Nr. 48 (890) 2020 m. lapkričio 26 d.
DVIRATININKAS
Vasilijus
LENDELIS Bronzinė sėkmė tuščiame treke
DVIDEŠIMTMEČIO MADA
Ekstravagancija ir elegancija Lietuvos žvaigždžių ir Sarah Jessicos Parker spintose
Oskaras KORŠUNOVAS
Jaunystėje turėjau aiškią nuojautą, kad ateityje manęs kažkas laukia
VERSLININKĖ
Rasa
MARTENS
Kai gyvenimas padaužo, nori būti ten, kur ramu Kaina – 2,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,44 Eur
Tomo Kaunecko nuotraukos Meno redaktorė Lauryna Skrebytė Šarūnės Skirmantaitės stilius Ugnės Ežerinskaitės grimas
22
Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
„Aprangos galerijos“ ir „Zara“ drabužiai
viršelio istorija
Šamanas Meno pasaulyje jį vadina Genijumi. Šį žodį galima tarti, kaip nori: draugiškai, pagarbiai, pamaldžiai, ironiškai. Tiesa vis tiek liks ta pati – kito tokio kaip Oskaras KORŠUNOVAS (51) nėra. Sulaužęs visus stereotipus, nuo pamatų sukūręs savąjį teatrą, išgarsinęs Lietuvą visame pasaulyje, dabar režisierius turi šiek tiek laiko atsipūsti. „Savo metus suvokiu tik pažvelgęs į pasą. Bet ko ten į tą pasą žvalgytis, – šypteli prisimindamas praėjusias dienas. – Visuomet gyvenau bohemiškai – ir prieš trisdešimt metų, ir šiandien.“
D
GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ
ėmesio, dėl karantino esame priversti atšaukti spektaklius“, – sunku ir įsivaizduoti, koks neįprastas jums turėtų būti toks kreipimasis į žiūrovus. Juk per tuos dvidešimt OKT teatro gyvavimo metų iki šiol niekas nebuvo jūsų sustabdęs. Kartais iš tiesų pasijuntu įspraustas į kampą. „Pažvelk, juk visas pasaulis sustojo“, – ramina aplinkiniai, bet man dėl to netampa ramiau. Iki karantino statėme spektaklį „Otelas“: procesas buvo labai įdomus, kiekvieną akimirką jaučiau, kad gimsta kai kas neįtikėtinai gražaus – ir lygiai taip pat jaučiau, kad tai bet kada nutrūks. Spalį Šiauliuose man taip jau nutiko su „Remyga“: pastatėme puikų spektaklį, įvyko generalinė repeticija – tiems, kas ją matė, patiko. Kitą vakarą turėjo vykti premjera: aktoriai jau grimavosi grimo kambariuose, širdimi jau buvo scenoje... Ir staiga kažkas pranešė, kad pagrindinis aktorius turi izoliuotis. Viskas, premjera neįvyko. Mane persekioja kvailas Merfio dėsnis: per didžiausius pakilimus įvyksta ir didžiausios nesėkmės. Pamenu, prieš dvidešimt metų turėjau pradėti Avinjono festivalį su spektakliu „Įstabioji ir graudžioji Romeo ir Džuljetos istorija“. Su aktoriais laimingi nuskridome į Prancūziją, o ten... scenos darbininkų streikas. Po karo tada pirmą kartą festivalis neįvyko. Derybos su streikuotojais truko tris dienas – ir mes norėdami neprarasti formos tris kartus vaidinome tą spektaklį tuštutėlei aikštei. Lėktuvo bilietus namo turėjome tik po dviejų savaičių – tad dvi savaites Avinjone gėrėme vyną ir verkėme. Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
23
Jos įkvepia! stilius
Žurnalų skelbiami stilingiausiųjų rinkimai jų laimėtojas prieš dvidešimt metų pamalonindavo ne mažiau negu „Mis Lietuvos“ karūna. Nors prieš du dešimtmečius mados tinklaraščiai neegzistavo, mados biblija „Vogue“ patekdavo į vienas kitas rankas, retas žinojo visas pasaulines mados tendencijas ir ant vienos rankos pirštų buvo galima suskaičiuoti prabangių prekių ženklų parduotuves, tai netrukdė tapti įkvepiančia šalies stiliaus ikona.
