Žurnalas „Žmonės" Nr. 20

AISTĖ LASYTĖ

Nr. 20 (760) 2018 m. gegužės 17 d.

Tik „Žmonėms“

Jamesas

Bluntas

Paprasčiau kalbėti apie gyvenimą su grupe nei apie šeimą

Nusprendė savo svajonių neatidėlioti

DARIUS MASKOLIŪNAS

Nebuvau krepšinio superžvaigždė, bet visgi buvau ir esu reikalingas

Nathalie

Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – 0,94 Eur

9

771648

059095

20

SANSCHAGRIN ir

Dainius ZUBRUS

Per tiek metų išgyvenome visko – abu esame labai užsispyrę

veidai

8

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Ramūnas Rudokas ir Žiedūnė Mardosaitė

VAIRAVIMO PAMOKOS

Vido Černiausko nuotraukos

Ramūnas RUDOKAS (49) – laimingas jaunavedys, bet kodėl šalia populiaraus aktoriaus – visai ne žmona, o jauna graži blondinė? „Važiuok pirmyn, dabar – atgal. Viskas gerai, tau sekasi“, – lyg kantrus ir iš pažiūros meilus vairavimo instruktorius mokė žaviąją damą. „Skyrybos?“ – natūraliai kilo klausimas šį vaizdą pamačiusiems smalsiems praeiviams. Juos galima nuraminti: tai – viso labo kadrai iš TV3 televizijos vasaros klipo filmavimo. O Ramūnas su aktore Žiedūne MARDOSAITE (24) drauge vaidins naujame šio kanalo vasaros seriale „Kam ta meilė“. Čia taps jos bosu redakcijoje.

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

9

Gedimino Žilinsko nuotraukos Austėjos Jablonskytės stilius Stilistės asistentai Lauryna Skrebytė ir Lukas Juodis Deimantės Kazėnaitės makiažas ir šukuosenos

viršelio istorija

Gal jau laikas būti

šeimos žmogumi... „Prieš kelionę į Lietuvą juokiausi, kad pasistengsiu vėl tapti ledo ritulininku. Sakiau, truputį dar pabūsiu sportininku“, – pokalbį su žmona modeliu Nathalie SANSCHAGRIN (44) ir vaikais Tomu (15) bei Emma (11) prisimena mėnesį tėvynėje praleidęs vienas garsiausių šalies ledo ritulininkų Dainius ZUBRUS (39).

REMIGIJA PAULIKAITĖ

18

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Fotografuota Pramogų arenoje Vilniuje Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

19

S

portininkas ryžosi dar sykį apsivilkti Lietuvos rinktinės marškinėlius, bet užtikrino, kad tai nereiškia, jog grįžta į sportą. Karjera baigta prieš porą metų, ir jam dėl to visai neliūdna. Paskutinių jo rungtynių didžiajame sporte buvo atskridusi pažiūrėti ir šeima.

Rinktinė pasirodė labai sėkmingai. Gal grįžęs į Ameriką skambinsi agentui pranešti, kad vis dėlto dar nori žaisti?

Tikrai ne! Patinka man ledas, bendravimas su sportininkais, bet buvau grįžęs laikinai. Jei dar labai būčiau norėjęs žaisti, beveik neabejoju, kad būčiau radęs darbą Europoje.

Tačiau nebetraukė važiuoti kur nors toli nuo šeimos.

Paskutinį sezoną rungtyniavau San Chosė. Ten su manimi nebuvo žmonos, vaikų. Supratau, kad gyventi be artimiausių žmonių, skraidyti per visą Ameriką daugiau nenoriu. Jei po to sezono man ir būtų paskambinę kokios komandos iš kito šalies krašto atstovai, matyt, būčiau pasakęs: „Ačiū, vyrai, bet ne.“ Ir agentui buvau užsiminęs, kad susidomėčiau nebent tų klubų pasiūlymais, kurie yra netoli mūsų namų ir kuriuos per keletą valandų galėčiau pasiekti automobiliu. Nes jau noriu daugiau laiko praleisti su šeima. Juk dar keleri metai, ir vaikai paliks namus – noriu su jais pabendrauti, kol ne vėlu.

