„Atsižvelgiant į dabartinę geopolitinę situaciją, bendravimas su mylimais žmonėmis, galimybė kartu juoktis, ruošti maistą – tikrų tikriausia prabanga“, – sako LNK televizijos laidų vedėja Justė ŽIČKUTĖ (28). Užvėrusi filmavimo studijos duris ji kasdien dėkoja likimui už mėgstamą veiklą ir sužadėtinį verslininką Tomą LUKOŠAITĮ (29). „Bepigu džiaugtis santykiais, kai viskas gerai. Vertinu Tomą už tai, kad jis šalia manęs ir sunkiausiomis akimirkomis.“
Televizijoje nuolat aptariamos tokios temos kaip r i o e u ri i vi uo e e er i i i i u ded vei i re Kai netoliese vyksta siaubingas karas ir žudomi civiliai, kitomis akimis pažvelgi į žemiškus, kasdienius dalykus – šeimą, namus, mėgstamą darbą. ažnai pagalvoju, kokia dėkinga esu už viską, ką turiu. ž tai, kad laisva galiu vaikščioti gatvėmis ir mano gyvybei negresia pavojus. Sunku matyti, ką žmonės išgyvena krainoje. Kaip galėdama prisidedu, aukoju. iuo sudėtingu metu stengiuosi nepamiršti ir savęs. „Stop“ mygtuko gyvenime nenuspausi...
Stresą suvaldyti man padeda inė veikla. ažnai ilgai pavaikščiojus miške niūrias mintis keičia šviesesnės. astebėjau, kad geras vaistas – pokalbiai su bičiuliais.
Ne vie u e u vedi id ir e die i u er i iu i i d v iri y e ir u i d iu io e vi uo e e e i y re rei i y er ido ved ui o rei i risijungusi prie laidos „KK penktadienis“ komandos labai jautriai reaguodavau į skausmingas žmonių istori
interviujas. orėdavau pašnekovus paguosti, kartais būdavo nepatogu jiems užduoti tam tikrus klausimus. Laikui bėgant supratau, kad į laidą herojai ateina apsisprendę išlieti širdį. et jei kartais nesutinku su pašnekovu ir noriu jam paprieštarauti, savo emocijas užspaudžiu. mpatijos reikia visiems. e tik vedėjams. Mitas, kad laidų lmavimai – linksmybės, po kurių esi kupinas energijos. arbas už kadro romantika nekvepia –anali uojame scenarijų, mokomės tekstus. er dieną studijoje su komanda praleidžiame šešias valandas – lmuojame po dvi laidas. Atidžiai išklausyti, suprasti, užjausti – emociškai sunku. Kurį laiką po lmavimų mane kankino stiprūs galvos skausmai. abar, kai tik galiu, per pertrauką išeinu į lauką, įkvepiu gryno oro.
ie i o r i i i di i uo i o i i iuo e i uo e i rei i y v di u i o u r i i r d o u e i od io i v yvename demokratinėje šalyje, kur kiekvienas turi teisę į tam tikrą nuomonę, bet nebylūs susitarimai – kas yra priimtina, o kas ne – eg istuoja. eigu žmogaus požiūris atitinka daugumos, išreikšti savo nuomonę tarsi saugu, priešingu atveju – ri ikuoji būti sugėdintas ir užpultas socialiniuose tinkluose. augelį tai gąsdina.
Kalbant apie „KK penktadienį“, džiaugiuosi, kad į laidą kviečiame įvairių visuomenės sluoksnių atstovus. Mūsų uždavinys – kuo įvairiapusiškiau atskleisti konkrečią temą. Be skirtingų pašnekovų ir aistringų diskusijų tai būtų neįmanoma.
asa a li dažnai s ti si ol t mi e, o ams atv s s sostin s ž y e. S dime vieno e i a lia s avini , si sio e asla tin ame sy e. avadinimas i i int i o a la od e a e S ea easy , no s vilnie iai dažnia siai vadina vin y so avine. is as ia dvel ia ltini avido yn ho se ial a o a don mo ž olaidos, altais i odais vad atais i ma intos indys, am li a stat la am e, o t m meni s da o ti vy ni y a as i ava. ai s i silai ote anda i s laidyti misti i a ionaliai s ai i oti alans , o a li s ti atlaidžiai y sosi e d l ini visa tai...
