Žurnalas Beatos virtuvė. Ruduo 2017. by Beatos virtuvė

POPULIARIAUSIAS

SKANUS IR DŽIAUGSMINGAS GYVENIMAS

kulinarijos žurnalas Lietuvoje

CEPELINŲ PUOTOJE – KATAŽINA IR DEIVYDAS ZVONKAI SU DVYNUKAIS IR DRAUGAIS VISKAS APIE CEPELINUS:

2017 m. ruduo, Nr. 13

TIKROS ISTORIJOS APIE LAIMĘ BŪTI

nuo istorijos iki svarbiausių paslapčių

ANDRIUS MAMONTOVAS: Virtuvėje esu sukūręs didžiąją dalį savo dainų

TAUPIOS VAKARIENĖS šeimai už mažiau nei 5 EUR

NERVUS Į KONSERVUS Trys dienos įsimylėti VARŠUVĄ TIESA IR MITAI apie gerąsias bakterijas

SPECIALI NEPERŠALIMO DIETA TRYS BŪDAI lengvai ir įspūdingai išskaptuoti moliūgus

AR RUOŠTI NAMŲ DARBUS KARTU SU VAIKU?

naujų

sezoninių

receptų

mus skaito

Skaitytojų atsiliepimai apie 2017 metų vasaros numerį.

Elena Lund

Kristina Stučienė „Sveiki, šį ilgąjį savaitgalį keliavome po Mažąją Lietuvą ir ją ragavome pagal Jūsų, Beata, rekomendacijas 2016 ir 2017 metų žurnaluose. Parsivežame vėją galvose, saulę žanduose, žuvienę ir vofelius pilvuose, o rudenį atkimštas lietuviškas aviečių vynas nukels į vasarą. Ačiū už rekomendacijas. Būtinai išbandysime ir kitus maršrutus!“

„Labas, Beata! Noriu tau pasipasakot: nusipirkau tavo žurnalą ir suskaičiau su tokiu malonumu. Viskas taip skaniai, be jokio triukšmo pateikta, o straipsnių herojai – tikros asmenybės, įkvepia ir be jokių pretenzijų nei sau, nei kitiems. Toks gėris buvo pasinerti į Kitokią Lietuvą, kur žmonės sugeba save girdėti, kurti ir būti laimingi. Pirmąkart pajutau – žurnalas tikrai „mano“, nes labai viskas artima, nuo aliejų magijos iki herojų noro sekti savomis svajonėmis.“

Lina Linutė „Vienas puikiausių žurnalų! Burokėlių ir silkės salotos šią vasarą – numeris 1. Taip pat išbandyta ir išgirta gira, tad ačiū vėl už skanius ir naujus receptus.“

Aistė Bagdanavičiūtė Eginta Diliūnaitė Labai patiko makaronų salotos su skumbre. Duonos puskepalis jau laukia, kada iš jo bus padaryta gira. Patiko darkart prisiminti „Keliauk ir ragauk“ vietas. Puikus numeris, „skaniai“ perskaičiau, o viršelį net įsirėminti būtų galima.“

Kristina Klimienė „Aliejus ir ledai? Būtinai reiks išbandyti, nors skamba įtartinai, kaip ir bulviniai blynai su obuoliene, ale kartą paragavau ir nenusivyliau. Tikiu, kad Beatos rekomendacija ras vietą ant mūsų stalo!“

„Rabarbarai + cukrus = vaikystės atributas. Vienoj rankoj rabarbaro stiebas, kitoj – cukrinė, ir lakstai. Galvoju, kad jau užaugau, tai reikia ir rabarbarus į aukštesnį lygį pakelt, kažką mandresnio sugalvot... Atsiverčiu žurnalą ir štai – kalnas idėjų!“

Raminta Paškauskaitė

Gintarė Čipinienė „Šeimyna džiaugiasi puikia namine gira. Ačiū, kad priminėt pamirštą receptą! Vaikystėje močiutė ir mama lepindavo gira karštą vasaros dieną.“

Raminta Amšiejūtė „Beata! Šis numeris be galo geras! Realiai nelabai mėgstu pirkti ir skaityti žurnalus, bet šis kažkas tobulo! Be galo daug gerų patarimų, tiek virtuvės, tiek namų ruošos. Šis numeris nustebino savo viršeliu!“

Aušrinė Bagdonaitė „Mažai perku žurnalų, bet šito pozityvo labai labai užsimaniau. Toks pilnas nuostabaus moteriško grožio...“

Goda Parpuolenytė-Leo „Net keista, kad kulinarijos žurnale tiek įdomaus „skaitalo“, tad mums kaip beprotiškai šeimai, keliaujančiai su trimis dukromis, įdomiausia – apie keliones.“

„Labai mėgstu Jūsų žurnale prieiti tuos puslapius, kuriuose yra saldumynų, o labiausiai – tortų, receptai. Mėgstu vis išmėginti ką nors naujo, dar neragauto! Šie keli pyragaičiai atrodo pasakiškai, kaip iš kokios konditerijos, reiks būtinai mėginti, nes ir pagal sudėtį atrodo gan sveiki.“

Nauja kulinarijos ir gyvenimo būdo laida

„Beatos virtuvė“

di en os

jau greitai per

s na 28 o ez T s jūčio R L Naujasis rugp nuo

AUTORĖ IR KŪRYBOS VADOVĖ

Deimantė Urbonienė MENO VADOVĖ

Laura Kalvelytė-Murinienė

PORCIJOJE – PO DU. Cepelinų šventė su draugais.

REDAKTORĖ

Gabjota Alūzaitė TEKSTŲ AUTORIAI:

Beata Nicholson Anna Vanagė Vilma Janulytė Evelina NevardauskaitėRudzikienė Emilija Gaivenytė Ieva Pikžirnytė Gabjota Alūzaitė MAISTO REDAKTORĖS:

Beata Nicholson Ieva Pikžirnytė FOTOGRAFAI:

Dovilė Jakštaitė Judita Kuniskytė Linas Žukauskas Vygailė Sukurytė ILIUSTRACIJŲ DAILININKĖ

Povilė Šlepetytė KALBOS REDAKTORĖ

Jūratė Šamelienė DIZAINAS:

Živilė Adomaitytė Rasa Vaitkunskaitė

REKLAMA

Vilma Janulytė vilma@beatosvirtuve.lt ASISTENTĖS:

Inga Matevičiūtė Ugnė Aukštakalnytė LEIDĖJAS

UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ Gedimino pr. 12A, Vilnius 2017 m., Nr. 13, ruduo ISSN 2351-6747 VIRŠELYJE

Dovilės Jakštaitės nuotrauka Tiražas 20 000 egz. Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

47 „Kad ir kur išeitum, visada išeini iš savęs ir visada į save grįžti“

Nervus į konservus

Žinomiausias Izraelio restoranų kritikas GILAS HOVAVAS: „Gyvenimas per trumpas, kad gerčiau vandenį“

40 rece�tu

24 Beatos cepelinų receptas

SUVALDYK DERLIŲ

31 Kriaušių ir migdolų tartas 32 Obuolių pyragas su avižiniais miltais 33 Cukinijų pyragas su riešutais 35 Vokiškas slyvų pyragas 36 Sotus pyragas su daržovėmis ir sūriu 38 Moliūgų ir bananų pyragas

KULINARIJOS MOKYKLA 43 „Tabbouleh“ salotos 44 „Basboussa“

45 Atviri pyragėliai su „Vilkyškių“ užtepėle

ŽVAIGŽDĖ LĖKŠTĖJE

110

TAUPIOS VAKARIENĖS

61 Virtiniai su varške ir bulvėmis 62 Kiaulienos sprandinės troškinys su daržovėmis 63 Vištienos sriuba su miežinėmis kruopomis 64 Perlotas su daržovėmis ir kepta feta 65 Kepti obuoliai su varške ir avižomis 66 Makaronai su grietine, špinatais ir dešra 67 Balandėlių apkepas 68 Greitas keptas plovas 69 Bulviniai blynai su cukinijomis ir smulkinta kalakutiena

NERVUS Į KONSERVUS

73 Keptos marinuotos paprikos ir cukinijos 73 Marinuotos pupelės su aitriosiomis paprikomis 73 Marinuoti žiediniai kopūstai su kariu, imbierais ir petražolėmis 75 Moliūgų ir kriaušių marmeladas su rozmarinais 75 Obuolių, cukinijų ir bruknių uogienė 76 Pomidorų pagardas 76 Svogūnų pagardas 77 Pikantiškas spanguolių ir kriaušių pagardas 77 Slyvų ir aviečių uogienė

SEZONINIS INGREDIENTAS

81 Slyvų padažas 81 Marinuotos slyvos 82 Varškės ir slyvų pyragas su kukurūzų kruopomis

Savaitgalio projektas – prieskonių dėžutės

84 Duonos ledai

113

Kaip moliūgas pelenės karieta pavirto

RETAS SVEČIAS

Neperšalimo dieta

90 Lapinių kopūstų sriuba 91 Lapiniai kopūstai su citrinomis ir česnakais 91 Lapinių kopūstų traškučiai 92 Traškūs sausainiai 93 Popietės sumuštinukai

MAISTAS KAIP VAISTAS

98 Daržovių troškinys: batatai, brokoliai, salierų gumbai ir pomidorai 99 Anakardžių ir sėklų sviestas 99 Miežiai, lęšiai, lapiniai kopūstai ir burokėliai 101 Grogas ligoniams

cepelinų rojus Kai rašai apie cepelinus ir jų (su)valgymo įpročius, privalai sau pažadėti cepelinų valgymo dieną. Tik taip ramesne širdimi gali kalbėti ir rašyti apie šviežias bulvikes, skaniausius įdarus, puikiuosius padažus ir slaptus ingredientus. Taigi, keliame cepelinų puotą ir, žinoma, kviečiame draugus! Truputį pajuokavome pasikviesdami draugus su dvynukais. Juk viskas, kas tobula, – porcijoje po du. Pažiūrėkite, kaip buvo lengva ir smagu, – gal tokią cepelinų šventę šį rudenį surengsite ir savo bičiuliams?

