„Mindaugas“ – didžiosiomis raidėmis parašyta ant kortelės, mataruojančios VDU licėjaus „Sokratus“ direktoriaus Mindaugo NEFO (34) švarko atlape. Tačiau ir jis žino savo mokyklos mokinių vardus, nori su jais kalbėtis ne tik apie problemas. „Man nepatinka, kai mokytoją bandoma užkelti ant pjedestalo. Tačiau nereikia jo ir žeminti“, – sako požiūrį į šią profesiją bandantis keisti istorikas.
Jūsų pavard iš televi ijos, iniasklaidos ino net tie, kurie neturi jokių ryšių su mokykla. Kaip atsitiko, kad tapote vaig de? ai prieš gerą dešimtmetį pradėjau dirbti mokytoju, buvo nedaug šios profesijos atstovų, einančių į viešumą ir pozityviai kalbančių apie savo darbą. Taip nutiko, kad mane, jauną mokytoją, vis kas nors pakalbindavo. eatsi sakydavau ne dėl asmeninių ambi ijų, o dėl to, kad žmonės pamatytų, jog yra ir kitokių mokytojų. Mano tikslas buvo ir yra keisti įsivaizdavimą, koks yra pedagogas, na ir, žinoma, pačius mokytojus.
ai studentai skaitydavome senuosius pedagogikos raš tus, labai juokdavomės iš frazės, kad mokytojas yra kaimo šviesuolis. Tai mums netikdavo, atmesdavome. Manau, kad gyvename visuomenėje, kurioje visos profesijos yra
svarbios, gerbtinos. Priklauso, kaip darbas atliekamas. atūralu, kad mokytojo profesijai visuomenės lūkesčiai didesni, nes daugelis supranta: jei mokytojas gerai dirbs, vaikus lydės didesnė sėkmė. Mes irgi klystame kaip bet kuris žmogus, bet kurios profesijos atstovas. Tačiau visuomenė linkusi tas klaideles išryškinti ir pabrėžti, kad jis – mokytojas, todėl nors dalį kaltės turi prisiimti visa pedagogų bendruo menė. Anksčiau man tai labai užkliūdavo, vis ginčyda vausi. Tad kai pasiūlydavo duoti interviu, sutikdavau. orėjau pakeisti požiūrį į šią profesiją.
Pro menininkės, drabužių dizainerės Dovilės GUDAČIAUSKAITĖS (42) namų langą atsiveria vaizdas į ežerą. Aštuntojo dešimtmečio dviaukštis Vievyje –tarsi išplaukęs iš vaikystės prisiminimų. „Kai atvažiavau, žydėjo alyvos, o aplinka man tyliai kalbėjo apie močiutę ir namus“, – sako ji, žvelgdama pro virtuvės langą. Ta pačia kryptimi, lyg viską suprastų, žiūri ir augintinė Gulbė, Dovilės gyvenime atsiradusi po mamos mirties.
V isko pastaraisiais metais jos gyvenime buvo daug. kaudžių patyrimų – irgi. Dabar, rodos, atėjęs šviesos periodas, kai lengva ranka galima numoti į varvantį stogą, provin ijos kaimynų keistenybes ir nenudažytas virtuvės spinteles. ai džiugina pasivaikščiojimai su ulbe paežere, rudens obuolių kvapas, maudynės šaltame ežere ir kūryba. ią savaitę Dovilei teks važiuoti į ilnių dažniau – savaitgalį vyksiančioje tarptautinėje šiuolaikinio meno mugėje „Art ilnius 22“ pristatys savo instalia iją „ egatum pe“. š sovietinių laikų apklotų ji sukūrė meškinų kompaniją, kuri aiškiai kalba apie tai, kaip masinės gamybos tekstilės produktas, įsiskverbęs į sovietmečio namų buitį, tampa saugumą ir jaukumą deklaruojančiu žaislu. Per gyvenimo patirtis, per netekties rūbą, per naują pavidalą menininkė tarsi atveria šviesiąją, gydančią praeities ir ateities pusę, grąžina skolas už meilės stygių, sutvirtina ir gydo prisiminimus.
Be asmeninių Dovilės išgyvenimų šios parodos ir nebūtų buvę. „Tai buvo terapija, mano išsigelbėjimas“, – šiandien sako ji. Mintis panaudoti seną sulaistytą vaikystės apklotą kilo sunkiai sergančio tėčio namuose. „Tėtis labai sirgo, buvo siaubinga, pjaustė jį po gabalėlį, kaip dešrelę. škeliavo per pirmąją pandemijos bangą, laidojome jį penkiese. Baisu taip sakyti, bet liga tėtį tarsi sugrąžino, pamilau jį sergantį. ra toks posakis: tėvai mus pagimdo, o paskui mes gimdome juos. Taip ir nutiko tam tikra prasme. avo vaikystės de t radau tėčio namuose, pakabintą ant tvoros. Jis atrodė tragiškai – parudavęs, papuvęs. Taip širdį suspaudė! Pagalvojau, kad iš vaikystės nieko
daug ir neturiu – keletas nuotraukų, nei drabužių, nei žaislų neišliko. su tekstilininkė, medžiaga mane veikia, dalykai, kurie kaupia istoriją ir kuriuos gali pačiupinėti. „Tėte, gal galiu paimti “ – paklausiau. Parsivežiau namo, išskalbiau ir vis galvojau, ką su juo padaryti.“ aikystės apklotas Dovilės namuose išbuvo gal dvejus metus. Praėjus kiek daugiau nei pusmečiui po tėčio mirties, ji sužinojo apie mamos ligą. etvirtos stadijos vėžys ilgai neužsibuvo, tetruko vos du mėnesius, kol mama iškeliavo. „Tėčio mirtį priėmiau natūraliai, o su mamos negalėjau susitaikyti, – pasakoja. – Mano psi hika minties apie ligą visiškai nepriėmė, net melstis negalėjau. ikus savaitei iki jos išėjimo, supratau, kad man reikia ulbės. Pirma atsirado vardas, o paskui – šuo. Toks kaip mama – lieknas, ilgu gulbės kaklu. Mamą darbe ulbele ir vadindavo, ji dirbo laboratorijoje – visada su baltu halatu, pasitempusi. uo po netekčių man buvo vaikiška paguoda.“
Juodi meškiukai sugėrė visą ilgesį, graudumą ir liūdesį. Gimė idėja sukurti kolekciją iš vaikystės apklotų.
