Nr. 25 (765) 2018 m. birželio 21 d.
INICIATYVOS „DYDIS NESVARBU“ KŪRĖJA
GIEDRĖ VALAVIČIŪTĖ
Kai nustoji lygintis su kitais ir ėsti save, gyvenimas ima atrodyti gražesnis
Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 0,94 Eur
9
771648
059095
25
AGNĖ
Jagelavičiūtė Socialiniai tinklai išryškino mūsų dviveidystę
BALYS LATĖNAS TARP TEATRO IR VAIKYSTĖS DEDU LYGYBĖS ŽENKLĄ
ROMANO RICCI GARSI PAVARDĖ PARFUMERIUI DAŽNAI TIK TRUKDO
DIDYSIS VESTUVIŲ SAVAITGALIS: Viktorija SUTKUTĖ ir Kęstutis ARLAUSKAS Donata ŠUKYTĖ ir Darius RAUBA Valerija MATVEJENKO ir Fiodoras ČERNYCHAS
viršelio istorija
Aš turiu
atgimimo geną
„Fuck you.“ „Kokia tu sena.“ Nors su Agne JAGELAVIČIŪTE (37) susitinkame ankstyvą rytą, žurnalo „AŠ Ikona“ vyriausioji redaktorė, stiliaus konsultacijų platformos „StiliuSOS“ įkūrėja, kulinarinių knygų autorė jau išmaudyta purvinų žinučių duše. DAIVA KAIKARYTĖ
N
ekreipti dėmesio? Nuleisti juokais? O gal nusižudyti? Kai per vieną savaitę iš gyvenimo pasitraukė trys pasaulyje žinomi asmenys, Agnė feisbuke išreiškė mintį, kad neigiamas komentaras gali tapti paskutiniu lašu žengiant pražūtingą žingsnį. Ji tai parašė ne iš drungnos užuojautos, skiriamos išėjusiam garsiam, bet asmeniškai nepažįstamam asmeniui. Agnė šią mintį paleido iš savo sužeistos širdies, nors ir kaip banaliai tai skambėtų.
14
Kaip jaučiatės giedrą rytą, kai namuose jaukiai bruzda šeimyna, o telefonas net išpampęs nuo bjaurių žinučių? Kai viskas susikrauna į krūvą, palūžti. Ir man taip vieną dieną nutiko. Kai išgirdau diagnozę, kad organizmas linkęs kaupti geležį, kas išderina visas gyvybines funkcijas, man tai nuskambėjo lyg metafora: tarsi ne geležį – nuoskaudas kaupiu ir dėl to susirgau. Pastaruosius kelerius metus jaučiausi emociškai silpniau, nurašydavau tai nuovargiui – kas gi skuba pas gydytojus. Net nesupratau, bet kažkuriuo momentu, dabar jau sunku pasakyti, kada, ėmiau bijoti žmonių. Baimė išaugo
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
„Mango“ drabužiai
SHOT BY LUKAS nuotraukos Fotografo asistentas Jevgenyj Misevič Alinos Silivanovos makiažas Žanetos Kanapkienės šukuosena
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
15
Diena
vestuvės
be futbolo „Mūsų vestuvių diena buvo nepamirštama. Puikesnė, nei galėjome įsivaizduoti“, – džiaugiasi praėjusį penktadienį susituokę fotomodelis, diplomuota anglų ir vokiečių kalbų specialistė Valerija MATVEJENKO (24) ir vienas garsiausių Lietuvos futbolininkų Fiodoras ČERNYCHAS (27).
