Žurnalas „Žmonės" Nr. 38

Nr. 38 (829) 2019 m. rugsėjo 19 d.

Antanas

MOCKUS Tokį crazy Bogotoje mane sukūrė mama

REŽISIERĖ

Agnieszka

HOLLAND

Kaina – 1,89 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,33 Eur

Už sėkmę sumokėjau asmenine ramybe

Rūta

MIKELKEVIČIŪTĖ Vieno gailiuosi – kad

turiu tik du vaikus

viršelio istorija

Gedimino Žilinsko nuotraukos Laurynos Skrebytės stilius Stilistės asistentė Šarūnė Skirmantaitė Ugnės Ežerinskaitės makiažas Anželikos Wojc šukuosenos 22

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Esu mama

liūtė „Oi, kokia gera buvo vasara“, – nuo praėjusių šiltų dienų vis dar švyti LNK televizijos laidos „Valanda su Rūta“ vedėja Rūta MIKELKEVIČIŪTĖ.

Daug kelionių, gražus laikas namuose su vaikais Dominyka (18) ir Jonu Antanu (3), rytai ir vakarai be skubėjimo ir įtampos – tai vis vasaros bruožai. Bet ji baigėsi, ir Rūta tvirta koja įžengė į naująjį televizijos sezoną.

Ne taip lengva patikėti, kad jos karjeroje jis jau dvidešimt penktasis.

„Maje“, „Bershka“ ir „Zara“ drabužiai, „Bershka“ ir „Aldo“ avalynė

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

23

kaip gyvenate?

Svarbiausias jo motinos Mūsų balsai sklinda taip toli – iš mano kambario Antakalnio soduose į skambančią, ūžiančią Bogotą. Aš vienoje ekrano pusėje, Kolumbijos politikos legenda Antanas MOCKUS (67) – kitoje.

kūrinys Jis sėdi prie stalo, kambaryje daugybė knygų, o pro langus liejasi saulės šviesa. Tas keistas nematomas ryšys tarsi sujungia du tolimus pasaulius, kurie, gerai pagalvojus, matematiko, filosofo, buvusio Kolumbijos nacionalinio universiteto rektoriaus ir Bogotos miesto mero viduje visuomet buvo ir yra susipynę į vieną bendrystės su Pasauliu kamuolį.

LAISVĖ RADZEVIČIENĖ 34

ŽMONĖS NR. 38 | www.žmonės.lt

Filmo platintojų nuotraukos

Antanas Mockus ir jo mama garsi Kolumbijos menininkė Nijolė Šivickas tapo pagrindiniais dokumentinio filmo „Nijolė“ veikėjais

Š

ią savaitę Antanas Mockus su žmona Adriana Cordoba pradeda kelionę po Lietuvą – pristatyti dokumentinio filmo apie savo mamą menininkę Nijolę Šivickas. Iš Bogotos į Vilnių jie vyko per Paryžių, kur gyvena ir studijuoja dukros – Laima ir Dala.

Prancūzija Antanui kelia daugybę prisiminimų. Jis pats čia mokėsi matematikos. Sako tik per plauką nelikęs. Ir profesoriai kvietė, ir merginą turėjo, bet pasirinko Kolumbiją. „Galėjau šiandien būti ir australas, – gyvenimo vingius dėsto profesorius.

– Mano teta Aldona, vyresnioji mamos sesuo, iš Vokietijos išvyko į Sidnėjų. Kartą buvome ten nuvažiavę, tačiau mama nutarė, kad turime grįžti į Kolumbiją. Keistos yra tos mano gyvenimo trajektorijos. Jei anuomet, jaunystėje, kas būtų man papasakojęs, kaip gyvensiu, ką patirsiu ir kuo tapsiu, nė už ką nebūčiau patikėjęs. Ne, sakyčiau, tai – visai ne mano kelias.

Man atrodė, kad esu ir būsiu autsaideris, žmogus, nuolat atsimušantis į sieną ir mėginantis suprasti save.“ Kolumbijoje Antano Mockaus tėvai atsidūrė 1950-aisiais.