Porcijoje – po du

Nuotraukos LINO ŽUKAUSKO ir DOVILĖS JAKŠTAITĖS. Drabužiai: newmood.lt. Aplinką puošė „Balta studija". RASOS BALČIŪTĖS-ŠALTENIENĖS keramika.

Pirmieji ateina Katažina ir Deivydas Zvonkai su mažaisiais Zvonkučiais. Kornelija drąsiai imasi vieno iš tortukų puošybos – čia tikrai per daug tręšnių! Du mažyliai, du tortai – gitarą Deivydui tenka atsinešti „antru užėjimu“.

Gėlės, žaluma, truputis visų mėgstamo lino, gaivaus vandens pilni ąsočiai – viskas beveik paruošta, telieka sulaukti svečių. Jei neturite mažų medelių, priskinkite gražiausių rudens sodo gėlių – astrų, jurginų, chrizantemų...

O jie būtinai visada verkia kartu? O kuris turi daugiau dantukų? Ar gerai miega? Kol dvynukų mamos atsakinėja į šimtą mums kilusių klausimų, tėčiai imasi svarbių praktinių darbų – juk kuo daugiau bulvių, tuo daugiau cepelinų...

cepelinų rojus

Didžkukuliai,

visiems žinomi kaip cepelinai su mėsa ir varške RECEPTAS IŠ BEATOS NICHOLSON KNYGOS „PRIE STALO LIETUVA“

Ką dar galėčiau parašyti apie šitą nacionalinį patiekalą, jei jis jau visomis kalbomis apdainuotas ir iš visų pusių jo portretas nupieštas? Pagrindinė užduotis gaminant cepelinus yra taip užmaišyti bulvių tarkių tešlą, kad verdama ji nesuplyštų ir išlaikytų įdarą neišsibėgiojusį. Priklausomai nuo bulvių miltingumo ir krakmolingumo, gaminant cepelinus teks įberti daugiau ar mažiau krakmolo, taip pat reikės patreniruoti ranką, kiekgi to skysčio nuo bulvių tarkių nuspausti. Kuo daugiau įdėsite virtų bulvių, tuo minkštesni bus cepelinai: man labiausiai pasiteisinęs santykis yra 1 dalis virtų bulvių ir 3 dalys bulvių tarkių. Tik turiu jus perspėti, kad kuo didesni cepelinai, tuo didesnė tikimybė, kad jie sutrūks.

Reikės: • 2,5 kg bulvių

• 1 kg su odele virtų bulvių • druskos

• 2–3 šaukštų (40–60 g) bulvių krakmolo

Mėsos įdarui: • 400 g maltos kiaulienos • 1 svogūno

• 2 saujelių krapų

• 1 šaukštelio druskos • pipirų

• aliejaus kepti

Varškės įdarui: • 300 g varškės

1. Virtas bulves nulupame (bulvės turi būti visiškai atvėsusios, nes jei šiltas maišysite su krakmolu, masė ne standės, o priešingai – skystės) ir sumalame mėsmale. 2. Pasiruošiame įdarą ar įdarus: - varškę pertriname, jei norime, kad būtų vientisesnė, sumaišome su visais varškės įdaro ingredientais, rankomis suformuojame nedidelius kukuliukus; - mėsos įdarui smulkiai supjaustome svogūną, jį švelniai pakepiname su aliejumi, kol suminkštės, sumaišome su malta mėsa ir kitomis sudedamosiomis dalimis. Rankomis suformuojame nedidelius kukuliukus ir atidedame į šalį. 3. Žalias bulves nuskutame ir smulkiai sutarkuojame. 4. Pasiruošiame didesnį dubenį ir naudodami sūrmaišio audinį ar dvigubą trigubą marlę nusunkiame į jį bulvių tarkius, tačiau neišspaudžiame paskutinio lašo – tegul tarkiai lieka šiek tiek šlapi, tada išvirę cepelinai bus minkšti. Nusunktą skystį ramiai paliekame, per 10 minučių ant dugno nusistovės krakmolas.

• 1 kiaušinio

5. Sunką atsargiai nupilame, dubens dugne esantį krakmolą sukrečiame į tarkuotų bulvių masę. Jei krakmolo susidarė nedaug, įberiame dar 2–3 šaukštus pirktinio bulvių krakmolo.

• 1 šaukštelio druskos

6. Į nuspaustus tarkius suverčiame maltas virtas bulves, pasūdome ir gerai gerai suminkome.

idejos:

7. Iš gerai išminkytos bulvių masės drėgnomis rankomis formuojame norimo dydžio didžkukulius: ant delno išplojame apie 1 cm storio blyną, dedame įdaro, uždengiame jį bulvių mase, delnais išglostome didžkukulius, kad paviršius būtų glotnus, lygus, be įtrūkių.

• 1 šaukštelio mairūnų • 1 šaukštelio cukraus

+ Mėsos įdarą maišykite su šviežiais ar šaldytais grybais arba įdarą ruoškite tik iš grybų ir kepintų svogūnų – išeis dzūkiškas didžkukulių variantas. + Neįprastą, išraiškingesnį skonį sukursite, jei didžkukulius įdarysite maltomis vištų ar kiaulių kepenėlėmis.

8. Užkaičiame didelį puodą su daug vandens, gerai pasūdome. Į stiklinę ar dubenėlį įsipilame šalto vandens, suberiame šaukštą krakmolo, išmaišome ir šį mišinį supilame į verdantį vandenį. Didžkukulius panardiname į verdantį vandenį ir verdame apie 20 minučių (didžkukuliams iškilus į paviršių, kaitrą sumažiname iki minimumo). 9. Patiekiame su spirgučiais, grietine ar padažu.

suvaldyk derliĹł

Vokiškas pyragas

s�yvu

Tai Vokietijoje labai populiarus pyragas, kepamas slyvų sezoną. Žinoma, yra visokių variantų su mieline tešla, bet siūlome gaminti panašiai kaip mūsų lietuvišką pyragą „Draugystė“. Rinkitės prinokusias, bet su rūgštele slyvas ir gausiai apiberkite trupiniais.

Reikės: • 250 g kvietinių miltų • 50 g avižinių miltų • 1 šaukštelio kepimo miltelių • žiupsnio druskos • 115 g grietinės • 100 g varškės • 50 g cukraus • 50 ml lydyto sviesto • 600–800 g slyvų Trupiniams: • 70 g cukraus • 70 g šalto sviesto • 70 g miltų • 40–50 g maltų lazdynų riešutų Įdarui: • 2 kiaušinių ir 1 trynio • 70 g grietinės • 3 šaukštų miltelinio cukraus • 2–3 šaukštų apelsinų ar kitokio likerio 1. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir druska. 2. Grietinę sumaišome su varške, cukrumi ir lydytu sviestu. 3. Miltus suberiame į grietinės masę ir išmaišome. Tešla turi būti minkoma, kietesnė. 4. Tešlą paskirstome ant kepimo skardos (geriausia stačiakampės) dugno, pirštais išlyginame, padarome nedidelius kraštus. Subadome ją šakute ir pašauname į 190 °C orkaitę. Kepame apie 15 minučių. 5. Gaminame trupinius: mažais kubeliais supjaustytą šaltą sviestą sumaišome su miltais, cukrumi ir pirštais sutriname iki trupinių. Įmaišome maltus lazdynų riešutus ir sumaišome. 6. Išimame slyvų kauliukus, supjaustome jas riekelėmis. 7. Įdarui išplakame kiaušinius su grietine, cukrumi ir likeriu. 8. Ant tešlos sudedame pjaustytas slyvas, užpilame įdaro ir pabarstome trupiniais. Kepame 190 °C orkaitėje 40–45 minutes.

