AKTORIUS
Andrius
DARELA Nr. 7 (798) 2019 m. vasario 14 d.
Sibire nuolat sapnuodavau Lietuvą
GRAMMY
KAIP SEKĖSI MŪSIŠKIAMS?
Dovilė
FILMANAVIČIŪTĖ Mano nėštumas nėra paprastas
Vaidas
VYŠNIAUSKAS
Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,04 Eur
Įkėlęs koją į Niujorko „Metropolitan Opera“
Inga
JANKAUSKAITĖ Kada, jei ne dabar, sakyti „myliu“!
Viktorijos Vaišvilaitės-Skirutienės nuotraukos Olgos Filatovos-Kontrimienės stilius Dalios Mišeikienės makiažas (grožio namai VIVA) Erikos Polionovaitės šukuosena (grožio namai VIVA) Fotografuota „L Studijoje“ ir gastro-pub’e DOCK Klaipėdoje 20
Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
Kada, jei ne
viršelio istorija
dabar Ji tokia švelni, jauki su tais dusliai barškančiais juodųjų perlų karoliais, bet tik įženk į draudžiamą zoną – tuoj gausi per nosį. Tokia romantiška ir tyki, bet, žiūrėk, nugriaudi juokas tarsi kalnų krioklys, dar lydimas kokio keiksmažodžio. Ta Inga JANKAUSKAITĖ (38) – amžina mįslė: moka elegantiškai palaikyti aktorystės mitus ir kartu juos sudaužyti aiškiai suvokiama realybe.
S
DAIVA KAIKARYTĖ
niegas šalyje sukėlė suirutę, o jūs nuo pat ryto keliavote iš vieno Lietuvos galo į kitą. Laukia svarbus pasirodymas – jus turėtų vežioti vairuotojas, o aplink sukiotis padėjėjai. Kaip man patinka, kai susiduriu su tokiu mūsų profesijos įsivaizdavimu. Tai primena vaikystę, kai mama alpo nuo Kauno dramos teatro aktorių, Jono Vaitkaus spektaklių – jai tie žmonės būdavo tarsi dangaus gyventojai. Bet iš tiesų scenos žmonės dirba sunkiai ir juodomis panagėmis, visai be gėlyčių, jie neminta ryto rasa bei žiedadulkėmis, o švarios kojinės jų stalčiuose nesidaugina. Tad susidūrusi su fantazija, esą aplink mus šokinėja tarnai, pritylu ir šypsausi – kaip gera, kad jūs tuo dar tikite. Sakau tai be ironijos. Tai skubėdama iš Klaipėdos į Vilnių palikote namie bardaką? Ne, tvarkai esu labai jautri. Buitis galioja ir jos nesibaidau, nors turiu pagalbą. Bet juk padėti nereiškia – padaryti už tave. Tačiau dėl to nematau jokios dramos. Tai, tiesą sakant, ir yra gyvenimas. Iki šiol vartau akis nuo frazės „gyventi sau“. Apie ką čia? Motinystė su visais iššūkiais juk yra labiausiai sau! Neįsivaizduoju, kuo galėčiau tai savyje pakeisti. Jaučiu būtinybę dalyvauti kiekvienoje vaikų gyvenimo smulkmenoje. Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
21
Futbolas rūpi
įvykis
visiems
„Suprantu, kokia atsakomybė man teko. Priimu tai kaip iššūkį“, – ramiai taria naujasis Lietuvos vyrų futbolo rinktinės vyriausiasis treneris Valdas URBONAS (51). REMIGIJA PAULIKAITĖ Vadovauti rungtyniaujančiai komandai kainuoja daug emocijų ir energijos
N
aujame darbe esate dar tik pirmas dienas, bet dėmesio jau sulaukėte nemažai? Natūralu, kad į tokias pareigas atėjęs turi prisistatyti. Juk futbolas rūpi visiems... Bendravimas su kolegomis, futbolo bendruomene, žiniasklaida – trenerio darbo dalis. Pasidalyti mintimis, įžvalgomis niekada neatsisakysiu. Kovo 22 dieną Liuksemburge laukia pirmosios oficialios rungtynės. Reikia sukomplektuoti trenerių štabą, metas kalbėtis su žaidėjais. Jaučiu pozityvumą iš futbolo bendruomenės pusės. Pirmosios dienos nuteikia optimistiškai. Jaučiuosi subrendęs