Žurnalas „Žmonės" Nr. 41 by Media Bites

NAGLIS ŠULIJA Nr. 41 (781) 2018 m. spalio 11 d.

Į Pamyro kalnus – tėvo takais

RŪTA ŠEPETYS Filmas „Tarp pilkų debesų“ man patinka labiau už mano knygą

GABIJA VITKEVIČIŪTĖ

Reabilitacijos namus įkūrė brangiausiam žmogui atminti

EGLĖ JACKAITĖ

Sūnūs žino daugiausia mamos paslapčių

Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 0,94 Eur

Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotraukos ir makiažas (VIVA grožio namai) Kristinos Navickaitės-Tinos stilius Fotografuota Babtyno-Žemaitkiemio dvare

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

viršelio istorija

Amžinas

ryšys Viešumas ir populiarumas Jokūbui BRAZIUI (23) niekada neatrodė patrauklūs: gimęs aktorių šeimoje, pernelyg gerai matė viso to kainą. Tačiau aktorę Eglę JACKAITĘ (44) jis vadina nuostabiausia mama, o Eglė neabejoja, kad vieną dieną vaidins jo režisuotame spektaklyje: juk kas kitas ją pažįsta geriau nei sūnus? GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

vestuvės

Svarbu nepraleisti

likimo dovanų

„Metų – ne, tai – amžiaus vestuvės“, – susižavėjimo neslėpė tie, kam teko garbė būti tarp svečių, šokusių interjero dizainerės Aušros ŽILOVAITĖS (28) ir fotomenininko Igno MALDŽIŪNO (40) vestuvėse. „Ta šventė buvo mūsų gyvenimo atspindys“, – juokiasi jiedu, surengę nepamirštamą meilės festivalį. REMIGIJA PAULIKAITĖ

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Dalios Bagdonaitės nuotraukos

„Mudu jau mokame rasti kompromisų. Be to kartu gyventi tiesiog negalima. Nes jų reikia visur, net renkantis vestuvinius žiedus: norėjome jų iš aukso, klasikinių – kaip mūsų tėvų, – atskleidžia Aušra. – Ignas nusipirko paprastą, aš – iš „Tiffany“. Ir nė vienas neįkalbinėjo kito, kad rinktųsi tokį patį. Tie žiedai – tai mes: kartais einantys skirtingais keliais, bet link to paties tikslo“

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

interviu

Filmas man patinka

net labiau už mano

knygą

„Ekrane žiūrėti istoriją, kurią aprašiau, ir matyti gyvus personažus, kuriuos pati sukūriau, yra absoliučiai nuostabu“, – entuziazmu trykšta lietuvių kilmės amerikietė rašytoja Rūta ŠEPETYS (50). Visame pasaulyje Lietuvos vardą išgarsinusi Rūta šįkart į Vilnių atvyko ypatinga proga – pristatyti filmo „Tarp pilkų debesų“, sukurto pagal to paties pavadinimo jos knygą. GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ 38

irmąkart su Rūta Šepetys susitikome prieš septynerius metus, kai jos romanas „Tarp pilkų debesų“, pasakojantis istoriją apie lietuvę mergaitę, su šeima ištremtą į Sibirą, buvo neseniai išleistas ir jau pradėjęs savo pergalingą kelionę per pasaulio knygynus. Šįkart važiuodama pasimatyti su Rūta skaičiuoju, ką ji nuveikė per tuos septynerius metus, – ir, pasirodo, vienos rankos pirštų tam neužtenka. Knyga „Tarp pilkų debesų“ per tą laiką buvo išleista 36 kalbomis 53 pasaulio šalyse, režisierius Marius Markevičius ir prodiuseris Žilvinas Naujokas pagal ją sukūrė filmą, kurio pasaulinė premjera įvyko praėjusį mėnesį Los Andželo kino festivalyje, o dabar atkeliavo ir iki Lietuvos. Antroji ir trečioji Rūtos knygos „Nelengvu keliu“ ir „Druska jūrai“, kaip ir pirmoji, tapo tarptautiniais bestseleriais, abi irgi bus ekranizuotos. „Druska jūrai“ autorei pelnė prestižinį Carnegie medalį, o visus kitus apdovanojimus galima skaičiuoti dešimtimis. Rūta ką tik baigė ir ketvirtą knygą, kuri, regis, nė kiek nenusileis pirmosioms trims, o gal jas ir pranoks. Rūta, argi įmanoma tiek pasiekti per tokį trumpą laiką? Man pačiai tai atrodo stebuklas! Anksčiau net nedrįsau vadintis rašytoja: juk mano specialybė – tarptautiniai finansai, daugiau kaip dvidešimt metų dirbau muzikos versle. Pirmąsias savo knygas rašiau ankstyvais rytais prieš darbą – tik kai jos sulaukė sėkmės, pagaliau ryžausi jį mesti ir tapti rašytoja visu etatu. Bet žinote ką – maniau, rašyti bus lengviau, nei dirbti 

