www.žmonės.lt Nr. 44 (733) 2017 m. lapkričio 2 d.
Kiekvieną ketvirtadienį!
RIMANTAS
KMITA
Šiaulius išgarsinusi jo knyga šiaulietiška šnekta
Kodėl žinomi žmonės imasi užsienio šalių garbės konsulo pareigų? MOTINYSTĖS DŽIAUGSMAI
IRŪNA
PUZARAITĖ Vaikas yra aukščiau visko!
MIGLĖ RIM
Lietuvė aktorė – populiaraus prancūzų serialo žvaigždė
JONAS NAINYS ir ROLANDAS
MACKEVIČIUS
Kaina – 0,99 Eur
Per dešimt metų mūsų neišskyrė nei žmonos, nei pinigai
veidai ir vardai
Pievelėje pabirę išskaptuoti moliūgai pralinksmino Baltijos ir Amerikos terapijos ir chirurgijos klinikos vadovę Ingą Malinauskienę, jos pavaduotoją Eriką Zabulėnienę ir jų bičiuliais tapusius televizijos projekto „X Faktorius“ mokytojus Marijų Mikutavičių, Saulių Urbonavičių, Saulių Prūsaitį bei Andrių Mamontovą
Merūnas Vitulskis nesutriko, kai vyresnysis sūnus parodė internete rastą filmuką, kuriame mokoma skaptuoti moliūgą, ir pareiškė, kad norėtų tokio paties. Operos solistas prisiminė mokykloje vykusias dailės pamokas ir išpildė vaiko prašymą
8
Oranžinis virusas Nuo beprotiškai didelių ir mažučių, įvairiausio atspalvio gelsvų ir oranžinių moliūgų linksta parduotuvių bei turgaviečių prekystaliai. Jei neužauginai savoje lysvėje, kaip atsilaikyti bent vieno neparsiridenus namo? Tuomet telieka susirasti gardžiausią moliūgienės receptą. Arba pasitelkti fantaziją ir oranžinį gražuolį paversti nors kelis tamsius lapkričio vakarus nušviesiančiu linksmu žibintu. Kas bandė – patvirtins: pasijusti menininku visai paprasta.
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
Raimundo Adžgausko ir asmeninių albumų nuotraukos
Inga Stumbrienė persirengėlių šventėje dalyvavo prieš savaitę, o šįsyk padėjo iš moliūgo daryti žibintą ir asistavo dukrai kepant specialius saldumynus. Nes vienuolikmetė Estela atsakingai, kaip ir mama, ruošėsi teminiam vakarėliui su draugais
Eglė StraleckaitėDaugėlė kasmet rengia savo šokių grupės Helovino vakarėlius, į juos atsakingai pasiruošę susirenka ir dideli, ir maži. Šįsyk daugiausia komplimentų sulaukė jauniausia šventės dalyvė – beveik trijų mėnesių Eglės dukra Vakarė
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
Nors ne vienus metus gyveno Amerikoje, įvairias mimikas moliūgų šonuose su dvyniais Joriu ir Herkumi krepšinio treneris Darius Songaila raižė pirmą kartą
9
viršelio istorija
Mes tik norėjome,
kad mūsų kas nors klausytųsi Luko Griciaus nuotraukos Austėjos Jabonskytės stilius Stilistės asistentas Lukas Juodis
16
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
„Erdem x H&M“ ir „H&M“ drabužiai, fotografuota viešbutyje „Narutis“ Vilniuje
Lengva pagauti akimirką, kai jiedu kalba visai kaip broliai dvyniai: vienas pradeda mintį, kitas užbaigia, vienas paleidžia juokelį, kitas iš paskos – tris... Ir taip – diena po dienos jau lygiai dešimt metų. 2007-ųjų spalį Jonas NAINYS (34) ir Rolandas MACKEVIČIUS (33) sėdo prie mikrofonų radijo stotyje ZIP FM – ir taip gimė įspūdinga ir neįtikėtina „Radistų“ era. GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
17
„H&M“ drabužiai, „Este“ batai, fotografuota viešbutyje „Narutis“ Vilniuje
viršelio istorija
18
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
D
ieve, kaip aš laukiu savaitgalių, kai galiu ilgiau pabūti su Jonu, – dramatiškai stveriasi už galvos Rolandas. – Šeimos mus taip atskiria vieną nuo kito!..“ „Aš irgi to laukiu, mielasis, – ilgomis blakstienomis klapsi Jonas. – Parodome vienas kitam, kokių gražių apatinių turime...“ Delikatų pokalbį čia pat nutraukia abipusis kvatojimas: na taip, jiedu vėl pajuokavo. Bet nuostabiausia, kaip natūraliai ir sklandžiai jiems visa tai pavyksta. „Chemija, – vienu žodžiu jie įvertina pavydėtiną tarpusavio ryšį. – Mus jungia pati tikriausia chemija, ir nieko čia nepadarysi...“ Prisiminkime 2007-uosius, kai judu pirmąsyk įžengėte į ZIP FM studiją ir buvote pakrikštyti „radistais“. Ir kas tuomet galėjo pamanyti, į ką išaugsite?