save išbandyti einant šias pareigas, kai rinktinės atžvilgiu girdime visokių, ne pačių maloniausių, epitetų. Norisi įrodyti, kad mes mokame ir galime žaisti gerą futbolą. Tikiu, kad šita žaidėjų karta nori ir gali palikti gilesnį pėdsaką šalies futbolo istorijoje. Labai tikiuosi, kad mums tai pavyks. Internete mačiau daug pesimistiškų komentarų. Matyt, pergalė greičiausiai įkvėptų aistruolius vėl patikėti šalies futbolo rinktine? Pergalės visą laiką įkvepia! Kartais viena kita sėkmė gali kardinaliai pakeisti rinktinės situaciją. Juk ir netolimoje praeityje buvo akimirkų, kai jau atrodė, kad kovojame dėl patekimo į finalinius Europos ar pasaulio čempionato etapus. Tai – visų svajonė. Euforija atsiranda po pergalių. Tačiau geriau suprasti, kodėl pralaimėjai, nei nesuprasti, kodėl laimėjai... 32
Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
Irmanto Gelūno / „ŽMONĖS Foto“ ir Butauto Barausko nuotraukos
„Save pavadinčiau realistu“, – sako šalies futbolo rinktinės vyriausiasis strategas Valdas Urbonas
Turime rasti argumentų judėti į priekį. Nors po truputį, nors iš lėto, bet į priekį. Islandijos, Belgijos pavyzdžiai įrodo, kad šalies dydis neturi įtakos futbolo lygiui. Niekas manęs neįtikins, kad jie kitokie nei mes. Jei darbai, visa sistema tinkamai organizuoti – anksčiau ar vėliau tai duos rezultatų. Turime rasti argumentų ir kelių judėti į priekį. Nors po truputį, nors iš lėto, bet į priekį.
žmogiška. Tad stengiuosi rasti aukso vidurį tarp tylios lyderystės ir emocingo vadovavimo. Kiek metų esate futbole? Nuo ketvirtos klasės. Pats pasiprašiau, kad priimtų į organizuotą vaikų grupę, ir futbole esu iki šiol. Iš pradžių man tai buvo laisvalaikio forma. Negalvojau, kas iš to išeis. Augau Panevėžyje, ten buvo vienintelė tuo metu šalyje sporto mokykla-internatas. Ją ir baigiau. Pamažu futbolas tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Baigdamas sportininko karjerą žinojote, kad norite būti treneris? Karjeros pabaigoje pradėjau svarstyti, ką norėčiau daryti toliau. Šią specialybę pasirinkau nuosekliai. Gal tai likimas: taip susiklostė, kad teko išbandyti trenerio darbą, paskui pajutau, kad visai neblogai sekasi. Mano, kaip trenerio, pradžia didžiajame futbole buvo Panevėžyje. Nors nebuvau išskirtinis ir ko nors pasiekęs, su „Ekranu“ pavyko iš pirmo bandymo – penkis kartus iš eilės tapome Lietuvos čempionais. Po pirmų pergalių pradėjau dar daugiau gilintis į šį darbą. Būti žaidėju ir treneriu – skirtingi dalykai. Sportininkas atsakingas tik už save, o treneriui tenka sujungti visą komandą, ją motyvuoti ir valdyti. Palengva kaupiasi patirtis, atsiranda intuicija, pradedi lengviau nuspėti žaidėjus ir priešininkus. Kiek turėjo praeiti laiko, kol dingo noras išbėgti į aikštelę vietoj kurio nors jūsų užduoties neįvykdančio žaidėjo? Sakoma, kad tapdamas treneriu turi savyje „nužudyti“ žaidėją. Pagaliau noras išbėgti į aikštę dingsta su metais, keičiantis fizinėms galimybėms. Futbolą kartais vis dar pažaidžiu su „Prelegentais“. Smagu grįžti ten, kur gerai jautiesi, bet jau eini ne siekti rezultatų, o pabendrauti su įdomiais žmonėmis. Papasakokite apie savo šeimą. Šeima – užutėkis, į kurį visada grįžtu įsikrauti