Receptai GILO HOVAVO. Nuotraukos DOVILĖS JAKŠTAITĖS.

kulinarijos mokykla

YPATINGAS SVEČIAS

Gilas Hovavas: „Gyvenimas per trumpas, kad gerčiau vandenį“

Kalbino ANNA VANAGĖ IR IEVA PIKŽIRNYTĖ

Gilas Hovavas nesimokė jokioje kulinarijos mokykloje, nesistažavo restoranuose ir kiaurą parą nestovėjo prie viryklės, tačiau vargu ar rastumėte kitą kulinarą, kurį taip gerbtų ir mylėtų Izraelis. Triskart per savaitę Gilas veda televizijos laidą apie maistą, viso pasaulio žiūrovai sulaikę kvapą stebi, kaip jis keliauja po savo šalies kaimus ir atranda gardžiausius senovinius patiekalus. Skaitytojai graibsto jo kulinarijos knygas, o restoranų šefai šiek tiek dreba, kai Gilas užeina pas juos vakarienės. Kodėl? Nes jau daugiau nei ketvirtį amžiaus Gilas Hovavas yra kone žinomiausias Izraelio restoranų kritikas. Beje, karjerą Gilas pradėjo dar vaikystėje. Šeštadieniais visa plati jo giminė rinkdavosi pas močiutę, kuri suruošdavo šabo vaišes kelioms dešimtims valgytojų. Būtent močiutę Gilas vadina didžiausia savo įkvėpėja – ji išmokė anūką gaminti valgius (beje, močiutės patiekalus jis gamina iki šiol), o svarbiausia, perdavė pagarbų požiūrį į maistą, pažadino jo smalsumą. Gilai, papasakokite daugiau apie save. Sunku patikėti, kad žinomiausias Izraelio restoranų kritikas ir kulinarijos laidų vedėjas niekada nesimokė gaminti. Ar tai tiesa? Man 56 metai, gimiau Jeruzalėje, gyvenu Tel Avive. Taip, Izraelyje visi galvoja, kad esu virtuvės šefas, bet aš nė dienos nesimokiau kulinarijos mokykloje ir nedirbau restorane. Gaminu kaip sena teta, ir tai skamba kaip komplimentas, o man patinka sakyti komplimentus sau. Nes mėgstu senų tetų gaminamą maistą: troškinius su raudonu padažu, sunkius dangčius, vargšų maistą.

O kodėl? Nes tai tikra? Susiję su vaikystės prisiminimais? Taip, tai tikra. Kai filmavome televizijos laidas apie geriausius pasaulio restoranus (tokius kaip „El Bulli“ Ispanijoje, dabar jis uždarytas, bet tuo metu buvo „ant bangos“, ir kaip kad dabar yra „NOMA“ Danijoje, Kopenhagoje), supratau, kad man nepatinka toks maistas. Aš nevalgyčiau jo antrąkart. Taip, vieną kartą tai įdomu, labai išvaizdu, puikiai tinka filmuoti, gražiai atrodo nuotraukose, bet... nelabai tinka valgyti. Man įdomūs tikri, autentiški patiekalai, prie kurių, manau, mes vis tiek grįšime. Pavyzdžiui, po tartaro „NOMA“ ar kitame restorane dar norėsis pupelių sriubos, troškinio ar ko nors kito „saugaus“.

Kaip tapote tuo, kas esate šiandien – žinomiausiu Izraelio restoranų kritiku ir maisto žinovu? Abu mano tėvai buvo įtakingi asmenys televizijos industrijoje. Mano mama niekada nesivargino gaminti maisto, o tėtis net nežino, kaip užkaisti vandenį, todėl mes dažnai valgydavome mieste. Manau, kad tai man ir davė reikalingą išsilavinimą, kad tapčiau restoranų kritiku. Nes kas gi yra restoranų kritikas? Čia nerasi vienos tiesos, nes kas patinka man, nepatinka tau, tiesa? Manau, jog restoranų kritikas turi labai mėgti maistą, būti sąžiningas žmogus, bet svarbiausia, jis turi gebėti palyginti. Jei užsisakai, tarkime, Kijevo kotletą restorane Europoje, turėtum žinoti jo tikrą skonį, koks jis yra Kijeve. Žinoma, yra daug skirtingų patiekalų, bet reikia mokėti atskirti, ar jie pagaminti su talentu, ar ne, ir tik tada teisti.

Studijuodamas Hebrajų universitete Jeruzalėje, gyvenau labai neturtingai, todėl laksčiau per keturis darbus: mokiau arabų kalbos, dirbau padavėju „Sheraton“ viešbutyje, tvarkiau namus ir dar viriau kavą kriminalistų bare. Tų pinigų man vis tiek neužteko susimokėti už mokslus ir būsto nuomą. Todėl įsidarbinau laikraščių leidykloje barų kritiku. Taigi, restoranų kritiku aš dirbu jau 30 metų ir tai labai sunku, jei nori išlaikyti liekną figūrą, patikėkite manimi. Vėliau dirbau redaktoriaus pavaduotoju daugelyje kitų laikraščių Izraelyje, o sykį man pasiūlė tapti kulinarinės TV laidos redaktoriumi, bet aš atsakiau, kad ne ne, tikrai ne, aš norėčiau būti laidos vedėju! Aišku, jie iš pradžių nesutiko, bet laikiausi savo. Taip tapau Izraelio televizijos laidos apie valgio ruošimą vedėju, vėliau kūriau laidas apie keliones, restoranus, ruošiau su maisto tema nesusijusias laidas.

Restoranuose ragaujate įvairiausių patiekalų, o ką gaminate ir valgote namuose? Man patinka nuotykiai virtuvėje. Su maistu esu drąsus, nes juk apie jį rašau, todėl nuolat išbandau naujus dalykus. Visgi namuose gaminu labai paprastai, tai, ką išmokau iš močiutės ir valgiau būdamas vaikas: pomidorų sriubą su ryžiais, jemeniečių duoną „Kubana“, kurią reikia kepti visą naktį, šnicelius su makaronais, jautienos maltinius pomidorų ar citrinų padaže. Man patinka įdomūs, kūrybingi patiekalai, bet juos reikia ragauti restoranuose, o namuose geriausia – sriuba.

Numanau, kad tai vienas dažniausiai jums užduodamų klausimų, bet visgi – pagal ką reikėtų vertinti restoranus? Papasakosiu jums istoriją. Dažniausiai, kai manęs klausia, ko ieškau restoranuose, atsakau, kad tiesos. Žinoma, tai skamba tikrai įmantriai, nes iš tiesų visi restoranuose ieško maisto. Bet prieš kelerius metus iš vieno restorano savininko išgirdau istoriją, kuri parodė, kad savo ieškojimuose buvau teisus. Tąkart apsilankiau jo paprastame libiškame restorane atokiame nedideliame Izraelio miestelyje (daug libiečių apsigyveno Izraelyje

įkvėpimas

bagažinėje ištisus metus vežiojuosi botus tam, kad jie tarnautų nesuplanuotoms akimirkoms. Niekada nežinai, kada norėsis pereiti per dirvas, miškus ar pelkynus. Taigi, ši buvimo vieta patenkina visus mano poreikius. Jei esi kuriantis, vieta tam lemiamos įtakos neturi. Juk tobulėjame labiau ne apibrėžtoje teritorijoje, o laike.

Ar yra dalykų, kuriuos jau esi dariusi, bet norėtum kartoti? Vietas, kurias norėtum vėl aplankyti? Jausmus, į kuriuos norėtum vėl įbristi? Veiklas, kurias palikai, bet norėtum vėl jų imtis? Būsenas, kurias norėtum darkart išgyventi? Sakoma, į tą pačią upę antrą kartą neįbrisi. Tačiau kartais įdomu grįžti vien tam, kad pamatytum, kaip viskas pasikeitė, ir nusišypsotum kismo džiaugsmui. Yra daug dalykų, kuriuos kartojimų dažnumas verčia mano mėgstamais ritualais. Pavyzdžiui, man patinka vasaros liūtys, kai dangus išsilydo nuo visa apimančio karščio ir apipila vėsiu vandeniu. Tokia vertikali vandens stichija maloniai hipnotizuoja. Sustingstu prie lango ir noriu, kad niekas manęs tuomet nesutrukdytų, nepajudintų, neužkalbintų. Minties kelias sustoja ir tiesiog prausiasi lietaus vandeny. Po liūčių jaučiuosi atgimusi ir atsinaujinusi. Kiekvieną rudenį turiu noro vėl patirti tą patį: man patinka lėtai kvėpuojant aksomine drėgme po ąžuolais gerti karštą arbatą iš porcelianinio puodelio, kramtyti saldainius ir žiūrėti į vėstantį horizontą. Paskui lėtai judėti jo link. Jausdama iki šiol nenukirptą prieraišumo virkštelę, siejančią mane su lankomis, pievomis, paupiu, kuriuose augau Šilutės rajone, drauge su bimbalais, žolėmis, žemuogėmis, žiogais, rau-

dėmis, bebrais, lazdynų riešutais, ravėtomis morkų vagomis, pienu kvepiančiomis karvėmis, vakaro rasa, koncentruotomis kvapų ištraukomis, balto rūko rankovėmis, vaiskiomis debesų ganyklomis bei laisvės pojūčiu, grįžusi skyniau gėles, kurių augimas čia pasikartoja kasmet nuo pat mano vaikystės, ir kūriau puokštę sūnaus gimtadieniui. Puokštė kvepėjo atmintimi, o puspilnė pieva balionėlių – dabartimi... Tačiau, kad ir iš kur išeitum, visada išeini iš savęs ir visada į save grįžti. Tik kartais save randi jau šiek tiek kitokį. Tai patirti įdomiausia. Nes kelias, kurį judėdami liečiame ir triname savo padais, su mumis tuo metu daro tą patį. Todėl kartą panaudoto švitrinio popieriaus skiautę, kurios paviršius primena asfaltą, padalijau punktyrine kelio linija patirčių nugludintoms sielos ir kūno formoms žymėti ir išsiunčiau kaip atviruką.

