Žurnalas „Žmonės" Nr. 2

AUKSINIAI GAUBLIAI

Triumfas ir nesėkmės ant raudono kilimo

Nr. 2 (793) 2019 m. sausio 10 d.

BERNEEN Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,04 Eur

Motinystė neprigesino dainininkės temperamento

Gelminė GLEMŽAITĖ Baimė, kad visa tai gali pasikartoti, visada greta

Žinau svarbiausią dalyką – viršelio istorija

20

viskas praeina

Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

„MARK and MIGLE Photography“ nuotraukos Laurynos Skrebytės stilius Stilistės asistentė Šarūnė Skirmantaitė Ugnės Ežerinskaitės makiažas

„Tommy Hilfiger“ drabužiai ir aksesuarai, fotografuota žiemos pramogų parke „Liepkalnis“ Vilniuje

Klausydamasi jos pasakojimo, galvoju: jei kurčiau filmą, jis būtų apie vartus. Vartus, už kurių niekad nežinai, kas laukia – rojus ar pragaras. Jauna, graži, talentinga aktorė Gelminė GLEMŽAITĖ (28) jau turi „Sidabrinės gervės“ apdovanojimą už geriausią antraplanį vaidmenį, yra geidžiama teatro, kino bei serialų aktorė. Bet kad taptų tuo, kas yra, jai pirma reikėjo įveikti devynis pragaro ratus.

21

pažintis

Be patriotinio patoso

Archyviniai kadrai nemeluoja, tačiau pats Marius Šmitas (dešinėje) maždaug metus trukusią tarnystę specialiajame būryje prisimena ne itin noriai

Joks scenarijus nebus geresnis už realią istoriją, kurią režisierius ir vienas filmo prodiuserių Andrius LEKAVIČIUS (34) sudėjo į savo naująjį iš dalies animuotą dokumentinį filmą „Spec. Žvėrynas“.

Istoriją apie slaptą lietuvišką specialiųjų operacijų būrį.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

G

Filmavimo aikštelė Pociūnų aerodrome

ana toli nuo jūsų kartos problemų ir kasdienybės yra 1990–1992 metų įvykiai. Kuo jus sudomino ši tema?

Dešimtasis dešimtmetis man svarbus dėl to, kad tas laikas mane suformavo. Gal Sausio 13-osios įvykiams aš ir buvau per mažas – tais metais lankiau paskutinę darželio grupę, bet tada vyravusį emocinį pakilimą puikiai atsimenu. Pamenu, kaip prieš pietų miegą mums pagarsindavo per radiją nuolat skambančią Eurikos Masytės dainą „Laisvė“. Augau ir formavausi tuo metu, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę, kai kiekvienuose namuose atsirado vis daugiau televizorių, vidiakų, kompiuterinių žaidimų, kai į mūsų gyvenimus įsiveržė Vakarų popkultūra. Todėl pirmiausia man buvo smalsu į tą laiką pažvelgti iš šių dienų perspektyvos.

Antra – istorija, kurią išgirdau, buvo neeilinė. Prieš gerus trejus metus kolega parodė man straipsnį žurnale „Karys“, kur buvo pasakojama apie specialųjį kariuomenės padalinį. Iškart sudomino, kad vaikinai kariauti mokėsi iš vaizdo kasečių, iš 34

Bruce’o Lee ir Jeano-Claude’o Van Damme’o filmų. Juk pats paauglystėje jais žavėjausi. Intrigavo ir tai, kad būrys buvo slaptas, neminimas jokiuose oficialiuose kariuomenės dokumentuose, kad būrio egzistavimo pabaigą žymėjo tragiška nelaimė, kad buvo šioje istorijoje ir meilės linija: būrio vadas su savo būsima žmona susipažino tuo karščiausiu metu. Realios gyvenimo peripetijos pasirodė įdomesnės už bet kokį išgalvotą scenarijų.

