Žurnalas „Žmonės" Nr. 9

Nr. 9 (749)

2018 m. kovo 1 d.

Diletos ir Donato Kisielių

namai, kuriuose filmavosi Prezidentė Kaip ūsai tapo

„Baltojo kiro“ vizitine kortele

Psichoterapeutas

Olegas Lapinas

apie madą ieškoti savęs

05 09 9

771648

059095 059095

Kaina – 1,49 Eur Prenumeratoriams – 0,94 Eur

Ugnė

Skonsmanaitė Prie didžiųjų savo gyvenimo planų nerašau jokių datų

Tomo Adomavičiaus nuotraukos Austėjos Jablonskytės stilius Stilistės asistentai Lauryna Skrebytė ir Lukas Juodis Rūtos Pakeltytės makiažas

18

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Svarbiausia, kad netrūktų

geros muzikos

„Aš tiesiog išėjau: savo noru, tyliai, be jokių interviu ir graudžių atsisveikinimų. Aišku, žurnalistai puolė klausinėti: „Ar televizija tavęs atsisakė?“, „Gal tu laukiesi?“ Ką gali atsakyti?“ – šypteli laidų ir renginių vedėja Ugnė SKONSMANAITĖ (29). Pusantrų metų trukusi tyla ir pagaliau jos grįžimas – vesti „Eurovizijos“ atrankų Lietuvos televizijoje – kėlė daugybę klausimų.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

„Saint Laurent“ („Du broliai“) drabužiai, „Dior“ („Du broliai“) batai, muzikos prekių parduotuvės „Tamsta“ kolonėlės, fotografuota fotostudijoje „Becam“ Vilniuje

viršelio istorija

19

Naglio Bieranco nuotraukos, Laurynos Skrebytės ir Luko Juodžio stilius, fotografuota fotostudijoje „ISO 100“ Vilniuje

ant bangos

Baltojo kiro skrydis Koncertuose ar festivaliuose publika labai greitai pradeda šėlti, išgirdusi garsiausius grupės „Baltasis kiras“ hitus – „Lūpytės“ ir „Saulė šviečia“. O dešimtmetį gyvuojančios grupės lyderis, meno vadovas ir pagrindinė ašis, aplink kurią sukasi visi kiti, Tautvydas Paulius Augustinas AUGUSTINAS (29) dėl to tik linksmai raito šviesius ūsus.

JURGA ČEKATAUSKAITĖ

30

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Š

venti vardai sufleruoja, kad esi praktikuojantis katalikas.

Gyvenu šalia Bernardinų bažnyčios, bet į mišias pastaruoju metu užsuku retai. Mano mama, mamos tėvai labai religingi, religija visada buvo šalia. Nesu nusiteikęs prieš, tikėjimas žmogui suteikia gerą paspirtį. Mokykloje mane labai įkvėpė kunigas jėzuitas Antanas Saulaitis, kuris dirbo Šv. Jonų bažnyčioje. Iš jo sklisdavo tokia gera šiluma, kad tiesiog negalėdavai prasilenkti. Buvau įsitraukęs ir į bendruomenės veiklą, kartu su juo važinėdavome po Lietuvos vienuolijas, susitikdavome su jose gyvenančiais žmonėmis.

Jo šviesumo pavyzdys man buvo labai didelė inspiracija.

Niekada nenorėjai tapti vienuoliu?

Kažkada galvojau, kad būtų žavu. Bet kaip muzikantas negalėčiau instrumento palikti nuošalyje. Taip, bažnyčiose irgi grojama, tačiau dažniau tai būna katalikiškos giesmės, o man arčiau širdies rokas, rokenrolas. Patinka meditacija, jogos praktikos – tai puikiai atpalaiduoja. Visą laiką žavėjo kalnai, suteikiantys ramybę, padedantys susitelkti, panardinantys į maldą. Tad jei sugalvočiau tapti vienuoliu, eičiau tik į kalnų vienuolyną. Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

31

Mokausi iš savo

36

mažosios Nastios

Naglio Bieranco nuotrauka, Luko Juodžio stilius, Ugnės Ežerinskaitės makiažas ir šukuosena, „Zading & Voltaire“ („Premium“) drabužiai

iš pirmų lūpų

Sidabrinę gervę kaip geriausia aktorė Anastasija MARČENKAITĖ (19) gavo vos šešiolikos – už vaidmenį, kurį būdama vienuolikos sukūrė filme „Ekskursantė“. Per kelerius metus jaunos aktorės biografiją papildė nauji darbai: vaidmenys animuotoje juostoje „Žmogus, kuris mokėjo 75 kalbas“, istorinėje dramoje „Pelėdų kalnas“ ir pagrindinis vaidmuo seriale „Paveldėtoja“.