Kas sudaro Tavo pilnatvės komplektą? Kai jauti, kad esi ir niekur kitur nenori būti? Turiu net kelis komplektus: neskubėjimo pojūtis, sąmonės aiškumas, pozityvumas, tylos grožis, gimstantis tarpuose tarp minčių – šiame momente. Leisti gyvenimui tekėti laisva tėkme, be griežtų nuostatų ir lūkesčių, be noro kažką kažkam įrodyti – kita pilnatvės sąlyga. Ypač pilnatvę jaučiu kurdama. O gebėjimas nepasiduoti proto triukšmui apie iliuzinę praeitį ar ateitį, taip nepavagiant savęs iš dabarties, iš vienintelės vietos, kur iš tiesų galime būti laimingi, irgi prisideda prie to paties. Bet svarbiausia – pilnatvė, tai jutiminė tikrovė, kuri nėra pririšta prie konkrečios teritorijos ir neįpareigoja jokio kito žmogaus. Tai labai patogu...

Parko karalienė, arba Laimė būti ten, kur esi Kalbino ANNA VANAGĖ

Lengvai įsivaizduoju ją Paryžiaus gatvėse, o gal kokioje Pietų Italijoje, vaišinančią svečius čiobrelių arbata ir pasakojančią, kokia graži jos gimtoji Lietuva. Tačiau Violeta Skierienė savo laimę rado ne kokioje papudruotoje ir įdegusioje sostinėje, o Plungėje. Nedideliame Žemaitijos miestelyje, į kurį ji – dzūkė atvažiavo iškart po studijų. Šis miestas tarsi koks rėtis nusijojo viską, kas buvo laikina, palikdamas Violetai didžiausius „aukso“ grynuolius: čia ji tapo jauniausia Lietuvoje bibliotekos direktore, išsiskyrusi ir išlydėjusi į Vilnių pirmąjį vyrą, ne kur kitur, bet Plungėje per Naujuosius metus sutiko būsimąjį sutuoktinį, dar tą patį vakarą pasiūliusį jai ranką ir širdį, susilaukė sūnų, rado artimų sielai draugų. Čia rengė nesuskaičiuojamas parodas, miesto šventes, prikvietė pasaulyje žinomus rašytojus, dramaturgus, rašė projektus bibliotekai atnaujinti, savo rankomis išsaugojo akmenis, ant kurių taip smagu prisėsti paskaityti knygą, ir nuveikė dar milijoną darbų. „Parko karalienė“ – taip vadina ją plungiškiai. Violeta juokdamasi mus pasitinka mojuodama iš savo „rūmų“ – bibliotekos balkono ir klausia, ar pakeliui matėme čia gyvenančius dančiasnapius su dančiasnapiukais bei Natuzijaus šikšniukus.

Skyrybų vakarienė, arba kaip Violeta tapo jauniausia Lietuvoje bibliotekos direktore „Čia kaip kokiame filme apie Harį Poterį“, – žvalgydamasis pro automobilio langą į paslaptingus tvenkinius, tiltelius, didingus medžius ir iš už jų išnyrančią pilaitę sušnibžda fotografas, su kuriuo važiuojame pas Violetą. Pilaitė, kurioje įsikūrusi viešoji Plungės biblioteka ir kur mūsų laukia bibliotekos direktorė Violeta, iš tiesų yra seniausias miestelio plytinis pastatas – restauruota kunigaikščio Mykolo Oginskio dvaro ansamblio laikrodinė-oranžerija, grafų Zubovų pastatyta 1846 metais. „Ar žinojote, kad 19 amžiuje Lietuvos dvaruose vyravo kelios karališkos spalvos? – klausia sausainius ant stalo dėliodama Violeta. – Vyšninė ir šviesiai violetinė, mano kabinetas todėl yra violetinis, o dar aš esu vienintelė Lietuvoje bibliotekos vadovė, turinti asmeninį šalmą su gėlytėmis!“ Ir pagavusi nustebusius mūsų žvilgsnius paaiškina, kad stebėdama, kaip statybininkai atnaujina biblio-

Nuotraukos TOMO URBELIONIO

įkvėpimas

lengva kasdienybė

Taupios vakarienės, arba Kaip pamaitinti 6 valgytojus už 5 eurus Teksto autorė BEATA NICHOLSON

Daugelis kažkodėl įsivaizduoja, kad taupumas yra sugebėjimas nusipirkti daug prekių gera kaina ir džiaugtis gauta nuolaida. Bet gyvenimiška patirtis rodo, kad laimi visai ne tie, kurie prikemša savo namus nežinia kam reikalingų daiktų, o šaldytuvus ir spinteles – nežinia kada prireiksiančių produktų. Tikrasis taupumas pirmiausiai yra geras savo laiko ir poreikių planavimas, kai tiksliai žinai, kada ir ko tau prireiks. Ši taisyklė ypač pasiteisina perkant maisto produktus ir planuojant šeimos valgiaraštį. Norėdami jums tai įrodyti kartu su internetine maisto ir kitų kasdienių prekių parduotuve www.barbora.lt parengėme taupių vakarienių receptų, nes būtent BARBORA išmokė mane taupyti savo laiką, skirtą buities darbams. Be to, ši internetinė parduotuvė turi dar vieną didžiulį privalumą – kaskart išsaugoma pirkinių krepšelių istorija padeda greitai apsispręsti, kokių produktų gali trūkti mano virtuvėje, o kas dar stovi nepanaudota šaldytuve. Kalbant apie taupumą, BARBOROJE yra tų pačių produktų nuo ekonominio iki premium lygmens, pavyzdžiui, įprastinių grikių kilogramą galima nusipirkti už 1,44 Eur, ekologiškų grikių – už 5,98 Eur. Nors BARBOROJE kiekvieną savaitę vyksta daugiau nei 1000 akcijų ir produktų krepšelį įmanoma susirinkti vien iš akcinių prekių, mes savo vakarienėms, kad būtų tiksliau, produktų kainą skaičiavome įprastinėmis kainomis.

Beatos ir BARBOROS patarimai, padėsiantys sutaupyti: Susidarykite bent penkių dienų valgiaraštį. Valgių planavimas neleis jums kasdien lakstyti į parduotuves ir taip papildomai išlaidauti. Gaminkite patys nuo pradžios iki pabaigos. Jei turėsite aiškų planą, nereikės alkio malšinti pirktiniais pusgaminiais ar užkandžiais, kurie visada yra brangesni, nei pačių ruošiami patiekalai. Gaminkite šiek tiek daugiau. Planuokite porcijas taip, kad visko iškart nesuvalgytumėte ir dar pora porcijų liktų pietums – gal nešitės į darbą, o gal vaikai grįžę iš mokyklos pasišildys. Užšaldykite. Jei gaminsite koldūnus ar virsite sultinį, gaminkite dvigubai daugiau ir likusią dalį užšaldykite. Netingėkite planuoti! Internetinė parduotuvė www.barbora.lt yra puikiausias įrankis šeimos valgiaraščiui planuoti. Čia rasite ne tik įvairiems patiekalams paruoštus ingredientų krepšelius, bet ir savo pirkimo istoriją. Pakaks vos 15 minučių, kad penkioms dienoms skirti maisto produktai dar tą pačią ar kitą dieną stovėtų už jūsų durų.

Nuotraukos DOVILĖS JAKŠTAITĖS. Receptai BEATOS NICHOLSON ir IEVOS PIKŽIRNYTĖS.

Didžioji naujiena – jau šį rudenį BARBORA atkeliauja į KLAIPĖDĄ!

Virtiniai su varške ir bulvėmis Virtiniai paplitę ir mėgstami visoje Lietuvoje. Jei vengiate kočiojimo, gaminkite koldūnus iš plikytos tešlos – ji minkšta, elastinga, o pagaminsite dvigubai greičiau ir maloniau.

6 porcijos – ~ 1,99 Eur

Tešlai reikės: • 450 g kvietinių arba speltų miltų • 3 šaukštų aliejaus

• 250 ml karšto vandens • žiupsnio druskos

• lydyto sviesto arba 200 g grietinės patiekti

Įdarui: • 180 g varškės • 2 virtų bulvių

• žiupsnio mairūnų

• gero žiupsnio druskos • žiupsnelio cukraus

1. Pirmiausia 300 g miltų sumaišome su aliejumi ir ištriname rankomis. 2. Verdančiame vandenyje ištirpiname druską ir supilame į miltus, šaukštu sumaišome, pravėsiname ir tada suberiame likusius miltus. Išminkome tešlą. Paliekame pravėsti uždengę rankšluosčiu. 3. Įdarui virtas bulves ir varškę sutriname su druska ir cukrumi, įmaišome mairūnus ir išsukame. 4. Stalviršį pabarstome miltais ir iškočiojame tešlą. Stikline išspaudžiame apskritimus. Dedame įdarą ant apskritimo, užlenkiame, užspaudžiame pirštais ir užlankstome kraštus arba užspaudžiame juos šakute.

reklaminis projektas

5. Puode pasūdome vandenį ir jį užverdame. Sumažiname kaitrą ir po vieną sudedame virtinius. Virtiniams iškilus į paviršių juos paverdame dar 2 minutes. Patiekiame su lydytu sviestu ar grietine.

Šio recepto produktų krepšelį rasite www.barbora.lt/TaupiVakariene2

patarimas

Gaminkite iš dvigubai didesnio sudedamųjų dalių kiekio ir užsišaldykite kitoms vakarienėms.

Receptai IEVOS PIKŽIRNYTĖS. Nuotraukos DOVILĖS JAKŠTAITĖS

nervus į konservus

Nervu� į konservus

Mes visada 100 kartų

UŽ

konservavimą, nes: 1. Tai vienas puikiausių būdų pasiruošti kalėdinių dovanų. 2. Sezoninės daržovės ir uogos pigesnės, todėl sutaupytus pinigus galėsite skirti kitiems malonumams.