SHOT BY LUKAS nuotraukos
REMIGIJA PAULIKAITĖ
Vestuvių ceremonija buvo labai romantiška
24
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
„Kam gali nepatikti Fiodoras? Jis labai charizmatiškas, be galo geras, visą laiką juokauja. Aš pirmiausia įsimylėjau jo pilkai mėlynai žalias akis, jo šypseną. Su Fedia jaučiuosi laiminga“, – prisipažįsta už gyvenimo meilės ištekėjusi Valerija
V
alerijos tėvynė – Baltarusija; Maskvoje gimęs, Vilniuje užaugęs, o šiuo metu Maskvos „Dinamo“ klube rungtyniaujantis Fiodoras atstovauja ir Lietuvos rinktinei. Jis dvejus metus iš eilės buvo išrinktas geriausiu mūsų šalies futbolininku. Savo meilės šventei pora be dvejonių pasirinko Lietuvą – netoli Trakų, gamtos apsuptyje įkurtą prabangų viešbutį „Esperanza“. Penktadienio popietę dalyvauti Valerijos ir Fiodoro santuokos ceremonijoje susirinko per šešiasdešimt svečių iš Latvijos, Estijos, Rusijos, Ukrainos, Airijos ir, be abejo, iš jauniesiems artimiausių šalių Lietuvos bei Baltarusijos. Pastaruoju
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
metu Maskvoje gyvenančiai porai pasiruošti šventei padėjo jaunikio bičiulio Deivido Česnauskio žmona Vaida GrikšaitėČesnauskienė. Gėlėmis šventę papuošė Inesa Borkovska. Valerija ir Fiodoras į ceremoniją atvyko iš fotosesijos gražiausiose Trakų vietose. „Taip, Fedia mano apdarą pamatė anksčiau nei per vestuves“, – juokiasi nuotaka. Galvosūkį, kaip pasipuošti, ji išsprendė Minske – proginių drabužių salone įsigijo net dvi didžiajai dienai tinkančias italų mados namų „Lorenzo Rossi“ suknias. Prašmatnią, karališką – santuokos ceremonijai ir nuosaikesnę, bet ne mažiau elegantišką – vestuvių puotai. Fiodorui smokingas pasiūtas Vilniuje, „Suitsupply“. Maskvoje išsirinktais „Bvlgari“ baltojo aukso žiedais, inkrustuotais deimantais, jiedu apsikeitė po saulėtu dangumi, ant Ungurio ežero kranto. „Norėjome, kad mūsų šventė būtų be įtampos, kad svečiai atsipalaiduotų“, – pasakoja, kokią tą dieną įsivaizdavo. Ir jiems 25
pasakotojas
28
„MARK and MIGLE Photography“ nuotraukos, Alminos Venclovaitės stilius, Vytautės Žališkevičiūtės makiažas, „Lindex“, „Zara“, „Tom Tailor“ ir „Bershka“ drabužiai
Istorijų
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
interviu Kai esi kilęs iš aktorių dinastijos, gali atrodyti, kad tavo likimas iš anksto suplanuotas. Tačiau aktorius, režisierius, improvizacijų meistras Balys LATĖNAS (38) scenos nelaiko primesta prievole. „Kai manęs klausia, ką veikiu gyvenime, nenoriu žmogaus ilgai gaišinti vardindamas, kokios turiu veiklos, – šypteli. – Tam turiu konkretų atsakymą: esu istorijų pasakotojas.“ GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ
K
ažkada graudinausi skaitydama jūsų tėvų – aktorių Elvyros Piškinaitės ir Algirdo Latėno – pasakojimą, kad jūs esate iš dvynukų, tik brolis neišgyveno. Galbūt iki šiol jaučiate turintis angelą sargą? Tikrai taip. Aišku, „angelas sargas“ gal skamba pernelyg romantiškai, bet istoriją, kad esu iš dvynių, žinau nuo mažens – ji niekada nebuvo nuo manęs slepiama. Ir kažkaip intuityviai, ko iki galo negaliu paaiškinti, brolio buvimą šalia tikrai jaučiu. Ką gražiausio prisimenate iš vaikystės? Ji apskritai buvo graži ir labai įvairialypė. Tėtis dirbo Jaunimo teatre, mama – „Lėlės“. Tie teatrai stovi šalia, tai ir marširuodavau iš vieno į kitą. Su „Lėlės“ teatru kartais tekdavo važiuoti į gastroles, o Jaunimo teatre apskritai daug mūsų kartos aktorių užaugo. Žinoma, tėvai nelabai norėjo manęs auginti užkulisiuose, bet kartais neturėdavo kitos išeities: repertuarai anuomet būdavo labai intensyvūs, po trisdešimt spektaklių
