Nr. 4 (795) 2019 m. sausio 24 d.
Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,04 Eur
2019 APDOVANOJIMAI
Sausio 18-ąją Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre vyko iškilminga apdovanojimų ceremonija „Žmonės 2019“. Tradiciškai kasmet rengiami apdovanojimai šiemet sugrįžo atsinaujinę ir pasikeitę: svečiai ir žiūrovai galėjo ne tik pasinerti į pramogų ir muzikos pasaulio linksmybes, bet ir pagerbti kultūros, verslo bei mokslo pasiekimus.
12
ŽMONĖS NR. 4 | www.žmonės.lt
Teodoro Biliūno, Irmanto Gelūno, Pauliaus Peleckio, Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ ir Mariaus Žičiaus fotoreportažas Tomo Kaunecko fotostudijos nuotraukos
Ž M O N Ė S N R . 4 | w w w . ž m o n ė s . l t
13
C
eremonijos liudininkais tapo aštuoni šimtai kviestinių svečių, susirinkusių į gražiausią Lietuvos teatrą, ir šimtai tūkstančių televizijos žiūrovų, stebėjusių renginio transliaciją per LNK. Už kadro liko ilgi pasirengimo mėnesiai. „Žmonių“ komanda, LNK televizija ir kūrybos namai „Elitaz“ dirbo surėmę pečius, kad šiemet būtų solidžiai pagerbti žmonės, garsūs ne tik vardais ir pasiekimais, bet ir tuo, kad keičia pasaulį, griauna įsigalėjusius stereotipus, skatina pažangą ir daro mūsų visuomenę geresnę. Buvo suburta autoritetinga komisija, kuriai teko atsakinga užduotis – iš būrio nominantų išrinkti labiausiai nusipelniusias asmenybes. Jos balai lėmė pusę galutinio sprendimo renkant nugalėtojus kiekvienoje nominacijoje. Kitą pusę lėmė skaitytojai, jie balsavo už nominantus portale Žmonės.lt. Renkant Metų mylimiausią žmogų, komisija jau nebetarė savo nuomonės – jį laisva valia išrinko portalo lankytojai.
14
ŽMONĖS NR. 4 | www.žmonės.lt
Pora vienam vakarui – nuostabieji ceremonijos vedėjai Jurgita JurkutėŠirvaitė ir Edmundas Jakilaitis. Jurgitą papuošė „Vamp“ mados namai, Edmundą – „Suit Supply“
Ž M O N Ė S N R . 4 | w w w . ž m o n ė s . l t
15
Jaunoji scenos žvaigždė Beatričė PundžiūtėBeatrich pastaruoju metu gyveno Los Andžele ir ten įrašė naujas dainas. „Žmonės 2019“ apdovanojimuose ji buvo nominuota Metų muzikos žmogaus kategorijoje ir scenoje atliko savo dainą „Pardon Me“
16
ŽMONĖS NR. 4 | www.žmonės.lt
„I’m only human“, – skambėjo Jurgos Šeduikytės, Rafailo Karpio, Nombeko Augustės ir Jeronimo Miliaus atliekamos dainos eilutės, o vaizdai scenoje įkūnijo žmogaus susikūrimo pradžią
Ieties metikė Liveta Jasiūnaitė tapo nominante Metų sporto žmogaus kategorijoje
A
Muzikos kūrėjas ir prodiuseris Leonas Somovas su sužadėtine Žemyna Žymantaite
Komikas Mantas Katleris su mylimąja Aiste Kabašinskaite
Ž M O N Ė S N R . 4 | w w w . ž m o n ė s . l t
17
metų žmogus
Daugiau muziejų
nestatysime
Metų žmogaus apdovanojimas Viktorui (64) ir Danguolei (60) BUTKAMS nebuvo netikėtas. „Kadangi prieš ceremoniją buvo labai detaliai derinamas mūsų dalyvavimas, tai sukėlė atitinkamų įtarimų“, – juokiasi abu. Kita vertus, kas gi labiau už juos būtų nusipelnęs tokio įvertinimo – kas dar savo lėšomis pastatė modernaus meno muziejų Lietuvai?