JŪRATĖ RAŽKOVSKYTĖ

V

ardas išduoda, kad turi rusiškų šaknų.

Taip, manyje yra rusiško, ukrainietiško, baltarusiško ir lietuviško kraujo. Tiesa, esu gryna vilnietė – jau trys mano giminės kartos gimė ir užaugo Vilniuje. Mama pasakojo, kad Anastasijos vardą man išrinko sesuo. Ji vyresnė už mane aštuoniolika metų. Esame tos pačios mamos, tik skirtingų tėčių: sesuo ir brolis yra iš mamos pirmosios santuokos, o aš – iš antrosios. Sesuo man visada buvo tarsi antra mama, ji net mano krikšto mama tapo. O dabar dar Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Anastasijai buvo šešiolika, kai už vaidmenį „Ekskursantėje“ gavo Sidabrinę gervę

Viganto Ovadnevo, kino kūrėjų ir asmeninio albumo nuotraukos

Seriale „Paveldėtoja“ ji kuria geros, jautrios, laimės ieškančios Saulės vaidmenį

nebuvo: neretai tik antrą nakties grįžti namo po filmavimų, dešimtys dublių, kartais išeina geriau, kartais – blogiau, pavargsti, bet minutę pailsi ir toliau žaidi. Dabar aš neretai mokausi iš savo mažosios Nastios, semiuosi jos vaikiškos kantrybės. Vaikai aktoriai turbūt į daug ką žiūri kitaip nei suaugę – jie neieško problemų, darbo minusų ar kam pasiguosti. Iš vaikų reikėtų pasimokyti, kaip visą gyvenimą nugyventi lyg didelį žaidimą.

„Ekskursantės“ filmavimo aikštelėje su ir geriausia draugė yra. Kai buvau režisieriumi Audriumi Juzėnu maža mergaitė, o ji – jau suaugusi moteris, nelabai turėjome bendrumų.

Serialas „Paveldėtoja“ tau – Dabar ji man – tarsi koks atradimas: pirmas televizinis darbas. Ir iškart atrodo, visą gyvenimą buvo šalia, bet tik dabar atrandu ją iš – pagrindinis vaidmuo. Esi tiesiog sėkmės kūdikis! naujo. Mes ir su mama esame geriausios draugės. Tiesa, yra Tiesą sakant, nežinojau, ko tikėtis, buvo kiek neramu. Be to, dalykų, kuriems nepritaria mama, tačiau pritaria sesuo, – bet man pirmą kartą teko vaidinti vyresnę už save merginą – mažkuriuo atveju gaunu palaikymą. daug dvidešimt penkerių, pirmą kartą vaidinti meilę, jausmus vyrui, bučiuotis... Tai tikrai buvo šioks toks iššūkis, bet būčiau Nemažai vaidini, tačiau į aktorinį iškart po mokyklos padariusi didžiausią klaidą, jei iš baimės būčiau atsisakiusi nestojai. Kodėl? filmuotis. Beje, vaidinti pyktį buvo kur kas sunkiau nei meilę. Žinau, kad noriu būti aktorė – tai mano kelias. Tik vis dar Esu žmogus, kuriam negaila dalyti gerų jausmų – meilės, svarstau, kur geriau to mokytis. Bendraudama su jaunais rūpesčio, švelnumo. O štai supykti, parodyti charakterį yra gana aktoriais daug visko prisiklausiau – tai mane kiek sustabdė sunku. Sunku rėkti, man net keista girdėti savo balsą rėkiant. nuo studijų Lietuvos muzikos ir teatro akademijoje. Galvojau Tačiau suprantu, jog seriale reikia vaidinti taip, kad temperatūra net studijuoti Rusijoje – buvau nuvažiavusi į Sankt Peterburgą, pakiltų. bet įstoti nepavyko. Paskui mane įsuko serialo „Paveldėtoja“ O ta sėkmė... Yra toks posakis, kad geram aktoriui reikia filmavimai. O dabar, kai esu kiek laisvesnė, puoliau įgyvendinti vieno procento talento ir 99 procentų darbo. Procentus aš gal ir kitų sumanymų: jau seniai nešiojuosi mėgstamos veiklos, o gal pakoreguočiau, tačiau tiesa ta, kad, net turint talentą, dirbti ir net ir verslo idėją – kuriu linines pagalvėles su užrašais. Pati tobulėti vis tiek reikia nuolatos. ranka rašau, piešiu. Bet, žinoma, planuoju studijuoti, mokytis, tobulėti. Kai pagalvoju, iki vienuolikos, iki to lemtingo vaidmens Ar tiesa, kad filmas „Ekskursantė“ tau kainavo vaikystę, o filme „Ekskursantė“, neturėjau net minčių apie aktorės profesiserialas „Paveldėtoja“ – santykius su vaikinu? ją. O dabar tikrai žinau, kokiu keliu eisiu toliau. „Ekskursantė“ iš manęs tikrai neatėmė vaikystės – tai buvo labai reikšminga, puiki vaikystės dalis. O kalbant apie skyrybas Kaip būdama vaikas atsidūrei filmavimo aikštelėje? su vaikinu prieš pat „Paveldėtojos“ filmavimų pradžią... Dabar Buvo paskelbta atranka – ieškojo liesos mergaitės, kuri galiu pasakyti, kad jaučiuosi labai gerai, jog esu viena – tik su kalbėtų lietuviškai ir rusiškai. Ta informacija kažkaip pasiekė savimi. Mūsų draugystė iširo dėl skirtingų požiūrių į mano mane – pasakiau mamai, kad noriu pabandyti. Pamenu, man be darbą. Tuo gyvenimo momentu aš susidėliojau prioritetus ne galo patiko vaidinti. Vienuolikmetė Nastia filmavimus priėmė asmeninių santykių naudai... Meilė yra meilė, bet pirmiausia lyg žaidimą – ne kaip darbą. Juo labiau kad iš filmo režisieriaus kiekvienas žmogus turi sukurti ir realizuoti save. Ir tik paskui Audriaus Juzėno gavau viską – rūpestį, dėmesį, pagalbą. bandyti su kitu žmogumi realizuoti bendrus planus. Kol Vaidinau taip, kaip suvokiau, o Audrius tik pakoreguodavo, jei pats savęs nesukursi, nesukursi ir nieko gražaus bei vertingo jam reikėdavo kokios nors ryškesnės emocijos. Aišku, lengva pasauliui. 

