Gintautė
VALŪNĖ Perlų dama
Nr. 25 (970) 2022 m. birželio 23 d.
KARALIŠKASIS
ASKOTAS:
DALYVIAI KEIČIASI – TRADICIJOS IŠLIEKA
IN MEMORIAM
Regimantas ADOMAITIS Irena MAROZIENĖ Jeanas-Louis TRINTIGNANT’AS Kaina – 3,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,90 Eur 25 9
ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
771648
059095
DAINININKĖ
Greičiausiai daro išvadas tie, kurie apie mane nieko nežino 1
Sunkiausia, viršelio istorija
kai
esi
vieniša
„Ką čia veikia toji blondinė?“ – suraukę antakius bambėjo komentatoriai dainininkei Liepai NORKEVIČIENEI (32) sutikus vesti LRT laidą „Klauskite daktaro“. Per ketverius filmavimo metus teko išgirsti įvairiausių nuomonių. Blogų, žinoma, dažniausiai iš tų, kurie Liepos nepažįsta ir nieko apie ją nežino. Šiuo metu politikos mokslų magistrantūroje studijuojanti moteris neseniai atsisveikino su darbu laidoje, neatsidžiaugia įgyta patirtimi ir rengiasi jėgas išbandyti naujame projekte. MONIKA URBONAITĖ Fotografai NERIJUS ir GINTARĖ Stilistė ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ Vizažistė ir plaukų stilistė RASA SINKEVIČIŪ TĖ
18
ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
19
Perlų dama
pažintis
Dirbdama teisininke įvairiose institucijose Gintautė VALŪNĖ (28) nė neįsivaizdavo, kad vieną dieną galės save vadinti papuošalų dizainere ir prekių ženklo „Ginte Studio“ savininke. Lietuvės kurtais perlų dirbiniais mielai puošiasi moterys visame pasaulyje, jais prekiauja didžiausi Vengrijos mados namai, o pati Gintautė tikina: jei ką nors darai iš širdies, net ir paprastas vaikystės pomėgis gali virsti tarptautiniu verslu.
Asmeninio albumo nuotrauka
GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ
34
ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
L
a i o i a e tie a i ta a ei a ei a i tei i i i lai alai i i a i el o e li I i ai t a Iš vaikystės. žaugau Vilniuje, buvau pavyzdinga mokinė, galėjau rinktis bet kokią karjerą – tačiau širdis labiausiai džiūgaudavo, kai palinkusi prie stalo verdavau karoliukus. Tėtis – elektros projektų inžinierius, labai nagingas žmogus: namuose turi įvairiausių aparatų, mėgsta konstruoti elektros prietaisus. Visada galėjau paprašyti jo pagalbos pragręžiant akmenį ar gauti patarimą, kaip išlaikyti papuošalo svorio centrą. irmąsias savo reples nukniaukiau būtent iš tėčio – ir šios negrįžo į jo įrankių dėžę... aug ko išmokau ir ieškodama informacijos internete, bet kol gyvenau ietuvoje, papuošalų kūrimas visgi buvo tik hobis – kur kas rimtesniu darbu jis tapo išvykus gyventi į Vengriją. Kai te at i te Vilniaus universitete studijavau teisę ir panorau kur nors išvykti pagal „ rasmus“ programą. ėmesį patraukė Budapešto orando tvešo universitetas – teisės studentai dažniausiai renkasi Belgiją ar yderlandus, todėl šis sprendimas daug kam atrodė keistas, bet niekada nesigailėjau. iestas pasirodė labai gražus, didelis ir kartu jaukus. Susiradau draugų iš įvairių šalių, patyriau studentiško gyvenimo skonį, geriau pažinau save. Vengrai man pasirodė šiek tiek nacionalistai, nelabai mėgstantys užsieniečių: kartais tai pajusdavau susidūrusi, pavyzdžiui, su parduotuvių darbuotojomis, tad teko išmokti ir ne pačių gražiausių vengriškų žodžių (juokiasi). Bet turbūt visose šalyse atvykėliai sulaukia ne tik šypsenų ir sklandžių atsakymų anglų kalba, o viena kita kartesnė patirtis negadina gražių prisiminimų. Studijos Budapešte truko pusmetį – tiek užteko, kad įsimylėčiau ne tik miestą, bet ir vaikiną vengrą. Tai paskatino ieškoti būdų Budapešte likti ilgiau, ir man pasisekė – ietuvos ambasadoje gavau vietą profesinei stažuotei. K a a ti ie i I l o i a lai i Tėvai supratingi: leidžia mudviem su seserimi gyventi savo gyvenimą, viską patirti savo kailiu ir mokytis iš klaidų. rasidėjęs naujas etapas buvo smagus: patiko darbas ambasadoje, daug išmokau, gerai jaučiausi – užsienio valstybėje tarytum atrandi savo šalies krislelį ir kasdien jauti ryšį su tėvyne. Tai sušvelnino mano adaptaciją Vengrijoje. ietuvių ten nedaug, tik saujelė, bet kaip žavu užsienio šalyje būti retu egzemplioriumi .. Kai a ote o e o e la ia iai i ia K o i ti o lt o es, lietuviai, daug dirbame ir stengiamės – lipame per galvas, plėšomės dėl rezultato, konkuruojame... Vengrijoje man trūko to lietuviško veržlumo. Suprantu – ietų šalis, Balkanai, vis dėlto žmonės pasirodė kiek vangoki: kaip galima nenorėti gyventi geriau, pasiekti daugiau Ta aplinka šiek tiek smukdė, bet nepasidaviau tinguliui: man svarbu augti ir tobulėti. Baigusi stažuotę ambasadoje gavau operacijų vadovės darbą įmonėje „ egal atters“: tai su teise susijusios žiniasklaidos kanalas, apimantis visą Vidurio ir ytų uropos regioną. ašydavau apie didžiausius tarptautinius sandorius, vykdavau į dideles konferencijas užsienio šalyse. ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
35
Balta barzda, kiek susitaršę plaukai ir gilus, išmintingas žvilgsnis, iš kurio iki pat gyvenimo galo galėjai atpažinti ryškiausią Lietuvos kino ir teatro grandą. „Kartais pasvajoju: kaip dar norėčiau suvaidinti karalių Lyrą, – per vieną paskutinių savo interviu prisipažino aktorius Regimantas ADOMAITIS (1937– 2022). – Matote, dabar pagaliau suprantu, turiu patirties, aš žinau, ką jis norėjo pasakyti... Bet koks likimo pokštas – kai siela jau būna pasiruošusi gyvenimo vaidmeniui, kūnas staiga sako: „Ne, mielasis, aš jau pavargau. Užteks.“ G RY T Ė L I A N DZ BER G I ENĖ
Gal jau savo
in memoriam
atvaidinau... 40
ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
Kultinis muzikinis filmas „Velnio nuotaka“. Girdvainis – Regimantas Adomaitis, Anupras – Juozas Meškauskas Regimantas Adomaitis ir Vaiva Mainelytė – Girdvainis ir Jurga iš „Velnio nuotakos“ – amžiams liko įrašyti kaip viena gražiausių porų Lietuvos kino istorijoje
R
Po Henriko Vancevičiaus spektaklio „Mindaugas“, sukurto pagal Justino Marcinkevičiaus dramą, žiūrovai Regimantą dar ilgai vadino Karaliumi
Tomo Kaunecko, Rimvydo Strikausko (Lietuvos literatūros ir meno archyvas), Audriaus Zavadskio, Lietuvos centrinio valstybės archyvo ir Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus nuotraukos
1968 metais sukurtas filmas „Jausmai“ Regimantui Adomaičiui ir Eugenijai Bajorytei tapo lemtingas: filmuodamiesi jie įsimylėjo ir netrukus sukūrė šeimą. „Filme mūsų herojai irgi įsimyli, tik viskas baigiasi nekaip, – teigė aktorius. – O gyvenime mums viskas baigėsi gerai...“
egimantas domaitis iki paskutinių dienų gyveno vėryne, žalioje ir ramioje vietoje, kur pro langus plūstanti medžių lapija labiau priminė mišką, o ne sostinės centrą. auki svetainė nebyliai liudijo, kad čia – menininkų inteligentų namai: daugybė paveikslų, baltas pianinas kampe, žmonos ugenijos Bajorytės portretas – jos egimantas neteko 20 -aisiais. Trys sūnūs – ediminas, indaugas ir Vytautas – suaugo ir sukūrė savo gyvenimus. astaraisiais metais aktorius jau įprato mėgautis ramybe: „ ors gal kartais jos būna per daug... nksčiau tiek šurmulio buvo gyvenime, o dabar – tik ramu. au seniai niekur nesifilmavau, turbūt ir nesifilmuosiu – sveikatos nebėra. Vis tas vėžys, gyvatė, – man jau nelengva atsikelti, nors kai atsikeliu, dar šiek tiek paeinu. etkarčiais dar paskaitau scenarijus, kuriuos man vis kas nors atsiunčia, bet vaidinti nebėra ūpo. al jau savo atvaidinau...“
ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
41
patirtys
kelionės
Tokios p ap e ia
pasaulio v ki
58
ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
„Juokiamės, kad mūsų medaus mėnuo pagaliau įvyko. Tik ne Šri Lankoje, kur buvo planuotas, bet karantinas sutrukdė, o Pietų Korėjoje“, – pasakoja verslininkė Laura MAZALIENĖ (32), su vyru žurnalistu Šarūnu MAZALU (34) neseniai grįžę iš egzotiško krašto.
