Žurnalas „Žmonės" Nr. 8

Aušra

DELVAL

Nr. 8 (799) 2019 m. vasario 21 d.

Mano planuose vietos vyrui nebuvo

SNIEGLENTININKAS

Motiejus

MORAUSKAS Šuolis ant nugalėtojų pakylos

Svečiuose pas „Knygų damą“

Norą

Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – nuo 1,04 Eur

ŽALIŪKĘ

Algirdas ir Remigijus

GATAVECKAI Tas skolos jausmas niekur nedingo...

Pauliaus Zaborskio nuotraukos Laurynos Skrebytės stilius Stilistės asistentė Šarūnė Skirmantaitė Ugnės Ežerinskaitės grimas ir šukuosenos

Tas

skolos jausmas viršelio istorija

20

Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

niekur Jei nežinotum jų praeities, tie kaip du vandens lašai panašūs dvyniai gali pasirodyti nepamainomi linksmuoliai. Tačiau kalbantis vis išsprūstančios alkanos vaikystės nuotrupos ir globos namuose praleistų metų prisiminimai menininkams Algirdui (33) ir Remigijui (33) GATAVECKAMS nuo veidų akimirksniu nutrina šypsenas.

REMIGIJA PAULIKAITĖ Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Pull&Bear“ ir „Bershka“ drabužiai

nedingo 21

Iš jo mokausi meilės ir artumo

kaip gyvenate?

32

ŽMONĖS NR. 8 | www.žmonės.lt

Nuotraukos iš asmeninio albumo

„Sėdžiu dabar namų terasoje ir žiūriu į mane supančią jūrą...“ – skaipu iš Šv. Bartolomėjaus salos pasakoja dizainerė Aušra DELVAL (54).

Laimę ir sielos ramybę ji atrado amžinos vasaros saloje, kurioje sutiko prancūzą Aimé Delval (60) ir gruodžio 28 dieną už jo ištekėjo.

Aušrai didžiausia laimė, kad vestuvėse dalyvavo jos vaikai – dukra Melani ir sūnus Gabrielis

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

K

iek laiko jau esate salos gyventoja? Čia atvažiavau 2017-ųjų lapkritį, vadinasi, jau kiek daugiau nei metai. Viskas prasidėjo, kai tais metais rugsėjo pradžioje iš Vilniaus iškeliavau į Niujorką – į vieną svarbesnių dizaino parodų ir joje pristačiau savo prekės ženklą „Aušra Haglund“. Ten netikėtai gavau pasiūlymą svečio teisėmis dėstyti Mados technologijų institute. „Tai galėtų būti mano ateitis“, – apsisprendžiau likti. Jaučiau, kad Niujorkas duoda be galo daug, bet ne mažiau ir pasiima – tiesiog išsiurbia tave. Vis dažniau pagalvodavau, kad reikėtų padaryti pertrauką ir pamąstyti, kas gi vyksta mano gyvenime.

Jaunavedžiai norėjo, kad vestuvėse ir svečiai būtų apsirengę baltai. Nuotakos suknelę dizainerė pagal savo sugalvotą modelį siūdinosi Lietuvoje, žiedus išsirinko pas juvelyrą Taurą Blaževičių. Aimé visiškai pasitikėjo mylimosios skoniu



Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

33

Lietuvos žiemos sporto viltimi tituluojamas vilnietis Motiejus MORAUSKAS (16) jau įrodė, kad tokį skambų apibūdinimą pelnė ne veltui. Iš Europos jaunimo olimpinio festivalio, vykusio Sarajeve, jaunasis sportininkas grįžo pasidabinęs sidabro medaliu. „Tiesiog dariau tai, ką myliu, ir taip nugvelbiau medalį“, – šypsosi Motiejus.