V
JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ
isą gyvenimą rinkti modernaus meno kolekciją ir įkurdinti ją specialiai pastatytame MO muziejuje – toks sumanymas skamba lyg kokio užsienio milijonieriaus, meno mecenato ar Holivudo žvaigždės įnoris. Tačiau tai padarė lietuviai – Viktoras ir Danguolė Butkai. 2010-aisiais biochemikas, habilituotas fizinių mokslų daktaras įmonę „Fermentas“ pardavė JAV kompanijai „Thermo Fisher Scientific“. Sandoris buvo rekordinis – 260 milijonų JAV dolerių. Pinigai pasidalyti tarp akcininkų, sumokėti mokesčiai, investuota į fondus. 70
„Paskui žiūrime, vis tiek dar nemažai yra, reikia galvoti, ką su jais padaryti“, – interviu yra pasakojęs ponas Viktoras. Palikti juos savo trims vaikams ir anūkams neatrodė teisinga. „Statistika rodo, kad pinigai dingsta trečioje kartoje: anūkai pinigus iššvaisto greitai ir ne patiems geriausiems tikslams“, – aiškina. Be to, galvodamas, kaip elgtis su pinigais, ponas Viktoras prisiminė vieno JAV milijardieriaus posakį, kad turi būti gėda mirti turtingam. „Iš pradžių aš to nesupratau. Bet galvoju, kaip čia dabar, man dar liko pinigų, o jei imsiu ir mirsiu, man bus Ž M O N Ė S N R . 4 | w w w . ž m o n ė s . l t
Tomo Kaunecko nuotrauka
fondą. Tūkstantis trys šimtai grafikos, tūkstantis du šimtai tapybos darbų, koks šimtas video, dar skulptūros“, – apie savo kolekciją žurnalui „Žmonės“ pasakojo šeimininkai. Išleisti populiarūs meno leidiniai vaikams bei suaugusiesiems, kartu su profesore Raminta Jurėnaite sudaryti garsių, nepelnytai pamirštų autorių albumai. Į juos nugulė ir moderniojo meno kolekcijos kūriniai, atspindintys to laikotarpio Lietuvos dailės panoramą. Meno kūrinių kolekcija Butkams kainavo penkis milijonus eurų, dar trys milijonai buvo sumokėti už žemę ir septyni milijonai – už muziejaus pastato statybą. Kasmet MO išlaikyti, skaičiuojama, reikės dar milijono eurų. Butkai tikisi, kad dalį lėšų muziejus uždirbs iš bilietų, galbūt prisidės daugiau mecenatų. „Suprantame, kad kritikuoti lengva, todėl vienintelė išeitis buvo tiesiog pačiam imti ir padaryti geriau. Mes pasirengę įpūsti gaivaus vėjo“, – interviu yra sakęs ponas Viktoras. Už tokį gražų pavyzdį mums visiems, už gyvybę, grąžintą svarbiai Vilniaus vietai, už erdvę, kurioje užvirė kultūrinis gyvenimas, „Žmonės 2019“ renginyje ir buvo įvertinti MO muziejaus įkūrėjai. Nors sugriovė įprastą milijonierių įvaizdį su Lietuva pasidalydami ne tik savo turtu, bet ir dalimi gyvenimo, nors sugalvojo ir atliko neįkainojamą istorinį darbą, kurį mato visas pasaulis, ponai Butkai nepradėjo jaustis ypatingais žmonėmis. Atsiėmę apdovanojimą ir nulipę nuo scenos šmaikštavo, kad renginys – ne jų gyvenimo būdui, bet buvo visai smagu. Pastatę ir atidarę MO muziejų sulaukėte be galo daug dėmesio. Tikėjotės jo tiek daug? Ar neišvargino? Tiesa, dėmesio perteklius vargina. Todėl daugiau muziejų nestatysime (juokiasi). Atsiimti apdovanojimo į sceną pakilote su nemaža dalimi MO komandos. Kodėl dalijatės dėmesiu ir šlove su kitais žmonėmis? Tiek daug dėmesio nesitikėjome, todėl mielai dalijamės juo su MO komanda. Be to, vienas, kad ir geriausias, vadovas niekada nepadarys tiek, kiek gali nuveikti kartu su dešimčia komandos narių.
