Ignotus Ignotas

El ig ij us R ai la

IgIgnnootutass

vyskupas Vilnianuos ta s Jokūbas Masalskis Ig

IgIgnnootutas s

MASALSKIS. Įsteigt teatrą Vilniuj sumaniau Kovot su eretikais. Jų priviso.

Bedievių plauko įvairaus. Kvailių.

Balys Sruoga, Apyaušrio dalia

El ig ij us R ai la

IgIgnnootutas s

upas Masalskis Vilniaustavys sk Igno Jokūbas

aidai · 2010

UDK 282(474.5):929Massalski Ra-133 Knygos leidimą parėmė:

Lietuvos tūkstantmečio minėjimo direkcija Lietuvos Respublikos kultūros ministerija Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto Tarybos posėdyje 2009 12 10 (Prot. Nr. 10) apsvarstyta ir pritarta skelbti kaip mokslinę monografiją Recenzentai: dr. Liudas Jovaiša (Vilniaus universitetas) dr. Mindaugas Paknys (Lietuvos kultūros tyrimų institutas) Redaktorė Rima Malickaitė Rodykles sudarė Inga Šedvydytė Knygos dailininkas Tomas Mrazauskas

© Eligijus Raila, 2010 © Leidykla „Aidai“, 2010 ISBN 978-9955-656-78-4 Leidykla „Aidai“, Bazilijonų g. 3, LT-01304 Vilnius Tel. +370 5 212 2363 · El. paštas aidai@aidai.lt · www.aidai.lt

Turinys

Pratarmė 11

1 I. J. Masalskio politinė veikla: tarp tradicijos ir reformų 13

2 I. J. Masalskio kultūrinė veikla: edukacinės Apšvietos likimas 99

3 I. J. Masalskio ūkinė veikla: fiziokratizmo konfigūracija Lietuvoje 165

Šaltiniai 205 Iliustracijų sąrašas 221 Asmenvardžių rodyklė 223 Vietovardžių rodyklė 233

Pratarmė

Praeitis, kaip ir kiekvienas žmogiškasis pasaulis, yra totalumo masyvas, sunarstytas iš begalinio skaičiaus momentų. Toks beribiškumas istoriko žinojimui, atrodytų, nepasiekiamas ir nepabaigiamas. Todėl nuolatinė proto pastanga aiškinti tikrovę verčia sukonkretinti paieškų galimybę ir išskirti iš nugrimzdusių šimtmečių ledyno tokį „laiko kristalą“, kuris atspindėtų dabarties šviesą. Manytumėm šiuo kristalu esant Apšvietos epochą, kurią vieni vadino „filosofijos amžiumi“, kiti – „didžiuoju amžiumi“.

Tačiau istorinių faktų, įvykių ar procesų seka, rūpestingas jų sluoksniavimas pagal tam tikras vidines charakteristikas ar išorės faktūras yra bergždžias žaidimas, jeigu juos atskirsime nuo žmogaus aplinkos. Antropocentrinis matmuo apvalo istorinius procesus nuo anonimiškumo apnašų. Atskira asmenybė tyrinėjama tiek, kiek į ją galima žiūrėti kaip į svarbių ir lemtingų kolektyvinių polinkių reiškėją, naujų idėjinių programų kūrėją ar aktyvią jų dalyvę. Juk XVIII a. ideologija ir jos sklidimas į Abiejų Tautų Respubliką nebuvo savaimis procesas.

Jis tapo neišvengiamas todėl, kad Lietuvos ir Lenkijos pirmieji „Apšvietos dalyviai“, priklausę valstybės politiniam elitui, sugebėjo sukurti kultūrinį tinklą, kuriuo Apšvietos idėjos buvo perteikiamos kitiems visuomenės sluoksniams. Vienas šio tinklo – ypač edukacinės jo sistemos – kūrėjų Lietuvoje buvo Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. Ši asmenybė yra susilaukusi įvairiausių istorinių vertinimų.

Jų skalė labai plati: nuo „didaktine mažakraujyste“ sergančios istoriografijos moralizuojančių pasmerkimų iki patriotinio-hagiografinio patoso, nuo niekšingo išdaviko iki lietuvių tautos kankinio. Visos šios tendencijos darė (ir tebedaro) pakankamai stiprų poveikį istorinei savimonei.

12

Ignotus Ignotas

Manytume, būtinas ne siaurai profiliuotas ir vienspalvis, bet I. J. Masalskio vita activa ir vita contemplativa klodus integruojantis požiūris. Tokiu būdu visą jo kultūrinį kontinentą pagal visuomenę sudarančius segmentus išskyrę į tris esminius – politinį, edukacinį ir ūkinį – masyvus, bandysime atlikti I. J. Masalskio – ne tik kaip XVIII a. Lietuvos didiko ir Vilniaus vyskupo, bet ir kaip Apšvietos epochos idėjų perteikėjo – biografijos rekonstrukciją. O juk kiekviena rekonstrukcija yra ne standartinių kareivinių atstatymas, bet asmens individualybės atkūrimas. Tiktai jis niekada neturi pabaigos, nes pabaiga reikštų statytojo mirtį. Ir istorikui pats nuostabiausias dalykas yra galimybė niekada iki galo nepažinti istorinės tikrovės. Nes neatskleista istorinė tikrovė yra tūkstantį kartų tikresnė ir vertingesnė už istorinę visažinystę.

Todėl knygos pavadinimo pirmasis sandas nėra atsitiktinis. Ignotus Ignotas nėra nei korektūros klaida, nei kokia nors įmantri autoriaus užgaida. Šioje knygoje nebus ieškoma kalvio Ignoto teisybės. „Nepažįstamas Ignotas“ (būtent tai reiškia šie žodžiai išversti iš lotynų kalbos) – tai nuoroda į nepažinią žmogaus istorinę tikrovę ir niekada nesibaigiantį jos atradimą.

Tai tekstinis kelio ženklas, nurodantis, kad čia atsiveria nepermatoma „individualybės“ bedugnė, kurios pakraštys nubrėžtas tam tikrais faktais ir atributais: vardu, kalba, kilme, gimimo vieta, emocijomis, pasaulėžiūra ir epochos kultūrinėmis bei socialinėmis vertybėmis.

Kita vertus, tai ir siekis atskleisti „neapšviestą“ I. J. Masals­ kio asmenybės pusę – istoriografijos nepastebėtą, nutylėtą, o kartais ir nuslėptą. Kilstelėti vyskupo mantijos skraistę. Arba sunkią istorijos draperiją.

I. J. Masalskio politinė veikla: tarp tradicijos ir reformų

1

Visos asmenybės, pranykusios istorijos sutemose, turėjo savo biografijas, tačiau ne visų biografijos tapo istorijos dalimi.

Vienus mirtis niekingai sunaikino, kitus – plačiai išgarsino.

Dar kitiems mirtis tapo tik vienišu antkapiu. Kar­tu­vių kilpos dydžio dangaus sklypu, juodu pabaigos tašku.

Ignotas Jokūbas Masalskis gimė 1729 m. liepos 22 d. Alek­ ši­cuose,1 senelio Jono Masalskio, Gardino seniūno, val­dose.2 Prie Svisločiaus upės įsikūrusius Alekšicus ir Masa­lianus dar XVI a. pab. savo šeimos lizdu „pavertė“ rusų kunigaikštis ir Gardino pavieto maršalas Fiodoras Ivano­v ičius Masals­ kis.3 Pirmosios trys dešimtys jo gyvenimo metų slinko tėvo, Vilniaus kašteliono, vėliau tapusio LDK didžiuoju etmonu, Mykolo Juozapo Masalskio globoje ir priežiūroje. Motina Pranciška Oginskytė didesnės įtakos auklėjant vaikus neturėjo.

Ji, būdama Smolensko vyskupo Liudviko Karolio Oginskio sesuo,4 kadaise padėjo Mykolui Juozapui Masalskiui įgyti politinį svorį, be to, su kraičiu atnešė jam nemažas žemių valdas.

Ignotas Jokūbas Masalskis dar turėjo tris vyresnius brolius ir vieną seserį.

1 I. Szybiak, Massalski Ignacy Jakub, in: Polski słownik biograficzny, Wroc­ław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1, s. 135.

2 Z. Zielińska, Massalski Michał Józef, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1, s. 141.

3 T. Wasilewski, Massalski Andrzej, in: Polski słownik biograficzny, Wroc­ław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1, s. 133.

4 K. Bartoszewicz, Tadeusz Ogiński wojewoda trocki i jego pamiętnik, in: Odbitka z „Przeglądu Historycznego“, Warszawa, 1913, s. 25.

14

Ignotus Ignotas

Brolis Kazimieras, Valkavisko seniūnas ir Lietuvos pataurininkas, susirgęs psichine liga, 1756 m. atsisakė visų parei­gybių.5 Mirė 1778 m.6 Juozapas Adrijanas, gimęs apie 1726 m., buvo Lietuvos paiždininkis ir Gardino seniūnas. Laikytas gabiu politiku, tačiau ankstyva mirtis (mirė 1765 m. birželio 6 d. Varšuvoje) nutraukė jo politinę karjerą. Su Antanina Radvilaite susilaukė keturių vaikų, tačiau gyvi liko du – sūnus Ksaveras, tapęs pėstininkų pulko vadu, ir duktė Elena Apolonija, ištekėjusi už kunigaikščio Charles’io de Ligne.7 Jonas Mikalojus gimė 1728 m. Pripažinus brolį Kazi­mierą neveiksniu, 1756 m. perėmė jo pareigybę ir tapo Lie­tu­vos pataurininku. 1762 m. tapo Lietuvos Tribunolo maršalu, tačiau netrukus 1763 m. pradžioje mirė. Jį palaidojo Veisiejų, kurie priklausė tėvui Mykolui Juozapui Masalskiui, parapinėje bažnyčioje.8 Per trumpą kadenciją Tribunolo maršalas spėjo susibičiuliauti su Aleksejumi Bestuževu-Riuminu, kurio rūmuose Šnipiškėse ne kartą lankėsi su broliu Ignotu Jokūbu.9 Sesuo Kotryna Masalskytė buvo ištekėjusi už Nau­gar­duko kašteliono Juozapo Nesiolovskio. Kitos dvi seserys – Teresė ir Marijona – mirė vaikystėje.10 Tėvas Mykolas Juozapas Masalskis buvo išaugęs saksų tradicijų aplinkoje. Jaunystėje mokėsi Vilniaus akademi­joje, tačiau vėliau atsidavė politinės karjeros aistrai. Visuomet domėjosi kariniais reikalais. 1733 m. kovėsi Stanislovo Leščinskio šalininkų

5 Z. Zielińska, op. cit., s. 143.

6 R. Krs. [Rapolas Krasauskas], Mykolas Juozapas Masalskis, in: Lietuvių enciklopedija, Boston, 1959, t. 17, p. 436.

7 Z. Zielińska, Massalski Józef Adrian, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1, s. 141.

8 Z. Zielińska, Massalski Jan Mikołaj, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1, s. 139–140.

9 W. Konopczyński, Od Sobieskiego do Kościuszki, Kraków, 1921, s. 140.

10 Z. Zielińska, Massalski Michał Józef, s. 143.

I. J. Masalskio politinė veikla: tarp tradicijos ir reformų

gretose, o 1735 m. vadovavo Lietuvos kariuomenei, atvesdamas ją į Varmiją.11 1744 m. seime pasisakė už kariuomenės reformą. Tais pat metais tapo Vilniaus kaštelionu ir Lietuvos lauko etmonu.12 Politinių ir karinių įvykių sukūryje nepamiršo ir bajoriškojo pamaldumo prievolių. 1755 m. Mykolas Juozapas Masalskis kartu su Trakų kaštelionu Tadu Oginskiu ir vienu iš Pacų dalyvavo piligriminėje kelionėje į Čenstakavą, kur paliko brangius votus.13 Būsimo Vilniaus vyskupo jaunystė iš esmės praėjo saksiškų tradicijų ir politinių vidutiniosios bajorijos papročių persmelktoje aplinkoje. Tai buvo tipiškas dvinaris XVIII a. pirmos pusės tėvo-sūnaus ar dėdės-sūnėno šeimyninio gyvenimo ir politinės veiklos kontekstas. Mykolas Juozapas Masalskis, tapęs Čartoryskių politikos šalininku, nutaręs iš esmės pasirūpinti sūnaus karjera, lėšų ir pastangų nepagailėjo. Tėvas ilgą laiką jį išlaikė savo pinigais. Finansinė priklausomybė nuo tėvo didžia dalimi reiškė ir priklausomybę nuo tėvo politinių pažiūrų. Taip buvo sudarytas nerašytas šeimyninis sandėris. Užtikrinęs sūnui aukštą dignitoriaus kėdę, tėvas tikėjosi sulaukti naudingo, patikimo ir įtakingo politinio partnerio.

Taip Lietuvos ir Lenkijos valstybėje XVIII a. pirmoje pusėje formavosi ir veikė ne tiek politiniais ir socialiniais interesais besiremiančios atskiros partijos, kiek šeimos ir giminystės ryšiais susijusios grupuotės. Tokios susivienijusios giminės turėdavo persvarą seimeliuose, o didikai siekdavo jų draugystės.14 Bajorija, kuri sudarė 7 % visų gyventojų, buvo panaši veikiau

11 Ibid., s. 141.

12 Ibid., s. 142.

13 K. Bartoszewicz, op. cit., s. 9.

14 A. Moszczyński, Pamiętnik do historyi polskiej w ostatnich latach panowania Augusta III i pierwszych Stanisława Poniatowskiego, wydanie drugie, Poznań, 1863, s. 119 (čia ir toliau tekste kursyvu pateikiamos istorinių šaltinių cita­ tos, o kabutėmis išskiriamos vėlesnių autorių ir tyrinėtojų nuomonės bei pasisakymai).

15

1 Dvi kostiumuotos rūkančios beždžionėlės, grakščiai atspindinčios Saksų epochos linksmybes. Jean‑Antoine Watteau, XVIII a.

I. J. Masalskio politinė veikla: tarp tradicijos ir reformų

į kastą negu į socialinę grupę.15 Pinigai ir aukšti valstybiniai postai turėjo nuolatos stiprinti abipusę tėvo ir sūnaus sąjungą.

M. J. Masalskis, numatęs sūnui vyskupo kėdę, tikėjosi sėkmingai išspręsti įvairius finansinius klausimus ir sustiprinti savo politinę įtaką. Vyskupas buvo ne tik bažnytinė figūra, bet ir svarbus politinis statusas. Norėdamas tai kuo greičiau įgyvendinti, tėvas susirašinėjo su Rusijos dvaru.16 Pirmuosius mokslus I. J. Masalskis ėjo Vilniaus jėzuitų Collegium Nobilium. Tėvas jį į mokyklą, skirtą lavinti ir auk­ lėti neturtingos bajorijos vaikus, atidavė kartu su broliu Jonu Mikalojumi. M. J. Masalskis nepagailėjo gero užmokesčio.

Finansinė parama labai padėjo sutvirtėti šiai jėzuitų mokyklai. Greitai M. J. Masalskio pėdomis pasekė ir kiti Lietuvos didikai, atiduodami savo atžalas į jėzuitų Collegium Nobilium.