Didysis jo šuolis

Nesuvaidintas džiaugsmas: iš laimės Artūras Morauskas tiesiog užšoko ant savo sūnaus Motiejaus 38

Nugalėtojų pakyla: (iš kairės) antrąją vietą iškovojęs Motiejus Morauskas, pirmosios vietos nugalėtojas šveicaras Nickas Puenteris, bronzos medalininkas britas Gabrielis Adamsas

DOVILĖ LEBRIKAITĖ

Gedo Saročkos / LTOK nuotraukos

įvykis

Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Sidabru tviskantį medalį Motiejus pelnė už fantastišką pasirodymą didžiojo šuolio rungtyje

S

imboliška, kad tokį svarbų apdovanojimą, iškovotą didžiojo šuolio („Big Air“) rungtyje, Motiejus parvežė Lietuvai valstybės atkūrimo dieną – Vasario 16-ąją. Trispalve pečius apsigobusį snieglentininką tądien oro uoste pasitiko Lietuvos tautinio olimpinio komiteto prezidentė Daina Gudzinevičiūtė, artimieji ir bičiuliai. Vėliau visi kartu atšventė Motiejaus sėkmę viename sostinės restorane. „Iš tikrųjų tikėjausi gauti medalį, bet jį laimėjęs vis tiek labai apsidžiaugiau, – pasakojo į įprastą treniruočių ritmą grįžęs sportininkas. – Su pergale susigyventi jau pavyko, visgi ne pirmas podiumas. Tik šį medalį faina visiems rodyti ir vežiotis, lyg jis būtų iš didžiųjų olimpinių žaidynių.“ Tiesą sakant, Motiejus jau bandė patekti ir į didžiąją žiemos olimpiadą Pjongčange – svajonė tąsyk dužo pasaulio taurės varžybose. Vis dėlto į planetos snieglentininkų elitą moksleivis įsibrovė 2017 metais ir savo vietos neketina užleisti. Viena Motiejaus sėkmės paslapčių – jis tiesiog dievina tai, ką daro. Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Net olimpiniame festivalyje sportininkas kartojo, kad nesvarbu, ką nuspręs teisėjai. Svarbu tai, kad jis atidavė visas jėgas ir mėgavosi savo pasirodymu.

Meile snieglentėms vaikiną užkrėtė ne kas kitas, o tėtis Artūras Morauskas. „Tėtis buvo mūsų šeimos snieglenčių pradininkas, tada vyresnėlę sesę išmokė čiuožti, o paskui, kai jau aš išdrįsau, pamokė ir mane. Beveik kiekvieną vakarą praleisdavau ant kalno, – prisimena Motiejus, skaičiuojantis jau vienuoliktus metus snieglenčių sporte. – Snieglentės mane sužavėjo dėl savo išskirtinumo ir adrenalino. Joms neprilygsta joks kitas sportas, nes čia svarbi ne tiek fizinė jėga, kiek stilius ir fantazija. Kiekvieną kartą čiuoždamas jaučiuosi tiesiog jaukiai, nes darau tai, kas man malonu.“ Artūras Morauskas sūnų ne tik atvedė į snieglenčių pasaulį, bet ir lydėjo ilgame bei sunkiame kelyje į sėkmę. Jis – Motiejaus treneris nuo pat pirmų dienų, nesitraukė nė per žingsnį ir Europos jaunimo olimpiniame festivalyje. „Yra ir pliusų, ir minusų, kad tėtis mano treneris. Kartais tikrai būna sunku suderinti šeimą su sportu. Kalbamės ir pykstamės labai smarkiai, bet po kiek laiko susitaikome, nes tikslą turime tą patį“, – tikina vaikinas. Be to, su šeimos nariais ir pergalės saldesnės – Sarajeve tiek Artūras nešiojo sūnų ant rankų, tiek Motiejus kilnojo tėtį.

Snieglenčių sportas nėra lengva šaka. Ji reikalauja ištvermės, kūrybiškumo ir drąsos. Kartais – ir nedidelių aukų: Motiejui dukart lūžo kairysis raktikaulis. Tačiau tai nieko rimto – bent jau taip tikina pats sportininkas. Mat jei ir kildavo noras viską mesti – o taip nutiko vos porą kartų, – tikrai ne dėl to, kad susitrenkė. „Tas noras kilo, kai pykau ant savęs, kad nieko neišeina, kai pykausi su tėvu, bet tada prisiminiau, kad snieglenčių sportas ir yra tai, ką noriu daryti.“ Vaikinas juokiasi, kad treniruojasi bet kur, kur tik gali.

Dažniausiai – kalnuose Austrijoje, Šveicarijoje ir Italijoje, tačiau nespjauna ir į Vilniuje įrengtas Liepkalnio slidinėjimo trasas.