Beje, man niekas ir nepaskambino.

Psichologiškai buvai pasiruošęs baigti karjerą?

Gana ramiai to laukiau. Labai norėjau laimėti paskutines varžybas ir Stanley taurę. Nugalėti būtų buvę labai malonu, bet sportininkams labai retai pavyksta profesionaliajame sporte laimėti paskutines varžybas ir baigti karjerą. Jaučiau, kad tos tikriausiai paskutinės, bet panikos nebuvo. Tikrai neišgyvenau, kad būsiu bedarbis.

20



Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

21

„Emporio Armani“ suknelė, fotografuota Pramogų arenoje Vilniuje

interviu

Man labai patinka

„Gera diena ateina... kartais“, – uždainuoja aktorė Aistė LASYTĖ (30). Ir nusišypso ryškiai raudonomis lūpomis. Arba dar geriau – jūros žalumo, priderinto prie žalsvą atspalvį dar menančių plaukų. Jos nepriversi gyventi taip, kaip rekomenduoja kiti.

Nes ji jau daug matė: mažutes scenas ir pilnas arenas, viešą populiarumą ir vienumą kaime, gyvenimą ir netgi mirtį.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

32

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Redos Mickevičiūtės nuotraukos, Alminos Venclovaitės stilius, „Leonsenberg“ drabužiai

gyventi

D

ainuoji: „Būna dienose dienų, kai labiau lauki rytdienų...“ Ko lauki tu?

Laukiu vasaros, nes kursiu naujas solinės programos dainas.

Tai – visai kitoks kūrybinis procesas, nei dirbant su grupe.

Daugelį dalykų sprendžiu viena – pati sau direktorė, pati sau sekretorė. Turbūt dabar toks metas, kad būtent šito ir noriu – pasėdėti ant savo užpakalio, tiksliau, su savo užpakaliu ant savo kėdės. Į muzikos pasaulį atėjau be jokio sprogimo, nebuvo jokio grandiozinio renginio, bet man taip patinka – tegu mane pažįsta pamažu. Nes ir pati dar noriu save geriau pažinti, o kartais susipažinti iš naujo. Pavyzdžiui, elektroninė muzika man anksčiau nebuvo artima. Jei seniau kas būtų užleidęs man muziką, kurią šiuo metu kuriu pati, turbūt būčiau paprašiusi išjungti. Bet dabar mano ausys šypsosi. Labai įdomu papildyti dainą judesiu. Mano koncertuose šoka moderniojo šokio šokėja, su ja kartais šoku ir aš. Jau turim gausybę idėjų tolimesniems koncertams. Turiu minčių išleisti vinilinę plokštelę, bet apie tai papasakosiu rudenį. O vasarą tikiuosi leisti prasmingai.

Ieškosiu naujų sąskambių, derėjimų arba nederėjimų. Gal net antrą savo vaizdo klipą pavyks nufilmuoti. Žodžiu, sėdėsiu pas draugą kaime, kursiu muziką ir auginsiu gėlės. Taigi laukiu visko, kas ateis į mano gyvenimą. Net ir to, kas neateis.

A

r taip pat gyvenai ir iki ligos? Tiksliau, iki tos dienos, kai gydytojai diagnozavo aneurizmą, – prieš dvejus metus galvoje plyšus kraujagyslei galėjai mirti. Žmonėms atrodo, kad ta liga mano gyvenimą tarsi padalijo į „iki“ ir „po“. Neva iki tol buvau kažkokia padraika, išsitaškiusi kvailelė, o paskui tai jau man nušvitimas atėjo!.. 

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

33

profesionalai

Jei tik sulinkstu –

mane iškart atitiesia „Žalgiryje“, kaip ir gyvenime, jis yra tvirta ramybės uola, kurią nelengva išbalansuoti. „Vis dar mokausi suvaldyti save“, – šypteli klubo vyriausiojo trenerio asistentas Darius MASKOLIŪNAS (47).

1999-aisiais tapęs Eurolygos čempionu, šiemet jis ten sugrįžta su treniruojama komanda: subrendęs, žaidėjo marškinėlius iškeitęs į trenerio kostiumą, sukaupęs neįkainojamos patirties ir gerai suvokiantis pergalės prasmę.