MO muziejaus įkūrėjai Danguolė ir Viktoras Butkai šlove ir dėmesiu linkę dalytis su muziejaus komandos narėmis: parodų kuratorėmis Ugne Paberžyte bei Migle Survilaite (kairėje), muziejaus direktore Milda Ivanauskiene ir fondų saugotoja Ieva Stasevičiūte (dešinėje)
gėda. Reikia ką nors daryti, – šmaikštavo verslininkas. – Pinigus reikia sugebėti ne tik protingai uždirbti, bet ir protingai išleisti.“ Taip gimė modernaus meno muziejaus idėja. O visą gyvenimą rinkta kolekcija gavo namus. MO muziejaus kolekcijoje – apie 4500 vaizduojamojo meno kūrinių. Didžioji jų dalis – iš nepriklausomos Lietuvos laikotarpio, po 1990 metų, dalis yra iš Sovietų Sąjungos laikų: tai – darbai, kurie anuomet į muziejus nepateko, nes neįtiko sistemai. „Fotografijų – pusantro tūkstančio, turime surinkę visą Lietuvos aukso Ž M O N Ė S N R . 4 | w w w . ž m o n ė s . l t
Kaip pasikeitė jūsų gyvenimas, kai muziejus atidarytas? Ko jame atsirado, o gal pradėjo trūkti? MO muziejus – tik vienas, gal ryškiausias mūsų projektas. Bet, matyt, dar teks jį nemažai pagloboti, kol tvirtai atsistos ant kojų. Trūksta tik laiko. Dažnai būna nuomonių pasidalijimo ir abejonių, kas vertas ar nevertas tokių apdovanojimų. Tačiau vertinimo komisijai nekilo jokių abejonių, kad jūs verti Metų žmogaus titulo. O jei būtų jūsų valia, kam būtumėte jį skyrę? Reikėtų gerai pagalvoti, bet sau tikrai nebūtume skyrę (juokiasi). Statulėlė stovės jūsų namuose ar atiduosite į muziejų? Jau perdavėme ją MO komandai. Apdovanojimas bus muziejaus biure. Kiek judviem vertingas toks apdovanojimas? Lyg ir ne Nobelio premija... Kiekvienas apdovanojimas vertingas tiek, kiek prasmingas. Už šito stovi beveik dešimt metų darbo. Ir jau pirmasis atlygis – 80 tūkstančių lankytojų, apsilankiusių muziejuje vos per pirmus tris mėnesius nuo jo atidarymo. 71
Žmonija
netikiu, pažintis
o kiekvienu žmogumi
tikiu Neatpažintas dainuojantis objektas – taip save pristato Prancūzijoje nuo vaikystės gyvenanti komikė ir atlikėja Giedrė BARAUSKAITĖ (33). Neseniai Paryžiaus spindesį ir skurdą iškeitusi į Pietų Prancūzijos kaimo ramybę, šį pavasarį prancūzų kalba ji išleis savo kurtą komiksą apie Lietuvą.
I
IEVA VAITKEVIČIŪTĖ
š pirmo žvilgsnio nė nepamanytum, kad švelnų balsą, primenantį prancūzų aktorės ir dainininkės Vanessos Paradis, turinti jauna moteris, kurianti naivų, vaikišką įvaizdį, su didele juodojo humoro doze kalba apie didžiausius visuomenės skaudulius ir drąsiai žvelgia į tamsiausias žmogaus sielos kerteles. Su Giedre susitinkame jos koncertų turo, skirto septintajam pačios prodiusuotam albumui „GiedRé est les gens“ (liet. „Giedrė yra žmonės“), įkarštyje. Viename Paryžiaus barų po aktorystės studijų pradėjusi dainuoti humoristines savo kūrybos dainas, dėl laimingų atsitiktinumų, talento ir charizmos atlikėja dabar koncertuoja legendinėse Prancūzijos koncertų salėse, kur publika, kartu su ja niūniuojanti kūrinių žodžius, puikiai žino: Giedrė – lietuvė. 82
Tavo koncerte-spektaklyje lankiausi pirmą kartą ir buvau nustebinta savo pačios reakcijos: prajuokinai, privertei susimąstyti ir šokiravai. Savo naujojo albumo veikėjams – kūniškiems malonumams kryžių pasitelkiančiai vienuolei, ekshibicionistui ar šiukšliavežiui – tu tarsi suteiki balsą ir sieki ištrinti ribą tarp to, kas priimtina, ir to, kas nenormalu. Sąmoningai sieki provokuoti? Žodis „provokuoti“ man yra svetimas, nes asocijuojasi su savo nuomonės primetimu ir chaoso sukėlimu. Iš tikrųjų mane visuomet domino ekstremalios situacijos ir žmonės. Manau, kad kiekvienas iš mūsų turi kažką ekstremalaus, tik vienų tai labiau matoma, o kiti tai puikiai slepia. „Keistumo“ supratimas yra labai asmeniškas, todėl iš savo dainų veikėjų juokiuosi su meile. Ž M O N Ė S N R . 4 | w w w . ž m o n ė s . l t
Jules’io Lahanos nuotrauka
Jeigu Giedrė būtų pesimistė, niekada nebūtų ėmusis kūrybos
Iki šiol bandau suprasti, kaip kiti kapstosi iš viso to mus supančio mėšlo.