energijos. Esu laimingas turėdamas dvi didžiąsias sirgales, tai – žmona Lolita ir dukra Samanta, kuri dabar sukūrusi savo šeimą gyvena Škotijoje. Taip likimas susiklostė, kad jos antroji pusė irgi yra futbolininkas – Deimantas Petravičius. Turime nuostabią anūkę Norą, jai pusantrų metukų. Esu patenkintas, kad Deimantas kantriai siekia karjeros užsienyje. Nacionalinės rinktinės marškinėlius jam įteikė Lietuvos futbolo federacijos prezidentas Tomas Danilevičius ir generalinis sekretorius Edgaras Stankevičius
Atrodote ramus žmogus. Kaip jus apibūdintų, tarkim, „Žalgirio“, iš kurio atėjote į rinktinę, žaidėjai? Vieni treneriai per rungtynes gali ramiai sėdėti, kiti bėgioja šalia aikštės. Aš bandau būti ramus, bet ne visada pavyksta. Futbolas yra emocijos. Būnant prie aikštės linijos norisi aktyviai dalyvauti, padėti žaidėjams. Tai Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
33
34
ŽMONĖS NR. 7 | www.žmonės.lt
Miglės Cechanovičės nuotrauka, Alminos Venclovaitės stilius, Simonos Broks grimas, „Pierre Cardin“ drabužiai, fotografuota Nacionaliniame operos ir baleto teatre
interviu
Didžioji sėkmė manęs
dar laukia
Svajonės pildosi. Net jeigu tam kartais prireikia ir septynerių metų. Kai operos solistas Vaidas VYŠNIAUSKAS (47) garsiai pareiškė kada nors dainuosiantis Niujorko „Metropolitan Opera“ scenoje, vieniems tai pasirodė neįmanoma, kitiems – per daug pagyrūniška. Bet užsienyje labiau Kristian Benedikt vardu žinomas lietuvis neseniai tai iš tiesų padarė. Jo lietuviškų ir niujorkietiškų nuotaikų persmelkti personažai sėkmingai beldžiasi į pasaulio operos mėgėjų širdis. JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ
T
oks jausmas, kad kelerius metus jūsų net nebuvo Lietuvoje. Sklido kalbų, kad apsigyvenote užsienyje. Bet aš visą laiką esu čia! Gyvename su šeima kiek atokiau nuo Vilniaus centro, vaikai mokosi „Saulės“ gimnazijoje, žmona dirba Vilniaus universitete. O aš – čia ir visur kitur. Tiesa, vienu metu buvo pauzė, kai aktyviai nesireiškiau Lietuvos kultūriniame gyvenime. Kartais taip susiklosto darbų grafikas, o kartais operų kūrėjai pagalvoja: „Ai, Vyšniauskas vis tiek ne Lietuvoje gyvena, tai kaip jį prisikviesi...“ Atlikėjo gyvenimo ritmą šiais laikais dėlioja rinkos dėsniai, paklausa ir pasiūla. Į užsienį važiuojame ne vien dėl to, kad didesnius honorarus moka. Ten yra ir galimybių dirbti su garsiais režisieriais, ten kultūrinis gyvenimas intensyvesnis. Pažiūrėkite, kaip sėkmingai klostosi operos solistų Asmik Grigorian, Kosto Smorigino karjera. Jeigu aš gaunu pasiūlymą kurti Samsono vaidmenį Pekino nacionalinėje operoje – argi galėčiau atsisakyti?!
Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
35
iš pirmų lūpų
40
Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
Svarbiausias
gyvenimo projektas „Nušvitimas? Gražiausias laikas moters gyvenime? Pasakysiu sąžiningai – buvo ir geresnių laikų. Kūdikio laukimas yra beprotiška atsakomybė, baimė ir nuolatinis fizinis virsmas, kai nesupranti, kas su tavimi vyksta“, – šypsodamasi prisipažįsta dainininkė, komunikacijos specialistė Dovilė FILMANAVIČIŪTĖ (32). Vėlyvą pavasarį su gyvenimo draugu Aurimu Grigu (37) jiedu turėtų sulaukti pirmagimio.
