Beatos Virtuvė, Pavasaris 2021, Nr. 31 by Beatos virtuvė

Pavasarį viskas kitaip Aplinka mus veikia daug labiau, nei įsivaizduojame. Todėl bardakas erzina, nešvarios grindys išmuša iš pusiausvyros. Pavasarį viskas kitaip, nes gamta pradeda judėti ir vesti mus iš proto... Ypač po šios žiemos, tokios tikros su raudonais žandais ir apšalusiomis blakstienomis. Man tai buvo pati geriausia žiema, tokia tikra ir lėta. Manau, kad žiemą ir reikia pavirti viduje, o pavasarį jau gali pasileisti per pievas. Mano trumpa pavasario mantra bus tokia: Dėkok – nes dėkingi žmonės laimingesni. Šypsokis – nes šypsena yra viskas. Net jei šypsotis nesinori, šypsodamasis apgauni smegenis. Žinoma, kartais nepavyksta, nereikia būti klounu, gera ir ramiai pabūti. Bet jei gali – dovanok šypseną, nes pirmiausia tai dovana sau. Atiduok – ko nebereikia, paleisk ir atsisakyk. Susilaikyk – tai padaryti man labai sunku, nes esu impulsyvi, todėl dažnai puolu visur kaip akis išdegusi. Bet susilaikyti galima ne tik nuo bėgimo, bet ir nuo bjaurių komentarų kitiems. Pykti normalu, bet neverta visko lieti lauk impulso pagautam. Atsisakyk – man sunku atsisakyti, bet tokį malonumą pajuntu, kai iš tiesų susikaupiu ir pasakau NE. Cha, sunkiausia rėžti „ne“ kokiam skaniam kąsneliui, bet mokausi, mokausi... Išmok – tiek visokių dalykų išmokau, noriu mokytis dar – tai ir dar viena perskaityta knyga, ir išmėgintas naujas patiekalas. Tylėk – aha, taip, tylėk. Labai sveika... cha, cha, cha. Mylėk – rodos, tai savaime aišku, bet kartais reikia priminti ir sau, ir kitiems. JUDĖK – labai svarbus šis paskutinis palinkėjimas. Pastarųjų metų karantinas man padėjo išsiugdyti gerus judėjimo įpročius. O judėjimas labiausiai atlaisvina mintis – dūzgiantį avilį paverčia žydinčia pieva. O šiaip, pasakysiu paprastai: pavasarį norisi plazdančių suknelių, iškylų ant žolės, laiko gamtoje, lengvų minčių ir spurdančios širdies. Tad ŽYDĖKIM, nes žydėti kiekvienas medis nusprendžia iš vidaus.

AUTORĖ IR KŪRYBOS VADOVĖ

Laura Kalvelytė-Murinienė REDAKTORĖ

Gabjota Alūzaitė TEKSTŲ AUTORIAI:

Beata Nicholson Vilma Janulytė Jorūnė Paužienė Anna Vanagė Lina Gabrijolavičienė Laisvė Radzevičienė Gintė Zurbaitė MAISTO REDAKTORĖS:

Beata Nicholson Jorūnė Paužiėnė FOTOGRAFAI:

Dovilė Jakštaitė Joana Burn KALBOS REDAKTORĖS

Kaip susikrauti tobulą iškylos krepšį

Jūratė Šamelienė Jolita Giedraitienė DIZAINAS

Živilė Adomaitytė VIRŠELIO DIZAINAS

Andrius Petkevičius VIRŠELIO POSTPRODUKCIJA

Skomantas Šimkus REKLAMA

Vilma Janulytė vilma@beatosvirtuve.lt ASISTENTĖ

Inga Petrauskienė LEIDĖJAS

Ve�y�os

34 Kibinai visaip

SPAUSDINO

UAB „Lietuvos ryto spaustuvė“ Gedimino pr. 12A, Vilnius 2021 m., Nr. 31 Pavasaris ISSN 2351-6747 VIRŠELYJE

Dovilės Jakštaitės nuotrauka Tiražas 11 000 egz.

Už reklamos turinį ir kalbą redakcija neatsako.

Marginimas mėlynėmis ir vynu

Samaninis špinatų vyniotinis su varške

Rece�ta� VELYKOS

54 Šventinis netikras zuikis su vištiena ir kiauliena 55 Majonezo pagardas su krienais ir agurkėliais 55 Majonezo pagardas su džiovintais baravykais 57 Traškios bulvytės su rozmarinais 57 Karamelizuotos morkos su kmynais 58 Kriaušės su pelėsiniu sūriu tešloje 59 Salotos su keptu kamamberu 60 Karališka šaltiena

VELYKŲ KEPINIAI

64 Pynė su pistacijomis ir vyšniomis 66 Samaninis špinatų vyniotinis su varške 68 Morkų keksas 69 Velykiniai zuikiai 73 Marcipaninės morkytės ir kiaušinukai kepiniams puošti 75 Trapūs sviestiniai sausainiai 76 Mielinės Velykų bobutės 78 Sviestinė mielinė pynė 79 Bandelės su lašinukais

IŠKYLOS GAMTOJE

13 Greitai marinuoti sparneliai su jogurtiniu padažu 14 Lipnūs azijietiški sparneliai 15 Citrinomis kvepiantys traškūs sparneliai 20 Tortas su rabarbarais ir varškės kremu 22 Salotos su keptais ridikėliais ir avinžirniais 23 Lengvai pamarinuoti smidrai ir ridikėliai 24 Įdarytas iškylos kepalas 25 Kepta duona su majonezo ir sūrio pagardu 26 Tarta su varške, smidrais ir vytintu kumpiu 28 Salotos su kuskusu, smidrais ir migdolais 28 Humusas su tunu ir žolelėmis 34 Kibinai 38 Veganiški kibinai su kopūstais, lęšiais ir grybais

82 Tinginių ramenai su jautiena 83 Tailando įkvėpta sriuba su lašiša 84 Pavasariškas vištienos sultinys su imbieru

LAUKINIS MAISTAS

86 Užtepai su laukiniais žalumynais 87 Laukinės sriubos 88 Laukinių smidrų tarta

MAISTO HEROJUS

96 Gretos varškės pyragas 98 Varškinės bandutės vandutės 100 Greitai pagaminamas saldaus pieno sūris 102 Tobulas varškės apkepas 104 Dešrelės varškės tešloje 106 Varškės spurgelės su irisų padažu

GYVAS DARŽAS

122 Kukurūzų miltų blynai su cukinijomis 125 Laimės salotos – iš lysvelės į lėkštę

Dabar trumpai, ką darau gerdama rytinę kavą ir kokius susiformavau rytinius įpročius. Kaip sako „Paulig“, teisingas požiūris ir puiki kava gali toli nuvesti.

Sąmoningai ryte neskaitau socialinių tinklų naujienų, nes ten viskas taip įdomu ir patrauklu, kad krenti kaip į kokią bedugnę, kur nėra nei laiko, nei ribų... Todėl prie kavos puodelio taikau senovinius metodus – traukiu rašiklį ir mėgstamą užrašų knygelę. Turiu dvi užrašų knygutes: viena – minčių, kita – darbų (gal nesakysiu, kad turiu ir maisto planavimo užrašinę, nes atrodys, kad visai nebesusitvarkau). Minčių užrašinės kasdien nenaudoju, nors gal būtų smagu... Čia jau kaip norisi ir, aišku, priklauso nuo to, kiek turiu laiko. Tai ten kartas nuo karto tiesiog užsirašau, kas svarbaus vyksta gyvenime, arba mielas kasdienes smulkmenas, ką noriu prisiminti. Kai prasideda naujas mėnulio mėnuo, šioje užrašinėje surašau savo viltis ir asmeninius norus. Juokinga, bet jie visada vienodi ir mažai apčiuopiami, pvz., daugiau kokybiško laiko viskam... Būnu tyloje. Pirmą pusvalandį nejungiu net radijo. Geriu vandenį, ruošiu kavą – neskubu. Žinoma, prabudę vaikai diktuoja visai kitą ritmą.

mano laikas

Galiu drąsiai ir atvirai pasakyti – neįsivaizduoju savo ryto be kavos. Man kavos gėrimas yra ir ritualas, ir pomėgis. Laikas prie kavos puodelio ryte mane sutelkia visai dienai. Rytais prabundu be žadintuvo, nes jau seniai išmokau taikiai gyventi su savimi – einu miegoti laiku ir natūraliai prabundu išsimiegojus. Tad kava man nėra reikalinga tam, kad atplėščiau akis... Tai labiau įpročio ir laiko sau dalis. Gaminu ją lėtai – kol perbėga per daugkartinio naudojimo filtrą, ji jau būna nebe tokia karšta ir tikrai švelni. Tada aš su tuo kavos puodeliu (o jų būna tikrai ne vienas) galiu daug pasiekti, daug suplanuoti ir daug nuveikti.

Minčių užrašų knygutėje užsirašau ir tai, už ką esu dėkinga. Dėkingumo praktika mano daug apkalbėta ir iki šiol labai patinka, tik aš nebūtinai kasdien ją taikau. Kiekvieną kartą padėkoju, kad esu sveika, dėkinga už vaikus, už šeimą ir už širdžiai mielą veiklą. Manau, jei ne ant popieriaus lapo, tai mintyse yra gerai bent kartą per dieną pajusti dėkingumą. Kartais to ir pakanka, kad diena stotų į vėžes ir kasdieniai rūpesčiai nebeatrodytų tokie neįveikiami. Dar būtinai turiu papasakoti ir apie reikalų knygutę – joje rašau visas savo pareigas, padalydama, kur darbai, kur namai, kur asmeniniai reikalai. Ir esu įsitikinusi, kad jei ištrauki iš galvos visus tuos dūzgiančius dalykus, tai toje galvoje tikrai ramiau pasidaro. Geriausia tai atlikti pirmoje dienos pusėje. Tobulybė tegul lieka stalčiuose – mokausi darydama, sąmoningai skiriu savo dėmesį ten, kur gerai. Ir visada atsimenu, kad rytoj bus nauja diena ir naujas KAVOS PUODELIS.

Svarbu nepervertinti savo galimybių – juokiuosi iš savo draugės, kuri sako, kad užsirašo tik tiek darbų, kiek per dieną spėtų padaryti, ir baigia dieną su pojūčiu – viską padariau! Tikrai taip, dieną turime išmokti pabaigti jausmu, kiek daug visko nuveikiau, o ne su priekaištu sau, kiek dar liko nepadaryta...

re klami ni s p roj ekta s

Rytas šventas

Mėgaujuos karšta kava. Nes dieną dažnai ją tenka gerti atvėsusią, o rytinis kavos gėrimas yra esminis ritualas, kai geriu kavą, leidžiu bėgti mintims ir planuojuosi dieną.

PAULIG BARISTOS PATARIA – NAMIE PASIRUOŠITE DAR SKANESNĘ KAVĄ, JEI: Kavą užpilsite ne verdančiu vandeniu. Kai vanduo užverda, leiskite jam 1–2 min. pastovėti ir atvėsti, o tada pilkite į puodelį. Verdantis vanduo sudegina kavą ir ji įgauna kartumo. Užpylę kavą puodelyje ar kavinuke jos nemaišykite. Viršuje tegul susidaro maltos kavos sluoksnis – jis kaip dangtelis indo viduje išsaugos kavos aromatus. Užpiltai kavai leiskite 3–4 minutes ramiai pastovėti, tada išmaišykite ir, jei norite mažiau kartumo, nugriebkite putas. Kava paruošta – laikas mėgautis!

pavasaris išsinešti

Į iškylą! Pievoje, miške, kieme ar balkone...

Vos tik dažniau danguje ima rodytis saulė, atrodo, kad ne tik mano, bet ir visų kojos ir širdys veržiasi į lauką. O valgyti lauke yra tikrų tikriausia palaima: nesvarbu, ar didžiausią grilio vakarėlį rengiame, ar tik sumuštinį su sūriu ant suolelio parke kremtame.

Mes su šeima į lauką valgyti einame, kai tik galime, – net jei reikia šildytuvą pasistatyti. Iškylauti lauke išmokau ir įpratau gyvendama Anglijoje. Ten gyvuoja visa iškylų kultūra: susitikimai parkuose ką nors užkandžiaujant ir susibūrimai ant žolės yra britiško gyvenimo būdo dalis. Kai Izabelė ir Jurgis buvo maži ir augo Londone, iškylas rengdavome nuolat. Su draugais susitikti parke ir ten vaišintis jau buvo tapę kasdienybe. Vis dėlto bene geriausios iškylos man – prie jūros: Anglijos kaimo jūros pakrantėje arba prie mūsų Baltijos. Kadaise, kai fotografavome mano knygą „Taste Lithuania“, su komanda surengėme iškylos fotosesiją ant jūros kranto – dažnai atsimenu tą dieną. Bet iš tiesų gerai iškylai nieko daug nereikia: tai visada yra šventė, kurią gali greitai suorganizuoti. Gamta yra stebuklas, tik reikia išsiruošti. Net nebūtina toli lėkti ieškoti pačios tobuliausios vietos pasaulyje, didžiausio šešėlio, žaliausios žolės plotelio: kartais galima pasitiesti pledą savo kieme ar pasidengti stalelį balkone. Štai mes vieną kartą surengėme iškylą tiesiog savo

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

BEATA NICHOLSON, JORŪNĖ PAUŽIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

gatvėje: su mažiukais paėjėjome tolėliau nuo namų, ant akmens pasidėjome dėžutę, išsitraukėme sumuštinių su uogiene ir buvo nuostabiausia šventė! Kai planuoju didesnę iškylą, kepu nesaldžius pyragus, kibinus, darau sumuštinius. Tai mano mėgstamiausi iškylos patiekalai. O jeigu galėčiau susidėti savo svajonių iškylos krepšį, jis būtų gausus ir įvairus. Į gamtą tikrai neščiausi ne vieną kišą: su vytintu kumpiu ir smidrais, su šonine ir kiaušiniais ar kokį gardų daržovinį – su sūriu ir brokoliais, su burokėliais, karamelizuotais svogūnais ir riešutais. Dar susidėčiau įvairių pyragėlių su nesaldžiais įdarais: puikiausiai tiktų kibinai, maži sluoksniuotos tešlos pyragėliai su mėsa, kuriuos jau mokate kepti iš mano pirmųjų dviejų knygų. Kadangi man labai patinka užkandžiauti ir ragauti visko po truputį, tad krepšyje turėtų būti ir kelių rūšių užtepėlių, humuso ir įvairių daržovių. O žinote, ko labiausiai norėtų mano vaikai? Jų mėgstamiausias iškylos patiekalas yra sumuštiniai su uogiene ir kreminiu sūriu arba paprasčiausi – su kumpiu ir sūriu. Ir jokių įmantrybių. Nes kartais taip gera išeiti į lauką basomis, su sumuštiniu rankoje ir jį skaniai sukirsti, saulei šildant nugarą.

pavasaris išsinešti

Koks maistas tinkamiausias iškylai? SKANIAUSI SUMUŠTINIAI tikrai ne tie, kurių duona sumirkusi, o vidus sutežęs. Užuot nešęsi į iškylą jau sukonstruotus sumuštinius, susidėkite jau paruoštus produktus, mėgstamus pagardus ir supjaustytą duoną. Tuomet sumuštinius iškyloje kiekvienas galės susiruošti pagal savo skonį. Įsidėkite ir nedidelius garstyčių ar džemo indelius: bus puikus pagardas prie keptos mėsos, sūrio ar pašteto. PATOGIAI TRANSPORTUOJAMI KEPINIAI iškylose visuomet pageidaujami – teliks supjaustyti ir mėgautis. Puikiai keliauja pyragai, kuriuos galima vežtis su visa skarda, be to, jie tokie pat skanūs ir šilti, ir šalti. Patogu neštis pyragėlius iš sviestinės tešlos arba bandeles. Taip pat tikrai žinote, kad puikiausi keliauninkai yra kibinai. SALOTOS GERIAUSIAI TRANSPORTUOJAMOS jau sudėliotos į stiklainiukus. Viską supjaustykite ir susluoksniuokite į indelius, tik neprikraukite iki pat viršaus, kad galėtumėte patogiai išmaišyti. Kad viskas nesumirktų, padažą galite vežtis atskirai arba supilti į stiklainiukų dugną ir tuomet ant viršaus sukrauti salotas. Teliks viską gerai išmaišyti. DARŽOVĖS IR VAISIAI atgaivins, tiks užkandžiams ir desertui. Tik nepamirškite prieš iškylą visų jų gerai nuplauti, o kai ką ir supjaustyti. Pavyzdžiui, pripjaustykite arbūzo ar meliono riekių. Pasiruoškite daržovių lazdelių. PLANUODAMI MENIU PAGALVOKITE: Ar įsidėjote sotų patiekalą? (Pyrago, kibinų, pyragėlių, sumuštinių.) Ar įsidėjote ko nors gaivaus? (Daržovių, vaisių, suruoštų salotų.) Ar įsidėjote ko pakramsnoti? (Sūrio, kumpio, riešutų, užtepėlės su daržovių ar duonos lazdelėmis.) Ar paėmėte ne tik gaiviųjų gėrimų, bet ir pakankamai vandens?

G reitai

marinuoti sparneliai su jogurtiniu padažu Šie vištų sparneliai yra tikra skonio bomba. Tokį efektą sukuria vienas vienintelis „Santa Maria“ prieskonių mišinys „Beer Can Chicken“. Paprikos, česnakai, aitriosios paprikos, juodieji pipirai, rozmarinai, raudonėliai, kalendros ir citrinų žievelės – tiek prieskonių pasiruošę šokti į jūsų marinatą. Greta patiekite jogurtinio padažo – jis maloniai atgaivins gomurį.

Reikės: • 1 kg vištų sparnelių • 1 pakuotės „Santa Maria“ prieskonių mišinio vištienai „Beer Can Chicken“ Jogurtiniam padažui: • 100 g graikiško jogurto • 1 citrinos žievelės ir sulčių • 1–2 česnako skiltelių • ryšelio šviežių žolelių (petražolių, krapų, kalendrų) • druskos, pipirų

re kla mini s p roj e ktas

1. Vištų sparnelius įtriname „Santa Maria“ prieskonių mišiniu vištienai „Beer Can Chicken“. Jei norime dar ryškesnio skonio, mėsą marinuojame valandą, bet tikrai nebūtina, galite kepti iškart. 2. Kepame sparnelius 190 oC orkaitėje apie 40 min., kol gražiai apskrus. 3. Pasiruošiame padažą: į dubenėlį sukrečiame jogurtą, ten pat suberiame smulkiai sutarkuotą citrinos žievelę ir supilame sultis, sudedame sutraiškytas česnako skilteles, sukapotas žoleles, druską ir pipirus. Viską gerai išmaišome.

Įsiminkite šį receptą, nes taip paruoštus sparnelius galite kepti ir lauko kepsninėje, kai tik prasidės kepsnių ant grotelių sezonas. Prieskonių mišinys „Beer Can Chicken“ tinka ne tik sparneliams, bet ir kitoms vištų dalims gardinti. Galite mišiniu įtrinti ir kepti visą vištą arba kalakuto krūtinėlę. Tik atsiminkite: 1 pakelis marinato rekomenduojamas ne mažiau kaip 600 g mėsos.

RUB yra sausas marinatas kepsniams. Prieš kepdami įtrinkite juo mėsą, žuvį ar daržoves – skanus ir gražus kepsnys garantuotas.

-s Lipnu

azijietiški sparneliai

Saldus aitriųjų paprikų padažas „Santa Maria“ tinkamas ne tik kaip pagardas azijietiškiems patiekalams, bet ir kaip marinatas, jei norite lipnių saldžiarūgščių sparnelių. Stiprus salsvas jo skonis patinka ir vaikams, ir suaugusiesiems. Jei norėsis daugiau aštrumo, į marinatą įberkite „Santa Maria“ maltų aitriųjų paprikų.

Reikės: • 1 kg vištų sparnelių • 6 šaukštų saldaus aitriųjų paprikų padažo „Santa Maria“ (ir dar šiek tiek iškepusiems sparneliams patepti) • gabalėlio šviežio imbiero • 4 česnako skiltelių • 3 šaukštų ryžių arba obuolių acto • 0,5 šaukštelio maltų aitriųjų paprikų (nebūtina) • sezamų sėklų • svogūnų laiškų • druskos arba kelių šaukštų sojų padažo 1. Pasiruošiame marinatą – saldų aitriųjų paprikų padažą „Santa Maria“ sumaišome su smulkiai tarkuotu šviežiu imbieru, česnaku, actu, aitriosiomis paprikomis (jei norisi aštriau), druska arba sojų padažu. 2. Į šį marinatą sudedame vištų sparnelius ir gerai sumaišome. Galime palikti taip pastovėti šaldytuve pernakt. Bet galite kepti ir po keliolikos minučių. 3. Kepame 190 oC orkaitėje apie 40 min. Iškepusius dar patepame saldžiu aitriųjų paprikų padažu „Santa Maria“, pabarstome sezamų sėklomis ir smulkintais svogūnų laiškais.

Aromatingi „Santa Maria“ citrinpipiriai ir Provanso žolelės – gal netikėta, bet vykusi kompanija gardiems sparneliams. Jei dar šiuos prieskonius ištirpdysite svieste, juo palaistytas kepsnys bus tikras atradimas. Beje, visi „Santa Maria“ prieskoniai išsiskiria kokybe ir dideliu eterinių aliejų kiekiu, todėl jų naudoti reikia mažiau.

Reikės: • 1 kg vištų sparnelių • 1 šaukštelio „Santa Maria“ citrinpipirių • 2 šaukštelio „Santa Maria“ Provanso žolelių mišinio • 50 g sviesto • „Santa Maria“ juodųjų pipirų ir druskos

Citrinomis kvepiantys traškūs sparneliai

Salotoms: • raudongūžio arba baltagūžio kopūsto gabalo • 100 g špinatų lapelių • kelių morkų • 5 šaukštų alyvuogių aliejaus • pusės citrinos sulčių • saujos kepintų žemės ar kitokių riešutų

• druskos

1. Sparnelius gerai nusausiname, sudedame į dubenį, pašlakstome aliejumi, „Santa Maria“ šviežiai grūstais juodaisiais pipirais ir druska. Išdėliojame skardoje ir kepame 190 oC orkaitėje apie 40 min., kol taps traškūs. 2. Sparneliams baigiant kepti, išlydome sviestą ir sumaišome jį su „Santa Maria“ citrinpipiriais ir Provanso žolelėmis. 3. Ką tik iš orkaitės ištrauktus sparnelius patepame sviestu su prieskoniais. 4. Greta patiekiame salotų: smulkiai supjaustome kopūstus, morkas sutarkuojame. Apliejame daržoves padažu, sumaišytu iš alyvuogių aliejaus, citrinos sulčių ir druskos. Suberiame šiek tiek pasmulkintus riešutus. Viską gerai išmaišome.

pavasaris išsinešti

Žaibiška iškyla. Kaip susiruošti iškylai, jei nėra laiko gaminti? Iškylai svarbiausia grynas oras ir miela kompanija. Tad jeigu ir nespėjote ar tiesiog nesiryžtate kepti pyragų ir kibinų, nieko baisaus. Susidėkite į krepšį tarpusavyje derančių produktų ir keliaukite į gamtą. Štai keli pasiūlymai: Obuoliai, kriaušės, kelių rūšių riešutai, kelių rūšių sūris (kietasis, mėgstamas pelėsinis ir kt.), kepalėlis šviesios duonos, prie sūrių tinkantis džemas. Vytinto kumpio griežinėliai, melionas, figos arba kriaušės, vytintos dešrelės, marinuoti agurkėliai, duona, duonos lazdelės. Šviežias varškės sūris, kietasis sūris, medus, agurkai, lazdynų riešutai, džiovinti arba švieži obuoliai ar slyvos, juoda duona. Keli indeliai rikotos arba tepamosios varškės, kepalas šviesios duonos, braškės, persikai arba nektarinai, melionas, riešutai. Iškylos kepalas ar didžiulis sumuštinis, kurio jo receptą rasite 25 p. Tereiks nusipirkti supjaustyto kumpio, sūrių, pesto ar kito padažo bei daržovių ir viską sudėti į išskobtą duonos kepalą.

pavasaris išsinešti

Šventinės ir teminės iškylos gamtoje VĖLYVŲJŲ PUSRYČIŲ IŠKYLA: kodėl lėtų savaitgalio pusryčių neperkėlus į pievą ar mišką? Susidėkite avokadų (galite juos supjaustyti riekelėmis, apšlakstyti citrinų sultimis ir neštis dėžutėje), duonos, fetos, virtų ir nuluptų putpelių kiaušinių bei skrudintų sėklų sumuštiniams. Prikepkite stirtą blynų arba vaflių ir pasiimkite stiklainiuką uogienės ar riešutų kremo. Prisispauskite apelsinų sulčių. Į termosą pasidarykite kavos. ANGLIŠKOS ARBATĖLĖS IŠKYLA: saulėtą pavasario popietę surenkite rafinuotą iškylą po žydinčiais medžiais. Pasiimkite dailių lėkštelių, arbatos puodelių ir padėklą, ant kuriuo išrikiuosite vieno kąsnio sumuštinukus, mažas bandeles, pyragėlius, sausainėlius. Išsiplakite maskarponės ir grietinėlės kremo, išsikepkite angliškų pyragėlių scones ir pasiimkite uogienės. Termose atsineškite juodosios arbatos, dėžutėje – citrinų riekelių, stiklainėlyje – pieno ar grietinėlės. GIMTADIENIO IŠKYLA: bus labai smagu žvakutes užpūsti gamtos apsuptyje. Ir kas sakė, kad tortas – ne iškylos maistas? Jį galite transportuoti kepimo formoje ar specialioje dėžėje. Pasiimkite kavos ir arbatos, nepamirškite žvakučių ir degtukų. Jei valgysite ne tik tortą, bet prieš tai užkandžiausite, desertą laikykite paslėpę nuo tiesioginių saulės spindulių – uždengtame krepšyje su šaldymo elementu ar sušalusiu gėrimo buteliu. Galite iš anksto paruošti iškylos vietą: ant medžių šakų pritvirtinti popierinių ar lempučių girliandų, pakabinti žibintų su saulės baterijomis. LOBIŲ IEŠKOTOJŲ IŠKYLA: teks iš anksto pasiruošti, bet vaikams bus labai smagu. Nupieškite žemėlapį iki iškylos vietos ir pakeliui į ją medžių drevėse, po įdomiais akmenimis ar po žeme paslėpkite lobius arba užduotis. Vaišės lauke bus dar gardesnės, nes pelnytos žaidime!

rabarbarais

pavasaris išsinešti

Tortas su

ir varškės kremu

Toks purus ir lengvas tortas su malonia rabarbarų rūgštele. Šiek tiek romantiškas, kaip žiedais apsipylęs pavasaris. Labai tiks gimtadienio iškylai žydinčiame sode.

Biskvitams reikės: • 220 g miltų • 200 g rudojo cukraus • 200 ml plakamosios grietinėlės • 2 kiaušinių • 1 kiaušinio trynio • 1 šaukštelio kepimo miltelių • 1 šaukštelio vanilinio cukraus • 0,5 šaukštelio druskos

Kremui reikės: • 500 g varškės • 250 ml plakamosios grietinėlės • 150–200 g miltelinio cukraus • 1 šaukštelio vanilinio cukraus Rabarbarų įdarui reikės: • 600–700 g rabarbarų • 200 g cukraus

1. Rabarbarus pasiruošiame jau iš vakaro. Nuo stiebų nulupame išorinį sluoksnį (jį bus galima panaudoti puošybai), o kotelius supjaustome smulkiais griežinėliais. Užpilame cukrumi ir paliekame šaldytuve kelioms valandoms ar per naktį, kad išsiskirtų sultys. 2. Verdame puode storesniu dugnu, nustatę vidutinę kaitrą, vis pamaišydami, kol gerokai sutirštės – apie 10–20 min. Paliekame atvėsti. 3. Įkaitiname orkaitę iki 180 °C. Pasiruošiame dvi vienodo dydžio atsegamas torto formas – šonus patepame sviestu, o dugną išklojame kepimo popieriumi. (Mes kepėme 15 cm skersmens formose, tad tortas išėjo aukštas, o biskvito sluoksniai storesni. Galite rinktis platesnes formas, bet nuo to priklausys ir kepimo laikas.) 4. Miltus sumaišome su druska ir kepimo milteliais. 5. Kiaušinius, trynį, vanilinį cukrų ir cukrų išplakame, kol masė pašviesės ir taps tirštesnė – apie 5 min. 6. Iš lėto plakdami į kiaušinių masę beriame sausus produktus – po trečdalį miltų mišinio. 7. Įmaišome grietinėlę, bet nebeplakame – tik maišome, kol tolygiai pasiskirstys. Gautą tešlą tolygiai padalijame į dvi skardas. Kepame 35–40 min., kol biskvitai taps auksinės spalvos, o patikrinus dantų krapštuku, jį ištrauksime švarų. Iškepusius vėsiname skardose, o po 10 min. išimame ir paliekame visiškai atvėsti ant grotelių. Tik visiškai atvėsintus biskvitus horizontaliai perpjauname peiliu. Turėsime keturis sluoksnius. 8. Į varškę įpilame apie 50 ml grietinėlės, įberiame vanilinio cukraus ir triname rankiniu maisto smulkintuvu, kol masė taps švelni. Likusią grietinėlę išplakame su milteliniu cukrumi ir atsargiai įmaišome į varškę. Sukrečiame į konditerinį maišelį ir atvėsiname šaldytuve. 9. Konstruojame: konditeriniu švirkštu išspaudžiame kremo kauburėlius aplink biskvito kraštą. Į vidurį krečiame trečdalį rabarbarų įdaro. Taip kartojame su visais sluoksniais, o viršutinį papuošiame varškės kremu. SVARBU: Sudedamosios biskvito dalys turi būti kambario temperatūros. Prieš konstruojant tortą, rabarbarų įdaras turėtų būti visiškai atvėsęs, kad neišlydytų varškės kremo.

patarimas

Jei norite, galite pakaitinti kelis šaukštus klevų ar agavų sirupo ir jame pamirkyti rabarbarų juosteles, kurias nuskutote nuo stiebų išorės. Tuomet dar šiltas jas reikės apvynioti aplink medinio šaukšto kotą ir palikti sustingti šaldytuve. Taip pagaminsite rabarbarų cukatų.

pavasaris išsinešti

Salotos su keptais ridikėliais ir avinžirniais Šias salotas tikrai galima įrašyti į keliauninkių gretas. Jas lengvai nusivešite į iškylą. Be to, šios salotos skanios ir šiltos, ir jau atvėsusios.