Netrukus, 1744–1746 m., ši mokykla tapo elitine Lietuvos didikų vaikų mokymo ir auklėjimo įstaiga.17 7–8 dešimtmečiais šioje mokykloje dėstė ir keturi prancūzų jėzuitai: Pierre’as Gatey, Stephanas Rousselis, Pierre’as Metra ir Louis Verdier.18 Tai buvo pirmasis sąlytis su jėzuitų kultūrine dirva, kuri, reikia manyti, turėjo įtakos savarankiškam I. J. Masalskio pasirinkimui. Dvasininko karjerą jis pradėjo 1744 metais. Jonas Dominykas Lopacinskis, kanauninkas ir M. J. Masals­kio namų kapelionas bei mokytojas, 1744 m. liepos 27 d. Vilniaus kapitulai pasiūlė priimti jaunąjį Masalskį į kanauninkus vietoje mirusio Andriejaus Volodkovičiaus.19 Tėvas jau prieš tai kaip dovaną iš Augusto III buvo išrūpinęs jam klebono vietą Volpoje,

15 A. Zamoyski, Ostatni król Polski, Warszawa, 1994, s. 5.

16 M. Lukšienė, Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje: XVIII a. antroji – XIX a. pirmoji pusė, Vilnius, 1985, p. 18.

17 L. Piechnik, Rzut oka na powstanie, rozwój i likwidację jezuickiego Collegium Nobilium w Wilnie, in: Studia z dziejow oświaty i kultury umysłowej w Polsce XVIII–XX w., ksiega ofiarowana Janowi Hulewiczowi, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1977, s. 82.

18 Ibid., s. 93.

19 W. Przyalgowski, Żywoty biskupów wilenskich, Petersburg, 1860, s. 170.

17

18

Ignotus Ignotas

Vilniaus diecezijoje.20 Tiesa, jaunasis Bažnyčios tarnas tuo metu ne ypač rūpinosi savo ganytojiška valda. Jo jaunystės bičiulis ir kortų žaidimo partneris Livonijos vyskupas Juozapas Kazimieras Kosakovskis savo atsiminimuose rašė, jog Volpoje, pradėjęs klebonauti, jis rado apleistą bažnyčią. I. J. Masalskis 10 metų ją turėjo, bet lankėsi gal tik porą sykių.21 Tuo metu bažnytinė karjera buvo svarbesnis dalykas, nei gūdi provincijos bažnyčia, kuri buvo tik papildomas pajamų šaltinis. Vėliau pats J. K. Kosakovskis savo lėšomis pastatė naują Volpos bažnyčią, pasirūpinęs ir kunigų butais, ir ūkinėmis patalpomis.22 Taip artimiausias tikslas buvo pasiektas. 1744 m. gegužės 9 d. Drezdene karalius Augustas III pasirašė raštą, kuriuo I. J. Masalskiui buvo suteiktas Vilniaus kapitulos kanauninko titulas.23 Vyskupas koadjutorius Juozapas Stanislovas Sapiega pakiliai rašė M. J. Masalskiui apie jo sūnų: Kunigas kanauninkas Mūsų, kurio jaunystė animum sortita senilem visus rapit.24 Vėliau I. J. Masalskis, tapęs vyskupu, atsidėkojo už J. S. Sapiegos pastangas gauti iš Augusto III kanauninko vardą. 1766 m. kovo 3 d. jis laišku kreipėsi į Polocko vaivadą Aleksandrą Mykolą Sapiegą, kad šis koplyčioje, kur ilsisi didžiojo vyskupo Sapiegos palaikai, lieptų pastatyti Maussoleum.25 Taigi pirmieji bažnytinės ir politinės veiklos pamatai buvo pakloti. Dabar atėjo eilė pasirūpinti ir proto lavinimu. Atidus ir turtingas tėvas sudarė sąlygas puikiai jo mokslinio kelio pradžiai. 1745 m. jaunasis kanauninkas įstojo į Varšuvos misionierių

20 I. Szybiak, op. cit., s. 135.

21 Pamiętniki Józefa Kossakowskiego biskupa inflanckiego. 1738–1788, z portre­ tem, wydał Adam Darowski, Warszawa, 1891, s. 36.

22 Ibid., s. 46.

23 W. Przyalgowski, op. cit., s. 170.

24 „įgijusi senio dvasią, visus pakeri“ (lot. k.). LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 426, apl. 1, l. 44 (1744 m. rugpjūčio 1 d. J. S. Sapie­gos laiškas M. J. Masalskiui).

25 MAB, f. 139, b. 2718, l. 42 (1766 m. kovo 3 d. I. J. Masalskio laiškas A. M. Sapie­ gai, rašytas Vilniuje).

I. J. Masalskio politinė veikla: tarp tradicijos ir reformų

seminariją, kuri tuo metu garsėjo pavyzdine mokymo programa.26 Kiek vėliau šioje seminarijoje mokslus ėjęs ir lavinęsis Juozapas Kazimieras Kosakovskis pažymėjo, jog kiekviena diena buvo skirta meditacijos pratyboms, bažnytinėms knygoms skaityti, moralinei ir dogmatinei teologijai, bažnytinei retorikai, bažnytinei teisei, prancūzų kalbos pamokoms ir visuotinės teisės valandoms.27 Bažnytinių discip­linų ir pasaulietinių dalykų sintezė, ypač bažnytinės teisės ir visuotinės teisės kompleksas seminarijos auklėtiniui suteikdavo galimybę aktyviau ir efektyviau dalyvauti politiniame bei kultūriniame šalies gyvenime. Kunigai, baigę panašaus profilio seminarijas, galėdavo sėkmingiau ir našiau „įdaiginti“ savo kūrybines idėjas į socialinę terpę. Šio proceso kulminacija buvo Edukacijos Komisijos veikla, trukusi visą paskutinįjį XVIII a. ketvirtį. Juk be Livonijos vyskupo J. K. Kosakovskio šią seminariją baigė du Edukacijos Komisijos pirmininkai: Vilniaus vyskupas I. J. Masalskis ir Plocko vyskupas, vėliau tapęs Lenkijos primu, Mykolas Poniatovskis.

XVIII a. penktame dešimtmetyje Lenkijos sostinėje jau buvo susitelkęs gausus žmonių būrys, pajėgus kurti Apšvietos veiklos programą.28 Mokydamasis Varšuvos misionierių seminarijoje I. J. Masalskis užmezgė glaudžius ryšius su Piotru Śliwickiu. Šis žmogus savo metu buvo ryškiausia misionierių kongregacijos figūra, kuri „savo kongregacijos seminarijose teologiją išvalė nuo scholastinių niekų.“29 Ilgainiui jų bendravimas virto nuoširdžiu ir intensyviu susirašinėjimu, kuris padėjo I. J. Masalskiui, tapusiam Vilniaus vyskupu, kurti savo diecezijoje dvasinio mokymo programą ir formuoti naują Vilniaus

26 I. Szybiak, op. cit., s. 135.

27 Pamiętniki Józefa Kossakowskiego biskupa inflanckiego. 1738–1788, s. 38.

28 J. Gierowski, U źródeł polskiego Oświecenia, in: Wiek XVIII. Polska i świat, księga poświęcona Bogusławowi Leśnodorskiemu, Warszawa, 1974, s. 50.

29 W. Smoleński, Przewrót umysłowy w Polsce wieku XVIII. Studya historyczne, Kraków, Petersburg, 1891, s. 36.

19

20

Ignotus Ignotas

kunigų seminarijos struktūrą. Misionierių kongregacija buvo pelniusi vyskupo palankumą, todėl jo aplinkoje buvo galima sutikti nemažai žymių to laiko misionierių kunigų: Mykolą Karpavičių, Vilhelmą Kalinskį ir Tomą Husaževskį. Be to, P. Śliwickis parūpindavo I. J. Masalskiui ir naujų prancūziškų, ir Viduramžių filosofijos knygų. Kai kurios iš jų ne tik brangios, bet ir retos: pavyzdžiui, labai reta opera „Philosophia Cuesonis“.30 Kaip matome, I. J. Masalskis savo vyskupavimo išvakarėse studijavo vokiečių filosofo ir kardinolo Mikalojaus Kuziečio palikimą. P. Śliwickis patarinėjo I. J. Masalskiui ir Veisiejų bažnyčios statybos klausimais.31 Mokslo metai, praleisti Varšuvos seminarijoje, tapo stipriu akstinu formuotis kokybiškai naujai, Apšvietos idėjas generuojančiai pasaulėžiūrai. I. J. Masalskiui tai buvo pirmoji asmeninė kultūrinio ir kontempliatyviojo gyvenimo statio.

Netrukus dar viena pareigybė sustiprino tėvo ir sūnaus politinės sąveikos pjedestalą. 1748 m. birželio 20 d. I. J. Masalskis tapo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos raštininku.32 Tačiau sparčioje pasiekimų ir tikslų virtinėje, kuri to meto bajorui buvo neabejotinas asmeninių savybių indikatorius, trūko vienos labai svarbios grandies – aukštosios mokyklos suteikto mokslinio laipsnio. Mat pagal Tridento Susirinkimo reikalavimus kandidatas į vyskupus privalėjo turėti teologijos arba kanonų teisės mokslo laipsnį. Bet ir ši problema buvo greitai išspręsta.

Tėvas išsiuntė jį lavintis į Romą. I. J. Masalskis pasuko tradiciniu, jo pirmtakų jau pramintu keliu.

Romos universitetas nuo XVIII a. tapo pagrindine Abiejų Tautų Respublikos bažnytinių hierarchų mokslo ir edukacijos buveine. 1707 m. šiame universitete teisės daktaro laipsnį gavo

30 LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 426, apl. 6, l. 1 (1757 m. rugpjūčio 7 d. P. Śliwickio laiškas I. J. Masalskiui, rašytas Varšuvoje).

31 LVIA, f. 1135, ap. 20, b. 426, apl. 6, l. 2 (1758 m. kovo 12 d. P. Śliwickio laiškas I. J. Masalskiui, rašytas Varšuvoje).

32 I. Szybiak, op. cit., s. 135.

I. J. Masalskio politinė veikla: tarp tradicijos ir reformų

Vilniaus kanauninkas, Vilniaus vyskupo Motiejaus Ancutos brolis Jurgis,33 1717 m. – Poznanės kanauninkas, vėliau tapęs Lucko vyskupu Janas Aleksan­deris Lipskis ir Krokuvos vyskupas Andrzejus Stanislawas Załus­kis,34 1723 m. – Adamas Ignacy Komarowskis, vėliau tapęs primu ir parėmęs pijorų mokyklinę reformą,35 1738 m. – Krokuvos vyskupas Kajetanas Sołtykas, aktyviai su I. J. Masalskiu sprendęs Respublikos disidentų problemą.36 Stanisławas Litakas yra pastebėjęs, kad Augusto II ir ypač Augusto III laikais labai pasikeitė Bažnyčios hierarchų edukacija. 1736–1765 metais 66 % aukštųjų Lietu­vos ir Lenkijos dvasininkų turėjo mokslinius laipsnius.37 Per 30 metų atkarpą buvo paklotas pamatas katalikiškosios Apšvietos skliautui.

Būsimasis Vilniaus vyskupas po trejų su puse metų baigė studijas ir 1752 m. kovo 29 d. gavo abiejų teisių daktaro laipsnį už darbą De praecipuis Ecclesiae Romanae placitis disputatio.38 Išvardyta iškilių Bažnyčios veikėjų plejada aiškiai perteikia Apšvietos idėjų plitimo topografiją. Romos–Krokuvos–Var­ šuvos vektorius su Vilniaus atkarpa buvo vienas pagrindinių katalikiškos Apšvietos ideologijos sklidimo kanalų. XVIII a. pirmoje pusėje Roma vėl tampa antruoju pagal dydį Itali­jos miestu, nusileisdama tik Neapoliui.39 Tai ne tik plastinių menų, muzikos ir didžiojo Gianlorenzo Berninio, bet ir mokslų miestas, kurių pakilimui didelę įtaką turėjo popiežius Benediktas XIV (1740– 1758). Sudaręs keletą konkordatų su Savoja, Ispanija, Portugalija ir Neapolio karalyste, jis ­sustip­rino tose šalyse Bažnyčios

33 M. Loret, Życie polskie w Rzymie w XVIII wieku, [be leidimo vietos ir metų], s. 158.

34 Ibid., s. 159.

35 Ibid., s. 160.

36 Ibid., s. 161.

37 S. Litak, Duchowieństwo polskie w okresie Oświecenia, in: Wiek Oświe­ce­nia 5.

Elity spoleczne w Polsce, Warszawa, 1988, s. 105.

38 I. Szybiak, op. cit., s. 135.

39 P. Chaunu, Cywilizacja wieku Oświecenia, Warszawa, 1989, s. 478.

21

22

Ignotus Ignotas

pozicijas ir įgijo svarią materialinę paramą.40 Benediktas XIV iš gilaus letargo prikėlė ir Romos universitetą, vadinamąjį Sapienza.

Dar būdamas profesoriumi Prospero Lambertiniu jis ilgą laiką dėstė šiame universitete.41 Benedikto XIV iniciatyva buvo sustiprintas gamtos ir tiksliųjų mokslų dėstymas. 1748 m. įkurtos dvi naujos – aukštosios matematikos ir chemijos – katedros, įkurta chemijos laboratorija, atnaujintas anatomijos teatras bei iš naujo užveistas botanikos sodas.42 Iš Ragūzos atvykęs dalmatas jėzuitas Rogeris Josephas Boscovichius popiežiaus pritarimu atliko astronominius stebėjimus ir kartu su ordino broliu Maire’u sudarė Bažnyčios valstybės žemėlapį.43 Popiežiaus valstybė pradėjo gyventi bendru europietiškos Apšvietos ritmu.

Pastoracinės praktikos srityje Benediktas XIV stipriai pabrėžė vizitacijų svarbą, kurios, jo manymu, buvo pagrindinė diecezijos gydymo priemonė.44 Šį ganytojiškos veiklos metodą savo vyskupavimo pradžioje energingai ėmė taikyti ir I. J. Masalskis.

Popiežius neaplenkė ir socialinės rūpybos bei filantropinės veiklos. Jo įsaku visuose valstybės miestuose buvo įsteigti javų sandėliai, turėję geriau aprūpinti gyventojus maisto produktais. Ši karitatyvinė, Apšvietos epochoje racionalų pavidalą įgavusi Benedikto XIV politika turėjo didelę įtaką vėlesnei I. J. Masalskio ekonominei ir finansinei veiklai. Štai tokioje įvairialypėje ir daugiabriaunėje Bene­dikto XIV pontifikato aplinkoje praėjo I. J. Masalskio teologinės studijos.

Tai buvo labai svarbus ir sodrus gyvenimo tarpsnis, savotiška antroji statio, atvėrusi galimybę užimti vyskupo sostą.

40 J. W. Kowalski, Poczet papieży, Warszawa, 1988, s. 155.

41 M. Loret, op. cit., s. 157.

42 F. L. von Pastor, Geschichte der Päpste im Zeitalter des fürstlichen Abso­ lutismus von der Wahl Benedikts XIV bis zum Tode Pius’ VI (1740–1799).

Erste Abteilung: Benedikt XIV und Klemens XIII (1740–1769), Frei­burg im Breisgau, 1931, s. 134.