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
per mėnesį, dar – nuolatinės gastrolės. Buvau vienų, kai mama išvyko į Afriką dviem mėnesiams, – sakė, grįžusią ne iš karto atpažinau... Todėl, be namų ir teatro, neišvengiamai turėjau dar ir trečią tašką – senelius. Dažniausiai viešėdavau pas mamos tėvus Širvintose: močiutė ir dabar ten tebegyvena, nuvažiuojame pas ją jau su savo vaikais. O vasarą keliaudavome į Zarasus pas kitus senelius. Mano du proseneliai buvo Baliai, taigi ir aš gavau šį vardą. Sesuo Emilija vardą irgi gavo iš prosenelių, o jaunėlis brolis Izidorius – iš prosenelio brolio. Tęsdamas šią gražią tradiciją, savo sūnui daviau jo prosenelio Antano vardą. Antanui – šešeri. O mažąją dukrą kaip pavadinote? Elena – Širvintose turėjau auklę šiuo vardu (juokiasi). Pirmąsyk didžiojoje teatro scenoje vaidinote būdamas ketvirtokas. Ar tai – neįtikėtino talento proveržis? Gal labiau – atsitiktinumas? (Šypteli.) Pradėjau ne nuo kokios vaikiškos pjesės, o nuo rimto spektaklio, vieno geriausių tuo laikmečiu, – Eimunto Nekrošiaus „Ilgos kaip šimtmečiai dienos“. Jame vaidino beveik visas Jaunimo teatras, mano tėčiui
29
38
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
„MARK and MIGLE Photography“ nuotraukos, Laurynos Skrebytės stilius, Neringos Čukinienės makiažas
„Kartą viena žurnalistė parašė, kad aš kovoju prieš lieknumo kultą. Tikrai ne! Nešu mintį, kad visiems turi užtekti vietos po šia saule ir kad reikia gyventi taikoje su pačiu savimi“, – tikina iniciatyvos „Dydis nesvarbu“ ir socialinių projektų bei akcijų kūrėja Giedrė VALAVIČIŪTĖ (34). Naujausias jos darbas skelbia – „Vasara mums visoms!“ JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ
pažintis
Neprivalome
būti
tobulo kūno Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
39
Gretos Skaraitienės nuotrauka
44
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
Žvaigždė yra Džuljeta, o ne aš
profesionalai
„Vadinkite mane Džuljetos tėvu. Oi, ne, gal geriau – vaikinu, taip bus seksualiau“, – prancūzišku žavesiu trykšta Lietuvoje apsilankęs parfumeris, kvepalų linijos „Juliette has a gun“ kūrėjas Romano RICCI (40). Uoslė, kaip ir gebėjimas vilioti, tarsi užkoduota šio kvepalų meistro, kilusio iš garsiosios Ricci giminės, kraujyje.
N
GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ
e viskas yra taip, kaip atrodo iš pirmo žvilgsnio, – tad ir Romano biografija ne visai tokia, kokią, įsivaizduotum, priklausytų turėti turtingam paveldėtojui. Taip, kultinė dizainerė Nina Ricci iš tiesų yra jo prosenelė. Taip, Robertas Ricci, kartu su motina Paryžiuje 1922-aisiais atidaręs jos vardo aukštosios mados namus, iš tiesų yra Romano senelis. Tačiau maždaug šioje vietoje karališka istorija ir baigiasi. „Vertingiausias dalykas, kurį paveldėjau iš senelio, yra perfekcionizmas“, – nusijuokia anūkas, o balse girdėti šlakelis ironijos. Jo tėvas Jeanas-Louis Ricci buvo geras žmogus, bet neturėjo verslininko gyslelės: niekas jam nepatikėjo nei Ricci imperijos, nei milijonų, gautą savąją palikimo dalį jis kažkur išleido, o kai mirė, devyniolikmetis sūnus liko be nieko. „Tačiau vis dar turėjau rankas ir kojas. Ir visai neblogą galvą“, – mirkteli Romano. Dar – gerą uoslę: baigęs studijas dirbo įvairiuose parfumerijos namuose, mokėsi iš vienos garsiausių pasaulio „nosių“ – Francio