Reikės: • 1 skardinės konservuotų virtų avinžirnių • 1 ryšelio ridikėlių • 500 g mažų šviežių bulvyčių • 1 citrinos • 1 šaukšto medaus • 4 šaukštų natūralaus jogurto • druskos, pipirų • alyvuogių aliejaus • šviežių kalendrų 1. Įkaitiname orkaitę iki 200 °C. Avinžirnius nusunkiame ir nusausiname ant virtuvinio rankšluosčio. Pašlakstome aliejumi, apibarstome druska. Smulkiai sutarkuojame citrinos žievelę ir beriame ją ant avinžirnių. Paskleidžiame ant skardos ir kepame, kol paskrus, o luobelė vietomis atšoks. 2. Ridikėlius ir bulvytes supjaustome daugmaž vienodo dydžio gabalėliais. Suberiame į skardą, pašlakstome pusės citrinos sultimis, medumi, aliejumi, beriame druskos ir kartu su avinžirniais kepame orkaitėje. 3. Ruošiame padažą: jogurtą sumaišome su pusės citrinos sultimis, dviem šaukštais alyvuogių aliejaus, druska ir pipirais. 4. Kai avinžirniai ir daržovės iškepa, suverčiame viską į salotų dubenį ir išmaišome su kapotomis kalendromis. Padažą galite iškart sumaišyti arba neštis į iškylą ir leisti kiekvienam valgytojui užsidėti jo tiek, kiek norisi.

Lengvai pamarinuoti smidrai ir ridikėliai Iškyloje privalo būti gaivių daržovių. Šiuos marinuotus smidrus ir ridikėlius skanu valgyti vienus, bet taip pat gardūs ir sumuštinukai. Juoda duona, koks nors švelnaus skonio sūris (pavyzdžiui, varškės sūris su kmynais) ir keli griežinėliai ridikėlių.

Reikės: • ryšelio smidrų • ryšelio ridikėlių Marinatui: • 200 ml vandens • 200 ml baltojo vyno arba obuolių acto • 2 šaukštelių druskos • 2 šaukštelių medaus • 0,5 šaukštelio pipirų grūdelių • skiltelės česnako 1. Ridikėlius supjaustome griežinėliais, smidrus bulvių skustuku išilgai supjaustome juostomis. 2. Į puodą supilame vandenį, actą, beriame druską, krečiame medų. Užverdame, pamaišome, kad medus ir druska ištirptų. Nukeliame nuo viryklės ir sudedame nuluptą česnako skiltelę bei pipirus. 3. Į stiklainį vis paspausdami sudedame ridikėlius ir smidrus. Užpilame marinatu (nepaliekame ir česnako bei pipirų). Uždengiame ir leidžiame atvėsti. Tuomet perkeliame į šaldytuvą bent 24 val.

patarimas

Marinatas nuo ridikėlių nusidažys švelniai rausva spalva. O kuo ilgiau daržovės mirks marinate, tuo intensyvesnis bus jų skonis. Šaldytuve su marinatu daržoves galite laikyti iki mėnesio.

pavasaris išsinešti Toks turtingas, gėrybių prikrautas milžiniškas sumuštinis. Svarbiausia pasirinkti duonos kepalą su tvirtesne pluta, kad atlaikytų priedus, o toliau jau galite improvizuoti. Šiam patiekalui netgi galite panaudoti apdžiūvusią duoną. Tuomet galite pasiruošti ją iš anksto, kad spėtų šiek tiek suminkštėti nuo daržovių ir padažo drėgmės.

Reikės: • kepalo duonos • stiklainiuko pesto padažo • gražgarsčių lapelių • plonai supjaustyto vytinto kumpio • plonai supjaustyto virto kumpio • fermentinio sūrio riekelių • mocarelos • marinuotų keptų paprikų • pomidorų • alyvuogių aliejaus

kepalas Įdarytas iškylos

1. Nupjauname kepalo viršūnę. Pirštais ar šaukštu išskobiame didžiąją dalį duonos minkštimo, kad kepalas taptų savotišku dubenėliu. 2. Išskobto kiauto vidų apšlakstome alyvuogių aliejumi ir dedame kupiną šaukštą pesto, ištepame juo vidines sieneles. 3. Tuomet sluoksniais vis paspausdami suklojame visus pasirinktus produktus, dedame dar kelis šaukštus pesto, uždengiame duonos dangtelį ir kepalą paslegiame tarp dviejų pjaustymo lentelių, kad viskas sukibtų. Taip paruoštą iškylos kepalą (ypač, jei naudojame padžiūvusią duoną) galima laikyti šaldytuve pernakt. Suslėgtą pjaustome riekėmis ir valgome.

KITI GALIMI KEPALO ĮDARAI: • Tunas, virti kiaušiniai, gražgarstės, agurkai, alyvuogės, švieži bazilikai, alyvuogių aliejus. • Kepti burokėliai, feta, kriaušės, gražgarstės, karamelizuoti svogūnai, graikiniai riešutai. • Kepta vištiena, kepti baklažanai, pomidorai, feta, raudonieji svogūnai, raudonėlis.

Kepta duona su majonezo ir sūrio

�agardu

Keptą duoną mėgstame visi. Dar labai skanu ją pamirkyti į majonezo ir sūrio padažą. Tik kartais bijome, kad bus per riebu, skrandžiui per sunku. Bet išeitis yra: pailgomis juostelėmis supjaustytą duoną kepkite orkaitėje, o ne virkite aliejuje. Duona neprisigers riebalų, be to, ją iškepsite greičiau bei paprasčiau. Duona su sėklomis bus dar skanesnė ir traškesnė. Orkaitėje skrudinta duona nuostabiai draugauja su majonezu ir sūriu. Atvėsusias duonos lazdeles merkiame į „Heinz“ majonezą, kuris, beje, sukurtas specialiai Lietuvai, ištyrus, kokio skonio majonezas mums labiausiai patinka. Mes rinkomės kietąjį tarkuotą sūrį, o keptą duoną skanavome su žalumynais, daržovėmis ir vytintomis dešrelėmis.

re kla mi ni s p roj e ktas

Reikės: • mėgstamos juodos duonos, geriau su sėklomis • tarkuoto kietojo sūrio • majonezo „Heinz“ • česnakinės druskos • mėgstamų daržovių, vytintų dešrelių, sūrio, žalumynų

idėja

Galite iš daržovių ir kitų produktų suformuoti karūną arba patiekti juos šalia.

1. Juodą duoną supjaustome kuo vienodesnio dydžio pailgais šiaudeliais. Sudedame vienu sluoksniu į skardą, kepame 190 °C orkaitėje apie 15 min., kol paskrus. Iškeptą duoną lengvai pabarstome česnakine druska. 2. Pasiruošiame medinę lentą ar didelę lėkštę, vieną duonos juostelės galą mirkome majoneze „Heinz“ ir apvoliojame tarkuotame sūryje. Dėliojame duoną ratu ar kaip patinka.

Ieškokite MAXIMA, IKI, RIMI parduotuvėse ir www.barbora.lt

Tarta

su varške, smidrais ir vytintu kumpiu Kokie iškylų kepiniai be smidrų? Kumpis ir smidrai visuomet puikiai dera. O šie dar paguldyti į žolelėmis kvepiantį varškės patalą. Šį kepinį patogu į iškylą neštis su visa skarda arba galima jį atvėsinti ir supjaustyti.

Reikės: • 250 g šaldytos sluoksniuotos tešlos • 180 g varškės • 3 šaukštų pesto (arba ryšelio žolelių, sutrintų su šaukštu aliejaus) • 2 kiaušinių • ryšelio smidrų • 80 g vytinto kumpio • migdolų riekelių • druskos 1. Tešlos lakštą iškočiojame, dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir subadome šakute, palikdami 1 cm rėmelį. Pašauname į 200 °C orkaitę 10 min. 2. Varškę ištriname su pestu (arba sutrintomis žolelėmis) ir vienu kiaušiniu. Beriame druskos, bet nepersūdome, nes keptas kumpis bus sūrus. 3. Ant apkepto tešlos lakšto, palikdami kraštelį, paskirstome varškės masę. 4. Nupjauname kietąsias smidrų kotelių dalis. Dalį jų stiebų (galima ir visus) apvyniojame vytintu kumpiu ir suguldome ant varškės masės. 5. Išplakame kiaušinį ir patepame tešlos kraštelius. Pyragą kepame 25–30 min. 6. Iškeptą apibarstome skrudintomis migdolų riekelėmis.

imi ir va�gai!

Pasterizuoti „Alvo“ riešutai – Kodėl riešutus reikia plauti?

Visus riešutus ir džiovintus vaisius (išskyrus cukruotus) prieš vartojant reikia nuplauti, nes tik taip pašalinami visi nešvarumai, ant jų susikaupę įvairiuose kelionės ir gamybos etapuose – to neįmanoma išvengti net ir nepriekaištingai laikantis visų hi gienos reikalavimų. „Riešutus pasterizuojant, t. y. termiškai juos apdorojant, bendras mikroorganizmų skaičius sumažinamas 10 kartų, mikroskopinių grybų (pelėsių) skaičius – iki 100 kartų, nebeaptinkama koliforminių bakterijų ir enterokokų. Tačiau pasterizavimas neturi jokios įtakos riešutų skoninėms savybėms, nenukenčia ir jų maistinė vertė. Pavyzdžiui, JAV migdolų riešutai yra pasterizuoti, netgi griežtai draudžiama prekiauti nepasterizuotais migdolų riešutais“, – sako UAB „Alvo prekyba“ pardavimų vadovas Vaidas Dyponas. Pasterizuotų riešutų nauda

„Alvo“ – pirmieji Lietuvoje pristatę pasterizuotus migdolus, anakardžius, lazdynų riešutus bei riešutų mišinius – tiki, kad jie greitai išpopuliarės kaip sveikas, greitas užkandis, kurį patogu vartoti iškart nusipirkus. „Pasterizuotus riešutus rekomenduotume visiems, kurie neabejingi sveikam maistui, saugo save ar turi silpnesnę virškinimo sistemą. Esame tikri, kad šie riešutai tik populiarės, nes pastebime, kad Lietuvoje kiekvienais metais suvartojama vis daugiau riešutų ir vis dažniau žemės riešutai keičiami migdolais ar anakardžiais“, – teigia UAB „Alvo prekyba“ pardavimų vadovas. Kiek riešutų suvalgyti?

re klami ni s p roj e ktas

Iš viso „Alvo“ siūlo 3 rūšių pasterizuotus riešutus ir 1 pasterizuotų riešutų mišinį. Riešutai yra tikras vitaminų, mikroelementų, augalinių baltymų, aliejų šaltinis. Pagal naudingų maistinių medžiagų kiekį jie lenkia vaisius ir daržoves. Riešutų reikėtų vartoti kasdien, bet nepadauginti – per dieną pakanka 5–20 riešutų. Kasdien rinkitės skirtingas riešutų rūšis, nes kiekviena jų turi skirtingą vitaminų ir mineralų kiekį. Jei riešutai nepasterizuoti, prieš vartojimą rekomenduojama juos nuplauti ir kelias valandas pamirkyti – taip pašalinsite nešvarumus, o patys riešutai dėl padidėjusios drėgmės bus panašesni į šviežius. Jei vis dėlto nuplautų riešutų nemėgstate ar neturite tokių galimybių, parduotuvėse IKI, NORFA, MAXIMA ieškokite pasterizuotų „Alvo“ riešutų. Žalios rakto skylutės simbolis, kurį rasite ant „Alvo“ pasterizuotų riešutų, žymi sveikesnius maisto produktus, kuriuose mažiau sočiųjų riebalų rūgščių nei kituose tos pačios grupės maisto produktuose. Tai raktas į visavertę mitybą ir gerą sveikatą.

Riešutus mėgstame visi, o dabar prieinama tokia jų įvairovė, kad jei nepatinka vieni, tai tikrai patiks kiti. Tik ar žinojote, kad visus riešutus prieš vartojant reikia nuplauti? Jei nemėgstate nuplautų riešutų skonio ar norite juos valgyti iškart, rinkitės pasterizuotus „Alvo“ riešutus. Tai naujiena Lietuvos riešutų rinkoje, tad norime pristatyti plačiau.

Salotos pavasaris išsinešti

su kuskusu, smidrais ir migdolais

Stiklainiukai – ir gražus, ir patogus būdas neštis salotas į iškylą gamtoje. Šios labai gaivios, bet kartu ir sočios, nes jų pagrindą sudaro kuskusas.

Reikės: • 150 g kuskuso kruopų • apie 10 smidrų stiebų • kelių saujelių šaldytų žirnelių • ryšelio mėtų • alyvuogių aliejaus • 20 g sviesto • 50 g migdolų riekelių • druskos, pipirų Padažui: • kelių šaukštų alyvuogių aliejaus • 2 šaukštų citrinų sulčių • česnako skiltelės 1. Kuskusą suberiame į puodą, įberiame druskos, įpilame šaukštą alyvuogių aliejaus ir išmaišome. Užpilame verdančiu vandeniu, kad apsemtų kruopas (vandens turi būti apie 2 cm virš kruopų) ir uždengiame puodo dangtį. 2. Kitame puode užverdame pasūdytą vandenį. Jame apverdame į kelias dalis supjaustytus šparagus ir jiems baigiant virti suberiame šaldytus žirnelius. Kai tik šie sušyla, skubiai nukošiame ir suberiame apvirtas daržoves į šaltą vandenį. 3. Padažui sumaišome alyvuogių aliejų, citrinų sultis ir sutraiškytą česnaką. Beriame druskos ir pipirų, gerai išmaišome. 4. Po 15–20 min. kuskusas turėtų būti išbrinkęs. Pakedename jį šakute. Į kuskusą beriame sukapotus mėtų lapelius ir apvirtas daržoves. Supilame padažą ir išmaišome. Sudedame į stiklainiukus (arba paskleidžiame didelėje lėkštėje, jei valgysime namie). 5. Migdolus pakepame su sviestu, kol paruduoja, ir visą keptuvės turinį supilame ant paruošto kuskuso.

Humusas su tunu ir žolelėmis

Toks humusas tinka ir kaip užkandis, ir kaip užtepas ant riekės paskrudintos duonos. Svarbiausia nepagailėti žolelių. Jos atgaivina ir nuspalvina du sočius produktus – tuną ir avinžirnius.

Reikės: • 400 g virtų avinžirnių • 80 g konservuoto tuno savo sultyse • didelio ryšelio žolelių (krapų, petražolių arba kalendrų) • 1 citrinos • 4 šaukštų alyvuogių aliejaus • druskos, pipirų 1. Žoleles sukapojame, citrinos žievelę nutarkuojame ir išspaudžiame pusės jos sultis. 2. Į maisto trintuvą suberiame virtus avinžirnius, tuną, sukapotas žoleles, citrinos žievelę. Pilame sultis ir alyvuogių aliejų. Beriame druskos ir pipirų. 3. Viską sutriname iki vientisos masės.

Su kuo valgyti šį humusą? • Merkite į jį daržovių – morkų, salierų, agurkų, šviežių cukinijų – lazdeles. Skanu valgyti ir su ridikėliais, smidrais, kaliaropėmis, agurkais. • Darykite sumuštinius. Tepkite ant riekės duonos, ant viršaus dėkite virtų kiaušinių riekelių arba pabarstykite marinuotais kaparėliais. Galite uždėti gaivią ridikėlių ir šviežių agurkų karūną.

Duonos va�gytojai grįžta į madą

Tikrai negalėčiau gyventi be duonos, juolab kad jos pasirinkimas šiais laikais yra be galo įvairus. Kas gali būti skaniau nei šviežios ruginės duonos riekė su saldžiu sviestu. Aš niekada netikėjau, kad duonos valgymas – atgyvenęs reikalas. Čia tik kažin koks trumpalaikis mados vėjelis, pripūtęs miglos mums į akis. Taigi pats laikas su Snieguole Šoblinskiene, „Vilniaus duonos“ produktų vystymo vadove Baltijos šalims, išsiaiškinti visą tiesą apie duoną. Beje, Snieguolė padėjo sukurti abi mano duonos rūšis, kurias pamėgo visa Lietuva.

CUKRAUS BAUBAS Kitas svarbus, bet dar nesuprantamas dalykas etiketėje yra cukrus. Visų rūšių miltuose yra angliavandenių – natūralių cukrų, tad turime žinoti, jei 100 g duonos yra ne daugiau kaip 5 g cukraus, tai toks produktas turi mažai cukrų. „Pastaruoju metu populiarios duonos be pridėtinio cukraus. Nors gamyboje ir nebūtų naudojama pridėtinio cukraus, jo natūralus kiekis (apie 2 g) neišvengiamai gaunamas iš pačių miltų. Kai tešlai ruošti naudojamas plikinys (ruginiai miltai užplikomi karštu vandeniu) ar raugas, fermentacijos metu išsiskiria natūralūs cukrūs, dėl to duona įgauna saldžiarūgštį skonį. Natūralių cukrų yra ir kitose žaliavose, pavyzdžiui, sėklose, grūduose, salykle, dribsniuose, mielėse. Svarbu suprasti, kad tokiu atveju etikėteje matome ne pridėtinio, o natūralaus cukraus kiekį, kurio išsigąsti nereikėtų“, – teigia S. Šoblinskienė. PUIKUS SKAIDULŲ ŠALTINIS Taip pat Snieguolė neigia mitą, kad duona nėra maistinga ir jos reikėtų vengti (oi kaip aš jai pritariu!). Juk duona ne tik skani, bet

BEATA NICHOLSON

VILNIAUS DUONA

ir gausi angliavandenių, vertingų vitaminų bei skaidulų. Beje, skaidulas naujausi moksliniai tyrimai aukštai užkėlę ant pjedestalo, nes jos yra pagrindinis gerųjų bakterijų maistas. Vadinasi, nuo mūsų kasdien suvartojamo skaidulų kiekio labai priklausys ne tik virškinimas ar sveikata, bet ir apskritai savijauta bei energijos lygis. Gerosios bakterijos neleidžia išvešėti blogosioms, gamina vitaminus, padeda virškinimo procesui, todėl labai svarbu, kad gerųjų bakterijų kiekis būtų pakankamas, o žarnyno mikrobiota – sveika ir gyvybinga. „Jei perskaitę etiketę matote, kad duona turi ne mažiau nei 3 g skaidulinių medžiagų 100 g produkto, tai gaminys laikomas skaidulinių medžiagų šaltiniu, o kai 100 g produkto skaidulinių medžiagų yra 6 g ir daugiau, laikoma, kad gaminys turi daug skaidulinių medžiagų. Šiuo atžvilgiu iš „Vilniaus duonos“ gaminių pats sveikiausias yra gerai mums visiems žinomas „Rugelis“. Šioje duonoje nėra pridėtinio cukraus, tai 100 proc. ruginė duona, kurioje skaidulų kiekis 100 g siekia net 10 g. Skaidulų gausi ir visų mėgstama juoda „Agotos“ duona. Sėklomis gardinta juoda „Beatos virtuvės“ duona nedaug atsilieka. Taigi mėgstantiems duoną ir norintiems gyventi sveikiau, rinktis yra iš ko, tik studijuokite etiketę“, – pataria Snieguolė. PUSIAUSVYRA IR VALGYMO PLANAS Aiškiai peršasi išvada: jei mėgstate duoną, tai ir skanaukite be sąžinės graužaties. Į savo dienos racioną įtraukę riekelę ar kelias kokybiškos duonos gausime ir angliavandenių, ir skaidulomis pamaitinsime gerąsias bakterijas. Svarbi subalansuota mityba, apsauganti nuo netikėto alkio jausmo ir pagundos vienu prisėdimu suvalgyti visą purios sumuštinių duonos pakuotę... Bet jei kartą per dieną ant kokybiškos duonos užsitepsite sviesto – tik papildysite savo mitybą skaidulomis, angliavandeniais ir vitaminais.

re kla mi ni s p roj e ktas

AR MOKAME SKAITYTI ETIKETĘ? Tik iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad duonos etiketę skaityti paprasta. Pasak Snieguolės, kokybinę ir maistinę duonos vertę išduoda etiketė. Ją skaitant svarbu žinoti, kad produkto sudedamosios dalys nurodomos mažėjančia tvarka. Vadinasi, pirmojo produkto gaminyje bus daugiausia, o paskutinio – mažiausia. „Jei norite ruginės duonos – pažiūrėjus į jos sudėtį pirmoje vietoje turite matyti ruginius miltus. Jei norite visų grūdo dalių duonos, tai tokio gaminio receptūroje turi būti naudojama ne mažiau kaip 50 proc. visų grūdo dalių produktų. O kelios sėklos ant kepinio viršaus dar nereiškia, kad duona su sėklomis – jų kiekį galite įvertinti skaitydami etiketę“, – pataria „Vilniaus duonos“ produktų kūrimo vadovė.

pavasaris išsinešti

Kaip susikrauti tobulą iškylos krepšį? SUSIDĖKITE DAIKTUS į talpų uždengiamą krepšį, pintinę arba dėžę, kurią būtų patogu nusinešti į iškylos vietą: taip apsaugosite produktus nuo tiesioginių saulės spindulių ir galėsite panaudoti paviršių kaip stalelį. JEI SĖDĖSITE ANT ŽEMĖS, galite pasitiesti pledą ar staltiesę. Svarbiausia, kad būtų kuo didesnė: juk turėsite tilpti ir jūs, ir maistas. Dažnai praverčia iškylai skirti pledai, kurių viena pusė padengta hidroizoliacine medžiaga – tada galite būti ramūs, kad iškyla įvyks, net jei žolė bus šiek tiek drėgna. KUO PATOGESNE TVARKA SUSIDĖKITE DAIKTUS. Į krepšio apačią sudėkite maistą, ant jo – indus ir įrankius. Galiausiai viską užklokite pledu ar staltiese, kurią tiesite ant žemės. Tokia tvarka sudėjus daiktus bus patogiausia išsipakuoti, kai atvyksite į vietą. INDUS, STIKLINES IR ĮRANKIUS geriausia rinktis ne vienkartinius, kad per vieną iškylą nesukurtume didžiulio maišo plastiko ar popieriaus atliekų. Galima gražiai susipakuoti nedideles lėkšteles iš namų: tarp visų lėkščių įdėti medžiaginių ar popierinių servetėlių arba susukti į pledą. Planuodami iškylos meniu pagalvokite, kokių įrankių prireiks: šakučių salotoms, peilio paštetui užtepti, šaukštelių padažams ir pagardams. Vis dėlto į valgiaraštį stenkitės įtraukti kuo daugiau patiekalų, kuriuos galima valgyti tiesiog rankomis. JEI NETURITE ŠALTKREPŠIO, puikiai tiks užšaldytas vandens ar limonado butelis. Nereikia visiškai sustingdyti skysčio, tik kad butelio viduje susidarytų nemažas ledo luitas. Tokį butelį įsidėkite į krepšį greta sparčiau gendančių produktų ir turėsite puikiausią šaldymo elementą. NEPAMIRŠKITE, KAD PO IŠKYLOS TEKS SUSITVARKYTI. Tad visuomet įsidėkite maišą atliekoms arba nešvariems indams bei įrankiams supakuoti. Tikrai pravers popieriniai rankšluosčiai ar šlapios servetėlės – dažnai jas pamirštame.

pavasaris išsinešti

Kibinai

LAUKIAMIAUSI IŠKYLOS DALYVIAI –

Kaip nušvinta žmonių akys, kai pasakai, jog iškepei kibinų! Neteko sutikti nė vieno, kuris jų nemėgtų. Ką dėti į kibino vidų, tikrai išsirinksite, o ir tešlą pagal patikrintą receptą nesunkiai pasiruošite.

Sviestinė kibinų tešla

Reikės: • 300 g kvietinių miltų • 100 g šalto sviesto • 150 g grietinės • 1 kiaušinio (dar vieno išplakto kiaušinio kibinams lipdyti ir paviršiui blizginti) • žiupsnio druskos

1. Miltus persijojame į dubenį, beriame druskos. Į miltus sutarkuojame šaltą sviestą, vis pamiltuodami, kad neliptų prie tarkos. 2. Pirštais įtriname sviestą, kad susidarytų smulkūs trupinukai, bet per ilgai nežaidžiame, kad neištižtų. 3. Kiaušinį sumaišome su grietine, krečiame į tešlą. Viską išmaišome, lengvai perminkome, suspaudžiame į kamuolį ir leidžiame tešlai šaldytuve atvėsti bent valandą. 4. Tešlą kočiojame ir dideliu puodeliu ar dubenėliu spaudžiame skritulius. Arba pasidalijame į 8–10 kamuoliukų ir kiekvieną iškočiojame į blynelį. 5. Į kiekvieno vidurį dedame paruošto įdaro, patepame kraštelius kiaušinio plakiniu ir sulipdome kibiną. Suraitome kraštą ir aptepame paruoštą pyragėlį kiaušinio plakiniu. 6. Kepame iki 190 °C įkaitintoje orkaitėje apie pusvalandį, jei kibinai didesni – kiek ilgiau.

svarbu!

• Visuomet įdarui naudokite smulkiais gabalėliais pjaustytą mėsą, o ne maltą. Tuomet jis bus sultingesnis ir neišdžius, o viduje susidarys gardus sultinys. • Skanu ir lengviau virškinti, jei svogūną į įdarą dėsite apkeptą, o ne šviežią. • Įdarą ir tešlą galima pasiruošti iš vakaro, o kibinus kepti kitą rytą: tereikės tešlą 10–15 min. palaikyti kambario temperatūroje, kad taptų kočiojama. Galima iki kito ryto šaldytuve laikyti ir jau suformuotus kibinus. • Kai lipdysite kibinus, nepridėkite per daug įdaro ir atidžiai užklijuokite kraštelius, antraip orkaitėje jie gali sutrūkti.

pavasaris išsinešti

Mėsiški kibinų įdarai: Kapota ėriena arba aviena, kuminas, svogūnai ir šviežios kalendros. Kiaulienos sprandinė, kepti svogūnai, kmynai, malta paprika, pipirai, šviežios petražolės. Vištiena, kepti svogūnai ir kepti rudieji pievagrybiai. Vištiena, žiedinio kopūsto gabalėliai, šaldyti žirneliai, kario prieskonių mišinys.

Varškės įdarai: Varškė su rūkyta šonine ir kmynais. Varškė su saulėje džiovintais pomidorais ir kapotais šviežiais bazilikais. Varškė su šviežiomis žolelėmis ir traiškytu česnaku bei kmynais ar linų sėmenimis. Varškė su aguonomis, razinomis ir graikiniais riešutais.

pavasaris išsinešti

Veganiški kibinai su kopūstais, lęšiais ir grybais Veganiški kibinai, kurie patiks ir mėgstantiems mėsiškus valgius. Svarbiausia, kad šių kibinų tešla nė kiek nenusileidžia mūsų įprastai su sviestu, grietine ir kiaušiniais. Ji trapi ir tirpsta burnoje, o visa paslaptis – kokosų aliejus.