43 Ibid., s. 135.

44 Ibid., s. 211.

2 MasalskiĹł giminÄ—s herbai.

24

Ignotus Ignotas

Grįžęs į Lietuvą, I. J. Masalskis iš karto įsijungė į politinę vidaus kovą, norėdamas paremti savo tėvą, bendradarbiavusį su aktyvia ir veiklia Čartoryskių gimine, vadinamąja „Familija“.

Kitoje politinių svarstyklių pusėje stovėjo Radvilų, Branickių ir Potockių blokas, kurio ryškiausias lyderis Lietuvoje buvo Karolis Stanislovas Radvila Panie Kochanku. Šių dviejų politinių, dažnai giminystės ryšiais susijusių blokų priešprieša ir varžymasis dėl lemiamos įtakos šalies gyvenime buvo ryškiausias paskutiniųjų Augusto III valdymo metų akcentas.

Vidutinioji ir smulkioji bajorija šioms grupuotėms suteikė paslankumo ir labilumo, nes piniginė parama ir dvaro konjunktūra bajorus patraukdavo tai į vieną, tai į kitą politinę stovyklą. Žinoma, tokios politinių šalininkų ir oponentų stovyklos nebuvo reljefiškų socialinių ir politinių programų kūrėjos ir propaguotojos, tačiau jos, tapusios traukos centrais, turėjo nemažos įtakos Respublikos bajorų emancipacijai. Ši smulkiosios ir vidutiniosios bajorijos atstovų politinė gravitacija liudijo apie kai kuriuos įveiktus luominės savimonės slenksčius. Jos ksenofobinio uždarumo ir politinės hermetizacijos kiautas pradėjo iš lėto irti. Taip greta didikų atsirado patarėjų, patikėtinių ir agentų kategorija, kilusi iš vidutiniosios bajorijos. Antai K. S. Radvilos aplinkoje išaugo Marcinas Matuszewiczius, tapęs Radomo konfederacijos sekretoriumi, ir Ignotas Bogušas, ėjęs Baro konfederacijos sekretoriaus pa­ reigas.45 Prancūzų generolas Charles François Dumouriez, kovojęs Baro konfederatų pusėje, 1770 m. atvykęs į Prešovą (dab. Bratislavą), kur rinkosi iš Lietuvos ir Lenkijos pasitraukę konfederatai, atsiminimuose rašė, kad Prešove vieninteliu žmogumi su galva buvo Lietuvis, pavarde Bogušas, Konfederacijos generalinis sekretorius.46

45 J. Michalski, Problematyka polskiej elity politycznej XVIII wieku, in: Wiek Oświecenia 5. Elity społeczne w Polsce, Warszawa, 1988, s. 24.

46 Wojna w Polsce 1770 i 1771 z pamiętników generała Dumouriez’a, Poznań, 1865, s. 21.

[…]

[…]

Šaltiniai

Archyvinė medžiaga Lietuvos valstybinis istorijos archyvas (LVIA) f. SA (Senieji aktai) f. 1029 (Masalskių giminės fondas) f. 1135 (Vilniaus mokslo bičiulių draugijos fondas) Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius (MAB) f. 12 (Kauno universiteto bibliotekos fondas) f. 43 (Vilniaus kapitulos fondas) f. 139 (Sapiegų giminės fondas) f. 148 (Tiškevičių giminės fondas) f. 233 (Adolfo Šapokos fondas) f. 255 (Lietuvių mokslo draugijos fondas) f. 273 (Alberto Liudviko Zoštauto fondas) Bibliografija Akty powstania Kościuszki, wydali S. Askenazy i W. Dzwonkowski, Kraków, 1918, t. 1.

Aleksandrowska E., Z dziejów służby Grzegorza Kniażewicza u Ignacego Massalskiego. Listy pisarza do biskupa i o biskupie z lat 1769–1786, in: Archiwum literackie, t. 22: Miscellanea z doby Oświecenia, 5, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1978.

Aleksandrowska E., Pilchowski Dawid Zygmunt, in: Polski słownik biogra­ ficzny, Kraków, 1981, t. 26.

Arytmetika prostacka czyli Nowy sposob czynienia rachunkow […] wy­ naleziona przez X. Bernarda Sirucia Scholarum Piarum Matematyka, w Wilnie […], 1777.

Askenazy S., Dwa stulecia. XVIII i XIX, Warszawa, 1910, t. 2.

Aus Polens und Kurlands letzten Tagen, Memoiren des Baron Karl Heinrich Heyking (1752–1796), Berlin, 1897.

Bahner W., Aufklärung als europäisches Phänomen. Überlick und Einzeldar­ stellungen, Leipzig, 1985.

206

Ignotus Ignotas Baranowski I., Warszawa za Stanisława Augusta, Warszawa, 1917.

Bartyś J., Rzeczpospolita Pawłowska na tle reform włościańskich w Polsce w XVIII wieku, Warszawa, 1982.

Bartnicka K., Wychowanie patriotyczne w szkołach Komisji Edukacji Naro­ dowej, Warszawa, 1973.

Bartoszewicz K., Tadeusz Ogiński wojewoda trocki i jego pamiętnik. Odbitka z „Przeglądu Historycznego“, Warszawa, 1913.

Bednarski S., Upadek i odrodzenie szkół jezuichich w polsce. Studjum z dzie­ jów kultury i szkołnictwa polskiego, Kraków, 1933.

Bykowski L., Zajęcia praktyczne w przepisach Komisji Edukacyjnej, in: Epoka wielkiej reformy. Studja i materjały do dziejów oświaty w Polsce XVIII wieku, pod redakcją d-ra Stanisława Łempickiego, Lwów, Warszawa, 1923.

Byševska L., 1786 metų kelionės į Vilnių dienoraštis, dienoraštį spaudai parengė ir komentarus parašė Piotras Jacekas Jamskis, įvadą parengė Eva Manikovska, į lietuvių kalbą vertė Vyturys Jarutis, Vilnius, 2008.

Blaszke M., Obraz i naprawa Rzeczypospolitej w myśli społeczno-politycznej fizjokratyzmu Baudeau i Le Mercier de la Rivière, Warszawa, 2000.

Bödeker E. H., Reisebeschreibungen im historischen Diskurs der Aufklärung, in: Aufklärung und Geschichte. Studien zur deutschen Geschichtswissen­ schaft im 18. Jahrhundert, Göttingen, 1986.

Bohusz X., O początkach narodu i języka litewskiego, Warszawa, 1808.

Borucki M., Po Radziwiłłowsku. O życiu i działalności politycznej wojewody wi­ leńskiego księcia Karola Radziwiłła „Panie Kochanku“, Warszawa, 1980.

Buchholtz L., Powstanie kościuszkowskie w świetle korespondencji posła prus­ kiego w Warszawie, z rękopisu przełożył, wstępem i przypisami opatrzył Henryk Kocój, Warszawa, 1983.

Budreika E., Verkių rūmai, Vilnius, 1982.

Bukar S., Pamiętniki z końca XVIII i początków wieku XIX, Warszawa, [nėra leidimo metų].

Bumblauskas A., Senosios Lietuvos istorija (1009–1795), Vilnius, 2005.

Burszta J., Kultura wsi w okresie folwarzcno-pańszczyżnianym, in: Historia chłopów polskich, t. 1: Do upadku Rzeczypospolitej szlacheckiej, pod red.

Stefana Inglota, Warszawa, 1970.

Chaunu P., Cywilizacja wieku Oświecenia, Warszawa, 1989.

Chodynicki K., Poglądy na zadania historyi w epoce Stanisława Augusta, Warszawa, 1915.

Chromecki T., Krótki rys dziejów zgromadzenia szkół poboźnych czyli OO. pija­rów, Kraków, 1880.

Czasy Stanisława Augusta Poniatowskiego przez jednego z posłów Wielkiego Sejmu napisane, Poznań, 1867.

Šaltiniai Daugirdaitė-Sruogienė V., Lietuvos istorija, Vilnius, 1990.

Delumeau J., Reformy chrześcijaństwa w XVI i XVII w. Narodziny i rozwój Reformy protestanckiej, Warszawa, 1986.

Delumeau J., Reformy chrześcijaństwa w XVI i XVII w. Katolicyzm między Lutrem a Wolterem, Warszawa, 1986.

Diarjusze sejmowe z wieku XVIII. Diarjusze sejmów z lat 1750, 1752, 1754 i 1758, wydał Władysław Konopczyński, Warszawa, 1937.

Dikcyonarz Filozoficzny Religii […] wydany w francuskim języku od J. X. Non­ notta […] na polski język przez J. X. Tadeusza Brzozowskiego […] wyt­ łumaczony. W Wilnie […] Roku 1782, t. 1.

Dolinskas V., Simonas Kosakovskis. Politinė ir karinė veikla Lietuvos Didžio­ joje Kunigaikštystėje, Vilnius, 2003.

Drėma V., Vilniaus Šv. Onos bažnyčia; Vilniaus katedros rekonstrukcija, 1782–1801 metais: dvi menotyros apybraižos, Vilnius, 1991.

Droga do komisji Edukacji Narodowej. Wybór materiałów literackich, opracowała Alina Czerwińska, Warszawa, 1973.

Drugi rozbiór Polski z pamiętników Siewersa, Poznań, 1865.

Dutkowa R., Komisja Edukacji Narodowej, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1973.

Engelbrecht H., Bemerkungen zur Periodisierung der österreichischen Bil­ dungsgeschichte, in: Zur Geschichte des österreichischen Bildungswesens.

Probleme und Perspektiven der Forschung, herausgegeben von Elmar Lechner, Helmut Rumpler, Herbert Zdarzil, redigiert von Elmar Lechner, Wien, 1992.

Erdmannsdörffer B., Mirabeau, Bielefeld, Leipzig, 1900.

Falkowski Cz., Bogusławski Józef Konstanty, in: Polski słownik biograficzny, Kraków, 1936, t. 2.

Feigl H., Die Auswirkungen der theresianisch-josephinischen Reformgesetzge­ bung auf die ländliche Sozialstruktur Osterreichs, in: Osterreich im Europa der Aufklärung, Wien, 1985, t. 1.

Fierich J., Uwagi nad techniką rolniczą w Polsce, w drugiej połowie XVIII wieku, Poznań, 1938.

Friedrich J. C., Der Verfassungsstaat der Neuzeit, Berlin, Goettingen, Heidel­ berg, 1953.

Furet F., La Révolution: De Turgot à Jules Ferry. 1770–1880, Paris, 1988.

Galaunė P., Vilniaus meno mokykla (1793­–1831), Kaunas, 1928.

Garbaczowa M., Poezja łacińska w Polsce doby Oświecenia, Wrocław, Kraków, Gdańsk, Łódż, 1986 Georg Forsters Werke. Tagebücher, Berlin, 1973, t. 12.

Georgo Forsterio laiškai iš Vilniaus, sudarė Jonas Kilius, Vilnius, 1988.

207

208

Ignotus Ignotas Gide Ch., Rist Ch., Ekonominių teorijų istorija. Nuo fiziokratų ligi mūsų laikų, vertė dr. J. Pajaujis, Kaunas, 1932.

Gidžiūnas V., Jurgis Ambraziejus Pabrėža (1771–1849), Roma, Vilnius, 1994.

Gierowski J., U źródeł polskiego Oświecenia, in: Wiek XVIII. Polska i świat, księga poświęcona Bogusławowi Leśnodorskiemu, Warszawa, 1974.

Goliński Z., Ignacy Krasicki, Warszawa, 1979.

Gollwitzer H., Geschichte des weltpolitischen Denkens, Göttingen, 1972, t. 1.

Grabski F. A., Myśl historyczna polskiego Oświecenia, Warszawa, 1976.

Grabski W. M., U podstaw wielkiej reformy. Karta z dziejów Komisji Edukacji Narodowej, Łódż, 1984.

Gruszczyński L., Kaznodzieje polskiego oświecenia jako elita intelektualna, in: Acta Universitatis Lodziensis. Folia Historica 22. Kultura elit w XVIII w., Łódż, 1985.

Güntzberg B., Die Gesellschafts- und Staatslehre der Physiokraten, Leipzig, 1907.

Guttner J., Stosunek Stolicy Apostolskiej do Konstytucji Trzeciego Maja i Konfederacji Targowickiej, Warszawa, 1938.

Guzek K. A., Konkursy literackie i naukowe, in: Słownik literatury polskiego Oświecenia, pod redakcją Teresy Kostkiewiczowej, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1977.

Hazard P., Myśl europejska w XVIII wieku od Monteskiusza do Lessinga, Warszawa, 1972.

Hinz H., Fizjokratyzm, in: Słownik literatury polskiego Oświecenia, pod redakcją Teresy Kostkiewiczowej, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1977.

Historia dyplomacji polskiej, pod redakcją Zbigniewa Wójcika, Warszawa, 1982, t. 2.

Historia wychowania, pod redakcją Łukasza Kurdybachi, Warszawa, 1967, t. 1.

Holy V. L., Über die Zeitgebundenheit der Kreislauftheorien von Quesnay, Marx und Keynes, Zürich, 1957.

Ignacy Jakub Xiąże Massalski […] Dat w Warszawie dnia 26. Marca 1789.

Roku.

Im Hof U., Aufklärung in der Schweiz, Bern, 1970.

Im Hof U., Das Europa der Aufklärung, München, 1993.

Yla S., Šiluva Žemaičių istorijoje, Kaunas, 2007.

Janaczek S., Pohl Andrzej, in: Polski słownik Biograficzny, Wrocław, War­ szawa, Kraków, Gdańsk, Łódź. 1982, t. 27/1.

Janulaitis A., Valstiečių sukilimas XVIII amžiuje Lietuvoje. Iš Šiaulių Ekono­ mikos Archyvo, Vilnius, 1910.

Jaroszewicz J., Obraz Litwy pod względem cywilizacji od czasów najdawniej­ szych do końca wieku XVIII, Wilno, 1845, t. 3.

Šaltiniai Jo Malonybės misionierių kongregacijos kunigo Kalinskio kalba apie laisvę, sakyta Pavlove 1779 Viešpaties metais spalio 28 d. [Išleista] Vilniuje, ka­ rališkoje spaustuvėje prie Akademijos, [1779], in: Pilietiniai Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pamokslai ir kalbos. XVIII amžiaus antroji pusė. Chrestomatija, Vilnius, 2003.

Jobert, A., Komisja Edukacji Narodowej w Polsce (1773–1794), Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1979.

Jougan A., O kazaniach jubileuszowych polskich, v, 1902.

Jučas M., Baudžiavos irimas Lietuvoje, Vilnius, 1972.

Jučas M., Lukšaitė I., Merkys V., Lietuvos istorija: Nuo seniausių laikų iki 1917 metų, Vilnius, 1988.

Jučas M., XVIII a. socialinės ir politinės problemos Lietuvos pavietų seimeliuose, in: Lietuvos istorijos metraštis, 1973 metai, Vilnius, 1974.

Kalinka W., Ostatnie lata panowania Stanisława Augusta, Kraków, 1891, t. 1–2.

Kalinka W., Sejm Czteroletni, Lwów, 1881, t. 1–2.

Kaliński W., Dziennik. 1787–1788, opracował Łukasz Kurdybacha, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1968.

