buvo girdėti stiprūs sprogimai. Labai baisu, atrodė, kad tuoj ant mūsų nukris kokia nors raketa, kad mirsime. Norėjosi lėkti kuo greičiau, o vos judėjome... Mane apėmė anksčiau nepatirta paniška baimė, nuo jos ėmė paralyžiuoti kūną, traukti rankas. Vienuolikmetis brolis Aleksandras taip neišsigando, jis mane ramino, masažavo rankas. Pirmas dienas Žytomyre lyg ir buvo ramu, bet paskui Rusija puolė ir šią sritį. Virš galvų skraidė naikintuvai. Nežinojome, jie mūsų ar priešų. Man buvo labai baisu, prasidėjo nuolatiniai panikos priepuoliai. Gal todėl, kad esu meniškos prigimties, viską perleidžiu per save, nė akimirkos negalėjau nurimti. Dėdė nusprendė, kad moteris ir vaikus reikia išvežti iš Ukrainos. Jis iš darbų pažinojo lietuvį Edvardą, kuris sutiko mus priglausti. Važiuoti per Ukrainą bijojome, bet visgi nutarėme rizikuoti. Tėtis su broliu mus atvežė iki Lenkijos, ten pasitiko Edvardas su broliu Aleksu. Taip po labai ilgos kelionės aš su mama, broliuku ir trimis pusbroliais kovo 6-ąją atsidūrėme Nikronyse, prie Aukštadvario. Tas kaimas apsuptas miškų – pirmas dienas nesupratau, kur esame. Su mama norėjome pradėti dirbti, todėl kai pas pusbrolius atvažiavo jų mama, mes persikėlėme gyventi į Vilnių. Atvykusiai iš tris milijonus gyventojų turinčio Kyjivo koks pasirodė Vilnius? Visai kitoks, mažutis. Prajuokino pažįstama: paklausta, ar Naujoji Vilnia toli nuo centro, sakė, kad labai labai toli. Kyjive mūsų namai – miesto pakraštyje, esu įpratusi viešuoju transportu į centrą važiuoti 40–50 minučių. Tad dabartiniai mūsų namai man neatrodo esantys atokiai. Mano akimis, čia viskas šalia, o Vilniaus senamiestis primena Lvivą. Aktorystė – išskirtinė profesija. Ar randate veiklos mūsų šalyje? Draugai lietuviai išsiuntinėjo mano gyvenimo aprašymą. Taip pamažu pradėjo atsirasti darbelių: epizodinis vaidmuo viename britų seriale, asistentės pareigos per kitą filmavimą. Susipažinau su „Kino pavasario“ generaliniu direktoriumi Algirdu Ramaška – jis mane pakvietė kalbėti per festivalio atidarymą. Edgaras Bechteris pakvietė dirbti į „Actors Gym“: pasiūlė suburti rusiškai kalbančią grupę, jai dėstau aktorinį meistriškumą ir oratorystės meną. Tai šaunu. Pamaniau, gal galėčiau garsinti – tai irgi moku. Vieną pasaką jau įgarsinau ukrainietiškai. ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt

Andriaus Tapino dėka atsiradau „Laisvės TV“: ukrainietiškai ir rusiškai vedu laidą „Laikykitės ten“. Tai man nauja patirtis, anksčiau nesu dirbusi televizijoje. Galbūt pavyks patekti į Lietuvos rusų dramos teatro sceną. Gal gausiu vaidmenį naujame režisieriaus Sauliaus Varno spektaklyje. Tačiau tai dar neaišku... Kad turėčiau daugiau galimybių filmuotis lietuviškame kine, pradėjau mokytis lietuvių kalbos, taip pat stiprinu savo anglų kalbos įgūdžius. Suprantu, kol laisvai nekalbėsiu, pasiūlymų nesulauksiu, bet labai noriu repetuoti, svajoju apie teatrą. Man tai – tarsi priklausomybė, be aktorystės negaliu gyventi. Esu įpratusi visa, kas susikaupia viduje, transformuoti į kūrybą, o dabar neturiu kur. Emocijos kaupiasi ir dažnai pratrūkstu ašaromis. Kol kas dirbu tik dvi dienas per savaitę, o man reikia ko nors kūrybinio nuolatos. Kai neturiu veiklos, atrodo, kad išeisiu iš proto. Užsiregistravau į visokius kursus, kur tik įmanoma patekti nemokamai, nes kol kas uždirbu nedaug. Tarkim, pradėjau lankyti Heels Dance ir bačatos pamokas. Patinka šokti, neabejoju, kad bus labai smagu. Kyjive jūsų karjera klostėsi puikiai. Ten priklausau agentūrai, kuri daugiausia užsiima užsienio projektais, turiu agentą, kuris rūpinasi mano karjera. Mano planas buvo filmuotis bet kur pasaulyje, o gyventi Ukrainoje. Tarkim, praėjusį rudenį buvau Nicoje – ten atlikau vieną iš pagrindinių vaidmenų. Tačiau paviešėjau, padirbėjau – viskas puiku, ačiū, įgijusi naujos patirties važiuoju namo. Didžioji mano kūrybinės biografijos dalis susijusi su darbu prieš kino kamerą. Vaidinau televizijos seriale „Aistros spalvos“, Jevgenijaus Košino juostoje „Karas penktoje dimensijoje“. Ši sritis artimesnė širdžiai nei teatras, bet vaidinau municipalinio teatro „Berezil“ scenoje. Dabar net nežinau, kaip sakyti – ten dirbau ar vis dar dirbu... Anksčiau mano vaidmenys dažniausiai buvo tamsūs, įkūnijau piktas, neapykantos pilnas moteris. Dabar jaučiuosi kitaip, traukia kitokie vaidmenys. Norisi daugiau dramos, parodyti vidinę žmogaus jėgą. Šiandien mane ypač vilioja teatro scena, svajoju apie plastišką, gilų spektaklį. Gal ne veltui sakoma, kad teatras skirtas sielai...