Redos Mickevičiūtės ir asmeninio albumo nuotraukos
Š
JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ
eštas mėnuo, o niekas iki šiol net neįtarė! Niekada neturėjau labai išreikšto liemens, tad dabar kūno kompleksija ypač gerai pasitarnavo. Jei kas ir įtarė, tai klausti tikrai nedrįso, kad neužgautų, – juk žino mano požiūrį į visus su kūno formomis susijusius komentarus. Nėštumas man nėra toks jau paprastas procesas – esu nuolat prižiūrima gydytojų, turiu susitaikyti su griežtais ribojimais, kiekvieną dieną pabundu ir užmiegu su baime: ar viskas gerai? Ganėtinai rimtas laikotarpis, todėl nei kam pasakotis, nei girtis norėjosi. Bet sėdėdama prie gydytojų kabinetų supratau, kaip svarbu kalbėti garsiai ir edukuoti nėščiąsias. Matau labai daug su elementaria fiziologija, jau nekalbu apie dvasinę mūsų būklę, susijusių žinių spragų. Įsivaizduokite, man jau pirmosiomis savaitėmis gydytojai padarė privalomus kraujo tyrimus ir pamatė labai padidėjusį cukraus kiekį, ko niekada anksčiau nebuvo. Diagnozė – gestacinis (nėščiųjų) diabetas. Tai reiškia ilgą kovą už sveiką kūdikį: pas endokrinologą pradedi vaikščioti kaip į bažnyčią, griežtai reguliuoji mitybą, kasdien po keliskart matuojiesi cukraus kiekį kraujyje, pildai maisto ir savijautos dienoraščius, užrašai kiekvieną kąsnį. Prie gydytojų kabinetų mačiau būrius merginų, kurių tokia pati diagnozė. Ir tiek kartų girdėjau jas tarpusavyje kalbantis, kad valgo viską kaip seniau ir kartais nuslepia tikruosius cukraus rodiklius! Argi tai ne žinių stokos padariniai? Gydytojai pripažįsta, kad Lietuvoje situacija prasta: nėščiosios pas juos eina armijomis, bet, kas baisiausia, net nesupranta, kaip tai rimta. Juk niekas anksčiau apie tai nepasakojo. Ir bijo visko: neduokdie, lieps insuliną leistis... Tačiau kartais tai yra neišvengiamas ir vienintelis būdas kontroliuoti savo iš proto einantį kūną! Kitas dalykas: pats saugiausias insulinas mėnesiui kainuoja apie keturiasdešimt eurų. Valstybė jo nekompensuoja. Aš galiu sau leisti susimokėti. O ką daryti tai, kuri negali? Oi, kaip man dabar norisi pakovoti už moterų ir mamų teises! Auris vieną dieną net susirūpino: „Man baisu. Tu virsti Jėzum.“ Jis turi gerą humoro jausmą ir greitai nuleidžia mane ant žemės, kai užsižaidžiu su ekologija, motinyste ar dar kuo nors. Nežinau, Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
Per dešimtį metų gerai pažinę, Dovilė ir Aurimas jau nebesistengia vienas kito pakeisti: skirtingai nei dainininkė, vyras visada vengė viešumo
Oi, kaip man dabar norisi pakovoti už moterų ir mamų teises! Auris vieną dieną net susirūpino: „Man baisu. Tu virsti Jėzum.“ 41
pažintis
Meilė Lietuvai manyje užkoduota
„Visada žinojau, kad grįšiu į Lietuvą. Gyvenau su šia mintimi nuo vaikystės“, – prisipažįsta tremtinių anūkas, aktorius Andrius DARELA (41). Pirmą kartą penkiolikos apsilankęs Lietuvoje jis iškart pajuto, kad tikrieji namai – čia, o ne tolimajame Krasnojarske. Tiesa, prireikė daugiau nei dvidešimties metų, kad pagaliau persikeltų į Lietuvą su visa šeima: žmona Tatjana (43) ir trimis vaikais – Andriumi (16), Katerina (14) ir Eliza (7). JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ
44
Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
Marko Cechanovičiaus nuotraukos, Šarūnės Skirmantaitės stilius, Kristinos Busilaitės makiažas ir šukuosena, „Aprangos“, „Mango“, „Pull&Bear“ ir „Zara“ drabužiai, fotografuota Lukiškių aikštės čiuožykloje Vilniuje