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Pauliaus Zaborskio nuotraukos, Šarūnės Skirmantaitės stilius, Ugnės Ežerinskaitės makiažas, „D.effect“, „Mango“ ir „Zara“ drabužiai, fotografuota „Šeimos restoranėlyje Paupio 5“ Vilniuje

iš pirmų lūpų

Padėti tokioms, kokia buvo mano mama

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Deja, Lietuvoje turbūt nėra namo ar buto, kuriame alkoholis nebūtų sužeidęs ar nužudęs bent vienos širdies“, – pokalbį pradeda buvusi laidų vedėja, rašytoja Gabija VITKEVIČIŪTĖ (42). Po kelių savaičių ji atveria „Ramunėlės Rehab“ duris – reabilitacijos namus alkoholizmu sergančioms moterims. Tokioms, kokia buvo jos mama Ramunė.

Karščiausia Gabijos palaikymo komanda – vyras Jurgis Pauliukas ir vyresnėlė dukra Ditė. Mažieji – Mėja Ly, Teresė ir Tadas Jurgis – susirūpinę tik tuo, kad rečiau matys į naują veiklą nėrusią mamą

urbūt dažnas Lietuvoje galėtų papasakoti, kad užaugo šeimoje, kur gėrė tėvas. Bet mama... Jei parodyčiau nuotraukas, tikrai nepatikėtumėte: atrodėme nuostabi šeima. Mano mama – įspūdingo grožio moteris, charizmatiška, atjaučianti, protinga. Bet visą savo vaikystę atsimenu ją geriančią. Iš pradžių turbūt būna smagu namuose organizuoti balius, kviestis svečių. Paskui ateina etapas, kai norą išgerti pateisina milijonas priežasčių – tai linksma, tai liūdna, tai yra darbo, tai jo nėra, tai kas nors blogai pažiūrėjo, tai per gerai... Ateina ir laikas, kai žmogus pradeda gerti vienas – pradžioje dar saikingai ir slėpdamasis, kad artimieji nepastebėtų. Paskui ateina diena, kai žmogus jau nesugeba išeiti į darbą... Dažnai aplinkiniai, kurie žino apie šitą problemą, net ima laukti kokio nors lūžio: gal bent tai sugrąžins žmogų į realybę. Laukia, kada paliks vyras (ar žmona), kada praras darbą, kada atims vaikus... arba kada Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

pagaliau mirs. Prieš savaitę gatvėje prie parduotuvės pamačiau moterį – aš tiesiog sustingau: dešimta ryto, ji atrodė taip, kaip atrodydavo mano mama, – pasiturinti moteris, kas buvo akivaizdu iš jos drabužių, iš eisenos, bet jau mėnesį neplauta galva, su tuo kvapu, kuris sklinda iš visų odos porų. Ji nuslinko iki parduotuvės, nusipirko alkoholio ir vėl užsidarė savo urve... Kada nors kalbėjaisi apie tai su tėvais? Ir dabar nežinau priežasčių, kodėl mama gėrė. Kodėl paskui, kai buvau dvyliktokė, atsisakė alkoholio ir buvo net 17 metų trukęs gražiausias ir laimingiausias gyvenimo etapas. Nežinau, ir kodėl paskutinius trejus savo gyvenimo metus ji vėl pradėjo gerti. Pamenu tik, kad būdama vaikas nuolat gyvenau su viltimi – viltimi, kad rytoj ji bus blaivi. Rytais ji išeidavo iš namų susitvarkiusi, kvepianti brangiais kvepalais, o vakare mes jau eidavome jos ieškoti... Mus 45

Olgos Posaškovos nuotraukos

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

atrasti save

Skausmas mane patobulindavo „Gal galima negazuoto vandens“, – paprašo pakeisti patiektąjį advokatų kontoros „Cobalt“ partneris Vaidas MACKONIS (49). Šis momentas nuteikia, kad pokalbis greičiausiai nebus lengvas. Tačiau netrukus teisinių viražų profesionalas išsilukštena iš patirčių luobo net iki to momento, kai mažas sėdėdavo prie lango ir laukdavo mamos. Bet... nesulaukdavo. DAIVA KAIKARYTĖ