S u uo e uvo e ry i e y dėjų visada turėdavau, tik anais laikais asvalyje būdavo sudėtingiau jas reali uoti. Augau aplinkoje, kurioje verslininkų nebuvo, gal dėl to ir dabar nesu verslus, o mano sprendimai bet kurį tikrą vers lininką priverstų ironiškai kilstelėti antakį... Bet taip jau yra: manau, kad gyvenime svarbiausia ne uždirbti, o daryti tai, kas įdomu, kas teikia džiaugsmą ir malonumą. Kai dirbi tai, ką mėgsti, atlygį vis tiek gauni –pinigų ar ne pinigų pavidalu. Baigęs mokyklą įstojau į V T statybų inžineriją: daug malonumo ji neteikė, mokytis buvo per sunku, tad po pusmečio mane išmetė. rįžęs į asvalį įsidarbinau sūrių gamykloje prie konvejerio linijos, bet greitai supratau: kai dvylika valandų žiūri į pro šalį važiuojančius sūrius, tikrai gali išprotėti. Apsisukęs grįžau į Vilnių ir įstojau į tuometį edagoginį universitetą – šįkart mokytis jau buvo labai lengva. Tapau diplomuotu mechanikos inžinieriumi, technologijų mokytoju ir automobilių eksploatavimo specialistu, nors nesu tikras, ar visa tai sugebėčiau. O kadangi studijuodamas turėjau daug laisvo laiko, nutariau eiti dirbti. Radau skelbimą, kad picerija ieško picų kepėjų: patirties nereikia, visko išmokys. iaip aš nekenčiu gaminti, sumuštinį vos pasidarau, bet pamaniau, kad picų kepimas nėra maisto gamyba: į tai galima žvelgti kaip į kūrybą ir improvi aciją. Tiesą sakant, daug improvi uoti ten nereikėjo, bet įsisukau, susiradau draugų, tapo visai įdomu.
Gretos
Skaraitienės / BNS nuotraukos
„Su kiekvienu filmu neriu į vis naują nuotykį. Gal nuskambės keistai, bet nesijaučiu kaip profesionali aktorė. Kaskart atrodo, kad vaidinu pirmame savo filme“, – sako viena ryškiausių šiuolaikinio prancūzų kino žvaigždžių Léa SEYDOUX (37). Interviu „Žmonėms“ aktorė pasakoja apie darbą su įvairiais režisieriais, apie tai, dėl ko jai baisu ir be ko negalėtų gyventi.
NATALIJA SEREBRIAKOVA
Lietuvos žiūrovams puikiai pažįstama aktorė, ne per seniausiai matyta bondiados dalyje „Mirtis palauks“ bei juostose „ rancū ijos kronikos iš Liberčio, Kan aso vakaro saulės“ ir „ os vardas ran cū ija“, sukūrė pagrindinį vaidmenį viename iš festivalio „Scanorama“ lmų – režisierės Mios ansen-L ve dramoje „Vieną gražų rytą“.
e iu i d uod i e i e udo i ori i udry i ie io do e i ir i re i ieri u vi i o e T i u re d e ir r ero die e, taip susiklostė. Turėjau daug draugų iš įvairių šalių, vaikystėje ir paauglystėje nusišypsojo sėkmė daug keliauti. Tekdavo nuolat prisitai kyti prie besikeičiančių aplinkybių. Manau, tai iš dalies suformavo mano asmenybę– labai mėgstu susitapatinti.
Ar u u uvo u i i i u o ie r ry vei i i die i i r d u i u i r i i o i u alima sakyti, kad pirmąkart vaidinau paprastą žmogų. Manau, dėl to daugeliui žiūrovų šis lmas ir yra itin artimas: su veikėja lengva tapatintis. i išgyvena paprastas, bet stiprias ir visiems pažįstamas emocijas, pavy džiui, kokie jausmai apima sunkiai susirgus tėvui. is lmas paliečia tokius elementarius dalykus, kaip meilė ir mirtis. Mano nuomone, geriausi lmai– paprastomis temomis. Tarkime, „Adelės gyvenimas“ (garsus režisieriaus Abdellatifo Kechiche kūrinys, už kurį Seydou 1 -aisiais buvo apdovanota „Auksine palmės šakele“ Kanų kino festivalyje, – red. past.) iš esmės tėra meilės istorija. Veiksmas sukasi apie meilę, aistrą, o žiūrovai lieka ilgam sujaudinti. Manau, tai glūdi gyvenimo banalybėje... uk pats gyvenimas yra banalus, meilė, mirtis –
visi su tuo susiduria. albūt „magiška“ būtų netinkamas žodis, bet tai ypatinga. Banalumas turi ypatingumo...
