Žurnalas „Žmonės" 2022 m. Nr. 27

Norbertas ČERNIAUSKAS Istoriją kuria ne tik dideli žmonės

Nr. 27 (972) 2022 m. liepos 7 d.

Gediminas JAUNIUS

Po atostogų Mozambike nusprendė ten pradėti verslą

KREPŠININKAI

Marijus UŽUPIS ir Martyna PETRĖNAITĖ Pasaulį nustebinusios sužadėtuvės įvyko ekspromtu

059095 771648 9

savo ir šeimos gyvenimą

Kaina – 3,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,90 Eur

MACIJAUSKIENĖ Pažintis Amerikoje įkvėpė keisti

27

Viktorija

Fotografas TOMAS KAUNECKAS Stilistė ŠARŪNĖ SKIRMANTAITĖ Vizažistė RASA SINKEVIČIŪ TĖ Plaukų stilistė RENATA KEŽUN 20

ŽMONĖS NR. 27 | www.žmonės.lt

viršelio istorija

Mano supergalia – sveikas gyvenimo būdas

Daugelis žymių krepšininkų sutuoktinių įpratusios, kad didesnis visuomenės dėmesys skiriamas vyrui. Tačiau tai, kaip klostysis šeimos ir paties vyro gyvenimas, neretai nulemia būtent moteris. Viktorija MACIJAUSKIENĖ (36) savo sveiku gyvenimo būdu sugebėjo įkvėpti visą šeimą: vyrą Arvydą Macijauską (42), vaikus Lauryną (11), Gabrielę (9) ir Taurą (2). Ir dabar tai ne tik jos pomėgis, bet ir darbas: Viktorija tapo sertifikuota integruotos mitybos specialiste ir holistinės sveikatos mentore.

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

ŽMONĖS NR. 27 | www.žmonės.lt

21

Visi mes kasdien interviu

kuriame istoriją

K

„Įdomu, kodėl fizikų ir chemikų neprašo, kad jie rašytų veikalus tarsi intriguojančius romanus. O iš istorikų knygų nori lengvumo. Net esu girdėjęs, kad ši mano knyga vertinama pagal grožinės literatūros principus“, – šypteli istorikas Norbertas ČERNIAUSKAS (38).

Jis – geriausios negrožinės knygos „1940. Paskutinė Lietuvos vasara“ autorius. O skaitytojai komentuoja, kad prieš daugiau nei aštuoniasdešimt metų buvusių įvykių sąsajos su dabartiniu laiku – baugiai pranašiškos.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

o s o n Le Tai – lūžio metai. 1 0-ųjų birželio 1 -oji buvo Lietuvos katastro os pradžia – okupacijos, tremčių ir genocido pradžia.

Kiti dvidešimt metų – iš esmės tragiški, nes karas ir pokaris yra baisiausias laikas turbūt per visą Lietuvos istoriją. Apie 1 0-uosius esu daug mąstęs, analizavęs, ieškojęs atsakymų, kodėl taip įvyko. r kokie mes galėjome būti, jeigu ta vasara būtų buvusi kitokia.

Apskritai 1 1 –1 0 metų etapas Lietuvai buvo ypatingas – ne tik rūpesčių, bet ir pakilimo, optimizmo laikas. Tada gimusią, užaugusią kartą greičiausiai būtume vadinę auksine. ažiūrėkite, garsiausi žmonės, kuriais didžiuojamės, gimę 1 1 –1 22 metais: pradedant mokslų daktaru loso u Algirdu reimu ir archeologe, antropologe Marija imbutiene, baigiant mūsų žymiausiais poetais ir partizanų vadais. ie auginti patriotizmo dvasia, auklėti savoje švietimo sistemoje. ios kartos atstovai Lietuvai žadėjo aukso amžių. Bet visus juos karas ir Lietuvos okupacija nukirto – kas žuvo miške, kas buvo priverstas bėgti iš šalies, kas mirė getuose... iskas buvo sunaikinta. Todėl 1 0-aisiais turėtų galimybių ir vėliau sunaikintos šalies kontrastas ypač skaudus. s n oe o s L e os en o n s ne l o en n o e E o l s e es s en P lel s s ol s s loo s e o s o s s n s storikų tekstai visada turėtų skatinti imtis tam tikro praeities 34

ir dabarties palyginimo. kaitytojai rado tokių paralelių, apie kurias net negalvojau rašydamas ir nenujaučiau, kad jų kils knygai jau išėjus. abėgėliai: pernai vasarą turėjome vienokių karo ir nebūtinai karo iš irijos, rako, šiemet – iš karo niokojamos Ukrainos. 1 0-aisiais Lietuva irgi susidūrė su pabėgėliais, besitraukiančiais iš Lenkijos. alima sakyti, valstybėje kilo tokios pačios problemos: vieni lietuviai puolė gelbėti ir padėti, kiti piktinosi, ar ne per daug šalis rūpinasi svetimais, o ne savais žmonėmis...