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

37

38

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Naglio Bieranco nuotrauka, Laurynos Skrebytės stilius, Ugnės Ežerinskaitės makiažas ir šukuosena, „Massimo Dutti“ drabužiai, „Bershka“ aksesuarai, fotografuota kavinėje „Paloma Bistro“ Vilniuje

pažintis

metams man suteikė politinį prieglobstį.

Išvažiavau keliems mėnesiams su vienu lagaminu ir 350 dolerių, o įstrigau Amerikoje ilgam. Buvo baisu... Florida, kurioje iš pradžių gyvenau, – gili Amerika: žmonės mažai keliauja, tada beveik niekas nežinojo, kur yra Lietuva. Klausdavo, ar žmonės mano šalyje turi televizorius, automobilius. Tiesą sakant, iš pradžių ten jaučiausi nevisavertė, nežinojau, kaip pritapti. Buvau visai jauna, be tėvų, dar ir angliškai nemokėjau.

Iš pradžių pradėjau koledže mokytis kalbos, paskui ėmiau dairytis į universitetus: žinojau, kad po dvejų metų grįžus į Lietuvą kur nors įstoti bus labai sunku.

Amerikoje mane priėmė studijuoti ekonomikos ir psichologijos Šiaurės Floridos universitete – teliko gauti studento vizą.

Prisimenu, kaip po dvejų metų žiemą pagaliau grįžau į Lietuvą: visur tamsu, šalta, iš čiaupo nebėga karštas vanduo...

Vienu lagaminu nešina jaunutė mergina, į Jungtines Amerikos ambasadoje gavau studento Valstijas nuskridusi aplankyti giminių, ten liko visam vizą ir vėl išskridau. Galvojau, baigsiu bakalauro studijas ir grįšiu. Tačiau gavusi gyvenimui. Baigusi universitetus, sulaukusi pripažinimo ekonomikos bei psichologijos studijų Volstrite, šiandien Rūta JUREVIČIŪTĖ-LAUKIEN (45) diplomus gavau ir vizą, leidžiančią metus dirbti. Ir vėl likau... vadovauja toli už Bostono ribų žinomam restoranui Paskui nusprendžiau mokytis toliau. „Liquid Art House“ ir vis dažniau grįžta į Lietuvą Man pavyko įstoti studijuoti teisės į vieną geriausių Amerikoje Šiaurės Karolinoje pasidalyti savo patirtimi. esantį Duke’o universitetą.