Ž M O N Ė S N R . 4 | w w w . ž m o n ė s . l t
83
interviu
Lenktynėse su savimi Jei matėte nors vieną populiaraus animacinio serialo „Kempiniukas Plačiakelnis“ seriją, jos pabaigoje galėjote išvysti užrašą „Written by Kaz“. Scenaristu Holivude dirbantis Kaz – lietuvių kilmės menininkas Kazimieras PRAPUOLENIS (59), savo šlovės valandos laukęs ne vienus metus. „Jei tam, kad mano darbai būtų pamatyti, turiu gulėti ant žemės tarp geltonų kempinių, tebūnie!“ – po fotosesijos Vilniaus centre šypsosi Kaz. DOVILĖ LEBRIKAITĖ 88
ŽMONĖS NR. 4 | www.žmonės.lt
Gedmanto Kropio / „ŽMONĖS Foto“ nuotrauka, Laurynos Skrebytės stilius, Rimutės Večeraitės grimas, „Massimo Dutti“ drabužiai
L
Pirmieji komiksų kūrėjai gyveno mintimi, kad Amerikoje gali tapti tuo, kuo nori. Aš ir pats nuoširdžiai tuo tikėjau.
Mano tėvas buvo labai konservatyvus, religingas ir patriotiškas žmogus. Jis mums, vaikams, vis kartodavo: „Vos tik Lietuva vėl taps laisva, visi kraustysimės ten.“ Aš – tikras Amerikos vaikis, dievinantis televiziją, kiną, rokenrolą ir burgerius, – niekaip negalėjau to suprasti. Kone visos šeimos nuotraukos, atsivežtos iš Lietuvos, darytos per laidotuves: visuomet karstas stovėdavo lauke, jame gulėdavo vargšas senas žmogelis, o jį supdavo babos. Greta visada stovėdavo vyrai su per dideliais kostiumais, matydavosi šiaudinis namo stogas. Tėvams sakydavau: jūs važiuokite į Lietuvą, bet aš pabėgsiu! (Kvatoja.) Deja, tėtis mirė dar prieš Lietuvai atgaunant nepriklausomybę. Liūdna, kad jis taip ir nesulaukė tos didžios dienos. Mama mirė 2007 metais, ji su mano broliu lankėsi Lietuvoje dešimtojo dešimtmečio pabaigoje. Jūsų vaikystė buvo laiminga? Kaip atrodė jūsų namai, kasdienybė? Mano „Underworld“ komiksai šiek tiek primena vaikystės namus. Tėvas dirbo per du darbus, bet vis tiek gyvenome labai skurdžiai. Mums priklausė butas Naujajame Džersyje, Hobokene, tačiau neturėjome karšto vandens, nebuvo ir vonios: prausdavomės kriauklėje arba didelį dubenį pasistatę ant dviejų kėdžių. Kitokio gyvenimo aš nepažinojau, todėl tokia kasdienybė man atrodė visai linksma. Kai tėvai susitaupė pinigų namui, išsikraustėme į priemiestį. Hobokene mūsų žaidimų aikštelė buvo šaligatvis, o čia turėjome net nuosavą kiemą. Tai buvo nuostabu. Tėvas buvo įvedęs taisyklę – namie visi turėjo kalbėti lietuviškai. Dėl to netrūko komiškų situacijų. Pavyzdžiui, su seserimi dvyne kartu pradėjome lankyti mokyklą, bet trečiais metais buvome perkelti į skirtingas klases – mokytoja įtikėjo, kad kalbėdami lietuviškai kuriame sąmokslą prieš ją.
ietuvoje viešėjote beveik savaitę – kokie jūsų įspūdžiai? Vilnius – fantastiškas miestas. Tai mano pirma kelionė į Lietuvą, nors abu tėvai kilę iš čia. Niekada nejaučiau didelio poreikio atvykti į šią šalį, tačiau Los Andžele susipažinau su vietos lietuviais ir šie man papasakojo, kad jūsų šalyje vyksta visame pasaulyje populiaraus pobūdžio festivalis „Comic Con Baltics“. Iškart susidomėjau galimybe dalyvauti jame.