Rolandas: Gėda net pasakoti, nes visi pavydės. Daugelis sėkmės istorijų juk prasideda taip: žmonės sunkiai pluša, kol sukuria savo produktą, sėdi per naktis, graužiasi dėl nesėkmių, juodai dirba... O ką mes galime pasakyti apie „Radistų“ laidos pradžią? Kad iki apsisisiojimo juokdavomės dirbdami radijo eteryje ir tiesiog gerai leisdavome laiką?.. Net žodis „dirbdami“ man keistai skamba: nuo tos dienos, kai susipažinome, niekada nežiūrėjome į savo veiklą kaip į darbą. Vis dėlto juk gaudavote algą...
Jonas: Tiek ten tos algos tebuvo... Bent jau mano finansinė padėtis iš pradžių buvo tikrai nepavydėtina. Nugalėjęs realybės šou „Ideali pora“, nusprendžiau palikti Šiaulius ir kraustytis į Vilnių. Šiauliuose jau buvau pasiklojęs visai neblogus pamatus: didžėjavau klubuose, vedžiau renginius, gerai gyvenau. O Vilniuje manęs niekas nelaukė, bet viduje kirbėjo svajonė: noriu čia būti, noriu pasiekti ką nors daugiau, tik nežinau ką. Atlyginimas radijuje tesiekė 700 ar 800 litų: to pakako tik buto nuomai, bet, pamaniau, kaip nors išgyvensiu. Griebdavausi visokių papildomų darbų: vienu metu net dirbau vadybininku garso aparatūros įmonėje... Rolandas: Pasakyk, kiek aparatūros pardavei per tą laiką. Jonas: Nulį... Nekoks iš manęs buvo vadybininkas. Rolandas: Radijo laidą vesdavome nuo šeštos iki dešimtos valandos vakaro, o dienomis Jonas dirbdavo. „Na, kaip praėjo darbo diena?“ – sykį paklausiau. „Neblogai, – atsakė, – per pietus pamiegojau tualete...“ Įsivaizduok: siauras tualetas, jis atsisėdo, atsirėmė į sieną – ir užmigo!
Eksperimentavome eteryje kaip išprotėję: pavyzdžiui, sykį sustabdėme traukinį... Rolandas: Kaip manai, ar įmanoma prisiskambinti traukinio mašinistui? Pasirodo – taip! Paskambinome 118, tuomet – į budinčią stotį: „Laba diena, skambiname iš Vilniaus, čia labai rimta situacija, privalome prisiskambinti į traukinį.“ Ir prisiskambinome mašinistui: liepėme sustoti, neva reikia kažką iškrauti... Nežinau, kuo ten baigėsi. Laidą baigėme pažadu, kad jei šiandien pavyko sustabdyti traukinį, tai rytoj nutupdysime lėktuvą. Bet nespėjome: kitą dieną pas mus atėjo griežti žmonės iš prokuratūros ir įspėjo, kad taip elgtis negalima... Jonas: Tuo ir buvo pagrįsta ta laida: niekada nežinai, kas nutiks rytoj. Nepažįstamiems žmonėms esame skambinę gal dešimt tūkstančių kartų: kiek porų esame išskyrę, kiek jausmų sugriovę... Nagi nagi?
Jonas: Poras dažniausiai išskirdavau aš: paprašytas laidos klausytojų, paskambindavau jų merginoms ir neva kabindavau, tikrindamas ištikimybę. Keisčiausia, kad dauguma palūždavo per penkias minutes... Tuomet kildavo dvejopų jausmų: lyg ir džiaugiesi, kad tau pavyko, bet kartu graužiesi, kaip dabar jaučiasi tas bičas, kuris visko klausosi... Ramindavau save: geriau tegul jis tokius dalykus sužino anksčiau negu vėliau. Mes neturėjome baimės jausmo, daug kur buvome pionieriai. Pirmieji pradėjome filmuoti savo laidą, iš nematomų balsų tapome matomais veidais. Žengti į „YouTube“ paprotino mūsų direktorius Ernestas Janušas: „Chebryte, radijas nebėra tik balsas.“ Pirmieji susikūrėme feisbuko profilį – ir prasidėjo lažybos su klausytojais: „Jei per savaitę surinksime 30 tūkstančių „like“, vesime laidą nuogi.“ Ir vedėme, aišku, vien skarelėmis prisidengę... Radijas mums buvo tikras rokenrolas: po laidos eidami namo jau galvodavome, kaip smagu bus rytoj grįžti į eterį.
„Na, kaip praėjo darbo diena?“ – sykį paklausiau. „Neblogai, – atsakė, – per pietus pamiegojau tualete...“
O ką tu veikei prieš tapdamas „radistu“?