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

tidžiai rūpinatės savo sveikata – štai net gazuotas vanduo neįtinka. Ir taip, ir ne. Esu išbandęs jogą, Rytų kovos menus, vegetarišką mitybą. Tačiau gyvenimas per trumpas, kad atsisakytum vieno didžiausių malonumų – maisto, be to, viską galima valgyti, svarbu saikas. Kūnas pajunta, bet to reikia išmokti. Dažnas patiria tokį stresą, kad lengva prarasti gebėjimą girdėti kūną, kam saldainis, kam cigaretė yra lengviausias kelias iki tariamo nusiraminimo. Kaip pavyksta jums? Stengiuosi. Tačiau tokią būseną pasieki po paieškų, o, ko gero, kiekvienam ateina metas, kai pradedi ieškoti prasmės. Psichoanalizės pradininkas Sigmundas Freudas sakė, kad tokiais momentais reikia susirūpinti psichika. Matyt, man reikėjo (juokiasi). Pradėjau ieškoti, štai ir radau – kad reikia JAUSTI. Tai man padėjo suvokti, kad nėra gero ir blogo maisto, galiu gerti ir gazuotą vandenį, bet kitoks man skanesnis. Pajutau, kad geriausios atostogos – jogos stovykloje, grįždavau tikrai pailsėjęs. Po keturių mėnesių vegetariškos mitybos pasidariau piktas – pavalgiau mėsos. Porą metų nevartoju alkoholio, pajutau, kad man įdomu, o kaip būna gyvenant kitaip. Važiuodamas į treniruotę visada pajuntu, ką noriu daryti, – nesusidarau plano. Tai palyginčiau su mistiniu laimės pojūčiu. Štai važiuoji rytą į darbą ir jautiesi laimingas. Ir kodėl tas jausmas netrunka visą dieną, o vos pusvalandį? Pajutau, kad reikia negalvoti „kodėl?“ – tiesiog mėgautis. Nebijokite, nesu pamišęs, tiesiog daug ką gyvenime esu perėjęs, išgyvenau ir depresinių būsenų. Patirtis išmokė į blogus dalykus pažiūrėti kitu kampu – išties randi pliusų. Kai peržvelgiu praeitį, suprantu, kad skaudžiausi dalykai suteikdavo impulsą gėriui, jie mane patobulindavo. Kokio gilumo, bjaurumo buvo jūsų gyvenimo duobės? Jos susijusios su santykiais. Skyriausi du kartus. Bet esu trečią kartą vedęs! Geriausia mokytis santykių iš tėvų šeimos, o aš tokios neturėjau. Kas nutinka, kai santykių mokaisi iš knygų? Pradedi juos idealizuoti. Susikuri paveikslą, bet gyvenimas teka sava vaga, pradedi su savo žmogumi nesusikalbėti. Gal kaltos patirtys, kurios mane privertė užsisklęsti, nemokėjau reikšti jausmų – todėl skyriausi. Viliuosi, kad turiu šansą ištaisyti savo gyvenimo klaidas: turiu dvejų metų dukrą ir mėnesio sūnų. Nežinia, kiek reikšmingos patirtys vaikystėje, bet dažnai pagalvoju, kad augau be tėvų. Tėvas anksti paliko mamą, o ji daugiau gyveno savo gyvenimą, aš buvau paliktas auginti seneliams. Kodėl paliktas – gal jaukiai padėtas? Vaikystėje, pamenu, vis ko nors laukdavau, pavyzdžiui, mamos, tad nežinau, ar tai reiškia, kad buvau saugiai padėtas. Močiutė mane mylėjo, bet buvo griežta. Neleisdavo lankyti sporto būrelių. Iki mokyklos augau vienkiemyje, vasarą atgaiva būdavo atvykstantys poilsiautojai, kažkodėl su

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

O kaip šiandien jaučiatės stereotipiškai vyrišku laikomame teisės pasaulyje? Gerai ir stipriai. Gal padėjo patirtis įvairiausioje veikloje – nuo darbo muitinės inspektoriumi studijų metais iki diplomatinės tarnybos Užsienio reikalų ministerijoje. Aš iki advokatūros atėjau neįprastu keliu, pirmas mano išsilavinimas – inžinerinė geologija. Pajutau – ir vėl! – kad profesionalumo stadiją sudaro ne tik profesinės žinios. Labai svarbu pasitikėjimas. O jis pelnomas ne tik puikiu rezultatu, bet ir bendravimu. Paprastai tariant, nereikia kabinti makaronų. Mano darbo kredo: jei byla, tikėtina, bus pralaimėta, visuomet siūlau ieškoti kitų variantų, o ne veltis į mūšį ir paskui kaltę suversti teisėjui. Tai vienas pasitikėjimo kūrimo aspektų. 