Visą šeimą – žmoną Tatjaną, vyriausią sūnų Andrių ir dukras Kateriną bei Elizą – į Lietuvą atsivežęs Andrius tikisi, kad galbūt ir jo tėvas Jonas Darela nuspręs persikelti arčiau šeimos
K
okia jūsų giminės istorija? Seneliai 1948 metais buvo ištremti į Krasnojarsko sritį, į Narvą – tremtinių gyvenvietę taigoje. Jie neįtiko sovietų valdžiai, nes turėjo nemažai žemės Anykščių rajone, prie Kavarsko, gyveno dideliame vienkiemyje. Dar po metų į Narvą ištrėmė ir mano prosenelį – Lietuvos savanorį, partizaną. Buvo jau garbaus amžiaus, net slapyvardį turėjo – Senelis. Pats mačiau partizanų archyvuose nuotrauką su užrašu „Juozas Darela-Senelis“. Tremtyje prosenelis išgyveno vos du mėnesius. Palaidotas ten, Narvoje. Šalia – ir mano senelio, dėdės kapai. Narvoje 1950 metais gimė mano tėvas. Ten užaugo, sukūrė šeimą. Aš – vyriausias, turiu dvi jaunesnes seseris. Kai buvau septynerių, persikėlėme į Borodiną – angliakasių miestelį. Kodėl jūsų tėvas negrįžo, kai Lietuva atgavo nepriklausomybę? Po 1990-ųjų įvykių jis iškart susikrovė lagaminą ir išvažiavo į Lietuvą. Apsistojo Panevėžyje, trejus metus ten gyveno, dirbo, siųsdavo mums siuntinius, dovanas. 1993 metais, kai buvau penkiolikos, pirmą kartą ir mane atsivežė į Lietuvą. Visą vasarą praleidau su juo Panevėžyje. Man jau net mokyklos žvalgėsi, kad galėčiau likti, bet tas laikas buvo sunkus visur – ir Lietuvoje, ir Rusijoje. Mama Sibire sunkiai vertėsi likusi viena su dviem vaikais. Tad tėvas nusprendė, kad privalo grįžti, dirbti ir užauginti vaikus. Visos šeimos atsivežti į Lietuvą tada nebuvo galimybių. Be to, nuo Lietuvos jį nutolino ir istorija su pasu: tuo metu nebuvo pinigų atskristi į Lietuvą ir pasikeisti paso į naują, todėl tėvas liko be oficialaus tremtinio statuso ir net be Lietuvos pilietybės. Neva dėl prarasto ryšio su tėvyne... Nori nenori jam teko išsiimti rusišką pasą, kad neliktų apskritai be pilietybės. Pernai jį įkalbėjau atvažiuoti į Lietuvą ir bandyti susigrąžinti Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
45
Misija – būti tėčiu „Stengiuosi būti geriausias, koks tik gali būti, tėtis“, – tikina „Maroon 5“ lyderis. Nuotraukoje – su pernai vasarį gimusia Gio Grace
GETTY ir SCANPIX nuotraukos
apie juos kalba
Adamas LEVINE’AS (39) ir grupė „Maroon 5“ įspūdingai pasirodė Nacionalinės futbolo lygos taurių taurės finale, kurį žiūrėjo daugiau kaip šimtas milijonų žmonių. Tai didelė garbė, ir vis dėlto dainininkas sako, kad geriausias jausmas pasaulyje – būti tėčiu.
Vieni „Maroon 5“ pasirodymu per Nacionalinės amerikietiškojo futbolo lygos taurių taurės finalo pertrauką žavėjosi, kiti negailestingai kritikavo, tačiau vieną faktą pripažino visi: grupės lyderis – idealios formos
52
ŽMONĖS NR. 7 | www.žmonės.lt
Š
iaurės Amerikos nacionalinės futbolo lygos 53-iajame finale žiūrovai šėlo matydami specialiuosius grupės pasirodymo efektus, o žiūrovės darkart neteko amo, kai Levine’as nusimetė marškinėlius ir parodė idealų gausiai tatuiruotą torsą. Ne veltui jis 2013-aisiais buvo pripažintas „People“ seksualiausiu metų vyru. Per šešerius metus seksualumas neišgaravo, tik dabar jis pirmiausia skirtas vienai moteriai – „Victoria’s Secret“ angelui Behati Prinsloo (30). Pietų Afrikoje gimusi gražuolė ir dainininkas susituokė 2014-aisiais, po poros metų susilaukė pirmagimės Dusty Rose (2), o