3. Namuose konservuotas maistas bus be jokių piktų konservantų ir kitų nepageidaujamų priedų.

4. Konservuotus produktus labai paprasta saugoti – nereikia elektros ir brangių šaldiklių, jie neužima daug vietos.

5. Konservuodami sezonines mūsų daržų ir sodų gėrybes tausojate aplin-

ką – antrą kartą panaudojate stiklainius, produktams atgabenti neeikvojami žemės resursai ir neteršiama aplinka.

6. Atsiperkanti laiko investicija – skirsite kelias valandas dabar, o vėliau

mėgausitės galimybe žaibiškai paruošti užkandžių ar gardžią vakarienę.

Pajusite kūrybinį džiaugsmą – konservuodami galite eksperimentuoti, keisti prieskonius, labiau sūdyti ar daugiau saldinti pagal savo skonį ir nuotaiką.

8. Tai vienas geriausių būdų praleisti vakarą su mama, kaimyne ar seserimi. Visada mielai prisijungia ir vaikai.

9. Konservuodami su vaikais mokote juos atsakingo požiūrio į vartojimą ir maisto planavimo.

10. Verdamos uogienės ar pagardo kvapui namuose prilygti gali nebent kepamo obuolių pyrago aromatas. Tai – namų jaukumo kvapas.

tiesa ar mitas

Ieškomos gerosios

ba�terijos

Nori būti sveikas – prižiūrėk savo žarnyno gerąsias bakterijas ir rūpinkis jomis. Viskas lyg ir aišku, nes kas gi nematė reklamų apie žarnyne gyvenantį imunitetą ar stebuklingus pieno gėrimus su probiotikais? Bet kas iš tiesų yra gerosios bakterijos, kur jos gyvena ir ar įmanoma valgant tam tikrą maistą užauginti sveikatos kariauną – milijonus naudingųjų bakterijų? Ar fermentuotas maistas išties naudingas sveikatai? Kas labiausiai stiprina organizmą – maisto papildai ar kurie nors ypatingi produktai?

Prof. hab. med. dr. JONAS VALANTINAS, gastroenterologas, Lietuvos gastroenterologų draugijos prezidentas Bakterijos (arba probiotikai) yra sudedamoji mūsų kūno dalis. Bakterijų žarnose yra keliasdešimt kartų daugiau nei mūsų organizmo ląstelių. Tai kas mes esame? Bakterijos. Ir jų nei papildyti, nei sunaikinti niekaip negalima. Yra nuomonė, kad jos nulemtos genetiškai, nuo gimimo. Laikinai jas sunaikina antibiotikai, tačiau per 2–4 savaites natūrali mikroflora atsikuria. Geriamieji probiotikai ar jais papildytas maistas gali truputį paspartinti gerųjų bakterijų dauginimąsi, tačiau visiškas mitas, kad maisto papildai ar mityba gali „įsodinti“ į organizmą naujų, papildomų bakterijų. Mat išsilaikyti žarnyne gali tik tos bakterijos, kurios prisitvirtina prie žarnyno sienelių. Įsigytosios vaistinėse iš tiesų neprisitvirtina – jas išgeriame, o po kokių trijų dienų jos natūraliai pasišalina iš organizmo. Iš tiesų, sveikam žmogui visiškai nereikia kaip nors dauginti ge-

rųjų bakterijų – jis jų natūraliai turi tiek, kiek turi. Maisto papildai gali padėti tik esant specifinėms diagnozėms, dažniausiai – pagyvenusiems ar itin daug antibiotikų vartojusiems žmonėms. Pasaulio mokslininkai dabar daug dėmesio skiria bakterijoms. Mūsų žarnose jų yra per 1000 rūšių, trečdalis visiškai nežinomos, o ir kitos nėra pakankamai ištirtos. Panašu, kad artimiausioje ateityje laukia dideli atradimai – jau dabar bakterijos padeda gydyti dirgliosios žarnos sindromą. Spėjama, kad jos gali veikti neuronų ir smegenų veiklą, tačiau moksliniais tyrimais tai dar nėra patvirtinta. Maitintis sveikai, įvairiai, pasirūpinti, kad organizmas gautų vitaminų, – štai ką turi daryti sveiki žmonės. Jums tikrai nereikia eiti į vaistines ir pirkti papildų su gerosiomis bakterijomis. Aš apskritai labai skeptiškai vertinu šiuos

papildus, nes, mano žiniomis, jokiais moksliniais tyrimais nenustatyta, kad tokie papildai reikšmingai keistų žarnyno mikroflorą. Kitaip tariant, jokios naudos sveikas žmogus iš jų negauna. Maistą reikia pirkti iš ūkininkų ar prekybos centre, o ne vaistinėje. Tiesa, jei ant jogurto ar varškės pakuotės yra užrašas „su probiotikais“, tokį produktą galima vadinti sveikesniu, nes jame esančios gerosios bakterijos skaido pieno cukrų, o juk trečdalis Lietuvos gyventojų netoleruoja pieno produktų. Probiotikai padės lengviau suvirškinti suvalgytą maistą. Vis dėlto skeptiškai žiūriu ir į fermentuoto maisto gerbėjus – daugeliui žmonių toks maistas ne pagerins žarnyno būklę, o atvirkščiai, jį suerzins. Papildomų gerųjų bakterijų su maistu į žarnyną taip pat neįsodinsime. Geriausia, kai valgome suderintą, įvairų maistą ir daug natūralių vitaminų.

Kalbino ANNA VANAGĖ. Nuotraukos DOVILĖS JAKŠTAITĖS ir KĘSTUČIO VANAGO, BFL.

P. S. Ruošdami šį tekstą kelis kartus smarkiai nustebome. Ar gali būti, kad viskas, ką iki šiol žinojome apie gerąsias bakterijas, yra... netiesa?

Faktais apie probiotikus ir prebiotikus Maisto papilduose

esančias gerąsias bakterijas kai kurie gydytojai vadina „tranzitine flora“, nes jos organizme neįsitvirtina ir po kelių dienų iš jo pasišalina

Mokslininkai nustatė, kad mažesnę gerųjų bakterijų įvairovę turintys žmonės yra labiau linkę į alergijas.

Kūne esantys probiotiniai mikroorganizmai sveria

Žmogaus smegenys vidutiniškai sveria

1,5-1,6 kilogramo

1,4 kilogramo

Gerųjų bakterijų kiekį ir rūšis lemia

ankstyvoji vaikystė – todėl gydytojai nerekomenduoja vaikų auginti sterilioje aplinkoje.

geros nuotaikos

Kad būtume , smegenys turi gauti pakankamai serotonino. Beveik visas jis gaminamas žarnyne, taigi –

sveikas žarnynas = geresnė nuotaika!

80 proc. imuninių organizmo

reakcijų siejama su probiotikais. Tai gerosios bakterijos, kurios tarsi koordinuoja mūsų imuninių ląstelių veiklą.

Prebiotikai – tai gerųjų bakterijų maistas (pektinas, inulinas, rafinozė), dar kitaip – maistinės skaidulos, padedančios klestėti mūsų žarnyno bakterijoms. Prebiotikų gausu maiste. Naudingų

maistinių skaidulų yra bananuose, artišokuose, kviečiuose (viso grūdo), smidruose, meduje, pienių lapuose, batatuose, uogose. Inulino gausu topinambuose, cikorijų šaknyse, svogūnuose ir poruose. Rafinozės gausite suvalgę pupų, kopūstų ar brokolių, o pektino atsargas papildys obuoliai, slyvos, juodieji serbentai, burokėliai, morkos ir petražolės.

94 Naudokite tik orui laidžius maišelius. Juos galite pasiruošti ir patys – paprastą plastikinį maišelį subadykite yla ar žirklėmis iškirpkite kelias skylutes.

GYVOS DARŽOVĖS – KVĖPUOJANČIOS DARŽOVĖS

Morkos su žaliais koteliais labai gražu, bet taip jas laikyti neefektyvu. Daržoves kruopščiai nuvalykite (neplaukite) ir nupjaukite jų lapus, stiebus ar ilgas šaknis, palikdami maždaug vieną centimetrą, kad daržovės nesuvystų.

SAUGOKITE TIK TAI, KĄ NORĖSITE VALGYTI

Vaisius ir daržoves laikykite atskirai. Jie dera viename darže, bet visai nedera viename krepšyje ar toje pačioje lentynoje šaldytuve. Vaisiuose daug etileno, skatinančio puvimą, todėl kartu laikomos daržovės greičiau pasiduos šiam procesui. Juk žinote, kaip šaukštas deguto visą medaus statinę sugadina, taip ir vienas supuvęs obuolys gali sunaikinti dėžę puikiausių daržovių.

SUPUVUSIO OBUOLIO TAISYKLĖ

Pagrindiniai principai

Bananai yra tarsi kokie nokimo (deja, ir puvimo) čempionai, todėl jų draugija su kitais vaisiais taip pat paspartins šiuos procesus.

ATSARGIAI – BANANAI!

Lapines daržoves galite pamirkyti šaltame vandenyje, nusausinti ir laikyti šaldytuve. O prieskoninės žolelės, grybai į šaldytuvą keliauja sausi.