Rolandas: Dirbau televizijos laidoje „Dušas“, pradėjau ir renginius vesti. Bet tada man atrodė, kad darau tai labai prastai. Iš radijo išeidavau pakelta nosimi ir laimingas, o po renginio – nuleista galva, susikrimtęs... Vadinasi, radijas jums abiem buvo vienintelė vieta, kurioje gerai jautėtės?
Jonas: Taip – vis laukdavau vakaro, kai ateisiu į radiją ir gerai praleisiu laiką. Recepto, kaip kurti laidą, neturėjome – tiesiog labai norėjome, kad mūsų kas nors klausytųsi.
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
Kita vertus, nuostabu, kad neapsiribojote vien radiju. Būtumėte taip ir likę tik radijo žvaigždėmis...
Jonas: Viskas klostėsi labai natūraliai. Anksčiau aš buvau didžėjus, Rolas – šoumenas, o kai susiėjome, natūraliai toptelėjo mintis: kodėl Rolas negali groti, o aš – vesti renginio? Juk galime mokytis vienas iš kito. Tada jau dviese pradėjome vesti renginius. Iš pradžių jie buvo maži, privatūs, o paskui kilo mintis: kodėl negalime groti klubuose? Galime. Kodėl patys negalime organizuoti savo renginių? Galime. Dabar mūsų festivaliuose dirba gal 150 žmonių, o tuomet viską darėme dviese: patys plakatus braižėme, patys grojome, patys bilietus pardavinėjome... Ir niekada į tai nežiūrėjome kaip į verslą – tiesiog darėme tai, kas mus vežė. Bet kaip išlikti drauge, kaip sutarti daugybę metų?
Rolandas: Visko yra nutikę... Bet, pavyzdžiui, nesame susimušę. Jonas: Net pasiuntę vienas kito nesame. Ar nesikalbėję savaitę – ne, tai ne mums. 19
iš pirmų lūpų
Jaučiuosi laimėjusi
loterijoje
Rimo Kaminsko nuotraukos
„Norėjome, kad Toras būtų krikščionis“, – Irūna aiškina, kodėl ilgai nedelsdami pakrikštijo sūnų. Krikštatėviais tapo labai artimi šeimos draugai – Laima Lapkauskaitė, kurią dainininkė vadina antra savo mama, ir Tomas Veršinskas
„Didžiąją dienos dalį praleidžiu žiūrėdama į sūnų. Noriu prisiminti jį mažą. Kaip gaila, kad vaikas taip greitai auga, keičiasi“, – dainininkė Irūna PUZARAITĖČEPONONIENĖ (27) prisipažįsta, kad liepos viduryje gimęs Toras (3 mėn.) ir jai, ir jo tėčiui kariškiui Rokui Čepononiui (25) atnešė vien džiaugsmą. REMIGIJA PAULIKAITĖ
N
elaimingos Irūnos, matyt, nėra matęs niekas, tačiau tokia džiaugsminga ji irgi niekada nebuvo. „Nors turiu mylimą darbą, šalia – mylimas ir mylintis vyras, bet vaikas yra aukščiau visko“, – atvirai sako atlikėja. Rugsėjį Čepononiai Marijampolėje pakrikštijo savo pirmagimį. Berniuko krikšto tėvais tapo muzikos prodiuserė ir labai artima Irūnos bičiulė
28
Laima Lapkauskaitė bei geras šeimos draugas Tomas Veršinskas. Spalį šeima su Irūnos mama, jos vyru ir broliuku buvo trumpam ištrūkę pailsėti į Egiptą. „Iki šiol man labiau patikdavo vėsus oras ir žiema, bet dabar pajutau, kad labai ilgiuosi saulės, – pasakoja. – Nusprendėme, kad reikia nieko nelaukiant lėkti kur nors, kur šilta. Egipte su Toru pavėsyje pagulėjome,
galvas vėjas prapūtė – labai gerai, ramiai pailsėjome.“ Sakoma, kad tėvams sunkiausi – pirmieji trys naujagimio gyvenimo mėnesiai. O jūs per juos spėjote tiek nuveikti!
Vaikų atėjimas į šį pasaulį, mano manymu, yra loterija. Aš toje loterijoje laimėjau labai gerą sūnų. Torą vadinu angelu: jis nereikalauja per daug
Ž M O N Ė S N R . 4 . 2 4 6 | w w w. ž m o n ė s . l t
Dovilės Rutkauskienės („Barboros fotostudija“) nuotrauka
„Jei ir kiti vaikai bus tokie geri kaip Toras, tai nors ir šešis galiu gimdyti“, – juokdamasi sako dainininkė. Antros atžalos ji norėtų susilaukti kuo greičiau
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
29
iš pirmų lūpų
32
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
„Nakutis Photography“ ir asmeninio albumo nuotraukos
Romantiška sukaktis ežero pakrantėje Choreografė Karina JEREMIAN-DANIŠKEVIČĖ (34) su vyru verslininku Mantu DANIŠKEVIČIUMI (31) turi gražią šeimyninę tradiciją – kasmet vestuvių metinių proga išvažiuoti į romantišką kelionę. Šiemet jų kelionės kryptimi tapo Madžorės ežeras Italijoje.