Atvyko iš Vokietijos, į kurią buvo pabėgę nuo Antrojo pasaulinio karo. Tuomet jau baigusi Štutgarto valstybinę meno akademiją ir įsimylėjusi lietuvį inžinierių Alfonsą Mockų, Antano mama Nijolė neturėjo galimybių rinktis – Kolumbija buvo vienintelė šalis, kuri įsileido tuberkulioze sergančius žmones. Šia liga ir sirgo Antano tėvas Alfonsas. „Laive, kuris tėvą ir mamą plukdė į Kolumbiją, buvo galima mokytis ispanų kalbos. Tėvas mokėsi, o mama – ne, – pasakoja profesorius. – Tačiau kai jiedu atvyko į Bogotą, mama pirmiau už tėvą rado darbą. Nors ji – menininkė, o jis – žmogus prie technikos. Mama buvo stipri, daug stipresnė už tėvą. Man buvo keturiolika, kai jis mirė. Likusi viena su vaikais, ji daug ir sunkiai dirbo.“

Antanas – pirmasis Nijolės ir Alfonso vaikas, gimęs Kolumbijoje. Sūnų tėvai pavadino Nijolės tėvo gydytojo Antano garbei. Pagal Kolumbijos tradicijas oficialiuose dokumentuose berniukas gavo dar keletą vardų ir dvi pavardes. „Esu Aurelijus Rūtenis Antanas Mockus Šivickas“, – šypsosi ir priduria, kad dažnai su seserimi Kolumbijos universiteto medicinos profesore Ismena Vilte Ona Mockus Šivickas juokauja, jog motina sukūrė daug įstabių darbų, tačiau tobuliausi kūriniai yra jie, jos vaikai.

Kolumbijoje garsi skulptūras iš oranžinio Andų molio ir geležies kūrusi ir iki gyvenimo pabaigos dirbusi menininkė šį pasaulį paliko praėjusiais metais. Ji dar spėjo pamatyti per ilgą laiką bičiuliu tapusio italų režisieriaus Sandro Bozzolo filmą „Nijolė“. „Kai kam gali pasirodyti, kad pernelyg garbiname motiną, net filmą apie ją kuriame, tačiau iš tiesų norime tik pasakyti, kad mūsų gyvenime reikia šviesos iš šalies. Kad kartais turime atrasti kitą kalbą, kitą tradiciją, kitą tautybę, jei norime giliai pažvelgti į savo vidų. Toji šviesa mums tarsi šnabžda, kad tai yra labai svarbu. Nijolė buvo gerai žinoma menininkė 

Nijolė visada mėgdavo spręsti pati. Gal todėl be jos žinios nepasirodė nė viena filmo scena

35

vestuvės

Jaučiamės padarę

viską, ką reikia

„Tai buvo graži keturguba šventė“, – šypsosi tinklaraštininkė, socialinių tinklų žvaigždė Simona LIPNĖ (26). Savaitgalį ji su mylimuoju Mindaugu LIPNIUMI (31) ne tik įtvirtino savo santuoką prieš Dievą, bet ir pakrikštijo dvejų metukų trynukus Herkų, Emiliją ir Patriciją.

DOVILĖ LEBRIKAITĖ 38

ŽMONĖS NR. 38 | www.žmonės.lt

Gabrielės Švirinės nuotrauka Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

39

Radau

savo

kelią interviu

Jos kieme ištisus metus žydi gėlės, o iš jų žiedų kolibriai geria nektarą. Trejus metus su šeima saulės nutviekstoje Kalifornijoje gyvenanti aprangos prekių ženklo „Anchovy“ ir papuošalų „Planet Kasumi“ kūrėja Giedrė KOSĖ (38) prisipažįsta, kad įkvėpimo toli ieškoti netenka.

DIANA PLAČIAKIENĖ REMIGIJA PAULIKAITĖ

44

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Luko Steiblio nuotraukos

Drabužius, kuriuos kuria, Giedrė vilki pati, jais rengia savo artimiausius žmones. „Anchovy“ kolekcijos – miniatiūrinės, siuvamos Lietuvoje, – pasakoja. – Planavau nuo drabužių visai pailsėti, bet nepavyksta: pasisiuvu sau, kas nors pamato – užsinori, ir aš vėl kuriu.