Vasarą atlikdama praktiką vienoje Niujorko advokatų kontorų sužinojau apie REMIGIJA PAULIKAITĖ investicinę bankininkystę. Anksčiau apie tai nebuvau nieko girdėjusi. Supratau, kad man tai – gerokai įdomiau negu teisė.

Norėdama lengviau patekti į tą sritį įstojau dar ir į verslo administravimo magistrantūrą, bet teisės studijų nemečiau. Duke’o universitetą taip pat baigiau su dviem diplomais. O baigusi studijas iš sykio gavau darbą Niujorko finansų alite patvirtinti – amerikietiškoji svajonė iš tiesų centre – Volstrite, „Bear Stearns“ banke. egzistuoja?

Pati patyriau, kad jei dedi daug pastangų, Jungtinėse Valstijose Patekote ten, kur įkelti kojos beveik neįmanoma? tikrai gali bet ką pasiekti. Ta šalis gera ir tuo, kad ten nesvarbi tavo Ten gauti darbą tikrai labai sunku. Todėl aš studijavau verslo aplinka: iš kur atvažiavai, iš kokios esi šeimos. Niekas nesistebi, administravimo magistrantūroje, rinkausi vieną geriausių jei kardinaliai pakeiti veiklos kryptį, o jei kas nors ir nepasiseka, Amerikos universitetų: ieškodami darbuotojų dauguma bankų ten nesijauti nevykėlis, nes ta nesėkmė aplinkinių vertinama kaip dairosi tik į dešimt geriausių mokymo įstaigų. Jei mokysiesi pamoka: bankrutavusių kompanijų vadovas gauna geriausią kur kitur, norėdamas patekti į Volstritą turėsi įdėti be galo daug darbą, nes yra patyręs, daug išmokęs. Amerikoje gali nuolatos pastangų. Konkurencija ten tikrai labai labai didelė... O paskui keistis ir atsinaujinti. Man tai – labai svarbus dalykas. reikia dirbti neskaičiuojant valandų. Tačiau atlyginimai – vieni geriausių, darbas – labai įdomus.

Nors emigruoti nebuvote suplanavusi?

Beje, Niujorke pajutau, kad tai, jog esu iš mažos tolimos Kitoje Atlanto pusėje atsidūriau neplanuotai ir netikėtai... šalies, – privalumas: jiems buvau įsimintinesnė, išskirtinė. Gal 1989-aisiais mama sumanė aplankyti ten gyvenančias gimines. banke man gerai sekėsi net ir dėl to, kad mano vardas Rūta.

Važiavau su ja į tuometį Leningradą daryti Amerikos vizos. Ant Kartą visa komanda buvome konferencijoje. Po jos viena komjuoko pasą padaviau ir aš. Kaip nustebau, kai mano prašymas panija nusprendė su mumis dirbti, bet iš visų atsiminė tik mano buvo patenkintas: buvau dvyliktokė, o mano sovietiniame pase vardą: paskambino į banką, kurio vien pagrindiniame biure puikavosi Amerikos viza, leidžianti ten praleisti penkis mėnedirbo kokie du šimtai žmonių, ir paprašė surasti Rūtą. Taip mes sius. Nusprendžiau tai išnaudoti – baigusi mokslus nuskridau gavome tą užsakymą. Amerikoje dėl savo vardo jaučiuosi labai pasisvečiuoti pas gimines. Tačiau kai turėjau skristi namo, unikali. Kai pradėjau dažniau grįžti į Lietuvą, tapo keista: čia  Lietuvoje prasidėjo Sausio 13-osios įvykiai... Amerika dvejiems tiek Rūtų!

Ten visada jaučiausi unikali

G

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

39

apie juos kalba

Gyvenimas kaip nuotykis „Forbes“ skaičiuoja – „Forbes“ žino: leidinys skelbia, kad, vasario 26-osios duomenimis, Jeffo BEZOSO (54) turtas vertas 124,3 milijardo JAV dolerių.

Kitaip tariant, „Amazon“ įkūrėjas šiandien vis dar yra turtingiausias žmogus pasaulyje.

J

is gal net galėtų būti vadinamas turtingiausiu per visą žmonijos istoriją, tačiau tai, žinoma, priklauso nuo skaičiavimo būdo – kai kas teigia, kad, pavyzdžiui, pirmojo Romos imperatoriaus Augusto turtas, įvertinus infliaciją, dabar sudarytų beveik penkis trilijonus dolerių. Tačiau, paliekant senovės istorijos herojus ramybėje, neabejotinai tenka pripažinti, jog 124 milijardai – įspūdingas skaičius (artimiausio Bezoso varžovo pasaulio turtuolių sąraše Billo Gateso turtas vertinamas beveik 92 milijardais).