D
aniškevičiai augina du vaikus – keturmetę dukrą Kamilą ir devynių mėnesių sūnų Armandą. „Vaikai – maži, jiems skiriame labai daug dėmesio, kasdien sukamės įprastoje šeimyninėje rutinoje ir tikrai retai kur nors išeiname tik dviese, – šypteli Karina. – Todėl bent jau į kelionę vestuvių metinių proga stengiamės išvykti tik mudu.“ Tradiciją pažymėti santuokos sukaktį kelionėje pora puoselėja nuo pat pirmų bendro gyvenimo metų – šįkart minėjo penkerių metų jubiliejų. „Nusprendėme tokia proga vykti ne į tradicinę poilsinę kelionę, o į kokią nors ypatingą vietą, kur būtų ką pamatyti, – pasakoja moteris. – Į akis krito Madžorė – antras pagal dydį Italijos ežeras. Prie kitų ežerų toje šalyje mums jau teko lankytis, o šis labiausiai patraukė grožiu. Madžorėje yra keletas aristokratų šeimos valdomų Boromėjų salų: gražiausia iš jų laikoma Isola Bella, žmonės net vadina ją vienu iš pasaulio stebuklų. Ten lankydamiesi įsitikinome: iš tiesų nepaprastas grožis, puikus gamtos ir architektūros derinys – ir labai romantiška vieta penkerių metų jubiliejui paminėti. Viešėjome penkias dienas, bet
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ tiek laiko neužteko viskam pamatyti.“ Pora apsistojo sename, daugiau kaip 160 metų skaičiuojančiame viešbutyje, kuris priklauso tai pačiai Boromėjų dinastijai, valdančiai kone visas Madžorės salas. „Viešbutis labai gražus, primenantis muziejų, – teigia Karina. – Pradedant Ernestu Hemingway, ten yra gyvenę daug žymių pasaulio žmonių. Mėgavomės puikia virtuve, ragavome gurmaniškų valgių, bet nepamiršome apsilankyti ir kituose rekomenduojamuose Madžorės apylinkių restoranėliuose. Tikrai verta nuvykti į mažytę Žvejų salą: ji garsėja virtuve, labiausiai, be abejo – jūrų gėrybėmis. Specialiai vykome ten papietauti – patiekalus ruošė mums matant, buvo nepaprastai skanu. Keliaudami daugiausia ir valgėme žuvis bei jūrų gėrybes – juk ežeras šalia.“ Isola Bella sala, be abejo, irgi buvo įtraukta į kelionės maršrutą. „Iš pradžių ketinome tik nuvažiuoti ten pasivaikščioti gražioje aplinkoje. Bet kai fotografijose pamačiau tenykščius sodus ir rūmus, kilo mintis: gal surenkime fotosesiją? Juk per penkerius metus nė karto tam neprisiruošėme, – šypsosi Karina. – Vyras nelabai mėgsta fotografuotis, bet
šįsyk sutiko: „Kartą per penkerius metus gal ir galima...“ Susitarėme su lietuviu fotografu Mindaugu Nakučiu, jis mielai atskrido į salą. Fotosesija buvo maloni, neįpareigojanti, be jokios įtampos: mes tiesiog vaikščiojome, mėgavomės gražiais vaizdais, o Mindaugas fotografavo. Visi liko patenkinti spontaniška idėja įsiamžinti dieviško grožio saloje: būtų buvusi nuodėmė praleisti tokią galimybę.“ Visgi gražiausia yra tai, ką šeima sukūrė per tuos penkerius bendro gyvenimo metus. „Džiaugiamės, kad namuose jau girdisi ne vienas, o du vaikiški balsai, – patikina Karina. – Tai labiausiai ir vertinu – ne karjerą, o du nuostabius vaikus. Jie leidžia į ateitį žiūrėti labai šviesiai ir suteikia mudviejų su Mantu santykiams didžiausią prasmę. Padidėjus šeimai, pakeitėme ir namus – išsikraustėme į erdvesnį butą, ten daugiau gamtos. Vyras labai myli vaikus, tad kartais paklausia: o gal būtų gerai ir trečias?.. Aš niekada nesakau „niekada“: jei Dievas duos, sveikata leis – gal ir turėsime. Bet kol kas esu linkusi palaukti – šitie dar maži, norisi jiems skirti kuo daugiau dėmesio.“ n 33
pažintis
Didelė mano sėkmės dalis – kad kantriai beldžiausi į visas duris 34
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
L
ietuvoje Miglė – vis retesnė viešnia: Bretanės sostinėje Rene laukia namai, vyras verslininkas Osvaldas, dukra Emilė ir sūnus Simonas Ainis, o Paryžiuje – vienas kitą vejantys darbai. „Kiekvieną savaitę važiuoju į Paryžių. Atstumas nemažas – apie 400 kilometrų, tačiau kelionė greituoju traukiniu trunka tik valandą dvidešimt minučių. Dažnai paryžiečiai, gyvenantys pačiame Paryžiuje, iš vieno miesto galo į kitą ilgiau važiuoja“, – pasakoja Miglė. Paryžiuje ji filmuojasi seriale, dirba modeliu ir vaidina teatro spektakliuose. „Kaip tik netrukus laukia premjera – pirmiausia pas mus Rene, o paskui ir Paryžiuje. Spektaklis dar neišėjo, bet aš jau džiaugiuosi juo, nes teatro aplinka man visgi artimesnė nei serialai ar mados, – neslepia. – Labai pasiilgstu Lietuvos – gamtos, giminių, draugų. Kaip gali nepasiilgti savo šalies? Sako, kurioje šalyje gimęs pirmą kartą atsigeri vandens, ta šalis tampa tau gimtoji. Visą laiką ją prisiminsi, visą laiką ji tave trauks. Vadinasi, Lietuva man visą laiką bus sava. Vaikus stengiuosi atsivežti čia bent kas dvejus trejus metus. Nors mokyklą ir darželį jie lanko prancūziškus, tačiau namuose kalbamės lietuviškai. Noriu, kad jie mokėtų gimtąją kalbą, kad pažintų tradicijas.“
Vicoolya&Saida nuotraukos
O prancūzišką kultūrą ir gyvenimo būdą į savo namus įsileidote?