P
BEATRIČĖ JUREVIČIŪTĖ
asipuošti į renginius, kuriuose gausu spaudos fotografų, prieš dvidešimt metų daugeliui atrodė svarbiau negu dabar. Kaip suderinęs aprangą pasirodysi visuomenei? Juk tada dar niekas neturėjo socialinių tinklų paskyrų, kuriose kas minutę galima viešinti skirtingus drabužių derinius ir gausiam sekėjų būriui tiesioginėje transliacijoje iš namų demonstruoti naujausius pirkinius. Kadaise nieko nestebino su žurnalu rankose į drabužių parduotuves užsukusios klientės ir pardavėjoms pirštu baksnojančios į garsenybių fotografijas: „Gal turite tokią suknelę?“ O dabar žinomos moterys palengvina smalsuolių dalią ir socialiniuose tinkluose grotažyme pažymi, iš kur atkeliavę kasdieniai ar proginiai jų apdarai.
2019 34
Vilniaus dailės akademijoje kostiumo dizaino studijas baigusi Asta VALENTAITĖ (39) ne tik dirbo modeliu, bet ir prieš keliolika metų vadovavo savo ir buvusio vyro Laimučio Pinkevičiaus įkurtam prabangių parduotuvių tinklui „Fashion Gates“. Asta buvo viena iš moterų, kurių drabužinėje dar studijų metais puikavosi vardinių prekių ženklų drabužiai, nepriekaištingai suderinti su garsiausių pasaulio gamintojų batais ir rankinėmis, atkeliavusiais tiesiai iš Milano ir Paryžiaus butikų. Šiuo metu Londone gyvenimą kurianti stilistė visada rinkosi kokybę ir laikui nepavaldžius aprangos derinius: elegantiškus ir pabrėžiančius dailią figūrą.
2018
2015
2006
Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
2008
2007
2017
Irmanto Gelūno, Gedmanto Kropio, Šarūno Mažeikos, Viganto Ovadnevo, Pauliaus Peleckio, Andriaus Ufarto ir Kęstučio Vanago nuotraukos
2019
2009
35
Monikos Požerskytės-Kalvelės nuotraukos, Gretos Subatavičiūtės makiažas
kaip gyvenate?
Paleisti
praeitį „Nuo patirčių mes sunkėjame. Ir kuo sunkesni tampame, tuo sunkiau gyvenimui mus purtyti“, – įsitikinusi verslininkė Rasa MARTENS (44). Ji žino, ką kalba: šie metai ant lėkštutės dėliojo ne saldžius ir šviesius išgyvenimus, o karčius atsisveikinimo ir išsiskyrimo gabalėlius. Tik optimizmo ir giedros iš veido neišbraukė.