Kurkdjiano, kartu su juo sukūrė keletą kvapų, o tada ryžosi įkurti savo paties aukštosios parfumerijos prekės ženklą. Sumanytas pavadinimas „Juliette has a gun“ skambėjo jaunatviškai įžūliai ir tuojau patraukė pirkėjų dėmesį: juos sužavėjo ne tiek žodžių skambesys, kiek puikus aromatas. Įkvėptas sėkmės, jaunasis Ricci dirbo toliau: šiandien jo prekės ženklui priklauso jau dvidešimt kvepalų. Pačius naujausius, gėlėmis ir citrusiniais vaisiais dvelkiančius „Moscow Mule“, kūrėjas pristatė ir Vilniuje. Aukštosios parfumerijos tinklas „Crème de la Crème“ parfumerio garbei surengė naktinio klubo stiliumi alsuojantį triukšmingą vakarėlį meno mugėje „ArtVilnius’18“. „Vos išlipau iš automobilio – ir užplūdo visa komanda, fotoaparatai, kameros... Žmonės sutrikę žvalgėsi: „Ar čia kokia žvaigždė?“ Bet aš nesu žvaigždė“, – mojuoja rankomis šiek tiek ekscentriškas prancūzas, visais gyvenimo atvejais nešiojantis skrybėlę. Jūs – ne žvaigždė? Argi?.. Nesu įžymybė. Baidausi dėmesio. Nuoširdžiai tikiu, kad yra svarbesnių dalykų nei į Lietuvą atvykęs Ninos Ricci proanūkis, cha cha cha... Juk tai, kad esu Ninos proanūkis, net nėra mano Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
nuopelnas! Šis faktas tik išpučia keistą burbulą, sukuria apie mane išankstinę nuomonę, kuri su tikruoju Romano neturi nieko bendra. Ir ji velkasi jums iš paskos visą gyvenimą? Nuo pat tada, kai ėmiau lankyti mokyklą. Gimiau ir augau Fontenblo, kurį laiką buvo ramu, o paskui... Vien dėl pavardės žmonės man būna pernelyg malonūs. Arba pernelyg kritiški. Niekada nežinau, ką jie iš tiesų galvoja. Jei pastebėjote, ant mano kvepalų dėžučių net nėra pavardės: noriu, kad visas dėmesys tektų ne man, o „Juliette has a gun“. Nes žvaigždė yra Džuljeta, ne aš. Tik gaila, kad neįmanoma jos atsivežti į vakarėlį ir nufotografuoti... Mane kur kas lengviau – taigi priimkite mane kaip jos tėvą. Tfu, vėl suklydau – vaikiną! Vaikinas skamba kur kas patraukliau. Ir vis dėlto – kodėl ant kvepalų nėra jūsų pavardės? Nes kvepalai ir jų istorija svarbesni už kūrėją. Nenoriu, kad „Juliette has a gun“ būtų suvokiamas kaip antrinis „Nina Ricci“ prekės ženklas, nes jie neturi nieko bendra. Tai originalus, nuo nieko nepriklausantis brendas, kuris puikiai gyvuoja savarankiškai. Ir, pripažinkime, kalbant apie kvepalus, – jis kur kas prabangesnis už „Nina Ricci“ ženklą... Tiesiog jie užima visai skirtingas pozicijas. Žmonės sako, kad kuriu nišinius kvepalus, o aš sakau, jog kuriu kai ką labai asmeniško. Flirtuoju su Džuljeta ne dėl to, kad gaučiau pelno. Esu kompanijos savininkas, dirbu kartu su seserimi Antina, be jos jausčiausi kaip be rankų: pardavimas, platinimas, salonų lankymas – jos sritis, o man lieka kūryba ir komunikacija. Aišku, buvo laikas, kai vienas dariau viską – net buhalteriją tvarkiau, apsaugok Viešpatie... Dabar pripažįstu: Antina daugelyje sričių pranašesnė nei aš, be jos kompanija nebūtų taip išsiplėtusi. Dar nuostabiau, kad mudviejų santykiai išliko puikūs. 45
Ten galima net gyventi kelionės
56
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
„Maroke smagu ne tik atostogauti“, – juokdamasi sako viename gražiausių šios Šiaurės Afrikos šalies miestų – Marakeše – įsitvirtinti bandanti menotyrininkė, tinklaraščio „Blondinė Maroke“ autorė Rasa BARČAITĖ (32). REMIGIJA PAULIKAITĖ
Nuotraukos iš asmeninio albumo
P