Vienas to slaptojo būrio narių – pramogų pasaulyje žinomas radijo ir TV laidų vedėjas Marius Šmitas – ilgai vengė pasakoti apie šią savo gyvenimo patirtį. Kaip visgi pavyko jį įkalbėti filmuotis? Šiek tiek jį pažinojau. Bet esu tikras, kad Marius net nesapnavo, jog vieną dieną kreipsiuosi būtent dėl šios temos. Paprastai jis nepritrūksta žodžių, tačiau kai pasakiau, dėl ko skambinu, nutilo mažiausiai minutei... Suprantu Mariaus nenorą pasakoti, nes vėliau jis pasitraukė iš karinių struktūrų, o filmas tarsi sugrąžino į tuos laikus, kai buvo visiškai kitas žmogus. Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Būrys buvo slaptas, neminimas jokiuose oficialiuose kariuomenės dokumentuose. Jo egzistavimo pabaigą žymėjo tragiška nelaimė.

Lauros Oks, Andrej Vasilenko ir asmeninio albumo nuotraukos

Nesate įprastas klasikinis dokumentalistas – jūsų darbai labiau primena interaktyvius virtualios realybės projektus. Taip kurti įdomiau?

Aš tiesiog pasakoju istorijas, kurios man įdomios, pasitelkęs naujas, šiuolaikiškas priemones. Pavyzdžiui, projekte „Laisvės kodas 13“ žiūrovas, naudodamas specialius akinius, gali persikelti į Sausio 13-osios naktį prie Televizijos bokšto: stebėti viską, vaikščioti minioje, matyti savo rankas, net atlikti žurnalisto vaidmenį – dešinėje rankoje laikyti filmavimo kamerą, o kaire – padėti prašančiam pagalbos. Šį projektą vadiname virtualios realybės patirtimi, kai visada turi pasirinkimą: filmuoti Sovietų Sąjungos agresiją arba padėti aplinkiniams. Paprastai žmonės puldavo gelbėti. Jaunajai kartai neįdomu žiūrėti tuos pačius archyvinius kadrus, jie nepaliečia, nesukelia empatijos. Todėl manau, kad turime išsaugoti svarbų turinį, bet perkelti jį į virtualią realybę. Man, kaip kūrėjui, tai labai įdomu.

Aš nebijau pramoginio žanro, populiariosios kultūros ir šiuolaikinių technologijų integracijos. Nesutinku, kad tai suprimityvina turinį, šiuo atveju – kiną, kad kažką iš jo atima, kad žiūrovas nustoja mąstyti ir kelti klausimus. Pramoginis žanras man kaip tik leidžia į daug ką žvelgti kiek lengviau, žaismingiau, be didelio patoso ir pretenzijų. „Spec. Žvėryną“ kūriau lygiai taip pat. Galbūt kam nors pasirodys, kad istorija papasakota per naiviai – be didelio patriotinio burbulo, nes čia juk Lietuva ir mūsų laisvės tema! Tačiau toks mano režisūrinis sprendimas – stiprią istoriją papasakoti it naivų jaunystės nuotykį, nepaisant net didelio krūvio, kuris teko būriui. Pačiam įdomu, kodėl praėjus daug metų apie tokios reikšmės bei slaptumo būrį net patys jo nariai pasakoja vien absurdiškus nuotykius. Kodėl jie per visą filmo kūrimo procesą, kalbėdamiesi su manimi, nedrįso leistis į jokį sudėtingesnį apmąstymą? Gal todėl, kad per sunku prisiminti? Arba per daug neįtikėtina, kad būtų tiesa? 

Kodėl šis būrys buvo toks slaptas?

Karo tema man buvo nauja, todėl pradėjęs domėtis šia istorija susitikau su karo istoriku daktaru Gintautu Surgailiu.

Pamenu, jis sakė: kariuomenėje tokia tvarka – jeigu nėra raštiško įsakymo, vadinasi, to nebuvo. Vienintelis dokumentas, pagal kurį galima atsekti tokio būrio egzistavimą, yra pinigų pervedimai į vieną Birštono valgyklą, į kurią kariai iš Pociūnų aerodromo važiuodavo valgyti.

1991 metų gegužę labai padažnėjo pasienio postų puldinėjimai. Tada ir buvo nuspręsta, kad reikalingas specialusis būrys, kuris iš Pociūnų aerodromo galėtų atskristi lėktuvu, desantuotis ir atlikti reikiamas gelbėjimo operacijas. Misijai atrinkti penkiolika vaikinų – aštuoniolikmečiai entuziastai, svajojantys pakariauti, nes buvo prisižiūrėję holivudinių veiksmo filmų. Kiekvienas būrio narys turėjo pravardę – Voras, Krabas, Krokodilas, Banginis, Arklys... Marius buvo tiesiog Šmitas – pagal pavardę. Kadangi būrio vadas buvo Pranas Kasteckas, pravarde Francas, juos vadino Franco Žvėrynu.