P
rieš keletą dienų išgirdau: geriau, kad 2020-ųjų nė nebūtų buvę... Ir tikrai, šie metai daugeliui iš mūsų nebuvo nei gražūs, nei patogūs, nei geri. Bet įsimintini tai jau tikrai. Negaliu rūstinti Dievo sakydama, kad norėčiau šiuos metus išbraukti iš savojo kalendoriaus, juk visada gali ateiti dar blogesni. Pamenu, po tėčio mirties, vasarą, nuvažiavau pas močiutę, tėčio mamą. Sėdžiu virtuvėje, pasakoju, ką išgyvenau, nesu iš tų, verkiančiųjų, tačiau ašaros rieda, negaliu sulaikyti. O močiutė man: „Žinai, būna dar blogiau...“ Ir taip kalba garbaus amžiaus moteris, neseniai palaidojusi sūnų. Visur visi tik ir sako: būkime optimistai, būkime pozityvūs, viskas bus gerai, esame stiprūs, kiekvienoje situacijoje mėginkime įžvelgti gerus dalykus. Suprantu tai, tačiau kartu pripažįstu, kad šie metai man buvo vieni sunkiausių: subrendo sprendimas parduoti verslą – „Mabre“ viešbutį ir restoraną „Steakhouse Hazienda“, išgyvenome pirmojo karantino siaubą, kai visi planai ir užmojai tiesiog sustojo, palaidojau du artimus žmones – tėtį ir senelį. Būdavo dienų, kai jausdavausi įkritusi 46
LAISVĖ RADZEVIČIENĖ
į juodą duobę, kurios tamsoje norėjau būti pati sau viena. Siaubingai bijojau, kad neprasidėtų depresija, tačiau, matyt, tą liūdesį ir nerimą tiesiog reikėjo išgyventi. Šiandien sunku pasakyti, kas iš tiesų tai buvo – netekties gėla ar karantino pagirios, tačiau sau išsiaiškinau begalę svarbių dalykų, kurių gal nė nebūčiau sužinojusi. Pavasarį, žinau, praleidai prie jūros. Galėjai laisvai kvėpuoti, kai miestas duso, sustingdytas baimės ir nežinomybės... Tu teisi – beveik septynerius metus praleidau Latvijoje, name ant jūros kranto. Ir padariau svarbiausią atradimą per karantiną – kad man toks gyvenimas buvo tarsi tremtis. Kad mano namai iš tiesų yra ne Papėje, ne Bonoje, o Vilniuje. Gamta man patinka, tačiau niekada neatstos žmonių. Esu visiška miestietė, galėčiau gyventi aukščiausiame dangoraižyje, miestas man būtinas, kad jausčiausi gerai. Be to, kai gyvenimas gerokai padaužo, nori būti ten, kur geriausia, kur ramu ir saugu. O taip yra Vilniuje. Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
Kai reikėjo susirinkti daiktus, atėjau sekmadienį, sudėjau viską į dėžes ir pagalvojau – supakavau savo gyvenimą. Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
47
Bronzinė
sėkmė
tuščiame
treke P
įvykis
irmą savaitę po Europos čempionato pagaliau atsipūtei? Taip, gyvenau truputį tingiai. Tokiomis akimirkomis atsiranda daugiau laiko ir nuotaikos šiek tiek atsitraukus, per atstumą, pažvelgti ir permąstyti, ką padariau gyvenime, ką darau ir ką dar ketinu daryti. Rytas namuose Panevėžyje mudviem su Migle (Vasilijaus širdies draugė – Miglė Marozaitė, viena iš Lietuvos dviračių treko lyderių, – red. past.) prasideda apie aštuntą puodeliu kavos. Tada su špicų veislės Meile išeinu pasivaikščioti. Šiuo metu karantinas, tad gyvenimas maksimaliai supaprastėja: arbata, maistas, filmai, miegas – pagrindiniai kasdieniai dalykai, be kurių sportininkas negalėtų egzistuoti. Tiesą sakant, rengiantis varžyboms gyvenimas netampa įvairesnis, tik prisideda tris keturias valandas trunkanti rytinė ir šiek tiek trumpesnė vakarinė treniruotės: trekas trekas trekas, kuriame tobuliname greičio techniką, modeliuojame taktinius manevrus, ir svarmenų salė, kurioje ugdome