avasarį tris mėnesius beveik vien keliavau po Šiaurės Maroką. Ten taip gražu, kad net nenorėjau grįžti į Lietuvą! Tačiau čia turiu įsipareigojimų: jau ketvirtus metus dirbu su „ArtVilnius“ – esu atsakinga už šios tik ką pasibaigusios tarptautinės šiuolaikinio meno mugės viešinimą internete“, – vienoje Vilniaus senamiesčio kavinių gurkšnodama kavą pasakoja Rasa. Porą mėnesių paviešėjusi tėvynėje ji vėl keliaus į vasarą nuo kaitros leipstantį Marakešą. Pamačiusi tavo blogą kažkodėl pirmiausia pagalvojau, kad, matyt, ta blondinė yra meilės emigrantė... Dauguma moterų, kurias ten pažįstu, atvažiavusios gyventi dėl vyrų... Aš maždaug prieš penkerius metus į Maroką atvykau nutarusi atsipūsti nuo darbų, pakeliauti. Tada gyvenau Amsterdame: radau pigius lėktuvo bilietus į Marakešą ir išskridau. Su maža kuprine ir mažai pinigų po tą šalį tada keliavau tris mėnesius. Ir – taip, ten sutikau daug metų Kanadoje gyvenantį marokietį! Jis buvo atskridęs į Marakešą aplankyti tėvų. Susipažinome ir išsiskyrėme: jis grįžo į Kanadą, aš – į Olandiją. Metus susirašinėjome, tada nutarėme keltis gyventi į Marakešą. Jis pasiūlė ten atidaryti nepriklausomų menininkų rezidenciją. Sutikau, nors neturėjau tokio darbo patirties ir tą vaikiną gyvai buvau mačiusi gal dvi savaites. Pamaniau, bus nuotykis!
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
Sacharos dykumą, kai tik pasitaikys proga, Rasa norėtų patyrinėti nuodugniau
57
Jaukiems pusryčiams dviese „Kai buvau jaunesnė ir dar gyvenau pas tėvus, išvis negaminau, nes tuo visuomet užsiimdavo mama“, – prisipažįsta stilistų dueto „ŠaŠa“ narė Viktorija ŠAULYTĖ (24). GERDA PRANCŪZEVIČIENĖ
M
ama moka ir labai mėgsta gaminti – eksperimentuoja, ruošia įvairiausius patiekalus. Tad šioje srityje aš buvau žalia, kol neapsigyvenome kartu su Juliumi (bušido kovotojas Julius Mocka – red. past.), – šypsosi Viktorija. – Jis gamina tikrai labai gerai ir skaniai, todėl iš pradžių tik stovėdavau šalia ir teiraudavausi: „Gal ką padėti?“ Supratau, kad nestovėsiu taip visą gyvenimą klausinėdama, ir pradėjau bandyti. Kol kas save nuvertinu, nors antroji pusė visuomet giria ir klausia: „Ar galiu pakartot?“ Su Juliumi stengiamės valgyti daugiau daržovių, labai mėgstame žuvų patiekalus. Jis nuo žiemos nevalgo mėsos, todėl man reikia išmokti daugiau naujovių virtuvėje. Julius – aukščiausio lygio eksperimentatorius: gamina iš akies, o man reikia skaičių. Kadangi abu esame užsiėmę ir namuose praleidžiame labai mažai laiko, savaitgalio pusryčiai yra mūsų mažytė jauki tradicija.“
64
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
Redos Mickevičiūtės nuotraukos
virtuvė
4
1
sumuštiniai
porcija
Avižinė košė
30 g greitai paruošiamų avižinių dribsnių 1 sunokęs bananas 1 stiklinė nesaldinto migdolų ar kito augalinio pieno – lazdynų riešutų, sojų keli žiupsneliai chia sėklų 1 saujelė graikinių riešutų 1 saujelė šviežių šilauogių ar kitų mėgstamų sezoninių uogų 1 šaukštas ekologiško žemės riešutų sviesto
Pirmiausia Viktorija dubenėlyje sutrina bananą. Nedideliame puode avižinius dribsnius užpila migdolų pienu ir, nuolat maišydama, ant silpnos ugnies paverda minutę. Dribsniams baigiant virti, į puodą sudeda trintą bananą, pamaišo, nukaičia ir palieka kelioms minutėms. Kiek vėliau košę sukrečia į lėkštę. Apibarsto chia sėklomis, užtrupina graikinių riešutų, apkaišo šilauogėmis, pakabina šaukštą žemės riešutų sviesto ir deda į lėkštę: „Jei norisi saldžiau, košę pagardinkite klevų sirupu.“
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
Pusryčių brusketos
4 riekės itališkos duonelės – čiabatos šlakelis alyvuogių aliejaus