Lietuvoje mažai galimybių deramai treniruotis žiemos sporto entuziastams, tačiau turintys pakankamai užsispyrimo moka išnaudoti tai, kas jau yra.  39

40 Naglio Bieranco nuotrauka, Laurynos Skrebytės stilius, Rimutės Večeraitės makiažas

profesio­ nalai

Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

9127

Atsakymų, kaip maitinosi mūsų protėviai, bioarcheologė ieško ekspedicijose. Nuotraukose – Kirgizijoje, Tian Šanio kalnuose

Detektyvai prie

puodų M Tarp istorinių mįslių, į kurias rasti atsakymus bando bioarcheologė Giedrė MOTUZAITĖMATUZEVIČIŪTĖ KEEN (38), atrodo, yra ir labai paprasta: kuriame pasaulio kampelyje buvo išvirti pirmieji... makaronai.

Nuotraukos iš asmeninio albumo

IRMA LAUŽIKAITĖ

okslininkė neabejoja, kad tyrimai, kokie buvo mūsų protėvių mitybos įpročiai, prilygsta detektyvui, išnarpliojus jį, galima atsakyti ir į kur kas sudėtingesnius žmonijos vystymosi klausimus. „Seniausi žinomi makaronai pagaminti Kinijoje, tačiau tokio gaminio idėją toli gražu ne keliautojas Marco Polo, kaip buvo manoma iki šiol, atvežė į Europą“, – dėsto UNESCO ekspertė gastronomijos klausimais, šiuo metu prisidedanti prie Šilko kelio gastronominio atlaso projekto. Pagrindinė Vilniaus universiteto Bioarcheologijos tyrimų centro vadovės domėjimosi sritis – ką kadaise valgė žmonės, kaip kultūriniai augalai keliavo iš vieno pasaulio krašto į kitą ir kokią įtaką turėjo ne tik socialiniams, bet ir gamtiniams pokyčiams. Giedrė sulaukė įvertinimo: ji tapo antrąja lietuve, kuriai „L’Oréal BalticUNESCO“ skyrė stipendiją „Mokslo moterims“.

Atrodo, kad jūsų ateitis buvo nulemta: jau vaikystėje žinojote, kas yra ekspedicijos, su tėčiu geologu Gediminu Motuza-Matuzevičiumi daug važinėjote po Lietuvą.

Pamenu, kaip bambėdavau, kai paaiškėdavo, jog lipsime į dar vieną piliakalnį... Tos kelionės lėmė ne tik mano, bet ir brolių (turiu tris) ateitį, jie taip pat susiejo savo gyvenimą su istorija. O dar reikia paminėti, kad mano mama – keramikė. 

Archeologai išgyventų bet kur ir bet kokiomis sąlygomis, mes esame nepaprastai lankstūs žmonės. Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

41

reportažas

Statyti

gyvybę ant kortos

Milano „Ciak“ teatro salė iš pirmo žvilgsnio atrodo kaip tūkstančiai kitų: kėdės joje neskraido, palikti daiktai nepradingsta, grindyse neatsiveria prarajos... Tiesa, tik tol, kol į sceną neužlipa magai iš Brodvėjaus – „Iliuzionistų“ komanda. Tuomet jau gaudyk vėją laukuose: realybė išnyksta kažkur anapus, o nervus dirginantis klausimas „Kaip jie tai padaro?“ taip ir lieka spingsėti galvoje. Iš Milano „Iliuzionistai“ leidžiasi į kelią per Europą, o kovo 1–3 dienomis atvyks stulbinti ir lietuvių – pasirodys Vilniaus „Siemens“ arenoje.

Iš Milano – GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ ir GRETA SKARAITIENĖ / „ŽMONĖS Foto“ (nuotraukos) 46

Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Svajonių namai – belangė pilis

Visi „Iliuzionistai“ – be galo skirtingi, pradedant tautybe ir baigiant atliekamais triukais. Nebus taip, kad visi patiks vienodai. Korėjietis Yu Ho-Jin, manipuliuojantis savo baltomis išpuoselėtomis rankelėmis, vienus priverčia cypti iš nuostabos, o kitus – žiovauti ir slapčia dairytis į baro pusę.