Jeffas Bezosas – ypatinga figūra. Gimė Albukerkyje, didžiausiame Naujosios Meksikos valstijos mieste JAV. Motinai buvo septyniolika, ji dar mokėsi vidurinėje.

Santuoka su kūdikio tėvu nesusiklostė ir, kai Jeffui buvo ketveri, mama ištekėjo už emigranto iš Kubos Miguelio Bezoso, šis berniuką įsisūnijo ir suteikė savo 52

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Taip prasidėjo legenda: Jeffas Bezosas prie savo pirmojo darbo stalo „Amazon“ aušros metais

Dangus – ne kliūtis: jau šiemet aparatas „New Shepard“ turėtų pakilti į kosminę erdvę su žmonių komanda

Naujas projektas – gigantiškas laikrodis Teksaso kalnuose

2013-aisiais Bezosas įsigijo respektabilų dienraštį „The Washington Post“

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

pavardę. Po vedybų šeima persikėlė į Hjustoną, čia Miguelis dirbo „Exxon“ naftos bendrovės inžinieriumi, paskui į Majamį – ir ten Bezosą vyresnįjį nuvedė darbas.

Kaip ir patėvis, Jeffas nuo mažens domėjosi tiksliaisiais mokslais bei technologijomis, o tėvai visaip skatino jo interesus. 1986 metais Jeffas baigė Prinstono universitetą, atsisakė pasiūlymų dirbti tokiose kompanijose kaip „Intel“, „Bell Labs“ ir pasirinko startuolį „Fitel“, tada – investicinį fondą „D. E. Shaw & Co.“. Per ketverius metus tapo viceprezidentu, o 1994-aisiais, nė nesulaukęs metinės premijos, paliko finansų rinką.

Motyvas – Bezosą sudomino sparčiai augantis interneto vartotojų ratas ir jis sugalvojo verslo planą – įkurti interneto parduotuvę. Iš pradžių „Amazon“ (svetainė ir bendrovė buvo pavadinta kaip viena ilgiausių pasaulio upių) prekiavo knygomis. Toli gražu ne viskas sekėsi sklandžiai – 1995-ųjų vasarą paleista svetainė darė klaidų (vienu metu joje net buvo galima užsakyti... neigiamą skaičių knygų), bet Bezosas apskaičiavo, kad ilgiau delsdamas neišvengiamai pralaimės konkurentams.

Juo labiau kad tuo metu bendrovės, vykdančios prekybą paštu, gavo mokestinių lengvatų. Su išlygomis, bet amazon.com, į kurią, be kita ko, Jeffo tėvai investavo savo pensijų santaupas – 300 tūkstančių JAV dolerių, reikalavimus atitiko.

Pirmasis „Amazon“ sandėlis buvo Jeffo garaže, užsakymus jis išvežiodavo pats, o susitikimus su klientais skirdavo knygyne „Barnes & Noble“. Tačiau Bezoso planas buvo toks preciziškas ir taip laiku įgyvendintas, kad per dvejus metus bendrovės akcijomis pradėta prekiauti biržoje, „Amazon“ sandėliai buvo įkurti visame pasaulyje, ir šiandien kompanija – didžiausia pasaulyje interneto prekybos žaidėja. Turbūt nėra daikto, kurio čia nebūtų galima nusipirkti!

Pirmasis prekių pristatymas bepiločiu aparatu, daugybė patentuotų prekių sandėliavimo bei pristatymo naujovių – tai tik keletas iš įgyvendintų Bezoso idėjų. Ir ne visos jos susijusios su moderniomis technologijomis – legenda byloja, kad pirmasis Jeffo stalas Sietlo sandėlyje buvo sukaltas iš medinių durų. Ir dabar bendrovėje esama tokių stalų – jie turi priminti darbuotojams, kad išteklius ir lėšas reikia taupyti. Būti Bezoso pavaldiniu („Amazon“ dirba apie 200 tūkstančių žmonių) nelengva – jis linkęs kontroliuoti viską: nuo darbo valandų iki to, ar „Amazon“ spaudos pranešimuose tiksliai cituojami jo žodžiai.