Tešlai reikės: • 280 g kvietinių miltų (galite pusę kiekio pakeisti viso grūdo miltais) • 100 g kokosų aliejaus (geriausiai bekvapio) arba augalinio sviesto pakaitalo • 1 šaukštelio maltos ciberžolės arba kario prieskonių • dosnaus žiupsnio druskos • 5–8 šaukštų šalto vandens • augalinio gėrimo (kibinų paviršiui patepti)

Įdarui: • pusės nedidelės šviežio kopūsto galvos • saujelės džiovintų baravykų • 150 g virtų lęšių • mažos svogūno galvos • 0,5 šaukštelio kario prieskonių (nebūtinai) • kmynų, sezamų ar kitokių sėklų • aliejaus • druskos

1. Džiovintus baravykus užpilame verdančiu vandeniu ir paliekame išbrinkti. 2. Druską, miltus ir ciberžolę suberiame į dubenį. Ten pat krečiame kokosų aliejų ir peiliu kapojame, kol masė virsta drėgnais trupiniais. Po vieną šaukštą pilame šaltą vandenį ir sparčiai maišome pirštais, kol trupiniai ima lipti. Ilgai neminkome, viską suspaudžiame į kamuolį ir pusei valandos dedame į šaldytuvą, kad atvėstų. 3. Svogūną smulkiai supjaustome ir lengvai pakepiname aliejuje. Į tą pačią keptuvę suberiame smulkiai supjaustytus arba sutarkuotus kopūstus, druską ir palengva kepame. Jei norime Indiją primenančio įdaro, beriame kario prieskonių. 4. Baravykus nusunkiame ir smulkiai supjaustome. Įmaišome į kopūstus ir viską troškiname, kol suminkštės kopūstai. Įmaišome virtus lęšius. 5. Atšalusią tešlą iškočiojame ant miltais apibarstyto paviršiaus. Puodeliu spaudžiame skritulius, į jų vidurį dedame pravėsusio įdaro. Kraštus aptepame vandeniu, kad suliptų. Lenkiame per pusę, suklijuojame kibiną ir užlankstome kraštelį. 6. Rikiuojame ant kepimo popieriumi išklotos skardos. Kiekvieną kibiną aptepame augaliniu gėrimu ar vandeniu ir apibarstome mėgstamomis sėklomis. 7. Kepame 190 °C orkaitėje apie pusvalandį. Jei kibinai didesni, prireiks apie 40 min. Veganiška tešla smarkiai neapskrus, tačiau pagels ir sutvirtės.

svarbu!

Kokosų aliejus turi būti kambario temperatūros, kad gana lengvai šaukštu skobtumėte jį iš stiklainio. Su skystu kokosų aliejumi tešla nebus tokia trapi.

Kiti veganiški kibinų įdarai: Kepti svogūnai, žalieji žirneliai, virtos arba keptos bulvės, kuminas. Česnakas, smulkiai supjaustytos ir pakeptos saldžiosios paprikos, tofu. Su mirkytais džiovintais baravykais, svogūnais bei petražolėmis kepti pievagrybiai. Su morkomis troškinti moliūgo gabalėliai, saldžiosios paprikos, kuminas ir anakardžių riešutai arba saulėgrąžų sėklos.

žvaigždė lėkštėje

Nemira Pum�ric�aite ;

Ji dievina šunis ir yra keistai abejinga maistui. Vienodai gerai atrodo ir apsitempusi sportine apranga, ir įsliuogusi į itin griežtą dalykinį kostiumėlį. Cukraus pudra ir marcipanai – ne apie ją. Tačiau galbūt mūsų pašnekovė galėtų būti tikras itališkas espresas su truputėliu karališkai įnoringo šafrano ir slaptu aitriųjų paprikų žiupsniu. Ir nieko baisaus, jei tokį espresą kur nors Italijos pietuose gertų viena – žurnalistė, TV laidų „Savaitė“ ir „LRT Forumas“ vedėja Nemira Pumprickaitė ne tik nebijo laiko, praleisto su savimi, – būti vienai jai visai patinka. Beje, tai tikrai pirmas kartas, kai rubrikoje „Žvaigždė lėkštėje“ vieši moteris, lengviau „sudorojanti“ politinių laidų pašnekovus nei kruasaną.

Skaniausi mano vaikystės prisiminimai susiję su... močiute, iki šiol atsimenu jos varškės pyragą, kuris buvo su „štarangėm“ – ant viršaus iš tešlos padarytomis plonomis apvaliomis juostelėmis.

Trys dalykai, kurie mane džiugina labiausiai: ryški saulė, jūra ir šunys.

Jei meilė būtų desertas... desertas yra meilė neišvengiamai, bet uždrausta. Ir tai būtų daugybė dalykų nuo paprasčiausio juodojo šokolado iki begalybės.

Mėgstu trumpų plaukų šukuosenas, nes... man kitokios netinka.

Trys produktai, be kurių gyvenimas būtų blankesnis: kava, juodasis šokoladas, šlakelis tonizuojančio vandens. Esu visiška vasaros ir saulės gerbėja, bet prisipažįstu, kad tik pavasarį taip... fantastiškai čiulba paukščiai. Būti ryškiai man reiškia... prastai jaustis. Gerą draugą pažinsi... jeigu jis viską žino apie tave ir vis tiek su tavimi draugauja. Jei gaučiau dovanų šiltnamį, aš jame... neturėčiau ką veikti. Trys charakterio bruožai, kuriuos labiausiai vertinu žmonėse... išmintis, mokėjimas išgirsti, mandagumas. Mažai kas žino, kad jaučiu silpnybę... koaloms. Svarbiausios mano mitybos taisyklės yra... kas iš tų taisyklių, jei aš tiek kartų joms nusižengiu. Jei tektų vesti politinius debatus, kuriuose dalyvautų agurkas, pomidoras ir majonezas... žodį gautų visi, bet majonezo ir mano nuomonės greičiausiai nesutaptų. Mano mėgstamiausias animacinis filmukas... „Karlsonas, kuris gyvena ant stogo“.

Geriau žvirblis rankoje... nei širšė kelnėse.

Man retai pritrūksta draugijos, bet dažnai trūksta... gero žodžio. Amerikietiškos šypsenos ar skandinaviškas santūrumas? Aš už šypsenas, nes tai – pigiausias būdas patobulinti savo išvaizdą (afrikiečių patarlė). Kate Moss yra sakiusi, kad niekas nėra „taip skanu“, kaip jausmas, kad esi liekna. Apie tai manau, kad... tai – aksioma. Kai kitos moterys savaitgalį kepa pyragus, aš renkuosi... nekepti pyragų. Gali atrodyti, kad esu kieta ir manęs sugraudinti neįmanoma. Vis dėlto... sugraudinti manęs negali tik svetimos ašaros. Jei ryte pamatau, kad iš veidrodžio į mane žiūri ne pačios geriausios nuotaikos moteris, sakau jai... tu visiškai teisi. Jei turėčiau duoti savo šuniui su maistu susijusį vardą, pavadinčiau jį... Martiniu, Fernetu, Triufeliu arba Rikota, Kanele, Amarone. Mano mėgstamiausias posakis... šampaną geriu tik dviem progomis – kai esu įsimylėjusi ir kai nesu (Coco Chanel).

Vyras, kuris nemoka kepti mėsos, yra... vyras, kuris tikrai turi kitų dorybių.

Šio pavasario planas... mano planas dabar vienas visiems metų laikams – įveikti COVID’ą, pasiskiepyti ir ištrūkti į laisvę.

Mano laimės receptas kasdienai yra... nekalbėti ir nedaryti nieko bloga.

Mėgstamiausias ledų skonis... šokoladinis.

Svarbiausias daiktas mano virtuvėje yra... nuotrauka su dviem prezidentais.

Niekada nesakyk niekada, nes... sakyti gali viską, svarbu, kad nuo tavo žodžių neskaudėtų kitam.

Alyvuogės ar sūris? O abiejų negalima?

ANNA VANAGĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Ant �e�y�u sta�o ‘ gamtos ir šeimos Velykos

istorijos atgimimas Velykos mini atgimimą ir prisikėlimą. Tegul šiemet su šia pavasario švente bunda ne tik gamta, bet ir gražiausi prisiminimai, tegul atgyja vaikystės Velykų skoniai ir vaizdai.

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

BEATA NICHOLSON, JORŪNĖ PAUŽIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Šįkart Velykas siūlome švęsti kiek nostalgiškai: ištraukime močiutės indus, kuriuos dar vaikystėje matydavome sudėtus spintoje už stiklinių durelių, išsikepkime mielinių bobučių ar sviestu kvepiančią pynę, išmokime pasigaminti karališkos šaltienos ar įspūdingą netikrą zuikį. Tegul Velykoms ruošiasi ir vaikai: rasite ir naujų margučių dažymo idėjų, ir desertų papuošimų, kuriuos labai dailiai gali sulipdyti net maži piršteliai. Pagalvokite, kiek šeimos kartų susijungs prie vieno stalo, jei ant jo sudėsime porcelianines relikvijas, patiekalus, ruoštus pagal paveldėtus ir naujai išmoktus receptus, senoviškais ir naujoviškais būdais išmargintus kiaušinius. Tokioje aplinkoje neišvengiamai atgimsta prisiminimai, tad pasidalykite jais su kitais šeimos nariais.

Ne mažiau svarbu kurti ir naujus prisiminimus, tad su vaikais užsiimkite smagia veikla: Nuo seno Velykos siedavosi su supimusi – išaušus pavasariui kieme vaikams būdavo pakabinamos sūpynės. Tad Velykų dieną su šeima nueikite pasisupti: savo, o gal savo vaikystės namų kieme, miesto parke ar pamiškėje. Surenkite margučių ridenimo čempionatą: tegul dalyvauja visa šeima, o laimėtojas gauna skanų prizą. Namuose, kieme ar parke netoli namų išslapstykite margučius ar šokoladinius kiaušinius ir skelbkite ieškojimo varžybas. Surenkite velykines lenktynes: įsikąskite šaukštą, į jį įdėkite margutį ir varžykitės, kuris greičiau nepamesdamas kiaušinio nubėgs nustatytą atstumą. Tą patį galite daryti ir į lėkštę įdėję du kiaušinius.

Velykos

de�oravimas Stalo

MANTĖ KRIUKIENĖ

Kai mąstome apie Velykų stalą, toli dairytis nereikia: pažiūrime pro langą į bundančią gamtą ir jau žinome, kokį vaizdą bandysime perkelti ant šventinio stalo. Skaisti žaluma, gaivios spalvos, pavasariniai augalai ir gėlės – viskas ryšku, tačiau natūralu. Popierines servetėles palaikykite vasaros iškyloms, o Velykas susikurkime sentimentalias ir gamtiškas. Atiduokime duoklę gamtai, šeimos tradicijoms ir relikvijoms!

Serviruotė. Šiemet traukiame sunkųjį arsenalą – savo ar tėvų vestuvinius porcelianinius servizus. Taip, tuos, kurių kasdien naudoti nedera, o per šventes skubėdami pamirštame. Elegantiški puodeliai su smulkių gėlyčių piešiniais – dabar jau trokštamas vintažas, tad imkite juos ir išdidžiai rikiuokite ant Velykų stalo. Jei naudosime kelių skirtingų komplektų indus – bus dar smagiau. Serviruotės viršuje dedame dailų puodelį ir iš lanksčių beržo šakelių susukę lizdelį tupdome po margutį kiekvienam šeimos nariui. Margučių lizdas. Margučiams imkime natūralų krepšį. Iš lanksčių šakelių susukime didesnį lizdą. Jei šakos su išsprogusiais pirmaisiais lapeliais – dar geriau. Jei ne, tuomet pridėkime žalių samanų. Stalo dekoras. Mažulyčiai puodeliai, tinkantys tik espresui, kurio nemėgsta nė vienas šeimos narys, tokie neįtikėtinai jaukūs! Į juos sodinkime po kelias pavasarines svogūnines gėles – krokus, žydres, hiacintus ar smulkius narcizus. Juose galima iš anksto prisidaiginti grūdų ar saulėgrąžų. Aukštesnes gėles (narcizus, forsitijų šakeles ar egzotiškas mimozas) merkime į servizo arbatinį. Pagaliau ir jis bus panaudotas! Nostalgiškos detalės. Stalą papildykite jaukius prisiminimus keliančiomis detalėmis. Gal tai močiutės nertos ir iškrakmolytos servetėlės. Gal senelio drožti mediniai kiaušinių laikikliai. Kada, jei ne dabar, šioms relikvijoms suteikti ypatingą reikšmę?

Nuspalvink savo laiką su EUROMAXX Kelionės, maistas, pomėgiai, dizainas, muzika, architektūra Nekasdienio gyvenimo būdo žurnalas EUROMAXX Šeštadieniais 14 val. per ir MEDIATEKOJE dw.com/euromaxx

Dažymas mėlynėmis Rinkausi šaldytas mėlynes. Visą pakelį uogų sutryniau su 0,5 l vandens. Užvirinusi paviriau apie 7–10 min., į pravėsusį skystį įpyliau 2 šaukštus acto, sudėjau virtus kiaušinius taip, kad nesusiglaustų, bet būtų apsemti, ir palikau per naktį. Vientisesnei spalvai išgauti nuovirą reikėtų perkošti. Laikymo trukmė priklauso nuo to, kokio intensyvumo spalvos norisi: vienus užtektų palaikyti 4–5 valandas, kitus ilgiau ir taip išgauti skirtingas spalvas. Svarbu išėmus iš skysčio margučių netrinti, neplauti tekančiu vandeniu, nes kol nenudžiūvę – lengvai nusivalo spalva.

Esu LAURA JANONYTĖ, Mėjos (12 m.) ir Mato (10 m.) mama, „LaMa photography“ fotografė. Per pirmą jį karantiną atsiradus daugiau laiko hobiams, ėmiau fotografuoti maistą ir produktus. Esu ta bėgte bėganti darboholikė, tad šventės, galima sakyti, buvo vieninteliai laisvadieniai ir laikas pabūti su artimaisiais: Velykas su vaikais buvau įpratusi sutikti pas tėtį, kuris laukdavo jau su margučiais. Karantinas pristabdė, perdėliojo prioritetus, tad ir šventės įgijo visai kitokią reikšmę, teko raitytis rankoves, kad neliktume be pagrindinio Velykų akcento. Man patinka natūralumas, margučiai taip pat netapo išimtimi, nebuvo minties dažyti įprastais dažais, be to, smalsu išbandyti kitokius būdus, kai rezultatas ne visai prognozuojamas.

LAURA JANONYTĖ

LAURA JANO. KOMERCINĖ FOTOGRAFIJA.

Dažymas raudonuoju vynu Vynu margučius dažyti buvo paprasčiau. Į puodą įtiesiau popierinę servetėlę, sudėjau virtus kiaušinius, supyliau butelį pusiau saldaus raudonojo vyno ir palikau 12 valandų. Ištraukus margučiai neatrodo tokie įspūdingi, tačiau jiems džiūstant paviršiuje susidaro žėrutis, jis tampa šiurkštus, šiek tiek keičiasi spalva. Išėmus taip pat nereikia trinti, valyti, sausinti, geriausia leisti džiūti savaime ir stebėti pokyčius.

RAMUNĖ RASTONYTĖ yra dizainerė, gimusi Saudo Arabijoje, užaugusi JAV, gyvenanti San Fransiske, Kalifornijoje. Jos seneliai yra Antrojo pasaulinio karo pabėgėliai. Kai Ramunė neužsiėmusi skaitmeninių produktų patyrimo kūrimu klientams, jai patinka leistis į ekspedicijas po Kalifornijos pakrantę ir kalnus, išmėginti naujus receptus virtuvėje ir kurti unikalius kokteilius. Jos kūryboje akivaizdi meilė gamtai – išreikšta popieriuje, fotografijoje ar juvelyrikos darbuose. Moteris kasmet rengia margučių puošimo dirbtuves. Ramunė margučius puošia nuo vaikystės. Moteris prisimena, kad mama kietai išvirdavo kelias dešimtis kiaušinių, ant virtuvės stalo pastatydavo įrenginį vaškui kaitinti ir sudėdavo senus batų lako dangčius su ištirpintu bičių vašku. Įrankiai buvo paprasti: ant pieštuko esančio trintuko gale įtaisytas siuvimo kaištis, paliekantis dviejų rūšių žymes – tašką ir „ašarą“. Šeimos nariai piešdavo žymes ir panardindavo kiaušinius į dažus, visada pereidami nuo šviesesnių iki tamsesnių spalvų, ir mokydamiesi tradicinio lietuviško dizaino. Puoselėdama šias velykines tradicijas, šeima ilgainiui įtraukė ir naujovių: bando marginti skirtingo dydžio kaiščiais ir vinimis, nudažytus kiaušinius patrina actu, margina skirtingo dydžio kiaušinius – net ir stručio! Kartą Ramunė išbandė ukrainietiškus dažus ir atrado, kad spalvų įvairovė nepalyginamai didesnė, todėl dabar kiaušinius dažo tik jais. Ramunė kasmet laukia Velykų, kad galėtų visą dieną puošti margučius. Taip, taip – ištisą dieną. Šia savo aistra ji dalijasi kasmet rengdama margučių seminarą – daugiausia draugams nelietuviams. Jai patinka matyti, kaip žmonės, neturintys tų pačių tradicijų, kuria naujus margučius. Kai visi kiaušinių margintojai išsikirsto, Ramunė dažo juos medituodama iki vėlyvos nakties.

Ramunė Rastonis, www.ramunerastonis.com

Marginimas su žolelėmis ir svogūnų lukštais 1. Pasiruošiame baltus, nevirtus kiaušinius, žoleles, svogūnų lukštus (aš juos mėgstu pasmulkinti trindama rankose), audeklo (idealiai tinka nailoninės kojinės ar pėdkelnės), siūlo, žirkles, acto ir puodą. 2. Kiaušinius apdėliojame žalumynais ir apvyniojame siūlu. Taip lapeliai ar žiedeliai lieka savo vietose ir palieka ryškesnius raštus. Tuomet apdedame kiaušinį svogūnų lukštais, apspaudžiame audeklu ir surišame siūlu, kad neišsileistų. 3. Visus kiaušinius sudedame į puodą, užpilame vandeniu, kad apsemtų, įberiame šiek tiek druskos (sako, jog mažiau skyla) ir įlašiname šiek tiek acto (spalvai paryškinti). Verdame apie 15 minučių. 4. Išvirusius dar šiek tiek palaikome puode. 5. Išlaisvintus kiaušinius surikiuojame ant popierinio rankšluosčio, leidžiame nudžiūti, o vėliau aptepame aliejumi suvilgyta skiaute, kad blizgėtų. Marginimas vašku ir vaškinėmis kreidelėmis Vašku išmokau marginti dar vaikystėje – iš savo mamos, o dabar jau moka ir mano dukrytės. Dažniausiai piešiame tradicinius motyvus: saulutes, gyvatėles, taškelius. Kartais marginame išlydytu vašku (tam tinka ir tikro vaško žvakės galiukas) arba išlydome spalvotas vaškines kreideles. Tokį dažymo būdą itin mėgsta vaikai. Marginimas vaškinėmis kreidelėmis mažai kuo skiriasi nuo tradicinio marginimo vašku. Tik taip padabintų kiaušinių į dažus jau nebemerkiame – jie ir taip spalvingi. Marginimui vašku kiaušiniai turi būti išvirti ir atvėsę. Įrankį pasigaminti paprasta – į pieštuko galą įkišame mažą vinutę su nedidele galvute ar metalinį smeigtuką. Vaškines kreideles galima išlydyti aromatinėje žvakidėje. Vinutės galvutę reikia bakstelėti į išsilydžiusį vašką ir kiaušinio paviršiuje greitai brėžti liniją ar dėti taškelį.

RENATA PIVORIŪNIENĖ, dviejų mergaičių mama ir kūrėja iš prigimties, prekių ženklo „5RPkids“ įkūrėja. Renatos aistra – desertų gaminimas ir siuviniai vaikams. Planavimas ir pasiruošimas bet kokiai šventei man suteikia labai daug džiaugsmo, o mintyse visada šurmuliuoja begalės norimų įgyvendinti idėjų. Puošiu namus, susiplanuoju meniu, pasirūpinu stalo dekoro detalėmis ir nusprendžiu, kokį tortą gaminsiu šį kartą. Neįsivaizduojame švenčių su pirktiniu tortu – jau daug metų gaminu jį pati. Velykos – šventė, kvepianti pavasariu... Namuose iš anksto pasimerkiame keletą šakelių, kad iki Velykų spėtų sužaliuoti ar net sužydėti. Atsiranda žalsvos, gelsvos spalvos akcentų, kiškučių... Kiaušinių marginimas – nuostabiausia tradicija, pramoga, laiko praleidimas su šeima, meditacija. Mano mergaitės kasmet labai laukia šio pasiruošimo etapo, tačiau turiu prisipažinti, kad ne mažiau nekantrauju ir aš. Kasmet kiaušinius tradiciškai marginame su žolelėmis, svogūnų lukštais, vašku ir vaško kreidelėmis. Marginimo rytą, dažniausiai dieną prieš Velykas, nešini krepšeliu, skubame į lauką, mišką, pievą prisirinkti žolelių. Puiku, jei tokiu metu gamta jau būna šiek tiek pabudusi. Antraip ši užduotis ne tokia jau paprasta.

RENATA PIVORIŪNIENĖ

5RPKIDS, 5RPLIFE

Auksu tviskantys kiaušiniai Jei parduotuvėse rasite blizgių dažų kiaušiniams – išbandykite. Manau, kad puikiai pavyktų ir su tapyti skirtais akriliniais dažais ar nagų laku. Smagiausia užsimauti vienkartines pirštines, į delnus įsilašinti dažų ir pakočioti tarp delnų. Žinoma, taip dažyti reikia jau virtus kiaušinius. Be šių marginimo technikų, išbandome ką nors naujo: virtų kiaušinių dekoravimą flomasteriais ar spalvotomis kreidelėmis, dažymą šilko skiautėmis, raudonuoju vynu, mėlynuoju kopūstu, marginimą dažus lašinant ant popierine servetėle apvynioto kiaušinio, dekupažuojant, tiesiog apvoliojant blizgančiuose dažuose. Žinote, koks lengviausias margučių pasiruošimo būdas? Išsivirti putpelių kiaušinių. O jeigu dar vieną kitą palaikysite dažuose... Be ko neįsivaizduojame Velykų ryto, susėdę prie stalo? Be margučių daužymo ir žiūrėjimo, kuriam gi pavyko išsirinkti tvirčiausią. Dar iš vaikystės prisimenu, kaip tėtis buvo ne kartą papokštavęs ir šiam žaidimui slapčia prigriebęs medinį margutį. Kiek tuomet visiems būdavo juoko. Džiaugiuosi, kad panašių prisiminimų turi ir dukrytės: labai smagu daužyti margučius su dieduku.

Velykos

Šventinis netikras zuikis su vištiena ir kiauliena Šis receptas – tai įrodymas, kad netikras zuikis gali būti šventinio stalo pažiba! Džiovintos spanguolės ir riešutai suteikia jam šventiškumo, o sluoksnius sukursite skirtingomis mėsos rūšimis. Liks tik viską gerai paspausti. Tai tikrai ypatingas velykinis patiekalas!

Reikės: • 750 g maltos kiaulienos • 2 didesnių vištų krūtinėlių • 30 g džiovintų spanguolių (tiktų ir slyvos) • 6 šaukštų viskio, konjako arba brendžio • 20 juostelių šaltai rūkytos šoninės • 120 ml grietinėlės • 0,5 šaukštelio malto muskato • 50 g lukštentų nesūdytų pistacijų • 1 šaukštelio džiovintų arba šviežių čiobrelių • druskos ir juodųjų pipirų 1. Spanguoles užpilame pasirinktu alkoholiniu gėrimu ir šiek tiek pašildome nustatę silpną kaitrą (neužverdame). Leidžiame pravėsti. 2. Pailgą kepimo formą išklojame šoninės juostelėmis, kad bent truputį dengtų viena kitą, nes kepant šoninė susitrauks. Tegul klojant juostelių galai išsikiša iš kepimo formos kraštų. Kelias juosteles pasiliekame. 3. Į didelį dubenį nuo spanguolių nupilame alkoholį. Ten pat dedame maltą kiaulieną, pilame grietinėlę, beriame maltą muskatą, čiobrelius ir pasūdome, negailėdami beriame juodųjų pipirų. Gerai išminkome rankomis. 4. Į kepimo formą dedame pusę paruoštos mėsos masės. Gali atrodyti, kad įdaro per daug, tačiau dedant reikia gerai paspausti. 5. Vištų krūtinėles pjauname išilgai ir padalijame į šešias ar aštuonias ilgas dalis. Guldome pusę vištienos ir beriame pusę pistacijų. Tada – likusius vištienos gabalus, vėl pistacijas ir spanguoles bei likusią kiaulieną. Viršų užklojame laisvais šoninės juostelių galais. Jei visiškai neuždengia maltos mėsos, ant viršaus papildomai klojame šoninės juostelių. 6. Kepimo formą uždengiame folija ir kepame 1 val. 20 min. 180 °C orkaitėje. Tuomet nuimame foliją, nupilame visą formoje susidariusį skystį ir pakepame dar 10–15 min., kol šoninė apskrus. Taip paruoštą netikrą zuikį galite išversti į

lėkštę ir valgyti vos iškeptą. Arba galite per naktį slėgti: atvėsinkite formoje, ant viršaus uždėkite lakštą folijos ir keletą skardinių konservų. Laikykite pernakt šaldytuve ir kitą dieną valgykite šaltą arba pašildytą orkaitėje. Vėsdamas jis sutvirtės ir geriau išryškės sluoksniai.

Patiekdami ant viršaus dėkite keptų ar šviežių

vyšninių pomidoriukų, kaparėlių ar marinuotų daržovių.

�agardai

Skaniausi Velykų stalo

Velykinis kiaušinis ir šaukštelis majonezo yra tvirta ir neišardoma sąjunga. O majonezo padažai puikiai papildo daugybę Velykų stalo patiekalų. Šaltiena, netikras zuikis, virtas liežuvis, kepta žuvis ir dar daug kitų šaltųjų užkandžių džiaugsis šių majonezo pagardų kompanija. Abu padažus ruošėme su sodraus skonio majonezu „Heinz“. Jis pagamintas be dažiklių, skonio stipriklių ir konservantų. Kiaušinius šiam majonezui sudeda laisvai laikomos vištos. Beje, „Heinz“ majonezui naudojami ne kiaušinių milteliai, o kiaušinių tryniai, todėl jis geltonesnis ir riebesnis. Žodžiu, tikrai skanus ir kokybiškas.

Majonezo pagardas su krienais ir agurkėliais

Šio padažo receptą ištobulino virtuvės šefė Rūta Paulauskienė. Visi ingredientai taip puikiai dera, kad, neslėpsim, norisi šaukštais jį kabinti. Gardinkite šaltieną ir kitus mėsos patiekalus.

Reikės: • 3 kupinų šaukštų majonezo „Heinz“ • 2 šaukštų mėgstamų krienų • 2–3 raugintų ar marinuotų agurkų • 2 svogūnų laiškų • maltų Kajeno paprikų Dubenėlyje sumaišome „Heinz“ majonezą su krienais. Sudedame smulkiai supjaustytus agurkus bei svogūnų laiškus. Jei mėgstate aštriau, pagardinkite Kajeno paprikomis.

Majonezo pagardas su džiovintais baravykais

Prabangų, išskirtinį skonį sukuria garbusis baravykas. Šis padažas yra labai geras būdas sunaudoti džiovintų grybų likučius ir atlaisvinti vietos spintelėse.

re kla mi ni s p roj e ktas

Reikės: • 5–6 kupinų šaukštų majonezo „Heinz“ • kupino šaukštelio smulkiai maltų džiovintų baravykų Džiovintus baravykus sumalame kavamale arba maisto malūnėliu į miltukus ir sumaišę su „Heinz“ majonezu paliekame bent 10 minučių, kad atsiskleistų geriausios baravykų skoninės savybės.

Ieškokite MAXIMA, IKI, RIMI parduotuvėse ir www.barbora.lt

Velykos

Traškios bulvytės su rozmarinais

Kai kepsite šias bulvytes, pasirinkite didelę skardą, kad galėtumėte jas paskleisti vienu sluoksniu, antraip gerai nepaskrus.

Reikės: • 1 kg bulvių • 3–4 šaukštų alyvuogių aliejaus • šviežių rozmarinų • druskos 1. Bulves nuskutame ir supjaustome nedideliais kubeliais. 2. Juos paskleidžiame ant popierinio rankšluosčio ir labai gerai nusausiname (jei norite traškių bulvyčių – nepraleiskite šio žingsnio). 3. Suberiame į dubenį, pilame aliejaus, dosniai pasūdome, beriame sukapotus rozmarinus ir išmaišome, kad kiekvienas gabalėlis pasidengtų aliejumi. 4. Paskleidžiame bulves skardoje (aliejaus pertekliaus nepilame) ir vis pamaišydami kepame 200 °C orkaitėje 20–25 min., kol bulvytės gerai apskrus.

Karamelizuotos morkos su kmynais Garnyras zuikiui pavaišinti ar prie netikro zuikio valgyti. Salsvas, todėl mėgstamas vaikų.

Reikės: • 700 g morkų • 50 g sviesto • 1 šaukšto rudojo cukraus arba medaus • 0,5 šaukštelio druskos • 1 šaukštelio kmynų 1. Jei morkos mažos, pjauname jas išilgai, jei didesnės – į 4–6 dalis. 2. Morkas beriame į kepimo indą, pilame medaus ar apibarstome cukrumi, druska, kmynais ir gerai išmaišome. Ant viršaus sudedame mažais gabaliukais supjaustytą sviestą. 3. Pašauname į 200 °C orkaitę 20–25 min., kepdami kelis kartus pamaišome.