Tam tikra prasme vaikinai žaidė karą. Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

35

36

Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Naglio Bieranco nuotrauka, Laurynos Skrebytės stilius, Julijos Estko makiažas, „Zara“ drabužiai ir aksesuarai, „Daniella / Plaukų priauginimas“ šukuosena

užsiimti tuo, dėl ko esu

kaip gyvenate?

Dainiaus Labučio nuotrauka

Nusipelniau

laiminga Prekybos centre netenka ilgai vienai kitos ieškoti: su dainininke Berneen ČEREŠKA (34), prieš aštuonerius metus palikusia Lietuvą, kone susidaužiame kaktomis. Lyg žirniai pabyra angliški ir lietuviški jos žodžiai apie planus, darbus, kodėl nori įkišti nosį į maisto prekių parduotuvę, – nei laikas, nei motinystė neprigesino kadaise muzikiniame realybės šou išgarsėjusios atlikėjos temperamento ir nuoširdumo.

DALIA MUSTEIKYTĖ

P

o to, kai su vyru Andriumi Čereška persikėlė į saulėtąjį Katarą, Berneen Lietuvoje nėra tokia reta viešnia: prieš pusmetį sutuoktinio gimtajame Kaune pakrikštijo dar trejų neturinčią dukrytę Skyrah Marz, čia pristato kūrybą, pastarosios viešnagės Vilniuje metu – antrąjį singlą „Sorry I Missed Your Call“. Įrašų studijoje su lietuvių muzikantais, pažįstamais nuo senų laikų, kartais dirba iki aušros ar dėlioja planus su vadybininku Vytautu Karpausku. Tobulinti pačios parašytas dainas jai padeda ir Jungtinės Karalystės, Amerikos prodiuseriai, tarp jų geriausiai žinomi – DJ Joni, DJ Relentt. „Keista, kad žmonės Vilniuje ir Kaune vis dar mane prisimena, atpažįsta, užkalbina. Regis, taip seniai viskas buvo“, – šypsosi ritmenbliuzo atlikėja, kurią nuo anos – garsiosios – Berneen šiandien skiria po sunkaus nėštumo kiek suapvalėjusios formos ir priauginti ilgi baltutėliai plaukai.

Ją daugiau nei prieš dešimtmetį puikiai pažinojo kone visa Lietuva. Siekti svajonių iš gimtosios Pietų Afrikos Respublikos Berneen išlėkė vos sulaukusi pilnametystės, įsikūrė Londone, ten dirbdama sutiko dėl krepšinio pamišusį tokį pat laimės ieškotoją iš Lietuvos, netrukus jis tapo jos gyvenimo vyru. Atsidūrusi populiariame lietuviškame šou „Kelias į žvaigždes“, egzotiška gražuolė iškart patraukė dėmesį. Nuo tada įvyko daugybė Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Prieš daugiau nei dešimtmetį jaunutė atlikėja žavėjo Lietuvos publiką LNK projekte „Žvaigždžių duetai“

dalykų: paaiškėjo, kad Berneen į Lietuvą atvyko neatsitiktinai, kad Londone gyvena jos Andrius, tačiau ir be dailios vienišės etiketės ji sparčiai tapo vis žinomesnė, matoma televizijoje, kur dalyvavo kituose šou, vedė laidas, galiausiai – patyrė rasistinį išpuolį. Apsvarstę perspektyvas Lietuvoje, Čereškos nutarė kelti sparnus – kelis mėnesius pagyvenę savo meilės mieste Londone, išvyko į naftos ir dujų turtingą Katarą, abu įsisuko į darbus, ir netikėtai į pasaulį ėmė belstis Skyrah. Mergaitė panaši į tėtį, bet paveldėjo tamsų mamos gymį ir ugningą charakterį. „Nori, ją parodysiu?“ – Berneen rausiasi telefone. Kai tik įjungia nufilmuotą smagų dukrytės ir mamos pokalbį apie sukneles, iš dainininkės akių kaip pupos pabyra ašaros: „Negaliu net skambinti – pamatome viena kitą ir verkiame.“ Važiuodama dirbti niekada drauge neimi dukrelės?