Karbowiak A., O książkach elementarnych na szkoły wojewódzkie z czasów Komisyi Edukacyi Narodowej, Lwów, 1893.

Kazanie Miane na pogrzebie […] Michała Franciszka Karpowicza, pierwszego Biskupa Wigierskiego, orderu Ś. Stanisława Kawalera przez X. Teodora Mietelskiego w Kościele katedralnym wigierskim Dnia 12, Grudnia, 1803, w Białymstoku.

Kazanie o różnych odmianach świata […] Miane przy zaczęciu dziewiętnas­ tego wieku […] przez X. Teodora Mietelskiego w Goniądzu 1 go Stycznia 1801 Roku […] w Drukarni XX. Bazylianów w Supraślu.

Kiliński J., Pamiętniki, opracował Stanisław Herbst, Warszawa, 1958.

Komisja Edukacji Narodowej (Pisma Komisji i o Komisji), Wybór źródeł, zebrał i opracował Stanisław Tync, Wrocław, 1954.

Konarski K., Pałac Brühłowski w Warszawie, Warszawa, 1915.

Koneczny, F., Tadeusz Kościuszko, Poznań, 1922.

Konopczyński W., Geneza i ustanowienie Rady Nieustającej, Kraków, 1917.

Konopczyński W., Konfederacja barska, Warszawa, 1936, t. 1–2.

Konopczyński W., Liberum veto, Kraków, 1918.

Konopczyński W., Od Sobieskiego do Kościuszki, Kraków, 1921.

Konopczyński W., Polska w dobie wojny siedmioletniej, Kraków, Warszawa, 1909, t. 1–2.

Korespondencya Joachima Lelewela z Karolem Sienkiewiczem, in: Rocznik Towarzystwa Historyczno-Literackiego w Paryżu. Rok. 1870–1872.

209

210

Ignotus Ignotas Korespondencja Adama Naruszewicza 1762–1796, z papierów po Ludwiku Bernackim uzupełnił, opracował i wydał Julian Platt, pod redakcją Tadeusza Mikulskiego, Wrocław, 1959.

Korniłowicz A., O życiu i pismach X. Gwiłelma Kalinskiego, Wilno, 1829.

Korwin S., Trzeci Maj i Targowica, Kraków, 1890.

Korzon T., Wewnętrzne dzieje Polski za Stanisława Augusta (1764–1794).

Badania historyczne ze stanowiska ekonomicznego i administracyjnego, Kraków, Warszawa, 1897–98, t. 1–6.

Kościałkowski S., Antoni Tyzenhauz. Podskarbi nadworny litewski, Londyn, 1970, t. 1–2.

Kostkiewiczowa T., Polski wiek świateł. Obszary swoistości, Wrocław, 2002.

Kot S., Komisja Edukacji Narodowej 1773–1794, Kraków, 1923.

Kot S., Reforma szkolna Stanisława Konarskiego, Kraków, 1923.

Kowalski J. W., Poczet papieży, Warszawa, 1988.

Kołłątaj H., Stan Oświecenia w Polsce w ostatnich latach panowania Augusta III, Wrocław, 1953.

Krasauskas R., Mykolas Juozapas Masalskis, in: Lietuvių enciklopedija, Boston, 1959, t. 17.

Krasauskas R., Stroinovskis Jeronimas, in: Lietuvių Enciklopedija, Boston, 1963, t. 29.

Kraszewski J., Polska w czasie trzech rozbiorów (1772–1799), Poznań, 1873, t. 1–3.

Krzemiński S., Kommissya edukacyjna, Warszawa, 1908.

Księga pamiątkowa setnej rocznicy ustanowienia Konstytucji 3 Maja, zebrał i wydał Kazimierz Bartoszewicz, Kraków, 1891, t. 1.

Kukiel M., Próby powstańcze po trzecim rozbiorze 1795–1797, Kraków, Warszawa, 1912.

Kumor B., Historia Kościoła, cz. 6: Czasy nowoźytne: Kościół w okresie ab­ soliutyzmu i Oświecenia, Lublin, 1985.

Kurczewski J., Kościół zamkowy czyli katedra wileńska, Wilno, 1908, t. 1.

Kurczewski J., Biskupstwo Wileńskie, Wilno, 1912.

Lebedys J., Lietuvių kalba XVII–XVIII a. viešajame gyvenime, Vilnius, 1976.

Lechicka J., Józef Wybicki: Życie i twórczość, Toruń, 1962.

Lelewel J., Historiczna paralella Hiszpanii z Polską w wieku XVI, XVII, XVIII, Warszawa, 1831.

Lelewel J., Panowanie króla polskiego Stanisława Augusta Poniatowskiego, Obejmujące trzydziestoletnie usilności narodu podźwignienia się, ocalenia bytu i niepodległości, Warszawa, 1831.

Leśnodorski B., Dzieło Sejmu Czteroletniego (1788–1792). Studium histo­ ryczno-prawne, Wrocław, 1951.

Šaltiniai Leśnodorski B., Gorzkowski Franciszek, in: Polski Słownik Biograficzny, Wrocław, Kraków, Warszawa, 1959–1960, t. 8.

Leśnodorski B., Historia i współczesność, Warszawa, 1967.

Leśnodorski B., Rozmowy z przeszłością. Dziesięć wieków Polski, Warszawa, 1967.

Lewicki J., Geneza Komisji Edukacji Narodowej. Studjum historyczne, War­ szawa, 1923.

Lewicki J., Geografia za czasów Komisyi Edukacyi Narodowej pierwszego w Europie ministeryum oświaty, Lwów, Warszawa, 1910.

Lewicki J., Komisja Edukacji Narodowej w świetle ustawodawstwa szkolnego.

Szkic historyczny, Warszawa, 1923.

Lexykon Geograficzny dla gruntownego poięcia gazet i historyi z roznych au­ torow zebrany, przetlumaczony i napisany przez X. Hilaryona Karpińs­ kiego […] w Wilnie, 1766.

Lietuvos mokyklos ir pedagoginės minties istorijos bruožai, Vilnius, 1983.

Lietuvos TSR istorija, t. 1: Nuo seniausių laikų iki 1917 metų, Vilnius, 1985.

Limanowski B., Historia ruchu społeczenego w drugiej połowie XVIII stule­ cia, Lwów, 1888.

Libiszowska Z., Życie polskie w Londynie w XVIII wieku, Warszawa, 1972.

Lipski J., Materjały do dziejów szkolnictwa polskiego z rękopisów Muzeum XX. Czartoryskich i Bibljoteki Popielów w Krakowie, Kraków, 1923.

List J. O., Xcia Jmci Massalskiego Biskupa Wileńskiego do X. Stanisława Konarskiego S. P., Listy, memoriały i supliki. Z uwagami stosownemi, Wilno, 1804.

Listy Jana Śniadeckiego w sprawach publicznych od roku 1788 do 1830 pisane z autografów, wstęp i przypiski J. I. Kraszewskiego, Poznań, 1878.

Listy Kazimierza Nestora ks. Sapiehy w latach 1773, 1774, 1775 i 1776 do matki pisane z podróży za granicą, z autografów zbioru J. Kraszewskiego, Wilno, 1851.

Listy Wojciecha Jakubowskiego do Jana Klemensa Branickiego W. Hetmana Koroniego. Z lat 1758–1771, przypisami objasnił i dodatkami uzupełnił ś. p. Julian Bartoszewicz, Warszawa, 1882.

Litak S., Duchowieństwo polskie w okresie Oświecenia, in: Wiek Oświecenia 5.

Elity spoleczne w Polsce, Warszawa, 1988.

Litak S., Jezuici na tle innych zakonów męskich w Polsce w XVI–XVIII wieku, in: Jezuici a kultura polska, pod red. L. Grzebienia i S. Obirka, Kraków, 1993. Łojek J., Prasa polska w latach 1661–1831, in: Prasa polska w latach 1661–1864, Warszawa, 1976. Łojek J., Wiek markiza de Sade, Lublin, 1982.

211

212

Ignotus Ignotas Łojek J., Wokół sporów i polemik. Publicystyka historyczna, Lublin, 1991.

Loret M., Kościół Katolicki a Katarzyna II. 1772–1784, Warszawa, 1910.

Loret M., Życie polskie w Rzymie w XVIII wieku, [be leidimo vietos ir metų].

Lubieńska C. M., Sprawa dysydencka. 1764–1766, Kraków, Warszawa, 1911.

Lukšienė M., Demokratinė ugdymo mintis Lietuvoje: XVIII a. antroji – XIX a. pirmoji pusė, Vilnius, 1985.

Maksimowicz K., Konstytucja 3 maja w anonimowej poezji politycznej lat 1791–1792, in: Rok Monarchii Konstytucyjnej, Piśmiennictwo polskie lat 1791–1792 wobec Konstytucji 3 Maja, praca zbiorowa pod redakcją Teresy Kostkiewiczowej, Warszawa, 1992.

Malec J., Narodziny polskiego prawa administracyjnego, in: Studia z historii prawa, pod redakcją Wiesława Litewskiego, Kraków, 1992.

Mandrou R., Staatsräson und Vernunft. 1649–1775, Frankfurt am Main, 1992.

Mann Z., Stanisław August na sejmie ostatnim, Warszawa, 1938.

Marčėnas R., Šiaulių ekonomijos valstiečių sukilimas 1769 m., Vilnius, 1969.

Materyały do dziejów bezkrólewia po śmierci Augusta III i pierwszych lat dzie­ się­ciu panowania Stanisława Augusta Poniatowskiego, Lwów, 1857, t. 1–2.

Materyały do Konfederacyi barskiej r. 1767–1768, z niedrukowanych dotąd i nieznanych rękopisów zebrał Szczęsny Morawski: w Lwowie, 1851, t. 1.

Meyer J., Frankreich im Zeitalter des Absolutismus: 1515–1789, Stuttgart, 1990.

Michalik B., Działalność oświatowa Ignacego Potockiego, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1979.

Michalski J., Problematyka polskiej elity politycznej XVIII wieku, in: Wiek Oświecenia 5. Elity społeczne w Polsce, Warszawa, 1988.

Michalski J., Sarmatyzm a europeizacja Polski w XVIII wieku, in: Swojskośc i cudzoziemszczyzna w dziejach kultury polskiej, Warszawa, 1973.

Mikulski T., Ze studiów nad Oświeceniem. Zagadnienia i fakty, Warszawa, 1956.

Mizia T., Szkolnictwo parafialne w czasach Komisji Edukacji Narodowej, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1964.

Mycielski J., Książę „Panie Kochanku“ w świetle własnej korespondencji, Petersburg, 1898.

Mościcki H., Dzieje porozbiorowe Litwy i Rusi, Wilno, 1913, t. 1.

Mościcki H., Generał Jasiński i powstanie kościuszkowskie, Warszawa, Lublin, Łódż, Kraków, Poznań, 1917.

Moszczyński A., Pamiętnik do historyi polskiej w ostatnich latach panowa­ nia Augusta III i pierwszych Stanisława Poniatowskiego, wydanie drugie, Poznań, 1863.

Šaltiniai Mrozowska K., Komisja Edukacji Narodowej 1773–1794, Warszawa, Kraków, 1973.

Mrozowska K., Szkoła rycerska Stanisława Augusta Poniatowskiego (1765– 1794), Wrocław, Warszawa, Kraków, 1961.

Na schyłku dni Rzeczypospolitej. Kartki z pamiętnika Michała Starzeńskiego (1757–1795), wydał Henryk Mościcki, Warszawa, 1914.

Nauka prawa przyrodzonego, politycznego, ekonomiki politycznej i Prawa Narodów przez Hieronima Stroynowskiego, Edycya czwarta, Warszawa, 1805.

Nipperdey T., Nachdenken über die deutsche Geschichte. Essays, München, 1986.

Nowak-Dłuźewski J., Stanisław Konarski, Warszawa, 1989.

O skutecznym rad sposobie albo o utrzymywaniu ordynaryjnych sejmów, in: S. Konarski, Pisma wybrane, Warszawa, 1955, t. 1.

Ochmański W., Wiedza rolnicza w Polsce od XVI do połowy XVIII wieku, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1965.

Oncken A., Politinės ekonomijos istorija, Kaunas, 1932.

Oncken W., Das Zeitalter Friedrich des Grossen, Berlin, 1882, t. 1–2.

Opisanie Pogrzebu J. O. Xiążęcia Ignacego Massalskiego Biskupa Wileńskiego.

Dnia 26 Marca 1795 R. w Wilnie odprawionego [be leidimo vietos ir datos].

[Ostrowski A.], Żywot Tomasza Ostrowskiego, ministra Rzeczypospolitej póżniej prezesa senatu Księstwa warszawskiego i Królestwa polskiego oraz rys wypadków krajowych od 1763 r. do 1817, Paryż, 1836.

Ostrowski T., Poufne wieści z oświeconej Warszawy. Gazetki pisane z roku 1782, opracował i wstępem opatrzył Roman Kaleta, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1972.

Ott E. A., Winkel H., Geschichte der theoretischen Volkswirtschaftslehre, Göttingen, 1985.

Pamiętnik anegdotyczny z czasów Stanisława Augusta, Warszawa, 1906, t. 1.

Pamiętnik Anny z Lubomirskich Rzewuskej z lat 1758–1762, in: Kronika pod­ horecka. 1706–1779, ułożył Leon Rzewuski, Kraków, 1860.

Pamiętnik Fryderyka II. króla pruskiego. Od Pokoju Hubertsburgskiego r. 1763 aż do podziału zaboru krajów Polski r. 1775, Poznań, 1868.

Pamiętnik ks. Jana Nepomucena Kossakowskiego, biskupa wileńskiego (1755– 1808), in: Biblioteka Warszawska, Warszawa, 1933, Nr. 12.

Pamiętniki czasów moich. Dzieło pośmiertne Juliana Ursina Niemcewicza, Paryż, 1848.

Pamiętniki Franciszka Karpińskiego, z rękopismu wydał J. Moraczewski, Lwów, 1849.

213

214

Ignotus Ignotas Pamiętniki Jana Duklana Ochockiego, z pozostałych po nim rękopismów przepisane i wydane, przez J. I. Kraszewskiego, Wilno, 1875, t. 1–4.

Pamiętniki Józefa Drzewieckiego (1772–1852), wydane na nowo przez X. Dr. Ste­fana Pawlickiego C. R. Profesora Uniwersytetu Jagiellońskiego, z dwoma portretami, Kraków, 1891.

Pamiętniki Józefa Kossakowskiego biskupa inflanckiego. 1738–1788, z portretem, wydał Adam Darowski, Warszawa, 1891.

Pamiętniki księdza J. Kitowicza do panowania Stanisława Poniatowskiego z manuskryptu dotąd drukiem nieogłoszonego, Poznań, 1845, t. 1–3.

Pamiętniki Marcina Matuszewicza kasztelana brzeskiego-litewskiego. 1714– 1765, wydał Adolf Pawiński, Warszawa, 1876, t. 1–5.

Pamiętniki Michała Zaleskiego, wojskiego Wielkiego Księstwa Litewskiego, posła na sejm czteroletni, Poznań, 1879.

[Paprocki Franciszek] Domowie wiadomości o Wielkim Xięstwie Litewskim, w Wilnie, 1763.