Kriaušės su pelėsiniu sūriu tešloje

Sultingos kriaušės su auksiniu tešlos apsiaustu. Vaisinį saldumą pikantiškai papildo kriaušės viduje pasislėpęs „Castello Danish Blue“ sūris su mėlynuoju pelėsiu. „Castello Danish Blue“ ir kriaušės – tarytum tobula pora, čia sūrio aštrumą lengvai subalansuoja saldžios kriaušės natos.

Reikės: • 400 g šaldytos sluoksniuotos tešlos • 6–7 didesnių kriaušių • 100 g „Castello“ sūrio su mėlynuoju pelėsiu • 1 kiaušinio • cinamono

Jei kriaušės kietokos, prieš tai jas galima apvirti: tereikia nulupti, išskobti vidų ir leisti kelias minutes pakunkuliuoti vandenyje su cinamono lazdele bei keliomis kardamono ankštelėmis, kol kriaušės šiek tiek suminkštės. Tešlą galite pjaustyti ne juostelėmis, o kvadratėliais ir jais tiesiog apgaubti visą kriaušę.

Ieškokite MAXIMA parduotuvėse ir www.barbora.lt.

re kla mi ni s p roj e ktas

1. Orkaitę įkaitiname iki 190 °C. Tešlą lengvai pakočiojame. Supjaustome ilgomis juostelėmis. 2. Kriaušes nulupame ir peiliu išskobiame sėklalizdį. Galime kiek nupjauti kriaušės apačią, kad stabiliau stovėtų. 3. Į kriaušių vidų dedame „Castello“ sūrio su mėlynuoju pelėsiu. Pabarstome cinamonu. 4. Išplakame kiaušinį ir plakiniu lengvai patepame tešlos juosteles. Vyniojame jas aplink kriaušes. Iš tešlos galime išpjauti ir lapelius papuošti. 5. Kiekvieną tešla apsuktą kriaušę aptepame kiaušinio plakiniu ir pašauname į orkaitę. Kepame apie pusvalandį arba kol tešla iškeps ir paruduos.

Švelnaus skonio ir malonios tekstūros „Castello“ kamamberas yra puikus pasirinkimas pirmai pažinčiai su šio tipo sūriais.

Salotos su keptu kamamberu

Kokios turtingos ir spalvingos šios salotos! Jos tiesiog sukurtos dalytis ir būtinai valgomos dar šiltos: kiekvienas sau kraunasi žalumynų, keptų pomidorų, artišokų ir viską karūnuoja karštu tįstančiu „Castello“ kamambero gabalėliu. Nes tik karštas „Castello“ kamamberas atskleidžia savo ryškiausius poskonius.

Reikės: • 150 g salotų lapelių mišinio (gali būti ir sultenės, gražgarstės, špinatų lapeliai) • didelės kekės vyšninių pomidorų • kamambero „Castello“ • marinuotų artišokų • pusės citrinos sulčių • 1 šaukšto medaus • 2 šaukštų alyvuogių aliejaus • saujelės keptuvėje paskrudintų moliūgų sėklų arba kedrinių pinijų • kelių riekelių sumuštinių duonos • saujelės tarkuoto kietojo sūrio • kanapių sėklų • druskos, pipirų 1. Skrebučiams supjaustome duonos riekeles pailgais pagaliukais, paskleidžiame skardoje, pabarstome kietuoju sūriu. Kepame 200 °C orkaitėje, kol spalva taps auksinė. 2. Į skardą dedame pomidorų kekę, pašlakstome alyvuogių aliejumi ir pabarstome druska. Kepame orkaitėje apie 20 min. 3. Pasiruošiame padažą salotoms: citrinų sultis maišome su medumi (jei medus kietas, jį pašildome), alyvuogių aliejumi, druska ir pipirais. Užpilame padažą ant nuplautų bei nusausintų salotų lapelių ir gerai išmaišome. Sudedame viską į didelę lėkštę kartu su keptais pomidorais, marinuotais artišokais ir sėklomis. 4. Jau kai jaučiame, kad esame viską pasiruošę, pašauname kepti „Castello“ kamamberą – galime jo paviršių lengvai įpjauti, patepti medumi ir pabarstyti druska bei pipirais. Kepame sūrį orkaitėje apie 15 min. 180 °C temperatūroje. Jis neturi pasileisti ar ištižti, tik maloniai viduje suminkštėti ir pradėti liūliuoti. 5. Visiems susėdus prie stalo, traukiame iš orkaitės „Castello“, dedame jį ant pasiruoštos salotų lėkštės ir iškart tiekiame ant stalo, ragaujame, kol šis sūris karštas ir tąsus. Ieškokite MAXIMA, RIMI parduotuvėse ir www.barbora.lt.

šefas namuose

KARALIŠKA ŠALTIENA – NE TIK VELYKOMS Šefė RŪTA PAULAUSKIENĖ: „Šaltieną išmokau gaminti iš tėčio, itin ištobulinusio savo receptą. Man šis patiekalas nuo vaikystės siejosi su naktiniu pjaustymu: tėvai vakare grįždavo iš darbo ir ją ruošdavome. Kadangi šaltiena verda ilgai, tai mėsos pjaustymas nusikeldavo į naktį. Bet man tas procesas labai patikdavo – malonumas būdavo nuvalgyti mėsą nuo visų kauliukų.“

Tikriausiai stebitės, kaip kuklioji mūsų šaltiena staiga tapo karališka? Bet šaltienos, kurią mus išmokė gaminti šefė Rūta Paulauskienė, kitaip nepavadinsi: suruošta iš daug skirtingos ir labai geros mėsos iš lietuviškų ūkių, tokia smulki ir tirpstanti burnoje. Tikra šventinė! Rūtos tėčio receptas ir gamybos būdas ypatingesnis nei įprastos šaltienos: dedama daug įvairių rūšių mėsos, susidaro santykinai mažiau želatinos, todėl tekstūra švelnesnė, o pabaigoje įmaišomos sutraiškytos česnako skiltelės. Ko reikia, kad šaltiena būtų skani? Šefė Rūta pabrėžia, kad svarbiausia – nesileisti į jokius kompromisus dėl mėsos kokybės: „Turi būti tik geri produktai, iš patikimų ūkininkų. Kai verdi ekologišką, gerą mėsą, greitai pamatai skirtumą – nekyla tiek putų, nebūna daug nuoviro.“ Rūta prie šaltienos patiekia majonezo, krienų arba gamina nepaprastai gardų padažą su agurkėliais ir krienais. Kaip paruošti šį ir majonezo padažą su džiovintais baravykais, skaitykite 55 puslapyje. Garnyrui labai tinka paprasčiausios virtos ar keptos bulvės, švieži žirneliai, sumaišyti su majonezu.

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

RŪTA PAULAUSKIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ, JOANA BURN

Reikės: • 1 kiaulienos karkos • 2 kiaulės kojų • 400 g jautienos kulninės • 1 veršienos karkos • 400 g veršienos kulninės • 5–6 vištų kojelių • 1 didesnio svogūno • 2–3 morkų • 1 mažesnio saliero gumbo • 1 petražolės šaknies • 4–5 česnako skiltelių • 6–7 juodųjų pipirų žirnelių • 2 lauro lapų • druskos Gaminame: Prieš virdami mėsą būtinai ją pamirkykite vandenyje 2–3 valandas. Tai padeda pašalinti kraujo likučius. Vandens įpilkite tiek, kad visiškai apsemtų mėsą. Pamirkytą mėsą labai gerai nuplaukite tekančiu vandeniu.

1. Į puodą sudėkite mėsą ir užpilkite vandeniu, kad jo virš mėsos būtų dar apie 3 cm. Kai vanduo užvirs ir susidarys putų, kruopščiai jas nugriebkite. Virti šaltieną reikės ant mažos ugnies ir ne trumpiau kaip 5–6 val. 2. Pavirkite šaltieną 4 val. Sudėkite į puodą neluptus svogūnus, neskustas morkas ir saliero gumbą bei petražolės šaknį. Lauro lapus bei juoduosius pipirus sumeskite į puodą likus valandai iki virimo pabaigos. Virkite ant vidutinės ugnies ir jei vandens daug nugaravo, šiek tiek dar įpilkite. Pilkite į puodą tik šaltą vandenį. 3. Kai baigs virti, kiaurasamčiu iš puodo išimkite suvirusias daržoves ir mėsą. 4. Sultinį nukoškite. 5. Sultinyje virtas morkas nulupkite ir smulkiai supjaustykite. 6. Mėsą nuimkite nuo kaulų ir labai gerai susmulkinkite. Šakute pamaigykite mėsą ir patikrinkite, ar neliko smulkių kauliukų. Taip pat smulkiai supjaustykite odeles bei kremzles. 7. Į puodą sudėkite susmulkintą mėsą, odeles, kremzles, smulkiai supjaustytą morką. Užpilkite sultiniu. 8. Viską dar kartą užvirkite. Suberkite druską ir išspauskite česnaką. Jokiu būdu nedėkite druskos anksčiau, nes šaltieną galite persūdyti. Česnaką išspauskite česnakų spaudykle, taip susmulkintas česnakas geriau pasiskirstys mėsos masėje. Pavirkite 5 min. 9. Šaltieną tinka supilti į stiklinius indus. Tik prieš tai juos praskalaukite šaltu vandeniu (nešluostykite, tik nuvarvinkite) – paskui šaltieną lengviau pavyks išversti į lėkštę.

patarimas

Prieš dedant šaltieną į šaldytuvą reikėtų leisti jai atvėsti iki kambario temperatūros. Šaltiena turėtų sustingti per kelias valandas, bet geriausia ją palaikyti šaldytuve per naktį.

Velykos

VELYKŲ KEPINIAI

Pynė

su pistacijomis ir vyšniomis

Prabangi ir sodri babka – taip vadinasi mielinė pynė su daug sviesto, cukraus ir kiaušinių. Populiari visame pasaulyje, kepama su įvairiausiais priedais ir skirtingų formų. Iš pirmo žvilgsnio atrodantis sudėtingas kepinys iš tiesų yra lengvai pagaminamas, tik nereikia bijoti kreivai susukti ar nelygiai perpjauti – kiekvienuose namuose ši pynė atrodys kitaip, bet skoniu ir kvapu užburs visus vienodai.

Reikės: • 550 g miltų • 7 g sausų mielių • 140 g pieno • 3 kiaušinių • 70 g cukraus • 100 g sviesto • žiupsnio druskos Įdarui reikės: • 200 g kapotų pistacijų • 300 g šaldytų arba konservuotų vyšnių be kauliukų • 100 g minkšto sviesto • 100 g rudojo cukraus • plakto kiaušinio su dviem šaukštais pieno aptepti 1. Mieles sumaišome su cukrumi ir šiltu (apie 40 °C) pienu, paliekame 10 min., kad suputotų. 2. Miltus sumaišome su druska, įmušame kiaušinius, pradedame minkyti tešlą. Minkydami supilame pieno ir mielių mišinį, minkome, kol visi produktai susijungs. Geriausia tai daryti virtuviniu kombainu – leisti darbuotis minkymo antgaliui, bet tikrai įveikiama ir rankomis. 3. Galiausiai po nedidelį gabalėlį dedame kambario temperatūros sviestą ir toliau minkome, kol sudėsime jį visą, o tešla ims blizgėti, taps elastinga ir nelipni. Tai gali užtrukti apie 10–15 min. 4. Tešlą uždengiame sausu rankšluosčiu ir leidžiame pakilti dvigubai – apie valandą ar pusantros. Galima kildyti šaltai: jei planuojate kepti ryte, tai užminkykite iš vakaro, uždenkite maistine plėvele ir palikite šaldytuve pernakt. Ryte, išėmę iš šaldytuvo, nebekildykite – darbuokitės su šalta. 5. Kol tešla kyla, pasiruošiame įdaro ingredientus. 6. Pakilusią tešlą iškočiojame į maždaug vieno centimetro storio stačiakampį. 7. Jį ištepame minkštu sviestu, tolygiai apibarstome ruduoju cukrumi. 8. Paskleidžiame kapotas pistacijas ir vyšnias. 9. Pradedame vynioti ilgąją lakšto kraštinę ir suvyniojame į ritinį. 10. Tada aštriu peiliu perpjauname šį tešlos vyniotinį išilgai – į dvi ilgas dalis. Lengvai jas paspaudžiame iš viršaus ir prilaikome, kad neatsivertų. 11. Atsargiai supiname – abi dalis vyniojame kaip virvę – susukame ir suriečiame į apvalų žiedą. 12. Geriausia visa tai daryti ant kepimo popieriaus, taip išvengsime pynės deformavimosi perkeliant. Sudėliojame išbirusius riešutus ir vyšnias. Aptepame kiaušinio ir pieno plakiniu ir apie valandą paliekame pakilti. 13. Kepame 160 °C orkaitėje apie 45 min.

GIEDRĖ PEČENKIENĖ

Velykos

Šį vyniotinį gaminu su dviem netikėtais produktais, nudažančiais jį nuostabiai žalia spalva – tai špinatai arba dilgėlės. Šįkart rinkausi špinatus, bet jeigu gyvenate ten, kur galima pasiskinti dilgėlių, tai labai rekomenduoju išbandyti. Tik nepamirškite, kad maistui naudojami tik jauni dilgėlių ūgliai – natūralus pavasarinis geležies šaltinis. Jas reikia ruošti taip pat, kaip špinatus. Įdaras – švelni vanilinė varškė. Jei norisi švelnios rūgštelės ir spalvos, tikrai galima truputį paimprovizuoti ir dėti, pavyzdžiui, aviečių (šviežių ar šaldytų).

Samaninis špinatų vyniotinis su varške Žalieji trupiniai

Nupjautų kraštelių neišmeskite. Iš jų galima padaryti žalius trupinėlius vyniotiniui ar sausainiams puošti. Tam nuopjovas reikia paruošti – 80 °C orkaitėje džiovinti valandą ar pusantros. Tada virtuviniu smulkintuvu sumalti iki trupinių. Galima trupinti ir rankomis arba sudėti į maišelį ir padaužyti kočėlu, kol smulkiai sutrupės.

Vadinamasis japoniškas plikytos tešlos biskvitas ypač tinka vyniotiniams, nes jo struktūra užtikrins, kad neplyštų vyniojant ar netrūkinėtų – labai lengva jį formuoti.

Biskvitui reikės: • 130 g pieno • 70 g sviesto • 100 g miltų • 5 kiaušinių baltymų • 5 kiaušinių trynių • 80 g cukraus • 70 g šviežių špinatų

• Kremui reikės: • 250 g varškės • 150 g plakamosios

grietinėlės • 50 g minkšto sviesto • 100 g miltelinio cukraus • 1 šaukštelio vanilės ekstrakto

1. Špinatus nuplikome verdančiu vandeniu ir maisto smulkintuvu sutriname iki tyrės. 2. Užviriname pieną su sviestu. 3. Suberiame sijotus miltus ir intensyviai maišome, kol tešla sušoks į kamuolį, ims lipti prie puodo dugno. Taip maišydami keletą minučių pakaitiname. 4. Tešlą perkeliame į plakimo indą, truputį atvėsiname. Pradedame plakti ir pamažu supilame kiaušinių trynius. 5. Į tešlą sukrečiame ir špinatų tyrę, išmaišome šaukštu. 6. Baltymus su cukrumi išplakame iki purumo, atsargiai, lengvais judesiais įmaišome į žaliąją masę. 7. Tešlą tolygiai paskleidžiame per visą kepimo skardą ant kepimo popieriaus, 15 min. kepame 170 °C orkaitėje. 8. Iškepusį biskvitą, dar karštą, su visu po juo esančiu kepimo popieriumi suvyniojame į suktinį. 9. Uždengiame sausu rankšluostėliu ir paliekame atvėsti. 10. Kol aušta, ruošiame kremą: varškę trintuvu sutriname su sviestu. Grietinėlę, cukraus miltelius ir vanilę išplakame iki standumo, sumaišome su varškės mase. 11. Atvėsusį biskvitą išvyniojame, nulupame kepimo popierių. Sulyginame kraštus – nuo visų kraštinių nupjauname po porą centimetrų. 12. Kremu tolygiai ištepame visą biskvitą, vėl suvyniojame į ritinį ir bent porai valandų dedame į šaldytuvą.

Velykos

Morkų

�e�sas

Kiaušiniai, zuikiai ir, žinoma, morkos yra Velykų stalo atributai, dekoracijos ir produktai. Morkų sėkmė kepiniuose – jau niekam ne paslaptis. Jos suteikia ir spalvos, ir svorio bei drėgmės biskvitui, papildo jį nenuspėjamu skoniu. Vos iškeptą, dar šiltą keksą aptepkite apelsinų džemu. Taip keksas nedžius, įgaus blizgesio ir švies kaip pavasario saulė, budinanti gamtą keltis.

Reikės: • 400 g smulkiai tarkuotų morkų • 5 kiaušinių • 300 g rudojo cukraus • 280 g vynuogių kauliukų arba kitokio bekvapio aliejaus • 400 g miltų • 100 g kapotų karijų arba graikinių riešutų • 100 g pasmulkintų džiovintų ananasų • 1 šaukštelio kepimo miltelių • po žiupsnelį druskos, cinamono, vanilės • nutarkuotos vieno apelsino žievelės • apelsinų džemo patepti 1. Kiaušinius su cukrumi išplakame iki purumo. 2. Supilame aliejų, vėl išplakame. 3. Įmaišome morkas, apelsino žieveles, kapotus riešutus, džiovintų ananasų gabaliukus. 4. Galiausiai beriame sijotus miltus, kepimo miltelius ir prieskonius, gerai išmaišome. 5. 20–24 cm skersmens kepimo formą patepame aliejumi, pabarstome ruduoju cukrumi. Supilame tešlą ir kepame 180 °C temperatūroje apie valandą – tikriname į pyragą įsmeigdami medinį pagaliuką – jei ištraukiame sausą, vadinasi, iškepė. 6. Karštą pyragą aptepame džemu ir papuošiame, kaip patinka.

Vely�iniai ZUIKIAI

Smagūs lipdyti, gražūs pažiūrėti, skanūs paragauti – šis receptas skirtas jūsų mažiesiems virtuvės šefams. Natūralūs ir kokybiški DVARO produktai užtikrins šių drėgnų bandelių purumą, o toliau tik nuo jūsų vaikų fantazijos priklausys, kokie velykiniai zuikiai atšokuos ant šventinio pusryčių stalo. Tešlai: • 200 ml DVARO pieno • 7 g sausų mielių • 50 g cukraus • 2 kiaušinių • 60 g DVARO sviesto • 500 g miltų • žiupsnelio druskos • 1 kiaušinio aptepti

reklami ni s p roj e ktas

Įdarui: • 250 g DVARO varškės • 50 g miltelinio cukraus • 1 šaukštelio cinamono • 1 kiaušinio 1. Puode ištirpiname gabaliukais supjaustytą DVARO sviestą. Kai sviestas išsilydo, supilame DVARO pieną, pamaišome ir nukeliame nuo viryklės – pienui sušilti pakaks šilumos nuo ištirpusio sviesto. Ten pat įmušame du kiaušinius, lengvai paplakame. 2. Į didelį dubenį beriame miltus, sausas mieles, kelis dosnius žiupsnius druskos, cukrų, viską sumaišome. 3. Dabar į miltus pilame skystą masę ir gerai išminkome, kol tešla nelips prie rankų. Uždengtą tešlą paliekame valandą šiltai pastovėti kambario temperatūroje, kad padvigubėtų. 4. Pasiruošiame įdarą – DVARO varškę sumaišome su kitais produktais ir pertriname per sietelį ar pasidarbuojame trintuvu. 5. Iš pakilusios tešlos formuojame bandeles. Į tešlos gabalėlį dedame DVARO varškės įdaro, gerai užspaudžiame kraštus ir suformuojame kamuoliuką – štai ir zuikio galva. Ausytes gaminam taip: iš tešlos padarom apie 15 cm ilgio virveles, jas perlenkiame pusiau ir pritvirtiname prie kamuoliuko, galus tiesiog pakišdami po apačia. 6. Zuikelius aptepame kiaušinio plakiniu ir paliekame dar pusvalandį kilti. 7. Kepame iki 20 min. 180 °C orkaitėje.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Velykos

Kepinių puošimas – pavasaris ant torto

SMIDRAI

Pjaustyti ir susmaigstyti smidrai! Kas sakė, kad jie tik salotoms? Smidras – pilnas gyvybės, pavasario energijos ir tikras sušilusios žemės šauklys. Rodos, pats kepinys pulsuoja bundančia gyvybe.

Kokia karūna puošite pagrindinį Velykų stalo kepinį – tortą, Velykų bobą, keksą ar pynę? Mano fantazija dažnai apsiriboja glajumi ir saujele šokoladinių kiaušinio formos saldainių... O konditerė Giedrė Pečenkienė, sukūrusi tikrų šedevrų kepiniams Kalėdų žurnale, siūlo stalo karalių puošti pačiu pavasariu! Dygstančiu, žydinčiu ir įkvepiančiu.

MARCIPANO KIAUŠINĖLIAI

Spalvotame cukruje pavolioti marcipaniniai kiaušinėliai – lyg brangakmeniai karūnoje. Rinkitės norimas spalvas, derančias prie stalo ar nuotaikos paletės. Jei nespėjote prisukti marcipano kiaušinėlių, puoškite pirkta spalvota dražė.

DŽIOVINTŲ VAISIŲ GABALIUKAI

Čia jau kaip sugalvosite. Galite atkartoti kepinyje naudotus produktus arba tiesiog papildyti dėlionę norimomis spalvomis, formomis ar faktūromis. Šio kepinio karūnoje – džiovintų ananasų gabaliukai.

DŽEMAS

Nebūtinai glajus. Kepinio viršų galima aptepti apelsinų ar abrikosų džemu, sulieti cukraus sirupu. Džemu apteptas pyrago viršus ne tik nesudžius, bet ir šventiškai blizgės.

DAIGAI

Ant šio pyrago susirangę žirnelių daigai, bet puikiausiai jį atgaivintų ir saulėgrąžų, ridikėlių ar kitų žalumynų daigai. Uch, kaip man patinka tas žalias veržlumas!

GĖLIŲ ŽIEDLAPIAI

Lyg pirmosios žibutės mėlynuoja džiovintų hortenzijų žiedeliai. Šviežių valgomų žiedlapių galite rasti maisto prekių parduotuvėse, specialiuose rinkiniuose salotoms, o džiovintų (jei patys nesusidžiovinote) – didesnėse maisto prekių parduotuvėse.

Velykos

KEPINIUS PUOŠIA VAIKAI Mykolas, 7 metų

Didysis brolis trijų vaikų šeimoje ir mamos padėjėjas. Mykolas mėgsta suktis virtuvėje, bet mieliau imasi lengvai ir greitai pagaminamų skanėstų, juk kantrybė ne geležinė, kai aplink gardžiai kvepia, o valgyti dar negalima. Todėl sausainių dekoravimas, marcipano lipdymas, tešlos kočiojimas ir pyragų puošimas – patys smagiausi darbai. Tikime, kad ne tik Mykolui, bet ir daugeliui kitų vaikų.

Marcipaninės morkytės ir kiaušinukai kepiniams puošti

Marcipaninėms morkytėms ir kiaušinukams lipdyti ypatingų priemonių neprireiks – tik maistinių dažų, cukraus ir miklių pirštukų.

Kiaušinukai 1. Atgnybame nedažytos marcipano masės ir formuojame kiaušinuką. 2. Į baltą cukrų įlašiname lašelį dažų ir išmaišome. 3. Spalvotame cukruje apvoliojame kiaušinukus. Jei cukrus nenori lipti, rutuliuką aptepame kiaušinio baltymu arba vandeniu.

Morkytės 1. Atgnybame marcipano masės. 2. Į ją įspaudžiame lašelį dažų ir gerai išminkome. 3. Atgnybame gabaliuką masės ir formuojame morkytę. 4. Dantų krapštuku galime įspausti norimą raštą.

patarimai

Marcipanas – skanusis migdolų saldėsis, kurį visai nesunku pasigaminti namuose. Bet jei nėra tam laiko, šiais laikais marcipano nusipirkti galima beveik kiekviename didesniame prekybos centre. Papuošimams lipdyti tiks bet koks, tačiau reikėtų atkreipti dėmesį į jo sudėtį: jei marcipaną naudosite kepiniams įdaryti – tuomet jo sudėtyje turėtų būti ne mažiau kaip 50 proc. migdolų. Likusią marcipano masę galite sunaudoti skanindami mielinius pyragus ar sausainius. Sandariai supakuotas marcipanas išliks minkštas, o jei laikysite atviroje vietoje – sudžius.

Velykos

Trapūs sviestiniai sausainiai Sablé (prancūziškai), arba sviestiniai sausainiai, – klasikinis trapios tešlos variantas. Užminkyta ir suvyniota tešla šaldytuve gali kantriai laukti savaitę. Sausainius kočiokite arba labai plonus – bus itin traškūs, arba storesnius – tuomet taps trapūs, bet minkštesni. Jei ketinate juos pertepti uogiene – kepkite storesnius. Galite laisvai improvizuoti – skaninti tešlą smulkintais riešutais, džiovintais vaisiais, mėgstamais prieskoniais. Tereikia juos įminkyti į tešlą. Iškeptus sausainius galima pertepti uogiene, dekoruoti glajumi, puošti pabarstukais ar spalvotu cukrumi, o gal žaliai nudažytais trupiniais (kaip juos pasiruošti, skaitykite 66 p.).

Reikės: • 200 g minkšto sviesto • 420 g miltų • 140 g miltelinio cukraus • 50 g migdolų miltų • 2 kiaušinių • žiupsnio druskos

vai�ams

ZUIKIŲ KEPYKLA, arba kepiniai

Puošti: • tirštesnės uogienės ar džemo • cukraus miltelių 1. Visus produktus, išskyrus kiaušinius, maišome virtuviniame kombaine arba triname pirštais iki trupinių. 2. Į trupinius po vieną įmušame kiaušinius ir šiek tiek paminkome, kol tešla sušoks į vientisą gabalą. Nereikia minkyti ilgai, kad nepradėtų tirpti sviestas. 3. Suvyniojame į maistinę plėvelę ir bent 1 valandai dedame į šaldytuvą. 4. Šaltą tešlą kočiojame tiesiai ant kepimo popieriaus, pabarstydami miltais, formele išspaudžiame sausainius, o tešlos likučius nuimame. Jei norime kiauro sausainio – vidurį išspaudžiame mažesne formele. Kepame 190 °C orkaitėje 10–12 min., kol švelniai paruduos. 5. Iškeptus sausainius galima pertepti tiršta uogiene, suklijuoti ir pabarstyti milteliniu cukrumi.

Velykos

Mielinės Velykų bobutės

Mielos, purios, minkštos ir gardžios Velykų zuikio vaišės vaikams. Šių tešla – brijošė, arba sviestinė mielinė tešla. Ji sodri, riebi, truputį kitokia nei tiesiog įprasta mielinė tešla. Skaniausia pyragus valgyti tą pačią dieną, kitą jie bus kietesni. Jei liks nesuvalgytų, galite supjaustyti ir paskrudinti – puikiai tiks vėlyviems šventiniams pusryčiams vietoje skrebučių. Tokius pyragus galima skaninti razinomis, riešutais, vaikams labai patinka su šokolado gabalėliais, o kepti smagu tiesiog konservų dėžutėse, emaliuotuose puodeliuose ar neglazūruoto molio induose, išklotuose kepimo popieriumi.

Reikės: • 500 g miltų • 7 g sausų mielių • 4 kiaušinių • 50 ml šilto pieno • 250 g sviesto • 100 g cukraus • 1 šaukštelio druskos • 200 g šokolado gabalėlių

patarimai

Iš tokios mielinės brijošės tešlos galite kepti ne tik bobeles skardinėse, bet ir vieną didelį pyragą, pavyzdžiui, pailgo kekso formoje. Arba mažas bandeles su šokoladu. O gal pynutę? Arba bandeles suvožtiniams.

1. Mieles su trupučiu cukraus išmaišome šiltame piene (apie 40 °C) ir leidžiame suputoti, pakilti. 2. Miltus maišydami su druska ir cukrumi, supilame suputojusias mieles, mušame kiaušinius. 3. Pradedame minkyti rankomis ar virtuviniu kombainu ir minkome apie 10 min. 4. Sudedame kambario temperatūros kubeliais pjaustytą sviestą, minkome dar apie 15 min., kol tešla taps vientisa, elastinga. Jei minkote rankomis, darbuokitės greičiau, kad nuo rankų šilumos nepradėtų skystėti sviestas. Pabaigoje suberiame smulkintą šokoladą ir dar paminkome, kol jis pasiskirstys tešloje. 5. Uždengiame ir apie 1,5–2 val. paliekame pakilti. Arba dedame į šaldytuvą ir paliekame ten iki 12 valandų. 6. Paruošiame skardines – dugną išklojame kepimo popieriumi (iškerpame tokio dydžio apskritimą, koks yra skardinės dugnas) ir apjuosiame popieriaus juosta šonus iš vidaus. Popieriaus kraštus paliekame aukštesnius nei kepimo forma, kad būtų lengviau išimti bobelę. 7. Pakilusią (arba tik išimtą iš šaldytuvo) tešlą lengvai perminkome ir dedame į skardines – turi būti užpildyta ne daugiau nei pusė skardinės. Kildiname dar apie pusvalandį. Jeigu tešla iš šaldytuvo – kildiname apie dvi valandas 35 °C temperatūroje. 8. Pakilusių bobučių viršų patepame kiaušinio ir pieno plakiniu, kepame 160 °C orkaitėje. Visai mažoms bobytėms užteks 15 min., didesnėms prireiks 20–22 min.