Antra paralelė: tuo metu ypač aktualus buvo civilinės metrikacijos klausimas. mes ką tik turėjome panašią situaciją dėl partnerystės įteisinimo. agal tuometinius įstatymus žmonės galėjo sudaryti tik kon esinę santuoką: jei išpažįsti tam tikrą religiją, kreipiesi į savo kon esijos dvasininką ir ten susituoki. Bet svarbiausiu klausimu tapo: o kaipgi skyrybos Arba kaip susituokti žmonėms, kurie savęs nepriskiria jokiai religijai ki tol visus metrikacijos aktus atliko bažnyčios. alstybė į šiuos reikalus iš esmės nesikišo. Tačiau bendros civilinės metrikacijos klausimas buvo aktualus jau dešimtį metų. aliausiai 1 0-ųjų vasarą jis prasprūdo į politikų darbotvarkes, bet buvo kalbama: atidėkime iki rudens – tada priimsime. Dažniausias priešininkų reiškiamas argumentas buvo toks: jeigu šis įstatymas bus priimtas, tradicinė šeima žlugs. jei nebus priimtas, būsime labai nemodernūs. Argi šiandien tai ne panašiai skamba .. ŽMONĖS NR. 27 | www.žmonės.lt

Žygimanto Gedvilos nuotrauka ŽMONĖS NR. 27 | www.žmonės.lt

35

Nepramintais pažintis

takais

40

ŽMONĖS NR. 27 | www.žmonės.lt

Asmeninio albumo nuotraukos

„Mėgstu avantiūras, ypač jei tikiu sėkme ir man išties patinka tai, ką darau.

Tuomet galiu rizikuoti“, – prisipažįsta Vaida ALEKSANDRAVIČIŪTĖ (27).

Prieš penkerius metus ji ėmėsi avantiūros – atidarė pole sporto studiją Kaune, o šiemet dalyvavo televizijos projekte „Lietuvos talentai“.

Pasirodymas buvo toks sėkmingas, kad teisėjai ją pavadino būtybe iš kitos planetos, o žiūrovai paskelbė šou nugalėtoja.

J

DOVI LĖ LE B RIKAITĖ

s en s s e l s Tikiesi, kad reikšmingas įvykis, laimėjimas pakeis gyvenimą, bet taip nenutiko. Taip, buvo eu orija, daug sveikinimų, bet iš esmės gyvenu taip pat, darau tą patį. Aišku, padaugėjo nepažįstamųjų žinučių, užklausų pasirodyti, tačiau treniruotis – ne. Manyčiau, dauguma netapatina savęs su manimi, įsivaizduoja, kad jiems tai per sudėtinga. astebėjau, žmonės dažnai nenori bandyti naujų dalykų, nes pernelyg save nuvertina: per silpnas, nelankstus, neturi nieko bendro su šokiais... Bet šitų dalykų beveik nė nereikia.

Aš pati pradėjau praktikuoti pole sportą prieš septynerius metus – tai labai mažas laiko tarpas bet kokiai sporto šakai. aikystėje mėgau gimnastiką, bet esu kilusi iš mažo olių miestelio, tad neturėjau galimybės rinktis iš daugybės būrelių. Ten tebuvo šokių būrelis, į kurį mokytoja atvažiuodavo iš Alytaus. Tiek to kūno pasirengimo ir buvo, su treneriu niekada nedirbau.

I

es o o o s s s en o n s ole s o s L e o e s n o emeluosiu, kartais net pavydžiu savo mokiniams, nes jie gauna sukramtytą medžiagą ir iš karto padaro tam tikrus dalykus, kuriuos man suprasti, kaip atlikti, užtruko pusmetį ar net pusantrų metų. Būdavo, kad ziškai kūnas leisdavo, bet trūkdavo techninių žinių. nternete in ormacijos ieškodavau, online seminarus lankydavau – nebuvo iš ko mokytis gyvai.