Nepavyksta pabėgti, bet man tai patinka“

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

45

pažintis

Veikti Jei lenkų kino režisierė Agnieszka HOLLAND (70) išsikeltų devizą, jis galėtų būti iš šio vieno žodžio.

Menininkė, kurios dažnai teiraujamasi apie Europos ir žmonijos ateitį, sakosi esanti ne pesimistė, ne optimistė, o aktyvistė.

EGLĖ ČERNIAUSKAITĖ 52

P

astarasis jos filmas „Ponas Džounsas“ Lietuvoje bus rodomas Lenkų kino festivalyje spalio 3–13 dienomis. O Holland Prahoje montuoja naują juostą „Šarlatanas“, kaip ir „Ponas Džounsas“, paremtą tikrais įvykiais, ir pokalbiui su „Žmonėmis“ gali skirti valandą, per kurią kantriai ir ramiai išdėsto savo požiūrį ir į istoriją bei dabartį (tam turi teisę: Naujausiųjų laikų Rytų Europos istorija – ir jos biografija), ir į žurnalistų atsakomybę, ir į #metoo judėjimą. Taip pat kantriai ji pasakoja apie kasdienį gyvenimą – po dviejų mėnesių būsiantį gimtadienį (jei jį švęs, tai labai tyliai), savo moterų klaną, į kurį įeina dukra Katarzyna Adamik ir jos partnerė Olga, paskatas kiekvieną rytą keltis ir eiti į filmavimo aikštelę. Ir apie tai, kaip ji, žydiško kraujo turinti lenkė, ryžosi statyti filmą apie vieną didžiausių Ukrainos nelaimių – Holodomorą, 1932–1933 metų badą, per kurį mirė 3,3–7,5 milijono žmonių. Ak, taip, klausimai apie „Poną Džounsą“ greičiau iš būties, o ne buities serijos, bet ponia Agnieszka visada pabrėžia, kad istorija – toli gražu ne tik praeitis, bet ir dabartis.

ŽMONĖS NR. 38 | www.žmonės.lt

Romantinės dramos „Vašingtono aikštė“ pagal Henry Jameso romaną filmavimo aikštelėje 1997 metais. Holland – ne tik režisierė, bet ir scenaristė, visiškai atsidavusi kinui

„Paslaptingo sodo“ filmavimo aikštelėje 1993 metais

BAFTA nominuota juosta „Paslaptingas sodas“ išgarsino ir mažąją aktorę Kate Maberly

Man laisvė – neatskiriama tapatybės dalis, be jos negaliu būti laiminga.

Naujausias jūsų filmas „Ponas Džounsas“ pristatomas kaip istorinė drama, nors greičiau atrodo vienišo herojaus, kurio niekas negirdi, tragedija.

Tai istorinė drama, nes pasakojama apie istorinius įvykius.

Bet man svarbi ta istorija, kuri yra dabarties dalis. Ir žiūriu į ją dabarties akimis. Mes nesuvedėme sąskaitų su XX amžiaus pavojais. XIX amžius taip pat vis dar atsiliepia ir visuomeniniu, ir psichologiniu aspektais. Šie du laikotarpiai mane ir domina, juos jaučiu. Visi mano istoriniai filmai, ypač pasakojantys apie XX amžiaus įvykius, yra apie šiandieną. Juk taip ir neišmokome suvaldyti valstybės ir ideologijos galių, neatsakėme į klausimus, kas verčia žmones prisidėti prie tokių baisių dalykų kaip Holokaustas. Antrasis pasaulinis karas nesibaigė, tiesiog stojo laikinos paliaubos, ir įšaldytas konfliktas bet kada gali vėl sprogti.

Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Kaip turėtų kalbėti Garetas Džounsas, kad jį suprastų ir išgirstų? Ar dabar jo klausytųsi?