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

J

ūsų treniruojama „Žalgirio“ komanda, stebint sužavėtiems gerbėjams, ryžtingai nužingsniavo iki pat finalinio Eurolygos rungtynių ketverto. Kaip jaučiatės prieš pat lemtingas varžybas? Labai neramu?

Ne, tikrai ne. Be abejo, jaučiamės šio to pasiekę, bet laukia darbai, kurie neleidžia sėdėti ant laurų.

Dabar atsiranda vis daugiau tvirtinančių, kad jie jau seniai numatė tokį „Žalgirio“ šuolį, – aš tuo negaliu pasigirti, matyt, esu linkęs atsargiau viską vertinti. Tikėjausi, kad pateksime į aštuonetą, bet dėl ketverto... Reikia pripažinti, mums sekėsi: tos

40

komandos, kurios lyg ir turėjo laimėti, pralaimėjo, ir galiausiai likome akis į akį su „Olympiacos“. Įvyko daug dalykų, kurie prieštarauja sveikai logikai, bet mums tai išėjo į naudą.

Kad dabar nenuskambėtų, jog tai tebuvo vien sėkmės ir atsitiktinumų rezultatas...

Vien atsitiktinumais toli nenuvažiuosi. Eurolygoje juk daug rungtynių: gali netyčia laimėti vienas, bet seriją iš trijų – jau sudėtinga. Dėkoti už tai, žinoma, reikia vyriausiajam treneriui Šarūnui Jasikevičiui ir žaidėjams.



Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

41

Redos Mickevičiūtės nuotrauka, Austėjos Jablonskytės stilius, Neringos Čukinienės grimas, Anželikos Wojc šukuosena, fotografuota kavinėje „Strange Love“ Vilniuje

apie juos kalba

Daug triukšmo dėl kudakavimo Po 20 metų pertraukos didžiausias Europoje dainų konkursas „Eurovizija“ ir vėl bus rengiamas Izraelyje. „Niekur kitur nėra tokių vakarėlių, kaip Izraelyje. Įsitikinsite tuo kitąmet!“ – laikydama nugalėtojo trofėjų šypsojosi dainininkė Netta BARZILAI (25).

54

P

astarąjį kartą dėl „Eurovizijos“ nugalėtojo tiek triukšmo buvo prieš trejus metus, kai pergalę konkurse išplėšė barzdotoji Conchita Wurst (29). Tuomet netrūko klausiančių: kaip vaikui paaiškinti, kodėl vyras persirengė moterimi? Šįkart atsirado klausiančių: kaip vaikui paaiškinti, kodėl berniukas yra kvailas? („Aš nesu tavo žaisliukas, kvailas berniuk“, – skamba Barzilai pergalę atnešusioje dainoje „Toy“.)

Nettos eurovizinis kūrinys toks chaotiškas ir spalvingas, kad daugeliui atrodo tarsi pokštas. Vis dėlto taip toli gražu nėra – dainą „Toy“ įkvėpė judėjimas #metoo, kovojantis prieš seksualinį priekabiavimą. Neretai paleistas į gyvenimą kūrinys įgauna dar daugiau prasmių, taip nutiko ir šiuo atveju. Šiuo kūriniu Netta kalba ir apie tuos, kurie buvo išsekę nuo pažeminimų, kuriems buvo sakoma, kad jie nepakankamai geri, Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

SCANPIX (3) nuotraukos

Nettai Barzilai trofėjų įteikė ją išpeikęs praėjusių metų „Eurovizijos“ nugalėtojas Salvadoras Sobralis

liekni, gražūs. Izraelietės pasirodymas „Eurovizijoje“ – tai mūšis už kitoniškumą. „Priešinkitės!“ – eurovizine daina ragina Netta ir provokuodama dar pakudakuoja, kad bailūs viščiukai rastų savo širdyse drąsos.