Sviestinė mielinė

pyne;

Velykinių pusryčių malonumas – su šeima pasivaržyti, kieno margutis tvirtesnis, o tada jį skaniai suvalgyti su minkštutėle mieline pyne. Šioji yra iš vadinamosios brijošių tešlos su gausybe gardaus sviesto. Ją išpurenti padės vos vienas pakelis sausų „Dr. Oetker“ mielių. Dėl jų visada galite būti ramūs ir užtikrinti – „Dr. Oetker“ sausos mielės niekada nenuvils, tešla su jomis iškils nuostabiai. Šios pynės tešlą pasiruoškite iš vakaro, kildinkite pernakt šaldytuve. Velykų rytą ją reikės tik supinti, dar kartą pakildinti ir šviežutėlį kepinį patiekti ant stalo.

Reikės: • 300 g miltų • 7 g (vieno pakelio) sausų mielių „Dr. Oetker“ • 60 ml šalto vandens • 4 didelių kiaušinių (tiesiai iš šaldytuvo) • 30 g cukraus

• pusės

šaukštelio druskos • 200 g sviesto • 1 kiaušinio, išplakto su šlakeliu vandens • migdolų riekelių, aguonų, sėklų arba kitų norimų pabarstukų

1. 180 g miltų, „Dr. Oetker“ mieles, vandenį ir kiaušinius gerai išmaišome šluotele arba plakikliu, kol masė taps vientisa. Uždengiame ir paliekame kambario temperatūroje 45 min. 2. Ištraukiame iš šaldytuvo sviestą ir supjaustome jį į 12–14 gabaliukų. Kol mielių ir kiaušinių masė lengvai kils, sviestas suminkštės, bet vis dar bus vėsesnis nei kambario temperatūros. 3. Po 45 min. į tešlą suberiame likusius miltus, cukrų ir druską. Minkome rankomis ar maišytuvu (su tešlai skirtu antgaliu) apie 10 min., kol tešla nebelips prie dubens kraštų. 4. Po gabaliuką į tešlą įminkome sviestą. Tik gerai įmaišę vieną, dedame kitą gabaliuką. Procesas užtruks apie 10 min. 5. Vėl uždengiame tešlą ir paliekame kilti dar valandą. Kai pakyla, kelis kartus palankstome ir paminkome ant miltais lengvai pabarstyto stalviršio (neišsigąskite, tešla bus lipni). Dedame į švarų aliejumi pateptą dubenį ir paliekame šaldytuve mažiausiai 4 val., ilgiausiai – 16 val. 6. Atvėsusią ir sutvirtėjusią tešlą padalijame į tiek dalių, iš kelių pinsime pynę. Rankomis iškočiojame lygias dalis ir supiname pynę. Galime sujungti jos galus ir iškepti apskritą, galima palikti kaip kasą. Pynę dedame ant kepimo popieriumi išklotos skardos ir leidžiame jai pakilti dar valandą. 7. Pakilusią patepame kiaušinio plakiniu, pabarstome migdolais ar kitais pasirinktais pabarstukais ir kepame 190 °C orkaitėje apie 40 min. Po 20 minučių patikriname: jei labai sparčiai ruduoja, pridengiame folija.

Bandelės su lašinukais Tokios bandelės tiks ne tik Velykų stalui, bet ir vežtis į iškylą ar patiekti su burokėlių arba kopūstų sriuba. Tad visuomet po ranka turėkite šį receptą, o spintelėje – „Dr. Oetker“ sausų mielių. Jų galiojimo trukmė ilga, tai reiškia, kad šios mielės ilgai nepraranda kildinamųjų savybių. Tad vos užeis noras išsikepti šių minkštutėlių bandelių, nedvejokite – tai labai paprasta.

re kla mi ni s p roj e ktas

Reikės: • 500 g miltų • 250 ml pieno • 7 g (vieno pakelio) sausų mielių „Dr. Oetker“ • 100 g sviesto • 2 kiaušinių • 1 šaukšto cukraus • druskos

Įdarui: • 300 g lašinukų arba rūkytos šoninės • 1 nedidelio svogūno • 0,5 šaukštelio kmynų • pipirų

1. Puode ištirpiname gabaliukais supjaustytą sviestą, supilame pieną, pamaišome ir nukeliame nuo viryklės – pienui sušilti pakaks šilumos nuo ištirpusio sviesto. 2. Į didelį dubenį suberiame miltus, „Dr.Oetker“ sausas mieles, kelis dosnius žiupsnius druskos ir cukrų. Į miltus pilame šiltą, bet ne karštą pieną su sviestu, įmušame vieną kiaušinį. Gerai išminkome, kol tešla nebelips prie rankų. Jei po penkių minučių minkymo tebelimpa, įberiame dar miltų. 3. Paliekame tešlą valandą šiltai uždengtą pastovėti kambario temperatūroje, kad pakiltų, (jos tūris padvigubėtų). 4. Pasiruošiame įdarą – keptuvėje su trupučiu aliejaus pakepiname susmulkintą svogūną. Sumaišome keptus svogūnus su smulkiai pjaustyta šaltai rūkyta šonine arba lašinukais, įberiame kmynų, pipirų. 5. Pakilusią tešlą dar kartą lengvai perminkome ir iškočiojame. Stikline išspaudžiame skrituliukus, į jų vidurį įdedame įdaro ir užlankstome kraštus. 6. Bandeles dedame į skardą, paliekame antrą kartą pakilti bent 20 min., pakilusias patepame kiaušinio plakiniu, pabarstome kmynais ir kepame 180 °C orkaitėje apie 15–20 minučių. Šios bandelės minkštos išlieka bent kelias dienas, nes tešloje nemažai sviesto.

Velykos

paslaptys

Mielinės tešlos

Kiek kartų kildyti? Kildymas priklauso nuo kepinio: jei tešla sunkesnė – su kiaušiniais ir daug sviesto – reikėtų kildyti tris kartus.

Ar pavyks? Ar iškils? Kiek reikia minkyti? Kiek reikia sausų, o kiek šviežių mielių? Vis pabyra tokių klausimų apie mielinę tešlą. Su „Beatos virtuvės“ bendruomene feisbuke pabandėme į visus juos atsakyti ir pagaliau suvaldyti šėlstančias mieles.

KRISTINA DOMEIKIENĖ:

„Sausos mielės – visuomet paprasčiau ir

Sausos mielės ar šviežios?

Kiek reikia minkyti?

Atsakymo, kurią rūšį rinktis, nėra. Vieniems patinka tešlą ruošti su šviežiomis, kiti renkasi patogesnį variantą – sausas mieles, kurių visuomet galima turėti spintelėje, nes jos ilgiau galioja.

Mielinei tešlai reikia laiko ir kantrybės. Jei ji vis dar limpa prie rankų, nuskubėkite berti daugiau miltų, minkykite toliau. Gerai išminkyta mielinė tešla turi tapti blizgi, glotni, atšokti nuo rankų ir indo kraštų.

mažiau rizikos. Mažiau reikia ir išmesti dėl to, kad pasibaigė galiojimas. Aš tešlą visada kildau du kartus, visada tik kambario temperatūroje, kad tešla neiškiltų per greitai, nes nuo to nukenčia skonis. Pirmą kartą kildau mažiausiai valandą, o antrą kartą 45–60 min. Jei tai picos tešla, tuomet tik kartą ir 4 valandas. Kepinyje neturi jaustis mielių skonio – jei taip ir yra, vadinasi, tešla iškilusi pakankamai.

Šviežios mielės nuo sausų skiriasi drėgmės santykiu: pirmosiose yra 70 proc. vandens. Jos tešloje išlieka aktyvios ilgesnį laiką, todėl yra tinkamesnės pernakt brandinant tešlą šaldytuve. Jei viso pakelio mielių nesunaudojate, likusias iškart užšaldykite. Sausos mielės yra praktiškas pasirinkimas, nes galioja apie dvejus metus. Joms pažadinti reikia šilto skysčio, tačiau jas galima iškart maišyti su miltais ir tuomet įpilti pieno ar vandens. Vadinasi, nebūtina papildomai aktyvuoti. Jei recepte nurodoma viena mielių rūšis, o turite kitą, įsiminkite santykį: 20 g šviežių mielių galima pakeisti apie 10–11 g sausų.

LINA BUZELYTĖ: „Mielines bandeles kepti išmokau iš savo a. a. močiutės. Ji visuomet sakydavo, kad mielinei tešlai reikalinga rankų šiluma, daug daug jos – t. y. ilgo minkymo. Prisimenu, pasidėdavo dubenį su tešla ant taburetės ir lėtai minkydavo. Kai pailsdavo, sakydavo: „Na, Linut, tu pabaik.“ Neįkainojamos pamokos.“

RITA ANTANAVIČIŪTĖ: „Gaminu tik iš šviežių mielių. Visada jų nusiperku daugiau, supjaustau į keturis gabaliukus ir užšaldau. O kai reikia – pasiimu ir dedu į šiltą pieną. Kyla puikiai. Tešlą kildau 2–3 kartus. Priklauso nuo kepinių. Bandelėms užtenka ir dviejų kartų, Velykų bobą ir tris kartus pakildau. Pirmiausia ištirpinu mieles šiltame piene, įdedu šaukštą cukraus ir šiek tiek miltų. Tada sudedu likusius produktus, užminkau tešlą ir kildau. Trečia, išminkau orą iš tešlos ir dar kartą palieku kilti. Po kildymo suformuoju kepinius ir kepu. Geriausia išsiaiškinti bandant: tada jau žinai, kas geriausiai veikia kiekvienam kepiniui, kiek kartų kildyti tešlą.“

Kur kildyti? Mielinę tešlą reikėtų kildyti kambario arba kiek aukštesnėje temperatūroje. Per šiltai kildoma tešla greičiau iškyla, bet kepdama orkaitėje sukrenta. Verčiau kildyti ilgiau, apie 1–2 val., jos neskubinti. Geriausia ją uždengti maistine plėvele ar rankšluosčiu. Tešlą galima kildyti ir šaldytuve per naktį. Toks metodas labiausiai tinka sviestu pagerintai, sunkesnei mielinei tešlai (brijošės tipo).

Kiti svarbūs patarimai: Pieno ar vandens, skirto mielėms aktyvuoti, nereikia užvirinti, nes per karštas skystis jas pražudys. Jis turi būti kiek šiltesnis nei kūno temperatūra. Miltus į tešlą verta ne berti, o sijoti, taip pateks dar daugiau oro. Nedėkite mielių daugiau, nei reikia pagal receptą. Tešlos purumą pagerinsite tinkamai išminkydami ir kildydami, o ne dėdami daugiau mielių. Per didelis jų kiekis suteikia kepiniams kartumo. Mielinių kepinių kepimo temperatūra dažnai priklauso nuo gaminio: jei tai pynės ir aukšti pyragai, kepame 180–190 °C, bandeles – 190– 200 °C orkaitėje.

RŪTA ZANZINGER-MICKEVIČ: „Man buvo atradimas, kad brandinta mielinė tešla yra lengvutė ir neapkrauna skrandžio. Iki tol mieliniai gaminiai mano virtuvėje svečiuodavosi retai. Į tešlą dedu tris kartus mažiau mielių, nei nurodyta recepte. Kildau šaldytuve iki paros. Vienas šefas yra sakęs, kad pakanka ir 8 val., nes tuomet mielės nebegamina dujų, kurios turi įtakos virškinimui.“

Kaip mielinius kepinius išlaikyti šviežius arba atgaivinti?

Jei norite, kad mielinių kepinių pluta būtų minkšta, iškepusius aptepkite lydytu sviestu.

Mieliniai kepiniai nuostabiai minkšti vos ištraukti iš orkaitės, o jau kitą dieną dažnas jų būna sudžiūvęs. Kaip kuo ilgiau išlaikyti mielinius kepinius šviežius, pataria konditerė GIEDRĖ PAČENKIENĖ: Baltuose kvietiniuose miltuose yra nemažai krakmolo, kuris gana greitai kristalizuojasi, todėl duona kietėja. Iškeptus mielinius kepinius reikia laikyti sandarioje duoninėje arba supakuoti į maistui laikyti tinkamus maišelius. Kepinį atgaivinti galima jį truputį pašildžius orkaitėje. O jei nespėjote suvalgyti visų duonelių, galite pasidaryti džiūvėsėlių: pvz., plonai riekelėmis supjaustyti bobeles, mielinę pynę ir išdžiovinti 100 °C orkaitėje. Tokie džiūvėsėliai bus ypač skanūs, jei į tešlą įmaišėte šokolado gabalėlių, džiovintų vaisių ar riešutų – tikri lietuviškieji biskočiai!

Mielinei tešlai svarbiausia RAMYBĖ. Neskubėkite minkyti, pajauskite tešlą ir leiskite jai tolygiai kilti. 81

SULTINIO DUBENĖLYJE – AZIJOS SKONIAI Kartais bilietu į Aziją gali tapti ir skani sriuba! Nustebsite, kaip paprasta ją išsivirti, jei tik namuose turite gero, sodraus sultinio ir dar kelis produktus. Azijietiškos sriubos visuomet sodrios ir gardžios. Kepta žuvis, jautiena ar vištiena – viską gali atgaivinti ekologiški „Maggi“ sultiniai, kupini skonio ir aromato, nes juose daug daržovių ir prieskoninių žolelių, bet nėra jokių skonio stipriklių ar konservantų. Be to, ekologiškuose „Maggi“ sultiniuose nedaug druskos, todėl ruošdami azijietiškas sriubas galite būti ramūs: jei šliūkštelėsite sojų padažo, tikrai nepersūdysite. Kita gera naujiena – visos naujosios ekologiškų „Maggi“ sultinių pakuotės suyrančios, nes ne tik dėžutė pagaminta iš popieriaus, bet ir kiekvienas kubelis apgaubtas popieriniais marškinėliais!

TINGINIŲ RAMENAI SU JAUTIENA

Visi žinome, kaip visą kūną atgaivina ir pabudina gera sriuba. Ypač tokia kaip japoniški ramenai. Karštas, subalansuoto skonio sultinys su sočiais priedais atstoja ir pagrindinį patiekalą. Vis dėlto kelias ar keliolika valandų virti tikrąjį ramenų sultinį tikrai ne visi turime laiko ar kantrybės. Bet jei jau užplūs nenumaldomas noras skubiai suvalgyti ką nors panašaus ir šlerpti makaronus, su kokybišku ir sodriu jautienos sultiniu „Maggi“ pasiruoškite tinginių ramenus.

4 porcijoms reikės: • 1 l ekologiško jautienos sultinio „Maggi“ (keturių kubelių) • gabalėlio imbiero šaknies • 3 šaukštų sojų padažo • 2 šaukštų žuvies padažo • azijietiškų makaronų su kiaušiniais • 400 g keptos jautienos • 10 virtų putpelių kiaušinių • konservuotų kukurūzų • keptų valgomųjų dantenių (šitakių) arba rudųjų pievagrybių • ridikėlių • kalendrų, svogūnų laiškų

Ekologiškas „Maggi“ jautienos sultinys itin sodraus skonio – tikrai patiks mėsiškų sultinių mėgėjams.

Nuo šiol „Maggi“ ekologiško jautienos sultinio jau galima įsigyti ir parduotuvėse MAXIMA.

Jei norite, putpelių kiaušinius galite pamarinuoti sojų padaže. Tiesiog išvirkite, nulupkite ir sudėkite į dubenėlį. Tuomet užpilkite sojų padažu, kad apsemtų, ir viršų užklokite lakštu kepimo popieriaus, kad kiaušiniai pasinertų. Bent parą laikykite juos šaldytuve. Taip paruoštus kiaušinius galėsite vartoti kelias dienas.

re kla mi ni s p roj e ktas

1. Pasiruošiame sultinį: ekologiško sultinio „Maggi“ kubelius ištirpiname verdančiame vandenyje. Jei kubeliai kietesni, prieš tirpdydami patriname šakute arba sutrupiname. 2. Užverdame sultinį, į jį dedame nuluptą ir supjaustytą imbierą, pilame sojų ir žuvies padažus bei 10 min. leidžiame pakunkuliuoti. 3. Per tą laiką paruošiame makaronus, dedame juos į dubenį, o ant jų krūvelėmis išdėstome keptos jautienos juosteles, putpelių kiaušinius, daržoves ir grybus. 4. Viską užpilame karštu ekologišku jautienos sultiniu „Maggi“ ir užberiame kapotų kalendrų bei svogūnų laiškų.

TAILANDO ĮKVĖPTA SRIUBA SU LAŠIŠA

Užuot šildę vakarykštę lašišą ar kitą žuvį, panaudokite ją šiai azijietiško stiliaus sriubai. Jau ne kartą įsitikinome, kad ekologiškas sultinys „Maggi“ atgaivins ir nuobodžiausius maisto likučius. Tai bus vakarienė, kurios tikrai verta laukti!

4 porcijoms reikės: • 1 l ekologiško žolelių arba daržovių sultinio „Maggi“ (keturių kubelių) • 4 skiltelių česnako • 1 aitriosios paprikos • 1 šaukšto kario prieskonių mišinio • 1 šaukštelio kumino • 1 šaukšto pomidorų pastos • 2 šaukštų žuvies padažo (nebūtina) • 150 ml kokosų gėrimo • 400 g keptos lašišos ar kitos žuvies • ryžių makaronų • mažų kukurūzų burbuolių arba konservuotų kukurūzų • šviežių kalendrų • gabalėlio šviežio imbiero • kokosų arba alyvuogių aliejaus 1. Pasiruošiame sultinį: ekologiško sultinio „Maggi“ kubelius ištirpiname verdančiame vandenyje. Jei kubeliai kietesni, prieš ruošdami patriname šakute arba sutrupiname. 2. Česnako skilteles ir nuluptą imbierą smulkiai sutarkuojame. Iš aitriosios paprikos išskobiame sėklytes ir supjaustome (jei nemėgstate aštriai, dėkite tik trečdalį ar pusę). 3. Puode įkaitiname šlakelį aliejaus, sukrečiame imbierą, česnaką, aitriąją papriką, pomidorų pastą, beriame kario prieskonius ir maltą kuminą. Kelias minutes nuolat maišydami pakepiname, kol pasklis aromatas. 4. Viską užpilame paruoštu ekologišku sultiniu „Maggi“, šliūkštelime žuvies padažo, kokosų gėrimo ir leidžiame pavirti apie 10 min. 5. Kol verda, paruošiame ryžių makaronus (dažniausiai užtenka tik užpilti juos verdančiu vandeniu ir palikti 10 min.). 6. Paruošiame sriubos dubenėlius: į kiekvieną dedame makaronų, keptos lašišos gabalėlių, kukurūzų ir dosniai pabarstome smulkintomis kalendromis. Viską užpilame karštu sultiniu.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Suyra ne tik ekologiškų sultinių „Maggi“ pakuotės, bet ir popieriniai kiekvieno kubelio marškinėliai.

PAVASARIŠKAS VIŠTIENOS SULTINYS SU IMBIERU

Žaibiškai paruošiama, spalvinga ir gaivi sriuba, kurioje pagrindiniu smuiku groja ekologiškas vištienos sultinys „Maggi“. Imbieras suteikia malonios šilumos, o vakarykštė kepta vištiena ir daržovės – sotumo. Meškoms tramdyti labai tinkanti sriuba!

4 porcijoms reikės: • 1 l ekologiško vištienos sultinio „Maggi“ (trijų kubelių) • gabalėlio šviežio imbiero • 1 šaukšto ryžių acto (jei neturite, įspauskite citrinų sulčių) • 2 šaukštų sojų padažo • 300 g keptos vištienos • ryžių makaronų • kelių saujų šaldytų žaliųjų žirnelių • 2 morkų • ryšelio ridikėlių • žalumynų • druskos 1. Pasiruošiame sultinį: ekologiško vištienos sultinio „Maggi“ kubelius ištirpiname verdančiame vandenyje. Jei kubeliai kietesni, prieš tirpindami patriname šakute arba sutrupiname. 2. Į karštą sultinį pilame ryžių actą, sojų padažą ir sukrečiame smulkiai sutarkuotą imbierą. Paverdame 10 min. 3. Baigiant virti į puodą sumetame susmulkintą keptą vištieną, sulaužytus ryžių makaronus, šaldytus žirnelius, šiaudeliais supjaustytas arba sutarkuotas morkas. Paverdame kelias minutes ir išjungiame kaitrą. Makaronai jau išvirę. 4. Į kiekvieną sriubos dubenėlį beriame griežinėliais supjaustytų ridikėlių ir kapotų žalumynų.

Lau�inis maistas

iš gamtos

II dalis. PAVASARIS LAUKINIAI ŠPINATAI IR LAUKINIAI SMIDRAI

Kažkada, kai kiekvieną pavasarį vedžiojau ekskursijas po pievas ir miškus, rodydama laukinius valgomus augalus ir mokydama juos naudoti, supratau, kad žmonės jų bijo. Paprasčiausiai dėl to, kad nežino, ką rinkti, o tada – kaip suvalgyti tai, ką surinko. Ir visiškai veltui. Nereikia bijoti nei vieno, nei kito. Laukiniai augalai labai naudingi mūsų sveikatai, o paruošti juos paprasta, kaip ir įprastas daržoves. Tik nereikia persistengti ir pradėti rinkti dešimtis tų augalų rūšių. Užtenka kelių paprastesnių, visiems žinomų. O kai galvojate, ką su jais pagaminti, kad tiktų visai šeimai, prisiminkite įprastas pavasarines daržoves – špinatus ir smidrus. Ten, kur tinka špinatai, tiks ir dilgėlės, garšvos, žliūgės. Kur tinka smidrai – pakeiskite juos paparčiais, apynių, gauromečių ūgliais. Jei mėgstate aitroką gražgarsčių skonį – rinkite kiaulpienes, raktažoles, trikertes žvagines ar kartenes. Tik nereikia visų iš karto. Pradėkite nuo vienos rūšies, o vėliau kitos pačios sušoks į lėkštes.

LAUKINIAI ŠPINATAI Kas gi yra tie špinatai? Paprasčiausi ankstyvieji valgomi lapai. Valgomi žali, termiškai apdoroti, iš jų verdamos sriubos, jų dedama į blynų ar pyragų įdarą, o kartais net ir naudojami kaip maistiniai dažai. Kai kalbame apie tikrus špinatus, reikia nepamiršti, kad jų negalima per daug ir per dažnai valgyti, taip yra ir su laukiniais špinatų pakaitalais. Tačiau gamta taip sutvarkė, kad ilgai visų šių žalumynų ir negalime vartoti, jų sezonas trumpas, balandžio ir gegužės mėnesiai, tada jie perauga, tampa kieti ir neskanūs. Problema dėl lapų yra viena – dažnai moterys nori kuo daugiau jų sumaitinti šeimai, o vyrai ir vaikai tam įnirtingai priešinasi. Su tuo susidūriau ir aš, tačiau galų gale atradau, kaip žalėsius „sukišti“ nepaklusniesiems. Geriausi būdai – tai sriubos, užtepai ir kepiniai.

IEVA ŠIDLAITĖ

AUGIS NARMONTAS, ASMENINIS ARCHYVAS

iš gamtos Įvairūs užtepai yra puikus būdas

UŽTEPAI SU LAUKINIAIS ŽALUMYNAIS

į mitybą įtraukti kuo daugiau įvairių laukinių augalų. Naudodami įprastus pagrindus ir į juos įdėdami nedideles žalumynų porcijas tiesiog įprasite prie intensyvesnio laukinukų skonio. Man labai patinka gaminti pestą, humusą, varškės užtepėles ir prieskoninį sviestą su įvairiausiais pavasariniais lapais: dilgėlėmis, kiaulpienėmis, žliūgėmis, rūgštynėmis, balandomis, garšvomis, meškiniais česnakais, raktažolėmis, notrelėmis ar prieskoninių augalų jaunais ūgliais. Tam surinktas pievose gerai pažįstamas žoleles tiesiog sutriname rankiniu trintuvu ir įmaišome į humusą, varškę, kambario temperatūros sviestą ar net į majonezą arba grietinę. Arba triname su aliejumi ir darome pagardą.

Jaunų dilgėlių, garšvų ir kiaulpienių lapelių pagardas su lukštentomis kanapių sėklomis Reikės: • poros didelių saujų jaunų lapelių • 0,5 stiklinės geros kokybės šaltai spausto aliejaus • 1–2 česnako skiltelių • šaukšto citrinų sulčių • saujelės lukštentų kanapių sėklų branduolių (galite dėti ir nelukštentas kanapes, jei mėgstate lukštų traškumą, aš dažniau naudoju tokias) • saujelės tarkuoto kietojo sūrio • jei reikės – druskos Lapelius gerai nuplauname (jei dėsite daug dilgėlių, galite jas nuplikyti karštu vandeniu, jei nedaug – jas sutrinkite, tada nebejusite dilginimo), pasmulkiname ir triname su visais kitais produktais, išskyrus sūrį, kombainu ar rankiniu trintuvu. Pabaigoje sudedame sūrį ir, jei reikia, pasūdome.

Sriubas dažniausiai mėgsta visi, ypač trintas. Ir čia turime puikią progą įkišti laukinių žalumynų taip, kad niekas nė nesuprastų, ką valgo. Senovėje buvo įprasta virti pavasarinių augalų lapienes – pakepindavo svogūnus, morkas, jei turėdavo spirgų, irgi įdėdavo, užpildavo vandeniu arba pienu, įdėdavo bulvių ar ropių ir baigdami virti su-

LAUKINĖS SRIUBOS

mesdavo visus valgomus lapus iš pievų ar daržo. Tam tikdavo jaunos dilgėlės, garšvos, rūgštynės, gysločiai, balandų lapai, laukinių barščių jauni lapeliai. Galima apvirtų arba šviežių tų pačių žolių lapelių dėti į šaltibarščius vietoje burokėlių. Tokios sriubos labai skanios, bet tada šeimyna mato, ką valgo. O sriubą sutrynus problemos nelieka – turbūt visi mielai valgys ryškiai žalią „Šreko“ sriubą, išvirtą kad ir iš dilgėlių ar kitokių piktžolių.

Trinta lapienė Reikės: • nemažo dubens įvairių laukinių lapų – dilgėlių, garšvų, žliūgių, balandų, gali būti ir jauni daržovių lapeliai (ridikėliai, ridikai, burokėliai, salotos) • sultinio arba vandens • svogūno • 1–2 česnako skiltelių • morkos • 2–3 bulvių • aliejaus kepti • druskos ir pipirų Lapus gerai nuplauname ir supjaustome. Ant aliejaus pakepiname supjaustytą svogūną ir česnaką, sutarkuotą morką. Supilame sultinį arba tiesiog vandenį ir jam užvirus sudedame supjaustytas bulves, pasūdome, pabarstome pipirų. Bulvėms suminkštėjus suberiame visus žalumynus ir juos paverdame apie 1 minutę. Kuo trumpiau virsite, tuo daugiau vitaminų liks sriuboje. Puodą nukaičiame ir viską gerai pertriname. Jei lapai buvo kietesni, pertrynę dar perkošiame per sietelį, kad neliktų lapų kotukų ar kietų plaušų. Sriubą patiekiame su grietine, užtarkuojame sūrio arba džiovinto kiaušinio trynio, apibarstome trintu muskatu.

iš gamtos

PATIEKALAI SU LAUKINIAIS SMIDRAIS ARBA ŠPINATAIS

Praėjusio numerio straipsnyje apie laukinius augalus buvo receptas, kaip pasigaminti ryškiai žalių dilgėlių makaronų. Juos galima valgyti kartu su dilgėlių pagardu – tai tikra geležies bomba. Bet pačią makaronų tešlą galite panaudoti ir koldūnų gamybai. O juos įdaryti galima varškės užtepu su tomis pačiomis dilgėlėmis arba kitais laukiniais žalėsiais. Jei nenorite terliotis su makaronais ar koldūnais, įdėkite šaukštą pertrintų žalumynų į lietinių tešlą ir įdarykite žalia varške.

Varškės įdarui reikės: • pakelio varškės • 1 kiaušinio • šaukšto pertrintų laukinių augalų (dilgėlių, žliūgių, balandų, meškinių česnakų ar kitų) • mažo šaukštelio bulvių krakmolo • trintos česnako skiltelės (jei mėgstate česnaką) • druskos Viską gerai išmaišome – turime puikų įdarą arba net žalių varškėtukų tešlą.

Laukinių smidrų tarta Labai mėgstu kepti nesaldžius kepinius su laukiniais augalais. Jie ir skanūs, ir gražiai atrodo. Šiam pyragui labiausiai tinka laukinių augalų ūgliai – apyniai, gauromečiai, gervuogių ūgliukai, garšvos, jaunų trūkažolių žiedkočiai.