Jei į tavo namus kas nors ateina, gali jo neįsileisti – taip ir dėl įsipareigojimų.

Redos Mickevičiūtės nuotraukos, „Suit Supply“ drabužiai, Kristinos Busilaitės grimas, fotografuota salone „Barzdaskučiai“ Vilniuje

dukromis. Tad mergaitės buvo mano draugės nuo laiko kaime, darželyje, paskui – ir mokykloje. Kiti berniukai dėl to šaipydavosi.

kelionės

Tėvo takais

„Kalnų viršūnės svaigina“, – pripažįsta sinoptikas ir astrologas Naglis ŠULIJA (54), su sūnumi Augustinu (26) dalyvavęs turiadoje Pamyro kalnuose. Ten jie su bendražygiais įkopė į Čiurlionio viršūnę ir buvo tarp tų, kurie kitai, bevardei, suteikė Vydūno vardą. REMIGIJA PAULIKAITĖ

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

astaraisiais metais Naglis, kai tik gali, traukia buriuoti. Tad daug kas nustebo išgirdęs, kad jis ruošiasi trijų savaičių žygiui į Tadžikistane stūksantį Pamyro kalnyną. Visgi kalnai jam nėra visai nauja sritis. Naglio šviesaus atminimo tėtis buvo geologas ir alpinistas. Jis ir Tadžikistane yra dirbęs, kopęs į kalnus, taip pat ir Pamyro. Tik nedalyvavo 1964-ųjų ekspedicijoje, kai viršūnėms suteikti lietuviški – Lietuvos, Donelaičio, Čiurlionio – vardai. „Kadangi tą vasarą aš gimiau, tėtis nevažiavo į Pamyrą, o kad uždirbtų šeimai pinigų, buvo alpinizmo instruktorius Kaukaze, – pasakoja. – Prakutęs vaikystėje žaisdavau su alpinistų karabinais ir Abalakovo diržais.“ Pats į kalnus Naglis patraukė studijuodamas Vilniaus universiteto Gamtos fakultete. Jis yra buvęs ir Kaukaze,

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Nuotrauka iš asmeninio albumo

ir Tian Šanyje, ir Altajuje. „Tik tarp anų ir šių kalnų buvo apie trisdešimt metų tarpas... Viską teko prisiminti iš naujo“, – juokiasi. Mintis save vėl išbandyti aukščiu jam kilo vakarojant su kaimynais, kurie į kalnus eina nuolat. Vienas toks pasisėdėjimas ir baigėsi pokalbiu apie tai, kad Vilniaus žygeivių klubas su legendiniu Algimantu Jucevičiumi priešakyje rengia ekspediciją į Pamyrą. Naglį suintrigavo galimybė pasivaikščioti tėvo takais... „Simboliška: jis kažkada negalėjo būti su pirmaisiais, įkopusiais į Čiurlionį dėl rimtos priežasties, o dabar aš atvažiavau į kalnus ir dar atsivežiau savo sūnų. Išeitų, kad dabar jau trys Šulijų kartos yra vaikščiojusios po Pamyrą.“ Ruošiantis į kalnus Nagliui ir jo Augustinui pirmiausia teko pasirūpinti amunicija: nusipirkti, išsinuomoti, pasiskolinti daugybę tokiam žygiui reikalingų specialių daiktų: nuo aprangos, batų, didelių kuprinių, miegmaišių iki šalmų, vadinamųjų kačių, ledkirčių. Taip, kopiant į beveik 5800 metrų aukščio Čiurlionio viršūnę reikia nusiteikti, kad ten lauks sniegas ir ledas. 

virtuvė

„Man atostogos – džiaugsmas ir atradimai ne tik akims, sielai, bet ir skrandžiui“, – prisipažįsta televizijos žurnalistė Jolanta SVIRNELYTĖ (43). REMIGIJA PAULIKAITĖ