jaunylei Gio Grace kaip tik šiomis dienomis sukanka metai. Šios mažosios ponios visiškai pakeitė tėčio gyvenimą. Jis nenori ilgam išvykti iš namų, kad tik nereikėtų palikti šeimos. Viename iš interviu dainininkas sakė, esą kiekviena diena, praleista be vaikų, – sunki. Juolab kad mažoji Gio itin greitai keičiasi. Anot tėčio, ji – labai geras vaikas. Levine’as – jokiu būdu ne sekmadienio tėtis. Mažyle moka pasirūpinti, ką jau kalbėti apie sauskelnes. Dainininkas prisipažįsta, kad Behati nesitaikstytų, jei būtų kitaip. Ji, pastoriaus dukra, išaugo gana tradicinėje šeimoje, todėl su vyru lygiai dalytis darbais jai labai svarbu. Ir Adamui geruoju nesibaigtų, jei namuose sugalvotų vaidinti mačo... Dainininkas tvirtina, kad tėvystė apskritai jį pakeitė į gera. „Nebesu savo pasaulio centras. Dabar svarbiausios – šios mažylės. Mums pasisekė – mergytės nekelia daug rūpesčių. O aš stengiuosi būti geriausias tėvas, koks tik gali būti“, – sako jis. Ką gi, jis ir pats augdamas turėjo gerą pavyzdį – tėvą Fredericą Levine’ą. Net išsiskyręs su Adamo mama ir susilaukęs dar vieno sūnaus ir dukters su kita moterimi, Levine’as vyresnysis rūpinosi, kad visi jo vaikai gautų geriausią išsilavinimą. Adamas mokėsi žymiojoje Los Andželo Brentvudo vidurinėje mokykloje, garsėjančioje ne tik akademiniais, bet ir meno bei sporto laimėjimais. Be kita ko, ją baigė kunigaikštytė Talita von Fürstenberg,
du Schwarzeneggerio vaikai, o Levine’as čia susipažino su Jesse’iu Carmichaelu (39) bei Mickey Maddenu (39), kurie šiandien groja „Maroon 5“. Tėvai, susirūpinę, kad skyrybos Atžalos netraumuotų vaikų (Adamas dar stebi tėčio pasirodymą. turi jaunesnį brolį Michaelą), Šią nuotrauką septynmečiam Adamui rado Behati Prinsloo psichoterapeutą. Tačiau jau paskelbė savo instagrame suaugęs dainininkas prisipažino, kad tai buvęs laiko švaistymas, nes porą dienų paverkęs ir pasukęs galvą – kodėl? – jis susitaikė su tuo, kad nuo šiol savaitę gyvens su mama, o savaitgalius leis pas tėtį. Bet vis tiek turėjo lankyti terapiją. Ir atrodo, kad tai išėjo į naudą. Levine’o vardas nesusijęs su dideliais skandalais. Jis prisipažino paauglystėje eksperimentavęs su „magiškaisiais grybukais“, bet niekada nepiktnaudžiavo narkotikais. O migdomuosius „Ambien“ nustojo vartoti, kai išgėręs tabletę valandai prarado sąmonę. Nors vadinamas seksualiausiu, neturi ir širdžių ėdiko reputacijos: vienintelis garsus romanas su rusų kilmės modeliu Ana Vialicina (32) truko dvejus metus ir draugiškai baigėsi 2012-aisiais. Vos išsiskyręs Adamas ėmė susitikinėti su Behati, o dar po ketverių metų susituokė ir liepą švęs penktąsias vestuvių metines. Beje, draugaudami jie išbandė savo jausmus: porą mėnesių buvo išsiskyrę ir greitai suprato, kad tai – blogas sprendimas, todėl paskubėjo susižadėti ir susituokti. Didžiojoje poros šventėje Kaboso kurorte, Meksikoje, dalyvavo 275 svečiai. Nuo tos dienos praėjo nemažai laiko, tačiau Adamas įsitikinęs, kad būti susituokusiam yra nuostabu – ypač su tokia moterimi. Vyrui antrina ir Prinsloo: viename interviu yra sakiusi, kad kai sutiko Adamą, atrodė, jog nieko nebegali mylėti stipriau. O kai 2016 metais pirmąkart tapo mama, ją užliejo dar didesnė meilės banga. Nenuostabu, kad Levine’as neretai girdi klausimą, ar jie su žmona norėtų daugiau vaikų. Ir, kaip galima nuspėti, atsako: taip, be abejonės. Tačiau laiko klausimą palieka spręsti Behati.