Pyragui reikės: • šaldytos arba pačių pasigamintos trapios tešlos (gali būti ir sluoksniuota tešla) • didelės puokštės laukinių augalų ūglių • plonai supjaustytos šoninės gabaliukų • 2 kiaušinių • 2 didelių šaukštų grietinės • tarkuoto fermentinio ir varškės sūrių (sūrius galite imti kokius tik norite, aš kartais įdedu ir pelėsinio) • druskos Tešlą iškočiojame ir įklojame į pyrago formą. Ant tešlos gražiai išdėstome nuplautus ir nudžiovintus ūglius, supjaustytą šoninę, apibarstome sūrių mišiniu. Kiaušinius ir grietinę išplakame su druska – tik nepadauginkite jos, jei naudosite sūrų sūrį ir šoninę. Plakinį užpilame ant pyrago ir kepame iki 180 laipsnių įkaitintoje orkaitėje apie 45 minutes. Toks pyragas labai skanus su dilgėlių pagardu, valgomas ir karštas, ir šaltas.

Pavasarinių laukinių augalų arbata naudinga po žiemos nusilpusiam organizmui. Joje gausybė geležies, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Bet... tokia arbata nėra labai skani, ypač išvirta iš šviežių žolių. Na, bent jau man jaunų lapelių nuoviras labiau tinka sriubai nei arbatoms. Kai žolės džiovintos, tai arbata vėl virsta arbata, o ne sultiniu. Bet jei jums skanu – gerkite į sveikatą. Esant mažakraujystei – tai būdinga daugeliui moterų ir vaikų – rekomenduojama jaunų dilgėlių lapelių arbata. Jei ji jums neskani, galima pagudrauti ir dilgėlių nuovirą sumaišyti su obuolių arba kitomis sultimis. Taip paruošite vitaminingą, įdomaus skonio dilgėlių gėrimą. Specialiai dilgėlių arbatos nė daryti nereikia. Tiesiog maistui surinktas dilgėles reikia paruošti, ypač jei netrinsite į tyrę. Dilgėlės sumetamos į verdantį vandenį, paverdamos kelias minutes, nukošiamos ir perkeliamos į labai labai

PAVASARINIŲ AUGALŲ ARBATA

šaltą vandenį, gal net su ledukais. Taip išlaikoma ryškiai žalia augalų spalva. O vandenį, kuriame virė dilgėlės, pasilikite dilgėlių ir sulčių gėrimui. Šį nuovirą galima porą dienų laikyti sandariame stiklainyje šaldytuve. Lygiai taip pat ruošiami kartūs kiaulpienių, raktažolių, trūkažolių ar kiti lapeliai.

maisto herojus

Ten, kur ganosi Elžbieta ir Mis Žemaitija

Greta ir Vaidotas Minkauskai susitiko mokyklos šokiuose. Vienas kitą jau tada įsižiūrėjo, tačiau neįsivaizdavo, kokiais keliais nuves vaikiška draugystė. Tų dienų spindesio akyse neištrynė jokios kryžkelės – laikas, svetimi miestai, netgi svetimos šalys. Atėjo diena, kai jiedu apsisprendė: gyvens kartu kaime, statys namą, augins karves ir spaus sūrius. Viskas taip ir įvyko, o jaunos šeimos įkurta Pikelionių sūrinė jau garsėja ne tik aplink Prienus. Meilė kaimui nuo vaikystės Vaidotui buvo vos dvidešimt, kai išvyko į Norvegiją. Kaip ir visi jauni žmonės, norėjo užsidirbti. Nuo vaikystės jį žavėjo statybos, visokios geležėlės, staliaus darbai, taigi, įsidarbino statybose. „Smagu būti svetur: įdomu, nauja, jaudina, bet niekada neturėjau minčių gyventi ne Lietuvoje, – šiandien sako Vaidotas ir priduria, kad Norvegija – visai netoli, grįždavęs dažnai, todėl pavyko neatitrūkti nei nuo gimtinės, nei nuo mylimosios. Tiesą sakant, dirbdamas Norvegijos statybose gerai žinojo, į ką investuos uždirbtus pinigus. Jau tada juto, kad miestas – ne jam, kad kaimo laukai užburia ir išlaisvina. „Galimybes mes apribojame patys“, – tvirtai sako jis.

gražios pradalgės paguldyti. Tai, ką

purvinas, mėšlinas darbas be poilsio

Žiežmarių miestelyje gimusi ir augusi,

sukaupė anomis dienomis, niekur

dienų ir atostogų.

ji pasakoja patirties sėmusis kitur –

nedingo, šiandien juk tenka rūpintis

Butkiškių kaime, senelių sodyboje ant

savo ūkiu, gyvuliais, daržais ir namais.

Greta. – Atostogų kartu nebuvome

kalno.

Vaidotas jai padeda, viską, ką reikia,

išvažiavę jau penkerius metus, nuo tada,

meistrauja pats. Savo rankomis

kai pradėjome ūkininkauti. Net per savo

lankyti jų darželį, mylima močiutė

restauruoja ir seną sodybą, kurią pora

vestuves, svečius palikę pramogauti,

ir senelis įskiepijo man meilę kaimui

nusipirko Prienų rajone, ne taip toli

pabėgome apžiūrėti ūkio. Ir ne dėl to,

visam gyvenimui. Taigi – Butkiškių

gimtųjų Vaidoto vietų – Pikelionių

kad nebuvo ko paprašyti pagalbos, bet

ūkis. Kaime be karvės – jokiu būdu.

kaime.

dėl to, kad ūkis ir karvutės jau tapo

Greta vyrui pritaria. Nedideliame

„Buvau ketverių, kai pradėjau

Turėjom tris melžiamas, jos buvo

„Toji sukiužusi bakūžė buvo tiesiog

„Taip ir yra, neslėpsime, – sako

mūsų šeima ir mūsų gyvenimu.“ Tos dienos, kai į ūkį atkeliavo

ir senelių pragyvenimo šaltinis,

suaugusi su kraštovaizdžiu, pulsavo

ir maitintojos. Dalį pieno seneliai

sodybos dvasia. Namo pamatai

pirmosios karvės, Greta ir Vaidotas

priduodavo į pieninę, o tai, kas likdavo,

skaičiuoja daugiau nei 120 metų,

nepamirš. „Tvartą turėjome – reikėjo

močiutė perdirbdavo. Turėjome ir

norėjome ne atimti tokią vertę, o ją

karvių, – prisimena Greta. – Radome

riebios grietinės, ir geltono geltono

padidinti ir iš naujo auginti“, – sako

keturias laukinukes telyčias apie

sviesto, ir sūrių, varškės. Šio gėrio

Vaidotas.

penkiolika kilometrų nuo mūsų, Užuguosčio kaime. Susidūrėme su

gamybos procese visada dalyvaudavau ir aš. Auginome ir veršelius, ir kiaules, ir avis, ir vištas, ir kaipgi be nepakeičiamo mūsų arklio Stalino.“

Svajonė apie sunkų, purviną, mėšliną darbą Šiandien jiedu su šypsena

iššūkiu prisijaukinti gyvuliukus, kurie žmonių mažai matę, nepripratinti prie rankų. Gal savaitę važinėjome pas

prisimena pirmąsias ūkio dienas.

jas su duonos kepaliuku ir bandėme

išmoko visų ūkio darbų: ir daržoves

Nors ir linkėdami gero, tėvai, giminės,

susidraugauti. Iššūkis buvo įveiktas:

auginti, ir javus rankomis sėti, ir šieną

draugai neslėpė skepsio. Jiems, kaip

Viršininkas, Margė, Besotė ir Ryža tapo

grėbti. Tik šienauti dalgiu, juokiasi,

ir daugeliui, smulkus pieno ūkis kėlė

pavyzdžiu, ką gali žmogaus švelnumas,

taip ir neišmokusi, niekaip nepavyksta

ne kažin kokių asociacijų: sunkus,

užsispyrimas ir rūpestis.

Leisdama vasaras kaime Greta

LAISVĖ RADZEVIČIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

maisto herojus Pepė, Šokoladukė, Soskė, Pelytė, Žemaitė & Co Laikas bėgo, karvučių ūkyje daugėjo, jos pradėjo vesti veršelius. Ir tai, Greta sako, buvusi dar viena nuostabi patirtis – matyti, kaip į pasaulį ateina nauja gyvybė, padėti jai atkeliauti. Šiandien ūkyje gyvena vienuolika karvių, laukiama ir naujoji karta – keturios būsimosios karvytės Pepė, Šokoladukė, Soskė ir Pelytė. Apie karvių vardus galima pasakoti ne vieną ir ne dvi istorijas. Murzilka, pavyzdžiui, savo vardą gavo vos išvydusi pasaulį. Jai įkvėpti pirmąjį oro gurkšnį padėjo šeimos bičiulis Vytautas. Jį nustebino telyčiukės marga, tarsi murzina nosis, taip ir prilipo Murzilka. Žemaitaitė tokį vardą gavo, nes į ūkį atkeliavo iš Žemaitijos. Kartais šeimininkai ją vadina Mis Žemaitija, nes išaugo į nepaprasto grožio ir gėrio karvutę. Anglijos karalienės Elžbietos vardą viena karvė gavo iš mažo berniuko Einoriaus. Jis gyvena Anglijoje, bet vasaras leidžia Pikelionių kaime pas senelius. Vaidotas leido išrinkti telyčaitei vardą, kai Einorius padėjo Vaidotui ją priimti. Jis ir sugalvojo pavadinti ją Elžbieta – klasiokės, kurią tuomet buvo įsimylėjęs, garbei. Nuo mūsų stalo – ant jūsų stalo Vaidotas ir Greta vertina natūralius, mažųjų ūkininkų užaugintus ir paruoštus produktus, gal todėl ir patys nesunkiai apsisprendė sukurti trumpąją maisto grandinę, dalytis tuo, ką patys augina ir gamina su žmonėmis. „Kitaip sakant, nuo mūsų stalo ant jūsų stalo“, – šypsosi Greta ir pasakoja, kad ūkio darbus abu dirba kartu. Tai, kas susiję su technika, pašarais, žemės dirbimu – Vaidoto atsakomybė. Karves melžia abu, veršelius priima irgi kartu. Kartais, kai veršiavimasis būna sudėtingas, pasikviečia bičiulį veterinarą Virgių. Vasarą, padaugėjus darbų, supuola kaimynai ir artimieji. „Gražu pažiūrėti, kai viename lauke dirba trys seni MTZ traktoriai, o kartu ir modernesnė mūsų technika, –

maisto herojus

sako Vaidotas. – Ir nesvarbu, kieno lauką dirbam, jėgų neskaičiuojame,

gardžiausius.“ Ji prisimena, kaip stipriai plakė

Greta, aplink save nuolat kurianti

stengiamės visų žemes išdirbti laiku.

širdis, kai pirmąjį kartą su savo sūriais

kasdienybės stebuklus. Ji neabejoja,

Techniką visi remontuojame pas tą

išvažiavo į Prienų turgų. Šiandien

kad ateityje atsiras vis daugiau

patį nuostabų žmogų Algelį, kuris turi

Gretos sūriams reklamos nebereikia –

žmonių, kaime ieškančių ramybės,

didžiulį garažą ir įrankių.“

pirkėjai juos kaipmat išgraibsto. Gal

darnos su pasauliu ir savimi.

Jiedu pamini ir didžiausią savo

jie jaučia meilę, kurią savo gyvuliams

Vestuvių fotosesiją Greta ir Vaidotas

pagalbininką septynmetį Einorių,

skiria Pikelionių sūrinės šeimininkai,

surengė pievoje, tarp savo karvių.

grįžtantį į kaimą pas senelius.

karvutėms specialiai atnaujinę pievą

„Tokia yra mūsų romantika“, – šypsosi

Vasaros dienas berniukas leidžia su

aplink namus ir netgi žiemą jas

abu. Jie gal neturi laisvų dienų ir

Vaidotu traktoriuje, o užaugęs svajoja

išleidžiantys į laisvę pabraidyti po pusnis.

atostogų, tačiau visa tai atperka nuostabios kasdienybės akimirkos –

nusipirkti sodybą šalia, vairuoti didelį traktorių „John Deere“, ūkininkauti, sukti daug „limonų“ – šieno rulonų ir uždirbti daug „piginų“. Tokios

Romantika, svajonės ir šviesus rytojus kaime Greta kartu su didžiąja sūrinės

pavasarį sprogstantys obelų pumpurai, puodelis kavos, pagardintos ankstyvu vyturio čiulbėjimu, ryte, dar prieš

berniuko svajonės, sako Greta, juos

pagalbininke seserimi Aiste svajoja

ūkio darbus, nuosavame tvenkinyje

skatina dar labiau stengtis.

kada nors gaminti ir kitų šalių sūrius –

sužvejotas laimikis, daina su sese

brandintus, pelėsinius, fermentinius.

Aiste ir gitaros skambesys prie laužo,

supirkėjai už pieną moka mažai, taigi,

„Aistė – mano didžiausias ramstis,

stebint karvutėms, plaukus taršantis

nusprendėme perdirbti pieną patys,

ji mane palaiko, supranta. Pati

vėjas ant motociklo, kai važiuoja

patirties močiutės ūkyje juk turėjau, –

irgi pasirinko ūkininkės kelią –

apžiūrėti, kaip dygsta javai, kaip

pasakoja ji. – Kol kas gaminame

augina mėsinius galvijus, užsiima

džiūva šienas, ar karvutės laukuose

tradicinius lietuviškus sūrius.

augalininkyste ir, kaip ir mes, svajoja

visko turi, pabėgimas į mišką rudenį,

Receptai paprasti, tik gardindami juos

apie trumpąją maisto grandinę. Esame

baravykų pilna kraitė ir dar daugybė

eksperimentuojame. Jei skonių derinys

abi romantikės, svajoklės kaimietės,

nuostabiausių dalykų, kuriuos gali

pavyksta, duodame valgytojams

kurios siekia susikurti harmoningą,

rasti tik tada, kai tampi neatsiejama

įvertinti, o jie jau patys išsirinks

šviesų, pilną gamtos ir gyvybės

kaimo ir gamtos dalimi.

Ūkio sūrinė – jos valdos. „Pieno

rytojų kaime“, – emocingai kalba

maisto herojus

pyragas

Gretos varškės Jeigu užuodi saldų kakavos ir aromatingos varškės kvapą, vadinasi, jau greit greit reiks išbandyti kiaušinių tvirtumą. Mūsų šeimoje tradiciškai ant Velykų stalo puikuojasi skanumynai su varške. Bandymų būta daug, kepdavome ir varškės spurgyčių, apkepų, pyragų. Tačiau galiausiai mūsų gomurius ir širdis užkariavo šis šokoladinis varškės pyragas. Šokolado ir varškės kvapų žaismas kepant pripildo namus jaukumo, sukuria istoriją apie pavasarį ir taip šis pyragas nusipelno garbingos vietos ant šventinio stalo.

Reikės: • 300 g miltų • 150 g cukraus • 200 g sviesto • 3 šaukštų kakavos • 1 šaukštelio kepimo miltelių • 1 kiaušinio Varškės įdarui: • 500 g varškės • 100 g cukraus • 170 g grietinės • 50 g kukurūzų krakmolo • 4 kiaušinių Pasiruošiame tešlą: 1. Sviestą ištirpiname. Palaukiame, kol jis atvės, įmušame kiaušinį, supilame cukrų ir plakame, kol cukrus ištirpsta. 2. Į šį plakinį suberiame visus sausus ingredientus ir gerai išmaišome. 3. Tešlą padalijame į dvi dalis, suvyniojame į maistinę plėvelę ir dedame į šaldiklį maždaug 40–60 minučių. Pasiruošiame varškės įdarą: 4. Varškę su grietine pertriname iki vientisos masės, suberiame krakmolą ir gerai išmaišome. 5. Išplakame kiaušinius su cukrumi, kol cukrus ištirpsta. Supilame į varškės masę ir gerai išmaišome. Kepame pyragą: 6. Vieną dalį tešlos burokine tarka sutarkuojame į kepimo popieriumi išklotą kepimo indą. 7. Užpilame varškės įdarą. 8. Ant viršaus užtarkuojame antrąją tešlos dalį. 9. Kepame iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje maždaug 45 minutes.

patarimas

Kad pyragas būtų linksmesnis, siūlau iš močiutės spintos nugvelbti kokią gražią margą nertą servetėlę, ja užkloti pyragą ir pabarstyti cukraus pudra, o tuomet nuimti ir... ant stalo puikuosis dar vienas margutis.

maisto herojus

Reikės: • 80 g avižinių dribsnių • 180 g liesos varškės • 1 kiaušinio • 10 g linų sėmenų • žiupsnelio druskos

vandute;s

Varškinės bandutės

Šiuo receptu pasidalijo Gytė Karčiauskienė, trenerė iš Kauno, laisvalaikiu gaminanti sveikus ir skanius patiekalus.

„Pirmą kartą pabandžiau šias bandutes prieš ketverius metus ir tada jos mane tikrai sužavėjo paprastumu bei nuostabiu skoniu. Tai vienas iš liaudies receptų, neturinčių autoriaus. Kai pirmą kartą bandžiau, recepte buvo įrašyti tik trys ingredientai: varškė (pusriebė arba riebi), kiaušinis ir avižiniai dribsniai. Aš pridėjau linų sėmenų ir naudojau liesą varškę. O vėliau kepiau ir su įvairiais kitais priedais“, – pasakojo Gytė. Gytė jas valgo šviežiai iškeptas ir dar šiltas: „Tiesiog perpjaunu pusiau ir valgau su sviestu arba avokadu. Taip pat puikiausiai jas galima valgyti vietoje duonos ir gaminti įvairius skaniausius sumuštinius. O kartą iš vandučių tešlos netgi gaminau picos pagrindą.“

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ, ERIKAS PLUCKAS

1. Viską sumaišome, formuojame norimo dydžio bandutes. Iš šio kiekio man išeina nedidelės 4–5 arba 2 didelės suvožtiniams skirtos bandelės. 2. Kepame apie 30–40 minučių iki 180 °C įkaitintoje orkaitėje.

patarimai

Kaskart galima improvizuoti, pavyzdžiui, papildomai pridėti kmynų ar prieskoninių žolelių, įvairių sėklų, saulėje džiovintų pomidorų. Labai tinka prieš kepant viršų pabarstyti klasikiniu beigelių prieskonių mišiniu – tai aguonos, juodos ir baltos sezamų sėklos, česnakų granulės, džiovinti svogūnai, druska. Jei norisi saldaus varianto, pridėkite smulkiai pjaustytų džiovintų vaisių ar uogų. O mes „Beatos virtuvėje“ išbandėme, kad šias bandutes labai gardu valgyti kaip anglų pyragėlius scones: su plakta grietinėle ir uogiene.

maisto herojus

Greitai pagaminamas saldaus pieno sūris „Vos per valandą pagaminamas saldaus pieno sūris yra puiki dovana ir visų giriamas skanėstas ant vaišių stalo“, – teigė Indrė Kisielė, „M.I.K.A. house“ papuošalų, dekoro ir jaukaus stiliaus kūrėja. Šį puikų receptą Indrės mama Jūratė sužinojo pernai per karantiną: „Daugumai mūsų, užstrigusių kambarinėje rutinoje, malonumai atkeliavo iš virtuvės. Tad „Zoom’o“ pokalbiuose mūsų šeima dažnai dalijosi naujais receptais. Mano mama, kuri gyvena ne Lietuvoje, pasigyrė iš draugės sužinojusi nuostabų saldaus pieno sūrio receptą. Jis pagaminamas labai greitai, o rezultatas pranoksta lūkesčius! Susirinkusi reikiamus produktus, mama

100

INDRĖ KISIELĖ

jau kitą dieną į svečius (karantino apribojimai tuo metu leido bendrauti penkiems šeimų ūkiams) vyko nešina sūriu ant padėklo. Sūrio neliko per kelias akimirkas! Taigi mama jau niekur be jo į svečius ir nebėjo. Netrukus seneliai atvyko į Lietuvą pasimatyti su jų išsiilgusiais anūkais ir pasimėgauti pažįstamais kraštovaizdžiais. Vasara visuomet kupina pasimatymų, susitikimų, pokalbių prie laužo, o taip pat įvairiausių progų švęsti, tad šventėse be šio sūrio nebeapsieita. Dailiai suslėgtas širdelės formos sūris grakščiame keraminiame dubenyje buvo įteiktas vestuvių metinių proga. Patiektas ant molinės glazūruotos lentelės sūris tapo pirmojo apsilankymo naujuose namuose dovana. O pasklidus gandui apie jį, teko gaminti ir vaišinti vakarotojus prie laužo. Gera prisiminti, gera gaminti, svarbiausia, gera jausti akimirkas, sukuriamas paprasčiausio namuose gaminto sūrio!“

DOVILĖ JAKŠTAITĖ, ASMENINIS ARCHYVAS

Reikės: • 2 l pieno (bent jau 2 proc. riebumo) • 0,5 l kefyro • 300 g grietinės • 3 kiaušinių • šiek tiek kmynų • druskos 1. Pieną užvirti, nukelti nuo ugnies ir supilti gerai išmaišytą grietinę su kiaušiniais, kefyru, druska ir kmynais. 2. Dėti ant ugnies ir, kai užvirs, pavirti dar 3–5 minutes. 3. Atsiskyrus varškei, supilti į sūrmaišį, leisti išbėgti skysčiui ir sūrį paslėgti. 4. Palikti prislėgtą per naktį.

patarimas

Sūrmaišio funkciją puikiai atlieka nebenaudojami, bet švarūs marškinėliai. O paslėgti galite ir porai valandų, nebūtina laikyti per naktį.

101

maisto herojus

Tobulas varškės apkepas #BePadažo #BePadažo – ši grotažymė nėra tiktai pasiūlymas, kaip valgyti tobulą varškės apkepą. Tai ir pavadinimas verslo, kurį sukūrė vilniečių Druktenių šeima: vyras tikras virtuvės šefas Bartas, žmona Ieva, dievinanti varškę, ir svarbiausi maisto kritikai ir ragautojai – trimečiai dvynukai. „Be padažo“ gimė kartu su šeima ir su karantinu. Kiekvienoje situacijoje slypi galimybė, – pasakojo Bartas. – Mums seniai kildavo minčių gaminti ne restorano, kuriame dirbau iki karantino, svečiams, o draugams, kaimynams, visiems. Bet vis atidėliojome: ne dabar. O dabar... per dažnus pasivaikščiojimus lauke su vaikais pavaišindavome draugus patogiai transportuojamu ir sveiku užkandžiu – varškės apkepu. Patiekalas susilaukė komplimentų. Kodėl varškės apkepas? Mūsų šeima jį labai mėgsta, nes varškė – lietuviškas

102

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

produktas ir tokios užsienyje nėra. Nes sveika vaikams. Nes jo negausi restorane! Ir... nes varškė – tai žvaigždėtas Lietuvos rugpjūčio naktų dangus su krintančiomis žvaigždėmis ir išpildantis svajones kurti kažką savo. Man visuomet svarbi maisto produktų ir patiekalų kokybė, o ne padažas. Taip gimė „Be padažo“ su pažadu, kad bus skanu“, – sako virtuvės šefas. Ieva ir Bartas išduoda, kad šis apkepas valgomas kaip „legalus“ desertas, o malonumo ir skonio tiek pat, kiek ir nuodėmingoje akimirkoje su tortu. Subalansuotas vaikams, nes nedaug cukraus ir daug varškės, bet patinka ir suaugusiesiems. Druktenių šeima apkepą skanauja taip: mama su uogiene, nes lepinasi juo kaip desertu, vaikai kartais su natūraliu jogurtu, o tėtis – vieną be padažo ir šaltą.

DOVILĖ JAKŠTAITĖ, ASMENINIS ARCHYVAS

Reikės: • 5 pakelių po 180 g 9 proc. riebumo varškės • 5 kiaušinių • 70 g cukraus • 100 g manų • 160 g pieno • apelsino ir citrinos žievelių • sviesto formai patepti • druskos 1. Užmerkiame manus piene. 2. Išplakame trynius su cukrumi ir tarkuotomis žievelėmis. 3. Įmaišome varškę, viską pertriname kartu su manais. 4. Įmaišome išplaktus baltymus. 5. Ištepame formą sviestu. 6. Kepame 45 min. 200 °C orkaitėje su vėjeliu. 7. Leidžiame 10 min. pailsėti ir skanaujame karštą. Bus tobulas ir šaltas kaip užkandis.

patarimai

Bartas renkasi silikoninę formą ir teigia: „Vien kepdami šį klasikinį varškės apkepą kitokioje, gražesnėje formoje, iš karto susikuriame didesnę šventę.“ Jei netyčia apkepo liko ir kitai dienai, pašildžius jį orkaitėje vėl lauks šilti ir purūs pusryčiai.

103

maisto herojus

Dešrelės varškės tešloje Šios keptuvėje iškeptos bandelės su dešrelėmis yra tikrų tikriausia ir vaikų, ir suaugusiųjų laimė. Skaniausia jas valgyti su pomidorų padažu ir gaiviomis žaliomis salotomis. Be to, tokius mažus dešrainiukus patogu susipakuoti ir neštis į iškylą.

Reikės: • 200 g virtų dešrelių • 180 g varškės • 1 kiaušinio • 2 šaukštų kefyro arba grietinės • 1 šaukštelio kepimo miltelių • 250–350 g kvietinių miltų • druskos • aliejaus 1. Jei dešrelės trumpos, perpjauname jas išilgai pusiau. O jei ilgos, pjauname pusiau skersai ir išilgai, tai yra padalijame į keturias dalis. 2. Dubenyje ištriname varškę su kiaušiniu, kefyru ir druska. 3. 250 g miltų sumaišome su kepimo milteliais, sumaišome su varškės, kiaušinio ir kefyro plakiniu. Užminkome tešlą. 4. Toliau po šaukštą beriame miltų ir minkome tol, kol tešla atlimpa nuo rankų ir tampa tinkama kočioti. 5. Iškočiojame tešlą ant miltuoto paviršiaus. Supjaustome ilgomis juostelėmis ir apsukame aplink kiekvieną dešrelės gabalėlį. 6. Keptuvėje įkaitiname šlakelį aliejaus ir iš visų pusių apkepame dešreles, kol tešla pasipučia ir gerai apskrunda.

104

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

Varš�e;s spurgele;s

maisto herojus

su irisų padažu

Varškės spurgos yra nuostabus senovinis desertas. O jei dar su klampiu irisų padažu... Jį pasidarysite labai lengvai: tereiks sviesto, grietinėlės ir legendinių minkštų karamelinių saldainių, liaudies „karvutėmis“ pramintų.

106

Reikės: • 500 g varškės • 4 kiaušinių • 200 g miltų • 20 g minkšto sviesto • 3 šaukštų cukraus • 1 šaukštelio vanilinio cukraus • 1 šaukšto degtinės (ar kito stipraus alkoholio) • žiupsnio druskos • 1 l saulėgrąžų ar rapsų aliejaus (virti) • pusės šaukštelio kepimo miltelių Padažui: • 20 g sviesto • 10–15 minkštų irisų • 50–80 ml grietinėlės 1. Kiaušinius plakame su cukrumi ir vaniliniu cukrumi, kol masė padvigubėja. Varškę sutriname su minkštu sviestu (jei norime, kad masė būtų vientisa, pertriname ją maisto smulkintuvu) ir įmaišome į kiaušinių masę. Įpilame šaukštą degtinės. 2. Miltus sumaišome su kepimo milteliais ir druska, įmaišome į varškės masę. Paliekame tešlą 1 val. išbrinkti. 3. Aliejuotomis rankomis suformuojame spurgeles. Jei norite, galite spurgas suformuoti ir dviem šaukštais ir iš karto leisti į įkaitintą aliejų. 4. Aliejų įkaitiname. Temperatūrą patikrinti galite bulvės griežinėliu: jei įmestą į aliejų jį iškart apgaubia smulkūs burbuliukai, galima kepti spurgas. Kepame jas, kol išorė tampa tamsiai ruda. 5. Padažui puodelyje ant nedidelės kaitros ištirpiname sviestą. Sudedame saldainius (galima supjaustyti į kelias dalis) ir kaitiname vis pamaišydami, kol išsilydys. Tuomet supilame grietinėlę ir dar minutėlę pakaitiname. 6. Spurgeles galite patiekti jau aplietas padažu arba leisti kiekvienam valgytojui pačiam jas mirkyti. Jei padažas sustingsta, nesijaudinkite – jį pašildykite puodelyje.

107

AUGU PATS

108

savimi

Norisi pokyčių – susipažink su

Šeimos gydytoja, baigusi osteopatijos, endobiogenikos, kraniosakralinės terapijos ir pradėjusi lavybos studijas Yuliya Asovskaja – nepaprasta pašnekovė. Kas yra sveikas žmogus? Kodėl siekiame būti gražūs? Kiek tai susiję su kūno svoriu? Kas šiose temose yra objektyvu, kas – subjektyvu ir kaip atsirinkti, kas padeda čia ir dabar gyventi kokybiškai? Tokius klausimus svarstėme, žiūrėdamos viena į kitą kompiuterio ekrane.

Nereikėtų leisti kitiems nurodinėti, kas yra grožis. Vienam gali būti gerai su makiažu, kitam – be, ir turėtume nesusipykti dėl to, abu variantai geri.

Kaip fizinė ir psichinė sveikata susijusi su kūno grožiu?