Skaityti žinias iš karo man tapo įpročiu – kaip prieš pusryčius atsigerti vandens. 45

Per Amerikos slėnius ir

kelionės

kanjonus

ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt

Daugkartinių Lietuvos sportinių šokių čempionų, šokių mokytojų Gintarės (37) ir Tomo (38) SLAUSGALVIŲ svajonėse Amerika sukosi seniai. Tačiau, jei ne draugų operos solisto Liudo Mikalausko ir jo žmonos Sigitos pasiūlymas, gal dar negreitai būtų ten susiruošę. Dabar pora prisipažįsta, kad šioje kelionėje matyti vaizdai ir patirti įspūdžiai pranoko net svajones.

Asmeninio albumo nuotraukos

JŪ R AT Ė R A Ž KOVSK Y T Ė

Paskutinius besileidžiančios saulės spindulius keliautojai spėjo pagauti ties Kolorado upės vingiu, vadinamuoju Horseshoe Bend – pasagos vingiu. Sako, tai buvęs gražiausias šios kelionės saulėlydis

ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt

virtuvė Baldų prekių ženklo „The Chairs“ įkūrėja Austėja KAZLAUSKAITĖDARAŠKĖ (31) derina motinystę, aistrą gaminti ir darbą. Prieš penkerius metus pasinėrusi į veganiškų receptų pasaulį, ji pradėjo rašyti tinklaraštį „Maistas be pykčio“, tačiau sūnaus Jurgio gimimas įprastą meniu šiek tiek pakoregavo. MONIKA URBONAITĖ

Prie puodų –

be pykčio

ustėja ir jos vyras vandens sporto entuziastas Darius Daraška – neeilinė sutuoktinių pora. Kartą taupydami pinigus jie įsigijo kemperį ir visą vasarą turistavo Nidoje. Vėliau su nameliu ant ratų leidosi į kelionę po Europą. 64

Lankant svetimus kraštus, Austėjai pamažu dėliojosi mintys ir galiausiai Lietuvoje ji įgyvendino svajonę – įkūrė kėdžių verslą. „Nebijome eksperimentų, dėl to tik įdomiau ir linksmiau gyventi! Atsiradus sūnui, norisi, kad namuose netrūktų geros nuotaikos, originalių idėjų ir kulinarinių džiaugsmų“, – šypsosi. Artimi ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt

RYŽIŲ MAKARONAI Makaronams:  1 pakelis ryžių makaronų  1 skardinė kokosų pieno  1 šaukštas kario  1 šaukštelis druskos

Dariaus Daraškos ir asmeninio albumo nuotraukos

Pagardams:  1 svogūnas  4–6 skiltelės česnako  1 nedidelė imbiero šaknis  ½ citrinos sulčių  1 šaukštelis druskos  pipirų pagal skonį  2–3 šaukštai agavų, klevų sirupo arba medaus  mėgstamų daržovių (saldžiosios paprikos, pupelių, žirnelių, kukurūzų)  mėgstamų riešutų (tinka žemės, anakardžiai)

bičiuliai ir instagrame stebintys gerbėjai žino, kaip ji mėgsta gaminti. Paradoksalu, bet įsirengdami pirmąjį būstą Austėja su Dariumi viską rinkosi pagal dydį – kuo mažesnį šaldytuvą, kuo mažesnę viryklę. „Rodės, virtuvėje niekada neužtruksiu ilgiau, nei reikia laiko sumuštiniui paruošti. Su šiuo požiūriu atsisveikinau nusprendusi pakeisti mitybos įpročius. Pasirinkau maitintis veganiškai“, – prisimena. Nevartodama mėsos bei pieno produktų, ji kruopščiai rinkosi, ką valgyti ir gaminti namuose. „Svarbiausia buvo gauti įvairių maistinių medžiagų, mikroelementų. Kadangi tuomet kavinėse ar restoranuose beveik nebuvo veganiškų patiekalų, virtuvėje ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt

Pirmiausia Austėja supjausto svogūną, česnakus ir imbierą. Viską trumpai kepa keptuvėje ant kaitrios ugnies, kol apskrunda.

Kepdama įspaudžia citrinos sulčių, pabarsto druska ir pipirais. Įpila agavų sirupo.

Puode ryžių makaronus verda pagal nurodymus ant pakuotės. Paruoštus gausiai aplieja tirštu kokosų pienu, įberia kario ir pabarsto druska. Patiekia su svogūnų pagardu, mėgstamomis daržovėmis ir riešutais.

praleisdavau vis daugiau laiko ir tobulinau įgūdžius. Įdomių receptų ieškojau močiutės, draugių užrašų knygelėse, internete“, – sako ji. Tiesa, gimus sūnui Jurgiui, Austėja į savo racioną vėl įtraukė anksčiau pamirštus maisto produktus. „Pradėjus žindyti, atsirado nevaldomas apetitas. Nuo pupelių ar avinžirnių leliukui skaudėdavo pilvą, bet po trijų mėnesių vėl valgiau viską.“ Malonumas gaminti niekur nedingo, Austėja ir toliau džiaugsmingai sukiojasi virtuvėje, o veganiškus patiekalus mėgsta labiausiai. „Vaisiai, daržovės, grūdai, sėklos, riešutai – skaniai kvepiantys produktai. Man veganiškas maistas tiesiog ŠVARUS.“ 65

stilius

Ryškiau,

„Gucci“ princas Harry Stylesas

nuogiau, trumpiau

Festivalių mada ir dienos prabėga greitai. Tuo smagiau pradėti švęsti iš anksto – pavyzdžiui, iškart po Koučelos, oficialiai patvirtinusios šios vasaros festų tendencijas.

Lizzo derinys – „Stinson House“, aksesuarai – „Gucci“

o dvejų metų pertraukos vėl surengtas festivalis džiugino atšauktais pandemijos ribojimais bei įspūdingu atlikėjų ir mados diktatorių sąrašu: nuo Harry Styleso ir jaunos, bet brandžios Billie Eilish iki nepabostančių „Måneskin“ ir The Weeknd. Du muzikos savaitgaliai – visada ir mados kontrolinis darbas, parodantis, kaip artimiausius kelis mėnesius puošis linksmybių ieškotojai. Koučelos svečiai puikavosi ypatinga „Dundas x Revolve“ festivalio kolekcija, nuolatiniai mados namų draugai lauko sąlygomis išbandė podiuminius „Gucci“, „Miu Miu“ ir „Dior“ derinius, savo bičiulėmis nuoširdžiai rūpinosi „Roberto Cavalli“ meno vadovas Fausto Puglisi, o drąsiausios tiesiog ėmė į rankas žirkles ir konstravo marškinėlius pačios. Įprastas bohemiškas stilius ir kaubojiški batai bei skrybėlės nepalieka Koučelos slėnio, bet toli gražu nebėra vienintelė uniforma, tinkama nevaržomam šėlsmui. Tegyvuoja įvairovė scenoje ir už jos ribų! 

Tinashe, pasidabinusi labai ryškia ir labai trumpa „Marshall Columbia“ suknyte

ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt

Saldaininę Vanessą Hudgens su „Lakris“ kostiumu saugojo draugas Bobby Newberry

ŠARVAI IR KORSETAI Tiek ant scenos, tiek šalia jos. 2022-ųjų rudens– žiemos podiumai ir fantastiniai filmai įtvirtino šią garderobo detalę ilgam.

Mados tinklaraštininkė Xenia Adonts vilki „Gucci“

Megan Thee Stallion – „Dolce & Gabbana“ robotė policininkė Omaras Apollo su garsiosios „Valentino“ rožinės kolekcijos apdaru

ROŽINĖ Viena svarbiausių šių metų Koučelos spalvų – ryškiai rožinė – kaip geniali „Valentino“ vienspalvė rudens–žiemos kolekcija. ŽMONĖS NR. 18 | www.žmonės.lt

The Weeknd taikomasis militarizmas