Dabar galimybių daugiau, bet prieš tuos septynerius metus net užsienyje in ormacijos sklaida buvo nedidelė.

Kita vertus, tai palanki sritis, nes gali būti pradininkas. al po daugelio metų mane kas nors minės kaip vieną iš pole sporto pradininkų Lietuvoje juokiasi . isgi labai sunku, kai viską turi pats atrasti, treniruotis ir dar kitus treniruoti. Lietuvos sporto universitete įgijau trenerio išsilavinimą, tad supratimą, kaip reikia treniruoti, turiu, nors ši sporto šaka nestokoja speci kos.

Dabar jau šiek tiek lengviau, nes įsteigėme Lietuvos oro ir pole sporto ederaciją, prisijungėme prie tarptautinės organizacijos, kuri aiškiai viską reglamentavo – nuo pamokų iki varžybų.

ŽMONĖS NR. 27 | www.žmonės.lt

K oe s o o u vyresne seserimi Eglina žiūrėdavome lmukus „ ouTube“, mums jie keldavo nuostabą: kaip galima, atrodo, taip lengvai padaryti sunkius, lankstumo reikalaujančius pratimus r mes norėjome to išmokti šsikrausčiusi į Kauną sesė susirado pole treniruotes, vėliau prie jos prisijungiau ir aš.

Man labai patiko, iš pradžių padariau didžiulį progresą, tačiau po dvejų trejų metų ištiko krizė, nes visą laiką šokusi į viršų staiga stabtelėjau. Turėjo įvykti lūžis – galiausiai supratau, kad neužtenka tik išmokti judesius, reikia žinoti, kaip juos gražiai sujungti, reikia įdėti asmeniškumo, grakštumo.

O

n e o nes os o K n n o ln s l rieš septynerius metus buvo visokių nuomonių apie šią sporto šaką. ei Eglina, nei aš iš pradžių niekam apie tai nepasakojome. inote, kada tėvai apie tai sužinojo Kai nusprendėme atidaryti savo studiją. Mes ir šiaip nesame tos, kurios išsipasakoja, o čia dar toks dalykas, kurį nežinai, kaip priims, – atrodė geriau visai nesakyti. Kai po dvejų metų sumanėme atidaryti studiją, tėvai klausė: o kas ten l



41

Ten viskas gerokai

kitaip

„Nepretenduoju vadintis Mozambiko žinovu, nes ten lankiausi tik du kartus“, – juokiasi prodiuseris Gediminas JAUNIUS (44). Tačiau tų viešnagių užteko, kad ši Pietryčių Afrikos šalis sužavėtų ir net kiltų minčių joje kurti televizijos verslą.