Asmeninio albumo nuotraukos
JŪRATĖ R A Ž KOVSK Y T Ė
Senosios šventyklos Pietų Korėjoje ir jų link vedantys keliai – lyg gyvas muziejus po atviru dangumi
ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
59
„Vasarą kviesk nekvietęs... Ji vis tiek ateina kada panorėjusi“, – juokauja VMG idėjinis vadas, kulinaras Alfas IVANAUSKAS (37). Užtat vasaros maistas yra ypatingas – juo norisi mėgautis, o ne prisikimšti iki valiai. J Ū R AT Ė R A Ž KO V S K Y T Ė
Arbūzais ir braškėmis kvepianti vasara
P
risirpusios braškės, trešnės ir arbūzai, iki alpulio kvepia ką tik nuskinti agurkai ir pomidorai, kulinarinę vaizduotę kaitina šviežios morkos ir cukinijos... „Visus šiuos saulės nubučiuotus ingredientus suviliojau ir suguldžiau į patiekalus tokiais deriniais, kad malonumas netruks ateiti. 68
is ištiks, kaip kartais ištinka vasaros liūtys – nestabdomos, nevaržomos, žemę po kojomis išplaunančios“, – vasaros metą romantizuoja kulinaras. asak jo, maistas vasarą turi būti lengvas ir gaivus lyg jausmas, kai norisi visus apkabinti, išbučiuoti ir ištiesus čiužinius saulės įkaitintoje pievelėje kalbėtis apie malonumus. au klasika tapusius ir naujus gurmanišką vaizduotę kaitinančius patiekalus lfas suguldė į naująją elektroninę knygą „Saulės išbučiuoti – mano suvilioti“. Ir visus ragina: „Vasara ietuvoje tokia trumpa, kad reikia spėti ją išuostyti, išragauti, išgerti ir išlaižyti.“ ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
Maistas vasarą turi būti lengvas ir gaivus lyg jausmas, kai norisi visus apkabinti, išbučiuoti.
virtuvė
BULVIŲ BLYNELIAI SU ARBŪZO IR KREVEČIŲ SALOTOMIS Alfas pasakoja, kad šis derinys gimė visai netikėtai – kai paragavo šaltų bulvinių blynų ir šalia esančio arbūzo gabalėlio. „Tada ištariau: „Eureka!“ Dar pridėjau svogūnų ir krevečių, todėl tai tapo nuostabiu vasaros užkandžiu, kuriam nereikia jokių papildomų padažų ir pagardų“, – pristato patiekalą. Puošti pataria šviežiomis mėtomis, jos suteiks dar ir gaivumo pojūtį.
5–6 vidutinio dydžio miltingos bulvės 1 nedidelis svogūnas 1 skiltelė česnako 1 kiaušinis 1 šaukštelis džiovintų mairūnų 1 šaukštelis druskos aliejaus kepti žiupsnis aitriųjų paprikų dribsnių
4 porcijos
ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
Valerijos Stonytės ir www.vmgonline.lt nuotraukos
Salotoms: 1 maža aitrioji paprika 1 ryšelis mėtų 1 žalioji citrina žiupsnis druskos 400 g nuvalyto arbūzo 400 g virtų krevečių šlakelis avokadų aliejaus 1.
Bulves Alfas sutarkuoja burokine tarka. Masę palieka penkioms–septynioms minutėms, kad nusistovėtų skystis, jį nupila. Smulkesne tarka sutarkuoja svogūną ir česnaką, sumaišo su bulvėmis.
2.
Įmuša kiaušinį, suberia mairūnus ir druską. Viską išmaišo.
3.
Įkaitina keptuvę, įpila aliejaus, tada sumažina kaitrą ir deda tešlą. Blynus Alfas pataria kepti įkaitintame aliejuje – tada jie bus traškūs. Iškepusius trumpam sudeda ant popierinio rankšluosčio, kad nuvarvėtų aliejus.
4.