Kaip tapote menininku? Vaikystėje labai mėgau piešti. Nebuvau geriausias dailininkas, man tiesiog patiko tai daryti. Kadangi skaitydavau komiksus, vis bandydavau perpiešti jų herojus: Žmogų vorą, Halką... Siaubingai nesisekė. Underground comix judėjimas man tapo tikru atradimu, supratau, kad komiksai yra smagi meno forma. Jų kūrėjai ne tik piešė asmeniniu, labai specifiniu stiliumi – jie taip pat neturėjo redaktorių, scenaristų.
Prieš atvykdamas turėjote lūkesčių? Lietuva laisva jau daugiau nei dvidešimt metų, galėjau paguglinti ir viską sužinoti. Bet vaikystėje apie Lietuvą žinojau tik iš tėvų, giminaičių pasakojimų.
Ne kiekvienas piešti mėgstantis vaikas tampa pripažintu menininku. Ko reikia, kad aplankytų sėkmė? Turi būti siaubingai užsispyręs, negali priimti neigiamo atsakymo, o kai tėvai sako, kad negali tuo užsiimti, nes iš
Ž M O N Ė S N R . 4 | w w w . ž m o n ė s . l t
89
kelionės
Monblano šešėlyje „Kuri iš šių viršūnių – Monblanas?“ – klausiu Prancūzijos Alpėse naujutėlaitėmis slidinėjimo trasomis lydinčio instruktoriaus. „Ta, kuri iš čia matomų – aukščiausia. Atrodo beveik ranka pasiekiama, ar ne?“ – juokiasi jis. Specialiai „Žmonėms“ iš Prancūzijos – REMIGIJA PAULIKAITĖ
104
Ž M O N Ė S N R . 4 | w w w . ž m o n ė s . l t
„Club Med“ ir Zane Meistere nuotraukos
Viešbutis „Les Arcs Panorama“ iškilo Prancūzijos Alpėse
Nutarus atsikvėpti, šildančiu gėrimu ir puikiu reginiu kalnų kavinukėje galima mėgautis nenusiimant slidžių
I
Tarp pirmųjų svečių, išbandžiusių naujos vietos siūlomus malonumus ir pramogas, – „Club Med“ prezidentas Henri Giscard’as d’Estaing’as
š tiesų, viename iš galingiausių pasaulio slidinėjimo kurortų „Paradiski“ keltuvais pasiekus aukščiausiai prasidedančias trasas, didžiausias Europos kalnas nebeatrodo grėsmingas, nors tai nemenka – 4810 metrų aukščio – viršūnė. Apsnigtos Alpių keteros matyti ir pro naujumu kvepiančio viešbučio „Les Arcs Panorama“ kambarių, restoranų langus. 1750 metrų virš jūros lygio esančio, šimtamečių eglių miškų apsupto vienai didžiausių pasaulyje atostogų kompanijų „Club Méditerranée“ („Viduržemio jūros klubas“), arba trumpai – „Club Med“, priklausančio viešbučio durys pirmiausia buvo atvertos šešiems šimtams svečių iš viso pasaulio: turizmo agentūrų atstovams, žurnalistams, socialinių tinklų žvaigždėms ir pasaulinio lygio žiemos sporto įžymybėms. Jie išbandė Ž M O N Ė S N R . 4 | w w w . ž m o n ė s . l t
105
virtuvė
„Tinklaraštis „Skaniai sveikai“ atsirado, kai supratau, kad laikas pradėti pačiai gaminti ir valgyti subalansuotą maistą“, – atskleidžia jo autorė Aušra TRILUPAITĖ (29). REMIGIJA PAULIKAITĖ
Įkvėpė noras 112
keistis Ž M O N Ė S N R . 4 | w w w . ž m o n ė s . l t
1
Gretos Skaraitienės / „ŽMONĖS Foto“ ir tinklaraščio „Skaniai sveikai“ nuotraukos
porcija
TAILANDIETIŠKOS SALOTOS SU JAUTIENA
M