Parkratima tąn saužines paraše Kunegas Ęmbražiejus Pabrieža Bernardinas Kretingos kloštoriaus Metusi 1849, in: XVIII amžiaus antrosios pusės – XIX am­ žiaus pradžios lietuviškoji religinė proza. Chrestomatija, Vilnius, 2003.

Pastor von F. L., Geschichte der Päpste im Zeitalter des fürstlichen Absolutismus von der Wahl Benedikts XIV bis zum Tode Pius’ VI (1740–1799). Erste Abteilung: Benedikt XIV und Klemens XIII (1740–1769), Freiburg im Breisgau, 1931.

Pelczar S. J., Zarys dziejów kaznodziejstwa w Polsce, Kraków, 1917.

Pidłypczak-Majerowicz M., Szkoły i ksiązki w działalności bazylianów w XVII i XVIII w., in: Dzieło chrystianizacji Rusi Kijowskiej i jego konsek­ wencje w kulturze Europy, redakcja Ryszard Łuźny, Lublin, 1988.

Piechnik L., Odrodzenie Akademii Wileńskiej 1730–1773, Rzym, 1990.

Piechnik L., Rzut oka na powstanie, rozwój i likwidację jezuickiego Collegium Nobilium w Wilnie, in: Studia z dziejow oświaty i kultury umysłowej w Polsce XVIII–XX w, księga ofiarowana Janowi Hulewiczowi, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1977.

Pierwiastkowe przepisy pedagogiczne Komisji Edukacji Narodowej z lat 1773– 1776, wydał i wstępem opatrzył Zygmunt Kukulski, Lublin, 1923.

Plečkaitis R., Apšvietos epochos dvasia ir Lietuvos visuomenės tikrovė, in: Apšvietos ir romantizmo kryžkelėse. Filosofijos kryptys ir kontroversijos Lietuvoje XVIII a. pabaigoje – pirmoje XIX a. pusėje, Vilnius, 2008.

Plečkaitis R., Feodalizmo laikotarpio filosofija Lietuvoje. Filosofija Lietuvos mokyklose XVI–XVIII amžiais, Vilnius, 1975, t. 1–2.

Pohoska H., Sprawa oświaty ludu w dobie Komisji Edukacji Narodowej, Kraków, 1925.

Šaltiniai Pohoska H., Wizytatorowie generalni Komisji Edukacji Narodowej. Mono­ grafia z dziejów administracji szkolnej Komisji Edukacji Narodowej, Lublin, 1957.

Politische Korrespondenz Friedrichs des Grossen, Berlin, 1903, Bd. 28.

Polska w roku 1793, według podróży Fryderyka Szulca, Drezno, 1870.

Polskie instruktarze ekonomiczne z końca XVII i z XVIII wieku, wydał Dr. Ste­ fan Pawlik, Kraków, 1915.

Pranciškus Ksaveras Mykolas Bagužis, in: V. Biržiška, Aleksandrynas, Vilnius, 1990 (antrasis fotografuotas leidimas).

Protokóły posiedzeń Komisyi Edukacyi Narodowej 1773–1777, wydał Teodor Wierzbowski, Warszawa, 1910.

Protokóły posiedzeń Komisyi Edukacyi Narodowej 1778–1780, wydał Teodor Wierzbowski, Warszawa, 1913.

Protokóły posiedzeń Towarzystwa do ksiąg elementarnych 1775–1792, wydał Teodor Wierzbowski, Warszawa, 1908.

Przepis do szkół parafialnych, in: Ustawodawstwo szkolne za czasów Komisji Edukacji Narodowej. Rozporządzenia, ustawy pedagogiczne i organiza­ cyjne (1773–1793), zebrał Józef Lewicki, Kraków, 1925.

Przyalgowski W., Żywoty biskupów wilenskich, Petersburg, 1860.

Pütz P., Die deutsche Aufklärung, Darmstadt, 1978.

Quesnay F., Pisma wybrane, Warszawa, Kraków, Lublin, Łódż, Paryż, Poznań, Wilno, Zakopane, 1928.

Rabowicz E., Kossakowski Remigian (Remigiusz), in: Polski Słownik Bio­ graficzny, Wrocław, Kraków, Warszawa, 1959–1960, t. 8.

Račkauskas J. A., Švietimo reforma Lenkijoje ir Lietuvoje XVIII a., Vilnius, 1994.

Raporty generalnych wizytatorów szkół Komisij Edukacji Narodowej w Wiełkim Księstwie Litewskim (1782–1792), opracowały Kalina Bartnicka i Irena Szybiak, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1974.

Reichelt H., Die Physiokraten, in: Pipers Handbuch der politischen Ideen, Herausgegeben von Iring Fetscher und Herfried Münkler, München, Zürich, 1985, Bd. 3.

Rękopism X. Bagińskiego. Dominikana Prowincyi Litewskiej (1747–1784 r.), wydany przez Eustachego Tyszkiewicza, Wilno, 1854.

Rys życia i prac naukowych ś. p. Stanisława de Bohusz Siestrzencewicza, Przez J. X. Fr. Stachowskiego, in: Rocznik Towarzystwa Naukowego Krakowskiego, 1840.

Roscher W., Geschichte der National-Oekonomik in Deutschland, München, 1874.

Rostworowski E., Historia powszechna. Wiek XVIII, Warszawa, 1995.

215

216

Ignotus Ignotas Rostworowski E., Ostatni król Rzeczypospolitej. Geneza i upadek Konstytucji 3 maja, Warszawa, 1966.

Rudomina J. S., Życie Hieronima Stroynowskiego, Wilno, 1839.

Rutkowski J., Studia nad położeniem włościan w Polsce w XVIII wieku, in: Idem, Studia z dziejów wsi polskiej XVI–XVIII w., wyboru dokonał i wstę­ pem opatrzył Witold Kula, Warszawa, 1956.

Rutkowski J., Zarys gospodarczych dziejów Polski w czasach przedrozbio­ rowych, Poznań, 1923.

Rzewuski H., Listopad. Romans historyczny z drugiej połowy wieku XVIII, Lwów, 1936.

Rzewuski H., Pamiątki Soplicy, Warszawa, 1961.

Schall J., Historja żydów w Polsce, na Litwie i Rusi, Lwów, 1934.

Schelle G., Du Pont de Nemours et L’école physiocratique, Paris, 1888.

Schlettwein J. A., Allgemeine Deutsche Biographie, t. 31: Scheller – Karl Schmidt, Leipzig, 1890.

Schletz A., Tomasz Hussarzewski, in: Polski Słownik Biograficzny, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1962, t. 10/1.

Serejski M. H., Naród a państwo w polskiej myśli historycznej, Warszawa, 1973.

Słowikowski T., Poglądy na nauczanie historii w Polsce w wieku XVIII oraz dydaktyczna koncepcja Joachima Lelewela, Kraków, 1960. Śmigielska-Kowalska A., Dzieje katedry anatomii w dawnym Uniwersytecie Wileńskim i Akademii Medyko-Chirurgicznej Wileńskiej w latach 1777– 1842, Wilno, 1938.

Smoleński W., Konfederacya targowicka, Kraków, 1903.

Smoleński W., Ostatni rok Sejmu Wielkiego, Kraków, 1897.

Smoleński W., Przewrót umysłowy w Polsce wieku XVIII. Studya historyczne, Kraków, Petersburg, 1891.

Smoleński W., Towarzystwa naukowe i literackie w Polsce wieku XVIII, in: Idem, Pisma historyczne, Kraków, 1901, t. 2. Śniadecki J., Pisma pedagogiczne, wstępem i komentarzem opatrzył Jan Hulewicz, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1961. Śniadecki J., Żywot uczony i publiczny Marcina Odlanickiego Poczobuta, Wilno, 1810.

Snopek J., Oświecenie. Szkic do portretu epoki, Warszawa, 1999.

Stanisława hr. Wodzickiego wspomnienia z przeszłości od roku 1768 do roku 1840, Kraków, 1873.

Stasiewicz-Jasiukowa I., Człowiek i obywatel w piśmiennictwie naukowym i podręcznikach polskiego Oświecenia, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1979.

Šaltiniai Stasiewiczówna I., Z problemów nauki okresu Oświecenia, Wrocław, 1960.

Stöve E., Zeitliche Differenzierung und Geschichtsbewusstsein in der neuzeit­ lichen Historiographie, in: Geschichtsbewusstsein und Rationalität: Zum Problem der Geschichtlichkeit in der Theoriebildung, Herausgegeben von Enno Rudolph, Eckehart Stöve, Stuttgart, 1982.

Streminger G., Adam Smith, Hamburg, 1989.

Strohmeyer H., Die Geschichte der Erforschung des Phänomens „Leibeser­ ziehung“, in: Osterreich, Zur Geschichte des österreichischen Bildungs­ wesens: Probleme und Perspektiven der Forschung, Herausgegeben von Elmar Lechner, Helmut Rumpler, Herbert Zdarzil, Wien, 1992.

Stroynowski A., Rola elity w życiu parlamentarnym epoki Stanisławowskiej, in: Kultura elit w XVIII w., Łódź, 1985.

Sułek Z., Sprzysiężenie Jakuba Jasińskiego, Warszawa, 1982.

Szczepaniec J., Cenzura, in: Słownik literatury polskiego Oświecenia, pod re­dakcją Teresy Kostkiewiczowej, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1977.

Szczygielski W., Łopaciński Jan Dominik, in: Polski Słownik Biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1973, t. 18.

Szybiak I., Massalski Ignacy Jakub, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1.

Szybiak I., Szkolnictwo Komisji Edukacji Narodowej w Wielkim Księstwie Litewskim, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1973.

Szyndler B., Biblioteka Załuskich, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, Łódź, 1983. Šapoka A., Atsakingieji Lietuvos politikos vadai reformų seimo metu, Kaunas, 1936. Šapoka A., Bajoriškoji „demokratija“, in: Lietuvos praeitis, Vilnius, Kaunas, 1941, t. 1. Šidlauskas A., Istorija Vilniaus Universitete XVI a. pabaigoje – XIX a. pra­ džioje, Vilnius, 1989. Šidlauskas A., Švietimas Lietuvoje XVIII a. paskutiniame ketvirtyje: disertacija istorijos mokslo kandidato laipsniui įgyti, Vilnius, 1962. Šmigelskytė-Stukienė R., Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės konfederacijos susidarymas ir veikla 1792–1793 metais, Vilnius, 2003.

Tarasovas B., Paskalis, iš rusų k. vertė Bronislovas Kurkulis, Vilnius, 1985.

Tazbir J., Myśl polska w nowożytnej kulturze europejskiej, Warszawa, 1986.

Tazbir J., Rzeczpospolita i świat. Studia z dziejów kultury XVII wieku, Wrocław, Warszawa, Kraków, Gdańsk, 1971.

Tekieliński W., Opis dzienny szkół wileńskich, Akademii i Unywersitetu, oraz Diarjusz znaczniejszych wypadków w Wilnie od roku 1781, po rok 1824 nastałych, Wilno, 1876.

217

218

Ignotus Ignotas Tereškinas A., Mielas mums gyvenimas…, in: Naujasis Židinys, 1991, Nr. 9.

Theiner A., Geschichte des Pontificats Clemens’ XIV, Leipzig, Paris, 1853, Bd. 1–2.

Tync S., Nauka moralna w szkołach Komisji Edukacji Narodowej, Kraków, 1922.

Tokarz W., Insurekcja warszawska (17 i 18 kwietnia 1794 r.), Lwów, 1934.

Toll Ch. J., Powstanie kościuszkowskie w świetle korespondencji posła szwedz­ kiego w Warszawie, z rękopisu przełożyła, wstępem i przypisami opatrzyła Leokadia Posteń, Warszawa, Kraków, 1989.

Tracki K., Ostatni kanclerz litewski. Joachim Litawor Chreptowicz w okresie Sejmu Czteroletniego 1788–1792, Wilno, 2007.

Trębicki A., Opisanie sejmu ekstraordynaryjnego podziałowego roku 1793 w Grodnie. O rewolucji roku 1794, opracował i wstępem poprzedził Jerzy Kowecki, Warszawa, 1967.

Truska L., Lietuvos mokyklos XVIII a. pabaigoje – XIX a. pradžioje, in: Krašto­ tyra, Vilnius, kn. 10, 1980.

Tunaitis S., Apšvietos epochos socialinės ir politinės filosofijos metmenys, Vilnius, 2004.

Vigée-Lebrun L.-E., Wspomnienia, wstępem opatrzył Stefan Meller, War­ szawa, 1977.

Volumina Legum. Przedruk zbioru praw staraniem XX. Pijarow w Warszawie, od roku 1732 do roku 1782, wydanego, Petersburg, 1860, t. 7–8.

Wasilewski T., Massalski Andrzej, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1.

Wiadomość o życiu i pracach uczonych ś. p. J. X Franciszka Narwoysza […] d. 30 v. s. Mca czerwca 1820 roku, przez Tomasza Źyckiego Professora Emeryta czytana.

Wybicki J., Listy patriotyczne, opracował Kazimierz Opałek, Wrocław, 1955.

Wybicki J., Życie moje oraz Wspomnienia o Andrzeju i Konstancji Zamoyskich, z rękopisów wydał i objaśnił A. M. Skałkowski, Kraków, 1927.

Włoch W., Polska elegia patryotyczna w epoce rozbiorów, Kraków, 1916.

Wojda K., O rewolucyi polskiej w roku 1794, Poznań, 1867.

Wojna w Polsce 1770 i 1771 z pamiętników generała Dumouriez’a, Poznań, 1865.

Wojtowicz J., Elity epoki Oświecenia i ich systemy komunikacji społecnej (Zarys problematyki), in: Kultura elit w XVIII w., Łódź, 1985.

Wojtowicz J., Miasto europejskie w epoce Oświecenia i Rewolucji Francuskiej, Warszawa, 1972.

Wolski M., Obrona Stanisława Augusta, Paryż, 1868.

Šaltiniai Z pamiętnika konfederatki księźnej Teofili z Jabłonowskich Sapieźyny (­1771–3), przypisami opatrzył i wydał Władysław Konopczyński, Kraków, 1914. Źabko-Potopowicz A., Zarys rozwoju wiedzy leśnej do pierwszey wojny światowej, Wrocław, Warszawa, Kraków, 1968.

Zahorski A., Stanisław August polityk, Warszawa, 1959.

[Zaleski B.], Korespondencya krajowa Stanisława Augusta z lat 1784 do 1792, Poznań, 1872.

Zaleski B., Żywot księcia Adama Jerzego Czartoryskiego, Poznań, 1881, t. 1–2.

Zalęski S., Jezuici w Polsce, Kraków, 1906, t. 1–5.

Zamoyski A., Ostatni król Polski, Warszawa, 1994. Żegota P., Żywoty hetmanów Królestwa Polskiego i Wielkiego Księstwa Litewskiego. Z materyalów po Samuelu Brodowskim, Lwów, Stanislawów, Tarnow, 1850.

Zielińska Z., Massalski Jan Mikołaj, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1.

Zielińska Z., Massalski Józef Adrian, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1.

Zielińska Z., Massalski Michał Józef, in: Polski słownik biograficzny, Wrocław, Kraków, Gdańsk, 1975, t. 20/1.