RE M I G I JA PAU L I K A I T Ė

Gediminas Maputu mielai praleistų ir daugiau laiko

58

ŽMONĖS NR. 27 | www.žmonės.lt

Asmeninio albumo nuotraukos

kelionės

M

ozambikas niekada nebuvo sąraše šalių, kurias privalau aplankyti. Tačiau pastaruoju metu man visas pasaulis yra ne vietos, o žmonės. Kai yra pas ką pasisvečiuoti, tai ir važiuoji, – pasakoja ediminas. – Maputu įsikūrė gera bičiulė Maria Domarkaitė- hivoze. Todėl šią vasarą po metų pertraukos vėl ten viešėjau. lgą laiką tarptautinėse nevyriausybinėse organizacijose dirbusi Maria yra gyvenusi Kenijoje, Brazilijoje, bet ten nespėjau jos aplankyti. Todėl kai pernai gavau žinią, kad išteka, negalėjau atsisakyti skristi į šventę Mozambike. a, o šiemet gavau kvietimą į jos sūnelio arloso Ezros krikštynas.“ Taip greitai grįžti į tą pačią šalį jis turėjo ir daugiau priežasčių. „ šsikalbėjus su žmonėmis man dažnai kyla visokių idėjų, minčių apie bendrus projektus. Taip nutiko ir pirmą sykį viešint Maputu: draugė supažindino su vietos televizijos žmonėmis, ir taip atsirado galimybė plėsti savo pramogų verslą. u Maria jau įkūrėme kompaniją „Elitaz A rica“, gavome teises Mozambike ir kitose to žemyno šalyse atstovauti muzikiniam televizijos projektui „Balsas“, keletui kitų šou, – džiaugiasi. – Tai – solidu ir rimta. Taigi šįsyk važiavau ne tik ilsėtis bei švęsti, bet ir tų galimybių patyrinėti, užtvirtinti. Atrodo, kad ten įkelsime koją turėdami rimtesnių ambicijų. Tačiau nenoriu užbėgti įvykiams už akių: kol kas viskas – tik planai.“ r pernai, ir šiemet ediminas Mozambike praleido dešimt dienų, todėl jaučiasi tos šalies jau šiek tiek paragavęs. eslepia, kad pirmą sykį išvydęs sostinę Maputu patyrė kultūrinį šoką. „Tai – tris milijonus gyventojų turintis miestas. irmas įspūdis – kad jis apleistas, apgriuvęs, – neslepia. – Dažnai norėdavau įsignybti, kad įsitikinčiau, jog nesapnuoju, kad esu ne lme, o realiame gyvenime. š pradžių stebėdavausi, kaip jie čia gyvena, pagaudavau save gailintį, kad tie vargšai neturi dangoraižių, mieste – prasti šaligatviai, papuvę automobiliai. Tačiau greitai ŽMONĖS NR. 27 | www.žmonės.lt

59

Rūtos Rylaitės nuotrauka

virtuvė

Desertas

turi būti pats

skaniausias 68

ŽMONĖS NR. 27 | www.žmonės.lt

„Ar sveikai maitinantis reikia atsisakyti saldumynų? Esu prieš draudimus!

Kuo labiau sau ką nors draudžiame, tuo labiau to norisi“, – įsitikinusi dietistė, lektorė, sulieknek.lt autorė Vaida KURPIENĖ (44). Ir siūlo paragauti sveikų bei skanių desertų.

J Ū R AT Ė R A Ž KO V S K Y T Ė

sivaizduokite biblioteką su tūkstančiu knygų: jei jus ten paliktų ir leistų vartyti visas, išskyrus vieną, – kurios knygos labiausiai norėtųsi Tos vienintelės Toks pat principas veikia ir draudžiant sau tam tikrus maisto produktus ar patiekalus. eresnis sprendimas – leisti sau saikingai pasimėgauti. astebėsite, kad tada ir mažiau norisi, ir daugiau malonumo gaunate“, – moko.

Dietistė pataria būti išrankiems – desertą rinktis ne sveikiausią, o skaniausią. Tokį, kuris džiugins, kurį valgant bus galima mėgautis kiekvienu kąsneliu. šrankumas šiuo atveju – puiki savybė „ algykite labai mažais kąsneliais, pajusdami visą skonių gamą. Tuomet pakaks ir mažo kiekio. r riboti savęs nereikės,

ARBŪZO PICA arbūzo 100 g graikiško jogurto (galima keisti ir fetos sūriu) braškių šilauogių 30 g juodojo šokolado 1.

Arbūzą pirmiausia reikia supjaustyti didelėmis riekėmis, tada – trikampiais, kad atrodytų lyg picos gabaliukai.

2.

Arbūzo trikampius Vaida aptepa graikišku jogurtu, apdeda braškėmis ir šilauogėmis.

3.

Šilto vandens vonelėje ištirpina šokoladą. Juo apšlaksto paruoštą desertą.

ŽMONĖS NR. 27 | www.žmonės.lt

Dariaus Ivanausko nuotrauka

Į

– aiškina. – Mūsų smegenims pakanka mažo maisto kiekio – su sąlyga, kad mėgaujamės be lėkimo ir... kavos gėrimo. Mano stovyklose ir sąmoningo valgymo kursuose darome lėto valgymo pratimą – dešimt minučių praktikos duoda tokį rezultatą, kad paskui vietoje viso maišelio suvalgomas vos vienas saldainis kamba kaip stebuklas, bet tai – tiesa, nes pakeitus įpročius keičiasi ir norai.“ asak dietistės, jei norisi saldžių ir miltinių patiekalų kelis kartus per dieną, tikėtina, kad trūksta miego, o mityba nesubalansuota. Tad pokytį reikėtų pradėti ne nuo cukraus ribojimo, o nuo miego bei mitybos režimo: anksčiau gultis, valgyti kas 2, –3 valandas, pusryčiauti per valandą nuo pabudimo, o vakarieniauti trys valandos iki miego. ei potraukis saldumynams ir miltiniams patiekalams išlieka, vadinasi, dar ne pabaiga – teks rasti klaidas ir jas ištaisyti, nes saldumynų potraukis yra ne būdo bruožas, o balanso trūkumo požymis. „Mano šeimoje desertai valgomi kasdien, ir ne tik „sveiki“, – neslepia. – Tačiau kai jie vertingi ir skanūs, malonumo – tik dar daugiau.“