Šią liepą Adamas Levine’as ir modelis Behati Prinsloo švęs penktąsias santuokos metines
Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
53
virtuvė
Svarbiau
už savus gimtadienius „Jau prieš kokį mėnesį pradėjome galvoti, kaip, kur šiemet švęsime Vasario 16-ąją. Mums tai – viena svarbiausių metų dienų“, – prisipažįsta istorikė Luka SINEVIČIENĖ (26) ir jos vyras karininkas Alminas SINEVIČIUS (32). REMIGIJA PAULIKAITĖ 64
L
uka ir Alminas – dideli šalies patriotai, aktyvūs įvairių visuomeninių judėjimų dalyviai, daug metų užsiima savanoryste ir labdaringa veikla. Alminas yra Lietuvos kariuomenės kapitonas, vadovauja kuopai, yra dalyvavęs projekte „Misija: Sibiras“. Jis šaulys, Ateitininkų federacijos narys. Krašto apsaugos ministerijoje dirbanti Luka ne kartą keliavo su „Nacionaline ekspedicija“. Prieš porą metų, rugsėjo 8-ąją, jiedu net susipažino važiuodami į konferenciją apie savanorystę, o pernai tą pačią Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
Raimundo Adžgausko nuotraukos
MAMOS OBUOLIŲ VYNIOTINIS Biskvitui:
5 kiaušiniai 5 šaukštai cukraus 5 šaukštai miltų
Įdarui:
5 obuoliai 2 šaukštai rudojo cukraus 1 kupinas šaukštas cinamono 1 žaliosios citrinos žievelė ir sultys
1.
Kiaušinių baltymus Luka atskiria nuo trynių. Baltymus išplaka iki standžių putų su penkiais šaukštais cukraus. Atskirai išplaka kiaušinių trynius, tuomet supila į baltymus, suberia persijotus miltus ir išmaišo tešlą.
2. Obuolius sutarkuoja stambia tarka, suberia cukrų, cinamoną, nutarkuoja citrinos žievelę, įpila citrinos sulčių. 3. Skardą iškloja kepimo popieriumi, deda ploną sluoksnį obuolių, ant viršaus pila tešlą. Kepa 180 laipsnių orkaitėje 20–25 minutes. 4. Ištraukusi iš orkaitės palaukia 10 minučių, kol pravės. Tada ima švarų virtuvinį rankšluostį ir ant jo apverčia biskvitą. Atsargiai nulupa popierių ir dar šiltą kepinį susuka į vyniotinį. Palaukia, kol atvės. Tada išvynioja iš rankšluosčio ir apibarsto cukraus pudra.
dieną susituokė Lietuvos kariuomenės Šv. Ignoto bažnyčioje. „Mudu tikrai suvedė meilė šaliai, – sutartinai taria. – Tad Vasario 16-ąją švenčiame stipriau negu savo gimtadienius.“ „Tą dieną mums patinka būti Kaune, modernios Lietuvos sostinėje. O Kovo 11-ąją paprastai leidžiame Vilniuje“, – pasakoja Luka. „Juk mes tradicijas kuriame patys, – teigia Alminas. – Didžiausias džiaugsmas – kai Vasario 16-ąją mieste matome daug laimingų žmonių. Kitaip būti ir negali: savo valstybės gimtadienį turi švęsti visa Lietuva.“ Jiedu džiaugiasi, kad tądien nesijaučia vieniši: šventiniuose renginiuose dalyvauja ir draugai. Tačiau kokia šventė be vaišių? Luka išduoda, kad maisto tema jų namuose – taip pat labai rimta. „Daug kas nustemba, kad aš dar ir gaminu“, – juokiasi daug veiklos spėjanti aprėpti istorikė. Iš tiesų maistas – didelė jos aistra. Gal gebėjimas gardžiai gaminti slypi Lukos genuose: puikiai šeimininkauja abu jos tėvai, močiutės, o prosenelis iš tėvo pusės kadaise buvo garsus Šiaulių konditeris! „Jos kelias Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
į mano širdį tikrai ėjo ir per skrandį“, – juokiasi Alminas, su žmona virtuvėje konkuruojantis tik savaitgaliais, kai kepa kiaušinienę. Tų pačių patiekalų dažnai ruošti nemėgstanti Luka įprastai improvizuoja. Juokiasi, kad tai kelia ir šiek tiek įtampos, nes niekada nebūna tikra, kaip naujiena pavyks. Tačiau vyras pabrėžia, kad neskanaus maisto jų namuose nebūna. Tai patvirtintų ir vagiliauti nuo stalo mėgstanti poros augintinė – Džeko Raselo terjerų veislės Morka. Kokie patiekalai ant jų stalo bus Vasario 16-ąją? Luka nebūtų istorikė, jei nebūtų pasidomėjusi, kokios buvo tarpukario Lietuvos kulinarijos tendencijos. Pasak jos, tuo metu mūsų šalį turėjo pasiekti pašteto receptas iš Prancūzijos. Kauno restoranuose buvo populiarūs mėsos suktinukai – zrazai, gaminami su įvairiais įdarais. O desertui kaip didžiulis delikatesas, pasirodo, būdavo patiekiamas keptas obuolys su vaniliniu padažu! Istorikė to meto virtuvės tendencijas adaptavo. 65
raudonas kilimas
Apdaras, nepalikęs abejingų: Cardi B su vintažine „Mugler“ 1995-ųjų aukštosios mados kolekcijos suknia – meno kūriniu, įkvėptu ir Renesanso „Veneros gimimo“, ir „Disney“ studijos „Undinėlės“
Taip būtų galima pavadinti svarbiausius pasaulyje muzikos apdovanojimus – „Grammy“: praėjusį savaitgalį auksinių gramofonų statulėlės Los Andžele išdalytos jau 61-ą kartą.