Zienkowska K., Jacek Jezierski kasztelan łukowski (1722–1805). Z dziejów szlachty polskiej XVIII w., Warzsawa, 1963.

Ziółek E. M., Biskupi senatorowie wobec reform Sejmu Czteroletniego, Lublin, 2002. Żytkowicz L., Rządy Repnina na Litwie 1794–1797, Wilno, 1938. Żytkowicz L., Stosunki skarbowe W. Ks. Litewskiego w dobie insurekcji koś­ ciuszkowskiej, Wilno, 1935.

Zmarli na wychodztwie: Białopiotrowicz Jerzy, in: Rocznik Towarzystwa Historyczno-Literackiego w Paryżu. Rok 1870–1872, Poznań, 1872. Žemaičių Vyskupystė, aprašė K. Motiejus Volončevskis, in: M. Valančius, Raštai, Vilnius, 1972, t. 2. Алпатов M. A., Русская историческая мысль и Западная Европа, Москва, 1985. Антидот (противоядие) полемическое сочинение Государини Импе­ рат­рицы Екатерины Второй XVIII век, in: Исторический сборник, Москва, 1869, кн. 4. Бранденбург Н. Е., Род князей Мосальских, C.-Петербург, 1892. Бродель Ф., Материальная цивилизация, экономика и капитализм, ­XV–XVIII вв., Время мира, Москва, 1992, т. 3. Гибянский И. Г., Граф Антоний Тизенхауз и гродненская королевския мануфактуры, Петроград, 1916.

219

220

Ignotus Ignotas Гиггс Г., Физиократы. Француские экономисты XVIII века, С.-Петербург, 1899. Жирмунская Н. А., Жак Делиль и его поэма „Сады“, in: Жак Делиль, Сады, Ленинград, 1987. Иловайский Д., Гродненский сейм 1793 года. Последний сейм Речи-Поспо­ литой, Москва, 1870. Костомаров Н. И., Последние годы Речи-Посполитой, С.-Петербург, 1870. Лотман Ю. М., Руссо и русская культура XVIII века, in: Эпоха про­ свещения: из истории международных связей русской литературы, Ленинград, 1963. Переписка Фридерика Великаго короля прусскаго с Господином Вольте­ ром, c 1736 по 1778 год, С.-Петербург, 1816, т. 1–3. Сиволап И. И., Социальные идеи Вольтера, Москва, 1978. Соловьев С., История падения Польши, Москва, 1863. Творения Мармонтеля историографа Франции, С.-Петербург, 1820, т. 1–4. Щебальский П., Русская политика и русская партия в Польше до Екате­ рины II, Москва, 1864.

Iliustracijų sąrašas

Antraštiniame lape – Vilniaus vyskupas Ignotas Jokūbas Masalskis. Pranciš­ kus Smuglevičius, XVIII a. pab. T-2159, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

1 Dvi kostiumuotos rūkančios beždžionėlės. Jean-Antoine Watteau, XVIII a.

D.1952.RW.3733, The Courtauld Institute of Art Gallery, London. © The Courtauld Insti­tute of Art Gallery, London.

2 Masalskių giminės herbai. Н. Е. Бранденбург, Род князей Мосальских, C.‑Петербург, 1892.

3 Mykolas Juozapas Masalskis. Simonas Čechavičius, XVIII a. T-721, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

4 Stanislovas Augustas Poniatovskis. Nežinomas dailininkas, XVIII a. pab.

T-535, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

5 Jono Kazimiero Vazos rūmai. Zygmunt Vogel, 1785 m. Rys. Pol. 11257, Muzeum Narodowe w Warszawie.

6 33 Voltaire’o fizionomijos eskizai. Jean Huber, XVIII a.

7 Perukai. Encyclopédie, ou dictionnaire raisonné des sciences, des arts et des métiers, ed. Denis Diderot and Jean le Rond D’Alembert. University of Chicago, ARTFL Encyclopédie Project (Winter 2008 Edition), Robert Morrissey (ed.), http://encyclopedie.uchicago.edu/.

8 Jean-François Marmontel. Alexandre Roslin, 1767 m. RF1716, Musée du Louvre, Paris. © RMN / Gérard Blot.

9 Voltaire’o biustas. Jean-Jacques Caffiéri, XVIII a. B76/19, Conway Library, The Courtauld Institute of Art, London. © The Courtauld Institute of Art, London.

10 Kotryna II. Nežinomas dailininkas, XVIII a. pab. T-1422, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

11 Juozapas Kazimieras Kosakovskis. Pamiętniki Józefa Kossakowskiego biskupa in­ flanckiego. 1738–1788, z portretem, wydał Adam Darowski, Warszawa, 1891.

12 Mykolas Poniatovskis. J. J. Haake, XVIII a. pab. Inw. zb. d. 10186 (Zb. Król.

T. 173 nr 176), Gabinet Rycin, Biblioteka Uniwersytecka w Warszawie. © Krystyna Dąbrowska.

13 Povilas Ksaveras Bžostovskis. Christian Gottfried Schultze, apie 1794 m.

G.33639, Biblioteka Narodowa, Warszawa.

14 LDK didysis maršalas Ignotas Potockis. Bernard Romain Julien, apie 1827 m.

G.33777, Biblioteka Narodowa, Warszawa.

222

Ignotus Ignotas

15 Załuskių biblioteka. Zygmunt Vogel, apie 1800 m. Rys. Pol. 11262, Muzeum Narodowe w Warszawie.

16 Adomas Naruševičius. Walenty Kotarski, 1787–1793. Inw. zb. d. 5929 (Zb. Król. T. 40 nr 109), Gabinet Rycin, Biblioteka Uniwer­sytecka w Warszawie. © Krystyna Dąbrowska.

17 Laurynas Gucevičius. Józef Hilary Głowacki, 1823 m. G-3830, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

18 François Quesnay. © Bibliothèque interuniversitaire de médecine, Paris.

19 Markizas Victor Riquetti de Mirabeau. Joseph Aved, 1743 m. INV2374, Musée du Louvre, Paris. © RMN / René-Gabriel Ojéda.

20 Ignotas Jokūbas Masalskis. Bervico (tikr. pav. – Charles Clément Balvay) graviūra pagal Franzo Peterio Josepho Kymli portretą 1780 m.

21 Antanas Tyzenhauzas. Jonas Rustemas, XIX a. pr. T-452, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

22 1776 m. nukaltas taleris.

23 Antspaudas su Masalskių giminės herbu, XVIII–XIX a. MPM-705, Lietuvos dailės muziejus, Vilnius.

Asmenvardžių rodyklė

Albani, Giovanni Francesco ​89–90 Albertrandi, Jan ​180 Aleksandrowska, E. ​149–150, 156, 180–181, 193 Alembert, Jean le Rond de ​124, 151 Alvarez, Emanuel ​29 Ancypa, Adomas ​154 Ancuta, Jurgis ​21 Ancuta, Motiejus ​21 Ankwicz, Jozef ​93, 95 Antici, Tomasio ​89 Archetti, Giovanni ​74 Aronowicz, Jozef ​161 Arsenjev, Michail ​84, 202 Askenazy, S. ​43, 203 Augustas II ​21 Augustas III ​15, 17–18, 21, 24, 27, 33, 36, 55, 64, 116, 135, 195, 212 Aved, Joseph ​173 Baconas, Francis ​106, 124 Bagiński, X. ​32, 135, 142, 159, 215 Bagužis, Pranciškus Ksaveras Mykolas ​157 Bahner, W. ​106 Balvay, Charles Clement ​177 Baranowski, I. ​52 Baratynskij ​59 Barbora, šv. ​31 Barthelemy, Jean-Jacques ​80 Bartyś, J. ​103, 143, 153, 172, 184, 186 Bartnicka, Kalina ​121, 125, 128, 215 Bartoszewicz, Julian ​28, 211 Bartoszewicz, Kazimierz ​13, 15, 84

Baudeau, Nicolas ​48–50, 116, 171, 179, 183, 206 Beccaria, Cesare ​64 Bednarski, S. ​139 Benediktas XIV ​21–22, 99, 101, 214 Bernacki, Ludwik ​71, 210 Bernini, Gianlorenzo ​21 Berquien, A. ​149 Bervic, žr. Balvay, Charles Clement Bestužev-Riumin, Aleksej ​14 Bezborodka, Aleksandr ​82 Bialopetravičius, Jurgis ​92 Biržiška, Vaclovas ​157, 215 Bisio, Stefano ​26, 155 Bykowski, L. ​123 Byszewska, Ludwika ​139 Blanc ​133 Blaszke, M. ​171, 189 Bödeker, E. H. ​47 Boguslavskis, Juozapas Kons­ tantinas ​81, 152 Bogušas, Ignotas ​24 Bogušas, Pranciškus Ksaveras ​157 Bonnet, Charles ​158 Borucki, M. ​26, 38, 69 Boscovich, Roger Joseph ​22, 151 Boskamp-Lasopolski, K. A. ​96 Bradley, Richard ​180, 192 Branickiai ​24 Branicki, Jan Klemens ​28, 50, 63, 211 Briotet, Jaques ​154 Brodowski, Samuel ​25, 219 Brühl ​96, 198

224

Ignotus Ignotas Brzozowski, Tadeusz ​158, 207 Buchholtz, Ludwig ​87, 93 Budreika, Eduardas ​139 Bukar, S. ​28, 70 Bukota, Antanas ​191, 193 Bukota, Pranciškus ​82 Bumblauskas, Alfredas ​54 Burszta, J. ​192 Bžostovskis, Povilas Ksaveras ​102, 111, 153, 172, 184 Caffieri, Jean-Jacques ​66 Chabrillan, de ​70 Chaunu, Pierre ​21, 109, 153–154, 165, 171–172, 179 Chmara ​74 Chodynicki, K. ​151 Chominskis, Mykolas ​146 Chreptavičius, Irenėjus ​186 Chreptavičius, Joakimas Liutau­ ras ​33, 42, 73, 112, 133, 141, 184, 186, 191, 203 Chromecki, T. ​101 Chruščiov, Aleksej ​83 Churchocki ​105 Ciapinskis, Jurgis ​31 Corvalho e Mello, Sebastian de ​182 Czerwińska, Alina ​102, 207 Czetwertyński, A. ​96 Čartoryskiai ​15, 24–26, 32, 35–36, 38–39, 41, 44 Čartoryskis, Adomas Jurgis ​110, 112, 114, 119 Čartoryskis, Adomas Kazimieras ​ 72–73 Čartoryskis, Augustas ​63 Čartoryskis, Frydrichas Mykolas ​ 25, 63 Čechavičius, Simonas ​30, 51

Darowski, Adam ​18, 214 Daugirdaitė-Sruogienė, Vanda 188 Delille ​49 Deltuviškis, Joakimas Gin­ tautas 140, 153 Delumeau, Jean ​161 Descartes, Rene ​48 Diderot, Denis ​51 Dydyński, Jozef ​132, 139 Dolgorukij, Jurij ​83 Dolinskas, Vydas ​82–83 Doublot ​108 Drėma, Vladas ​69, 134 Drzewiecki, Jozef ​75, 214 Duhamel du Monceau, Henri Louis ​172 Dumouriez, Charles Francois ​ 24, 26, 218 Durini, Angelo Maria ​101 Dutkowa, R. ​124, 133 Dzwonkowski, W. ​203, 205 Elsneris ​92 Elzbieta ​28 Engelbrecht, H. ​122 Ephere, de ​60 Erdmannsdorffer, B. ​183 Falkowski, Cz. ​152 Feigl, H. ​182 Fenelon, Francois ​52 Fetscher, Iring ​166, 215 Fierich, J. ​171 Fontan, Jacopo ​108 Forster-Heinė, Teresė ​200 Forster, Georg ​139, 155, 200 Friedrich, J. C. ​67 Friese, Chretien Gottlieb ​101 Frydrichas II ​46, 60, 62–63

225

Asmenvardžių rodyklė Frydrichas Karlas ​56, 178, 189 Furet, F. ​48 Galaunė, Paulius ​69 Galliani ​49 Garampi, Giuseppe ​114, 116, 134 Garbaczowa, M. ​151 Gatey, Pierre ​17 Genovesi, Antonio ​106 Geoffrin, Marie-Therese ​ 58–59, 63 Gide, Ch. ​166, 175, 179, 183 Gidžiūnas, Viktoras ​127 Giedraitis, Steponas Jonas ​35, 104 Gierowski, J. ​19 Glave-Kolbielski, Karl ​203 Glińska, Teofila Bogumila ​186 Głowacki, Jozef Hilary ​148 Golicyn, Dmitrij ​176 Goliński, Z. ​44, 77 Gollwitzer, H. ​99 Gorzkowski, Franciszek ​150, 211 Grabowski, S. ​96 Grabski, F. A. ​151 Grabski, Władysław Maria ​132, 134, 136 Gruszczyński, L. ​145, 157 Gucevičius, Laurynas ​69, ­139–140, 148 Guntzberg, B. ​167 Gurowski, Władysław ​110 Gustavas III ​178 Guttner, J. ​85 Guzek, K. A. ​109 Haake, J. J. ​107 Habsburgai ​78 Haur, Jakub Kazimierz ​180 Hazard, P. ​59, 106 Heyking, Karl Heinrich ​85, 205

Helvetius, Claude-Adrien ​58, 125 Herbst, Stanisław ​93, 209 Hinz, H. ​48, 169 Holbach, de ​58 Holy, Vaclav L. ​166, 169 Horainas ​34 Hornowski, Kazimierz ​198 Huber, Jean ​45 Hulewicz, Jan ​17, 151, 214, 216 Husaževskis, Tomas ​20, 142, ­151–152, 216 Igelstrom, Josif ​93 Im Hof, U. ​99, 103, 182 Inglot, Stefan ​192, 206 Yla, Stasys ​146 Jabłonowska, Anna ​192 Jabłonowski, Jozef Aleksandr ​109 Jacquin, Nikolaus Josef von ​200 Jakubowski, Wojciech ​28, 211 Jamski, Piotr Jacek ​140, 206 Janaczek, S. ​105 Janulaitis, Augustinas ​184, 188 Jaroszewicz, J. ​200–201 Jarutis, Vyturys ​140, 206 Jasinskis, Jokūbas ​41, 84, 86, 156, 212, 217 Jezierski, Jacek ​42, 219 Jėzus Kristus ​44, 97, 160 Jobert, A. ​59, 71, 114, 116, 119, 125, 130–134, 142, 144, 152, 154, 156, 162, 183 Jonas III ​54 Jordaens, Jacob ​47 Josielewicz, Berek ​161 Jougan, A. ​145 Jučas, Mečislovas ​42, 145, 180, 188, 193, 195, 201–202