Baisiai nenoriu jos palikti, bet imti į darbo keliones neišeina, nes dukrai reikia labai daug dėmesio, o mes, pavyzdžiui, užvakar studijoje dirbome iki trijų nakties. Tad verčiau atlėkti vienai, susikoncentruoti tik į darbą ir kuo greičiau grįžti. 

Turime vieną gyvenimą, tad kam jį leisti vien tik savo kaime, jei yra galimybių judėti?

37

Gedmanto Kropio / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka, fotografuota „Radisson Blu Royal Astorija“ viešbutyje

išskirtinis interviu

Profesionalas

Toks apibūdinimas neišvengiamai ateina į galvą bendraujant su ukrainiečių dainininku Sviatoslavu VAKARČUKU (43). Išvakarėse jis ir grupė „Okean Elzy“ koncertavo Šv. Kotrynos bažnyčioje Vilniuje, o ryte, net nespėjęs papusryčiauti, davė išskirtinį interviu „Žmonėms“ ir kantriai pozavo fotografui.

EGLĖ ČERNIAUSKAITĖ 40

Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

K

oncertas su Šv. Kristoforo kameriniu orkestru buvo ypatingas ir netikėtas, surengtas muzikantų iniciatyva ir pastangomis. Rokeriai ir orkestrantai (simboliška, kad abu kolektyvai šiemet švenčia dvidešimtpenkmetį) susipažino per orkestro gastroles Ukrainos sostinėje Kijeve bei pafrontės miestuose. Ir šįkart už bilietus surinkti pinigai bei aukos – per 10 tūkstančių eurų – atiteks vaikų globos namams karo niokojamuose Ukrainos rytuose. Interviu su Vakarčuku kolegos ukrainiečiai tikriausiai pavydėtų: publikos numylėtas dainininkas, buvęs parlamento deputatas, daugelio laikomas kandidatu į šalies prezidentus, – vienas populiariausių šios šalies žmonių.

Kaip pavyko koncertas? „Okean Elzy“ pasirodo arenose ir stadionuose gerbėjams, atmintinai mokantiems dainas, – pastarajame koncerte Ukrainos nepriklausomybės dienos proga Olimpiniame stadione jūsų klausėsi 100 tūkstančių žmonių. O čia – kamerinė erdvė, orkestras, salėje – politikai, verslininkai, labdaros organizacijų atstovai, kuriuos dar reikėjo išjudinti.

Dabar koncertuojame nedaug – pastarąjį kartą mūsų klausėsi rugpjūtį Olimpiniame stadione. O pasirodymu su Šv. Kristoforo orkestru esu nepaprastai patenkintas, tai buvo taip ypatinga mums. Esame groję bažnyčioje, tiesa, labai seniai, pačioje karjeros pradžioje. Koncertavome su orkestru. Grojome Vilniuje tas pačias dainas. Bet tai nebuvo vienu kartu, publika irgi buvo netipiška – manau, gera pusė jos nedaug girdėjo apie „Okean Elzy“, bet taip dar įdomiau!

Kalbamės kelios dienos iki Kalėdų. Šios šventės ypatingos Ukrainai – pirmosios, kurias jūsų Ortodoksų bažnyčia švenčia turėdama nepriklausomybę nuo Maskvos patriarchato – autokefaliją.

Lvove, Vakarų Ukrainoje, kur gimiau, Kalėdos visada buvo neatskiriama kultūros dalis, net sovietų laikais, kai bažnytinės šventės nebuvo skatinamos. Didžiojoje Ukrainos dalyje Kalėdos Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Populiariausia ukrainiečių roko grupė „Okean Elzy“ šiemet švenčia dvidešimtpenkmetį

ateina pagal Grigaliaus kalendorių, sausį, bet vis dažniau žmonės švenčia ir katalikiškąsias Kalėdas gruodžio 25-ąją, kaip Vakarų pasaulis. Taigi – taip, aš jaučiu Kalėdų karštligę. Stebuk­ lą, tvyrantį ore.