LAPAI IR ŽALĖSIAI

Net jei norisi į vieną šaldytuvą sukrauti visą priekabą gėrybių, žinokite, kad kuo laisviau sudėsite daržoves, tuo ilgiau mėgausitės jų šviežumu. Kuo labiau jas sugrūsite, tuo greičiau jos praras tai, ką labiausiai norite išsaugoti.

DAUGIAU VIETOS

Gausa ir turtais kvėpuojantis ruduo. Žemės padėka žmogui už atsakingą draugystę vasarą. Geriausia proga atsivalgyti prisirpusių aromatingų vaisių ir spalvotų traškių daržovių. Norite ilgiau gardžiuotis šiais sočiais ir prabangiais rudens kąsneliais? Štai kelios taisyklės, kaip saugoti vaisius ir daržoves, kad jie išliktų panašiausi į tuos, kuriuos išrauname iš lysvės ar nuskiname nuo šakos.

Ilgesnis laimingas gyvenimas

~10 °C  Moliūgui geriausia pūpsoti koteliu į viršų (nes tai jautriausia šio pono vieta, nuo čia paprastai jis pradeda pūti) ir nesiglaustyti nei su sienomis, nei su kitais moliūgais.

 Geriausiai išsilaiko moliūgai, kurių odelė kieta, – jei bandytumėte palikti nago žymę, liktumėte it musę kandę.

 Vėsioje tamsioje patalpoje (apie 10 °C temperatūroje) jie gali sėkmingai sulaukti pavasario.

Moliūgai

 Šaldytuve švarias ir tik sveikas morkas galite pamerkti į vandenį – jos išliks itin traškios ir sultingos savaitę ar dvi.

 Rūsyje įsitaisykite dėžę, pripiltą drėgno smėlio, sukiškite į jį morkas. Kartais smėlį galite papildomai sudrėkinti.

 Geriausia morkas laikyti 1–6 °C temperatūroje.

 Nupjaukite morkų lapus, kad morkos daugiau nesirūpintų jų auginimu ir išsaugojimu bei nesidalytų su jais maistingosiomis medžiagomis.

Morkos

1–6 °C

 Patalpos turi būti vėdinamos, pakuotės – laidžios orui.

 Bulvių nelaikyti kartu su svogūnais ir česnakais.

 Nelaikyti tiesioginėje saulės šviesoje.

 Pomidorus ir moliūgus laikyti koteliais į viršų.

 Rūsyje – medinėje ar kartoninėje dėžėje, galite užpilti medžio pjuvenomis. Dar geriau, jei kiekvieną obuolį atskirai arba bent dalį jų suvyniosite į popierių.

 Šaldytuve laikykite orui laidžiame maišelyje.

 Jūsų dėmesio ir pastangų verti tik visiškai sveiki obuoliai.

Obuoliai

maistas kaip vaistas

Ką daryti peršalus?

Labai svarbu gerinti organizmo gynybines jėgas:

Susirgus mūsų organizmui nėra kada virškinti sudėtingų maisto produktų. Tada reikia greitai įsisavinamos energijos, geriausia – fruktozės.

Rekomenduojama vartoti daugiau magnio, ypač sergant peršalimo ligomis, gripu.

Gerti daug skysčių, tinka šiltos daržovių sriubos, tiršti vaisių kokteiliai. Geriausia visai atsisakyti sunkiai virškinamų baltymų, pavyzdžiui, pieno, ir rinktis kitus kalcio šaltinius. Reikėtų vengti mėsos, ypač keptos, ir glitimo turinčių produktų.

Lietuviškuose soduose galima rasti putinų, juodųjų serbentų, svarainių, šaltalankių, lietuviškų kivių – aronijų. Tai geriausi imuniteto pagalbininkai.

Cukrų geriau keisti fruktoze. Nerekomenduojami geležies turintys produktai.

Vitamino

Apie cinką Kitas naudingas elementas susirgus yra cinkas. Jis dalyvauja DNR ir RNR sintezėje, yra labai svarbus greitam imuniteto atsakui. Cinko turi žalios lapinės daržovės (špinatai, lapiniai kopūstai), sezamų ir moliūgų sėklos, saulėgrąžos, linų sėmenys.

C kiekis mg, 100 g produkto

Citrinos 48

Apelsinai 51

Braškės 66

Kiviai 71

Briuselio kopūstai 78

Brokoliai 83

Paprikos 144

J. serbentai 166

Petražolės 171

Citrina yra rūgštaus skonio, tačiau vitamino C daugiau turi apelsinai, braškės, kiviai, kopūstai, mėlynės ir net petražolės. Bet citrinose yra flavonoidų ir kitų vertingų medžiagų, padedančių kovoti su peršalimu.

Guavos 228

Citrina iš didžiosios C

100

C šaltinių:

1400 Aktinidijos

1500 Erškėtuogės

Vitaminas C iki 1000 kartų geriau įsisavinamas iš augalų nei iš cheminio junginio tabletėje.

1644

Peršalimo ligų profilaktikai turbūt dažniausiai griebiamės vitamino C, tik nustatyta, kad jis geriausiai veikia jau susirgus. Vitaminas C tinka ir alergiškiems žmonėms, ypač tiems, kuriems virusai skatina alerginį atsaką, pavyzdžiui, astmą.

Maisto produktai, vieni geriausių vitamino

Malpigijos

Apie vitaminą C

Sergant galima naudoti vitaminą C, cinką, ežiuolę, šeivamedžių sirupą. Daug naudos suteiks juodųjų serbentų pumpurai, lapai, uogos.

�igoniams Grogas

Tiesą sakant, tiks gerti ir sveikiems žmonėms rudens darganoms užklupus. Labai dera su šalnos pakąstų lapų kvapu.

Reikės: • 1–2 stiklinių vandens • 1 citrinos • 1 cinamono lazdelės • imbiero šaknies (nebūtinai) • čiobrelio šakelės (nebūtinai) • kelių gvazdikėlių (nebūtinai) • juodųjų serbentų lapų (nebūtinai) • medaus

Citriną gerai nuplauname su maistine soda ir perpjauname pusiau. Dedame į puodą kartu su cinamono lazdele, supilame vandenį ir verdame 10 minučių. Galima pridėti imbiero šaknies, čiobrelių, gvazdikėlių, vaistinių dirvuolių, juodųjų serbentų lapų. Perkošiame ir geriame kiek galima karštesnį gėrimą. Pasisaldiname medumi.

101

Namu darbai:

šeima

mokytis ar nesimokyti kartu su vaiku? Teksto autorės ANNA VANAGĖ IR VILMA JANULYTĖ

Ką gi, štai ir jis – ruduo, tinkamiausias laikas pakalbėti apie grįžimą į mokyklą, nes mokslo metus pradeda ne tik vaikai, bet ir tėvai. Koks iš tiesų turėtų būti tėvų indėlis į mokyklinę kasdienybę? Mokytis kartu su vaiku ar nesimokyti? Kaip ir kada padėti? Ir apskritai, ar reikia vaikams skirti namų darbų? Daug svarbių klausimų uždavėme Astai Blandei, vaikų ir paauglių psichologei, lektorei, knygų „Vaikas pokyčių kelyje“ bei „Ypatingas vaikas: vienas ar kiekvienas“ bendraautorei ir dviejų vaikų mamai.

Tėvų namų darbai:

104

Jei norime, kad mūsų kelionėje būtų kuo mažiau trikdžių – jai ruošiamės iš anksto. Jei tikimės nuotykių, elgiamės spontaniškai ir „neriame stačia galva“. Tad natūralu, kad pirmiausia turėtume sau atsakyti, kaip norime pasitikti gana intensyvų mokslo metų laikotarpį. Jei su maloniais ir nemaloniais nuotykiais – rugsėjo 1-ąją pulkite ir žiūrėkite, kas bus. Jei siekiate kuo sklandžiau pradėti mokslo metus ir jaustis pasirengę iššūkiams (o jų mokykloje netrūksta!) – jau prieš mėnesį šeimoje imkite kalbėtis apie tikslus, kurių vaikai nori šiais metais pasiekti, planuokite mokyklai reikalingų priemonių, aprangos pirkimą, užsukite į mokslo vietą ir apžiūrėkite, ar kas nors pasikeitė, raskite būdų pabendrauti su klasės draugais (ir jų tėvais), jei vasarą nesimatėte. Žodžiu, emociškai artėkite prie mokyklos.

Daugelyje Lietuvos mokyklų vaikai kasdien gauna namų darbų. Kodėl jų reikia? Namų darbai – tai būdas atrasti savo individualų santykį su mokymo(si) medžiaga. Pripažinkime, pamoka vyksta apibrėžtą ir kartais tikrai trumpą laiką, o klasės draugų elgesys pamokų metu būna įvairus, neretai – blaškantis bei trukdantis. Tad

Nuotraukos DOVILĖS JAKŠTAITĖS.