Anksčiau vestuvių dainininke dirbusiai atlikėjai dar sunku patikėti staigiai užklupusia sėkme. Prieš pusmetį jos vardo niekas nežinojo net Izraelyje, nes talentingos, tačiau kitokios atlikėjos niekas nenorėjo samdyti. Netta su kartėliu prisimena vienos nuotakos klausimą: „Ar negalime susirasti vestuvėms geriau atrodančios dainininkės?“ Viskas pasikeitė po muzikinio realybės šou „Rising Star“, kurio nugalėtojas atstovauja Izraeliui „Eurovizijoje“. „Nesitikėjau laimėti konkurso, nes jam buvau pernelyg didelis avangardas – muziką atlikau su looper’iu (instrumentu, kuris įraŽ M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

šo ir čia pat atkartoja vokalą, – red. past.). Maniau, dalyvausiu keliose perklausose... O tada laimėjau!

– pasakojo Netta. – Vėliau suvokiau, kad dabar galiu padaryti kažką labai ypatingo, kas paveiks daugelį žmonių. Jei jauna Netta būtų turėjusi šalia dabartinę mane, būtų buvusi mažiau nelaiminga. Štai kodėl visa tai darau.“ Atlikėjos vaikystė išties nebuvo labai laiminga.

Iki šešerių ji augo mažame Nigerijos kaimelyje, kur klasėje buvo vos šeši vaikai. Netta prisimena, kad visi vaikai skyrėsi odos spalva, tačiau jautėsi lygūs.

Viskas pasikeitė, kai jos šeima persikėlė gyventi į Izraelį. Čia Netta greitai suprato, kad yra kitokia. „Buvau ir esu apkūni, mėgdavau leisti keistus garsus, man būdavo sunku susikaupti, buvau labai lėta, – interviu LRT.lt sakė Netta Barzilai. – Labai greitai supratau, kad skiriuosi nuo kitų ir tai yra labai blogai. Turėjau rasti būdą, kaip visa tai apeiti.

Muzika ir buvo mano būdas.“ Vis dėlto patyčios paliko gilų įspaudą Nettos gyvenime. Paauglystėje priekaištai dėl per didelio svorio taip skaudino, jog ji žūtbūt siekė sulieknėti ar bent jau paslėpti kūną nuo svetimų ir net savo pačios akių. Netta alino save pačiomis įvairiausiomis dietomis, kol galiausiai susirgo bulimija. Apie šį laikotarpį dainininkė kalba nenoriai, skausmą ir ligas palikdama praeityje. Dabar Nettai svarbu tik tai, ką mano ji pati ir jos artimieji. O brangių žmonių palaikymo jai netrūksta.

Sudėtingoje eurovizinėje kelionėje ją palaikė ir velionės močiutės atminimas – į sceną Netta žengė mūvėdama jos žiedą. „Močiutė Eleni buvo didi, nepriklausoma moteris. Ji mirė, kai man buvo dvylika, – pasakojo Netta. – Kai laimėjau atranką ir ruošiausi išvykti į „Euroviziją“, senelis nusprendė man perduoti šį žiedą, kad įgyčiau daugiau stiprybės ir pasitikėjimo savimi. Šį žiedą jis planavo įteikti per mano vestuves. Bijau, kad to greitu metu nebus, jei mano karjera ir toliau taip sparčiai vystysis.“ Atrodo, kad Nettos muzikinė karjera dar tik prasideda. Pamažu ją pripažinti pradeda net tie, kurie kartojo, kad ši atlikėja stokoja talento.

Vis dėlto praėjusių metų „Eurovizijos“ nugalėtojas Salvadoras Sobralis nė neketina išsižadėti praėjusią savaitę pažertos kritikos atlikėjai iš Izraelio. „YouTube“ manė, kad man patiks Izraelio daina. Atsidariau nuorodą ir suskambo siaubinga daina. Laimei, šiemet aš neprivalau nieko klausytis“, – pareiškė Sobralis. Tad kaip jis turėjo nusivilti, kai „Eurovizijos“ nugalėtoja tapo jo išpeikta Netta! Įteikdamas jai stiklinį trofėjų Salvadoras paspaudė ranką ir negaišdamas laiko paliko sceną. Vėliau ne vienas žurnalistas bandė iškvosti Nettą, kaipgi atrodė jos susitikimas su Salvadoru, tačiau dainininkė išliko diplomatiška: „Aš jam siunčiu tik meilę.“  55