Autokefalija man, kaip tikinčiajam, nieko nekeičia. Bet kaip piliečiui reiškia be galo daug. Katalikiškos šalys turi vieną centrą – Romą. O Ortodoksų bažnyčia – Serbijos, Bulgarijos, Graikijos, Rumunijos, Gruzijos, Armėnijos ir kitų šalių – turi autokefaliją, nepriklausomus centrus. Ukrainai irgi be galo svarbu tokį turėti. Nors religija atskirta nuo valstybės ir tai teisinga, tai labai svarbus žingsnis stiprinant mūsų nepriklausomybę.

Per Kalėdas labiausiai mėgstu papuoštus miestus. Neseniai buvau Notingame – ten universitete studijuoja mūsų duktė, Londone, dabar – Vilniuje. Čia per Kalėdas anksčiau nesu lankęsis, nors prieš kelerius metus grojome. Šviesos padeda jaustis geriau ir išgyventi žiemą. Galiu prisipažinti, jos nemėgstu. Labiausiai patinka pavasaris – aš gimęs gegužę. Žydėjimo metas toks optimistinis.

Gal keistas klausimas, bet kas yra Elza iš grupės pavadinimo?

Išties mūsų Elzos nėra, tai išgalvotas vardas. Norėjome pavadinti grupę kokiu nors dideliu stipriu vardu, taip atsirado 

Išties mūsų Elzos nėra, tai išgalvotas vardas. Norėjome pavadinti grupę kokiu nors dideliu stipriu vardu, taip atsirado „okean“ – vandenynas.

Reikėjo šios sąvokos vyriškumą atskiesti kuo nors moterišku...

41

iššūkis

Įveikti maratoną

Antarktidoje

52

ŽMONĖS NR. 2 | www.žmonės.lt

Žanetos Paunksnės, „Antarctic Ice Marathon & 100k“ ir asmeninio albumo nuotraukos

Per maratoną Antarktidoje Roma Puišienė sakė neišgyvenusi sunkių momentų – padėjo labai geras pasirengimas

„Žiūrėk, kokia gera nesąmonė!“ – entuziastingai šūkteli žmona vyrui, uždavusiam klausimą, ko ji norėtų Kalėdoms dovanų.

Ta „nesąmonė“ – maratonas Antarktidoje. Neprabėgo nė metai, ir verslininkė Roma PUIŠIENĖ (42) maratoną nubėgo pirma. Tokių „nesąmonių“ Romos gyvenime – ne viena.

DAIVA KAIKARYTĖ Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Ilyushin“ lėktuvo vidus – juo Roma su vyru Algirdu skrido į Antarktidą

53

virtuvė

„Didžioji mano aistra – fotografija, bet domiuosi ir virtuvės naujienomis“, – prisipažįsta maisto fotografas Robertas DASKEVIČIUS (37). Dabar jis turi tikslą: išbandyti receptus, kuriuos sudėjo į savo monumentalią penkių šimtų puslapių maisto ir fotografijos idėjų knygą „52 kartai“.

REMIGIJA PAULIKAITĖ

Kad pirmiausia norėtųsi

valgyti akimis

I

š pradžių atsirado tinklaraštis „52 kartai“. Tiek metuose yra savaičių ir tiek garsiausių šalies vyriausiųjų virėjų Robertas kvietė pasidalyti idėjomis, ką būtų galima paruošti savaitgalio pietums su draugais. „Man Lietuvoje trūko leidinio, kuriame patirtimi dalytųsi profesionalai, bet patiekalų gaminimas būtų įveikiamas paprastam žmogui, – pasakoja apie savo idėją. – Aš 60

fotografuodamas stengiausi, kad jų paruoštą maistą pirmiausia norėtųsi valgyti akimis.“ Iš pradžių virtuvės meistrų sukurtus patiekalus jis ne tik įamžindavo, bet ir mėgindavo pagaminti. Tačiau darbų gausėjo, o viską išbandyti vis rečiau pavykdavo... „Praėjusioms Kūčioms ir Kalėdoms vaišes ruošiau tik pagal šią knygą, – pasakoja. – Gamindamas miksavau: iš vieno patiekalo ėmiau tik garnyro, iš kito – žuvies ar mėsos ruošimo receptą, iš trečio, tarkim, idėją, kaip pagardinti aliejuką.“ Fotografas džiaugiasi, kad 2018-ųjų pabaigoje pristatytas leidinys į didžiąją kelionę pas skaitytojus leidžiasi šiemet: Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

Roberto Daskevičiaus nuotraukos

4 žmonėms

2019-aisiais sukanka dešimt metų, kai Robertas atrado maisto fotografiją. „Viskas prasidėjo nuo to, kad vienas iš tuomet garsaus šefų trejeto – Martynas Praškevičius – parodė žymaus maisto fotografo nuotrauką ir paklausė, ar man pavyktų padaryti panašių kadrų“, – prisimena.