Tikiuosi, kad taip. Jis pateikia svarbių klausimų: kas yra žurnalistika, kokios žiniasklaidos pareigos, kokia kiekvieno žmogaus, kiekvieno žurnalisto atsakomybė, ką daryti, kad žmonės gautų tikras žinias. Kaip pasipriešinti melagingoms naujienoms? Kiek gali paaukoti dėl savo pašaukimo?

Kiekvienas sąžiningas žurnalistas ir šiandien savęs to klausia.

Mūsų visuomenė labai susiskaldžiusi. Žiniasklaida – taip pat. Didžioji dalis naudojama politiniais tikslais. Gareto nuostata: svarbu tiesa ir faktai. Žurnalistas neturi tarnauti politikai, žurnalisto pareiga – pranešti tiesą. Šiandien yra keletas žurnalistų, kurie daro tą patį, ką ir Garetas Džounsas, net tokioje šalyje kaip Rusija. Pernai, kai filmavome „Poną Džounsą“, Slovakijoje buvo nušautas jaunas žurnalistas, beveik Gareto bendraamžis, atskleidęs Slovakijos vyriausybės ryšius su mafija. Jo mirtis pažadino visuomenę, jaunimas išėjo į  53

Išmintingas

skonis

Argi taip galima apibūdinti skonį? Maisto tinklaraštininkė Rima NOVIKEVIČIŪTĖ (24) šypsosi: žinoma, kad galima! Dietetiką studijuojanti mergina kuria sveikuoliškus receptus, juos išbandė ir pamėgo keli tūkstančiai jos tinklaraščio „Wise Taste“ gerbėjų.

D

DOVILĖ LEBRIKAITĖ

augelis Rimos bendraamžių apskritai negamina, o ji negali net įsivaizduoti kasdienybės be naminio maisto. Suktis virtuvėje jai patiko dar nuo mažumės. „Daug laiko praleisdavau pas močiutę, kuri be galo mėgdavo gaminti, ypač saldumynus. Nuolat kartu ką nors ruošdavome. Manau, meilę maistui ir gaminimui paveldėjau iš šeimos“, – šypsosi.

Tačiau nei mama, nei močiutė neruošdavo vien vegetariškų ar juo labiau veganiškų patiekalų, kokių šiandien imasi Rima. Tad savo receptų dėžutę merginai teko pildyti rastais internete ar sukurtais eksperimentuojant – visiems įprastą patiekalą bandant paversti veganišku. „Skatinu žmones daugiau vartoti augalinio maisto, nes gyvūninės kilmės patiekalų ir taip daug suvartojama. Man norisi sukurti atsvarą, – tikina Rima. – Bet tai nereiškia, kad augalinis maistas savaime yra labai gerai. Studijuodama supratau, kad nėra vieno sveikiausio ir naudingiausio maitinimosi režimo.

Kiekvienas esame labai skirtingas. Svarbiausia, kad mityba būtų subalansuota ir netrūktų maistinių medžiagų. Dažnas neturi šių žinių, ne vienas mano draugas, pabandęs vegetarizmą ar veganizmą, išbraukė tam tikrus maisto produktus, bet niekuo jų nepakeitė. Tarkime, jeigu aš niekada nevartojau ankštinių produktų ar daug daržovių, tai jų ir neįtraukiu į savo racioną. Vadinasi, valgau beveik viską, ką valgiau anksčiau, tačiau jaučiuosi alkanas, todėl dar imu bandeles, greitąjį maistą... Aišku, kad taip valgydamas žmogus jaučiasi blogai ir grįžta prie senų įpročių.“ Mitybos specialistų patarimų, ką ir kada valgyti, galima rasti bene kiekviename moterims skirtame žurnale, ir kiekvienas patarimas bus skirtingas.

Kaip nepasiklysti painiose mitybos džiunglėse? Rima turi paprastą taisyklę – saikas ir sveikas protas. „Jei gamindama vietoj rafinuoto cukraus įpyliau medaus ar klevų sirupo, tai nereiškia, kad galiu visą tortą suvalgyti, – juokiasi ji. – Svarbiausia pajusti saiką.

Jei naudoji saldžius produktus – vaisius, medų ar sirupus, jau dedi cukraus. Bet kokio cukraus didelis kiekis nėra naudingas organizmui.