Užtat kai į sceną įžengia pusnuogis Andrew BASSO (33) ir surakintas grandinėmis panyra į vandenį, kvėpavimą sulaiko visa salė. „Kiek ilgai galėtumėte nekvėpuoti?“ – smalsiai manęs teiraujasi Andrew. Gimtojoje Italijoje jis yra Andrea: anglišką vardo versiją prilipdė prodiuseriai, kai vaikinas įsikūrė JAV. „Iš vaikystės ryškiausiai prisimenu dieną, kai į miestelį atvažiavo cirkas. Netrukus išvydau ir iliuzionistą: jis slapstė kamuoliuką po trimis puodeliais, darė tai meistriškai, – pasakoja. – Atsimenu šviesą savo mamos akyse, kai iliuzionistas kažką jai parodė. Pamaniau: jeigu jis gali tai padaryti, ir aš galiu.“ Perskaitęs bibliotekoje buvusias burtų knygas, Andrew susirado magijos mokytoją. „Trejus metus tėvas mane vežiojo į privačias pamokas. Pradėjome nuo kortų, monetų, perėjome prie psichologinių triukų, – prisimena. – Galiausiai mokytojas tarė: „Viskas, nebeturiu ko tavęs išmokyti.“ Ėmiau rengti magijos pasirodymus, uždirbti pinigų.

Susidomėjau garsiuoju magu Harry Houdini ir eskeipologija: susirakinimas vandenyje, šokinėjimas nuo tiltų, ledo upės, nuolatinė mirties baimė... Vau! Mama stojo piestu: juk aš – vienturtis vaikas! Bet kai visi ėmė atkalbinėti, mano ketinimai tik sustiprėjo. Sulaukęs aštuoniolikos, sėdau į lėktuvą ir išskridau į Ameriką – nemokėdamas anglų kalbos,  bet pasiryžęs atkartoti Houdini kelią.“

P

Italas Andrew Basso pasaulyje išgarsėjo kaip žmogus žuvis, gebantis atrakinti spynas būdamas po vandeniu

Akis užklojo rūkas, nieko nebeprisiminiau. Asistentai pamatė, kad nebejudu, ir puolė manęs traukti.

irmiausia reikėtų prisipažinti: nesu pamišusi dėl burtų. Netirpstu iš susižavėjimo, kai vakarėliuose fokusininkai iš cilindrų traukia persigandusius triušius ar pjausto per pusę besišypsančias asistentes. „Ech jūs, šiauriečiai, – šypteli Luísas de Matosas, juodaakis portugalas, viršiausias iš visų „Iliuzionistų“, kai prieš pasirodymą susėdame pasikalbėti.

– Pietų kraštuose publika mums atsiduoda lengvai: pradangink laikrodį – ir jau kvatoja, paversk šluotražį gėle – ir eina iš proto.

O Šiaurėje reikia gerokai pasistengti, kad žmogus tau paplotų.

Bet nieko tokio, iššūkiai mums patinka: juk ne be reikalo mus vadina geriausiais pasaulyje.“ Neskubėkite Luíso kaltinti puikybe – tiesos jo žodžiuose tikrai yra. „Iliuzionistai“ – itin sėkmingas projektas, atsiradęs Jungtinėse Valstijose ir po savo sparnu subūręs žymiausius šių dienų profesionalus iš viso pasaulio. Kiekvienas magas, pakliuvęs į šią grupę, ir anksčiau buvo žvaigždė, bet projektas jiems leido išplaukti į dar platesnius vandenis. Tokį pat šou, kokį stebėsime Vilniuje, galima pamatyti Brodvėjuje ir Las Vegase. Tuos pačius triukus, kuriuos narplios mūsų akys, žiūrėjo Monako kunigaikštis, Bahreino princas, Dubajaus sultonas ir Barackas Obama. Pirmąsyk toks prašmatnus iliuzijų paketas atvyksta į Lietuvą – didžiuliai ekranai, specialieji efektai, puiki muzika ir ne vienas, o aštuoni stebukladariai, kurie jau tikrai nebesiterlioja su triušiais ir cilindrais. Tiesa, jie scenoje perkerta žmogų pusiau. Bet šįkart – be jokių dėžių. Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

47

Bilietas į

kitus

namai

pasaulius

„Neįsivaizduoju dienos be knygos. Skaitau ir žiūrėdama filmą, ir stovėdama prie keptuvės virtuvėje“, – juokdamasi sako tinklaraščio „Knygų dama“ autorė Nora ŽALIŪKĖ (27). Tai, kad žmonai knygos – visas gyvenimas, supranta ir ją palaiko futbolininkas Marius ŽALIŪKAS (35).