Nors prancūzai niekaip negali ištarti jos pavardės – Rimaitytė, Prancūzijos šiaurės vakaruose, Bretanėje, gyvenanti lietuvė aktorė Miglė RIM (33) gauna vienas už kitą geresnių darbo pasiūlymų: vaidina teatro spektakliuose, kino filmuose ir viename populiariausių Prancūzijos serialų. Kokia sėkmės paslaptis? „Šypsena ir užsispyrimas“, – juokdamasi atsako lietuvė. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ
Žinoma, mums daug kas labai patiko: tarkime, prancūzų taip gerbiamos šeimos vakarienės, kartais net ir pietūs. Susėdame visi drauge, kalbamės... Vakarienei mėgstu pagaminti kokį sveiką patiekalą. Ir vyras labai skaniai gamina. Bretanė garsėja jūrų gėrybėmis, austrėmis – jos tikrai dažnas patiekalas mūsų namuose. Beje, prancūzai, tiksliau, bretonai, turi ir kefyrą, tik vadina jį kitaip ir visada akcentuoja, kad tai – jų nacionalinis gėrimas. O mes ginčijamės – kad mūsų (juokiasi). Na, bent jau lietuviškais šaltibarščiais su bretonišku kefyru prancūzus tikrai esu ne kartą sužavėjusi. Beje, Bretanėje lietuvių nedaug, tačiau įsivaizduokite: Rene gyvena mano vyro buvusi klasiokė ir klasiokas. Pasaulis iš tiesų yra labai mažas! Persikėlimas gyventi į Prancūziją buvo ilgai planuotas?
Visiškai ne. Vieną kartą su vyru buvome atostogų Paryžiuje, dar nuvažiavome į Bretanę. Labai patiko žmonės, aplinka. Antrą kartą atostogų ten išvažiavome, kai jau laukiausi: ištekėjau studijuodama trečiame kurse, o ketvirtame pradėjau lauktis dukters. „Kodėl gi nepraleidus Bretanėje mėnesio? – ėmėme galvoti. – O gal pagyvenkime čia ilgiau?“ Man visada patiko keliauti, matyti daugiau, neužsisėdėti vienoje vietoje. Bretanės prancūzai man pasirodė be galo šilti, atviri, svetingi žmonės. Kažkodėl dažnai iš lietuvių girdžiu, kad prancūzai jiems atrodo arogantiški, uždari. O man turbūt teko šansas pažinti tik mielus ir gerus žmones. Negaila buvo palikti teatrą, atsisakyti aktorės karjeros?
Ketvirtą kursą baigiau, diplominį darbą gyniau jau pagimdžiusi dukrytę – spektaklio metu užkulisiuose dar spėdavau ją pamaitinti. Bet jaučiau, kad noriu atsidėti šeimai: atsisakyti spektaklių, darbų – visko atsisakyti ir auginti vaiką. Tai kam tada sėdėti Vilniuje, jei galima Bretanėje? Juo labiau kad dar prieš mums susipažįstant vyras jau buvo kelerius metus gyvenęs Prancūzijoje, mokėjo prancūziškai. Tik buvo nusprendęs grįžti į Lietuvą ir iš čia kojos nebekelti. „Prancūzija – vieni biurokratai! Nusibodo...“ – dejuodavo. Bet kai aš įsimylėjau Bretanę, jis irgi pradėjo mąstyti – na, kodėl gi ne. Įsigijome ten namą ir dukrai gimus
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
35
SCANPIX (3), SCHUTTERSTOCK (3) ir asmeninio albumo nuotraukos
pasirinkimas
Atstovauti
svetimam
kraštui 44
Garbės konsulo pareigos – tokios, kurios visiškai „neapsimoka“: išlaidos, susijusios su šituo darbu, – paties konsulo rūpestis, už daug ką jis moka iš savo kišenės. Ar tas rūpestis – dėl garbės? Ką išties gauna garbės konsulai, pasakoja žinomi lietuviai, atstovaujantys Monakui, Omanui, Tailandui ir Izraeliui. DAIVA KAIKARYTĖ
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
F
inansų ir įmonių valdymo konsultantas, mokesčių ir buhalterinės apskaitos specialistas – pirmas Lietuvos istorijoje Monako garbės konsulas. Iki paskyrimo 2014 metais jis turėjo nemažai finansinio konsultavimo reikalų Monake. Mezgant verslo ryšius sukaupta patirtis, įgyta reputacija ne tik Lietuvoje, bet ir svetur greičiausiai ir nulėmė nykštukinės šalies valdžios sprendimą rinktis būtent jį.