69

Nenuobodus juodos ir baltos derinys su sudėtingais marškiniais

„Pusryčių pas Tifanį“ įkvėptas įvaizdis.

Suknia – vintažinė „Saint Laurent“, aukštakulniai ir delninė – „Roger Vivier“

Dar vienas kostiumas, šįkart – „St. John“.

Aukštakulniai – „Gianvito Rossi“, rankinė –„Bottega Veneta“, saulės akiniai – „Gucci“

Niujorko karščiui: „Gia Studios“ lininiai marškiniai, „Agolde“ šortai, „Tod’s“ sportbačiai. Aksesuarai – „Celine“ saulės akiniai ir „Valentino Vlogo“ rankinė 86

Šokėjos spintoje galima rasti ne vieną vyrišką kostiumą. Šis asimetriškas – ukrainiečių dizainerės Elenos Bureninos kūrinys. Rankinė ir bateliai – „Jimmy Choo“ Kostiumų kolekcijos eksponatas. Rankinė – „Givenchy 4G“, aukštakulniai – „Stuart Weitzman“, saulės akiniai – „Gucci“

Juoda ir balta – amžinas duetas. Suknia – „Altuzarra“, batai – „Gia Borghini“

ŽMONĖS NR. 26 | www.žmon

nės.lt

STILIUS

Šokių pamokos Niujorke Julianne HOUGH (33) – aktorė, kantri atlikėja ir pirmiausia – šokėja. Profesiją lengvai gali atspėti iš laisvos aprangos, primenančios repeticijų ir pasirodymų drabužius, bei laikysenos.

T

rys jos „Emmy“ (dvi nominacijos ir viena statulėlė – talentų laidos „Dancing ith the tars“ rezultatas. era pusė ough šeimos narių – šokėjai ir muzikantai, laimėtąją „Emmy“ už išskirtinę choreogra ją ulianne dalijasi su vyresniuoju broliu Dereku 3 ir net jų seneliai priklausė šokių pasauliui. ati ulianne varžybose ir turnyruose dalyvauja nuo mažens „Dešimties jau šokau kaip dvidešimt aštuonerių, gebėjau atlikti visus judesius... tačiau ryškus gundantis įvaizdis slėpė mergaitės dvasią“, – prisiminė ji viename interviu . Daugiau kaip penkiolika metų besivaržiusi „Dancing ith the tars“ nuo 2021-ųjų ough priklauso laidos vertinimo komisijai. ra jauniausia Blakpulo šokių estivalio – pirmojo ir seniausio pasaulyje pramoginių šokių konkurso, pradėto rengti 1 20 metais, nugalėtoja, sėkmės lydima dainininkė, bando prasimušti ekrane, o šį pavasarį puikiai debiutavo Brodvėjaus chuberto teatro miuzikle „ TU “. uo mažens ant raudono kilimo pasirodanti moteris įpratusi prie kamerų dėmesio, taigi net paparacų nuotraukose dažniausiai atrodo nepriekaištingai. aujausios otogra jos atkeliauja iš iujorko – po skyrybų su ledo ritulininku Brooksu Laichu ji iškeitė Los Andželą į ytų pakrantę ir atvertė naują gyvenimo knygos skyrių. Miestas ir scena ją įkvepia. „ aučiuosi tarsi įgavusi visiškai naujos energijos kitam tarpsniui, karjerai, – sakė ulianne. – iujorkas – ta vieta, kurioje man šiandien lemta būti.“  Suknia – „Stine Goya“, aukštakulniai – „Casadei“, rankinė – ne pirmą kartą matoma „Bottega Veneta“, dekoracijos – Niujorko dangoraižiai

ŽMONĖS NR. 27 | www.žmonės.lt

87