86
Ekstravagantiški muzikiniai
OSKARAI
ŽMONĖS NR. 7 | www.žmonės.lt
Dainų autorė ir atlikėja Joy Villa neironizuoja, ji išties – karšta prezidento Donaldo Trumpo ir spygliuota viela vainikuotos sienos šalininkė. Suknelė Meksikos sienos motyvais – „Desi Designs Couture“ kūrinys
Publiką maloniai nustebino Michelle Obamos dalyvavimas. Drauge su Lady Gaga, Jada Pinkett Smith, Alicia Keys ir Jennifer Lopez buvusi JAV pirmoji ponia pasakė kalbą, joje pabrėžta socialinės įvairovės ir moterų lygybės svarba
S
Ne veltui Heidi Klum buvo „Victoria’s Secret“ angelas – moka dėvėti sparnus. Šie – puikus prancūzų dizainerio Stéphane’o Rolland kūrinys
Ž M O N Ė S N R . 7 | w w w . ž m o n ė s . l t
varbiausią muzikos pasaulio renginį atidarė buvusi JAV pirmoji ponia Michelle Obama, o žvaigždės čia šėlo iš širdies ir spindėjo ant raudono kilimo: Kylie Jenner rožiniu kombinezonu ir pirštinaitėmis (jei reikėtų išrinkti vakaro spalvą, būtų galima drąsiai siūlyti rožinę ir visus jos atspalvius), Miley Cyrus, kaip ir pernai, pasirinkusi juodą ir atėjusi į vakarą be sutuoktinio Liamo Hemswortho, kuris ceremonijos išvakarėse atsidūrė ligoninėje (kas nutiko aktoriui, pirmadienį dar nepranešta, bet jei jau jauna žmona linksminosi „Staples“ centre, tikėkimės, kad našle tapti neketina), Jennifer Lopez, Cardi B, Katy Perry ir daugybė kitų garsenybių. Kylie atlydėjo jos dukrytės tėvas Travisas Scottas ir jiedu nesidrovėdami demonstravo jausmus prieš kameras. O štai Lady Gaga užminė mįslę, pasirodydama ceremonijoje ir be mylimojo Christiano Carino, ir be sužadėtuvių žiedo ant piršto. Gal rožinis safyras, apsuptas keliolikos briliančiukų, netiko prie „Tiffany & Co.“ vėrinio ir auskarų, – suskaičiuota, kad tąvakar ant žvaigždės kaklo ir ausyse puikavosi 100 karatų, o vien briliantų ir platinos auskarai iš „Blue Book“ kolekcijos įvertinti 580 tūkstančių JAV dolerių. Užtai prie prabangių papuošalų žėrėjimo puikiai derėjo auksinių gramofonų spindesys – Lady Gaga gavo net tris „Grammy“. Pagrindiniu vadinamas apdovanojimas – statulėlė už geriausią metų albumą – šiemet įteikta kantri muzikos žvaigždei Kacey Musgraves.
Indėniški ritmai ant raudono kilimo: grupė iš Kanados „Young Spirit Singers“, sudaryta iš kri genties atstovų – tarp nominuotųjų
87