REMIGIJA PAULIKAITĖ ir GRETA SKARAITIENĖ / „ŽMONĖS Foto“ (nuotraukos) 66

Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

K

aune esantys poros namai, kuriuose svarbiausias visgi jaučiasi žaislinių pudelių veislės Būnas, – ir knygų buveinė. Jos surikiuotos visur: trimis eilėmis lentynose, ant palangių, židinio atbrailos, staliukų, yra ir miegamajame šalia lovos, ir virtuvėje. Sistemingai jos bus surikiuotos, kai ateinančią vasarą pora įsikurs naujuose namuose, kur jau suprojektuota didžiulė knygų lentyna. „Jei viską, ką man atsiunčia leidyklos, pasilikčiau, reikėtų erdvaus sandėlio, – juokiasi Nora. – Neseniai didelę krūvą naujų leidinių atidavėme mano gimtojo miesto – Naujosios Akmenės – bibliotekai. Jas negailėdami dovanojame, aukojame.“ Nors į Noros rankas patenka dar šiltos knygų pasaulio naujienos, ji užsimena, kad visgi ypatingas jausmas – atsiversti jau daug gyvenimo mačiusį leidinį. „Tas knygos kvapas, nusidėvėjimas yra kažkas tokio, todėl dažnai einu į biblioteką, – prisipažįsta.

– Taip pat man didelis lobis – iš autorių gautos knygos su dedikacijomis. Kad nepamirščiau anglų kalbos, perku užsienyje leidžiamas biografijas, garsiausius pasaulio nusikaltimus aprašančias vadinamąsias „True Crime“ istorijas.“  Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

67

mada

Tarsi spindintis žiemos rytas... „Gaila, kad viskas baigėsi per keliasdešimt minučių. Po mėnesio intensyvaus pasirengimo jaučiasi tuštuma širdy“, – šypsosi lietuvių dizainerė Dovilė ŠOPYTĖ (31), Londono mados savaitės „Fashion Scout“ programoje pristačiusi naujausią savo prekės ženklo „Shopyte“ kolekciją.

Į

Dizainerė Dovilė Šopytė

spūdžiai – fantastiški! Sulaukėme gausybės geriausių įvertinimų, malonu, kad žmonėms kolekcija patinka ne mažiau nei mums. „Fashion Scout“ yra nepriekaištingo organizuotumo pavyzdys.

Prie mūsų komandos prisijungė gausus pagalbinis personalas, viskas ėjosi kaip sviestu patepta. Jau sulaukėme kvietimo pasirodyti ir kitą sezoną“, – džiaugiasi mados kūrėja.

Kitų metų šaltajam sezonui skirtą kolekciją įkvėpė žvarbūs, tačiau giedri žiemos rytai Lietuvoje. Žiemiška pasaka atsispindėjo pastelinėse audinių spalvose, o ant modelių galvų tarytum sniegas žėrėjo karoliukais padabintos juostos. Ši kolekcija – Dovilės, jau kelerius metus gyvenančios Ispanijoje, duoklė gimtinei. Tačiau finalinė suknelė, pasiūta iš atlikusių audinių atraižų, buvo skirta visam pasauliui – tai ekologiškos, tvarios mados triumfas.

Jai pasiūti prireikė kelių mėnesių – keturios merginos prie jos plušo be atvangos. Ypatingą drabužį Dovilė ketina parduoti aukcione, o visus uždirbtus pinigus paaukoti pirkėjo pasirinktai labdaros organizacijai. „Bet ji turės būti susijusi su mūsų nešama filosofine žinute.

Mes esame už atsakingą gamybą, atsakingą žaliavų pasirinkimą ir atsakingą vartojimą.“ Apskritai tvarios mados idėja vis labiau užkariauja užkietėjusių fašionistų širdis – jos po truputį nusigręžia nuo masinės produkcijos, kuri alina ne tik gamyboje dirbančius, bet ir gamtą. Ši naujausia tendencija aiškiai atsispindėjo ir Londono mados savaitės viešnių stiliuje, kurį specialiai „Žmonėms“ įamžino mados fotografė Raimonda Kulikauskienė.