raumenų jėgą ir staigumą. Po treniruočių jau būni taip išsisunkęs, kad nieko nebenori veikti. Vienintelis būdas akiračiui praplėsti – kelionės į treniruočių stovyklas. Pakeisti aplinką sveika ne tik fiziškai, bet ir psichologiškai. Kuo tau artimas dviračių trekas: ar alinamas darbas gali palikti vietos blizgančio parketo magijai? Kai mokykloje reikėjo rinktis būrelius, labiausiai norėjau dviračių sporto, tačiau iš pradžių pasirinkau plentą – jame reikia ištvermės, tarkime, šimto kilometrų trasoje. O kai išbandžiau treką, pajutau, kad tai mano stichija: greitis, žaibiška reakcija, spurtas, akimirksnio finišas. 50
Sporto įvykių sausrą ir už ją dar didesnį mūsų sportininkų tarptautinių apdovanojimų štilį nutraukė panevėžietis dviračių treko meistras Vasilijus LENDELIS (25): Bulgarijoje vykusio Europos čempionato sprinto rungtyje jis iškovojo bronzos medalį. VALDAS PUTEIKIS
Miglė Marozaitė ir Vasilijus Lendelis – nacionalinės rinktinės nariai ir pora gyvenime. Po Vasilijaus laimėto sidabro viename iš Pasaulio taurės etapų Minske 2018 metais
Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
Tomo Gaubio ir asmeninio albumo nuotraukos
Kai žmogų matai ir treniruočių stovyklose, ir varžybose, jis atsiskleidžia visomis savo emocijomis. Jei tai sukelia abipusę simpatiją, vienas kitą pamilsti. Kai kasdien dirbi ir „Cido“ arena tampa antraisiais namais, romantikos lieka mažai, bet kai gerai pailsi, kai bent savaitę nematai to parketo, vėl jo pasiilgsti. Ne kartą buvo minčių mesti sportą, nes apmaudžių nesėkmių būta kur kas daugiau nei pergalių. Mūsų sporte net menkiausias krustelėjimas gali ne tik atitolinti podiumą, bet ir sužlugdyti visas varžybas. Ne kojų raumenys savaime, o koncentracija, psichologinis pasirengimas ir menas laiku atlikti manevrą, nuspėti ir pasirinkti tinkamą trajektoriją dviračių treko varžybose lemia viską. Aštrią reakciją galima išsiugdyti per treniruotes, ji ateina su patirtimi, tačiau tai įgyti kur kas sunkiau flegmatiškam ir melancholiškam nei impulsyvesniam žmogui. Užsiimti šiuo sportu ir siekti rezultatų motyvuoja ne parketas ir ne dviratis, net ne techninė bazė ir treniruočių metodika – jos Lietuvoje pernelyg nenusileidžia, tarkime, Olandijos, Didžiosios Britanijos ar Australijos dviračių sportui, – o labiausiai mane supantys žmonės. Pirmiausia treneris Dmitrijus Leopoldas, griežtas ir visada žinantis, kaip siekti tikslo, su juo dirbu jau šešerius Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
51
į svečius
Nuolat kintanti
erdvė
Darganotą rudens dieną grafikos dizainerės Neretos SANAJEVIENĖS (32) namuose jauku ir šilta. Apie labai asmeninę erdvę, kur detalės neerzintų, kur norėtųsi tik atsipalaiduoti ir kurti, ji su vyru Pauliumi ir svajojo. REMIGIJA PAULIKAITĖ ir GRETA SKARAITIENĖ / „ŽMONĖS Foto“ 68
Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
T
as šviesus dviejų kambarių butas yra sostinės Naujamiesčio gyvenamajame rajone. Čia pat – senamiestis ir miesto centras, kur jiedu daugiausia sukasi ir dėl darbų, ir laisvalaikiu. Pirmiausia patogi vieta ir lėmė, kad pora nusprendė čia kurtis. „To namo buvo pastatytas tik pirmas aukštas, kai su vyru važiuodami pro šalį pasvajojome, kokia neįtikėtina vieta – kaip būtų nuostabu čia gyventi, – prisimena. – Iš sykio nusprendėme, kad tai – ne mums, bet po poros mėnesių jau stovėjome bute, kuriame vietoj lubų dar bolavo dangus!“ Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