Naujojo leidinio autorius įsitikinęs, kad pavykti gali tik tada, kai bandai. Jis pradėjo domėtis, kas ir kaip pasaulyje įamžina maistą. Ir nesustoja iki šiol. Per tuos metus jo su Lietuvos virtuvės virtuozais kurti projektai ne sykį buvo puikiai įvertinti ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje. „52 kartai“ – solinis Roberto darbas: jis pats skambino virtuvės profesionalams, tarėsi dėl jų ir maisto fotosesijų, ieškojo tam tinkamų vietų, indų, žmonėms – drabužių, pagaliau pats užrašė receptus ir šefų mintis. „Norėjau kitokių patirčių ir jų čia netrūko, – juokdamasis prisipažįsta. – Tai kainavo labai daug laiko ir pastangų.“ Maisto ir fotografijų idėjų albumą jis sumanė suskirstyti į 52 savaites ir puslapius numeruoja kaip metų dienas. O pervertus tas 365 didelėmis meniškomis nuotraukomis iliustruotas pašnekesių su virtuvės meistrais dienas laukia šūsnis puslapių, skirtų fotografijose užfiksuotų patiekalų receptams. Čia tilpo net praktiškas fotopatarimų skyrius. „Taip pat aprašiau filosofinį virtuvės šefų požiūrį į daugelį dalykų ir su jais susitinkant, fotografuojant, bendraujant man nutikusius nuotykius – kaipgi be jų, kai leidiesi į tokią ilgą kelionę?“ – prisipažįsta, kad buvo visko...

Matyt, netrukus jis ir pats galės virtuvėje su profesionalais suktis kaip lygus, nes į valgomus eksperimentus stengiasi leistis kuo dažniau. Jam įdomiausia ruošti desertus, kuriems reikia ypatingos precizikos, tikslių ingredientų proporcijų, bet nevengia ir paprastesnių, kasdienių patiekalų. Praėjusiais metais nagrinėjo ir bandė duonos receptus. Naminės duonos, kurią labai mėgsta visa šeima – žmona Ieva, sūnūs Martynas bei Rokas, – receptu jis dalijasi šįsyk. Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

VAFLIAI SU VARŠKE       

30 g sviesto 180 g kvietinių miltų 200 g pusriebės varškės 100 g maskarponės 150 ml pieno 2 kiaušiniai 1 šaukštas cukraus

Pagardui:   

1.

200 g šaldytų mangų 50 g maskarponės 1 šaukštelis cukraus pudros Robertas sviestą išlydo virš karšto vandens vonelės.

2. Visus likusius ingredientus sudeda į dubenį, ten supila ir skystą sviestą. Virtuviniu kombainu maišo iki vientisos konsistencijos. „Masė turi būti grietinės tirštumo, be varškės gumulėlių“, – aiškina.

3. Vaflius elekrinėje vaflinėje kepa apie 4 minutes.

Tie, kas jos neturi, gali iš tokios tešlos kepti blynus paprastoje keptuvėje.

4. Ruošia pagardą. Virtuviniu kombainu didžiausiu režimu sutrina šaldytus mangus, tada po truputį maišydamas sudeda maskarponę, suberia cukraus pudrą. Maišo, kol masė tampa tiršta kaip ledai. „Vaflius galite pagardinti ir graikišku jogurtu, liofilizuotais vaisiais, šaldytomis uogomis“, – pataria.

61

mados prognozė

Megztinis – vienas iš šaltojo sezono privalumų, nes kartais užtenka vienintelio didelio drabužio, kuris ir šildo, ir leidžia atrodyti madingai. Be tradicinių megztinių aukštu kaklu ar gilia V formos iškirpte, šią žiemą vyrauja dar kelios tendencijos: dėvėkite kalnų stiliaus ornamentais puoštus, didelėmis pynėmis megztus, įvairiais tekstais ar logotipais margintus ir segėmis, blizgučiais dekoruotus ar įmantriai siuvinėtus.