Bendras lietuvių kūrėjų darbas: „Shopyte“ drabužiai ir „kARTu“ kuprinės bei rankinės

Iš atlikusių audinių atraižų sukurta finalinė suknelė 



86

ŽMONĖS NR. 8 | www.žmonės.lt

Simon Armstrong ir Raimondos Kulikauskienės nuotraukos

Tinklaraštininkė Erika Boldrin pakeliui į „Victoria Beckham“ šou

Skandinaviška „Sekso ir miesto“ versija – Norvegijos tinklaraštininkės Janka Polliani, Annabel Rosendahl, Tine Andrea ir Darja Barannik

Ne, jums nesidvejina akyse!

Tai charizmatiškosios viešnios iš Japonijos – seserys dvynės Ami ir Aya Suzuki iš muzikos grupės „Amiaya“ Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

Influencerės Camila Carril, Tine Andrea, Darja Barannik, Annabel Rosendahl ir Janka Polliani

87

raudonas kilimas

Linksma uždarymo akimirka: Juliette Binoche smagu, kad Berlinalės direktorių Dieterį Kosslicką „užpuolė“ pliušinis lokys – festivalio simbolis

Vokiečių modelis Toni Garrn dramatiška australų dizainerio Alexo Perry suknele.

Auskarai – iš „Chopard“ aukštosios juvelyrikos kolekcijos: 25, 78 karatų briliantai ir baltasis auksas

Berlynas nestovi vietoje Vienas didžiausių ir garbingiausių Europos kino renginių – Berlyno kino festivalis – sukvietė laiko patikrintas ir išties menui ištikimas žvaigždes. Tačiau koks festivalis be raudono kilimo?

90

Lapkritį mama tapusi Diane Kruger susigrąžino puikias formas.

Suknelė – „Givenchy“

ŽMONĖS NR. 8 | www.žmonės.lt

Gali patikti, gali – ne, tačiau aktoriaus ir režisieriaus Jonah Hillo nepastebėti neįmanoma

Garbės „Auksiniu lokiu“ įvertinta Charlotte Rampling tikrai nusipelnė dar vieno – už elegantišką subtilumą Andie MacDowell filmo „The Kindness of Strangers“ („Svetimųjų gerumas“) premjeroje. Suknia – „Alberta Ferretti“

B Festivalio žiuri šiemet vadovavusi Juliette Binoche nuostabia „Balmain“ aukštosios mados suknele. Švelniai rožinis atspalvis – ne tik jauniklėms

Ž M O N Ė S N R . 8 | w w w . ž m o n ė s . l t

ūtų galima sakyti, kad Vokietijos sostinėje vasario 7–17 dienomis visi kalbėjo apie kiną, žiūrėjo apie 400 filmų (būtent tiek parodyta įvairiose programose), lažinosi, kas laimės „Auksinį“ ir „Sidabrinį lokį“, o žiuri, vadovaujama nesenstančios prancūzės Juliette Binoche, nė žingsnio nežengė iš festivalio rūmų Potsdamo aikštėje. Vis dėlto viskas buvo ne visai taip – Berlinalės raudonas kilimas gal ir ne prabangiausias, tačiau savitas. Aukštuomenės kronikos autoriai smaginosi, spėliodami, į ką – mamą ar tėtį tapytoją ir dramaturgą Johną Byrne’ą – panaši Tildos Swinton dukra Honor Swinton Byrne (abi vaidina filme „Suvenyras“, kuris pristatytas festivalyje). Juokais lygino, kuri – Andie MacDowell ar Juliette Binoche – geriau atrodo prieš kameras. Ir, aišku, svarstė apie pokyčius – juk ateinanti Berlinalė ne tik jubiliejinė, septyniasdešimtoji. Direktoriaus postą palieka kino kritikas Dieteris Kosslickas, vadovavęs festivaliui 18 metų ir šiemet už tai atlygintas įtakingo leidinio „Variety“ apdovanojimu už indėlį į kino meną. Žodžiu, viskas keičiasi, o festivalis, pirmąkart surengtas praėjus šešeriems metams po Antrojo pasaulinio karo, irgi nestovi vietoje. 

PETA priekaištai dėl kailių nešiojimo Catherine Deneuve – nė motais. Taip apsirengusi prancūzų kino legenda atvyko į „Cinema for Peace“ vakarėlį

91