Koks yra gražus kūnas – filosofinis klausimas. Skirtingais laikais jis buvo

nevienodas: prieš šimtą metų buvo madingos asteniškos, itin lieknos moterys, renesanso laikų paveikslai vaizduoja visai kitokias gražuoles. Galima kalbėti apie svorio normas, kurios nekelia sveikatos problemų, kad būtų užtikrinta gyvenimo kokybė – nesveika gali būti ir per mažas, ir per didelis svoris. Tad neišvengiamas klausimas: kas yra sveikas žmogus? Galime imti Pasaulio sveikatos organizacijos apibrėžtį – tai visiškos fizinės, protinės ir socialinės žmogaus gerovės būsena. Praktikoje matau tai kiek kitaip – ateina žmogus su širdies permušimais, kurie vargina ir gąsdina, ir jis jaučiasi sergantis, nors neatitinka jokios ligos diagnozės. Tai koks jis – pagal apibrėžtį

Mes visi gimstame skirtingi – tarkim, žmogus, turintis silpnesnę skydliaukę, bus mažiau ištvermingas, tad jam neverta iš savęs reikalauti suktis kaip voverė.

sveikas, bet su simptomais, gadinančiais gyvenimo kokybę. Svorio suvokimui tai irgi galima pritaikyti – ar žmogus su savo svoriu jaučiasi gerai, ar jis nekenkia gyvenimo kokybei? Tas subjektyvumas labai svarbus – vertinti reikėtų ne tik pagal apibrėžtis, bet ir pagal žmogaus savęs matymą ir suvokimą. Kaip vertinate žmogaus norą atrodyti gražiau? Mes, žmonės, turime gyvūninį pradą, ir jis mus veikia: kaip pasirenkame partnerį, su kuriuo susilauksime vaikų? Pagal išvaizdą. Kad palikuonys būtų sveiki ir gražūs, renkamės tinkamą partnerį. Bet taip, grožis yra subjektyvus – kas yra autoritetingas pasakyti, kas yra gražu, o kas – ne? Nereikėtų leisti kitiems nurodinėti, kas yra grožis. Vienam gali būti gerai su makiažu, kitam – be, ir turėtume nesusipykti dėl to, abu variantai geri.

LINA GABRIJOLAVIČIENĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

109

AUGU PATS

Svarbu nesitalpinti į svetimus rėmus dar ir dėl to, kad skirtingais gyvenimo etapais fiziologinės normos kinta. Moterys, esančios arti menopauzės, dažnai priauga svorio, išgyvena dėl besikeičiančios išvaizdos, bet tas riebalinis sluoksnis yra reikalingas, nes jame kaupiasi moteriški hormonai estrogenai. O jie atsakingi už odos, kaulų, plaukų, nagų grožį. O iki tol moterų hormonai svyruoja beveik kasdien, jie yra priklausomi nuo ciklo. Kintantis hormonų kiekis veikia skydliaukę – o tai gali turėti įtakos svoriui. Ties 40–50 metų, kai moterims prasideda menopauzė, vyrams irgi palengva mažėja vyriškų hormonų. Jei pasireiškia ryškus stresas, daugėja hormono

Yra toks posakis – žodžiai, kuriais kalbame, tampa namais, kuriuose gyvename. Svarbu, kaip kalbame, taip pat ir su savimi.

kortizolio – o tai gali stipriai sumažinti vyriškų hormonų aktyvumą ir dėl to kilti prostatos problemų. Su svoriu vyrams paprasčiau – jų hormonai stabilesni, jiems kur kas rečiau kaupiasi svoris ant klubų, paprastai jis auga ant pilvo. Kokie dar gyvenimo etapai turi išskirtinių fiziologinių normų? Paauglystė, kai prasideda lytinis brendimas. Kai kurie žmonės gana greitai priauga svorio, tampa jautrūs aplinkinių pastaboms. Svarbus laikotarpis po nėštumo, gimdymo. Reikia suvokti, kad kūnas keičiasi, šis procesas natūralus, jį verta gerbti – jei sąmoningai mums keistis sunku, tai kūnas tam užprogramuotas, tai vyksta savaime. Turėtume prisiminti, kad jei jau pasikeitėme, niekada nebebūsime, kokie buvome. Neįmanoma susigrąžinti to, kas praėjo. Su nauju kūnu reikia susidraugauti. Tas pats su liga – svarbu ją priimti. Neigti naudos nėra – jei ir pasveiksime, jau turėsime tą patirtį, nebūsime tokie patys. Dar vienas vyrams ir moterims bendras etapas yra 27–32 gyvenimo metai. Emancipacijos, psichologinio atsiskyrimo nuo šeimos, tapimo suaugusiu metas.

Kai užspaudžiame savo kūrybiškumą, įsivažiuojame į rutiną, kuri pabosta, nebeteikia malonaus jaudulio, tada tiesiog valgome.

Ar jau turiu savo vietą, šeimą, darbą, nepriklausomybę? Jei žmogus sau griežtas, nėra patenkintas tuo, ką turi, gali atsirasti problemų – ar svorio augimas, ar liga. Tam, kad galėtum priimti save, turi save pažinti. Ką tai reiškia? Žmogus turėtų žinoti, kas jį vargina, kas suteikia energijos, suprasti savo ribas ir jėgas. Įvertinti savo miego ciklą – kada geriau eiti miegoti, kada keltis, ar pakanka miego. Kokios fizinio krūvio ribos? Koks maistas geriausiai tinka? Įvertinti poreikius, ribas padeda emocijos – jas irgi reikėtų pažinti. Tam gali padėti psichoterapija, bet pradiniam etapui tiktų ir pažintinės programėlės, kurios pagelbės tiksliau įsivardyti jausmus. Tarkim, pykstu – tai nirštu, esu nepatenkintas, jaučiu neteisybę, jaučiuosi puolamas? Mes visi gimstame skirtingi – tarkim, žmogus, turintis silpnesnę skydliaukę, bus mažiau ištvermingas, tad jam neverta iš savęs reikalauti suktis kaip voverė. Save pažįstanti moteris turėtų žinoti ir savo ciklo specifiką. Gyvename pertekliaus laikais, daugumai žmonių Lietuvoje yra sudėtingiau

Mano patirtis sako, kad aštuoniasdešimt procentų fizinio kūno problemų prasideda nuo psichologijos.

ne gauti maisto, o jį vartoti saikingai, tačiau mūsų kalba vis dar atspinti prieš šimtmetį buvusią realybę. Kai žmogus svorio numeta, sakome, kad jis sublogo, kai priauga – nesvarbu kiek – pasitaisė. Kiek svarbi mūsų vartojama kalba? Prisimenu, kaip kartą studijų metais kurso draugas pasakė – o, kaip sublogai! Esu rusakalbė, man reikėjo laiko suprasti, ką jis norėjo pasakyti. Sau buvau graži, nesupratau, kokį blogumą jis turi galvoje. Yra toks posakis – žodžiai, kuriais kalbame, tampa namais, kuriuose gyvename. Svarbu, kaip kalbame, taip pat ir su savimi. Esu sutikusi daug žmonių, kurie linkę kabinėtis prie savo išvaizdos ir pravardžiuoti save. Kuo labiau save kaip nors įvardijame, tuo labiau tokius save ir matome – taip veikia mūsų smegenys.

110

Žmonės, kuriems teko patirti badą ar

Galima ant lapo brėžti liniją – kur

Svarbu ir kita – didėjantis streso lygis.

jo grėsmę, kartais tai išveikia ant savo

noriu būti ir kur esu. Ir paklausti

Mano praktika rodo, kad būtent jis

anūkų. Ar esate su tuo susidūrusi?

savęs, ar iš tikrųjų noriu pokyčio, ar

skatina svorio augimą. Darboholizmas,

stabilumo?

nėra laiko poilsiui, nėra kada

Dažna ši problema. Būna, ateina

pasidaryti valgyti, maitinimasis

vaikai, sergantys astma, kalbamės apie mitybos rekomendacijas, ir mamos

Čia veikia mūsų nuostatos,

netinkamu maistu, sunku po sunkios

sako – nežinau, kaip paaiškinsiu

įsivaizdavimai, įpročiai. Kas gali

dienos atsispirti pagundoms.

močiutėms, kad šitiek blynelių

padėti įsivertinti objektyviai?

negalima valgyti.

Būna, su savim šiuo klausimu nėra

Tikriausiai visi esame pajutę, kad

lengva susikalbėti, kartais reikia

maistas tenkina daugiau poreikių nei

Galime ją rodyti taip, kaip mokame,

žvilgsnio iš šalies. Galima atsistoti

alkio malšinimas. Gal ir patys norime

bet reikėtų turėti omenyje, kad kitas

prieš veidrodį – ar patamsėję paakiai?

taip suteikti sau daugiau meilės,

žmogus gali jos nepriimti. Kartais

O gal nuolat vadinate save tinginiu,

malonumo?

sunku tai paaiškinti kitos kartos

bet išties neturite energijos, esate

žmogui, bet turime teisę atsisakyti.

pervargę? Galima surašyti ant lapo

skatina apetitą. Ne tik maistui, bet ir

Ne kaltinkime, o paaiškinkime – aš

viską, ką nuveikiate per dieną, ar

gyvenimui. Kartais juos supainiojame.

suprantu, ką nori man pasakyti,

nenuvertinate savęs, vadindami save

Kai užspaudžiame savo kūrybiškumą,

bet nepriimu to. Būna, kad kažką

tinginiu? Ar jūsų darbo diena ne

įsivažiuojame į rutiną, kuri pabosta,

duodami galvojame, kad esame geri ir

daugiau kaip aštuonios valandos, lieka

nebeteikia malonaus jaudulio, tada

kiti tai priims. Svarbu savęs paklausti,

laiko ir hobiui, ir šeimai, ir poilsiui? Jei

tiesiog valgome.

kodėl tai darau, ko noriu pasiekti –

ne, gali būti, kad nepailsite. Energijos

gal tai mano asmeninis poreikis, o ne

kiekį galima įsivertinti ir atlikus kraujo

Ar galima save pagauti, suprasti, kad

kito?

tyrimus, kurie parodys, ar netrūksta

nesu alkanas, nevalgysiu... Ką tada

geležies, kaip dirba antinksčiai, ar

darysiu?

Mūsų meilės kalbos skirtingos.

Didėjant streso lygiui dažnai

Grelinas – tai hormonas, kuris

Taip, svarbu suprasti, koks yra

žmonėms gaminasi daugiau

ne per smarkiai apkrautos kepenys,

kortizolio – mano praktika rodo,

ar tinkama mityba, ar ne per didelis

poreikis. Vienas būdas – atsisėsti

būtent jis dažnai skatina svorio

streso lygis.

ir prisiminti, ką mėgdavau daryti vaikystėje, paauglystėje, kas džiugino.

didėjimą. Stresas, gyvenimo tempas tikrai turi įtakos. Gyvename jaunoje

Kaip nustatyti pusiausvyrą tarp

Ir atrasti tam laiko, nes savaime jo

šalyje, mūsų noras pasiekti tam

„sau nuolaidžiauju“ ir „esu sau

niekada papildomai neatsiras. Tai –

tikrą gerovės lygį yra didelis, daug

nepakantus“?

prioritetų klausimas.

darboholikų. Šie žmonės neturi laiko

Tikriausiai kiekvienas turi pats

pasidaryti valgyti. Jei daug dirbome,

sau atsakyti į šį klausimą. Aš matau

Kur to išmokti – pažinti save, rūpintis

parėję namo atsispirti pagundai irgi

daugiau žmonių, kurie sau per griežti.

savimi tinkamai?

neturime jėgų.

Yra FOMO (angl. Fear of Missing Out)

Noriu sakyti – psichoterapija. Nuo

sindromas, baimė, kad nedalyvausi

vaikystės įsisąmoniname tėvų norus,

keičia įpročius – jie mato, ką valgome,

ten, kur svarbu būti. Socialinių tinklų

vaikas gerai jaučia ir mokosi įtikti,

ką darome, ir iš to mokosi.

įtaka didžiulė (tiesa, šioje srityje yra ir

patikti tėvams, stengiamės pritapti

daug komercinių interesų). Instagrame

ir ilgainiui dažnai pamirštame, ko

Sakėte, kad kūnas yra

matome, kaip kiti žmonės viską spėja..

norime. Lavyba, psichologai, kūno

užprogramuotas pokyčiui. Jei

tai iškreiptas gyvenimas, įvaizdžio

terapija – man atrodo, dabar toks

žmogaus netenkina esama situacija,

rodymas. Su savimi reikia susipažinti –

rūpinimasis savimi yra kaip dantų

kas jam gali padėti keistis kryptingai,

kuo geriau įsigilinti į save, suprasti

valymas, jei norime išlikti sveiki. Mano

valingai?

motyvacijas.

patirtis sako, kad aštuoniasdešimt

Būna, kad dėl vaikų visa šeima

procentų fizinio kūno problemų

Kad ką nors pakeistum, svarbu turėti motyvaciją, aiškų tikslą ir

Pagal statistiką, Lietuvoje antsvorio

prasideda nuo psichologijos.

energijos. Dažnai girdžiu, kad žmogui

turinčių žmonių yra daug ir jų

Pavyzdžiui, žmogus nori labai daug

kurį laiką sekėsi, o paskui ateina kita

daugėja, ir ne tik suaugusiųjų, bet ir

pasiekti, daug dirba, sukasi, jo

stadija – nebegaliu. Mūsų psichika

vaikų. Tikriausiai tai ne tik maisto

hormono kortizolio lygis nuolat labai

bando išlaikyti stabilumą, tad svarbu

pasiūlos ir jo sudėties klausimas?

aukštas ir atsiranda diabetas, nors

įsivertinti, ar turiu pakankamai

Manau, kad maisto prieinamumas

žmogus sako, kad nieko tokio nevalgo

resursų tam pokyčiui. Jei antinksčiai,

daro didelę įtaką – galime sau leisti

ir jo kūno svoris normalus. Tokių

skydliaukė silpni, iš kur jėgų rasis?

kur kas daugiau įvairių skanumynų.

pavyzdžių yra daug.

111

AUGU PATS

112

Komentuoja AUKSĖ LUIŠAITĖ-JAUNIŠKĖ, šokio judesio ir kūno terapeutė

Kūnas – ir skausmo, ir malonumo šaltinis.

Ar kūnas jums teikia džiaugsmo? Jei ką nors skauda, gal pavyktų paieškoti vietelės, kurioje to skausmo nėra?

Kūnas didele dalimi yra duotybė.

Gerai yra užduoti klausimus savistabai – ar jaučiu kūnui dėkingumą, ar manau, kad jis mane išduoda? Kaip miegu,

Negalime rinktis akių spalvos, plaukų tankumo, kaulų

kiek esu patenkintas savo gyvenimo kokybe, kiek turiu

struktūros, sudėjimo. Vis tik nedaug yra žmonių, kuriems

energijos, kiek noriu komunikuoti su aplinka, kaip save

jų kūnas tiktų toks, koks yra. Savojo priėmimas – kelionė,

išreiškiu – lyg ir paprasti klausimai. Tik svarbu išmokti

kurią einame visą gyvenimą. Labai svarbu, kaip su savimi

girdėti, ką kūnas atsako, – galima atrasti tiek įdomybių!

kalbame, – jei nepriimame patys savęs, labai tikimės, kad aplinka tai padarys. O kas iš to, jei viduje nėra to priėmimo? Orientacija į išorę ne tik duoda, bet ir atima, tampame

Kūnas – tai namai.

Su žmonėmis, gyvenančiais pabėgėlių centre, išsigryninome:

priklausomi nuo kitų reakcijų. Kalbėti paprasta – oi,

kai neturi savo fizinių namų, būtent kūnas gali jais tapti.

priimkime save, tačiau žinau, kad tai padaryti nėra lengva.

Tačiau kuomet kūne išlieka neperdirbtų ir neintegruotų

Tai tarsi spiralinis procesas – su kai kuo lyg ir susitaikai, ir

trauminių patirčių, būti jame nesaugu. Pasąmonė mus

vėl iškyla kas nors nepriimtino. Mokydamiesi priimti savo

saugo – kol nėra pakankamai resursų tvarkytis, geriau

kūną, kartu mokomės ne tik susitaikyti su savo asmeninėmis

tų patirčių nejudinti. Su patirtimi man ateina suvokimas:

savybėmis, bet ir pripažįstame savo žmogiškąjį ribotumą.

negriaukime savo gynybų – kiekvienas tvarkomės taip, kaip

Be abejo, norime būti gražūs.

galime geriausiai pagal galimybes. Jei tai netrukdo gyvenimo kokybei, nebūtina savyje kapstytis. Dabar vis daugiau

Matydami idealius žmones ekrane, žurnaluose, internete,

pradedama kalbėti, kad mūsų visuomenė patyrė kolektyvinę

lyginamės su jais. Ir dažniausiai nusprendžiame, kad tokie

traumą, nes buvome okupuoti, ir tai sąlygoja ne tik mūsų

gražūs nesame, nesąmoningai norime būti priimti, pripažinti,

tėvų, bet ir mūsų pačių bei mūsų vaikų reakciją į aplinką.

tad vienas iš būdų to siekti – keisti kūną. Tik ką renkamės –

Nors traumos turi labai didelę kainą, su jomis atsiranda ir

ar kelią, kuris padeda gerai jaustis, išreikšti save, ar ugdome

galimybė transformuotis bei augti.

savybes ne pagal savo duotybes? Kiek rodo mano praktika ir asmeninė patirtis, keistis padeda savęs pažinimas ir priėmimas. Nemanau, kad viskas yra įmanoma, bet galime rinktis, kaip reaguoti į situaciją.

Pradėti verta nuo mažų dalykų – gerai, neatitinku idealų, bet kas man patinka mano kūne?

Dabar labai gerai gyvename, mūsų idealas – liekna moteris. Tačiau yra kitokių šalių – ten, kur gresia badas, graži yra tvirtai ant žemės stovinti, poodinio riebaliuko turinti moteris. Man apskritai nepatinka visuomenės požiūris į riebalus – taip, svarbu, kad žmogui nebūtų sunku judėti, sąnariai, širdis netaptų apkrauti, bet jei tai netrukdo

Tarkim, patinka, kai turiu energijos. Kas jos suteikia?

gyvenimo kokybei, jei žmogus lengvai juda, gyvena

Būtinai noriu vieno pyragėlio per dieną? Nespausiu

pilnavertį gyvenimą ir save realizuoja – kodėl dėl tų

savęs už tai, mėgausiuosi valgydama – gal tai visai geras

riebalų reikėtų kankintis? Beje, mūsų kūno riebalai atlieka

sprendimas? Verta atsisukti į penkias jusles. Prisilietimai:

apsauginę, šilumos ir energijos šaltinio funkcijas.

kokie patinka, kokie – ne? Iš kokios medžiagos pagamintų drabužių prisilietimą prie kūno mėgstu? Rega: spalvos, gamta, meno vaizdai, gyvūnai, žmonės? Klausa: muzika,

Dėkingumo praktika yra nepaprastai galinga.

Tam gali prireikti tvirto ketinimo ir pastangų, bet jei

aplinkos ar gamtos garsai, o gal tyla? Skonis: ką mėgstu

nukreipiame dėmesį į pozityvius dalykus, keičiasi ir mūsų

valgyti? Uoslė yra viena stipriausių juslių: kokie kvapai

būsena. Jei, pavyzdžiui, praktikuodami dėkingumą kūnui (ir

patinka, o nuo kurių suku nosį? Tyrinėti save per jusles,

ne tik jam), sugebame sukurti vidinio saugumo pojūtį bent

atsiremti ir ieškoti per jas. Daryti, atsirinkti, tai, kas patinka,

20 sekundžių, prasideda gijimo procesai – pokyčiai vyksta ir

skirti tam laiko ir dėmesio.

hormonų, ir nervų sistemų lygmenyje.

LINA GABRIJOLAVIČIENĖ

MINDAUGAS DRIGOTAS | NARA

113

114

Seniai seniai pasėta Rosanos sodyba

Gonkelės ir baltos langinės pamiškėje Ukmergės rajone sulaukė pirmojo pavasario su naujais šeimininkais. Bunda pusnyse išsimiegojęs senas sodas, jaunos rožės, kaimyno bitės ir Šventosios upė už poros kilometrų. – Vis pagalvoju, ką išgyveno senoji šeimininkė, kai per karą čia statė namus, kaip juose sulaukė 93-ejų metų. Palėpėje aptikau senų knygų, eglutės žaisliukų, sviestmušių, naščius, kuparą, spintą ir dabar jau aš iš viso šito lipdau sodybos istoriją, ją konservuoju, – sako Rosana Eismantė, Lietuvos kariuomenės socialinio darbo vadybininkė. Svajonių pildymo(si) metas Moteris ir trys jos ūgtelėję vaikai: šauktinis savanoris Nojus, gimnazistai Rebeka ir Samuelis – savaitgaliniai kaimiečiai, tačiau Rosana sako, kad ji ir ne didmiesčio žmogus. Sostinėje dabar tekantis gyvenimas turi priešistorę Vilkaviškyje ir vaikystės vasaras pas žemaites močiutes, gal todėl Rosana ilgisi gamtos. – Kiek save prisimenu, vis ieškojau sodybos. Daugiau nei dvidešimt metų žvalgiausi, bet nesiryžau. Visi gyvenimo planai, svajonių vizualizacijos, piešiniai amžinai pasibaigdavo vaizdu „aš kaime“. Vieną dieną supratau, kad jau gana, užteks tik svajoti, reikia veikti. Kaip tik pernai vyresnėlis mokėsi vairuoti ir, kad nereikėtų be prasmės maltis keliukais, nutarėme apvažiuoti nužiūrėtas sodybas. Taip iki Rokiškio rajono nuriedėjome. Radome tikrą perlą. Vaikai šokinėjo iš džiaugsmo: toks palivarkas, didelė tvirtų rąstų turtingo

GINTĖ ZURBAITĖ

JOANA BURN

115

ūkininko troba, svirnas, klėtis, sodas. Bandžiau pagąsdinti dviejų valandų kelione iš Vilniaus, bet visi trys nutarė, kad čia niekis. Na, ką gi, kad jau tokia euforija, paprašiau savininko sykį pernakvoti, „pasimatuoti“ tą sodybą. Sutiko. Pasimatavom. Patiko, viskas lyg ir tobula, o man kažko negera ir neramu. Sumokėjau dalį pinigų ir jau kitą savaitgalį susikrovėme

Pirmosios lysvės kol kas ne dirvoje, o popieriaus lape.

patalus, indus, patraukėme į šiaurę. Prisipirkau kvietkų, žemių, vos atlėkusi sukišau pelargonijas, Nojus puolė lapus grėbti, deginti, Rebeka – sodyboje rastas kėdes dažyti, bet vis tiek aš lyg nesava. Vakare vaikai sumigo, o į tokį daugiabutį netoliese suvažiavo lėbautojai. Iki ryto ūžė, ėjo į mūsų šulinį vandens, visą naktį nemiegojau, pradrebėjau. Kitą rytą paskambinau sodybos savininkui ir pasakiau, kad persigalvojau. Susitaikiau su nuostoliais, susikroviau atgal patalus bei nieko nesupratusius vaikus ir visi nusiminę parsiradome namo. Kurį laiką apie kaimą garsiai nebekalbėjome. Viena nuvažiavau į Ukmergės rajoną. Čia su vaikais jau buvome apžiūrėję tokią nustekentą sodybą šešių trobų kaimelio pakraštyje. Viskas skurdu, apžėlę, apleista, o man širdis dainuoja, vaikštau po seną apaugusį sodą iki ausų išsišiepusi. Vaikai iš karto pareiškė, kad čia tikrai nenakvos. Baisu! Net grindų nėra, asla „kalniukais“! Nedažnai mano pačios vidinis balsas perrėkia aplinkinių pasiūlymus ir patarimus, bet šįkart taip ir nutiko – ėmiau ir nusipirkau tą sodybą. Net kaimo pelės moko romantišką miestietę Tik pradėjus viską pjauti, šienauti, grėbti, gramdyti, šveisti ir dažyti, Rosanos vaikai nustojo įtarinėti, kad šitame „tvarte“ gyventi neįmanoma. Planas apsitvarkyti tiek, kad būtų galima bent jaukiai pernakvoti, įgyvendintas: pusėje namo pakeistos lubos, paklotos grindys, nudažytos sienos, langai. Rosanai norėjosi

118

juodos trobos su baltomis langinėmis. Pasiskaičiusi apie medienos atnaujinimą, nusipirko metalinių šepečių ir rankomis nušveitė namo sienas, lentas išbalino, dezinfekavo ir nudažė. Senas koklines krosnis ir kaminą teks permūryti, nes jie nebesaugūs kūrenti, šeima svarsto apie šildymą ir tekantį vandenį troboje. Ne viskas iš karto... O štai rožės ir levandos po langais nutiko tuoj pat. – Kai elektrikai vėliau klojo kabelį, siūlė išrauti gėles, užsispyriau: „Kaskit, kaip norit, bet mano rožių nejudinkit, jos čia svarbiausios!“ – juokiasi Rosana. Kaimas tyliai moko ramybės ir atidos. Atlėkus savaitgalį taip norisi kuo daugiau nuveikti, tuoj pat pamatyti pokyčius ir įgyvendintus sumanymus. Kartą iki tamsos valant šabakštynus, velkant į laužą kas papuolė, Rosana didžiuliu kažkokio krūmo spygliu smarkiai persirėžė delną. Būta ir kitų traumų dėl neatsargumo, persidirbimo, skubėjimo. Jei gyventų čia nuolat, moteris tikra, ateitų tas romumas, būdingas kaimo darbams. – Su tokiu užsidegimu pirkau

Brangiausias sodyboje esantis turtas – močiutės Barboros rankomis siuvinėta drobelė.

visokias sėklas, vilkau į sodybą ir galvojau, kaip sėsiu jau čia visur viską. Nagi, nuvažiavau vieną savaitgalį, o mano pakelius pelės aptikusios! Suėdė pusę sėklų, dar muilą ir net gražiąją nertą staltiesę ant stalo apkramtė... Kaip pykau! Pripyliau kampus nuodų, galų gale pavyko jas iškraustyti, bet suprantu, kad čia tiesiog kaimas romantišką miestietę auklėja. O Rosana auklėja savo jaunėlį. Samueliui butas mieste mielesnis už sodžių, bet vaikinas mėgsta suktis virtuvėje, patinka gaminti salotas, daržovių patiekalus. Išsitarė mamai, kad sodyba jam taptų patrauklesnė, jei ten būtų daržas. Toks gražus ir tvarkingas. Tai štai, šių metų planas abiem – miestietiškas pakeltų lysvių prieskonių ir pomidorų darželis su pynučių tvora. Šieno mulčiui pilna senoji daržinė, jau pjaunamos ir lazdynų vytelės tvorai. Kaip šis paveikslėlis atrodys realybėje,

119

netrukus paaiškės, bet daržas neabejotinai bus dažno sodybos lankymo priežastis. Močiučių subertos sėklos Rosana prisimena vaikystės daržiuką, kai močiutė Barbora skyrė kelis žingsnius žemės sode ir leido sėti, ką nori, o mergaitė savo valdas

Meilės siūlais išdabinti senelio Petro vestuviniai marškiniai.

apsitvėrė žabais. Niekas niekur nedingsta, viską semiame iš savo praeities, o vaikystės šulinys – ypač vandeningas. – Esu savo močiučių mišinys. Kotryna, laukinė kaimo moteris, augino vištas, avis ir dilgėles patvoriuose, laikė bites ir nutrijas, kurios laisvai lakstė po sodą ir graužė obuolius. Ir aš dabar svajoju apie bites. Prisimenu, kaip ūkišku muilu plaudavau sofas ir duris pas nelabai tvarkingą močiutę ir namuose primerkdavau gėlių. Visai kaip dabar šitoj troboj... O močiutė Barbora gyveno bute tokiame dvarelyje Telšiuose. Ten buvo dailių senų baldų, kurie iki šiol mane žavi. Ji išmokė mane siuvinėti, megzti, nerti, net skaityti ir rašyti, nors pati buvo tris klases baigusi ir visą gyvenimą rašė su klaidomis. Jos siuvinėtus ir nertus užvalkalus akimis glostydavau prieš užmigdama, o dabar visas kraitis atiteko man. Visada buvo svarbios šaknys, iš kur atėjau, ką paveldėjau. Saugau prosenelio vestuvinius marškinius, močiučių skareles, mamos bliuzeles, prisiminimus, įkūnytus daiktuose. Man patinka seni tikri daiktai. Kai čia malkinėje radau sukapotą apvalų stalą (apie tokį visada svajojau), širdį suskaudo. Panašiai kaip tą kartą, kai močiutė, klumpiaus duktė, išsikeldama iš savų namų sukūreno visas klumpaites, kuriomis dar aš po sodą bandžiau lakstyti. Skirtingos kartos vertina savaip: man tai – švelnūs sentimentai, jai tai turbūt buvo vargo priminimas, kai lauki, kol karvė paliks balą ar „bandą“, kad galėtum pasišildyti basas kojas. Turbūt panašiai nutiko ir su šia sodyba. Turėjo sulaukti savo laiko, prisikėlimo laiko.