Užtepėlei: 2 prinokę avokadai 4 vyšniniai pomidoriukai šviežiai spaustų citrinos, tinka ir žaliosios citrinos – laimo – sulčių pagal skonį žiupsnelis maltos aitriosios paprikos žiupsnelis maltų juodųjų pipirų, druskos Sumuštinių viršui: pora šaukštų fetos 1 saujelė graikinių riešutų 2 saulėje džiovintų pomidorų „lapeliai“ 1 kietai virtas kiaušinis 50–60 g sūdytos arba rūkytos lašišos – pagal skonį Čiabatos riekeles Viktorija apšlaksto alyvuogių aliejumi ir pašauna į ne itin įkaitusią orkaitę apskrusti. Per tą laiką greitai paruošia užtepėlę: išskobtą avokadų minkštimą sutrina šakute, sudeda smulkintus vyšninius pomidoriukus, įspaudžia citrinos sulčių, užberia aitriosios paprikos ir juodųjų pipirų, pasūdo ir gerai išmaišo. Užtepėlę išdalija ant paskrudusių čiabatos riekelių. Ant dviejų Viktorija užtrupina fetos ir graikinių riešutų, deda išilgai perpjautus saulėje džiovintų pomidorų „lapelius“. Ant kitų išdalija plonais griežinėliais pjaustytus kiaušinį ir lašišą, apšlaksto citrinos sultimis.
65
Restorano „L’Élysée“ vadovė Gabija Veronika Puzonė
objektyve LAURA MIZGIRYTĖLATOUR TINKLARAŠTININKĖ, STILISTĖ, DIZAINERĖ
Glamūro savaitė Kuo glamūriškiausi praeitos savaitės renginiai privertė mados mylėtojas pasikuisti garderobuose. Ir jos pasikuitė – netrūko spindesio, juodų nėrinių, permatomų plevenančių suknių ir chromo spindesio milžiniškų sijonų.
VASAROS JUODULIAI Kai jau su palengvėjimu atsidūsti, kad juodos nebepamatysi iki ateinančio rudens, pūkšt ir nusileidžia juodulių desantas. Tačiau šitie juodieji – puikūs: iš faktūrų, spindesių, nėrinių, permatomų audinių, raukinukų, tiulio debesų, kutų ir įspūdingų siluetų. Tokie skoningi juoduliai vasarą atrodo beveik egzotiškai.
88
Verslininkas Benediktas Gylys su drauge iš Brazilijos Meline Possidonio
Prodiuserė Alina Lu ir fotografas Linas Marcišauskas
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
Stilistė Irina Cybina
TV laidų prodiuserė Goda Jokubaitienė
Teodoro Biliūno, Dariaus Kučio, Viganto Ovadnevo, Gretos Skaraitienės ir organizatorių nuotraukos
Kino operatorė Kristina Sereikaitė ir menininkė Ugnė Žilytė
Aksesuarų dizaineris Sigitas Praspaliauskas
TV laidų vedėja Aistė StonytėBudzinauskienė
Fotografas Rokas Darulis atlydėjo net tris gražuoles: savo mylimąją Juliją Steponavičiūtę (kairėje) ir modelius Brigitą Margenytę bei Gintarę Sudžiutę
Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
89
MADA
KINAS
K N YG A
Motula
Šakalai
Didier Decoin Karpiai imperatoriui
„Suknelė skiria ypatingą dėmesį detalėms ir patogumui: padidintos kišenės, galinčios sutalpinti visą tylą, plačios rankovės, sugaudančios pavasario vėją“, – ar nekyla noro pasimatuoti suknelę, perskaičius tokį aprašymą? Ieva Juodelytė („Mummymoon“ kūrėja) ir Ingrida Jucienė pristato naują prekės ženklą ir sukneles iš lino šiuolaikiškoms moterims, kurios nepamiršo savo šaknų. Planuose – drabužiai vaikams, virtuvės gaminių linija ir... medus. Motula.lt
110
Tiems, kurie ilgais vasaros vakarais nenori sudėti bluosto, – šiurpi istorija, apkeliavusi galybę siaubo filmų festivalių. Atsiskyrėlių šeima kreipiasi į okultizmo specialistą, kad šis ištrauktų sūnų iš paslaptingo kulto gniaužtų. Viskas pasisuka dar pavojingesne linkme, kai sektantai apsupa nuošalyje stovintį šeimos namą ir reikalauja sugrąžinti vaikiną. Režisierius Kevinas Greuteris, vaidina Stephenas Dorffas, Deborah Kara Unger, Benas Sullivanas. Kinuose – nuo birželio 22 d.