Ar ero S dr e o i rodo d i or ir o u e e ie ie e o i io u o er e ir i u d ori i ere i u i i i yve i de o i ir i Taip, jūs teisi – esu melancholiška. Tai man įprasta, ma nau, kad taip jaučiuosi visą gyvenimą, nuo pat mažumės.
Taip, ji man patinka. Tai mano būdo bruožas. egana to, aš dar ir linkusi į nostalgiją. ilmuodamasi jaučiau stiprų ryšį su savo veikėja, pajutau empatiją. Mano galva, tai aktorystės pagrindas.
ir o e u r i i re i ieri i do u r urd u u er o u eri e re i ieri id o i o o e dir d u o ie r ry r i e L ve Vargu ar galima pasakyti, kad perimu idėjas, – tai abstraktu... Tačiau lmai padėjo man geriau suprasti gyvenimą. aunystėje nesuvokiau gyvenimo kompleksiš kumo, mąsčiau dualistiškai, mačiau tik juoda arba balta. Su amžiumi imi giliau užčiuopti ir suvokti tai, ko anksčiau nesupratai. Atradau įvairių jausmų niuansų, sužinojau apie santykius, meilę ir mirtį... Viso to išmokau iš lmų. Todėl ir mėgstu kiną, bet ne vien jį. Knyga, mu ikos kūrinys, paveikslas– man patinka viską išjausti. asijuntu gyva, kai koks nors kūrinys mane išties sujaudina.
i u er oro viru o de i ausmas buvo fatališkas, nes negalėjau nieko pakeisti. Taigi, tiesiog susitaikiau su situacija.
U i er ruo iu e u irod e e i i uriuo e v idi e u i Taip, išties daug.
Filme „Vieną gražų rytą“ Léos Seydoux herojė augina dukrelę ir rūpinasi sunkiai sergančiu tėvu. Vieną rytą sutikus buvusį mylimąjį, atbunda jausmai. Kadre iš filmo – aktorė su kolega Melviliu Poupaud ir mažąja Camille Leban Martins. Juosta bus rodoma kino festivalyje „Scanorama“
i uo e ie d u dir e e, taip susiklostė dėl pandemijos – kai kurie lmai buvo sukurti dar iki tada, kai pasaulis buvo priverstas stabtelėti.
i ver i e dov o i u Būti apdovanotai– smagu. Be galo džiaugiausi gavusi „Auksinę palmės šakelę“. Sunkiai dirbau, tad apdovanoji mas– nuostabi dovana. Bet man geriausias įvertinimas –paliesti žmones, gera, kai prisibeldžiu į kitų širdis. Tai viskas, ko man reikia.
r i e rie ero S dr i o i o do Ar u i i rii i o i yve i o uo Įdomus klausimas... esu labai rami, bet manau, kad pirmiausia reikia pasitikėti savimi ir kitais. aliu pasakyti viena: gyvenime man būtinas grožis, be jo negera. rožis man yra menas– jo suteiktos patirtys tarsi pažadina gyve nimui. yvenimasgali būti labai sunkus ar net tragiškas, tačiau renkiesi, ką nori jame įžvelgti, kokią prasmę savo būčiai suteikti. Bandau visur atrasti grožį. etgi asmeninia me gyvenime, bendraudama su draugais ir šeima– visur stengiuosi įžvelgti tai, kas gražu.
i v r y i ie ro i d i u i vo e vido ro e er o i u o e avidui grožis– kūnas ir organai. am tai pats gražiausias dalykas. Taigi grožis neišvengiamas. r labai įdomu, kad kiekvienas jį suvokiame savitai.
i u u i u ro e u r u ue e Ar ero i io ro o ue u e r i i ar neaišku. O, kad žinočiau!
Rausvasis Florence Pugh ir „Valentino“ periodas tęsiasi
Janelle Monáe „Ištrauktų peilių“ tęsinio premjerai rengė Christianas Siriano. Tegyvuoja maksimalizmas!
Kate Hudson neįprasta tamsia „Saint Laurent“ suknia. Nuogumą atsveria ekologiško (!) kailio apsiaustas Elegancijos įsikūnijimas
Judi Dench
„Sekso terapijos“ žvaigždė Aimee Lou Wood princesiška „Miu Miu“ suknia
Timothée Chalamet baltutėliu „Alexander McQueen“ kostiumu