Gretos Skaraitienės
Asmeninio albumo nuotraukos
Įspūdingas ir paslaptingas Mustangas
Kailis, logomanija, langeliai, leopardas ir kaubojaus batai – visos aktualiausios tendencijos vienoje vietoje
Yra papildoma sąlyga – jei tai Paryžiaus mados savaitė. Kalendorius apibėgo ratą ir rugsėjo 24–spalio 4 dienomis daugiau kaip šimtas mados ženklų parodė būsimo pavasario ir vasaros kostiumus.
Specialiai „Žmonėms“ iš Paryžiaus –fotografė RAIMONDA KULIKAUSKIENĖ
Kūrybinis ir romantinis duetas –Alice Barbier ir JS Roques. Abu nuo galvos iki kojų vilki „Dior“
Nuomonės formuotoja, savo vardo drabužių linijos įkūrėja Viky Rader
Tarp ypatingų Paryžiaus dekora ijų pažerta ne tik ypatingų senbuvių pristatymų. vapą gniaužiančią Marios razios hiuri kolek iją „Dior“, įkvėptą otrynos Mediči, „ hanel“, „ aint aurent“, „ ouis uitton“ modelius, be abejonės, dar šį sezoną išvysime ant raudono kilimo. Tiuilri rūmuose prista tytus „Dior“ kūrinius akis ganė prastos tariamosios: Maye Musk, atalie Portman, livia Palermo, Maggie yllenhaal. Trokadero soduose, kur vyko „ aint aurent“ pristatymas, galėjai sutikti ailey Bieber, o ravitz, Jerry all ar ate Moss. „Balmain“, „ iambattista alli“, „ hiaparelli“, „ o has“, „Akris“, „ erm s“, „ lie aab“, „ ivienne estood“, „ alentino“, „ anvin“ – mados sekėjų ir profesionalų dienotvarkė buvo įtempta kaip reta. Ją papildė ir dėmesio verti naujokai – antrąją kolek iją Paryžiuje pristatantis seserų lsen ma dos ženklas „The o “ bei danų dizainerė e ilie Bahnsen, kovą parodžiusi pirmąją kolek iją Tokijo namuose. ą jau kalbėti apie i torią Be kham ar garsenybių pamėgtą australų prabangos ženklą „ immermann“, pirmą kartą išleidusį modelius ant mados sostinės podiumo. Beveik kiekvieną šou lydėjo ir skaitmeninis pristatymas, tačiau norinčios pasiro dyti stengėsi sumedžioti kvietimus ir spėti visur. Ar bent papozuoti fotografams gatvės mados albumui.
Iniciatyvos „Shoe Up for Justice“ įkūrėja Tamu McPherson
Modelis Caroline Daur
Nuomonės formuotoja Tina Haase
Stilistė Amelie Stanescu
Makiažas – tokia pat paveiki įvaizdžio dalis, kaip ir drabužiai
Nuomonės formuotoja Viky Rader
Danų influencerė Pernille Teisbaek
San Sebastiano tarptautinis kino festivalis –ketvirtas didysis Europos kino renginys po Berlyno, Kanų ir Venecijos, šiemet surengtas 70-ą kartą. Pasakiška Baskijos pakrantė devynias dienas buvo virtusi kino ir mados pakyla.
Dar gerokai prieš festivalį plakatas su stilizuotu Juliette Bino he atvaizdu papuošė Donostijos – taip baskų kalba vadinamas an ebastianas – gatves. š anksto buvo žinoma, kad talentingoji pran ūzė kartu su kanadiečių režisieriumi Davidu ronenbergu bus pagerbti Donostijos apdovanojimais už karjeros nuopelnus. elias nemiegotas naktis festivalio rengėjams kainavo netikėtų šeimyninių aplinkybių padiktuotas lenn lose sprendimas pasitraukti iš žiuri pirmininko pareigų – ją skubiai pakeitė prodiuseris Mat asas Mosteir nas. Jo vadovaujama septyneto vertinimo komisija susidorojo su užduotimi ir iš septyniolikos dėl pagrindinio prizo besivaržiusių lmų išrinko geriausią – „Auksinė kriauklė“ atiteko olumbijos juostai „ os reyes del mundo“ „Pasaulio karaliai“ . ekonkursinė programa irgi buvo įspūdinga – nuo skandalų lydimo trilerio „ esijaudink, brangioji“ iki ispanakalbės dramos „ n os m rgenes“ „Paraštėse“ su Pen lope ruz. Tačiau ant raudono kilimo švietė ne tik Pen lope, Juliette Bino he ar livia ilde, bet ir kurį laiką nematyta Diane ruger su vyru ormanu eedusu, ispanė atalia de Molina ir Ana de Armas, kurią
Monroe vaidmuo, regis, galutinai įtraukė
pirmo ryškumo žvaigždžių