tik

Nužengęs

iš komforto zonos „Jis pasikeitė, jis dabar kitoks“, – tikina Jameso BLUNTO (44) klausytojai, savo grotuvuose sukdami naujausią britų atlikėjo albumą „The Afterlove“. Galime įvertinti ir gyvai: gegužės 19-ąją Jamesas koncertuoja Vilniaus „Siemens“ arenoje. „Visoje Europoje jaučiuosi kaip namie“, – greitakalbe tikina jis, telefonu duodamas interviu „Žmonėms“.

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

K

albos apie didžiulius Jameso Blunto pokyčius gal visgi labiau skirtos viešiesiems ryšiams. Na, nėra taip, kad išgirdęs naujausią, praėjusiais metais išleistą, dainų rinkinį „The Afterlove“ išsprogintum akis ir nepažintum senojo gerojo Blunto.

Kam jis niekada neatrodė geras – tam ir toliau neatrodys, o kam patiko – tas lengviau atsikvėps, kad švelnus ir šiek tiek depresyvus britas toli nuo savęs nepabėgo. Tiesa, naujose jo dainose atsirado gerokai daugiau r’n’b elementų ir šyraniško skambesio – nieko nuostabaus, geras Jameso bičiulis Edas Sheeranas iš tiesų prikišo rankas prie kolegos albumo. „The Afterlove“ prodiuserių sąraše puikuojasi ir Ryano Tedderio iš „OneRepublic“ vardas, taigi albumas skamba tikrai šiuolaikiškai. „Bluntas išėjo iš savo komforto zonos“, – konstatuoja kritikai.

Labiau nužengti iš komforto zonos turbūt tenka tada, kai beveik be atokvėpio keliauji per visą pasaulį pristatydamas savo albumą. „Ką tik grojome Budapešte, buvo fantastiška, – tarška Bluntas, paskambinęs paplepėti prieš pat savo vizitą Lietuvoje. – Šiandien esame Bratislavoje. Puiki vieta, mes sužavėti: ar pas jus irgi taip šilta?..“ Ką grojate šiuose koncertuose – daug dainų iš naujojo albumo ir keletą senųjų hitų?

Turas vadinasi „The Afterlove“, iš esmės jis skirtas naujajam albumui populiarinti. Betgi aš puikiai žinau, kad žmonės, pirkdami bilietus į Blunto koncertą, tikisi žinomų dainų. Todėl, be abejo, dainuosiu ir „You’re Beautiful“, „Goodbye My Lover“, „73“... Viską, ką žmonės nori girdėti.

O kaip klausytojai priima naująsias dainas, skambančias kitaip nei senosios gražiosios baladės?

Fantastiškai. Taip yra turbūt todėl, kad turas prasidėjo jau seniai – praėjusių metų rugpjūtį. Per tą laiką aplankėme Šiaurės ir Pietų Amerikas, Australiją, Aziją: turėjome sočiai laiko pasipraktikuoti, išsiaiškinti, kurias dainas žmonės priima geriausiai. Gyvas skambėjimas šiek tiek skiriasi nuo albumo, bet drįstu teigti, kad mes jau supratome, kas yra kas, ir koncertui Vilniuje sudarėme nuostabų rinkinį.

56

Kas jums labiausiai įsiminė per šį ilgą pasaulinį turą?

Iš esmės viskas sekėsi puikiai. Atmintin įstrigo koncertas Australijoje – surengėme jį vynuogyne, švietė saulė, buvo fantastiška. Azija visuomet būna pribloškianti: tie miestai auga ir vystosi tokiu greičiu, kad po kiek laiko atvažiavęs nebepažįsti. Bet, žinote, grįžęs į Europą visuomet pasijuntu taip, kaip grįžęs namo. Čia vis tiek jaukiausia. Vokietija, kurioje esu gyvenęs. Gražusis Šveicarijos natiurmortas. Gimtoji Britanija, žinoma... Čia galiu kalbėti visiškai laisvai. Koncertai Europoje man – šventė, ypač dabar, kai anksti atėjo vasara ir nuolat šviečia saulė.