Bet skrupulingumas netrukdo fantazijai. Viena iš Jeffo jaunystės svajonių – kelionės į kosmosą, ir ji pamažu, bet nuosekliai įgyvendinama. Dar 2000-aisiais Bezosas šiuo tikslu įkūrė kompaniją „Blue Origin“. Jis nesvajoja užkariauti kosmoso – jis nori ten kurti viešbučius, pramogų parkus, kolonijas ir nedidelius miestus, kuriuose gyventų du ar trys milijonai žmonių. Kurį laiką „Blue Origin“ veikla buvo slapta – apie naujus Bezoso planus pradėta kalbėti 2006-aisiais, kai verslininkas įsigijo didžiulį žemės plotą Teksase, ten įkurtas  53

Įspūdingos gamtos, ilgaamžės religijos ir didžiulių turtinių kontrastų šalis. Taip apie Etiopiją atsiliepia meno kritikas, VGTU Kūrybinių industrijų fakulteto Pramogų industrijų katedros vedėjas Remigijus VENCKUS (36), į šią Afrikos šalį nuvykęs ypatinga proga – atšvęsti pusbrolio vestuvių.

GRYTĖ LIANDZBERGIENĖ

Vestuvės

savanoje 68

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

kelionės

R

emigijaus pusbrolis Tomas Valiušis senokai gyvena Norvegijoje, ten turi namus, dirba žuvų fabrike – ir jau septynerius metus puoselėja šiltus jausmus socialinei darbuotojai Roman Lakew Asfaw, kilusiai iš Etiopijos. „Rudenį sulaukiau Tomo skambučio, – prisimena Remigijus.

– „Remyga, atvažiuosi į mano vestuves?“ – paklausė. „Atvažiuosiu“, – pažadėjau. „Jos vyks Etiopijoje...“ – „Žinoma, atvažiuosiu!“ Taigi šį sausį Etiopijoje praleidau dešimt dienų – ne tik buvau pabrolys Tomo ir Roman vestuvėse, bet ir pakeliavau po šalį. Ji man paliko neišdildomų įspūdžių.“

Baltos varnos

Remigijaus Venckaus ir asmeninio albumo nuotraukos

Kalbos, kad kelionė į Etiopiją – tolima ir dėl to brangi, Remigijaus neišgąsdino. „Bilietų kaina – 700 eurų, dar teko pasiskiepyti nuo hepatito, stabligės, vidurių šiltinės, drugio, o kadangi vykome į maliarijos zoną – vartojau ir tabletes nuo šios ligos. Jų poveikio nenoriu nė prisiminti... Tačiau pati viešnagė pasirodė stebėtinai pigi – kainos ten žemos, vidutinis europietis gali sau leisti viską. Iškeitęs 50 eurų į 2000 vietinių birų, net nežinai, kur jas dėti. Trise nuėjome išgerti kavos – kainavo 15 birų, tai yra maždaug 40 euro centų. Naujos statybos butas sostinės pakraštyje – 5000 eurų.“ 

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w. ž m o n ė s . l t

69

profesionalai

Mano įkvėpėja – žmona! Žinomas ir populiarus psichoterapeutas, dėstytojas ir publicistas Olegas LAPINAS (56) neabejotinai turi dar daug įkvėpimo šaltinių, bet yra vienas iš nedaugelio vyrų, kurie pripažįsta savo klaidas, gali už daug ką padėkoti žmonai ir nuolat uoliai mokosi.

DOVILĖ ŠTUIKIENĖ

74

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

K

okių klientų sulaukiate daugiau: tų, kurie nori, kad juos pataisytų kaip automobilį, ar norinčių pasikapstyti savyje dėl asmeninio augimo, – dabar juk tampa madinga nuolat ieškoti savęs?

Pas kirpėjus ateina žmonės, kurie nori apsikirpti, pas psichoterapeutus ateina žmonės, kurie nori išsispręsti savo problemas – santykių, sveikatos, situacijų darbe. Galiu pasakyti, kad pastaruoju metu atsirado daugiau pasiturinčių žmonių, kurie siekia tobulėti kaip vadovai, bet dažnai renkasi tiek psichoterapeutą, tiek koučerį.

Esate diplomuotas pediatras, jūsų specializacija – psichiatrija, kažkada dirbote su vaikais. Tada buvo lengviau ar sunkiau?

Nėra vienareikšmiško atsakymo. Dirbdamas su vaikais negali būti toks, koks būni su suaugusiais.

Tai labiau įpareigojantis darbas, nes vaikai iškart atskiria, esi nuoširdus ar ne, jie tiesiog nekontaktuoja su žmogumi, kuriuo nepasitiki, kuris atrodo įkyrus. Su suaugusiais gal lengviau – žinai, ko iš jų tikėtis, bet su vaikais įdomiau – su jais gali žaisti.

Monikos Požerskytės („Pix studija“) nuotrauka, Seržo Gandžumiano stilius

Tokia patirtis padėjo auginant tris savo vaikus?