Prestižinėmis premijomis įvertinto prancūzų rašytojo, galybės filmų ir serialų scenarijaus autoriaus pasakojimas nukelia į X amžiaus Japoniją. Jauna našlė leidžiasi į alinantį žygį per džiungles – ją veda noras atlikti paskutinę pareigą vyrui ir pristatyti imperatoriaus stalui karpių. Poetiškas romanas apie gyvenimą ir tikrą meilę, kurį į lietuvių kalbą išvertė vienas profesionaliausių vertėjų Valdas V. Petrauskas. Leidykla „Alma littera“
ŠVENTĖ
V I E TA
T E AT R A S
Joninės
Sofa de Pancho
Visuomenės priešas
Trumpiausią metų naktį tiesiog būtina įkvėpti nuo laužų sklindančio dūmų kvapo, pasivaikščioti po mišką žvalgantis paparčio žiedo, o kad būtų smagiau, galima tomis dienomis įsilieti į švenčių sūkurį įvairiose Lietuvos vietose. Rasos šventė Verkių parke Vilniuje – birželio 22 d. 18.30 val., Kernavėje – birželio 23 d. 20 val., Lietuvos liaudies buities muziejuje Rumšiškėse – birželio 24 d. nuo 13 val.
„Kodėl atidarome restoraną ir Nidoje? – perklausia restorano Vilniuje bendraturtė Diana PuškoriūtėBartkuvienė. – Todėl, kad ji dera su Meksika.“ Pernai Diana su vyru Rimvydu Bartkumi pasimėgauti meksikietiška virtuve kvietė Nidos jachtų uoste plūduriuojančiame laive, šįmet nutarė įsikurti pamario name ir vilioti malkų krosnyje kepta mėsa bei daržovėmis, tacos, o savaitgaliais kviesti vėlyvų pusryčių. „Sofa de Pancho“ (Pamario g. 24B, Neringa) birželio 21 d.
Režisieriaus Jono Vaitkaus pastatyta Henriko Ibseno drama užbaigia šį sezoną. Ir tai – paskutinis spektaklis prieš pradedant teatro rekonstrukciją. Šia proga norisi prisiminti istoriją, kaip pirmosios rekonstrukcijos autoriai architektai Vytautas ir Algimantas Nasvyčiai, per „Visuomenės priešo“ premjerą scenoje griuvus sienai, išgirdo repliką: „Matai, tavo teatrą griauna?“ Lietuvos nacionaliniame dramos teatre Vilniuje – birželio 21 d. 18.30 val. Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
SCANPIX, Dmitrijaus Matvejevo (Lietuvos nacionalinis dramos teatras), Monikos Penkutės, filmų platintojų, renginių organizatorių ir asmeninio albumo nuotraukos
renkasi
Man linksma su joga Jau keleri metai Milana JAŠINSKYTĖ (34) ne tik užkrečia šokio virusu studijoje, bet ir veda vis daugiau jogos pamokų. IRMA LAUŽIKAITĖ
K
red. past.) kiekvieną vakarą leidžiamės į ilgus pokalbius. Kai kartą filosofavome, jis susimąstė, kad dar taip neseniai vienu klausimu turėjo vienokią nuomonę, o dabar suprato, jog jo tiesa pasikeitė. Ir pridūrė: „Įdomu, ką šiuo klausimu pasakysiu dar po kelerių metų?“ Viskas kinta. Žmogui skirtos dvi kojos tam, kad jis judėtų. Tai mūsų privaloma išgyvenimo sąlyga. Judėti ne tik kojomis, bet ir visu kuo.