Kai dar buvote neįsipareigojęs šeimyniniais saitais, rodos, tikrai nuoširdžiai mėgavotės koncertų turais. Kaip yra dabar?

Jums lengva ilgam išvykti iš namų?

Matote, aš nuo mažens įpratęs nuolat būti kelyje. Vaikystėje teko dažnai kraustytis iš vienos vietos į kitą, nes tėvas buvo karininkas. Vėliau pats tarnavau armijoje – vėl teko daug važinėti.

Koncertuodamas įpratau išmaišyti visą pasaulį – turbūt nė neįsivaizduoju, kad galėtų būti kitaip. Išvykstu ilgam, bet toks yra mano darbas. Grupė, keliaujanti su manimi, tampa kaip šeima – iš tiesų turų metu ji netgi artimesnė už tikrąją. Visgi muzika yra magiškas dalykas: ji labai sujungia žmones.

Rodos, lengva rašyti liūdnas meilės dainas, jei esi ką tik išsiskyręs. O kaip jas rašyti, jei esi laimingai vedęs?

Svarstau, kad gal dėl to naujausias albumas ir vadinasi „The Afterlove“: jis nėra apie įprastą meilę, jis labiau pasakoja apie tai, kas nutinka aistrai praėjus. Kas lieka pelenuose, kai meilė sudega? Kas nutinka, kai išyra santykiai, kai kas nors miršta? Kuo baigiasi priklausomybė nuo narkotikų ar alkoholio? Albumas apima išties daug skirtingų temų – nuo narkotikų iki Donaldo Trumpo.

Ak, jūsų mėgstamas Trumpas... Ką šiandien galvojate apie Amerikos prezidentą?

Tą patį, ką ir anksčiau, – nemėgstu politikų, kurie pabrėžia žmonijos skirtumus. Jie liepia mums bijoti žmonių, kurie yra kitokie. Tvirtai tikiu: mes esame kur kas panašesni, nei įsivaizduojame, – visai nesvarbu, kokia mūsų rasė, odos spalva ar lytinė orientacija. Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

„SEVEN Live“ nuotrauka

Kai grįžtate namo į Ibisą, būnate labai jos pasiilgęs?

Apskritai – koks jausmas gyventi šioje saloje, kur žmonės važiuoja tik atostogauti?

Ten labai triukšminga. Nemanau, kad kitam žmogui rekomenduočiau gyventi Ibisoje: ten neįmanoma miegoti (juokiasi). Bet aš tikrai nesu iš tų vietinių, kurie nekenčia turistų, – atvirkščiai, mėgstu vietas, kuriose pilna žmonių.

Dievinu koncertų sales, naktinius klubus. Turbūt Ibisa man tuo ir patinka: aš labai socialus.

O koks jūs tėtis?

Niekada nepasakoju apie savo šeimyninį gyvenimą. Man daug komfortabiliau kalbėti apie gyvenimą su grupe nei su žmona: juk jie – irgi mano šeima (šypteli). Bet savo dainose,

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

reikia pripažinti, dažnai paatvirauju – pasiklausę albumo apie mane sužino gal net per daug.

Ar jums nesunku gyventi tokį gyvenimą – būti įžymiam, nuolat koncertuoti, keliauti po pasaulį, niekada neturėti ramybės? Kai kurie jūsų kolegos ne taip lengvai susitvarko su užgriuvusia šlove... Kas palaiko jūsų stiprybę?

Aš nelaikau savęs įžymybe. Mano darbas nėra toks žavus ir spindintis, kaip žmonės įsivaizduoja, bet jis man patinka.

Aš negelbėju pasaulio kaip gydytojai ir slaugytojai, nemokau žmonių kaip mokytojai – pripažįstu, kad jų darbai kur kas svarbesni ir prasmingesni, tad jie ir turėtų būti tikrosios įžymybės.

O jei kada ir atsiranda trumpa grėsmė pasijusti žvaigžde, turiu artimųjų, kurie neleidžia mano kojoms atitrūkti nuo žemės. 