Kokios Monako ypatybės?
Tai saulėta Pietų pakrantės šalis. Monake žmonės atsipalaidavę. Tiek kasdienybėje, tiek tvarkant reikalus justi gyvenimo džiaugsmas, į viską žiūrima su pasitikėjimu, ramiai, be streso. Taip, Monakas kompaktiškas, tačiau jame verda aktyvus gyvenimas. Štai ir šiomis dienomis gavau keliolika pranešimų: konferencija energetikos tema, svarbios meno parodos atidarymas, ambasadorių susitikimas, šalies premjero darbų pristatymas garsiajame „Hôtel de Paris“ viešbutyje, Vidaus reikalų ministerijos projektas, susijęs su vaikų švietimu, krepšinio, futbolo klubų varžybos, atnaujintos ligoninės atidarymas... Mažytė šalis – lyg prabangos simbolis.
Monake Linas Gusarovas su žmona Jolanta lankėsi daug kartų
Šalis, kuri moko džiaugtis gyvenimu Tapti Monako garbės konsulu Lietuvoje bendrovės „Gusarovas ir partneriai“ vadovui Linui GUSAROVUI (47) buvo didžiulis įpareigojimas, tačiau, be džiugesio, jis kėlė ir nerimą: ar pavyks pateisinti karališkosios šeimos valdomos valstybės pasitikėjimą.
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
Kasmet Nacionalinės dienos proga rengiamas iškilmingas diplomatinio korpuso susitikimas su Monako kunigaikščiu Albertu II ir jo žmona kunigaikštiene Charlene. Linui Gusarovui teko kalbėtis su kunigaikščiu, o su jo žmona aptarti kai kuriuos labdaros projektus
Taip, po karo atsigaunant Europai, formuojantis naujiems pasaulio aristokratijos sluoksniams, atsirado šiokių tokių glamūro simbolių – tai Monte Karlo kazino, automobilių lenktynės, viešbučiai „Hôtel de Paris“, „Hôtel Hermitage“, muziejai, jų kolekcijos. Monakas tuo puikiai pasinaudojo garsindamas savo šalį kaip prekės ženklą, ypač – turizmo srityje. Visi Europos nykštuką žino kaip šalį, kurioje klesti gerovė. Tačiau labai noriu pabrėžti, kad tai šalis, kurios piliečiais itin rūpinamasi, kur tinkamai sutvarkyta socialinė apsauga, yra tobula sveikatos apsaugos infrastruktūra, kruopščiai tvarkomi municipaliniai reikalai. Monakas dalyvauja aplinkosaugos projektuose, ši karalystė yra piliečių gerovės simbolis, sukurtas karališkosios šeimos pastangomis. Kas jūsų atrasta, pamėgta Monake?
Dabar lankausi ne kaip turistas, o dažniau darbo reikalais, tad ritualai – ne tokie svarbūs. Nuvykusiems pirmą kartą patarčiau aplankyti Okeanografijos muziejų, apžiūrėti Monako kunigaikščio automobilių kolekciją. Tiesiog ramiai pasivaikščioti. Jei neužeisite į Monte Karlo kazino, bent prisėskite priešais jį, viešbučio „Hôtel de Paris“ kavinėje išgerkite puodelį kavos ir tiesiog stebėkite aplinką. Ji visada žavi veiksmu ir mini spektakliu! Man labai patinka Karališkojo jachtų klubo atmosfera, jau kuriu tradiciją kiekvienos viešnagės Monake metu nueiti ten papietauti. O šiaip kas kartą vis labiau atrandu nepakartojamą ramybės ir mėgavimosi gyvenimu jausmą. Suprasti, pamilti šalį, mėgautis, kaip tai daro patys monakiečiai, man yra savotiškas pasiekimas ir džiaugsmas. 45
menas gyventi
Dviračiais per pas Išeiti iš darbo prestižinėse Londono juvelyrikos kompanijose, viską palikti ir išvažiuoti pamatyti plačiojo pasaulio. Dviračiais. Metams, gal dvejiems... Beprotiška idėja?! Galbūt. Bet Londone gyvenančių lietuvių juvelyrų Mildos TAMAŠAUSKAITĖS (27) ir Dovydo URBONO (34) galvose ši mintis brendo jau seniai. Dviračiais per pasaulį juodu mina jau pusę metų: kelionę pradėję nuo Baltijos jūros, nuvažiavo penkis su puse tūkstančio kilometrų ir dabar yra Irane. Reikalingiausi daiktai kelionėje
68
JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
Nuotraukos iš asmeninio albumo
Kelios kuprinės ir du dviračiai – visa manta, su kuria balandžio 22-ąją Milda ir Dovydas išvyko į kelionę dviračiais per pasaulį. Įspūdžiais ir patirtimi pora dalijasi savo tinklalapyje www.dabarmesminam.com
„Abu manome, kad sunkiausia kelionės dalis – pasiruošimas – jau įveikta“, – įsitikinusi Milda
aulį „Daug žmonių galvoja, kad esame milijonieriai, jei galime sau leisti tokią kelionę. Netiesa. Taip keliaujant ne tiek jau daug ir reikia“, – tikina Dovydas
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
69
menas gyventi
Žvėrieną paruošti taip pat lengva!