• Kartu su vaiku laikykitės aiškaus dienos režimo, nustatykite, kada vaikas ruošia namų darbus, kiek laiko tam skiriama, būtinai kas 30 minučių darykite pertraukas pajudėti (jokiu būdu ne prie TV, kompiuterio ar telefono). • Sutarkite, kuriuos dalykus jis ruošia pats, o kur jam gali reikėti pagalbos ir kas iš šeimos narių gali padėti (ne piktintis ar rėkti, bet PADĖTI). • Užsirašykite tikslus, kurie skirti įgyvendinti per artimiausią mėnesį (pvz., kasdien pačiam susidėti reikiamas priemones mokyklai arba savarankiškai paruošti dviejų disciplinų namų darbus). Mėnesio gale kartu su šeima tikslus aptarkite, paskatinkite vaiką už sėkmes ir suplanuokite, ką darysite, kad įveiktumėte tai, kas nepasisekė. • Stebėkite vaiko darbo ir poilsio pusiausvyrą. Mano praktika rodo, kad mokymosi motyvacija silpnėja, kai vaiko fizinis aktyvumas yra žemas, o poilsis yra pasyvus, be iššūkių ir įspūdžių.

Kaip padėti savo šeimai iš laisvos, atostogomis ir ledais kvepiančios vasaros grįžti į mokyklos ir mokymosi kasdienybę?

Nuotrauka INGOS JUODYTĖS.

namai yra ta vieta, kur gali savo tempu, savo aplinkoje, su sau patogiomis pertraukomis dar kartą pasitikrinti, ar supratai medžiagą, labiau pasigilinti, o jei reikia, pasitelkus artimųjų pagalbą, suvokti tai, kas buvo neaišku. Tačiau namų darbai turi būti apgalvoti ir turintys aiškų tikslą. Jei mokytojas namų darbus skiria neapgalvotai ir per dideliais kiekiais, mokiniai net nesigilina į jų vertę, ir tai tampa konfliktiniu klausimu tarp šeimos ir mokyklos.

Ką daryti, kad namų darbai „nesuvalgytų“ viso šeimos laiko ir netaptų kasdienių nesutarimų priežastimi bei ašarų pakalne? Bet kuri veikla, kuriai žmogus stokoja įgūdžių, nes jie laiku nebuvo išugdyti, „valgo“ laiką ir kelia nemalonias emocijas. Jei tėvai pradėjusį mokyklą lankyti vaiką pamažu mokys suprasti, kad jis turi su mokykla susijusių darbų namuose, ir stebės, kaip tos pareigos sutartu metu vykdomos (o jei nevykdomos – stabtels ir motyvuos vaiką reikiamą darbą atlikti), tikėtina, kad šeimoje bus išvengta painiavos. Tačiau jei tėveliai patingės ir pirmosiose klasėse paliks vaikus pačius mokytis, kaip mokytis ir pasiruošti kitos dienos rutinai, sunkumai užprogramuoti.

Tėvai samdo korepetitorius ir patys laužo galvas spręsdami antrokų uždavinius ar piešdami „auksinį rudenėlį“, nes galvoja, kad taip padeda savo vaikams. Ką iš tiesų vaikui duoda tokia „pagalba“? Toks tėvų elgesys vaikui siunčia keletą žinučių: • „Mes sugebame geriau nei tu ir geriau žinome, kaip spręsti

tavo amžiui skirtus klausimus, tad gali likti nuošalyje ir stebėti, kokie mes puikūs.“ • „Mes atsakingi už tavo pasiekimus, todėl, jei ko nors nežinai, už tave bus padaryta.“ Šios žinutės vaikui trukdo stiprinti pasitikėjimą savimi, savarankiškumą, motyvaciją, prisiimti atsakomybę už savo elgesį ir veiksmus.

Kai kurie užsienio mokslininkų atlikti tyrimai rodo, kad namų darbai niekaip nesusiję su vėlesniais akademiniais pasiekimais. Daliai vaikų namų darbai tampa tikra našta – vien dėl to jie ima apskritai nemėgti mokytis. O kur dar barniai šeimoje, kylantys dėl pamokų ruošos. Gal išties vaikui būtų daug sveikiau parėjus iš mokyklos ir būrelių tiesiog pabūti su šeima, kartu gaminti maistą, eiti pasivaikščioti ar užsiimti mėgstama veikla? Juk, pavyzdžiui, grįžę iš darbo ir patys nenorėtume vėl dirbti. Rasti atsakymus vien atliekant tyrimus nėra paprasta. Mes turime įvairių mokinių ir įvairių mokytojų. Kad jų santykiuose namų darbai turėtų pozityvų atspalvį, reikia išties pasistengti. Pradėkime nuo vaiko (tiksliau, jo šeimos) požiūrio į namų darbus. Jei jis neutralus arba pozityvus – vadinasi, ruošti namų darbus nebus kančia, nes vaikas matys tam tikrą prasmę. Toliau pereikime prie mokytojo... Jei jo skirti namų darbai skatins eksperimentuoti, atrasti, sužinoti, laimėti ir jų nebus tiek, kad teks dirbti iki ryto, – manau, mokiniai nesipriešins ir įsitrauks.

105

tas ir galvoje

savaitgalio projektas

Kas namuose, Teksto autorė LAURA KALVELYTĖ-MURINIENĖ

Maišai, maišeliai, pakeliai, dėžutės, pradėję trupėti pipirų karoliai ir pabirusių žolelių kilimas. Kur įsisukusi tokia maišatis? Ogi dažnos šeimininkės prieskonių stalčiuje ar virtuvės lentynoje. Buvo taip kulinarijos studijoje, bet kartu su geros nuotaikos dailininke Lina ėmėme ir įvedėme tvarką. Suskirstėme visus prieskonius giminėmis ir šeimynomis, suporavome medinėse dėžutėse, o svarbiausia – jas džiaugsmingai nudažėme ir dekoravome. Nuostabus jausmas. Ir tvarka, ir kūrybinis pasitenkinimas. Žaismingos frazės visada pakelia nuotaiką, prieskoniai nebesipyksta. Lai tai būna įkvėpimas jūsų šeimos rudens vakarui. Taip sutvarkyti galite ne tik prieskonius, bet ir sudėlioti smulkius daiktus vaikų kambaryje, rankdarbių kampelyje ar sandėliuke.

110

Prieskonių dėžutės Beatos kulinarijos studijoje kalbina ir linksmina tokiais užrašais: Vanilės ankščių ir esencijų rūmai

Dainuojantys čili pipirai ir saldi paprika

Kmynas – kumino kaimynas

Krinta laurų lapai, o kur kalendra? Cinamonas myli muskatą

Česnakų ir svogūnų granulių sąjunga

Jonai – čia buljonas Tai va kur kakava

111

keliauk ir ragauk

Šopeno oro uostas patogus ir švarus. Jei jūsų nelaukia joks vietinis gyventojas su „vardine“ lentele, tai tikrai laukia taksi (vietiniai visais atvejais siūlo naudotis „Uber“ programėle, sako, bus pigiausia ir iškart matysite, kiek reikės susimokėti). Arba važiuokite miesto autobusu. Į centrą veža Nr. 175 (iki stotelės „Centrum“ arba iki galo, tuomet išlipsite 5 minučių atstumu pėstute nuo senamiesčio) ir Nr. 188 (stotelės „Metro Politechnika“, „Marszałkowska“ arba „Plac Na Rozdrożu“). Centrą pasieksite ir traukiniu – važiuokite iki stotelės „Warszawa Centralna“ arba „Warszawa Śródmieście“. Apie eurą kainuojantis bilietas 75 minutes galioja visoms transporto priemonėms. Bilietų įsigysite kioskuose, specialiuose automatuose stotelėse ir kai kuriuose autobusuose. Miestas yra milžiniškas ir kone visas – gana naujas. Vaikščiosite po senamiestį bei centrą, tačiau iš tiesų senų pastatų čia vos keli. Tokį „senuką“ iškart pažinsi: įeini į kokią aikštę ir matai kampe stovintį – kitokios architektūros, kitokios nuotaikos nei viskas aplinkui. Antrojo pasaulinio karo metais buvo sugriauta apie 90 procentų Varšuvos pastatų, tad žvalgysitės į savo miestą mylinčių lenkų rankomis atkurtus statinius. Senos nuotraukos ir išlikę paveikslai padėjo architektams iš griuvėsių atstatyti daugelį pastatų. Jei mėgstate muziejus – būtinai aplankykite Varšuvos sukilimo muziejų – jis interaktyvus, girdėsite sprogimus, plakančią širdį, apžiūrėsite ginklus, pamatysite sukilėlių meilės laiškus ir net to meto žaislus. Lenkiškai jis vadinasi „Muzeum Powstania Warszawskiego“, adresas – Grzybowska 79 (antradieniais nedirba). Sena ir nauja, visur Varšuvoje jusite šį derinį. Senosios architektūros pastatai šalia dangoraižių, moderni virtuvė šalia senosios. Pats paprasčiausias ir pigiausias būdas paragauti tikros, naminės lenkiškos virtuvės patiekalų – užeiti į bet kurį iš vadinamųjų Pieno barų („Bar Mleczny“), kurių mieste – kelios dešimtys. Sovietinių laikų valgyklas primenantys barai išpopuliarėjo po Antrojo pasaulinio karo ir iki šiol yra subsidijuojami valstybės. Ypatingų interjero sprendimų čia nerasite, o meniu dairykitės ant sienos. Užsisakytą maistą paimsite kaip senais laikais – padavėjai pašaukus (pavyzdžiui, „pierooogiii“), o pavalgę nusinešite indus. Vis dėlto patys lenkai sako, kad „Bar Mleczny“ – puiki vieta itin pigiai pavalgyti skanių naminių koldūnų, virtinių („pierogi“) ar sriubos („flaki“ arba „pomidorowa z ryżem“). Sotūs pietūs vienam valgytojui kainuos 2–4 eurus. Parkai! Daugybė hektarų sutvarkytų, žydinčių, skulptūromis pasipuošusių, suoleliais ir takeliais viliojančių parkų. Pirmiausia – jie didžiuliai! Pavyzdžiui, didžiausias Varšuvoje – Łazienki parkas, į kurį mus lydėjo gidas vardu Kuba (trumpinys nuo Jakub), užima 76 hektarų plotą. Šiame parke neleidžiama važinėtis dviračiais ar riedučiais, tačiau viską atperka gausybė gyvūnų. Kadaise artistų pasirodymus čia stebėjo karalius ir didikai, o dabar – visi kas nori. „Łazienki“ lietuviškai reiškia „vonios“, mat parko įkūrėjai Liubomirskiai čia turėjo prausyklų kompleksą. Vėliau paskutinysis Abiejų Tautų Respublikos karalius Stanislovas Augustas Poniatovskis šioje vietoje įkūrė vasaros rezidenciją. Dabar parkas atviras visiems, nemokamas ir prašom nenustebti, jei bevaikščiodami sutiksite elnią. P. S. Jei mėgstate važinėtis riedučiais, šį parką verta iškeisti į jaunimo pamėgtą „Pole Mokotowskie“. Pirmojo Varšuvos oro uosto vietoje atsiradusiame parke yra specialios trasos dviratininkams ir riedutininkams. Universiteto bibliotekos sodai.