H&M megztinis, 59,99 Eur

RESERVED auliniai aukštakulniai, 49,99 Eur

Žiemos megztiniai

Modelis Giedrė Dukauskaitė

SU PYNĖMIS Didelės, masyvios, smulkios, įvairia technika megztos pynės – visiškai nesvarbu. Svarbiausia, kad jų būtų. Dar geriau, jei megztinis šiek tiek primena seną, dar močiutės megztą. Derinkite kad ir su paprasčiausiais gero kirpimo džinsais, stilingais bateliais-kojinėmis bei mažyte rankine.

74

BERSHKA rankinukas, 19,99 Eur

PULL&BEAR džinsai, 25,99 Eur ŽMONĖS NR. 2 | www.žmonės.lt

UTERQÜE aulinukai, 199 Eur (uterque.com)

LINDEX kojinės, 5,99 Eur

H&M sijonas, 34,99 Eur

KALNŲ STILIAUS

Modelis Caroline Schurch

MARELLA lietpaltis, 315 Eur

ZARA megztinis, 69,95 Eur

DEKORUOTI

Stilistė ir įvaizdžio kūrėja Anya Ziourova

Žvyneliais, blizgučiais, ženkliukais ar švytinčiais siūlais puošti megztiniai puikiai tiks ypatingesnei progai, vakarėliui ar šventei. Tokio tipo viršutinis drabužis pagyvins net paprasčiausią derinį. Prisiekusios stileivos gali dėvėti tokį megztinį ir kasdien prie keistesnio kirpimo sijono ar itin plačių kelnių.

ALDO auliniai aukštakulniai, 110 Eur

SPORTMAX sijonas, 215 Eur

Jei kainos žurnale ir parduotuvėse nesutampa, galioja nurodytos parduotuvėse Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

VIDA PRESS (3) ir gamintojų nuotraukos, Laurynos Skrebytės stilius

WEEKEND MAX MARA megztinis, 195 Eur

Žiemos simboliai, ornamentai ar eglių, snaigių ir gyvūnų piešinukai – viskas, kas primena kalnų stiliaus aprangą, šį sezoną tinkama. Rinkitės tiek smulkiai, tiek stambiai margintus megztinius, kurie puikiai derės prie ilgesnių žemės tonų sijonų ar suknelių. Taip pat eilutei užbaigti nepamirškite itin madingų, šiuolaikiškai stilizuotų žygeivio batų.

75

raudonas kilimas

Pilka – nedažna viešnia ant raudono kilimo, bet niekas nepasakys, kad Emily Blunt, pasirinkusi tokio atspalvio „Alexander McQueen“ derinį, pralošė

Lady Gaga netapo geriausia dramos aktore, bet „Auksinis gaublys“ už originalią filmo dainą irgi puiku! Dainininkę sveikina kolegos: Anthony Rossomando, Andrew Wyattas ir Markas Ronsonas

Duokite naują

gaublį Vieni iš prestižiškiausių kino ir televizijos apdovanojimų – „Auksiniai gaubliai“, žinoma, teikiami už kūrybos pasiekimus, bet mados kritikų ir publikos komplimentai bei nuosprendžiai žvaigždžių aprangos deriniams – neatskiriama šventės dalis.

76

Catherine ZetaJones (suknelė – „Elie Saab“) ir „Auksinio gaublio“ laureatas Michaelas Douglasas

Anne Hathaway, apsirengusi „Elie Saab“, atsidūrė blogiausių derinių sąrašuose. Delninė su „Time’s Up“ kaspinu – „Jimmy Choo J Box“, papuošalai – „Lorraine Schwartz“

ŽMONĖS NR. 2 | www.žmonės.lt

Kino šventės šurmulys prie „Beverly Hilton“ viešbučio. „Auksinių gaublių“ teikimo ceremonija čia rengiama nuo 1961 metų

Vienas veteranas sveikina kitą: Harrisonas Fordas ir Jeffas Bridgesas, šiemet pagerbtas Cecilio B. DeMille’o apdovanojimu už karjeros laimėjimus

„Red Carpet Awards“ svetainė pelnytai išrinko Rosamund Pike neoficialia „Givenchy“ metų ambasadore



Ž M O N Ė S N R . 2 | w w w . ž m o n ė s . l t

77