Ką šįmet žmonai padovanoti gimtadienio proga, krepšinio treneris Darius Songaila ilgai galvos nesuko: žvėrienos gaminimo kursai prestižinėje Jorkšyro kulinarijos mokykloje buvo sena Gintarės SONGAILĖS (27) svajonė, ir jis ką tik ją išpildė. BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ
76
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
Gintarė ir Darius Songailos nevalgo kitokios mėsos – tik žvėrieną. Prie jos pripratę ir poros vaikai Joris, Herkus ir pagrandukas Vėjas
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
Mamų radijo ir asmeninio albumo nuotraukos
G
intarė nejuokauja save vadindama medžiotojo žmona – Kauno „Žalgirio“ trenerio pareigas užimantis jos sutuoktinis aistrą medžioti pajuto prieš daugelį metų, kai dar pats profesionaliai žaidė krepšinį NBA lygoje. Medžiojo Amerikoje, Afrikoje, Europoje, o dabar tuo dažniausiai užsiima Lietuvos ir kaimyninių šalių miškuose, kai randa laisvų dienų nuo rungtynių. Būtent dėl šio Dariaus pomėgio jų namuose niekada netrūksta žvėrienos, o kitokia mėsa negu elnių, stirnų, šernų, fazanų, laukinių ančių ir žąsų nėra valgoma. Songailų namuose įrengti specialūs šaldikliai, kuriuose laikomi iš Dariaus sumedžiotų laukinių gyvūnų pagaminti naminiai kepsniai, žemaičių blynai, koldūnai, faršas, dešrelės, dešros, konservai. Draugai ir giminaičiai taip pat būna gausiai apdovanoti šia bene labiausiai gurmanų vertinama mėsa. „Ir taip ketveri metai. Net vaikai – Joris, Herkus ir pagrandukas Vėjas – yra tikri žvėrienos mėgėjai. Jie nesako: „Mamyte, duok saldainių!“ Jie prašo atpjauti mėsytės. Kiaulienos ir kitų naminių gyvūnų mėsos skonis sūnums – neįprastas, užtat koks neįtikėtinai didelis geležies kiekis jų kraujyje! Sena tiesa, kad žvėrieną valgyti sveika, joje begalė vitaminų, o ir tinka ji net alergiškiems žmonėms, yra ekologiškiausia, nes laukiniai gyvūnai minta natūralioje gamtoje, nešeriami hormonais ir pesticidais. Tik viena bėda – kartais ir tokie žvėrienos fanai, kokie esame mes su Dariumi, pritrūksta fantazijos, kaip skaniai ją paruošti. Atrodo, ir su žvėrienos restoranų virtuvės šefais pasikonsultuodavau, ir internete informacijos ieškodavau, skaitydavau kulinarijos knygas, daug eksperimentuodavau, bet vis negana! Taip mano akiratyje atsidūrė tarptautinės kulinarijos mokyklos Anglijoje ir Jungtinėse Amerikos Valstijose, kuriose dėstomi kursai apie žvėrieną. Darius visada žinojo, kad noriu ten nuvykti. Dabar buvau Anglijoje, Jorkšyre, o pavasarį keliausiu ir į Ameriką“, – dar vienos kulinarinės kelionės planus atskleidžia Gintarė. Jorkšyro kulinarijos mokykla yra puikiai vertinama Didžiojoje Britanijoje, nes joje dirba tarptautinę praktiką įgiję profesionalūs virtuvės šefai, rengiantys pradedančiųjų ir pažengusiųjų kursus
Kulinarijos virtuozės Stephanie Moon pamokos įsimins ilgam
visiems norintiems išmokti ar pagilinti turimas kulinarijos ir konditerijos žinias. Gintarė su dar septyniais bendraklasiais iš įvairių pasaulio šalių šioje mokykloje praleido keturias dienas. Nuo ryto iki vakaro klausė teorijos apie žvėrieną, išgirdo apie jos brandinimo ir paruošimo būdus, o galiausiai pati stojo prie virtuvinio stalo ir išbandė siūlomus receptus, prižiūrima kulinarijos virtuozės Stephanie Moon, kurią britai neretai išvysta BBC kanalo laidose: „Gaminome ir ragavome. Visi dalijomės ir savo atrastomis žvėrienos ruošimo subtilybėmis. Štai