226

Ignotus Ignotas Julien, Bernard Romain ​115 Juozapas II ​70 Kalinka, W. ​36, 67, 75, 83 Kalinskis, Vilhelmas ​20, 142–144, 149, 152, 154, 158, 161, 201, 209 Kanonowicz ​105 Karbowiak, A. ​127 Karpavičius, Mykolas ​20, 74, 81, 142–144, 149, 152, 162 Karpiński, Franciszek ​26, 72, ­89–90, 95, 213 Karpinskis, Hilarijonas ​29, 48, 52, 211 Karpis ​90 KcKenzie, J. ​152 Keyserlingk, Hermann Karl ​36 Kelpša, Pranciškus ​96 Kiliński, Jan ​93 Kilius, Jonas ​139, 207 Kitowicz, J. ​92–93, 95–96, 214 Kymli, Franz Peter Jozeph ​177 Klemensas XIII ​22, 55, 214 Klemensas XIV ​110, 113, 117 Klonowski, Stefan ​96 Knakfusas, Martynas ​69, 128–129, 136, 138–139, 146, 195–196 Kniaževičius, Grigalius ​128, ­149–150, 180–181, 192–193, 195 Kocoj, Henryk ​93, 206 Kołłątaj, Hugo ​123 Komarowski, Adam Ignacy ​21 Konarski, K. ​198 Konarski, Stanisław ​99–101, ­210–211, 213 Koneczny, Feliks ​68, 92 Konopczyński, Władysław ​14, 26, 32, 43, 49–50, 53–54, 58, 63, 67, 207 Korniłowicz, A. ​143

Korwin, S. ​83, 86–87, 92 Korzon, T. ​44, 53, 64, 83, 92, ­187–188, 191, 196, 203 Kosakovskis, Jonas Nepomukas ​ 125, 149 Kosakovskis, Juozapas Kazi­ mieras 18–19, 69, 71–73, 76, 82–87, ­93–96, 102, 106, 157, 203 Kosakovskis, Remigijus ​56, 149–151 Kosakovskis, Simonas ​82–85, 87, 92, 207 Kościałkowski, S. ​41, 68, 186 Kosciuška, Tadas ​14, 39, 41, 68, 71, 84, 92–93, 150, 163, 203, 205, 209 Kostkiewiczowa, Teresa ​48, 79, 109, 156, 162, 208, 212, 217 Kot, S. ​100, 112, 116, 122, 125 Kotarski, Walenty ​137 Kotryna II ​28, 36, 42, 44, 46, 55, 85–86, 89, 91, 114, 171, 176, 178, 190, 203 Kotryna, šv. ​78 Kowalski, J. W. ​22 Kowecki, Jerzy ​87, 218 Krasauskas, Rapolas ​14, 156 Krasicki, Ignacy ​44, 157 Krasinskiai ​52 Krasiński, Adam Stanisław ​50, 63 Kraszewski, J. I. ​26, 47, 65, 70, 87, 92–93, 95, 211, 214 Kristus, žr. Jėzus Kristus Krzemiński, S. ​125 Kukiel, M. ​150 Kukulski, Zygmunt ​119, 214 Kula, Witold ​165, 216 Kumor, B. ​106, 146 Kurczewski, J. ​42, 63, 72, 77, 86, 96, 103, 105, 142, 145, 147, 159

227

Asmenvardžių rodyklė Kurdybacha, Łukasz ​114, 142, 208–209 Kurkulis, Bronislovas ​58 Lambertini, Prospero, žr. Bene­ diktas XIV Lande, de la ​151 Law, John ​166 Lebedys, Jurgis ​127 Lechicka, J. ​130 Lechner, Elmar ​122, 153, 207, 217 Leibniz, Gottfried Wilhelm ​60, 152 Lelewel, Joachim ​36, 60, 92, 133, 152, 165, 209, 216 Łempicki, Stanisław ​123, 206 Leśnodorski, Bogusław ​19, 62, 68, 75, 78, 101, 108, 150, 155, 165, 208 Leščinskis, Stanislovas ​14 Lewicki, Jozef ​110, 112, 114, 119, 162, 181, 215 Liauksminas, Žygimantas ​29 Libiszowska, Z. ​82 Ligne, Charles de ​14, 69, 71 Ligne, Charles-Jozeph de ​70, 114, 138 Ligne, Elena de, žr. Masalskytė, Elena Apolonija Limanowski, B. ​64 Linnaeus, Carl ​127 Lipiński, Kazimierz ​129 Lipski, J. ​141 Lipski, Jan Aleksander ​21 List, J. O. ​100 Litak, Stanisław ​21, 103–105, 117, 121, 146, 157 Litewski, Wiesław ​41, 212 Liudvikas XIV ​166 Liudvikas XVI ​85–86 Locke, John ​106, 152 Łojek, J. ​56, 96, 189, 203

Lopacinskis, Jonas Dominykas ​ 17, 146 Loret, M. ​21–22, 90, 152 Lubieńska, C. M. ​44 Lubieński, Władysław ​43 Lubomirski, Stanisław ​64 Lukauskas, Kiprijonas ​159 Lukšaitė, Ingė ​188, 209 Lukšienė, Meilė ​17, 56, 109, ­139–141, 189, 191 Łuźny, Ryszard ​121, 214 Mably ​49 Macedonio ​134 Maire ​22 Maksimowicz, K. ​79 Malec, J. ​41 Malinovski, Karol ​162 Mandrou, R. ​27 Manikovska, Eva ​140, 206 Mann, Z. ​87–89 Marčėnas, Rimantas ​184, 188 Marija Antuanetė ​89 Marivaux, Pierre de ​58 Marmontel, Jean-Francois ​61, 86 Masalskiai ​23, 25–26, 28, 31–32, 35–36, 41, 43, 65, 71, 128, 136, 150, 199 Masalskis, Fiodoras Ivanovičius ​13 Masalskis, Jonas ​13 Masalskis, Jonas Mikalojus ​14, 17, 27–28, 52, 219 Masalskis, Juozapas Adrijanas ​14, 25, 52, 219 Masalskis, Kazimieras ​14, 52 Masalskis, Ksaveras Pranciškus ​ 14, 56, 64–65, 71 Masalskis, Mykolas Juozapas ​ ­13–15, 17–18, 25, 28, 30–32, ­35–36, 43, 48, 52, 210, 219

228

Ignotus Ignotas Masalskytė, Elena Apolonija ​14, 56, 69–71, 81, 138, 152 Masalskytė, Kotryna ​14, 53 Masalskytė, Marijona ​14 Masalskytė, Teresė ​14 Massalski, Andrzej ​13, 218 Matuszewicz, Marcin ​24, 31, ­35–36, 42, 214 Meyer, J. ​166, 178 Meller, Stefan ​70, 218 Merkys, Vytautas ​188, 209 Metra, Pierre ​17 Michalik, B. ​128, 153 Michalski, J. ​24, 101 Mickevičius, Adomas ​100 Mickiewicz, Jozef ​155–156 Mietelski, Teodor ​144, 163, 209 Mikalojus Kuzietis ​20 Mikulski, Tadeusz ​71, 186, 210 Mizia, T. ​109, 119, 123, 139, 141, 144 Mycielski, J. ​69 Młodziejowski, Andrzej ​63, 134 Mniszech, Jerzy ​63 Mokronowska ​92 Mokronowski, Stanisław ​93 Moliere ​25 Moraczewski, J. ​26, 213 Morawski, Szczęsny ​55, 212 Morelowski, Jozef ​88 Morinas ​49 Morrelet ​58 Mościcki, Henryk ​55, 68, 86, 213 Moszczyński, A. ​15, 38 Mrozowska, K. ​41, 112, 124 Munkler, Herfried ​166, 215 Muratori, Lodovico Antonio ​150 Naruševičius, Adomas ​71, 135, 137, 149, 184 Nesiolovskis, Juozapas ​14, 42, 53

Newton, Isaac ​48, 106 Niemcewicz, Julian Ursin ​38, 56, 63–64, 71, 75, 114, 213 Nipperdey, T. ​67 Nonnotte, Claude-Adrien ​158, 207 Norvaiša, Pranciškus ​184 Novickis ​97 Nowak-Dłuźewski, J. ​100 Ochmański, W. ​180 Ochocki, Jan Duklan ​26, 76, 78, 214 Odlanicki, Marcin, žr. Počobutas, Martynas Oganowski, Benedikt ​72–73 Ogiński, Andrzej Ignacy ​192 Oginskis, Liudvikas Karolis ​13 Oginskis, Mykolas Kazimieras ​ 53, 186 Oginskis, Tadas ​13, 15, 35, 206 Oginskytė, Pranciška (Ignoto Jokūbo Masalskio motina) ​13 Ogrodzki, Jacek ​135 Oncken, August ​170–171, 175, 178–179, 183–184, 189–190 Oncken, W. ​62 Opałek, Kazimierz ​155, 218 Ossowska ​49 Ostrowski, A. ​95 Ostrowski, Tomasz ​95, 213 Ostrowski, Teodor ​73, 197 Ott, E. A. ​169 Oźarowski, Piotr ​95 Pabrėža, Jurgis Ambraziejus ​127, 208, 214 Pacai ​15, 35 Pajaujis, J. ​166, 208 Panin, Nikolaj ​42 Paprockis, Pranciškus ​29, 214 Pascal, Blaise ​152

229

Asmenvardžių rodyklė Pastor, F. L. von ​22 Paulius, šv. ​34 Pawiński, Adolf ​31, 214 Pawlicki, Stefan ​75, 214 Pawlik, Stefan ​192, 215 Pelczar, S. J. ​143 Petkevičius, Ignotas ​192 Pfleiderer ​125 Pidłypczak-Majerowicz, M. ​121 Piechnik, L. ​17, 33, 110, 128, 155–156 Piętka, M. ​96 Pietkiewicz, Zygmunt ​167, 170, 176, 179 Pijus VI ​22, 142, 214 Pilchovskis, Dovydas ​90, 96, 136, 156, 162 Piramowicz, Grzegorz ​114, 121, 124 Platt, Julian ​71, 210 Plečkaitis, Romanas ​99, 106 Pociejus ​35 Počobutas, Martynas ​26, 49, 79, 88, 139 Podoski, Gabriel ​53 Pohl, Andrzej ​105, 208 Pohoska, Hanna ​116, 119–121, 130, 156 Pombalis de, žr. Corvalho e Mello, Sebastianas de Pompadour, madame de ​167 Poniatovskis, Mykolas ​19, 72, 85, 104, 107, 112, 119, 129–130, 146 Poniatovskis, Stanislovas Augustas ​15, 28, 36–39, 41, 44, 46, 49–50, 52–53, 55, 58–60, 65, 68, 71, 74–75, 77–79, 81–83, 87–89, 92–93, 95–96, 104, 112, 116–117, 124, 132, 134, 144–145, 151, 155, 160, 189–190, 200, 206, 209–210, 212–214, 218–219

Poniński, Adam ​63, 65, 112, 119, 191, 198 Poniński, Antoni ​112 Pont de Nemours, Irene du ​186 Pont de Nemours, Pierre Samuel du ​48, 116, 175, 178, 186, 216 Popławski, Antoni ​183 Posteń, Leokadia ​93, 218 Potocka, Elena, žr. Masalskytė, Elena Apolonija Potockiai ​24–25 Potocki, Eustachy ​28 Potocki, Franciszek Salezy ​63 Potocki, Stanisław Feliks ​162 Potocki, Szczęsny ​78 Potockis, Ignotas ​112, 115, 128, 212 Potockis, Vincentas ​200–201 Pranciškus I ​100 Prozoras, Karolis ​82 Przeciszewski ​34 Przyalgowski, W. ​17–18, 32, 102, 140, 146, 158 Puissieux, Philipp ​180 Pütz, P. ​160 Quesnay, Francois ​166–170, ­179–180, 183–184 Quesnay, Saint-Germainas de ​190 Rabowicz, E. ​151 Račkauskas, J. A. ​14, 149 Radiščev, Aleksandr ​62 Radvila, Karolis Stanislovas ​24, 26, 34–35, 43, 69, 73–76, 78 Radvila, Mykolas Jeronimas ​71, 87 Radvila, Mykolas Kazimieras (Žuvelė) ​26 Radvilaitė, Antanina ​14 Radvilaitė, Juzefa ​71

230

Ignotus Ignotas Radvilos ​24, 31, 71 Regnier, Nicolas ​153–154 Reichelt, H. ​166, 174 Repnin, Nikolaj ​27, 44, 46, 49, 53, 174 Riqueti de Mirabeau, Victor ​48, 108, 170–170, 173, 175–176, 179, 182–183, 189–190 Rist, Ch. ​166, 175, 179, 183 Riviere, Mercier de la ​171, 176, 178, 189, 206 Ryx, Franciszek ​28 Roguski, M. ​96 Roscher, W. ​170, 178, 182 Roslin, Alexandre ​61 Rostworowski, E. ​39, 54, 63, 68, 77–78, 106, 112, 172, 178 Roullecourt ​65 Rousseau, Jean-Jacques ​26 Roussel, Stephan ​17 Rudolph, Enno ​176, 217 Rudomina, J. S. ​157 Rumpler, Helmut ​122, 153, 207, 217 Rustemas, Jonas ​185 Rutkowski, J. ​165, 186 Rzewuski, H. ​58, 70 Rzewuski, Leon ​113, 213 Rzewuski, Franciszek ​189 Rzewuski, Seweryn ​78 Saint-Leu, Maurice de ​36, 190 Saksai ​16, 38, 50, 63, 101, 131 Salatycki, Jozef ​200 Saldern, Kaspar von ​53 Saluzzo, Ferdinando Mario ​85 Sapiega, Aleksandras Mykolas ​18, 32, 135 Sapiega, Juozapas Stanislovas ​18, 31 Sapiega, Kazimieras Nestoras ​47, 59, 65, 211

Sarbievijus, Motiejus Kazi­mie­ras ​85 Schall, J. ​161 Schelle, G. ​48, 175–176, 179 Schlettwein, Johann August ​178, 189 Schletz, A. ​151 Schulz, Friedrich ​187 Schultze, Christian Gottfried ​111 Seneka ​156 Serejski, M. H. ​76 Sienkiewicz, Karol ​133, 209 Sierakowski ​129 Siestrzencewicz, Stanisław ​138, 152–153, 215 Sievers, Jakow ​86–87, 89, 186 Sirutis ​35 Sirutis, Bernardas ​149, 205 Sylwestrowicz ​198 Skałkowski, A. M. ​65, 218 Skarga, Petras ​100, 143 Śliwicki, Piotr ​19–20, 46, 101, 105, 108 Słowikowski, T. ​152 Śmigielska-Kowalska, A. ​154–155 Smith, Adam ​182, 217 Smoleński, W. ​19, 79–81, 83–85, 109, 162, 183 Śniadecki, Jan ​87–88, 123, 144, 151, 211 Snopek, J. ​157 Solohub, Antoni ​27 Sołtyk, Kajetan ​21, 44 Soltykov ​44 Sruoga, Balys ​4 Stackelberg, Otto Magnus ​5, 63, 114 Stanislovas, šv. ​28, 144 Starzeński, Michał ​55, 109, 213 Stasiewicz-Jasiukowa, I. ​143–144, 183 Stasiewiczowna, I. ​25