57

Bitininkystė –

daugiau nei hobis!

Gegužės 20-ąją pirmą kartą su 115 šalių Pasaulinę bičių dieną švenčia ir Lietuva. Bitės pagerbtos ne be reikalo – jų populiacija pasaulyje mažėja sparčiausiai, o be bičių mūsų gyvenimas dramatiškai pakistų.

Mūsų herojams bitininkystė – ir širdžiai maloni veikla, ir būdas išsaugoti tėvų bei senelių paveldą.

DALIA MUSTEIKYTĖ ir DOVILĖ ŠTUIKIENĖ

„Prie savo bičių esu prisirišęs – gyventi svetur nebegalėčiau, nes jaučiu įsipareigojimą jomis rūpintis“

70

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Gretos Skaraitienės nuotraukos

kodėl gi ne?

Sportininkas bičių namelius dekoruoja pats – išpaišė įvairiausiais animacinių filmų personažais, gėlių ornamentais

KANTRYBĖS MOKYTOJOS Pasaulio sambo vicečempionas, vienas pajėgiausių Lietuvos kovos menų sportininkų Teodoras AUKŠTUOLIS (26) prieš kiekvieną turnyrą turi savotišką ritualą – važiuoja į savą bityną ir, jei kelios bitės įgelia, jaučiasi lyg gavęs vitaminų ir pasirengęs eiti į ringą.

D

aug kam išgirdus apie Teodoro pomėgį – bitininkystę – iš nuostabos atvimpa žandikaulis. Gausybę titulų MMA (mišriųjų kovos menų), bušido ringe, sambo ir graplingo imtynėse iškovojęs ukmergiškis dėl to tik šypsosi: „Kaip šie mano užsiėmimai gali derėti? O kodėl gi ne?“ TEODORAS – PIRMASIS IR VIENINTELIS BITININKAS ŠEIMOJE, užtat neturėjo iš ko perimti žinių, patarimų, pagaliau – ir reikalingos įrangos. Viską susipirko, pamažu mokėsi pats ir jau aštuoneri metai vienas prižiūri savo avilių gyventojas, suka medų, daro kitus būtinus darbus. „Kai medus pabrango, tiksliai nebepamenu, gal iki dvidešimties litų už kilogramą, su draugais išsiaiškinome, kiek jo iš avilio galima prisukti, ir grynai matematiškai susiskaičiavome, kad tai – neblogas verslas.

Aišku, neturėjome supratimo, kiek darbo prie bičių, kiek laiko tai atims. Pradžioje pridariau daug klaidų. Tik su laiku supratau, kad bitininkystė – hobis, pinigų iš jos neuždirbsiu“, – pasakoja Teodoras, per geltoną nuo pienių žiedų pievą vesdamas link dūzgiančių avilių.

Pradėjo jis nuo vieno avilio, paskui turėjo net 46 bičių šeimas, dabar – perpus mažiau. Vienos šeimos išmirė, kitos – nusilpo, dar kitos susijungė.

Bitės – geros kruopštumo ir kantrybės mokytojos, už klaidas – atvažiavimą prieš lietų, vėjuotą dieną ar vėlų vakarą, kai visos suskridusios į avilius, – baudžiančios įgėlimais. „Jei įgelia viena dvi, nepykstu, tai netgi sveika, bet kai sukanda šešiolika... Būdavo, ir korio rėmas iš rankų iškrinta keliamas – taip suskausta įkandus. Įgeltų vietų nei šaldau, nei kuo tepu.

Nusiteikiu, kad tai naudinga, – tada net netinsta. Kokias porą valandų jaučiasi, paskui užsimiršta.“

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

KARTĄ BITYNAS JĮ PRADŽIUGINO ŠIMTU KILOGRAMŲ MEDAUS. Tai – rekordas. Pastaruoju metu kiekvienąsyk prisuka po keturiasdešimt ar penkiasdešimt kilogramų. Pats medaus ragauja, bet nėra didelis mėgėjas: „Man patinka jį dovanoti.