aš visus nustebinau Lietuvoje žvėrienos mėgėjų taip gerai pažįstama kadagių uogų šaka, kuri yra puikus prieskonis, norint pašalinti stiprų laukinės mėsos kvapą. Pati likau nustebinta, kokį stebuklą padaro cinamono lazdelė, įmesta į katilą sriubos, – fantastika! Arba kaip gardžiai iškepa fazanas, valandėlę palaikytas rudojo cukraus ir medaus marinate ir į orkaitę pašautas be odos. Ir tai – tik keletas gudrybių, kurias sužinojau Jorkšyro kulinarijos mokykloje. Galiu tik pasidžiaugti, kad iš šių kursų gavau daugiau, negu tikėjausi.“ Gintarė socialiniuose tinkluose dažnai sulaukia gerbėjų užklausų, kaip skaniai pagaminti patiekalus iš žvėrienos, mat jie žino, kad ji jau ne vienus metus gilinasi į šios mėsos paruošimo būdus. Kad savo žiniomis pasidalytų su visais norinčiais, į „YouTube“ interneto svetainę ji ketina kelti vaizdo įrašus iš eksperimentų virtuvėje: „Noriu parodyti, kad žvėriena taip pat lengvai ir greitai paruošiama, kaip ir bet kuri kita mėsa. Patikėkite, didelių mokslų nereikia, norint šeimai pagaminti žvėrienos troškinį. Tačiau to nepasakysi apie šernienos kumpį – norint jį skaniai iškepti, reikia žinoti tam tikrus niuansus, kad neatrodytų, jog vietoje mėsos burnoje kramtai gumą. Man pačiai geriausiai sekasi ruošti stirnieną, nes valgius iš šios mėsos gaminu dažniausiai. Viskas tėra praktika ir įgūdžiai. Kitiems ir vištą į orkaitę sudėtinga pašauti...“ n
77
žvaigždynas Karališki kostiumai ir išpudruoti perukai paslėpė verslininką Chorst Klaus (dešinėje) ir jojiką Eimantą Katkevičių
Kazanovos paslaptys įtraukė fotografą Pripsą ir medicinos mokslų daktarę Daivą Janulaitytę-Günther
TRADICIJOS
Karšta naktis Žvarbūs rudeniški vėjai liko už durų, o sostinės „Stiklių“ viešbučio viduje penktadienio vakarą buvo tikrai karšta: čia surengtas jau tradicinis karnavalas, dvelkiantis Kazanovos aistra ir Helovino šiurpuliais. Svečiai į vakarėlio temą atsižvelgė labai atsakingai: makiažas ir kostiumai traukte traukė akį, o paslaptingos kaukės sukosi išvien su nuodėmingomis mintimis.
Tobulo kūno savininkė Agnė Stačiūnaitė buvo pripažinta viena drąsiausių vakaro viešnių
Viganto Ovadnevo nuotraukos
Studentė Bernadeta Straukaitė ir kolumbietis barzdaskutys Johnas Alexas Serna
88
Prekės ženklo „Le Mirage“ įkūrėja Justina Stambrauskaitė šįsyk atsispyrė kaukių kerams
Dizainerė Ramunė Piekautaitė Helovino proga tapo žavia tamsiaplauke su žila raganiška sruoga. Žmonos transformaciją puikiai įvertino verslininkas Kęstutis Verslovas
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
Šokėjos karnavaliniam pasirodymui buvo grimuojamos kone dešimt valandų
Šiek tiek kitokia dainininkė Urtė Šilagalytė
Padūmavęs Vaidilos teatro direktoriaus Gedimino Jankaus žvilgsnis
Kaukės paslėpė veidus, bet išlaisvino troškimus
„Stiklių“ bendraturtis Romas Zakarevičius visiems parodė ragus
Svečiai dėvėjo kaukes visą vakarą – net jei tai ir trukdė matyti, kalbėti ar vaišintis
Didžėjus Audrius Kolesnikovas – Driule XL ir jo mylimoji Aistė Grišinaitė įsiamžino su šokėja Agne Stačiūnaite
Ž M O N Ė S N R . 4 4 | w w w. ž m o n ė s . l t
„Stiklių“ rinkodaros ir pardavimų direktorė Rimantė Kryžiokaitė karnavalo naktį tapo dainininke Lady Gaga. Aksesuarų kūrėjui Sigitui Praspaliauskui labai tiko aristokratiško vampyro įvaizdis
„Stiklių“ bendraturčiai Anna ir Aleksandras Ciupijai bičiulius pakvietė šventinės vakarienės
89