231

Asmenvardžių rodyklė Steckis, Andriejus ​149 Stöve, Eckehart ​176, 217 Streminger, G. ​182 Strohmeyer, H. ​153 Stroinovskis, Jeronimas ​79, 156, 210 Stroynowski, A. ​68 Suchotin ​44, 174 Sułek, Z. ​156 Sułkowski, Antoni ​135 Sułkowski, August ​112, 119 Supiński ​203 Szczepaniec, J. ​162 Szczygielski, W. ​146 Szybiak, Irena ​13, 18–21, 31, 36, 44, 53, 59, 73, 77, 83, 86–87, 89, 104, 109, 121, 132, 141, 150, 154–155, 179, 182, 196 Szyndler, B. ​26 Szulc, Fryderyk ​47, 215 Šapoka, Adolfas ​65, 74, 76–78 Šidlauskas, Algirdas ​116, 120, 142 Šmigelskytė-Stukienė, Ramunė ​ 84–85 Šveikauskas, Ignotas ​92 Tarasov, B. ​58 Tazbir, J. ​102, 113, 165 Tekieliński, W. ​74, 78, 151 Tereškinas, Artūras ​159 Tiškevičiai ​35 Tiškevičius, Antanas Dominykas ​ 32 Tiškevičius, Eustachijus ​32, 215 Tiškevičius, Mikalojus ​90, 147 Tylian ​105 Tync, Stanisław ​118, 125, 209 Tyzenhauzas, Antanas ​33, 41, 68–69, 72–73, 82, 157, 184–185, 187–189, 210

Toczyłowski, Piotr ​117, 132, 135, 147, 191, 196 Tokarz, W. ​92 Toll, Ch. J. ​93 Tomasius ​152 Tomaszewski, A. ​157 Tomati ​52 Tournelly, Honoret ​158 Townshend, Charles ​171–172 Tracki, K. ​186 Trębicki, A. ​87, 92, 95–96 Truska, Liudas ​141 Tschiffel, Johann Rudolf ​182 Tull, Jethro ​171–172 Tunaitis, Steponas ​156, 159 Turgot, Anne Robert Jacques ​48, 176, 207 Uexkull (Sieverso, Jakovo duktė) ​ 86 Valančius, Motiejus ​146, 219 Vautrin, Hubert ​46 Vaza, Jonas Kazimieras ​40 Vaza, Vladislovas ​130 Verdier, Louis ​17 Verne, Jacques ​157 Verney, Luis Antonio ​106 Vigee-Lebrun, L. E. ​70 Vodzinskis, G. ​33 Vogel, Zygmunt ​40, 126 Volčackis ​97 Volkonski, Michail ​50 Volodkovičius, Andriejus ​17 Voltaire ​25–26, 45–46, 60, 62, 66, 128, 158 Voroncov, Michail ​32 Wasilewski, T. ​13 Wasilewski ​71, 89

232

Ignotus Ignotas Watteau, Jean-Antoine ​16 Wessel, Teodor ​63 White, C. ​154 Wiażewicz, Wacław ​50–52, 113, 128, 181 Wielowiejski ​32 Wierzbowski, Teodor ​116, 124, 132, 215 Winkel, H. ​169, 213 Wybicki, Jozef ​65, 69, 73, 129–132, 140, 155, 187, 197, 210 Włoch, W. ​54–55, 88 Wojcik, Zbigniew ​43, 208 Wojda, K. ​96 Wojtowicz, J. ​47, 52 Wolff, Christian ​152, 158 Wolski, M. ​96 Wulfers, M. ​96 Zabiela, Juozapas ​93, 95 Źabko-Potopowicz, A. ​174, 182 Zahorski, J. ​93 Zakrzewski, Ignacy ​95 Zaleski, Michał ​43, 71, 214 Zalęski, S. ​50, 103, 110, 112, 117, 135, 152 Zaleski, Bronisław ​65, 73–74, 114 Załuskiai ​26, 124, 126, 217 Załuski, Andrzej Stanislaw ​21 Załuski, Jozef Andrzej ​52, 155 Zamoiski, Andrzej ​65, 112, 119, 130, 218 Zamoyska, Konstancja ​65, 218 Zamoyski, A. ​17, 46 Zdarzil, Herbert ​122, 153, 207, 217 Żegota, P. ​25, 48 Zenkovičius, Mykolas Jonas ​32 Zenkovičius, Tomas ​32, 33–34, 146 Zielińska, Z. ​13–14, 28, 35–36 Zienkowska, K. ​42

Zigmantas III ​54 Ziołek, E. M. ​64, 76–77 Źycki, Tomasz ​184, 218 Źyniew, Mateusz ​83, 133, 195, 200 Żytkowicz, L. ​90, 140 Žaba, Ignacas ​34 Žolkevskis, A. ​33–34 Алпатов, M. A. ​178 Бранденбург, Н. Е. ​42, 44, 65, 78, 174 Бродель, Ф. ​179 Гибянский, И. Г. ​189 Гиггс, Г. ​170, 175–176, 178, 182 Жирмунская, Н. А. ​49 Иловайский, Д. ​86–87, 89 Костомаров, Н. И. ​81 Лотман, Ю. М. ​62 Сиволап, И. И. ​60 Соловьев, С. ​53 Щебальский, П. ​28

Vietovardžių rodyklė

Abiejų Tautų Respublika (ATR) ​ 11, 20–21, 24–25, 27–28, 36, 38–39, 41, 44, 46, 49–50, 52, 54, 56, 59–60, 62–63, 67, 73–76, 79, 82–85, 87–89, 93, 99–102, 104, 109, 112, 116–117, 125, 127, 129, 131, 140, 145, 147, 151, 165–166, 169–170, 172, 181, 189–190 Alekšicai ​13, 25, 181 Alsėdžiai ​33 Amerika ​150 Amsterdamas ​131, 166 Anglija ​25, 27, 29, 49, 101, 139, 154, 171 Atėnai ​34 Augustavas ​88 Austrija ​62, 70, 182 Azija ​29, 176 Badenas ​56, 178, 189 Bahlingenas ​178 Balstogė ​46 Baltarusija ​34 Baras ​24, 27, 39, 46, 48, 52–56, 59–60, 183 Bavarija ​29, 46, 69 Belgija ​29, 70 Berlynas ​90 Beržėnai ​83, 195 Biala ​71 Bokštai ​203 Brasta ​42, 135 Bratislava, žr. Prešovas Brėmenas ​69

Bukiškis ​200 Chersonas ​186 Chotinas ​51 Čekija ​169, 182 Čenstakava ​15 Čiobiškis ​181, 200–201 Dalmatija ​29 Danija ​69 Darbėnai ​80, 201 Dauguva ​186 Didžiosios Lenkijos provincija ​29 Diettlingenas ​178 Dnepras ​101, 186 Drezdenas ​18, 36, 38 Dubingiai ​200 Durlachas ​178, 189 Edinburgas ​182 Europa ​25, 28–29, 31, 46–48, 51, 55, 58–60, 62, 64, 67, 70, 75, 85, 99, 108, 113, 138, 150, 165, 172, 174, 176, 182, 187 Europa, Rytų ​103, 153 Europa, Vakarų ​27, 47, 52, 69, 78, 80, 100, 103–104, 108–109, 113, 118, 138, 153, 161, 165, 174–175, 188–189 Europa, Vidurio ​103 Flandrija ​29, 65 Frankfurtas ​152

234

Ignotus Ignotas Gardinas ​13–14, 25, 28, 73, ­85–89, 100, 102–103, 130, 136, 144, 150, 162–163, 184, 186, 188–189, 202–203 Gdanskas ​201–202 Gnieznas ​42, 112 Grinvičas ​139 Gruzija ​29 Guzovas ​192 Hamburgas ​131, 139 Horvolė ​200–201 Ihumenis ​174–175, 191, 193, 195, 198 Ispanija ​21, 46, 65 Italija ​21, 51, 101, 106 Jonava ​94, 157 Kamenecas ​50 Karaliaučius ​84, 175 Karlsrūhė ​178, 182 Kaunas ​42, 73, 83, 130, 135, 184, 201 Kijevas ​52, 155 Klaipėda ​80, 201–203 Kopanica ​112 Kretinga ​53, 127, 136, 159, 161, ­196–197, 214 Krokuva ​21, 32, 44, 71, 77–78, 89, 92, 202 Kuršas ​55 Leidenas ​131 Lenkija ​11, 15, 19, 21, 24–29, 36, 38–39, 44, 46, 50, 52, 54, 56, 60, 62, 64–65, 67, 74–76, 78–79, 82, 85, 90, 92–93, 95–96, ­99–100, 104–105, 107–108, 110, 112,

116–117, 120, 130, 133, 140, 143, 149, 153, 155, 162–163, 165–166, 169–171, 181, 190, 202 Liachavičiai ​138, 195–196 Lietuva ​11–12, 14–15, 17, 21, 24–29, 31–36, 38–39, 42, 44, 46–47, 50, 52–54, 56, 60, 62–65, ­67–68, 71–75, 78–88, 90, 92, 96, ­99–101, 104–106, 108, 110, ­116–117, ­120–122, 128, 131, 135–136, ­140–141, 143, 145–146, ­149–151, 153–156, 158–159, 162–163, ­165–166, 169–171, 174, 179, 181, 183, 186–187, 189–190, 196, 201 Lietuvos Didžioji Kunigaikštija (LDK) ​13, 20, 29–30, 35, 39, 46, 82, 84, 110, 112, 115, 120, 143, 174, 184 Lietuvos-Lenkijos valstybė, žr. Abiejų Tautų Respublika Lionas ​154 Lisabona ​172 Liubekas ​69, 131 Livonija ​18–19, 55, 72–73, 76, ­82–84, 93–96, 102, 105, 144, 152, 157 Londonas ​49, 82, 139, 154 Luckas ​21 Lukiškės ​145 Maišiagala ​77, 90, 196, 200–201, 203 Martinika ​176 Masalianai ​13 Maskva ​50, 63, 81, 89, 96, 101, 174, 193 Mažosios Lenkijos provincija ​29 Merkinė ​79, 121, 130, 159 Migonys ​148 Minskas ​53, 74, 202

235

Vietovardžių rodyklė Mintauja ​42 Mogiliovas ​88 Moldova ​50 Mscislavlis ​35 Naugardukas ​14, 42, 52, 109, 186, 197 Naujadvaris ​181 Neapolio karalystė ​21 Neapolis ​21 Nemenčinė ​137, 201 Nemėžis ​33 Nemunas ​100, 184, 186, 203 Neris ​186 Nesvyžius ​74, 136 Nevėžis ​101 Nyderlandai ​65, 131, 189 Norfolkas ​171 Obeliai ​192 Palanga ​77, 80, 84, 196, 201–202 Palestina ​146 Pamūšė ​181 Paryžius ​28, 48–49, 56, 58–61, 65, 69–70, 78, 83, 85, 100, 125, 149–151, 154, 170, 174, 176, 184, 189–190 Pavlovas, žr. Povilavo Respublika Persija ​29 Peterburgas ​26, 28, 32, 36, 38, ­43–44, 49–50, 53, 60, 62–63, 72, 76, 82–84, 89, 93, 108, 114, 172, 176, 179, 190, 196 Pilaitė ​191, 200 Pinskas ​135 Plockas ​19, 104, 112, 129, 146 Plungė ​201 Podolė ​112 Polanecas ​203

Polesė ​197, 201–202 Polockas ​18, 82, 191 Portugalija ​21, 46, 106, 182 Potsdamas ​50 Povilavo Respublika ​111, 143, 153, 172, 209 Poznanė ​21, 63, 134 Prancūzija ​24, 27–28, 31, 42, 47–50, 54, 56, 85–86, 89, 93, 100–101, 108, 150, 166, 169–172, 176, 179 Prešovas ​24 Prienai ​81 Prūsija ​46, 51, 62, 76, 83, 87, 202 Raclavicės ​163 Radomas ​24, 46 Ragūza ​22 Ramusis vandenynas ​46 Raseiniai ​159 Raudondvaris ​197 Ryga ​42, 198 Roma ​20–22, 28, 63, 78, 89, 99, 101, 104, 106, 134, 156 Rumšiškės ​184 Rusija ​17, 27–28, 31–32, 36, 38, ­42–44, 46, 49–51, 53, 55, 59, 62–63, 67–68, 70, 72, 76, 82–83, 85–91, 93, 96, 114, 186, 202 Rusnė ​90 Salakas ​191, 202 Sankt Peterburgas, žr. Peterburgas Savoja ​21 Sena ​100 Sereikiškės ​154 Sibiras ​60 Skaruliai ​157 Sluckas ​46, 102 Smolenskas ​13, 135

236

Ignotus Ignotas Spa ​46 Strasbūras ​154 Svisločius ​13 Ščiorsai ​186 Šiauliai ​184, 188, 208, 212 Šiluva ​146, 208 Šimoniai ​27 Širvintos ​77, 90, 196, 201, 203 Škotija ​182 Šnipiškės ​14 Švedija ​136, 178 Šveicarija ​182 Targovica ​39, 83–86, 89, 92–94, 161–162 Thendingenas ​178 Tomacena ​97 Trakai ​15, 35, 102, 104, 200 Troškūnai ​159 Turenas ​179 Turinas ​108 Ubortė ​201 Ukmergė ​135, 192 Upytė ​135 Utrechtas ​27 Užupis ​138 Užvingis ​123 Valkaviskas ​14 Varmija ​15, 44 Varniai ​146 Varšuva ​14, 18–21, 31–33, 44, 46, 49–53, 63, 67, 72–73, 75, 78, 83, 89–90, 92–93, 95, 100–101, 105, 108, 116, 119, 129–130, 133, ­135–136, 138–139, 143, 146, ­149–152, 155, 158, 162, 170, 180, 189, 192, 197–198, 203

Vacas ​105 Veisiejai ​14, 20, 136 Venecija ​78, 80 Vengrija ​105 Verkiai ​71, 74, 78, 80, 138–140, 142, 197, 200, 202, 206 Viena ​54, 60, 78, 139, 151, 200 Vilnius ​4, 11–15, 17–19, 21, 25–26, 29, 31–36, 41–44, 46, 48–56, 59, 63–64, 67–90, 92–93, 95–97, 99, 101, 103–106, 108–110, 112, 114, 117–121, 124–125, 128–136, ­138–147, 149–162, 170, 172, 174–175, 177, 179, 181–182, 187, 189–191, 193, 195–198, 200–203, 206–207, 209, 217 Vingis ​200 Virbalis ​159 Višniavas ​186 Vitebskas ​35 Vygriai ​144 Vysla ​100, 203 Vokietija ​29, 67, 152, 178 Volpa ​17–18 Vschova ​31 Žemaitija ​32, 42, 83, 128, 146, 197, 208, 219

Išleido leidykla „Aidai“ Bazilijonų g. 3, LT-01304 Vilnius Spausdino „Balto Print“ Utenos g. 41A, LT-08217 Vilnius Formatas 140 × 213 mm Šriftai „Arno Pro“, „Garamond Premier Pro“ Tiražas 800 egz.

Kultūrinės epochos neatskiriamos nuo jas kūrusių asmenybių. Apšvietos epocha Lietuvoje neįsivaizduojama be Vilniaus vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio. Šioji asmenybė susilaukusi vietos ir grožinėje literatūroje, ir istoriniuose pasakojimuose. Jai paskirti nuosprendžiai labai įvairūs: nuo niekingo vienuolės suvedžiotojo iki iškilaus lietuvių tautos kankinio.

Jis kūrė parapines mokyklas ir švaistė iždo pinigus, statė Katedrą ir išdavė Tėvynę. Nepa­ žįstamas vyskupas Ignotas. Ignotus Ignotas.

ISBN 978-9955-656-78-4