120

Gyvas Daržas

121

Žydinti antrametė morka – tikra daržo puošmena

Kukurūzų miltų blynai su cukinijomis Manasis blynų receptas taip pat gimė „iš gyvenimo“, kai Gyvam Darže visą vasarą lapais šlamėję didieji kukurūzai priaugino tiek burbuolių, kad nebegalėjome jų suvalgyti šviežių, ir sumanėme sudžiovinti jau nuskintas. O tada, pasitelkę gerąsias šimtametes tradicijas – savo rankeles, – su vaikais gliaudėme sudžiūvusias sėklas, barstydami ant grindų po visą virtuvę (taip, jos šaudo, laksto į visas puses, pasiutėlės, matyt, jaučia, kad galas artinasi). Paskui griebėmės šiuolaikinių technologijų ir jas sumalėme į kvapnius, geltonus miltus. Rupius, labiau primenančius kruopas nei kukurūzų miltus iš parduotuvės. Darže radome paskutinę nedidukę cukiniją, iš vištidės parsinešėme kiaušinių, po obelimi prisirinkome obuolių, ir

122

Pavasarį pasėkite kukurūzų ir cukinijų, o derlių imkite rudeniop. Atsineškite iš sodo obuolių. Pamelžkite karvę. Iš vištidės parsineškite kiaušinių. Jau šypsotės? O taip... Jeigu šiandien rastumėte tokį receptą, tikriausiai nustebtumėte, o gal ir pasipiktintumėte. Šiuolaikinis žmogus ne tik nenorėtų, bet gal ir galimybių neturėtų visą maistą užsiauginti. Ir tikrai būtų keista, jeigu DAUGUMA mūsų būtų tokie kuoktelėję, kad XXI amžiuje trokštume savo rankomis viską auginti, tarsi grįžtume daugybę metų atgal. Įdomu tai, kad visame pasaulyje ir Lietuvoje tokių (kuoktelėjusių) visgi daugėja. Aš tikiu, kad kuo daugiau savo laiko, jausmų, minčių įdedame į maistą, tuo didesnis jame laimės kiekis. Savo daržą vadinu Gyvu, nes jo dirvoje pluša daugybė

taip po truputį gimė blynų idėja, nes blynus valgo visi.

plika akimi nematomų gyventojų, daržovės dažnai pasisėja

Reikės: • 10 šaukštų kukurūzų miltų • 7 šaukštų rupiai maltų kvietinių miltų • 1 nedidelės cukinijos • 2 didelių arba 3 mažesnių obuolių • 3 kiaušinių • pieno (pagal tirštumą, tešla turėtų būti neskysta)

pačios, o tos, kurias sėju, auga palankiomis sąlygomis, pana-

IEVA ANELAUSKAITĖ-MOTIEJAUSKĖ

DOVILĖ JAKŠTAITĖ

šiomis į artimiausią aplinką. Gyvas Daržas prisitaikęs prie vėjuotos mūsų vietovės, aplinkinių augalų ir gyvūnų įvairovės, jis tarsi atskira ekosistema, kurioje visiems gera gyventi. Šį daržą laisto lietus, o visuomet dirvą dengiantis mulčias saugo drėgmę ir rytais „gaudo“ rasą, yra puikus prieglobstis daugybei sliekų – jų mėšlas (supakuotas ir parduodamas jis vadi-

Privalomas kiekvieno daržo gyventojas. Kartą ankštyje radau mažytį kalbantį berniuką žirniuką!

namas biohumusu) sudaro storą dirvos

burokų ir kitų gyventojų pašnekesiai

užmulčiavau šiaudais (kasmet mulčio

sluoksnį ir maitina daržoves. Šitaip visą

bei nuotykiai linksmais tekstais sugula

sluoksnį papildau) ir paskui tik grožiuo-

vasarą daržas puikiai funkcionuoja.

mano tinklaraštyje gyvenimaskaime.

si tuo, kas vyksta: augalai žydi (nežinau,

Tik per pačias ilgiausias sausras norint

com bei instagramo paskyroje.

kodėl manoma, kad to nereikia leisti:

sulaukti derliaus yra tekę laistyti kai

Mano sąlytis su maistu prasideda

žydinčių augalų įvairovė palanki bi-

kuriuos augalus, ypač daugiamečius.

mintimis apie tai, ką sėsiu, auginsiu.

tėms, kitiems vabzdžiams, maloni akiai,

Žinoma, prieš sėdama sėklas visuomet

Dažniausiai renkuosi veislinių augalų

o beje, daržovės taip pat labai gražiai

mirkau ir sėju į gausiai palaistytas va-

sėklas, nors dabar itin populiaru augin-

žydi!), mezga vaisius, kai kurie subran-

geles. Juk gamtos nelaisto niekas kitas,

ti hibridus, bet iš jų toliau nieko gero

dina sėklas ir vėjas jas išnešioja.

tik dangus,ir išlieka tik stipriausi au-

nebūna – jie neprasitęsia, išsigimsta,

galai. Gyvame Darže panašiai: išlieka

praranda veislei būdingas savybes.

tės kultūros (daugumą jų reikia sėti

stipriausi ir sveikiausi augalai. Tokiems

Kasmet sėju daug dvimetėmis vadi-

kasmet, nes dvimečiai antrais metais tik

nebaisūs ir kenkėjai. O jei jų pasitaiko,

namų mums įprastų kultūrų – buro-

brandina sėklas, o derlius – maistas –

užtenka natūralių priemonių: pelenų,

kėlių, pastarnokų, morkų – ir būtinai

auga tik pirmaisiais), tačiau nemažai

druskos ar tiesiog priedangos tam tik-

nenuimu viso derliaus, palikdama

jų sėjasi savarankiškai. Darže visuomet

roms kultūroms tam tikrais periodais.

antriesiems metams augti bent po porą

yra petražolių, kalendrų, pastarnokų,

augalų, kad jie subrandintų sėklas.

krapų, daržinių dašių, gražgarsčių,

Daržas Gyvas dar ir todėl, kad, praleisdama jame daugybę laiko, patyriau

Gyvame Darže vyksta įdomūs daly-

Darže vyrauja dvimetės bei vienme-

vaistinių ramunėlių ir medetkų, įvairių

laimę išgirsti įvairių daržovių istorijas

kai: daugybei augalų, kuriuos įprasta

bazilikų, labai lengvai patys pasisėja

iš jų pačių lūpų: plepučių petražolių,

kasmet sėti, prižiūrėti, laistyti, tręšti, aš

lapiniai kopūstai ir burnočiai (jauni jų

jaunamarčių morkų, kareiviškų lapinių

tiesiog sudarau sąlygas gyventi laisvai:

kopūstų, Senojo Pastarnoko, meitėlinių

pasėjau juos prieš kelerius metus, dirvą

lapeliai puikiai tinka salotoms). Kita dalis daržo augalų – daugiame-

123

čiai. Tai braškės, žemuogės, smidrai, artišokai, daugiaaukščiai svogūnai, laiškiniai česnakai, kai kurios „salotinės“ žolės: baltoji balanda, salotinė cikorija, žinoma, yra ir kiaulpienių, kurių lapai ankstyvą pavasarį smagiai keliauja į salotų dubenį kartu su pirmosiomis dilgėlėmis ir švelnučiais garšvų lapeliais (pastarųjų į daržą neįsileidžiu, o renku pievose visoje sodyboje, tačiau viena kita dilgėlė darže užauga – tai rodo, kad dirva čia puiki). Būtina paminėti prieskonines daugiametes žoles, kurių mano darže nėra, nes turiu atskirą nemažą žolynų darželį, tačiau apskritai šias žoles galima auginti ir darže. Ypač naudinga „išmėtyti“ skirtinguose ploteliuose, nes jos atbaido kai kuriuos kenkėjus. Minėtinos mėtos, melisos, raudonėliai, bitkrėslės, pelynai, peletrūnai, valerijonai – jų sėklų galite įsigyti parduotuvėse, susidaiginti ir daigeliais išsodinti į daržą ten, kur sugalvosite. Šiandien urban gardening – miesto daržininkystė, balkonų, vazonų daržai – didmiesčių gyventojų galimybė, kuri vis dar mažai išnaudojama, nors prieinama daugumai. Juk jau ir bitininkų yra, kurie rūpinasi miesto bitutėmis, o joms reikia kuo daugiau augalų! Sakysite, ekonomika nustos suktis, jeigu visi auginsimės maistą? Manau, prireiks dar daug metų, kol mūsų, auginančių, bus dauguma, ir dar daugiau metų, kol nustosime pirkti mažai reikalingus daiktus. Nenorėčiau, kad pasaulyje nutiktų kas nors tokio blogo, kas sutrikdytų ekonomikas, sugriautų verslus ir kažką paliktų be duonos (kažkuria prasme panašiai jau nutiko). Visgi turime atidžiai rinktis, kokius verslus remiame pinigais, ką ir iš ko perkame, ypač rinkdamiesi maistą. Geriau suvalgykime mažiau, bet tikro maisto: tvariame, gyvame darže, be trąšų užaugintų daržovių, su meile auginamo gyvūno mėsos, pieno produktų, laimingų vištų kiaušinių ir t. t. Prisiminkime: mažiau yra daugiau. Tai tinka daugeliui sričių – mitybai taip pat.

124

Daugiametis augalas – artišokas – kol kas Lietuvos daržuose tikra egzotika. Bet kokie įspūdingi ir mylimi bičių jo žiedai! Visada stengiuosi į daržą atsivilioti vaikus: prašau kuo nors pagelbėti, kad jie mokytųsi ne tik imti iš daržo, bet ir duoti. Daržas mus visus moko harmonijos.

Dalijuosi dar vienu receptu – pagaminsite iš lengviau prieinamų produktų. Visus šiuos augalus galite nesunkiai užsiauginti ne tik ant žemės esančiame darže, bet ir balkono, terasos vazone ar lovelyje. Daugiau patarimų bei įkvėpimo rastumėte mano instagramo paskyroje @gyvasdarzas bei sekdami grotažymėmis pažymėtus žodžius organicgardening, mulciuotasdarzas, gamtinezemdirbyste, permaculturegarden ir panašų socialinių tinklų turinį.

Laimės salotos – iš lysvelės į lėkštelę

Sudedamosios dalys ir salotų ruošimas: • ankštiniai žirniai (šparaginiai, valgomi su ankštimis) • svogūnų laiškai arba galva – pagal metų laiką, tinka ir laiškiniai česnakai • bet kurios lapinės arba gūžinės salotos • gražgarstės lapeliai • aliejuje ar svieste pakepintas naminis varškės sūris (supjaustytas kubeliais, kepant paskrudintas iš visų pusių) – tinka ir saldaus, ir rūgštaus pieno • pomidorai: švieži – jeigu gaminate vasarą, džiovinti – jeigu šviežių nėra Salotas gardiname trupučiu aliejaus, druskos, saujele mėgstamų sėklų (tinka kanapės, sezamai, linų sėmenys, saulėgrąžos, moliūgų sėklos – pastarųjų galime užsiauginti patys). Būtinai pabarstykite džiaugsmo trupinėlių – juk džiaugėtės, kai jūsų pasėtos sėklytės virto žaliais daigais. Apšlakstykite laimės ir šypsenos padažu – kiek kartų savo augalams nusišypsojote, tiek jie prikaupė savyje jūsų emocijų. Pavasarį panašių salotų galime pasigaminti iš laukinės augmenijos: šviežių dilgėlių (jas nuplovus reikėtų gerokai pagniaužyti su trupučiu druskos, kad nekąstų liežuvio), pirmųjų kiaulpienių ir garšvų lapų. Labai tinka ir įvairūs ant palangės daiginami žalumynai: saulėgrąžų, ridikėlių, žirnių daigai.

125

AUGU BUITYJE

KAD PER LANGĄ MATYTUME VISAS PAVASARIO SPALVAS „Jau einu valyti langų, nes nebematau, ką kaimynai veikia“, – taip juokavo viena „Beatos virtuvės“ feisbuko bendruomenės moterų. Pavasarį, vos saulei pašvietus, iš tiesų norime kuo greičiau nusivalyti langus: ir ne dėl kaimynų, o dėl to, kad akis daug labiau ima badyti ant stiklų susikaupę taškai, lašeliai ir prikibusios dulkės. Bet žinote, kaip kartais būna: išvalai, stiklas nudžiūsta ir... atrodo dar blogiau, nei buvo. Matyti šluostės šuorai, valomojo skysčio pėdsakai ir nešvarūs kampai, kurių nepasiekėme. Taigi aiškinamės: ką daryti, kad langai blizgėtų ir būtų nuvalyti be priekaištų? Feisbuko diskusijose pažėrėte naudingų patarimų. O dar nutarėme apie langų valymą pasikonsultuoti su tikra tvarkingų namų deive, namų tvarkymo verslo ir instagramo paskyros „Susitvarkyk“ įkūrėja Toma Šokele. Gal tarp gausybės patarimų rasite sau tinkamiausią langų valymo būdą.

126

JORŪNĖ PAUŽIENĖ

Tomos auksinės langų valymo taisyklės: 1. Svarbiausia – kokybiški įrankiai. 2. Lango stiklas turi būti kelis kartus nuvalytas putotu vandeniu. 3. Stiklą sausiname nubraukikliu, o ne triname šluoste ar popieriniu rankšluosčiu. 4. Geriau investuoti į profesionalų naudojamus langų valymo įrankius, nei apkrauti namus trumpalaikiais langų valymo „žaisliukais“.

Kaip dažnai vertėtų valyti langus? Dažniausiai langus valome du kartus per metus: atėjus pavasariui ir vėstant orams rudenį. Kaip ir kitų namų paviršių valymas, taip ir langų priežiūra – kuo dažniau ir reguliariau juos valome, tuo greičiau atliekame šį darbą, nes turime susidoroti su mažesniu kiekiu nešvarumų. Kada ir kaip dažnai tai daryti, priklauso ir nuo gyvenamosios vietos: arti judrios gatvės, greta miško ar parko, statybvietės, o gal ariamų laukų. Šiuos langus

Tomos Šokelės greitas langų valymas

greičiausiai teks valyti dažniau. Tačiau svarbiausia kelis kartus per metus nuvalyti tiek rėmus, tiek stiklus ir palanges, o kartą per mėnesį greitai pavalyti stiklus. Labai svarbu paviršių netrinti ir neįelektrinti, nes atrodys lyg nevalyta – tik dar labiau kibs dulkės. O jeigu gyvenate prie gatvės, piko metu venkite atidaryti langus, nes dulkės iš lauko nusės ne tik ant stiklų, bet nuklos ir palanges, grindis bei baldus. Beje, auginat mažus vaikus dažniau teks langų stiklais pasirūpinti ir iš vidaus – nuvalyti delniukų žemėlapius.

Nuo senų laikų, kai nebuvo prieinamos reikiamos valymo priemonės, langų valymą atsimename kaip baubą. Visos dienos darbą. Trynimas laikraščiais – praeitis. Savo langams valyti esu susikomplektavusi patikimų įrankių rinkinį.

Reikės: 1. Indų ploviklio 2. Kempinės 3. Mikropluošto ir blizginimo šluostės 4. Gremžtuko 5. Teleskopinės lazdos 6. Langų plovimo šluostės su laikikliu 7. Vandens nubraukiklio 8. Kibiro su šaltu ar drungnu vandeniu

Valymo eiga: 1. Į šaltą vandenį įlašiname indų ploviklio, kad lengvai suputotų. 2. Langus valyti pradedame nuo rėmų bei palangės. Kempinė nebūtina, tačiau su ja bus lengviau nusivalyti langų rėmus, kurie būna gerokai purvinesni nei patys stiklai. 3. Langų rėmams ir palangėms valyti galime turėti atskirą kibirėlį su vandeniu, nes vanduo greitai užsiterš ir nebus tinkamas stiklams valyti. 4. Lango stiklui nuvalyti galime naudoti mikropluošto šluostę, gausiai sušlapintą putotu vandeniu su indų plovikliu, arba langų plovimo šluostę su laikikliu. 5. Vandens nubraukikliu, braukiant iš viršaus į apačią arba nuo vieno šono link kito, ar piešdami S raidę, nubraukiame vandenį. 6. AUKSINĖ TAISYKLĖ – prieš nubraukiant vandenį, lango stiklą putotu vandeniu reikia nuplauti bent keletą kartų išskalavus šluostę. Kitaip liks nešvaraus vandens ruožas. Kad stiklas blizgėtų be jokių ruožų, pirmiausia lango stiklas turi būti švarus. O tam naudojamas švarus vanduo. Ne purškiamas stiklų valiklis! 7. Jei yra prilipusių nešvarumų ar dažų likučių, puikiai pasitarnaus gremžtukas. 8. O jei langai labai aukštai, pravers teleskopinė lazda.

127

AUGU BUITYJE

PRODUKTŲ APŽVALGA

NUBRAUKIKLIS

VALANTYS ROBOTUKAI

TOMA: „Nubraukiklis idealiai nustu-

TOMA: „Man tai atrodo tik papildo-

mia vandenį ir neįelektrina paviršiaus.

mas daiktas. Nė vienas langų valymo

Taip paviršius papildomai nepritrau-

profesionalas nenaudos langų valymo

kia dulkių ar nešvarumų. Būtent dėl

roboto ar kito akiai „patrauklaus“ žais-

šios priežasties šlapio lango intensy-

liuko. Pirmiausia, tai brangi investicija.

viai sausinti šluostėmis ar popieriniu

Antra, atima daugiau laiko. Trečia,

rankšluosčiu nesiūlau, taip tik pakišite

dažnai neužtikrina norimos langų va-

sau koją. Kuo stipriau trinsite, tuos

lymo kokybės ar palieka nešvarumų

daugiau nešvarumų pritrauksite. Su-

bei prisisiurbimo žymių.“

veiks kaip į plaukus patrintas balionas.“

MIKROPLUOŠTO ŠLUOSTĖS TOMA: „Mikropluošto šluostė geriausiai surenka nešvarumus, nes jos audinys yra lyg ežiukas. Lygaus audinio šluostės, tokios kaip seni marškinėliai ar senos paklodės, nesurinks nešvarumų, o tiesiog vilks juos paviršiumi.“ Apklausoje daugybė bendruomenės narių pasakojo, kad perka ir naudoja skirtingų prekių ženklų mikropluošto šluostes ne tik langams valyti, bet ir daug kur buityje. PRIVALUMAI: šios šluostės gali sugerti daug vandens, nebraižo paviršių, valo

RAIMONDA URBIKIENĖ feisbuke pasakojo, kad ir jai nubraukiklis buvo puikus atradimas: „Aš nesikankinu. Nusipirkau paprastą, nebrangų nubraukiklį. Nupurškiu stiklus langų valikliu su alkoholiu, kempine nuvalau ir nubraukiu vandenį nubraukikliu. Tokiu būdu visus langus nuvalau per pusvalandį. Anksčiau užtrukdavau 2–3 valandas.“ JURGITA VASILEVIČIENĖ taip pat naudojasi šiuo pigiu įrankiu: „Muiluotu vandeniu suvilgau stiklą ir tada nubraukiu vandenį. Nei blizginti, nei trinti nieko nereikia. Ne kartą mačiau, kaip nubraukikliu valo parduotuvių vitrinas. Ir dar: kas turite juodą piešimo lentą vaikams piešti kreidelėmis, šiuo įrankiu tobulai nuplausite. Kelios sekundės ir švaru.“

net riebalų dėmes. Panaudojus jas patogu išskalbti skalbyklėje. TRŪKUMAI: ilgainiui šiose šluostėse prisikaupia nešvarumų, dažnai skalbiant mažėja jų valomoji galia. Taip pat jos laikomos neekologiškomis, mat pagamintos iš sintetinių medžiagų, į aplinką paskleidžia sunkiai suyrančių dalelių.

KEMPINĖLĖS TOMA: „Kempinėlė nėra būtina, bet jei ji turės šiurkštų paviršių, mechaniškai trinant jis padės nubraukti stipriau prilipusius nešvarumus. Svarbu rinktis kempinėlę su baltu silikoniniu šiurkščiu paviršiumi, kad nesubraižytų stiklų. Žalias ar juodas dažniausiai yra stiprus abrazyvas ir langams valyti toks paviršius tikrai netinkamas.“

128

Feisbuko bendruomenėje dėl langų valymo robotų nuomonės išsiskyrė. Vieni teigė, kad nebeįsivaizduoja langų valymo be roboto, kiti teigė, kad juo nuvalius yra prie ko prikibti. PRIVALUMAI: • padeda išvalyti vitrininius ir sunkiai pasiekiamus langus; • kol robotukas valo, galima veikti kažką kito; • nereikia šimto priemonių, yra vienas prietaisas. TRŪKUMAI: • nėra pigūs; • gali braižyti langų paviršių, ypač jei valo langus į gatvės pusę, ant kurių nusėda kietųjų dalelių; • nepasiekia langų kampučių arba palieka šuorus ir tenka papildomai padirbėti pačiam.

CHEMINIAI LANGŲ VALIKLIAI Dauguma jūsų langams valyti naudoja paprasčiausią indų ploviklį, ištirpintą didesniame kiekyje vandens. Toks putotas vanduo, pasak T. Šokelės, – pirmas pagalbininkas valant langus. TOMA: „Sezoniniam langų valymui reikia gerų įrankių, o ne buitinės chemijos. Tiesa, norėdami užtikrinti, kad darbas bus atliktas iki galo, nubraukus vandenį, galima užpurkšti stiklų valiklio ir jo netrinti šluoste, o nubraukti. Taigi kokybiškas langų valiklis nepamaišys.“ TOMOS NAMINIO VALIKLIO RECEPTAS: 500 ml indą su purkštuku pripildykime distiliuoto ar virinto vandens. Jei vanduo gerai filtruojamas, pakaks šalto vandens iš čiaupo. Įlašinkime kelis lašus indų ploviklio (geriausias be papildomų drėkiklių, ekstraktų ir kt.), o jei norisi mėgiamo kvapo – papildykime 10–15 lašų mėgstamo eterinio aliejaus. Tiks ir stiklams, ir veidrodžiams ir kitiems paviršiams.

„Beatos virtuvės“ bendruomenės feisbuko narė VIKTORIJA JOHANSSON, gyvenanti Norvegijoje, pasakojo: „Įsipili automobilio langų valiklio į indą su purkštuvu ir voila! Mes Norvegijoje naudojame žiemai skirtą langų valiklį. Jis nepalieka jokių dryžių – net nesvarbu, kokios sudėties šluostė. Taip pat valau ir dušo kabiną.“

Geriausia dovana

Jusu� c veido odai

Graži kaip visada, graži kaip niekada – jau daugiau kaip 75 metus MARBERT prekinis ženklas yra žinomas Vokietijoje. Pagal savo odos tipą bei poreikius, leiskite sau išsirinkti tinkamą priemonę. MARBERT kosmetika yra pagaminta iš organiškai išaugintų ingredientų, pasižymi vokiška kokybe bei turi platų odos priežiūros priemonių asortimentą. Lift4Age Protection priemonės skirtos, brandžios odos linijų turinčiai, odai prižiūrėti. Dar daugiau puikių pasiūlymų eurokos.lt

Ieva Juodelytė Penkių vaikų mama

ir kūrybinių projektų užkūrėja

Kažkodėl truputį nepatogu dalytis džiaugsmu, išsipildymu ir grožiu. Kažkodėl norėtųsi jį pasilaikyti sau, bet galbūt šiais sakiniais ką nors įkvėpsiu patikėti, kad įmanoma išlipti iš duobės, nuovargio ir nevilties. Pati kadaise ten buvau. Neseniai su vaikais nutiko toks gilus pokalbis, kuris reziumavo mano, kaip mamos, gyvenimo atkarpą ir padėjo esminį tašką jos pabaigoje. Sėdėjome ant sofos su vyresniaisiais ir iš pačios giliausios širdies išsprūdo daug daug talpinantys žodžiai: – Vaikai, jūs nė neįsivaizduojat, kokia aš esu laiminga būdama jūsų mama! Šiuose žodžiuose buvo tiek daug tikrumo, tiek stiprios ir visą kambarį pripildančios šviesos, kad su ašaromis akyse buvau ne aš viena. Jaučiuosi išsipildžiusi, galinti motinystę derinti su kūrybiniais projektais, kurie man teikia didžiulės jėgos. Kad būtent šitaip pildau savo mamiškas atsargas: empatiją, kantrybę, šilumą, vientisesnį buvimą su vaikais, tą šimtąkart girdėtą meilę sau ir kitus reikalingus resursus, be kurių mamystė taptų sudžiūvusiu bandymu išsilaikyti siaučiant keliems uraganams vidury vandenyno. Savaime netapau tokia mama, kokios linkėčiau savo vaikams. Gimus pirmagimei ligoninėje klausiau sesutės: „O kada reikėtų pakeisti sauskelnes?“ Vėliau, kelis mėnesius nesiliaujant verksmui, ėjau iš proto: nuovargis ėdė gyvybinius likučius ir nesupratau, kas vyksta. Naujiena sekė po naujienos, o aš ir vėl pasijusdavau nežinanti, nesugebanti atrasti atramos ar užčiuopti vidurio tarp savo išteklių ir vaiko poreikių. Norėjau būti tobula mama, kuri viską atiduoda tam pačiam svarbiausiam – vaikui. Vyras daug dirbo, o aš buvau išsikėlusi nesvietiško dydžio kriterijus – be klaidų užauginti žmogų. Deja, pati buvau neužaugusi. Tik vėliau sužinojau, kad be klaidų to padaryti nepavyks. Užtrukau ne vienus metus, kol daugmaž atradau pusiausvyrą šeimoje. Ryte atsikeldavau jau pavargusi, o vaikas ir vėl stiebiasi – paimk mane ant rankų, mama. O mama pati nori būti paimta ar bent jau vedama už rankos, kad kas nors rodytų kelią, kuriuo turėtume eiti, pagirtų už nematomas kasdienes pastangas, pasakytų, kad verta eiti šiuo sunkiu, daug pastangų reikalaujančiu keliu. Džiaugsmas ir įsiklausymas į save ir savo emocinius

130

LINA JUŠKAUSKAITĖ / LAMŲ SLĖNIS

poreikius, jų patenkinimas, įgyvendinimas ir pildymasis jais tapo mano išsivadavimu iš kančių. Ilgai ieškojusi supratau, kad mane džiugina ir pripildo kūryba: čia aš esu sau, aš pati, ne mes šeši ar septyni, o aš viena. Gyvenant didelėje šeimoje kartais sunku atskirti save, o ilgainiui imi ir užmiršti. Pamiršus save, darosi kažko nebemiela rūpintis tais, kuriems tas rūpestis yra reikalingas. Užpylus save būtinais eliksyrais nesunku įsivaizduoti, kokia mama žiūri į vaikus ir jais rūpinasi. Taip, stresinių situacijų liko tiek pat, vis dar kartais neišgirstu „stop“, būna, neišlaikau energijos pusiausvyros dienoje, bet kažkas esminio pasikeitė manyje pačioje – išsi(užsi)pildymas. Šiandien vis dar pykstu, kartais jaučiu nerimą, turiu baimių, bet visa tai yra jausmai, kurių nebebandau nuo savęs slėpti. Vis dar mokausi gyventi konfliktinėse situacijose, o ir daugelyje kitų esu pakankamai šviežia. Aš esu pilnas visokiausių spalvų žmogus, kuris kiekvieną dieną lopo žaizdeles. Bet taip pat esu žmogus, kuris sugeba pamatyti vis daugiau saulės kasdienybėje. Šiandien yra dvylika metų du mėnesiai ir penkiasdešimt septynios dienos, kai esu mama. Šiandien mūsų šeimoje pykstasi ir džiaugiasi penki vaikai. Šiandien pildau kelis džiaugsmą keliančius kūrybinius projektus. Šiandien planuoju savo 37-ąjį gimtadienį, nes noriu švęsti gyvenimą. Šiandien baigiau tapyti akvarelės darbą, prie kurio kantriai sėdėjau du mėnesius. Šiandien išsisiuvinėjau galvoje sakinį, kad galima gyvenimą pramiegoti, bet galima eiti kartu su juo ir daryti žingsnius, kuriuose norėčiau matyti save. Visai nesvarbu, ar tai bus medžių genėjimas, pasakų rašymas, žiūrėjimas į upę, ar žmonių aptarnavimas. Tai gali būti tiksliai tai, ko reikia būtent man, kad pasisotinusi galėčiau pamaitinti visus vaikų kūnus. Būdama alkana būsiu tik dar vienas nepasotintas vaikas, kuris nori dėmesio. Pildydama save džiaugsmu galiu kalnus (ar bent kalnelius) nuversti, ežerus (ar balas) pripildyti, vaikus išmyluoti. Galiu palaistyti šalia esančiuosius. Šiandien man svarbiausia yra laistyti ir auginti savo šeimą, bet iš pradžių – save. Ir taip, priverstinis karantino užsidarymas namuose tegul truputėlį nesiskaito.

Picos Įi namus

gali užsisakyti

iš bet kurio

UŽSISAKYK ČIA:

UŽSAKANT INTERNETU

WWW.JURGISIRDRAKONAS.LT JURGISIRDRAKONAS

BROOKLYN BROTHERS, JURGIS IR DRAKONAS RESTORANO!

-10

WWW.BROOKLYN.LT BROOKLYNBROTHERSLT

131