Nereta mėgsta leistis į interjero detalių paieškas
Teko palūkėti, kol namas buvo baigtas statyti. Jie net buvo metams grįžę į gimtuosius Druskininkus. O kai pagaliau gavo naujojo būsto raktus, nieko nelaukę persikėlė gyventi. Prisimena, kaip buvo smagu, nors turėjo tik čiužinį ir porą spintelių. Meniška pora buvo susidėliojusi viziją, kaip atrodys šie namai, bet nenorėjo galvotrūkčiais savo minčių įgyvendinti. Vėliau įsitikino, kad nusprendę neskubėti tikrai gerai padarė, nes pamažu prisijaukinant namus kai kurie planai pasikeitė. 69
1999
metai. Amerikos mados dizainerių tarybos apdovanojimai. Tikėtiną tokiam renginiui vakarinį apdarą atstojo juodi šortai ir atlaso korsetas
1999
1997
metai. Geriausias herojės ir aktorės stiliaus jungties pavyzdys: „VH1 Vogue“ mados apdovanojimuose SJP vilkėta nuoga DKNY suknele pasipuošė ir Kerė – pirmajame „Sekso ir miesto“ sezone
90
-ieji. Pirmosios „Emmy“ statulėlės už „Seksą ir miestą“ ji negavo, bet „Swarovski“ karoliukais siuvinėta gelsva ir visomis prasmėmis svari „Anna Molinari“ suknelė įtraukta į mados enciklopediją
2000
metai. Pirmąkart nominuota „Auksiniam gaubliui“ už Kerės Bredšou vaidmenį. Subtilus ir elegantiškas amerikiečių dizainerio Richardo Tylerio apdaras
2000
metai. „Sekso ir miesto“ naujo sezono pristatymas „Sony“ Lincolno aikštės teatre. Nepakeičiama maža juoda suknelė
ŽMONĖS NR. 48 | www.žmonės.lt
STILIUS
Kai Kerė sutinka Jessicą Be Sarah Jessicos PARKER (55) kultinė jos herojė Kerė Bredšou ir pats serialas „Seksas ir miestas“ būtų buvę kitokie. Bet Jessica buvo prieš Kerę ir lieka po jos: SJP, kaip ją visi vadina, – viena stilingiausių Holivudo moterų.
2000
metai. Profesinei šventei – Ekrano aktorių gildijos apdovanojimams – beveik dalykinis „Vivienne Westwood“ kostiumas ir sidabrinė delninė
2000
-ieji. „Emmy“ ceremonijoje pademonstruota „Oscar de la Renta“ plunksnų suknia – aiški nuoroda į Kerės Bredšou tiulio sijoną serialo pradžioje. Šalia – vyras Matthew Broderickas
Š
iandien mažai kas perka, elgiasi ir bendrauja kaip 1998–2004 metais rodyto serialo herojės. Filmo kostiumų dizainerė Patricia Field įtvirtino tada drąsius mados kanonus, regis, vien tam, kad naujoji stilistų karta iš principo juos paneigtų. Tačiau Parker – tai ne tik 94-i „Sekso ir miesto“ epizodai ir du prieštaringai vertinami kino filmai. Jos filmografijoje – per pusšimtį vaidmenų. Jos skiriamieji bruožai – toli gražu ne klasikinis grožis, gana mažas ūgis (160 centimetrų), galbūt iš dalies nulėmęs aukštakulnių aistrą, ryškios mėlynos akys, apgamas ant smakro ir nuoširdus žavėjimasis mada. Mažai kas taip garbina „Met Gala“ aprangos kodą kaip SJP – nėra dizainerio, kuris nesvajotų apie tokią mūzą. Šiandien jai penkiasdešimt penkeri, ji tobulai jaučia pusiausvyrą tarp mados tendencijų ir klasikos, nerūpestingumo ir perfekcionizmo ir prie visko derina savo kurtus aukštakulnius (neseniai parduotuvės Niujorke viešnios buvo maloniai nustebintos – jas profesionaliai aptarnavo pati šeimininkė).
Ž M O N Ė S N R . 4 8 | w w w . ž m o n ė s . l t
2001
-ieji. Ekrano aktorių gildijos apdovanojimai. Sijoną SJP pakartotų nors ir šiandien. Nežinia, kaip dėl liemenėlės, bet tada buvo į temą
91