Parduoti nelabai mėgstu, bet – reikia, kad bitynas išsilaikytų.“ Pas savo bites jis stengiasi atlėkti kas savaitę. „Nėra paprasta viską suderinti: dvi treniruotės per dieną, esu įsteigęs „Ukmergės kovos fondą“, ten yra reikalų, o dar – bitės. Gerai, kad mano turnyrai Japonijoje ir kitose šalyse trunka maždaug po savaitę, spėju į bityną“, – pasakoja.

SPORTUOJA NUO DEVYNERIŲ, BITININKAUJA – NUO AŠTUONIOLIKOS, tad, natūralu, pasiekimai didesni toje srityje, kurioje stažas ilgesnis. „Pradėjau nuo dziudo, dvyliktoje klasėje jau dalyvavau profesionaliose MMA kovose – nuo tada ir nešu tą vargelį. Treniruotės intensyvios, tempas ir įtampa – dideli. Būdavo, po studijų Kaune grįžtu savaitgaliui namo, lekiu į bityną, o ištisai lyja. Internete pasižiūriu: bitininkai be kaukių, pirštinių, su vienais marškiniais, o aš visas prisirengęs ir – sugeltas. Nusimindavau, kaltindavau save. Dabar tvarkausi ramiai, stengiuosi, kad bitininkavimas būtų malonumas, Teodoro nebesitikiu iš jo didelių skaičių“, aviliai – iškart už Ukmergės – šypsosi Teodoras. Svarbiausią esančioje su sportu susijusią svajonę – dalysodyboje, vauti didžiausiame pasaulyje „Rizin“ kur gyveno jo turnyre Japonijoje – jis jau įgyvenmočiutė dino, rungėsi ten šešis kartus. Dar norėtų tapti kompiuterinio žaidimo personažu: „Tai būtų kovotojas mano vardu – taip pat atrodantis, kovojantis tokiu pat stiliumi.“ Turi jis ir bitininko svajonių – laikyti šimtą šeimų ir... laimėti Ukmergės rajone rengiamame gražiausio bityno konkurse.  71

namai

Modernios architektūros statinys organiškai įsilieja į miškingą oazę

Iš Libano kilęs ir jau devyniolika metų Lietuvoje gyvenantis gydytojas odontologas, implantologijos klinikos įkūrėjas Souheilis BECHARA (38) su žmona Monika GAROLYTE (34) įsikūrė atokiame Vilniaus pakraštyje, kur tundrą primenanti pelkė su kasmet perinčia gulbių giesmininkių pora jiems yra vienas gražiausių pasaulio vaizdų.

VALDAS PUTEIKIS ir JURGITA RADZEVIČIŪTĖ (nuotraukos)

Laisvos valandos prie

Šeškučių pelkės 78

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

Monika ir Souheilis virtuvės meną dalijasi pusiau: ji imasi salotų, o vyras – karštųjų patiekalų

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

79

raudonas kilimas

Kanų

atoslūgis Renginių kalendorius turi savo ritmą: kalbant apie madą, po „Met Gala“ pokylio viskas atrodo ne taip įspūdinga. Net ir Kanų raudonas kilimas, nors, kitaip, nei prognozuota, žvaigždžių nestokojo. Tik jos nesuko galvos, ką apsirengs.

Ir be raudono kilimo nuostabios festivalio žiuri narės: iš kairės – Kristen Stewart, Ava DuVernay, žiuri pirmininkė Cate Blanchett, Léa Seydoux ir Khadja Nin

102

Penélope Cruz, vilkinti vintažinę „Chanel“, ir Javieras Bardemas – „Ermenegildo Zegna Couture“ festivalio atidarymo ir filmo „Visi žino“ (beje, išpeikto daugumos kritikų) premjeros vakarą

Režisierius Martinas Scorsese

Amžinos jaunystės receptą žinanti Jane Fonda su „Givenchy“ suknele.

Delninė ir bateliai – „Roger Vivier“, auskarai ir žiedai – „Chopard“

Prancūzų aktorė Frédérique Bel rengėsi į Askotą, bet pataikė į filmo „Atleisk, angele“ premjerą? 

Ž M O N Ė S N R . 2 0 | w w w . ž m o n ė s . l t

103