Salotoms susmulkina aitriąją papriką, mėtas, sumaišo su žaliosios citrinos sultimis bei tarkuota žievele, druska. Gautą marinatą permaišo su arbūzo gabalėliais ir krevetėmis, pagardina avokadų aliejumi.
5.
Mėgstantiems aštriau Alfas rekomenduoja patiekalą apibarstyti aitriųjų paprikų dribsniais.
69
kodėl gi ne?
Kai įkvepia
vaikai
„Mama aš lapai tave mylu žourėi tave“, „Aš žourėi aš žourėi tave mylu žourėi“, „Mama, prašau duoti vakare ipad ir telefoną“ – šio iškalbingo triptiko autoriai yra Morkus (9) ir Bartas (6). Jų mama drabužių dizainerė Morta NAKAITĖ (31) nuoširdžius vaikų prisipažinimus ir mėgstamų sušių receptą perkėlė ant savo kuriamų drabužių. JŪ R AT Ė R A Ž KOVSK Y T Ė 86
ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
Dizainerė pradėjo rinkti smagius savo vaikų užrašus ir piešinukus seniai, dar nė nenujausdama, kad kada nors jie persikels ant jos kuriamų drabužių
Irmanto Gelūno ir asmeninio albumo nuotraukos
P
ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
a a a ai i Taip, kuriu kostiumus įvairiems scenos menams: operos spektakliams, muzikantų ir šokėjų pasirodymams. ažnai imuosi kūrybinių iššūkių, kaip perdaryti seną drabužį ar panaudoti tai, kas paprastai būna išmetama. Bet viena smagiausių veiklų – drabužių linija su siuvinėtais vaikų kurtais užrašais, piešiniais. Viskas prasidėjo nuo to, kad kartą kraustydama savo spintas giminaitė rado senų dabar jau suaugusių savo vaikų vaikystės piešinių. tsiuntė man. inksmas ir paklaikusias būtybes perkėliau į kompiuterį, pabandžiau suteikti jiems gyvesnių linijų. Sugalvojau, kaip išsiuvinėti juos ant audinio, dar gimė idėja panaudoti tamsoje šviečiančius siūlus. inoma, galima su piešiniu nueiti į saloną ir tiesiog atsispausdinti jį ant marškinėlių arba išsiuvinėti, bet mano kaip kūrėjos tikslas – piešinį padaryti pulsuojantį, gyvą ir dar technologiškai stabilų, ilgai gyvuojantį.
87
reportažas
Askoto
fejerverkas
Begalinę Jos Didenybės valdymo sukaktį užbaigė paskutinis akordas – tradicinis Askoto žirgų turnyras, mėgstamiausias Elizabeth II aukštuomenės renginys. Sezonas baigėsi – metas į Batą ilsėtis!
Princas Charlesas ir hercogienė Camilla
98
ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
Princas Williamas ir Kembridžo hercogienė Catherine taškuota Alessandros Rich suknia. Skrybėlaitė – „Sally Ann Provan“
N
eatsitiktinai šiemet Askote sukosi visa karališkoji šeima: nuo pat pirmos dienos, birželio -osios, hipodrome galėjai pamatyti princą harlesą ir ornvalio hercogienę amillą, princą illiamą ir žirgų ne itin mėgstančią embridžo hercogienę atherine, princesę Beatrice su vyru doardo apelli ozzi, princesę ugenie su sutuoktiniu acku Brooksbanku, naujuosius numylėtinius arą ir ike ą Tindallus, Vesekso grafienę Sophie, karalienės pusbrolį ento princą ichaelą su elegantiškąja žmona arina. Buvo ir princesė nne bei karalienės vyriausiasis anūkas eteris hillipsas (tiesa, be naujosios draugės indsay allace), kiti aristokratai. Tačiau net visa garbinga draugija neįstengė užpildyti tuštumos karališkojoje ložėje – karalienė, nė už ką nepraleisdavusi progos stebėti, kaip bėga ir dažnai laimi jos mylimi žirgai, šiemet nepasirodė turnyre. e paslaptis, kad ją išvargino sukakties iškilmės (nors daugumoje renginių pavadavo sosto įpėdinis), ir šiemet karališkasis skotas liko be karalienės. Visos kitos tradicijos buvo skrupulingai išsaugotos: senoviniai automobiliai, iškylos su šampanu, gėlės – būtinas šių metų aksesuaras, ir, be abejo, skrybėlės bei skrybėlaitės. ktoriai gali keistis – siužetas ir dekoracijos išlieka. ŽMONĖS NR. 25 | www.žmonės.lt
99