120

„Łazienki“ parkas. Stanislovo Augusto Poniatovskio rūmai.

121

keliauk ir ragauk

KREM (Śniadeckich 18, pirmadieniais nedirba) Tikras mažasis Paryžius. Retro stiliaus veidrodžiai, apvalūs staliukai, suolai žaliais apmušalais, skaidrūs šviestuvai – viskas lengva ir labai prancūziška. Čia pusryčiavome su trejus metus Varšuvoje gyvenančia ir universitete dirbančia lietuve literatūrologe Jūrate. Pasak jos, šiame bistro geriausias Croque Madame Varšuvoje. Jei nežinote, kas tai – tadam! Štai jis – prancūziškas karštas sumuštinis gražiu pavadinimu, su sūriu, kumpiu ir kiaušiniu ant viršaus (galite paprašyti, kad pagamintų be kumpio). Jei imsite be kiaušinio, prašykite Croque monsieur. Jūratė ir Minta labai giria kepyklą, iš kurios į šį bistro atkeliauja šviežutėliai supersexy prancūziški batonai, duona ir tobuliausi šiame mieste kruasanai „Aromat“. Kepyklėlė priklauso tikrai prancūzaitei, todėl ir kepiniai labai jau prancūziški, jokios šaldytos tešlos, tik aukščiausia kokybė. Kepinių galima nusipirkti ir kepyklėlėje, ji veikia Hala Koszyki turguje (adresas – Ko szykowa 63). KREM puikiai tinka paprastiems ar vėlyviems pusryčiams, jei nesinori sumuštinių, užsisakykite lėkštę sūrių, salotas su burokėliais ir jautiena, o desertui – šokoladinių putėsių. Mūsų fotografė Dovilė sakė, kad skanesnių beveik nebūna. Vyno čia negausite, bet galite atsinešti savo ir gerti, tereikia susimokėti 20 zlotų mokestį.

Pusryčių stalas kavinėje KREM ir skaniausi kada nors valgyti pusryčiai.

TARG ŚNIADANIOWY, arba Pusryčių turgus (šeštadieniais – Żoliborz, aleja Wojska Polskiego, sekmadieniais – Woronicza ir Puławska gatvių sankirtoje esančiame skvere nuo 10 iki 17 val.) Pusryčių turgelis, arba savotiška iškyla prie staliukų, – puiki vieta lėtai pasimėgauti poilsio dienomis ir pajusti Varšuvą. Geras oras savaitgalį šimtams šio miesto gyventojų reiškia tingius, ilgus ir skanius pusryčius Żoliborz rajone. Čia pavalgysite visko – nuo koldūnų, suktinukų, sriubos iki garsiųjų „sernik“ pyragų su varške. Į tokį pasibuvimą visi eina su vaikais ir šunimis, kas prigula ant žolės, kas džiaugiasi gyvos muzikos koncertu. Iš karto ėmėme galvoti, kaip tokį suorganizuoti Lietuvoje. Ir nors namuose retokai pusryčiams valgome tortų, čia nesusilaikėme – kol gidas Kuba kramsnojo chinkalius, mes ragavome pyragų. Ieva visgi nerado tobulo „sernik“, o mano Pavlova, pertepta gervuogių uogiene, buvo labai... LABAI saldi. Eitume į šį Pusryčių turgų kiekvieną savaitgalį. Gal tik kitą kartą ne tortų ir pyragų, o prancūziškų kišų su salotomis...

„Pusryčių turgus“: čia su savo pledais ir tiesiog gatvėje nusipirktu maistu pusryčiauti susirenka poros, šeimos ir draugai.

124

Vietos ūkininkų gaminami sūriai.

PIETŪS

REGENT HOTEL (Belwederska 23) Galbūt viešbučių restoranai nėra dažniausia vieta, kur turistai eina pietauti. Tačiau šis – tikrai vertas apsilankymo. Tiesą sakant, pietūs, kuriuos mums paruošė vokietis virtuvės šefas, buvo kone skaniausi valgyti šioje kelionėje. Karališkųjų krevečių ir sunokusių mangų užkandis su daigais, šviežia žuvis su vaniliniu pomidorų ir daržovių confit, nuostabus raviolis su laukiniais česnakais, puoštas našlaitėmis, well done didkepsnis su sezoninėmis daržovėmis ir galiausiai tiesiog tobulas desertas – šokolado sferoje paslėpti mangų putėsiai su avietėmis ir mažyčiu migdoliniu sausainiu. Kiekvieną patiekalą šefas pristatydavo asmeniškai, nes buvome viešbučio viešnios. Beje, „Regent“ viešbutis pirmasis Varšuvoje ant savo stogo pastatė bičių avilius. Dabar jau stūkso septyni aviliai ir dirba tūkstančiai bičių, tad viešbutis patiekalams naudoja savo medų. Įprastai svečiams nėra siūloma apžiūrėti avilius, nes patekti prie jų galima tik štai taip – pro langą.

REGENT HOTEL ant savo stogo turi avilių, o į juos bičių suneštu medumi vaišina viešbučio svečius.

WARSZAWA WSCHODNIA (Mińska 25, Soho Factory, dirba visą parą.) Penkių žvaigždučių restoranas, įkurtas buvusiose gamyklos sandėlių patalpose ir veikiantis kiaurą parą. Išvertus į lietuvių kalbą pavadinimas reiškia „Rytų Varšuva“. Savininkas – Mateusz Gessler, kilęs iš žinomos restoranų ekspertų šeimos. Virėjai meistriškai kepė, virė, pjaustė, maistas gimė akyse. Buvo dienos pietų metas, tad prie baro sėdėjo ir mamos su vaikais, ir turistai, ir rimti verslininkai. Didžiąją meniu dalį sudaro moderniosios lenkų virtuvės patiekalai, tačiau yra ir išimčių. Mūsų Dovilė „barė“ troškintą antieną, kuri buvo patiekta su bulvių koše ir burokėliais, nes toks trio pasirodė labai jau žiemiškas ir sunkus. O štai aštuonkojis su apelsinais ir salotos su keptu ožkų pieno sūriu bei braškėmis buvo nuostabūs. Jei esate tikri foodie („smaguriai“), prieš kelionę atsiverskite restorano interneto puslapį – siūlomas ne tik puikus meniu, bet ir maisto gaminimo kursai.

VAKARIENĖ

DYLETANCI (Rozbrat 44A, sekmadieniais nedirba.) Restoranas ir išskirtinio, reto vyno parduotuvė po vienu stogu. Virtuvei vadovauja Varšuvos kulinarijos žvaigždė Rafał Hreczaniuk, kartu su bičiuliu vyno žinovu ir įkūręs šią vietą. Interjeras prancūziškas, klasikinis, truputį primena vyno rūsį. Mus lydėjusi maisto tinklaraštininkė Minta pašnibždėjo, kad čia „gyvena“ geriausias, iš Burgundijos „butikų“ atkeliavęs vynas, kurio nerastum niekur kitur Varšuvoje. Kartais nusipirkti tokio vyno čia užsuka net kitų restoranų šefai. Dar būtinai ragaukite lenkų gaminto sidro („Ignaców“) iš netoli Varšuvoje esančio obelų sodo ir biodinaminio vietinių gamintojų vyno. Visi gėrimai tobulai dera su fusion stiliaus meniu (jei abejojate, koks vynas tiktų, drąsiai klauskite padavėjų, jos maloniai pataria ir papasakoja apie tai, ką geriate ar valgote), kurio patiekalai gali keistis kone kasdien – restoranas paiso produktų sezoniškumo. Kas bus ruošiama pietums ar vakarienei, priklauso nuo to, ką šviežiausio ir skaniausio virtuvės šefas anksti ryte ras ūkininkų turgelyje. Ir tikrai nieko tokio, jei užsuksite be kokteilinės suknelės ar švarko – restorane puikus, laisvas vibe‘as.

Restorano svečiai kviečiami stebėti, kaip ruošiami jų pietūs.

DYLETANCI stebina dideliu vyno pasirinkimu ir džiugina intelektualia aplinka.

125