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Kelionių

prisiminimai

švykose visada stengiuosi išbandyti kuo įvairesnį vietos maistą, nes kitoje šalyje valgyti tai, ko yra visur, neįdomu, gali tokių dalykų ir niekur nekeldama kojos iš Vilniaus užkąsti“, – pasakoja. Na, o jei apsistoja ne viešbutyje, bet apartamentuose su virtuvėle, užsuka ne tik į lankomo miesto ar miestelio restoranus, kavinukes, bet ir į vietos turgus: ten perka produktų ir iš jų pati gamina. „Esu įsimylėjusi Siciliją. Jau nežinau, kiek sykių ten buvau, – tikina. – Nueinu į turgų, sakau, duokit man kalmarų. Pardavėjas išsiaiškina, kaip juos gaminsiu, ir specialiai

paruošia. O kai paprašau vienų, kitų prieskoninių žolių, supranta, kad virtuvėje nesu naujokė, ir pradeda žiūrėti, bendrauti visai kitaip: pasiūlo ir šio, ir to paragauti, pataria, kuo dar būtų galima patiekalą pagardinti. Taip ir pasišneku su vietiniais, ir naujų kulinarijos paslapčių sužinau. Be to, pajuntu tikrą tenykščio gyvenimo pulsą.“ Gaminti Jolanta mėgsta ir kasdieniame gyvenime. Ir ne vien nemūsiškus patiekalus. Štai jau daugiau kaip mėnesį ir į darbą kasdien nešasi naminių užkandžių. „Nesu nei veganė, nei vegetarė – valgau viską, ko norisi. Tik nuo vaikystės nemėgstu pieno, – pasakoja. – Laikausi vienintelio mitybos principo – apie maistą pradedu galvoti tik tada, kai esu alkana.“

Izraelis: FETA ĮDARYTI ARBŪZŲ KUBELIAI

1 besėklis arbūzas 100 g fetos sūrio 1 sauja graikinių riešutų 1 šaukštas kaparėlių juodųjų pipirų „Tokio užkandžio ragavau Izraelyje“, – raikydama arbūzą atskleidžia Jolanta. Storokas riekes ji supjausto kubeliais – jie turi būti nemaži – kad kiekviename pavyktų išgremžti po skylutę, kuri bus pripildyta pikantiško įdaro.

2. Fetą supjausto gabalėliais, graikinius riešutus sutraiško, įberia kaparėlių, užbarsto juodųjų pipirų, išmaišo ir prikemša arbūzo kubelius.

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Gretos Skaraitienės („ŽMONĖS Foto“) ir SHUTTERSTOCK nuotraukos

    

Gretos Skaraitienės („ŽMONĖS Foto“) nuotraukos

Laidų ir renginių vedėjas Richardas Jonaitis su žmona Jovita

Menininkė Skaistė Semenikė

Desertinės „Liu“ įkūrėja Liucina Rimgailė su vyru renginių vedėju Tadu Rimgaila

AŠTUNTOJO DEŠIMTMEČIO ESTETIKA Aštuntojo dešimtmečio estetika – ne tik disko su kliošo kelnėmis. Egzotiškų prieskonių spalvos su dominuojančiomis šį sezoną ciberžolių, garstyčių, maksi ir mini ilgiai, prigludę siluetai ir bohemiškos raštuotos suknelės tampa kasmet grįžtančia rudens klasika.

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

objektyve LAURA MIZGIRYTĖLATOUR TINKLARAŠTININKĖ, STILISTĖ, DIZAINERĖ

Rudens paletė

Kūdikio besilaukianti tinklaraštininkė Inga Žuolytė

Rudenėjant vasaros plevėsos traukiasi į antrą planą, o priekin braunasi rudens raumeningieji: kampuoti, ryškūs siluetai, vyriško garderobo raštai, sodrios prieskonių spalvos, klasikiniai kontrastai ir brangakmenių spalvų blyksniai.

Modelis Simona Starkutė

Drabužių dizainerė Kastė Svilaitė

KONTRASTAS

Žaismingai nusiteikusi Danguolė PečiukonytėJuan Font Drabužių dizainerė Diana Vapsvė su bičiule Kristina Vaskeliene

Ž M O N Ė S N R . 4 1 | w w w . ž m o n ė s . l t

Nėra stipresnio dviejų neutraliomis laikomų net ne spalvų – derinio, kuris būtų ryškesnis už grynąsias spalvas, – tai juodos ir baltos. Šios mados gerbėjos žino, kaip skoningai ir moderniai juo žongliruoti.