Iš dalies. Padėjo nebandyti „padaryti“ iš vaiko žmogaus, atitinkančio tavo paties nuostatas, koks jis turi būti. Kadangi visą laikotarpį iki vedybų skyriau žmogaus charakterio tipų diferenciacijai, į savo vaikus irgi žiūrėjau kaip į visiškai skirtingų charakterių individus, nebandžiau primesti savo požiūrio ir lyginti tarpusavyje. O visa kita buvo, kaip ir visiems tėvams, – gali turėti kažin kiek žinių, bet vaikai visada pateikia netikėtumų.

Tėvai dažnai tikisi, kad net paauglystėje vaikai nekels jokių rūpesčių ir bus ramūs kaip avinėliai.

Tokio tikslo neturėjau, gal buvo svarbiau, kad vaikai paprasčiausiai laikytųsi taisyklių, rastų balansą tarp savo polinkių ir aplinkos reikalavimų.

Juk paaugliai dažnai turi siekių, kurie neatitinka, pavyzdžiui, mokyklos taisyklių ar šeimos planų, – visada buvo tokių neatitikimų ir visada reikėjo ieškoti kompromisų. Mums, kaip ir kitiems tėvams, reikėjo pagalvoti apie kontrolės ribas –

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Man kiekvienas žmogus yra šiek tiek mįslė, jo istorija visada turi kokį nors antrą planą.

kiek ir ko turime žinoti apie paauglių gyvenimą, į kurį jie vis mažiau įsileidžia. Ir tuomet visa tai, ką mokėjau, galėjo tik teoriškai padėti, o praktiškai visada padeda kontaktas su vaiku.

Ar jūsų vaikai jau rado savo gyvenimo kelius?

Visiems mano vaikams – daugiau kaip dvidešimt, nesikišome, kai jie turėjo pasirinkti: vyriausia dukra moko anglų kalbos internetu keliaudama po pasaulį su savo laptopu, jaunesnioji, pasirinkusi psichologijos studijas, dabar augina vaiką, o sūnus Anglijoje kuria muziką. Visi skirtingi, bet visi humanitarai, sunku buvo iš jų tikėtis inžinerinių, techninių gabumų...

Pamenu jūsų mintį, kad sutuoktiniai nebūtinai yra partneriai, partneriais tampama, tai – procesas. Taip buvo ir jums su žmona Dalia? Viskas laimingai ir pagal knygas?

Sunku būtų rasti tokią knygą apie vedybinį gyvenimą, kuri būtų parašyta būtent apie tave. Bet bandymas „pritempti“ save ir žmoną prie knygos – buvo. Man rūpėjo, kokio ji charakterio, kokio aš, kaip derame vienas su kitu, bet vėliau paaiškėjo, kad apsirikau. Mano žmona, pasirodo, visai ne tokio charakterio, kurį aš jai buvau priskyręs. Ir tai išaiškėjo po 25 bendro gyvenimo metų. Savyje irgi reikėjo daug ką atverti, įsiklausyti, ką pasako žmona ar vaikai, – nes daug ko pats nematai.

Ir tų atradimų vis dar būna?

Tikiuosi, kad taip. Būtų labai neįdomu, jei jausčiausi viską žinantis ir neklystantis.

Esate prisipažinęs, kad daug metų gana skeptiškai vertinote meditaciją, į kurią gilinosi jūsų žmona, bet paskui viskas apsisuko 180 laipsnių kampu. Kodėl?

Man ilgai atrodė, jog pakanka to, ką žinau, kuo domiuosi, kad suprasčiau, kaip gyventi, kas sveika, kas nesveika. O tai, kad mano žmona dešimt metų medituoja, važinėja į seminarus, atrodė nereikalinga, nemoksliška, neobjektyvu. Bet mačiau, kad jai patinka, kad daug ką savyje atranda, kad meditacija netrukdo kitai jos veiklai, taigi nevertinau tos praktikos kaip sektos. Iš pradžių tai man atrodė kaip kažkas nesuprantamo ir mistiško, bet vėliau nuomonę pakeičiau. O gal atėjo toks metas? Tada man buvo šiek tiek daugiau nei keturiasdešimt, tai, ką dariau iki tol, manęs nebetenkino, tarkime, jau buvau šešerius metus pavaikščiojęs į tai či mankštą. Kartą tiesiog pasiprašiau važiuoti į vieną meditacijos seminarą kartu su žmona. Įsitraukiau ir supratau, kad meditacija suteikia gyvenimui daugiau skonio.