o tvarkaraštyje daugiau – šokio ar jogos pamokų? Šokiai – mano darbas, kurį labai myliu. O joga – mano gyvenimo filosofija, noriu apsisaugoti, kad ji netaptų darbu. Man joga suteikia labai daug, man su ja linksma. Kaip atradote jogą? Susidomėjau prieš dešimtmetį, sunkiu gyvenimo periodu. Kelionėse esu lankiusis ne vienoje jogos studijoje, man patiko jose tvyranti dvasia. Kai dukra buvo dar visai kūdikis, kurį laiką gyvenau Balio saloje, valandos jogos studijoje man būdavo lyg pabėgimas. Esu lankiusis ne pas vieną mokytoją Niujorke, Los Andžele, San Fransiske, radau pačių įvairiausių studijų. Kalifornija ne veltui vadinama pasauline jogos meka, ten, be abejo, yra ir patys geriausi jogos mokytojai. Savąjį radau Santa Kruze. Tačiau Lietuvoje man nepavyko rasti tokios studijos, kur būčiau jautusis ja užsiimanti taip, kaip svetur. Joga kur kas labiau įsitvirtino jūsų kasdienybėje, kai... ...prieš penkerius metus po televizijos projekto „Šok su manimi“ atsidūriau visiškoje duobėje, jei nebūčiau pati patyrusi, gal ir nebūčiau patikėjusi, kad per pusmetį galima taip susigadinti sveikatą. Tai buvo tikras šaltas dušas. Joga pradėjau užsiimti pati, ieškojau informacijos knygose, internete. Kai po poros metų ėmė kilti daug klausimų, išsiruošiau į Ameriką, užsirašiau į mokytojų kursus, nes man reikėjo sistemos. Kiek dabar skiriate laiko jogos praktikai? Jei tokį klausimą būčiau išgirdusi prieš kelerius metus, būčiau pradėjusi vardinti, kiek sykių per dieną atlieku praktiką, kiek laiko skiriu meditacijai. Dabar į visa tai žvelgiu plačiau. Joga man yra peraugusi į etikos kodeksą. Galiu būti nepasimankštinusi – tarkim, šįryt norėjau ilgiau pamiegoti, šiandien dar neskyriau laiko meditacijai, tačiau joga yra mano kasdienybė: ji lemia, kaip valdau savo energiją, kaip bendrauju su žmonėmis. Su Mindaugu (gyvenimo draugas – Mindaugas Rainys – Ž M O N Ė S N R . 2 5 | w w w . ž m o n ė s . l t
Simboliška, kad birželio 21-ąją, kai visame pasaulyje minima Tarptautinė jogos diena, praleisite Šveicarijoje, kur nersite į dar vieną nuotykį. Penkias savaites leisiu studijuodama „Santa Barbara Institute for Consciousness Studies“ (Santos Barbaros sąmonės studijų institutas), kur susilieja Tibeto budizmo patirtis ir Vakarų mokslas. Tai – rimtos studijos, jose gilinsiu žinias apie emocijas, taip pat apie meditaciją, kuri gali padėti su jomis tvarkytis. Jei kreiptųsi žmogus, pasiklydęs emocijose, kokį receptą išrašytumėte? Kasdien rasti laiko bent dešimt–penkiolika minučių nurimti ir įsiklausyti į save. Praleisti jas tyloje, nedėlioti mintyse jokių darbų, strategijų, reikalų. Ir ne pykti ant savęs, kad nepavyksta to padaryti, o priimti kaip žaidimą. Juk galima pasijuokti supratus, kad iš dešimties minučių septynias galvoji apie tai, jog ryte reikia spėti dukrai iškepti kotletų. Ir siekti, kad apie kotletus galvotum vis trumpiau.
RENGINYS
Tarptautinė jogos diena Rotušės aikštėje Vilniuje – birželio 21 d. 17 val., Nemuno saloje šalia „Žalgirio“ arenos Kaune – birželio 21 d. 19 val.
111