Bet desertus aš mėgstu, nes su jais galima daugiausia eksperimentuoti.

Salotas sumaišyti – nieko ypatingo. Ruošdama desertus galiu keisti skonius, ingredientus. Tuomet gaminu ne vieną ir ne du kartus, kol atrandu, kas veikia, – ir tai būna individualus receptas, o ne tiesiog bet kas nurašyta iš interneto.“ 66

GRIKIŲ PIENAS 1 stiklinė grikių 1 l šalto vandens 5–6 stevijų lašeliai ar 1 šaukštas klevų sirupo   

1.

Grikius Rima užpila stikline vandens ir palieka bent 3 valandas brinkti, geriausia – per naktį.

2. Nuo grikių nupila vandens perteklių ir sudeda kruopas į kokteilinę. Užpila litru vandens ir plaka 2–3 minutes, kol vanduo pasidaro baltas.

3. Augalinį pieną nukošia per sietelį, maltus grikius išmeta, o skystį sumaišo su stevijų lašais ar kitu saldikliu.

Gėrimą, kaip ir bet kokį kitą pieną, laiko šaldytuve, kad nesugestų. Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Asmeninio albumo nuotraukos

virtuvė

OBUOLIŲ PYRAGAS BE PRIDĖTINIO CUKRAUS Tešlai:  2 šaukštai maltų sėmenų arba 2 kiaušiniai  1 ½ šaukšto tirpinto kokosų aliejaus  2 šaukštai datulių pastos  2 stiklinės viso grūdo kvietinių arba speltų miltų  1 stiklinė augalinio pieno  žiupsnis druskos Įdarui:  5–7 obuoliai  2 šaukštai cinamono  1 ½ šaukšto datulių pastos  1 šaukštelis vanilės ekstrakto 1.

Jeigu tądien nenaudoja kiaušinių, Rima sėmenis sumaišo su 5 šaukštais vandens ir palieka 15 minučių, kad išbrinktų.

2. Į sėmenų masę pila kokosų aliejų, deda datulių pastą, beria miltus ir maišydama supila augalinį pieną, pasūdo. Viską gerai išmaišo, paskui – išminko. Jeigu reikia, įdeda daugiau miltų. Iš tešlos iškočioja du blynus: vieną didesnį, kitą šiek tiek mažesnį.

3. Obuolius susmulkina ir sumaišo su kitais įdaro ingredientais.

4. Į apskritą 20 centimetrų skersmens skardą įdeda didesnį tešlos lakštą, ant viršaus paskirsto įdarą ir užkloja likusiu tešlos lakštu.

Kepa 180 laipsnių orkaitėje 30–40 minučių. ŽMONĖS NR. 38 | www.žmonės.lt

67

raudonas kilimas

Įspūdinga Kerry Washington „American Son“ pristatyme pasirodė „Zuhair Murad“ suknia iš 2019-ųjų rudens aukštosios mados kolekcijos

Jaunas, gražus, ambicingas Brie Larson „Just Mercy“ premjeroje puikavosi akimirksniu atpažįstama „Giambattista Valli“ suknyte. Bateliai – „Jimmy Choo Anouk“

88

Žinoma, 1976 metais pradėtas rengti Toronto kino festivalis yra jaunas, palyginti su Venecija, Kanais ir kitais Europos kino renginiais.

Bet šiandien jis – vienas didžiausių ir demokratiškiausių, todėl labai mėgstamas žvaigždžių.

ŽMONĖS NR. 38 | www.žmonės.lt

Dar viena „Skalbyklos“ žvaigždė Antonio Banderasas pakeliui į „Princess of Wales“ teatrą

Priyanka Chopra reabilitavo „Marchesa“ – į žvaigždžių nemalonę patekusios Harvey Weinsteino buvusios žmonos Georginos Chapman mados namus Ž M O N Ė S N R . 3 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Dakota Johnson „The Friend“ premjeroje. Suknelė – „Dior“ 2019-ųjų rudens aukštosios mados kūrinys

Viskuo patenkinta Meryl Streep „Skalbyklos“ premjeroje. Nuo galvos iki kojų „Valentino“ 89