Meditacijų yra labai įvairių, daug jų esu išbandęs, atsirinkęs, kurios veiksmingiausios tiek man, tiek klientams. Pavyzdžiui, dinaminė meditacija, kur daug judesio, kvėpavimo ir tik dešimt minučių visiškos ramybės bei tylos, vakariečiams, daug laiko praleidžiantiems prie kompiuterių, labai tinka.

75

namai Iš pirmo žvilgsnio dainininkės, grupės „Queens of Roses“ narės Diletos MEŠKAITĖSKISIELIENĖS (26) ir jos vyro teisininko Donato KISIELIAUS (36) namas atrodo nedidukas, tačiau viduje atsiveria nuostabios baltos erdvės.

GERDA PRANCŪZEVIČIENĖ ir JURGA RADZEVIČIŪTĖ (nuotraukos)

80

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Roberto Dačkaus nuotrauka

Diletos ir Donato namų interjeras tiko filmuoti akcijos „Vasario 16-ąją švęsk linksmai ir išradingai“ su Prezidente Dalia Grybauskaite vaizdo klipui

Elegantiškas minimalizmas

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

81

raudonas kilimas

Rožės pražydo

Londone

Nors „BRIT Awards“ vadinami vienu svarbiausių metų muzikos renginių, kasmet taikosi pasimesti tarp kitų šou pasaulio apdovanojimų ir net vyksta vidury savaitės.

Renginį išgelbsti gera muzika ir intriga – kas tąvakar triumfuos Londono „O2“ arenoje.

Efektinga Ritos Oros suknia – iš „Ralph & Russo“ aukštosios mados kolekcijos

Š

iemet intrigą dar pakaitino „Time’s Up“ klausimas – ar Europos muzikos renginys prisidės prie amerikiečių iniciatyvos ir palaikys judėjimą prieš seksualinį priekabiavimą? Žvaigždės nenuvylė, ir į „BRIT Awards“, kaip ir andai į „Grammy“, rinkosi nešinos baltomis rožėmis.

Edas Sheeranas išvis pasirodė it tikras jaunikis – jo švarko atlape puikavosi gyva rožė ir dar dekoruota žalumynais (galbūt pasklidę gandai, kad jis vedė sužadėtinę Cherry Seaborn, – ir ne visai gandai?). Bet geriausio britų atlikėjo ir geriausio metų albumo apdovanojimo Sheeranas negavo – abi statulėlės atiteko reperiui Stormzy. O visa kita buvo kaip visada – krūtinės, kojos, stiliaus klaidos, pavykusios ir nelabai pastangos šokiruoti, laimėjimai... Na, ir muzika. O ir sezonas nesibaigia.

100

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Romantiška princesė Camila Cabello irgi vilkėjo „Ralph & Russo“

Turbūt geriausias visų laikų Millie Bobby Brown derinys – „Rodarte“ nepamiršo, kad aktorė dar paauglė

Dainininkė Pixie Lott nepaiso senos taisyklės – arba krūtinė, arba skeltukas.

Viskas kartu! 

Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

101

Verslininkas Mindaugas Rutkauskas su žmona, grožio terapeute ir lazerio specialiste Laura Rutkauskiene

Įspūdinga viešnia – modelių agentūros „Vilnius Models Management“ įkūrėja, manekenė Svajūnė Jackūnaitė

110

Iš Kauno atvyko pradinės mokyklos „Herojus“ steigėjai Dovilė ir Andrius Pelegrimai Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

objektyve L ABDARA

Mažiesiems ligoniukams Iki ašarų jaudinanti vakaro atmosfera praėjusį penktadienį užliejo sostinės Pirklių klubo reprezentacinę salę: šeštus metus egzistuojanti garsaus krepšininko Rimanto Kaukėno paramos grupė pakvietė žinomus verslininkus ir sportininkus į labdaringą vakarą. Apie 120 susirinkusių svečių, aktyviai dalyvaudami aukcione, mažiesiems Kauno klinikų ligoniukams paaukojo per 20 tūkstančių eurų.

Gretos Skaraitienės nuotraukos

Misis pasaulio karūna pasipuošusi Tatjana Lavrinovič su dukrele Emily SEB banko prezidento pavaduotojas, Pagalbos verslui tarnybos ir finansų direktorius Aivaras Čičelis su žmona Agne Ž M O N Ė S N R . 9 | w w w . ž m o n ė s . l t

Krepšininkas Rimantas Kaukėnas demonstruoja labdaros vakaro aukcionui paaukotus futbolo žvaigždės Cristiano Ronaldo marškinėlius su autografu 111