aistą dievinu, bet vieną dieną pamačiusi save nuotraukose supratau, kad tas vaizdas man nepatinka, – prisipažįsta Aušra. – Nebuvau storulė, tačiau ant mano kūno buvo nugulę kokie septyni nepageidaujami kilogramai.“ Tuo metu ji gyveno Anglijoje ir, neslepia, nebuvo aistringa kulinarė: dažniausiai valgydavo pirktus pusgaminius, neribojo saldžių gazuotų gėrimų, bulvių traškučių, saldumynų. Daržovių jos valgiaraštyje visai nebuvo. Nusprendusi, kad laikas pokyčiams, pirmiausia ir atsigręžė į žalumynus. Prisimena pradėjusi pirkti mėsą, daug daržovių ir pati ėmusi gaminti. Valgydama tokį maistą Aušra iš sykio pasijuto energingesnė, o po kelių mėnesių ištirpo ir nereikalingi kilogramai. Savo subalansuoto maisto idėjomis iš pradžių ji pradėjo dalytis su feisbuko draugais, tinklaraštį nusprendė rašyti, kad vienoje vietoje kauptų jau išbandytus ir patinkančius receptus. Ir pavadinimą „Skaniai sveikai“ sugalvojo kaip laikiną. Tačiau tinklaraštis sulaukė nemažai sekėjų ir maždaug prieš porą metų tapo rimtesne veikla nei pomėgiu. Per tą laiką pasikeitė ir Aušra: dabar šeimininkaudama ji jaučia malonumą. Dažnai idėjų, ką gamins šįsyk, kyla parduotuvėje pamačius kokių nors retesnių produktų – įdomu su jais paeksperimentuoti. „Dabar galiu pasakyti, kad subalansuotas maistas yra ne tik sveikas, bet ir skanus. Tikrai galima paruošti daug įvairių jo derinių. Svarbu rinktis kokybiškus ingredientus“, – pasakoja. Aušra prisipažįsta, kad stengiasi išlaikyti balansą: kartais suvalgo ir vadinamojo nesveiko maisto. „Kurį laiką neragavau jokių pirktų saldumynų, ir cukraus poreikis smarkiai sumažėjo, – pasakoja. – Ką beragavau, viskas atrodė per saldu. Pradėjau pati gaminti ne tokius saldžius desertus.“ Ž M O N Ė S N R . 4 | w w w . ž m o n ė s . l t
Salotoms: 220 g jautienos antrekoto ½ šaukšto alyvuogių aliejaus druskos, juodųjų pipirų 2 puodeliai įvairių salotų lapų ¼ ilgavaisio agurko ½ puodelio vynuoginių pomidorų ¼ mažo raudonojo svogūno keli mėtų, bazilikų ir kalendrų lapeliai 1 šaukštas žemės riešutų Padažui: ⅓ skiltelės česnako 1 šaukštas alyvuogių aliejaus ½ šaukštelio žaliųjų citrinų sulčių 1 žiupsnis druskos 1 žiupsnis cukraus 1 žiupsnis aitriųjų paprikų dribsnių 1.
Ruošti salotas Aušra pradeda nuo padažo. Jam skirtą česnaką išspaudžia ir sumaišo su kitais ingredientais.
2. Keptuvėje įkaitina kelis lašus aliejaus ir kepa didkepsnį iš abiejų pusių po 3 minutes arba ilgiau, jeigu nori gerai iškepusio. 3. Iškepusią mėsą pabarsto druska, pipirais, keptuvę uždengia folija ir palieka pabūti, kol ruoš salotas. 4. Didelėje lėkštėje dėlioja salotas, griežinėliais pjaustytus agurkus, pomidorus, svogūnus, žalumynų lapelius. 5. Didkepsnį supjausto plonomis juostelėmis ir deda ant žalumynų. Apiberia skaldytais žemės riešutais, apšlaksto padažu, užberia šiek tiek aitriųjų paprikų dribsnių. „Spalvinga, kvapnu, gardu – valgant šias salotas atrodo, kad vasara virtuvėje niekada nesibaigia“, – juokiasi šeimininkė. 113